Pamažu atveria duris

Be trankios ir minias poilsiautojų pritraukiančios Kurorto šventės likusi Palanga žada, jog nepaisant sulaužytos tradicijos ir neaiškumo dėl būsimų pamėgtų renginių, aktyvųjį turistinį sezoną miesto svečiams čia tikrai neteks nuobodžiauti.

Kurortas kviečia mėgautis visu tuo, kuo nuo seno garsėja šis įstabus pajūrio kampelis, prisiminti pamėgtus bei atrasti naujus pažintinius maršrutus.

Malonumai: saulėti orai kviečia džiaugtis tiek pasyviomis, tiek aktyviomis pramogomis.

Pamažu duris atveria ne tik veiklą dėl karantino laikinai sustabdžiusios maitinimo bei apgyvendinimo įstaigos – nuo šios savaitės lankytojus jau priima ir Palangos turizmo informacijos centras (TIC).

Malonumai: saulėti orai kviečia džiaugtis tiek pasyviomis, tiek aktyviomis pramogomis.

Kaip pripažino jo vadovė Rasa Kmitienė, sklandžia ir turininga kurorto svečių viešnage besirūpinantiems darbuotojams taip pat teko derintis prie naujų aplinkybių, permąstyti viešinimo strategiją, nes didžioji dalis veiklos persimetė į elektroninę erdvę, palaikant ryšį su aplinkiniu pasauliu per feisbuko paskyrą ar TIC tinklalapį.

„O šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas tam, ką būtų galima nuveikti atvirose viešosiose erdvėse, nesilankant patalpose. Žinoma, po truputį pradeda veikti ir įvairias savo ekspozicijas, pramogas siūlyti duris atvėrę kurorto muziejai, tad tikrai kviečiame jų neaplenkti ir šią vasarą“, – kalbėjo Palangos TIC direktorė R.Kmitienė.

Kadrai: Palanga – tobula vieta įamžinti smagias gyvenimo akimirkas.

Intriguojanti ir gyva istorija

Mėgstantiesiems pasivaikščiojimus pėstute ir ypač besidomintiesiems istorija TIC specialistai siūlo pakeliauti po grafų Tiškevičių Palangą.

„Mūsų centre galima pasiimti leidinukus, kuriuose yra aprašytas šis mūsų parengtas maršrutas. O jo objektus pats lankytojas gali pasidėlioti taip, kaip pageidauja. Siūlome išbandyti ne tik šį istorinį maršrutą, bet ir atrasti senąsias Palangos vilas“, – ragino pašnekovė.

Kadrai: Palanga – tobula vieta įamžinti smagias gyvenimo akimirkas.

Pastarasis maršrutas nukels į daugiau nei prieš 100 metų kelionę – jis jungia net 27 istorines XIX a. pab. – XX a. I pusės kurorto vilas ir kitus reikšmingus kurortinės architektūros objektus.

Unikalūs tiek mediniai, tiek mūriniai pastatai praturtina bei reprezentuoja Palangos kraštovaizdį – šis paveldas leidžia išvysti kurorto raidą nuo XIX a. pab. iki pat šių dienų.

Kadrai: Palanga – tobula vieta įamžinti smagias gyvenimo akimirkas.

„2020-ieji yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, tad norinčiuosius atrasti kiek kitokią Palangą ar dar vieną istorinę jos pusę, kviečiame pakeliauti žydų paveldo kultūros pėdsakais kurorte, – patarė R.Kmitienė. – Na, o tiems, kurie nelabai linkę gilintis į miesto istoriją, siūlome apžiūrėti Palangos skulptūras bei paminklus – tam irgi esame parengę specialų įdomios pažintinės informacijos gidą.“

Dar vienas kurorto TIC specialistų parengtas informacinis vadovas, rekomenduojantis 10 lankytinų vietų, kviečia pasižvalgyti ne tik po Palangą, bet ir Šventąją.

Kadrai: Palanga – tobula vieta įamžinti smagias gyvenimo akimirkas.

Smagiai, aktyviai, turiningai

„Nors kol kas Palangoje negalime lepintis SPA procedūromis ar pasidžiaugti šiltais orais, kurorte tikrai neteks liūdėti. Išvėdinti galvą vaikštinėjant kad ir vėjuotu pajūriu, paklausyti bangų mūšos bei klykiančių žuvėdrų – jau vien tai yra savotiška atrakcija. O pasislėpti nuo vėjo galima pasukus į sveikatingumo taką „Lab-rytys“, kuriame tiek bėgiojantys, tiek vaikščiojantys ar kitaip aktyviai laiką mėgstantys leisti žmonės visada atras ką veikti“, – populiarų kurorto objektą priminė Palangos TIC vadovė R.Kmitienė.

6 km ilgio miško take esančios penkios aktyvaus poilsio zonos su lauko treniruokliais ir kitais įrenginiais pritaikytos tiek sportavimui, tiek trumpam atokvėpiui, lankytojų patogumui čia įrengti mediniai suolai bei dviračių stovai.

Pasiruošimas: pajūrio ruožą gaivinusi technika netrukus paplūdimį užleis poilsiautojams.

„Stengiamės, kad Palangos svečiai gautų jiems prieinamą ir naudingą informaciją, kad išvyka į mūsų kurortą jiems būtų maloni ir įdomi. Tad jei į mūsų centrą nespėja patekti darbo metu, lankytojai neturėtų nuliūsti. Aktualią informaciją apie Palangą, jos lankytinus objektus galima rasti ir šalia esančiame informacinės literatūros pasiėmimo taške“, – kalbėjo R.Kmitienė.

Pasak pašnekovės, netrukus ir kitose vietose turėtų atsirasti bent dar trys tokie literatūros pasiėmimo punktai, vienas jų – Šventojoje.

Paveldas: senoji architektūra kuria unikalų Palangos veidą.

Rūpinasi patogiais pliažais

Bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Gediminas Valinevičius patikino, jog poilsį paplūdimyje pasirinkę kurorto svečiai galės džiaugtis patogia ir tvarkinga aplinka.

„Kaip ir kiekvienais metais, pasitinkant vasaros sezoną atnaujinama tam tikra infrastruktūra – paplūdimyje pakloti mediniai takai per kopas, sutvarkytos pajūrio prieigos, nupintos kopas sutvirtinančios žabtvorės ir kita, tad pagrindiniai darbai faktiškai prasideda dar žiemą. Tačiau šie metai išskirtiniai tuo, kad beveik iki gegužės vidurio nežinojome, kokios bus rekomendacijos paplūdimiams eksploatuoti, kaip turėsime užtikrinti higienos reikalavimus. Tad išvežti visą inventorių į pliažus, jį sustatyti per tokį trumpą laiką ir po to atitinkamai pagal rekomendacijas prižiūrėti įmonei, žinoma, nemažas iššūkis“, – pripažino G.Valinevičius.

Trauka: J.Basanavičiaus gatvė gyvybinga bet kuriuo metų laiku.

Tad, kaip juokavo pašnekovas, priešingai nei poilsiautojus, komunalininkus džiugina kol kas nelepinantys orai, taip suteikdami šiek tiek laiko rezervo tvarkymosi darbams.

Kaip tik nuo šios savaitės įmonės darbuotojai į paplūdimius pradėjo vežti būtiną inventorių – persirengimo kabinas, suolelius, šiukšliadėžes, tualetus.

Antai Palangos pajūrio ruože atsiras 134 persirengimo kabinos, 340 suolelių, 8 konteineriniai tualetai, kuriuos reikės ne tik pastatyti, bet ir prijungti bei instaliuoti visą įrangą.

„Turime viską parengti iki birželio 1 dienos. Darbų apimtis labai didelė, tad tiek žmogiškųjų resursų, tiek finansų reikia išties nemažai“, – pasakojo įmonės vadovas.

Paveldas: senoji architektūra kuria unikalų Palangos veidą.

Svarbiausia – saugumas

Taip pat nuo birželio 1-osios visoje pliažų juostoje patruliuos ir gelbėtojai – kol kas nuo gegužės 15-osios jie budi centrinėje gelbėjimo stotyje.

Pasak G.Valinevičiaus, opiausiu klausimu komunalininkams šiuo metu išlieka ruožas nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio – vieta, kuri buvo pildoma smėliu.

„Nors formaliai smėlio pildymo darbai baigti, tačiau kol kas jie nepriduoti, tad ir mums neleidžiama imtis jokios veiklos“, – nūdienos situaciją įvardijo pašnekovas.

Tarpininkaujant Palangos savivaldybei, tikimasi kaip įmanoma operatyviau išspręsti šį klausimą.

Simbolis: įkvėpti sūraus Baltijos oro ant jūros tilto – tiesiog privaloma atrakcija.

„Palangos komunalinio ūkio“ vadovas neneigė, jog nemažų iššūkių žada ir naujosios poilsio paplūdimiuose rekomendacijos.

„Sukontroliuoti didelę masę žmonių bus tikrai sudėtinga, tad tikimės pačių poilsiautojų supratingumo, geranoriškumo, kad jie saugosis patys. Savo ruožtu mes pasirūpinsime tiek informaciniais skydais, tiek garsiniais pranešimais, kokių rekomendacijų reikėtų laikytis pliažuose“, – teigė G.Valinevičius.

Į darbus – be panikos

O kad vasariško svečių šurmulio šiemet nepristigs nei kurorto pliažai, nei kitos viešosios erdvės, leidžia tikėtis ir pamažu aktyvėjančios Palangos apgyvendinimo vietų rezervacijos.

„Šiuo metu apgyvendinimo paslaugomis daugiausia domisi mūsų šalies gyventojai, kadangi valstybių sienų kirtimas dar ribojamas. Tad tikimės, kad palaipsniui atsidarant sienoms atsiras ir užsieniečių interesas, – pasakojo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė. – Ankstesniais metais gegužės pabaigoje kurorto viešbučių užimtumas jau būdavo gana geras, siekdavo 60 ar net 70 proc. Tačiau įvertindami šių metų situaciją stengiamės išlikti optimistiški, džiaugiamės, kad įstaigoms atsidarant štilio ar panikos nėra bei atsirado daugiau aiškumo. Šią žinutę, kad viskas yra gerai, kad mes jau dirbame ir laikomės visų rekomendacijų, transliuojame ir mūsų svečiams“.

Pasak pašnekovės, kadangi apgyvendinimo paslaugas buvo galima pradėti teikti tik nuo gegužės 11-osios, kol kas savo veiklą suspėjo atnaujinti dalis viešbučių, kiti atsidarinėja palaipsniui, juolab kad ir kai kurios paslaugos – tiek kalbant apie maitinimą, tiek sveikatinimo procedūras – yra dar ribojamos ar net draudžiamos.

Įsivažiuoja į vėžes

Iki birželio 1-osios, I.Valaitienės duomenimis, žada startuoti jau visi kurorto viešbučiai.

„Dabar visi koncentruojasi į sėkmingą darbo pradžią, kad įsivažiuotų į normalias vėžes ir darbuotojai atgautų įgūdžius. O jau vėliau galėsime kalbėti apie verslo vasaros planus ir naujoves, kurių, neabejoju, tikrai bus. Tiesiog tam reikia laiko. Nes pandemija sujaukė daugelio planus, visiems neišvengiamai teko padaryti veiklos pauzę, tad natūralu, kad šiek tiek nusikėlė ir tam tikros verslininkų investicijos bei nauji sumanymai“, – kalbėjo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė.

Žinoma, daugeliui planuojančiųjų savo vasaros poilsį Palangoje, rūpi ir klausimas, ar dėl karantino patiriamų verslo nuostolių kurorto svečiams neteks plačiau atverti savo piniginių.

Pasak pašnekovės, kiek anksčiau tarp asociacijos narių buvo atlikta apklausa, ar jie ketina kelti paslaugų kainas.

„Ir buvo atsakyta, kad verslininkai drastiškai jų tikrai nekels“, – patikino pašnekovė.

Klientų sulauks

Į įprastą gyvenimo ritmą Palangos apgyvendinimo sektorius pradės žengti nuo gegužės 11 d. – artėjančio pirmadienio.

"Nieko daugiau nelieka, tik pasisemti likusio optimizmo arba iš naujo jį užkurti. Iš tiesų orai yra visai gražūs, atidarę duris, naudodami visas priemones, esame nusiteikę kviesti kuo daugiau svečių į Palangą", – teigė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė.

Pašnekovės teigimu, jau dabar žinoma, kad kitą savaitę atsidarysiantys viešbučiai klientų sulauks.

"Turime užklausų, yra ir atvykstančiųjų. Žmonės domisi, planuoja savo išvykas. Vis dėlto didžioji dauguma rezervuoja savaitgaliui", – teigė I.Valaitienė.

Asociacijos prezidentė neslėpė, kad, šalyje paskelbus karantiną ir žmonėms masiškai pradėjus atšaukti buvusias rezervacijas, verslininkai iš tiesų baiminosi dėl ateities, tačiau, pradėjus laisvinti karantino sąlygas, gyventojai ir vėl pradėjo atnaujinti užsakymus.

Tiesa, viešbučiams ir kitiems apgyvendinimo sektoriaus atstovams teko išspręsti maitinimo klausimą, mat kol kas viešojo maitinimo paslaugos kavinių viduje dar neleidžiamos.

"Pusryčius, jeigu negausime naujų rekomendacijų, bus galimybė pristatyti tiesiai į kambarį arba tiesiog jie bus sudedami išsinešti", – aiškino I.Valaitienė.

Prisijungs vėliau

Tiesa, nuo pirmadienio svečiams duris atvers dar ne visos apgyvendinimo įstaigos – keletas viešbučių darbą ketina pradėti nuo birželio vidurio.

Pastebima, kad kai kurie apgyvendinimo sektoriaus atstovai karantiną kurorte išnaudojo patalpoms, įrangai atnaujinti.

Kurorto viešbučių ir restoranų asociacijos vadovės teigimu, kai kurie viešbučiai prie gegužės 11 d. dirbti pradėsiančių prisijungs nuo gegužės 15 d., keli atsidarys dar po savaitės.

Planuoja keliones vasarą

Palangos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė teigė, kad jau dabar jaučiamas rezervacijų pagausėjimas liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

Centro direktorė sakė, kad ruošiamasi optimistiniam scenarijui, numatančiam svečių kurorte pagausėjimą, didesnį dėmesį vietiniam turizmui.

Pastebima, kad susidomėjimas kurortu jaučiamas ir pastaraisiais savaitgaliais, kai į Palangą žmonės atvyksta vienai ar kelioms valandoms.

"Norime tikėti, kad Palanga bus viena krypčių, kuri turbūt sulauks labai daug dėmesio", – vylėsi R.Kmitienė.

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė sako, kad kavinės Palangoje nepuolė atsidarinėti – kai kurios karantiną išnaudoja remontui ir pertvarkai, dalis laukia šiltesnių orų, didesnio žmonių srauto bei viešbučių atsidarymo.

„Labai palaipsniui atsidarinės. Mūsų žiniomis, sanatorija ir viešbutis „Gradiali“ rytoj vieną terasą atidarys, ketvirtadienį kitą. Dalis kavinių penktadieniui ruošiasi, savaitgaliui, bet yra ir grupė, kuri planuoja laukti ir atsidaryti kartu su viešbučiais, nes didelis žmonių srautas būna būtent iš viešbučių. (...) Yra labai nedidelė dalis, kuri jau atsidarė“, – BNS sakė I. Valaitienė.

„Be to, nors orai ir saulė jau palepina, bet nėra taip, kad būtų malonu sėdėt ir vakarieniaut ar pietauti. Jei tik dėl kavos išsinešimui atsidaryti ir laikyti darbuotojus bei nebegauti subsidijų už prastovas, tai žmonės irgi vertina visas priemones, kas naudingiau“, – pridūrė ji.

Tuo metu Birštone ir Druskininkuose atsidarė tik pavienės kavinės. Lietuvos kurortų asociacijos vadovė Kristina Citvarienė sako, kad šiuose miestuose jos labai priklausomos nuo apgyvendinimo įstaigų, kurios vis dar nedirba.

„Kavinės kaip ir ruošiasi atsidaryti, kai kurios ir atsidarė, bet problema, kad yra tik pavieniai turistai, todėl nelabai apsimoka atsidaryti. Tik vienetai dirba. (...) Kitos laukia dar galbūt viso karantino pabaigos, kad būtų didesni turistų srautai, tačiau visi nusiteikę optimistiškai ir laukia, gal dar ir orai pagerins situaciją“, – BNS sakė K. Citvarienė.

Anot jos, Nidoje ir visoje Neringoje situacija geresnė, ten nemaža dalis kavinių pamažu atsidaro, be to, ruošiasi veiklą pradėti ir gintaro dirbinių prekeiviai.

Pasak Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ vadovės Editos Lubickaitės, kavinės, iki šiol gaminusios maistą išsinešti, atsidaro ar ruošiasi veikti lauko terasose. Be to, pamažu atnaujina veiklą ir kavinės, dirbančios tik vasaros sezono metu.

„Visos neatsidarė, bet tos, kurios veikė ne sezono metu ir teikė maistą išsinešti, jos ir pritaiko galimybes dirbti lauke. Atsidarinėja ir šiaip lauko kavinės, kurios pradeda dirbti nuo balandžio pabaigos, gegužės pradžios. Ko gero, su praėjusiais metais lyginti būtų sunku, bet praėjus per miestelį matosi, kad įsikuria ir greit atsidarys“, – BNS sakė E. Lubickaitė.

Po šešių savaičių pertraukos nuo pirmadienio laikantis griežtų saugumo reikalavimų vėl gali dirbti lauko kavinės, grožio salonai, kultūros ir laisvalaikio įstaigos, taip pat galima sportuoti lauke, tikintiesiems duris atveria bažnyčios.

Lauko kavinėse prie staliuko gali sėdėti iki dviejų žmonių, tarp staliukų turi būti ne mažiau kaip dviejų metrų atstumas.

Neringos savivaldybė dėl to spręsti palieka patiems paslaugų tiekėjams.

Palangos savivaldybė sprendimą riboti apgyvendinimo paslaugų teikimą priėmė praėjusią savaitę. Pasak savivaldybės administracijos direktorės, siekiant apsaugoti gyventojus norima sumažinti kurorte besilankančių žmonių srautus.

„Pagrindinis tikslas – apsaugoti mūsų miesto gyventojus prevenciškai, kad būtų kuo mažiau kontaktų, būtų kuo mažesnė migracija į mūsų miestą. Kad kuo mažiau galimybių užsikrėsti mūsų miesto gyventojams būtų“, – BNS sakė Palangos administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė.

Viešbučiai iki sekmadienio vakaro taip pat turėjo nutraukti visas rezervacijas.

Pasak administracijos vadovės, viešbučiai gali skirti savo patalpas saviizoliacijai ir pajamų gauti tokiu būdu.

Birštono merė Nijolė Dirginčienė sako, jog pamačius, kiek žmonių lankosi viešosiose kurorto erdvėse, taip pat buvo priimtas sprendimas riboti apgyvendinimo paslaugų teikimą.

„Matome, kas darosi savaitgalį ir kaip žmonės nepaiso tų nurodymų, tai šiandien paruoštas įsakymas, kad uždrausti taip pat kaip ir kitų kurortų savivaldybės yra priėmusios tokį sprendimą, uždrausti priimti ir teikti apgyvendinimo paslaugas, tai tikrai ir Birštone bus tas pats“, – sakė ji.

Pasak jos, Birštono viešbučiai ir šiuo metu gyventojų praktiškai nepriima, dauguma jų yra užsidarę.

Druskininkų savivaldybė skelbia, jog draudimas karantino metu teikti apgyvendinimo ir trumpalaikės nuomos paslauga įsigalioja nuo antradienio.

„Naujų klientų priėmimas yra draudžiamas, o anksčiau atvykę klientai šiandien jau turi išvykti“, – antradienį skelbia savivaldybė.

Draudimas netaikomas apgyvendinimo įstaigoms, kuriose pagal sutartis su Druskininkų savivaldybe apgyvendinami izoliuotis turintys asmenys, taip pat asmenims, turintiems ilgalaikę nuomos sutartį ar laikinai gyvenantiems Druskininkuose dėl čia esančio darbo. Darbo santykius nuomotojas turės įrodyti pažyma iš darbdavio.

Neringa kol kas sprendimų nepriėmė.

„Kol kas nusprendėme, kad nerengsime direktoriaus įsakymo ir paliksime, kaip yra. Mes labiau matome, kad pas mus daugiau važiuoja tie žmonės, kurie turi nekilnojamojo turto arba jų draugai, tad bet kokiu atveju, jiems negaliotų tokie ribojimai“, – BNS sakė Neringos savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė.

Neringos savivaldybė visgi įspėja planuojančius teikti nuomos paslaugas atsižvelgti į  šiuo metu ribotus kurorto išteklius. 

„Nors Neringa visuomet prioritetą skyrė svetingumui ir paslaugų kokybei, šiuo metu reikėtų įvertinti tai, kad kurortas vis dar gyvena žiemos režimu ir didžiausią dėmesį telkia koronaviruso prevencijai“, – rašoma Neringos savivaldybės pranešime.

Vyriausybė praėjusią savaitę nusprendė, kad savivaldybių administracijų direktoriai galės nuspręsti, ar uždrausti apgyvendinimo paslaugų teikimą konkrečioje savivaldybėje karantino metu.

Klaipėdoje aplankė tėvą

Jau nuo praėjusio savaitgalio visiškai sausakimša Palanga pastarosiomis dienomis iš tikrųjų pelnė milžinišką svečių pripažinimą ir turi kuo didžiuotis: pirmąsyk Palangos istorijoje čia Naujuosius pasitiko ir šalies prezidentas. Į kasmet vis labiau besikeičiantį ir neišpasakytai dideliais šuoliais gražėjantį didžiausią šalies kurortą G.Nausėda su sutuoktine Diana atvyko gruodžio 31 – osios vakarą, prieš tai uostamiestyje aplankę ir su artėjančiais Naujaisiais metais pasveikinę devyniasdešimtmetį prezidento tėvą Antaną Nausėdą.

Garbius kurorto svečius Koncertų salėje pasitiko Palangos vadovas Šarūnas Vaitkus su šeima, o mažoji Ievutė Vaitkutė poniai Dianai padovanojo gardų šokoladą. Buvo matyti, kad tiek vyriausiasis, tiek pati mažiausioji Vaitkų šeimos atstovai jaudinosi.

„Aplankėme Klaipėdoje tėvelį, pabuvome su juo, pasveikinome su artėjančiais Naujaisiais metais“, – „Vakarinei Palangai“ sakė prezidentas, paprašytas  atsakyti į keletą klausimų. „Sėskit, sėskit“, – žurnalistę pakvietė šalies vadovas ir pokalbiui skyrė tiek laiko, kiek „Vakarinės Palangos“ atstovei atrodė leistina, įvertinus visas šventines paskutiniojo 2019 – ųjų vakaro aplinkybes.

Garbius kurorto svečius Koncertų salėje pasitiko Palangos vadovas Šarūnas Vaitkus su šeima. („Vakarinės Palangos“ nuotr.)

Nusprendėme atvažiuoti ir laiką praleisti ten, kur kažkada su Diana susituokėme ir šventėme mūsų vestuves.

Labai norėjosi pabūti prie jūros

„Naujuosius pasitiksime Palangoje ir čia praleisime visą pirmąją ateinančių metų dieną. Ką čia slėpti – nusprendėme atvažiuoti ir laiką praleisti ten, kur kažkada su Diana susituokėme ir šventėme mūsų vestuves. Tai buvo prie „Medūzos“. Tuomet „Medūza“ ten viena ir tebuvo, dabar čia visa aplinkinė teritorija apsistatė. Mums tai – tam tikros emocijos, prisiminimai, juk kitąmet bus trisdešimt metų, kai mes susituokėme. Labai norėjosi šiandien pabūti prie jūros, – apie Nausėdų šeimai svarbią vietą Palangos Kunigiškėse žurnalistei pasakojo prezidentas. – Tuo pačiu nusprendėme apsilankyti koncerte, o po to su giminaičiais eisime prie jūros pasitikti Naujųjų metų“.

Šalies vadovas sakė neatsitiktinai pasirinkęs Jeronimo Miliaus, su puikiais muzikantais parengusio naujametę programą pagal vienos iš geriausių visų laikų grupių „Queen“ ir legendinio Freddie Mercury šedevrus, koncertą.

„Mes nusprendėme paklausyti „Queen‘ų“, mums labai patinka ši grupė, su Diana gerai žinome absoliučiai visas jų dainas. Kažkada, kai studijavau Vokietijoje, 1990 – aisiais, net įsigijau visus kompaktinius diskus su „Queen‘ais“. Žodžiu, mums tai yra išskirtinė grupė, ir tiesiog įdomu pamatyti, kaip Jeronimas Milius atliks „Queen‘us“. Manau, tai labai didelis iššūkis bet kuriam dainininkui, nes „Quenn‘ai“ yra „Quenn‘ai“, – apie tai, kodėl paskutiniąsias išeinančių metų valandas nusprendė praleisti Palangos koncertų salėje, žurnalistei pasakojo G.Nausėda.

Mažoji Ievutė pirmajai šalies poniai Dianai įteikė gardų šokoladą. Užkalbinta prezidento, mergaitė nepasimetė ir mandagiai atsakė į kelis klausimus. „Vakarinės Palangos“ nuotr.

Paskutiniąją darbo dieną – savivaldybėms svarbūs įstatymai

Šiuos Naujuosius metus ypač džiaugsmingai galėjo pasitikti šalies savivaldybių atstovai – paskutiniąją praėjusių metų dieną prezidentas pasirašė Seimo neseniai patvirtintas tam tikrų įstatymų pataisas, leidžiančias savivaldybėms viešosioms socialinėms paslaugoms teikti vykdyti vidaus pirkimus ir nesibaiminti, kad tuo atveju, jei tokios paslaugos bus deleguotos pačių savivaldybių įsteigtoms įmonėms, bus sulaukta Konkurencijos tarybos patikrinimų ir teiginių apie konkurencijos rinkoje iškraipymą.

„Taip, pasirašiau, šiandien paskutinėmis darbo valandomis, prieš pat išvykstant“, – atsakydamas į „Vakarinės Palangos“ klausimus paskutiniąją praėjusių metų dieną sakė prezidentas. – Tokia buvo mano nuostata. Tai nėra lengvas sprendimas, nes yra ir kitokių nuostatų bei nuomonių, kai kurie tai įvardija tam tikru konkurencijos suvaržymu, bet šitą dalyką aš žadėjau rinkimų kampanijos metu, tai palaikau iš principo, nes matau kai kurių savivaldybių teigiamų pavyzdžių. Manau, kad yra labai gerai, kad yra ir tokia, ir kitokia galimybė: niekas neuždraudžia atskiroms savivaldybėms, kurioms puikiai sekasi organizuoti viešuosius pirkimus ir jos tai daro daug metų, pavyzdžiui, Klaipėdos savivaldybė, daryti tai ir toliau, ir jos negrįš prie vidaus sandorių. Bet yra ir gerų priešingų pavyzdžių, tai kodėl dabar juos eliminuoti? Todėl mano sprendimas buvo pasirašyti įstatymų pataisas“.

„Stebėtinai vieninga nuomonė, kreipimąsi į prezidentą, Seimą, Vyriausybę pasirašė visi šešiasdešimt šalies savivaldybių merai. Tai labai įspūdinga, kad visi merai taip vieningai nusprendė palaikyti pasisakančius už vidaus sandorius, net ir vadovai tų savivaldybių, kurios vidaus sandoriais nesinaudoja“, – šalies merų vienybę vertino G. Nausėda.

Valstybei vadovauti – ne „Ferrario“ vairą sukti

– Kas Jums buvo sunkiausia per tą pirmąjį Jūsų darbo pusmetį, kai liepos 12 – ąją tapote inauguruotu šalies prezidentu?

– Sunkiausia buvo gyvenimo būdo pakeitimas: visiškai kitas gyvenimas, visiškai kitas tempas, visiškai kitas darbų turinys, išsitrina ribos tarp privataus ir viešojo gyvenimo. Tam reikia pasiruošti, bet niekada negali tam pasiruošti, nes prezidentais netampama keletą kartų per gyvenimą. Prezidentu tampi vieną kartą, ir tam nėra kaip pasiruošti, nėra jokių universitetų, jokių kursų, kurie parengtų prezidentus. Visa tai reikia greitai perprasti. Dianai buvo dar didesnis iššūkis, nes ji yra dar labiau šeimos žmogus nei aš. Sunku, bet įdomu.

„Prezidentu tampi vieną kartą, ir tam nėra kaip pasiruošti, nėra jokių universitetų, jokių kursų, kurie parengtų prezidentus. Visa tai reikia greitai perprasti. Dianai buvo dar didesnis iššūkis, nes ji yra dar labiau šeimos žmogus nei aš. Sunku, bet įdomu“, – apie savo pirmąjį darbo pusmetį pasakojo G.Nausėda. („Vakarinės Palangos“ nuotr.)

– Ko palinkėtumėte sau ateinančiais metais?

– Sau aš nelabai turiu ką linkėti, turiu viską, apie ką galima gyvenime svajoti. Matau žmonių palaikymą, teigiamas jų reakcijas, tai be galo džiugina. Matau galimybes keisti Lietuvos gyvenimą, nors norėtųsi, kad tai pavyktų padaryti greičiau. Deja, valstybė yra kaip laivas su vairu, ir tą vairą negali sukinėti kaip „Ferrario“ vairą: reikia daug sykių jį sukti, kad valstybės laivas pakeistų savo kursą. Bet kuomet žinai, kuriuo kursu plauki, gali tai padaryti, o jei neturi kurso, tada ir geras laivas nepadės. Manau, kad dabar yra unikali galimybė žmonėms suteikti tikėjimą, kad valstybėje gali būti daugiau teisingumo, daugiau gerovės. Manau, kad kartu su komanda, kurią pavyko surinkti labai pajėgią, pavyks padaryti, kad reikalai pajudėtų. Žinoma, žmonės kartais nori, kad per keturis ar penkis mėnesius padarytum tai, kas nebuvo padaryta per trisdešimt metų, bet reikia suprasti, kad kai kurie dalykai nėra taip lengvai pakeičiami.

– Ko palinkėtumėte Lietuvos žmonėms ateinančiais metais?

– Ir Lietuvos, ir Palangos žmonėms pirmiausia noriu palinkėti labiau pasitikėti savimi, savo šeima, savo bendruomene ir savo valstybe, ir tada jokios kliūtys mums nebus baisios. Lietuva yra nuostabi šalis, nuostabi  savo žmonėmis, kurie turbūt dar patys nėra iki galo įsisąmoninę, kiek daug jie gali pasiekti. Būkite laimingi!

Vidurnaktis – prie „Medūzos“

Likus pusvalandžiui iki vidurnakčio išvykę iš Palangos koncertų salės Naujuosius 2020-uosius šalies vadovas G. Nausėda su pirmąja šalies ponia Diana ir giminaičiais pasitiko ant jūros kranto šalia „Medūzos“.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus su šeima, pasitikę prezidentą, taip pat mėgavosi naujamečiu renginiu Palangos koncertų salėje. Pasibaigus koncertui šeimyna, likus vos kelioms minutėms iki vidurnakčio, dar spėjo pasiekti pajūrį ir čia stebėjo šventinius fejerverkus. („Vakarinės Palangos“ nuotr.)

Vietos architektai apstulbo

Vieną paskutiniųjų liepos dienų kurorte žmonės nustebo po nakties šalia Vytauto gatvės išvydę išdygusį batutų parką.

Prie pat pagrindinės Palangos gatvės išaugo pilkas pripučiamas drakonas, visą kvartalą užėmė oru užpildytos pilys ir laipynės, mašinos, kurios užima visą kvartalą nuo Vytauto gatvės iki Tiškevičių alėjos.

Virš įėjimo į šią teritoriją yra ryškus užrašas: "Kakės Makės batutų parkas".

Šis margumynas atsirado šalia Palangos vizitine kortele vadinamo Kurhauzo, kuris yra Kultūros paveldo departamento saugomo objekto apsaugos zonoje.

Vietos architektai iškart dėl to kreipėsi į savivaldybę ir savo pasipiktinimą išreiškė raštu, įtardami, kad tokiai veiklai istorinio pastato pašonėje leidimą esą išdavė savivaldybės valdininkai.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus prasitarė, kad apie per naktį išdygusį atrakcionų parką Viešosios tvarkos skyriaus valdininkams pranešė gyventojai.

Žmonės kalbėjo, kad įranga buvo atgabenta naktį, o ryte tvorele apribotame sklype jau pūpsojo pripučiami bokštai ir pabaisa.

Tai padaryta saugomoje Palangos dalyje, o naujieji įrenginiai gožia Kurhauzą ir Tiškevičių alėją.

Pažeistas įstatymas?

Lyg tyčia rugpjūčio 1-ąją į Palangą buvo atvykę Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus darbuotojai.

Paveldosaugininkai į Palangą tąkart važiavo pasižiūrėti, kaip aukcionas laikosi nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos taisyklių, tuo pat metu žvalgėsi, kaip atrodo sutvarkyti paveldo objektai.

"Tada ir pamatėme tą situaciją. Surašėme faktinių aplinkybių konstatavimą apie tai, kad atrakcionai pastatyti savavališkai, nesuderinus su Kultūros paveldo departamentu. Nufotografavome esamą padėtį, įvertinome, kad atrakcionai yra aukšti, užstoja Kurhauzą ir šioje vietoje negali stovėti. Tai prieštarauja dar 2012 m. kultūros ministro parengtam specialiajam planui. Jame aiškiai pasakyta, kad tokie įrenginiai tokioje vietoje nerekomenduojami, – paaiškino KPD Klaipėdos skyriaus vadovė Audronė Puzonienė. – Įvertinome, kad jie yra aukštesni nei trys metrai. Konstatavome, kad pažeistas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnis. Išsiaiškinome, kas yra sklypo savininkas, kur jis gyvena ir registruotu paštu išsiuntėme reikalavimą. Asmeniškai su sklypo savininku kol kas bendrauti neteko."

Išmontuoti iki kito pirmadienio

Įvertinę protingumo reikalavimus, paveldosaugininkai pareikalavo išmontuoti statinius nedelsiant, tam duotas terminas iki rugpjūčio 19 d.

Pasak įstatymo, siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padarytas neigiamas poveikis, tokiems įrenginiams turi būti gautas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas.

Paveldo saugotojai tikino, kad sklypo savininkams gresia nemažos baudos.

Reikalavimai bus tęsiami, kol šie juos įvykdys. Dabartinę situaciją A.Puzonienė vadina savivale.

"Jei visi mūsų valstybės piliečiai taip elgtųsi, būtų ne kas. Būna žmonių, kurie ką nors neteisėto padaro, o visos oficialios institucijos turi įrodinėti, kad jis pasielgė neteisingai. Ką padarysi, tokia yra teisinės valstybės realybė. Kiek man žinoma, kažkada anksčiau jau yra buvę problemų su to sklypo savininkais", – kalbėjo A.Puzonienė.

Uždraudė konkrečią veiklą

Pasirodo, tai ne pirmas kartas, kai dėl palangiškės Rimos Valužienės sklype veikiančių atrakcionų kilo problemų.

Prieš septynerius metus moteris prašė leidimo įrengti jos sklype, esančiame Vytauto g. 41, vaikų atrakcionus.

Nors leidimo negavo, tų metų vasarą pagal panaudos sutartį leido savo sklype veikti įmonei, besiverčiančiai vaikiškų atrakcionų įrengimu ir naudojimu.

Dėl to bylinėtasi, teismo procesas užtruko beveik metus, kol galiausiai buvo konstatuota, kad šiame sklype draudžiama vykdyti atrakcionų veiklą.

Iki šiol galioja įsiteisėjęs, neskundžiamas 2013 m. paskelbtas teismo sprendimas dėl draudimo kultūros paveldo departamento saugomo objekto apsaugos zonoje statyti atrakcionus.

Dokumentuose užfiksuota, kad toje vietoje galima tik atstatyti istorinę vilą "Ursus".

Penkerius metus teismo sprendimo buvo paisoma.

Pradėjo ikiteisminį tyrimą

Praėjus dienai po to, kai šią vasarą Vytauto g. 41 išdygo didžiuliai batutai, savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą.

Taip nusispjauta į teisėsaugą, savivaldą, teismų sprendimus.

"Taip nusispjauta į teisėsaugą, savivaldą, teismų sprendimus, – piktinosi Palangos meras Š.Vaitkus. – Šitos baidyklės atsirado faktiškai prieš prokuratūros langus, žinant, kad yra teismo sprendimai, kad tai yra pati griežčiausia paminklosauginė miesto zona. Valstybė ir savivaldybė investuoja milijonus eurų į šią istorinę dalį. Kalbu apie Kurhauzo atstatymą, Tiškevičių alėjos sugrąžinimą Palangai, taip įamžinant šių grafų atminimą. Mes neleisime tyčiotis iš Palangos kultūros paveldo ir paties miesto."

Rugpjūčio 2 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palangos) prokuroras Gintas Pikčiūnas raštu informavo kurorto savivaldybę apie tai, kad pagal liepos 31 d. pateiktą informaciją pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį pavesta atlikti Palangos policijos pareigūnams.

Šie ėmėsi aiškintis, kodėl nevykdomas galiojantis teismo sprendimas. Toks veiksmas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tiek sklypo savininkams, tiek organizatoriams.

Palangos policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas patikino, kad tyrimas atliekamas, renkami dokumentai, apklausiami žmonės.

"Tai paprastas, elementarus tyrimas. Viską darome pagal mums suteiktas teises, išsiunčiame užklausas, laukiame atsakymo, kaip to reikalauja mūsų instrukcijos. Tai paprasta byla, negalime užtrukti ilgiau, nei numatyta", – patikino A.Budginas.

Pats prokuroras šiuo metu atostogauja, į darbą jis grįš rugsėjo pradžioje.

Apklausė policininkai

Aptvertoje teritorijoje prie vartų trečiadienį sėdėjo du vaikinai, ant kurių marškinėlių užrašyta: "Atrakcionai.lt".

Bilietus lankytojams parduodantys vaikinai tikino, kad kalbėti reikėtų su organizatoriumi Karoliu.

Jie neslėpė, kad savaitės pradžioje juos kalbino policijos pareigūnai, užsirašė jų asmens duomenis, daugiau bendravo su Karoliu.

Šis asmuo yra palangiškis Karolis Simniškis, jis teigė dirbantis pagal verslo liudijimą.

Pasak Palangos savivaldybės darbuotojų, vos po poros dienų nuo atrakcionų atsiradimo minėtoje vietoje K.Simniškis buvo pakviestas į savivaldybę.

Valdininkai išaiškino, kodėl jo veikla šioje vietoje yra neteisėta.

Jaunas vyras valdininkams teigė, jog čia organizuojantis renginį, ir išgirdo paaiškinimą, kad renginį rengti nedraudžiama, bet gožiančių Kurhauzą įrenginių statyti jis neturi teisės.

Savininkę kvies į teismą

Teismas išdavė skubų vykdomąjį raštą, kuris perduotas antstolei Vidai Daugirdienei vykdyti.

Antstolė paaiškino, kad jos pareiga pažodžiui įvykdyti teismo sprendimą.

"Teismo sprendimu, sklypo savininkė yra įpareigota toje vietoje nevykdyti atrakcionų veiklos. Ketvirtadienį, rugpjūčio 8 d., mes nustatėme faktą, kad draudžiama veikla toje vietoje vykdoma, surašėme tam tikrus procesinius dokumentus ir atidavėme juos teismui. Teismas spręs, kaip pasielgti. Gal savininkė atras kažkokių pateisinamų priežasčių, dėl ko ji negali vykdyti sprendimo. Dažniausiai teismo procesas vyksta žodinio proceso tvarka, sklypo savininkę kvies į posėdį", – paaiškino antstolė.

V.Daugirdienė patikino, kad nepriklausomai, ar 2013 m. R.Valužienė pasiėmė teismo sprendimą ar ne, skaitė jį ar ne, jis yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas.

Antstolė pasakojo gaunanti laiškus iš žmogaus, kurį pavadino trečiuoju asmeniu, reikalaujančiu atstoti nuo sklypo savininkės, esą jis vykdo veiklą susitaręs su R.Valužiene.

V.Daugirdienė paaiškino, kad šio asmens paaiškinimai jos nedomina, teismo sprendimas yra įpareigoti sklypo savininkę nutraukti veiklą, o ne ką kitą.

Aiškintis, kodėl ji to nedaro, moteris galės teisme.

Antstolei neteko bendrauti su pačia R.Valužiene.

Nepavyko šiai palangiškei prisiskambinti ir "Klaipėdos" korespondentams, kuriems jos telefono numerį davė Palangos tarybos narys Eugenijus Simutis.

Įžvelgė ryšį su politika

Palangiškiai vieni kitus gerai pažįsta ir kalba apie tai, kad K.Simniškis yra kažkaip susijęs su vietos politiku E.Simučiu.

Ne vienas vietos žmogus matė juos drauge prie Rinkliavų centro.

Kur kas vyresnis E.Simutis K.Simniškiui kažką karštai aiškino, plačiai gestikuliuodamas.

Paklaustas, kokių interesų turi aptariamame atrakcionų parke, E.Simutis ilgokai kikeno ir galiausiai atsakė: "Jokių."

Apie K.Simniškį jis girdėjęs, pažįsta iš matymo, nes maždaug prieš septynerius ar aštuonerius metus vaikinas norėjęs stoti į Liberalų centro sąjungos Palangos skyrių.

"Jaunas, galbūt ambicingas, bet reikalų su juo neturėjau", – tikino kurorto politikas.

Panašiai apie pažintį su E.Simučiu kalbėjo K.Simniškis.

Esą žinąs šį žmogų, kadangi yra palangiškis, pro šalį eidamas pakeliantis galvą, bet ne daugiau, politikas su juo nėra bendravęs ir jokiais klausimais nekonsultavęs.

"R.Valužienę pažįstu, ji man ne kartą skundėsi, kad savivaldybė jai nieko neleidžia daryti. R.Valužienė į mane kreipėsi todėl, kad esu opozicijoje. Bandau jai padėti, nes Kurhauzo specialiuoju planu jai panaikintas servitutinis įvažiavimas. Visuose miestuose, kur yra vienvaldystė, yra tas pats. Druskininkai niekuo nesiskiria nuo Palangos. Jeigu pakalbėtumėte su verslininkais, kurie turbūt nenorės savęs įvardinti ir nepriklauso politinei daugumai, neneša vėliavos nuo bažnyčios iki savivaldybės, iš jų išgirstumėte daug apie tai, kas Palangoje vyksta", – intrigavo E.Simutis.

Miesto politikas tikino, kad minimo sklypo savininkė ne kartą prašė leidimo savo sklype įrengti dviračių nuomos punktą, bet jai tai nebuvo leista.

Ji esą negavo leidimo ir pardavinėti savo sklype ledus.

Pasak, E.Simučio, savivaldybė iš moters tik reikalauja žemės mokesčio.

Atrakcionai – poilsiavietė?

K.Simniškis tikino esąs nusiteikęs pirkti R.Valužienės žemės sklypą Palangos centre ir ketinantis jame statyti apžvalgos bokštą.

Dabar jis esą ketinąs sužinoti, kokius reikalavimus šiam sklypui kelia Kultūros paveldo departamentas ir miesto savivaldybė.

"Su sklypo savininke, o ne savivaldybe, susitariau dėl sklypo naudojimo trumpalaikiam renginiui, kuris vadinasi "Batuto festivalis". Pas mus atrakcionų net nėra nei juridiškai, nei fiziškai. Tokius batutus kiekvienas savo privačiame kieme turi, dokumentuose jie yra vaikų žaidimai. Apie kokį mes čia galime parką šnekėti? – argumentavo K.Simniškis, aiškinęs, kad nepažiūrėjęs į dokumentus negalįs pasakyti, kiek laiko šis festivalis vyks. – Leidimo šitam dalykui nereikia. Įėjimas yra mokamas, tai nėra savivaldybės žemė ir nevieša vieta, savivaldybė tai žino. Batutai yra poilsiavietė. Apie jokius ikiteisminius tyrimus nesu informuotas, nieko apie tai nežinau, jei būčiau su tuo susijęs, turėčiau žinoti. Policininkai prie manęs buvo priėję, jie kiekvieną dieną ateina, bet viso labo paklausė, kaip sekasi su savivaldybe."

Išgirdęs, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl teismo nutarties nevykdymo, jaunas vyras aiškino žinantis, kad savivaldybė tokiu keliu galėtų priversti ką nors vykdyti savininkę, bet ne jį.

Tikisi pastatyti bokštą

K.Simniškis pripažino, kad buvo nuvykęs į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių ir valdininkai bandė jam surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą, bet teismo sprendimo, kuriuo remiasi, valdininkai neturėjo, todėl jis negalėjęs su juo susipažinti ir protokolo nepasirašė.

Palangiškis pasakojo bendravęs su Kultūros paveldo departamento darbuotojais ir klausęs, ar galės statyti apžvalgos bokštą, bet atsakymo negavęs.

Jis žinąs, kad paveldosaugininkai su sklypo savininke neturi susitarimo dėl paveldo vertybių saugojimo.

"Kadangi tai yra pirmos instancijos sprendimas, viešai jo rasti neišeina. Manau, antstolis tą teismo sprendimą pasitikrins, viską sužiūrės. Kad antstoliui perduota vykdyti byla, aš žinau, bet pats tų dokumentų nemačiau, nes jie surašyti ne mano atžvilgiu. Tai yra senos jų istorijos su savivaldybe, o ne mano reikalas. Antstolei nusiunčiau sutartį ir paprašiau ir mane įtraukti į vykdymą", – tvirtino K.Simniškis.

Aptardamas Kultūros vertybių apsaugos departamento pretenzijas, apie kurias tikino nieko nežinąs, K.Simniškis ėmėsi aiškinti, kad ši įstaiga renginių ir panašių laikinų pramogų zonų negali kontroliuoti.

Jaunas vyras išreiškė manymą, kad paveldosaugininkai savivaliauja.

Esą Klaipėdos piliavietėje Jūros šventės metu vyko visiškai analogiški dalykai.

Ten paveldo saugotojai atrakcionų organizatoriams pretenzijų neturėjo, o Palangoje kažkodėl jos atsirado.

Tuo metu Palangos meras tikino neprisimenantis kito tokio atvejo, kai taip įžūliai nepaisoma neskundžiamos teismo nutarties. Būtent todėl prokuratūra ir pradėjo ikiteisminį tyrimą.

"Darome viską, ką galima daryti teisinėmis priemonėmis. Tikiu mūsų teisėsaugos institucijomis. Tikimės iš jų principingo požiūrio ir veiksmų", – tikino Š.Vaitkus.

Baigsis lapkritį

Bendrovė "Giraitės vandenys" vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektą Kulautuvoje turėtų užbaigti lapkritį. Pasak miestelio seniūnės Dalios Šiušienės, rangovai iki to laiko įsipareigojo ne tik pakloti tinklus, bet ir sutvarkyti aplinką, atstatyti gatvių, kuriose vyksta ar vyko darbai, dangą.

Iš viso Kulautuvoje naujai atsiras 7,26 km vandentiekio ir 9,1 km nuotekų tinklų. Įgyvendinus projektą, prie centralizuotų vandentiekio tinklų bus prijungtas 381, prie nuotekų tinklų – 549 gyventojas. Be to, bus sudarytos sąlygos ir kitiems gyventojams prisijungti prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų. Išties, tai didelės apimties ir vertės projektas, skaičiuojama, kad bus atlikta darbų už 1,75 mln. eurų.

Urbanistine jungtimi turėtų tapti rūdintas metalas – iš jo būtų daromi unikalūs, specialioms paskirtims pritaikyti ir architektūriškai išraiškingi statiniai.

Pirmoji matuosis Akacijų alėja

Pasibaigus vandentvarkos ir nuotekų tinklų projektui, bus susitelkta į Kulautuvos vizitine kortele tapusią Akacijų alėja. Ji pirmoji matuosis naujuosius drabužius. Čia planuojama pakeisti asfalto dangą, sutvarkyti pėsčiųjų takus, dviratininkams ir pėstiesiems įrengti jaukių poilsio zonų. Naujovės darniai derės su tarpukario laikais statytomis vilomis, bus išsaugota alėjos aura.

Tiek Akacijų alėja, tiek visas miestelis bus tvarkomas pagal vieningą koncepciją. Birželį su konkurso laimėtoja UAB "Studija Archispektras" buvo pasirašyta Kulautuvos miestelio teritorijos erdvinės plėtros urbanistinės vizijos sukūrimo ir teritorijos kompleksiško sutvarkymo studijos parengimo sutartis.

"Atsižvelgiant į miestelio specifiką ir kurortinės teritorijos statusą, pagrindinis mūsų tikslas – turėti bendrą ir vientisą viso Kulautuvos miestelio viziją, orientuotą į rekreacinį miestelio pobūdį, t.y. numatomos poilsio ir atokvėpio erdvės, pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros išplėtojimas, viešųjų objektų ir erdvių sukūrimas, esamų sutvarkymas bei integravimas į vientisą kuriamos vizijos tematiką. Unikalios ir pasikartojančios mažosios architektūros detalės turėtų suteikti išskirtinumo kartu harmoningai įsilieti į aplinką. Todėl džiugu, kad darbų ėmėsi ne kartą nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu įvertinta patyrusių architektų komanda, kuriai vadovauja Kulautuvoje gyvenantis architektas Aidas Kalinauskas" – teigė D.Šiušienė.

Architektas išdavė: urbanistine jungtimi turėtų tapti rūdintas metalas – iš jo būtų daromi unikalūs, specialioms paskirtims pritaikyti ir architektūriškai išraiškingi statiniai: autobusų stotelės, minėtas turgaus paviljonas, pavėsinės ir mažosios architektūros elementai: suoliukai, dviračių laikikliai, gėlių vazonai, gatvių pavadinimų lentelės ir kita.

"Kulautuvos miestelio architektūrinė vizija iki lapkričio bus pateikta svarstyti visuomenei bei Kauno rajono savivaldybei. Kada sumanymas bus įgyvendintas, sunku prognozuoti. Pertvarkymai bus daromi nedideliais etapais ir truks gal net dešimt metų, įgyvendinimo sparta priklausys nuo finansinės situacijos. Apskritai, reikia pasidžiaugti, kad Kauno rajono savivaldybė tam skiria dėmesį ir nori Kulautuvą matyti kaip vientisos architektūrinės išraiškos kurortinį miestelį. Turint generalinę liniją, gali daryti po truputį, bet jau nenuklysi ir nepadarysi chaoso", – sakė A.Kalinauskas.

Vizijoje – ir SPA, ir biuvetė

Kulautuvai, kaip dera kurortinės teritorijos statusą turinčiai vietovei, projektuojama ir mineralinio vandens biuvetė. Ji atsiras miestelio centre, Akacijų alėjoje, šalia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės. "Kulautuvoje yra išgręžtas mineralinio vandens gręžinys, ištirta, kad jis turi labai daug naudingų savybių. Birštono ir Druskininkų biuvetės veikia tik vasarą. Mes planuojame, kad biuvetė veiks visus metus, žinoma, kol kas tai tik vizija", – prisipažino architektas.

Šiemet Kauno rajono savivaldybei buvo perduotas pastatas valgykla-klubas, esantis Akacijų alėjoje. Didžiulis šiuo metu nenaudojamas ir apleistas statinys prie Kauno klinikų reabilitacinės ligoninės tikrai nepuošė miestelio centro. Dar labiau buvusios valgyklos-klubo skurdas išryškėjo šalia iškilus moderniam ligoninės pastatui. Dabar statinys jau uždengtas laikinu tentu ir taip pat laukia permainų.

Atsižvelgiant į Kauno rajono savivaldybės numatomus planus rekonstruoti šį pastatą ir į sutvarkytas bei paruoštas patalpas perkelti keturias šiuo metu senuose ir poreikių nebeatitinkančiuose pastatuose įsikūrusias įstaigas ruošiama dokumentacija valgyklos-klubo rekonstrukcijai. Jai pasibaigus čia persikels VšĮ Pakaunės PSPC Kulautuvos šeimos gydytojo kabinetas, Kauno rajono Raudondvario kultūros centro Kulautuvos laisvalaikio salė, Kauno rajono viešosios bibliotekos filialas Kulautuvos biblioteka ir Kulautuvos seniūnija.

Pastatas didžiulis, net ir įsikūrus minėtoms įstaigoms, dar liks laisvas visas antras aukštas. "Jį žadama išnuomoti verslininkams", – sakė D.Šiušienė. A.Kalinauskas atskleidė dar daugiau detalių: savivaldybės perimtame pastate matome ir mini SPA centrą.

Jaučia atsakomybę bendruomenei

Kulautuvos viziją kuriantis architektas neslėpė, kad kurortinis miestelis turi savo specifiką. "Jis labiau skirtas poilsiui ir rekreacijai, todėl atsakingiau reikia parinkti mažosios architektūros formas ir sprendimus, kaip tvarkyti esamus objektus: gyvenamųjų namų fasadus, tvoras, suoliukus, šviestuvus. Kituose miesteliuose niekas per daug galvos nesuka, keičia trinkeles, kitaip gražina. Tačiau neturintys kurortinės teritorijos statuso miesteliai, tvarkomi be vizijos, netampa įdomesni. Be to, statusas, norint pritraukti daugiau svečių, leidžia sugalvoti daugiau ir įvairesnių atrakcijų", – išskirtinumus vardijo pašnekovas.

Ar šiam darbui turi įtakos tai, kad architektas pats gyvena Kulautuvoje? "Jaučiu didesnę atsakomybę, noriu, kad vizija įtiktų visai bendruomenei. Man labai svarbu išpuošti, pagražinti miestelį, kad jis būtų modernus, šiuolaikinis ir darnus, ateities kurortas pakaunei, Kaunui, o gal ir visai Lietuvai. Todėl labai svarbu atgaivinti vandens transportą, kad būtų įrengiamos ne laikinos prieplaukos, o mini uostai, kad Kulautuviečiai turėtų katerį ir galėtų plaukti į darbą", – sakė A.Kalinauskas.

Permainų belaukiant

Belaukiant didžiųjų permainų, Kulautuvoje kas metai vis atsiranda kas nors naujo. Šiais metais pradėjo kursuoti laivas "Vilkija", kuris plukdo nuo miesto šurmulio pavargusius keliautojus į Kačerginę, Zapyškį, Kulautuva ir Vilkiją.

Kulautuvos parke jau repetuojamas iškilmingas diskgolfo aištelės atidarymas. Ji įrengta Europos socialinio fondo ir Kauno rajono savivaldybės lėšomis, Kulautuvos bendruomenei parengus projektą "Vaikų fizinio aktyvumo skatinimas Kulautuvos, Batniavos, Vilkijos ir Raudondvario seniūnijose". Projekto metu buvo įsigyta įranga, reikalinga 7 krepšių diskgolfo parkui įrengti, o aikštelei parinkta vieta parke, kuriame šiemet nuskambėjo jau 19-as bardų festivalis "Akacijų alėja".

Diskgolfas labai panašus į tradicinį golfą, tik čia naudojami skraidantys diskai, kurie skiriasi nuo lėkščiasvydžio diskų, nes yra mažesni, sunkesni ir plonesni. Septynių krepšių diskgolfo aikštelėje jau skamba jaunimo balsai. Čia vyksta minėtų seniūnijų jaunimo bendra stovykla. Įvyko ir pirmosios neoficialios profesionalų varžybos, o svetainėje diskgolfmetrix.com žaidėjų patogumui "DiscCity" komanda sukūrė Kulautuvos diskgolfo skiltį, kur žaidėjai galės skaičiuoti savo taškus.

Oficialus parko atidarymas numatomas rugpjūčio 9 d. O kai vėsūs orai sumažins norą būti lauke, Kulautuvoje prasidės Kauno rajono savivaldybės Kūno kultūros ir sporto programos lėšomis finansuojamas projektas "Joga šeimai". Projekto metu numatoma suorganizuoti 36 jogos užsiėmimų ciklą, skirtą įvairioms amžiaus grupėms, ypatingai skatinant visos šeimos dalyvavimą ir įsitraukimą.

Rado 7 nelegalius statinius

Nurodymą nugriauti laikinus priestatus yra gavęs viešbutį "Pajūris" administruojantis bankroto administratorius, įmonės "Valeksa" direktorius Stasys Poškus.

Laikini statiniai, kuriuose ir šiuo metu vykdoma veikla, turėjo būti nugriauti iki liepos 1 d., tačiau tai nebuvo padaryta.

Bankroto administratorius apskundė Palangos savivaldybės nurodymą ir mėgina pratęsti terminą šiam procesui.

Antras smūgis suduotas barui "Flamingo", anksčiau turėjusiam "Laukinių vakarų salūno" pavadinimą.

Čia nurodyta griauti terasą, kurios dalis užima J.Basanavičiaus pėsčiųjų tako zoną. Verslininkams savavališkos statybos aktas surašytas dar pernai rudenį.

Statybų inspekcija surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki šių metų kovo 26 d. Jo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki birželio 26 d.

Tačiau terasa taip pat teberiogso.

Aiškėja, jog tokių statinių surasti galima būtų kone kas antrame šio kurorto centrinės gatvės sklype.

Du nepalankius teismo sprendimus yra išklausęs kavinės "Sporto lizdas" savininkas Darius Miklovas. Teismai nurodė kavinės sklype nugriauti net septynis esą nelegalius statinius.

Įregistravo neteisėtai?

Palangiškis verslą vysto vienos senyvos gyventojos vardu registruotame sklype.

Į teismus dėl septynių statinių kreipėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Klausimų kilo, kai paaiškėjo, jog nesudėtingus statinius šiame sklype įregistravo Registrų centras.

Garbaus amžiaus palangiškės vardu buvo užpildyta deklaracija apie statybos užbaigimą.

Deklaracijoje statiniai nurodyti kaip pirmos grupės nesudėtingos kategorijos statiniai.

Iš viso Registrų centre įregistruoti keturi 16,27 kv. m, 13,75 kv. m, 5,64 kv. m, 9,63 kv. m sandėliai, 5,30 kv. m prekybos pastatas, 285 kv. m stoginė, 7 kv. m stoginė-šašlykinė ir dar viena 19,93 kv. m stoginė.

Didžiausias ginčas kilęs dėl 285 kv. m ploto stogine pavadintos terasos, kuri pastatyta J.Basanavičiaus pėsčiųjų zonoje.

"Deklaracijoje nurodyti statiniai pastatyti žemės sklype, esančiame kultūros paveldo vietovėje – Palangos miesto istorinės dalies teritorijoje, todėl deklaraciją buvo galima surašyti tik turint supaprastintą statybos projektą ir gavus statybą leidžiantį dokumentą – rašytinius įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimus", – bylos medžiagoje akcentuoja inspekcija.

Galiojimą tęsė

Teisminis ginčas dėl šiame sklype esančių statinių prasidėjo 2016 m. vasarį, kai į statybos inspekciją kreipėsi Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras.

Jis priėmė nedažnai pasitaikantį nutarimą – nuspręsta reikalauti iš valstybės institucijos, jog ši vykdytų savo pareigas.

Tiksliau prokuratūra inspekcijos pareikalavo imtis priemonių, jog būtų pašalinti statybos pažeidimai J.Basanavičiaus gatvėje esančiame sklype.

Aiškėja, jog septyni statiniai, dėl kurių kilo ginčas, jau įregistruoti Registrų centre.

Po inspekcijos patikrinimų buvo kreiptasi į teismą dėl tokios registracijos panaikinimo ir statinių nugriovimo.

Kol kas teismai pasisako verslininkų nenaudai.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų, Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį šiuos statinius nurodyta griauti.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. 20 d. nutartimi šis sprendimas paliktas galioti.

Verslininkai įsitikinę, jog yra teisūs.

Registruojant pastatus dokumentacijoje jie pateikė Palangos savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2007 m. kovo 1 d. suderinimą. Vėliau tas suderinimas buvo pratęstas dar metams – iki 2008 m. pabaigos.

Tačiau, pasak inspekcijos, tiek statinio projekto sprendiniai, tiek Palangos savivaldybės administracijos tarnautojų įrašai rodo, kad terasa buvo suprojektuota kaip laikinas nesudėtingas statinys, kuriam taikomas statinio naudojimo terminas.

Jį leista naudoti ribotą laiką, terminas pasibaigė 2008 m. gruodį ir nebuvo pratęstas.

Statybos inspekcija akcentuoja, jog daugiau jokių kitų nesudėtingų statinių, kurie palangiškės deklaracijoje siejami su architektūros firmos 2007 m. parengtu terasos supaprastintu projektu, šiame statinio projekte suprojektuota nebuvo.

"Be to, ginčijama deklaracija negalėjo būti surašyta dar ir dėl to, kad ja legalizuojami nauji statiniai, didinantys žemės sklypo, užstatymo tankį, šis sklypas patenka į Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimo ribas ir jam taikomas architektūrinis ir urbanistinis formavimo reglamentas, pagal kurį negali būti didinamas užstatymo tankis ir intensyvumas", – bylos medžiagoje pažymi inspekcija.

Padidino terasą

Registrų centrui pateiktoje deklaracijoje sklypo savininkė paskelbė, kad statiniai pastatyti turint kurorto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus pritarimą, tačiau Palangos savivaldybės tarnautojai buvo pritarę tik laikino statinio – 205,74 kv. m lauko terasos statybai iki 2007 m. rugpjūčio.

Šis terminas vėliau buvo pratęstas iki 2008 m. gruodžio.

"Pagal tuo metu galiojusias Statybos įstatymo nuostatas laikinu statiniu buvo laikomas statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip trejus metus, ir nekilnojamojo turto registre tokie statiniai nebuvo registruojami, o Statybos įstatyme numatytos laikino statinio naudojimo termino pasibaigimo pasekmės – statinio nugriovimas. Be to, lauko terasos vietoje šiuo metu pastatytas visai kitas statinys – stoginė, kuri, lyginant ją su buvusia lauko terasa, yra perstatyta iš esmės, nes jos užstatymo plotas 285,00 kv. m ir yra daug didesnis nei buvusios 205,74 kv. m ploto lauko terasos", – rašoma inspekcijos dokumentuose.

Be šašlykinės neišgyvens

Kavinės "Sporto lizdas" savininkas D.Miklovas tikino jog, jo galva, valdininkai verslininkams teikia pretenzijas neteisingai, esą terasą inspektoriai traktuoja kaip naują statinį, o iš tikrųjų jis stovi nuo 2002 m.

"Mes vykdome verslą, vasarą suteikiu darbo vietas 55 darbuotojams, žiemą dirba apie 10 žmonių. Mes mokame mokesčius ir teikiame paslaugą miesto svečiams. Kam reikia taip žlugdyti tokį verslą, kurio gyvavimo laikotarpis itin trumpas – trys mėnesiai? Palangos verslininkai prieš keletą metų buvo plakami dėl gatvėje skambančios muzikos, keliamo triukšmo. Pertvarkėme terasą, perdarėme taip erdves, kad sklindančio triukšmo būtų kuo mažiau. Ir štai vėl esame kalti", – apmaudžiai kalbėjo palangiškis.

Baro lankytojams D.Miklovo kavinė siūlo šašlykų, o jie kepami vidiniame kiemelyje įrengtoje šašlykinėje.

"Šašlykinė yra būtina tokiai veiklai vykdyti. Statiniai pastatyti 2002 m., o iki ieškinio teismui padavimo statybą ir teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai buvo keičiami daugybę kartų, reikalavimai tokių statinių statybai taip pat keitėsi. Kažkodėl inspekcija 2002 m. statytiems statiniams taiko 2010 m. Statybos techninius reglamentus", – atsiliepime pažymėjo verslininkų advokatai.

Teisme verslininkai mėgino įrodyti, jog inspekcija klaidingai taiko užstatymo tankį reglamentuojančias teisės normas.

"Ieškovė teigė, kad terasa buvo suprojektuota kaip laikinas statinys, tačiau tai prieštarauja jos pačios nurodytai išvadai, kad stoginė-terasa yra priskiriama II grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams. Inspekcija nurodė, kad statiniai yra kultūros paveldo vietovėje, todėl reikalingas supaprastintas statybos projektas bei rašytiniai įgaliotų valstybės tarnautojų – Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo departamento – pritarimai, tačiau šie reikalavimai įsigaliojo tik 2010 m., todėl taikyti šiuos reikalavimus atgaline data nėra jokio pagrindo", – savo tiesą teisme įrodinėjo verslininkai.

Esą sklype esantis pagrindinis pastatas nėra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, todėl projektas ir rašytiniai pritarimai nebuvo reikalingi.

Plaukia skundai

Žvalgantis po J.Basanavičiaus gatvę iš tiesų matyti, jog ne tik kavinės "Sporto lizdas", bet ir kitų sklypų teritorijoje laisvos vietos ir neužstatyto įvairiomis stoginėmis ar terasomis ploto beveik nėra.

Tai reikėtų visą J.Basanavičiaus gatvę nugriauti.

"Netoliese, priešais esančio sklypo savininkai taip pat sulaukė kaimynų skundų. Pažvelkite į kitą, kaimyninį, sklypą. Čia tiek laikinų statinių, kad, jei kiltų gaisras, jokia ugniagesių mašina nepasiektų pagrindinio pastato. Na, juk faktiškai visi sklypai yra išnaudojami maksimaliai. Ir tai suprantama. Žmonės vysto veiklą, turi kavines, apgyvendinimu užsiima. Aš tik viena galiu pastebėti: vieni prieš įstatymą yra lygesni, kiti – ne. Kažkodėl tikrintojų ir skundų sulaukia tik mano kavinė. Kiti gi ne taip užkliūva. Tai reikėtų visą J.Basanavičiaus gatvę nugriauti", – savo nuomonę išsakė D.Miklovas.

Jis prisiminė, jog kavinės terasa buvo statyta dar tuomet, kai J.Basanavičiaus gatvėje augo senieji kaštonai.

Joje valgė ir savomis akimis ją spėjo pamatyti daugybės institucijų valdininkai.

"Turiu net nuotraukas, kaip atrodė senoji terasa. Faktiškai ji liko tokia pat. Mus tikrino daugybė institucijų. Niekas nieko tiek metų nematė. Aš neturiu tikslių duomenų, kiek tokių statinių galima aptikti visoje J.Basanavičiaus gatvėje, tačiau aišku, jog inspekcijai įdomūs tik tie, dėl kurių gaunami skundai. Išeitų, jei netikrina – viskas legalu. Gal reikėtų J.Basanavičiaus gatvės problemas spręsti kompleksiškai? Juk būtų galima sutarti su savivaldybe, kartu sukvietus visus mus, verslininkus, išsiaiškinti ir apibrėžti, iki kokio termino verslininkai turėtų susitvarkyti statinių dokumentacijas, gal kokį memorandumą pasirašyti. Aišku viena – visi čia aplinkui turi problemų", – neslėpė D.Miklovas.

Liks be darbo?

D.Miklovo kavinės pašonėje, po stogine, kurią inspekcija nurodo griauti, rūkytomis žuvimis prekiauja palangiškė Birutė Navickaitė.

Grėsmė: palangiškė B.Navickaitė, išgirdusi, jog netektų Palangos centre galimybės prekiauti rūkytomis žuvimis, nuliūdo ir tikino, jog tai – pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Moteris, išgirdusi, jog jos darbo vieta pakibo ant plauko, o žuvų prekybos paviljoną žadama griauti, net nustėro.

"O kur reikės dėtis? Tai ką reikės daryti? Aš neįsivaizduoju. Juk iš tos prekybos po to gyvename visus metus. Labai blogai bus, jei taip nutiks", – liūdnai kalbėjo B.Navickaitė.

O kur reikės dėtis? Tai ką reikės daryti? Aš neįsivaizduoju.

Palangiškė viešumoje išgarsėjo po to, kai susilaukė atžalos su Seimo nariu Petru Gražuliu.

Paklausta, ar politikas padėtų mėginant aiškintis Palangos verslininkų situaciją, B.Navickaitė akimis leido suprasti, jog nesitiki, kad taip nutiktų.

Statiniai – neteisėti

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, jog pirmos instancijos teismas teisingai įvertino duomenis.

"Nėra jokio rašytinio įrodymo, kada 205,74 kv. m ploto terasa buvo pastatyta ir ar tokio dydžio ir matmenų terasa apskritai kada nors iš viso buvo pastatyta. Net jeigu ji ir būtų buvusi pastatyta, kaip laikinas statinys, 2008 m. gruodžio mėn., pasibaigus jos naudojimo terminui, turėjo būti nugriauta ir tolesnis naudojimasis ja būtų buvęs neteisėtas. (…) Negavus leidimo tęsti 205,74 kv. m ploto terasos statybą ir toliau naudotis terasa, tolesnis naudojimasis terasa nesuteikia pagrindo statybą pripažinti teisėta", – rašoma nutartyje.

D.Miklovas dėl to kol kas itin neliūdi.

"Mes apskundėme šį sprendimą. Beje, rengiame sklypo detalųjį planą ir tvarkomės. Jei jau lieps galutinai nugriauti, nugriausime ir, suderinę projektą, pasistatysime kitą objektą", – vylėsi palangiškis.

Reikalavo nugriauti

Statybų inspekcija 2018 m. rugsėjo 26 d. surašė savavališkos statybos aktą klubo, esančio J.Basanavičiaus g. 16, nuomininkams, mažajai bendrijai "Gaumena" dėl antros grupės nesudėtingojo statinio, dengtos terasos, statybos darbų, pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Terasa pastatyta didesnių matmenų, nei buvo numatyta statinio projekte, pagal kurį gautas statybą leidžiantis dokumentas

Nurodyta iki šių metų kovo 26 d. nugriauti nelegaliai pastatytą terasą prie baro "Flamingo". Nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki birželio 26 d.

Tą pačią dieną, kai suėjo nurodymo nugriauti terasą terminas, birželio 26 d. su prašymu į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus kreipėsi sklypo savininkai. Prašoma pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos įvykdymo terminą.

Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.

Ir mažiems, ir dideliems

Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį tris dienas trauks šiuolaikinė mugė. Joje ras ką veikti ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mėgėjai, ir šeimos su vaikais.

Mugėje, veiksiančioje Dizaino alėjoje, visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.

Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.

Liepos 5 d. rengėjai kvies į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.

Dieną pradės mankštomis

Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.

Pasitikti saulę liepos 6 ir 7 dienomis renginio svečiai bus kviečiami ryto mankštose. Jos bus skirtos tiek ramesnio, tiek aktyvesnio sporto gerbėjams. Rytas prasidės su Tai či, vėliau vyks jogos užsiėmimai, o apšilus – energingosios Zumbos treniruotės. Juodkrantės kurorto lankytojai savo jėgas taip pat galės išbandyti banglenčių ir irklenčių pamokose, rasti daugybę kitų užsiėmimų.

Liepos 6 d. trijose Juodkrantės vietose vyks būgnų rato užsiėmimai, kurie kvies savyje pažadinti gamtos jėgą.

Mindaugo karūnavimo dieną pajūryje taip pat bus galima dalyvauti edukacinėje ekskursijoje „Gintaro gaudymo paslaptys“. Ten gintaro žvejams palankaus vėjo ekskursijos dalyviai lauks kartu su gidu Igoriu Osnač.

Liepos 6-osios naktį vyks naktinis plaukimas laiveliais. Prie šio plaukimo raginami prisijungti visi pamario krašto laivelių savininkai.

Koncertuos Lietuvos atlikėjai

Atsipalaiduoti po gausybės dieninių užsiėmimų vakarais bus galima stebint muzikos, mados, teatro ir net cirko pasirodymus.

Juodkrantės kurorto dienomis publika išvys studijos „Le Artist“ gatvės teatro ir cirko šou, uostamiesčio rūbų dizainerės Sonatos Žiži mados kolekcijos pristatymą, aktorės Eglės Jackaitės muzikos ir poezijos improvizacijų vakarą „Jausmų džiazas“.

Liepos 6 d. 21 val. šventės dalyviai kartu su Justinu Jaručiu, Edgaru Lubiu, Kazimieru Likša, atlikėjomis Daile ir Justina bei viso pasaulio lietuviais sugiedos „Tautišką giesmę“, iš karto po to – 21.30 val. vyks J.Jaručio akustinis koncertas.

Muzikinėje programoje taip pat bus galima išgirsti Darių Žvirblį, Eveliną ir Gytį Šimelionius, Ingają, Synthgirl I-reną bei DJ Vladą.