Aštuonių burvalčių varžybas laimėjo kapitono Aurelijaus Armonavičiaus vairuojamas kurėnas „Kuršis“. Simboliška, kad į marias grįžo ir beveik prieš metus katastrofą patyręs kurėnas „SüD.1“ – darbščių dailidės Vaidoto Bliūdžiaus rankų prikelta laivė valdoma žuvusio kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnaus Romo šeštadienį sėkmingai įveikė savo pirmąjį etapą.

– Tėvas sakydavo, kad „Laivai turi plaukti!“, tik tada jie gyvi ir reikalingi. Ypač, jei tai tradiciniai laivai. Aštuntą kartą Lietuvos medinis burinis laivynas susirenka į „Burpilio“ regatą. Ji palaiko mūsų gyvybingumą, skatina buriavimo įgūdžius, naujų žmonių įsitraukimą į tradicinės laivybos pažinimą. Šiandien rankų delnais slydo senieji kurėno „SüD.1“ didburės šotai (valdymo virvės). Juos perėmiau iš savo tėvo. Jis tarsi buvo kiekviename laive padėdamas tęsti laivyno pradininko darbus“, – pasakojo kapitonas Romas Adomavičius.

Tuo metu Drevernoje besisukinėjantį vėją bandė pagauti jaunieji buriuotojai, čia dvi dienas vyko Klaipėdos krašto buriavimo mokyklos „Žiemys“ buriavimo sezono atidarymo varžybos. Per dvidešimt dalyvių iš Šiaulių, Platelių ir Klaipėdos buriavimo mokyklų susirungė trijose Laser 4,7, Laser Radial ir Optimist klasėse. Ypač permainingos oro sąlygos leido surengti šešis plaukimus.

– Karantinui sujaukus visus buriavimo sporto planus ir tvarkaraščius, teko improvizuoti ir sušvelninto karantino sąlygomis po truputį įsilieti į buriavimo procesą. Šis sezonas pirmą kartą toks vėlyvas, neišvykome į suplanuotą sporto stovyklą Ispanijoje, dėl užsivėrusių sienų praleidome varžybas Lenkijoje, Lietuvos buriavimo taurė nukelta rudeniop, tad su treneriais nusprendėme motyvuoti vaikus, surengiant jiems buriavimo sezono atidarymo varžybas Drevernoje. Juk norint buriuoti reikia plaukti“, – sakė buriavimo mokyklos „Žiemys“ vadovė Agnė Dalangauskienė.

Kelti vaikų motyvacijai oro sąlygos nebuvo ypač palankios, šeštadienį pūtė smarkus, gūsingas 12-15m/s pietvakarių vėjas, tad ne tik jauniesiems buriuotojams, bet ir kurėnui „SüD.1“ teko laukti Drevernos uoste kol stichija šiek tiek aprims ir bus saugu išplaukti. Po keturių lenktynių surengtų gerokai po pietų vaikai į uostelį grįžo išvargę, o kurėnas pavakary pasiekė Juodkrantės uostą.

Sekmadienį „Žiemio“ sezono atidarymo varžybų dalyvių laukė nauja staigmena, marių paviršiumi dvelkė vos 2-3 m/s vėjas, tad teko sukaupti dėmesį, kantrybę ir panaudoti buraivimo technikos subtilumus. Po dviejų plaukimų paaiškėjo nugalėtojai, kurie pirmą kartą šiemet pamatavo Kuršmarių vandens temperatūrą, bei buvo apdovanoti rėmėjo „HAGTRANSA“ prizais ir taurėmis. Buriuotojus pasveikino ir Drevernoje poilsiaujantis aktorius Ramūnas Rudokas. Vandens sporto entuziastas linkėjo jaunimui gero vėjo, paslaptingais ženklais užkalbėdamas šiaurinį, pietinį, vakarinį ir rytinį vėją. Buriavimo mokykla pagerbė tėvus, senelius ir trenerius, auginančius naują buriuotojų kartą.

Optimist U12 gr.

I vieta Meda Abrutytė (Plungė);

II vieta Karolis Rimgaila (Klaipėda);

III vieta Algirdas Stravinskas (Klaipėda).

Optimist U16

I Benas Bestauskas (Klaipėdos raj.);

II Domas Gudauskas (Plungė);

III Rojus Stankevičius (Šiauliai).

Laser 4.7

I Nojus Mockus (Klaipėda);

II Vilius Vasiulis (Klaipėda);

III Ema Kuodytė (Klaipėda).

Laser Radial

I Patrikas Tamašauskas (Klaipėdos raj.);

II Nojus Bestauskas (Klaipėdos raj.);

III Jonas Macevičius (Klaipėdos raj.).

Jauniausia dalyvė 7 m.Urtė Marija Kupliauskaitė.

Pailsėję vieną dieną Klaipėdos buriavimo mokyklos „Žiemys” buriuotojai toliau ruošis LR Jaunių čempionatui, kuris vyks Kaune birželio 19-21 d.

Antras „Burpilio” etapas planuojamas nuo Preilos iki Juodkrantės bus skirtas kapitonui Romaldui Adomavičiui atminti. Po trečiojo etapo Juodkrantė - Klaipėda Danės flotilė pro Pilies tiltą Klaipėdoje įplauks į miestą, atnešdama Jūros šventę.

Kurėno kapitonas, muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas Romualdas Adomavičius sakė, kad jeigu neišryškės jokių problemų, laivas pajudės Juodkrantės link, kur suplauks senųjų laivų replikos pirmajam regatos "Burpilis" etapui.

Pernai liepą kurėnui patekus į audrą Kuršių mariose, žuvo Romualdo tėtis, ilgametis muziejaus istorikas Romaldas Adomavičius.

Po nelaimės laivas buvo ištrauktas iš marių ir nugabentas remontui į jo statytojo Vaidoto Bliūdžiaus dirbtuves. R.Adomavičius tikina, kad tėčio atminimas bus gyvas, kol bus gyvi šie laivai.

"Laukia labai sunkus plaukimas į Juodkrantę, bet aš įsivaizduosiu, kad tėvas šalia stovi", – sakė istorikas.

Kurėną restauravo laivadirbys V.Bliūdžius su meistru Audriumi Paičiumi, trimis pameistriais ir savanoriais. Jis prieš 19 metų su R.Adomavičiumi ir statė šį laivą.

"Per katastrofą laivas nebuvo taip stipriai pažeistas, kad nebūtų galima jo restauruoti ir vėl plaukioti, – teigė V.Bliūdžius. – Remontuoti teko ne tik audros padarinius, bet ir laiko padarytą žalą: išpuvusias ąžuolinio korpuso bei pušinio dugno dalis. Buvo pagamintas ir naujas eglinis stiebas, keičiamos surūdijusios kalvių darbo vinys."

Naujas, beveik 7 m ilgio bures laivui pasiuvo kito rusniškio laivadirbio – Simo Knapkio uošvė.

R.Adomavičius sakė, kad šį karantininį sezoną kurėnas planuoja plaukioti.

Po "Burpilio" regatos ketinama dalyvauti naktinėje Mingės flotilėje, regatos "Burpilis" II ir III etapuose nuo Preilos iki Klaipėdos, Dangės flotilėje per Jūros šventę, festivalyje Juodkrantėje, žuvienės čempionate rugsėjį, muziejaus rengiamuose edukaciniuose plaukiojimuose.

"Kurėnas "Sud 1" turi plaukti, – pritarė ir Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. – To norėjo ir jo statytojas šviesios atminties R.Adomavičius."

"Sud 1" yra Lietuvos jūrų muziejaus plaukiojantis eksponatas, pastatytas pagal originalų pavyzdį. Tad po nelaimės net nekilo abejonių, kad jį reikia restauruoti ir toliau naudoti.

Kurėnas – dvistiebė, burinė valtis, naudota Kuršių nerijos žvejų iki XX a. šeštojo dešimtmečio.

Nepripažįsta iššūkių

Netgi nedidelę Baltijos jūros pakrantę ir palyginti seklias Kuršių marias turinčios Lietuvos gyventojų kasmet pasiglemžia didžiausių Lietuvos vandens telkinių bangos. Iškeliauja ir paprasti žmogeliai, ir turtingi buriuotojai, ir asai – laivelių kapitonai.

Ne tik jūra, bet ir Kuršių marios būna negailestingos tiems, kas meta iššūkį tinkamai nepasirengęs. Praėjusią savaitę žuvusio istoriko, kurėno kapitono Romaldo Adomavičiaus adresu daugiausiai priekaištų iš komentatorių liejosi dėl to, kad istorinės burinės valties kūrėjas ir kapitonas nevilkėjo gelbėjimosi liemenės.

Jokie priekaištai žmogaus jau nebeišgelbės. Istoriniai laivai tokie jau ir buvo, kad niekas juose net nežinojo, kas yra gelbėjimosi liemenės. Plaukė, rizikavo, be abejo, tikriausiai ir žūdavo.  

Saugumo nesilaikymo negalima pateisinti. Šiuolaikiniam labiau išlepusiam žmogui greičiausiai vertėtų užsivilkti gelbėjimosi liemenę visais atvejais. Bet ar visais atvejais tai išgelbės?

Išplaukusiems ir negrįžusiems

Tiek Kuršių marių, tiek Baltijos jūros laivybos istorijoje minima daugybė atvejų, kai bangos įveikdavo ne tik žmones, bet ir laivus.

Smiltynėje, prie pat Lietuvos jūrų muziejaus, pastatytas paminklas „Albatrosas“ į jūrą išplaukusiems ir negrįžusiems laivams ir jūrininkams. Žinomų nuskendusių Lietuvos laivų jame daugiau nei 10, žuvusių žmonių – keli šimtai.

Esame įpratę sakyti, kad tai jūros aukos. Kartu tai ir artimųjų žmonių netektis, skausmas. Jūrininko mirtis vandens platybėse nuo seno yra laikoma garbinga. Neatsitiktinai buriuotojai, kolegos tai akcentavo ir socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje reikšdami užuojautą istoriko Romaldo Adomavičiaus artimiesiems.

Nuo šiol žvelgdami į paminklą „Albatrosas“ prisiminsime ir R. Adomavičių. Jis buvo jūrininkas ne tiek pagal dokumentus, kiek dvasia, galėjęs valandų valandas pasakoti apie jūrų laivus nuo seniausių laikų.

Įspūdingi nuskendusiųjų skaičiai

Prisiminsime R. Adomavičių ir Ventėje, sustoję prie paminklo išplaukusiems į Kuršių marias ir iš jų negrįžusiems žmonėms.

Čia yra bendras visiems simbolinis kapas – paminklas su tarsi Kuršių marių pakrantėje įstrigusiu akmeniniu kurėnu. Kaip simboliška po to įvykio praėjusią savaitę, kai audringose Kuršių mariose nuskendo tikro kurėno kapitonas.

Didesnių ar mažesnių aukų Kuršių marios pareikalaudavo nuolat. Prisimenama ne viena jachta, žvejų valtis, o dabar ir kurėnas, kai jiems apsivertus į krantą grįžo ne visi, pasitaikė, kad negrįžo nė vienas.

Iš pradžių buvo manyta paminklą Ventėje pastatyti trims jauniems 21–28 metų kintiškiams Mariui Justai, Rolandui Gintalui ir Egidijui Martinkui, kurie 2009 m. spalį dingo Kuršių mariose per audrą, be liemenių valtimi išplaukę tikrinti tinklų. Jų atminimo paminklo statybai buvo rinktos aukos. 

Tačiau paminklas tapo simboliu visoms Kuršių marių aukoms. Kone kiekvienais metais kas nors nuskęsta Kuršių marių bangose.

2010 m. rugsėjį Kuršių mariose nuskendo, įtariama, per audrą iškrito iš katerio, Neringos buriavimo treneris Valerijus Mamontovas. Prieš tai 2003 m. rugpjūtį panašiai, iškritęs iš laivo, buvo nuskendęs jo brolis taip pat buriavimo treneris Vladas Mamontovas.

2011 m. spalį Kuršių mariose nuskendo iš jachtos iškritęs Visagino atominės elektrinės direktorius Šarūnas Vasiliauskas. Tų pačių metų gruodį Kuršių mariose nuskendo į jas plastikine valtimi atplaukę du šilutiškiai. 

2015 m. vasarą kartu su Kuršių mariose nuskendusia jachta į amžinybę nugrimzdo ir 66 metų marijampolietė Vida Bartninkienė.

Iškalbingi faktai yra apie bendrai vandenyje gelbėtus ir žuvusius žmones. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2017 m. visoje Lietuvoje atlikta 386 gelbėjimo darbai ir ištrauktas 131 skenduolis. 2016 m. žmonės gelbėti 439 kartus, ištraukti 156 skenduoliai. Kasmet vidutiniškai nuskęsta iki 6 vaikų.

Šiai plokščiadugnei burvaltei kitąmet sueis 25 metai, todėl „Kuršis“ būtų jauniausias valstybės saugomas objektas Lietuvos istorijoje.

„Kreipėmės į Tradicinių ir istorinių laivų asociacijos vadovą Romualdą Adomavičių, jis parengs laivo charakteristikos aprašymą, motyvacinę dalį, siekiant nustatyti vertingąsias savybes. KPD šį klausimą svarstytų kitais metais, kai bus minimas „Kuršio“ 25 metų jubiliejus“, – sakė Neringos savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Žemaitienė.

Kurėno savininkė Vitalija Jonušienė teigė, kad jos vyro 1993 metais pastatytu kurėnu dar galima plaukti, tačiau jį nuolat reikia remontuoti. Paveldosaugininkai teigia, kad pripažinus „Kuršį“ valstybės saugomu jo tvarkymui galima būtų prašyti finansavimo.

Draugiškų varžybų metu Kuršių marių vandenis skros kurėnai ir venterinės valtys. Šia regata bus siekiama suburti tradicinių ir istorinių laivų savininkus, pamario gyvenviečių bendruomenes, jūrinio paveldo entuziastus ir tradicinės laivadirbystės amatininkus.  

Liepos 26-ąją, antradienį, nuo Nidos tarptautinio keleivinio uosto molų bus galima stebėti pirmojo, Eduardo Jonušo vardu pavadinto, etapo dalyvių startą.

Liepos 27-ąją, trečiadienį, vyks Ernsto Vilhelmo Berbomo etapas – laivynas pajudės iš Nidos į Šturmų uostelį. Liepos 28-ąją, ketvirtadienį, Lietuvos buriuotojo Kristupo Plonaičio etapo metu laivai buriuos iš Šturmų į Klaipėdą. Sustojimų metu vyks susitikimai su pamario gyventojais, pažintinės-kultūrinės ekskursijos ir vakaronės laivuose.

Regatos dalyviai suplauks į Jūros šventę Klaipėdoje ir prisistatys visuomenei liepos 29-ąją bei liepos 30-ąją Lietuvos jūrų muziejaus renginyje – tradicinių ir istorinių laivų dienose „Dangės flotilė“, kurio metu pageidaujantiems bus suteikiama galimybė su senaisiais burlaiviais išplaukti į marias.

„Burpilis 2016“ programa

Liepos 26 d., antradienį, Nidos uostas

12 val. Eduardo Jonušo etapo startas
17 val. I etapo nugalėtojų apdovanojimo ceremonija

Liepos 27 d., trečiadienį,

10 val. E. V. Berbomo etapo (Nida–Šturmai) startas, Nidos uostas
17 val. II etapo nugalėtojų apdovanojimo ceremonija, Kintų Vydūno kultūros centras
18 val. vakaronė Šturmuose

Liepos 28 d., ketvirtadienį,

10 val. K. Plonaičio etapo (Šturmai–Klaipėda) startas, Šturmų uostas
17 – 20 val. suplaukimas prie Pilies tilto Dangės upėje, Klaipėda
21 val. Pilies tilto pakėlimas ir teatralizuotas laivų suplaukimas prie Buriuotojų krantinės, Klaipėda

Liepos 29 d., penktadienį, Buriuotojų krantinė (Klaipėda)

13 val. III etapo ir absoliučių nugalėtojų apdovanojimo ceremonija
19 – 20 val. laivų paradas Dangės upėje (pakartotinis paradas šeštadienį – liepos 30 d.)

Sekmadienį grupelė žinomų šalies žmonių autentišku laivu kurėnu leidosi į kelionę Nemunu. Per septynias dienas jie planuoja pasiekti Klaipėdą, o rudenį savo įspūdžius papasakoti dokumentiniuose filmuose per LRT televiziją.

Pasakos įdomias istorijas

Apsupti gausios kauniečių minios ir lydimi pučiamųjų orkestro muzikos iš prieplaukos prie Vytauto Didžiojo bažnyčios laivu „Vėtrungė“ išplaukė ekspedicijos vadovas istorikas Alfredas Bumblauskas, žurnalistas Edmundas Jakilaitis, etnologė Zita Kelmickaitė, gamtininkas Selemonas Paltanavičius, laivo kapitonas Romaldas Adomavičius. Vakare prie įgulos dar prisijungė ir atlikėjas Gabrielius Liaudanskas-Svaras.

Prieš kelionę prieplaukoje buvo surengtas susitikimas su ekspedicijos dalyviais. Kauniečiai, daugiausia senjorai, klausinėjo įvairių kelionės detalių, pradedant istoriniais šaltiniais ir baigiant gelbėjimosi liemenėmis, linkėjo sėkmės. Laivui išplaukiant ne vienas jų sekė paskui ir mojo atsisveikindami. 

„Norėjome sukurti dokumentinį filmų ciklą, kuris galėtų patraukliomis priemonėmis – kelionėmis, parodant ir mūsų buities, bendravimo su paprastais žmonėmis, susitikimų bendruomenėse, papasakoti sudėtingus dalykus, kurie iki šiol televizijoje buvo pasakojami gana nuobodžiai. Mes kuriame tokį laidos, dokumentinio filmo formatą, kuris aprėptų daugybę sričių vienu metu: ir istoriją, ir gamtą, ir etnokultūrą, ir istorinę laivybą Kuršių mariose ir Nemune“, – pasakojo žurnalistas E.Jakilaitis, pridurdamas, kad sugalvojus idėją reikėjo rasti ir žmones.

„Pradėjome galvoti, kas yra tie patys geriausi žmonės Lietuvoje, kuriuos reikia kviesti į šitą laivą. Tai visi tie geriausi žmonės dabar priešais jus ir sėdi“, – džiaugėsi E.Jakilaitis.

Nemunas kaip idėja

Istorikas A.Bublauskas pabrėžė, kad ekspedicijoje nebus nagrinėjami labai konkretūs istoriniai klausimai. „Mums labiau rūpės tokie dalykai kaip aukštaičiai-žemaičiai, Sūduva-Suvalkija, Mažoji Lietuva-Klaidėdos kraštas. Visi žino tas diskusijas, kurios vyksta, ir mes diskutuosime apie tai“, – anot A.Bumblausko, mums ilgai užtruko, kol dabar jau galime vadintis jūrų valstybe.

„Jūrų valstybe tapome turbūt tik šiais laikais. O per visą istoriją mes taip ir nesuspėjome tvirtai įsiremti į jūrą“,  – sakė istorikas, kurio teigimu Nemunas visada buvo reikalingas siekiant šio vardo.

Kurėną nulydėjo ne tik mojuojantys gerbėjai. Paskui laivą išplaukė ir pripučiama valtis su 16 žmonių filmavimo komanda, virš galvos zvimbė skraidančios kameros.

„Ar turite gelbėjimo liemenes?“, – nuskambėjo klausimas dar įgulai būnant ant kranto. „Gelbėjimo liemenės yra. Kai klausiau, visi sakė, kad moka plaukti, bent jau šuniuku tai tikrai. Tikimės, kad to tikrai neprireiks“, – juokėsi E.Jakilaitis.

Nacionalinė ekspedicija „Nemunu per Lietuvą“ truks dvejus metus. Kitais metais planuojama plaukti nuo Nemuno ištakų šalia Minsko iki Kauno.

Pamaryje nuo šiol atmintį apie negrįžusiuosius iš vandenų primins paminklas Neptūno aukoms. Šį savaitgalį kurėno formos paminklas iškilmingai atidengtas Ventėje, ant marių kranto.

Įspūdingas laivo formos paminklas nuskendusiems žvejams įkurdintas netoli kelio, vedančio į Ventės kaimą. Tikimasi, kad jį aplankys ne tik vietos gyventojų šeimos, bet ir turistai, traukiantys pasigrožėti Kuršių marių panorama.

Iniciatyva pastatyti tokį paminklą užgimė Ventės ir Šturmų kaimų bendruomenėse. Kuršių marių pakrantės kaimų gyventojai gali papasakoti ne vieną istoriją, kaip jų giminaičiai, kaimynai ar pažįstami negrįžo iš žvejybos ar kitokio plaukiojimo – jie žuvo audringų marių verpetuose.

Daugumą kūnų vėliau marios namiškiams grąžino, tačiau būta ir tokių, kurie amžiams liko drauge su marių valdovu Neptūnu jo valdose.

Sumanymas tapo realybe tik po to, kai pavyko gauti finansavimą iš ES bendruomenėms skirtų fondų.

Negrįžusių iš marių atminimą klaipėdietis architektas Adomas Skiezgelas pasiūlė įamžinti kurėnu, pagamintu iš granito.

Paminklo vieta buvo pradėta ruošti gerokai anksčiau, teko iškirsti krūmokšnius, sutvarkyti prieigas. Aikštelę aplink paminklą nuspręsta išgrįsti lauko akmenų grindiniu.
Paminklo negrįžusiems iš marių ir vandenų įgyvendinimo ėmėsi kaimyniniame Venckų kaime esanti bendrovė "Akmens namai".

Į paminklo atsidengimo šventę šeštadienį susirinko kelių aplinkinių kaimų bendruomenės.