Laivo įgula demonstravo, kaip priešmininis laivas aptinka jūros dugne esančios inkarinės minos likučius ir juos identifikuoja nuotoliniu būdu valdomo povandeninio roboto K-STER pagalba. Šis povandeninis robotas leidžia laivams atpažinti rastus objektus 300 metrų gylyje, todėl Hunt klasės laivuose sumontuota įranga įgalina Baltijos jūroje vykdyti įvairaus pobūdžio operacijas taikos metu.

„Kritinės infrastruktūros apžiūros išplaukimai nuo pirmo incidento Baltijos jūroje tapo viena iš Karinių jūrų pajėgų tęstinių užduočių, kurių metu renkama informacija apie šalia kritinės infrastuktūros esančius objektus ir sudaroma duomenų bazė, kad esant incidentui būtų galima greitai identifikuoti naujus objektus“, – sakė laivo „Kuršis“ (M54) vadas kpt. ltn. Vytautas Drejeris.

Taip pat išplaukimo metu buvo pasitelktas Karinių oro pajėgų sraigtasparnis AS365N3+ „Dauphin“, kuris vykdydamas sąveiką su laivu atliko asmens gelbėjimo situaciją. Sraigtasparniai gali būti pasitelkiami neatpažintų laivų identifikavimui, nes greitai gali pasiekti objektą, bei gelbėjimo darbams.

Kitais metais KJP papildys trečias priešmininis laivas, kuris sustiprins tiek uosto ir priekrantės gynybą, tiek išminavimo pajėgumus bei leis pilna apimtimi vykdyti NATO keliamus tikslus ir užduotis. Laivas panaudojant senesnio laivo korpusą su visa nauja įranga bus sumontuotas Jungtinėje Karalystėje ir pritaikytas pagal KJP poreikį, reaktyvuojamas su nauja įranga, naujomis sistemomis. Išminavimo operacijomis siekiama sumažinti riziką jūrinei laivybai, žvejybai ir taip pat naujos infrastruktūros, vėjo jėgainių, elektros jungčių vystymui Baltijos jūroje.

KJP taip pat nuolat vykdo Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir Ekonominės zonos povandeninės aplinkos monitoringą, turimi Hunt klasės priešmininiai laivai „Skalvis“ (M53) ir „Kuršis“ (M54) gali taip pat vykdyti kritinės infrastruktūros po vandeniu patikros ar nuskendusių objektų paieškos užduotis. Atsižvelgiant į vis pasikartojančius Baltijos jūros dugne esančios kritinės povandeninės infrastruktūros pažeidžiamumą, KJP vykdo NordBalt kabelio periodinį povandeninį monitoringą, testuoja povandeninės aplinkos („Sentinel“) sonarus, skirtus objektų povandeninei apsaugai uoste, bei vykdo naujos įrangos, skirtos povandeninės ir antvandeninės dimensijos stebėjimui, įsigijimo planavimą.

Pirmąkart šiemet tradiciniame Jūros šventės plaukime į Baltiją dalyvavo keliolika Klaipėdos jūrų kadetų.

Jūrine dvasia ugdomiems moksleiviams tai buvo milžiniška patirtis. Jie lenkų burlaiviu „Bryza H“ pirmą kartą gyvenime išplaukė į atvirą jūrą.

Bangavimas buvo ne itin didelis, tačiau ir to pakako, kad vaikai pajustų stichijos galybę.

Lygiai vidurdienį sukaukė laivų sirenos ir iš visų vilkstinės laivų, taip pat ir flagmano „Kuršis“, kuriuo plaukė G. Nausėda, buvo nuleisti vainikai, skirti žuvusiems jūroje.

Virš laivų praskrido du Karinių oro pajėgų naikintuvai, taip prisidėdami prie pagerbimo tiems, kuriems Baltija tapo amžinojo poilsio vieta.

Aštuonių burvalčių varžybas laimėjo kapitono Aurelijaus Armonavičiaus vairuojamas kurėnas „Kuršis“. Simboliška, kad į marias grįžo ir beveik prieš metus katastrofą patyręs kurėnas „SüD.1“ – darbščių dailidės Vaidoto Bliūdžiaus rankų prikelta laivė valdoma žuvusio kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnaus Romo šeštadienį sėkmingai įveikė savo pirmąjį etapą.

– Tėvas sakydavo, kad „Laivai turi plaukti!“, tik tada jie gyvi ir reikalingi. Ypač, jei tai tradiciniai laivai. Aštuntą kartą Lietuvos medinis burinis laivynas susirenka į „Burpilio“ regatą. Ji palaiko mūsų gyvybingumą, skatina buriavimo įgūdžius, naujų žmonių įsitraukimą į tradicinės laivybos pažinimą. Šiandien rankų delnais slydo senieji kurėno „SüD.1“ didburės šotai (valdymo virvės). Juos perėmiau iš savo tėvo. Jis tarsi buvo kiekviename laive padėdamas tęsti laivyno pradininko darbus“, – pasakojo kapitonas Romas Adomavičius.

Tuo metu Drevernoje besisukinėjantį vėją bandė pagauti jaunieji buriuotojai, čia dvi dienas vyko Klaipėdos krašto buriavimo mokyklos „Žiemys“ buriavimo sezono atidarymo varžybos. Per dvidešimt dalyvių iš Šiaulių, Platelių ir Klaipėdos buriavimo mokyklų susirungė trijose Laser 4,7, Laser Radial ir Optimist klasėse. Ypač permainingos oro sąlygos leido surengti šešis plaukimus.

– Karantinui sujaukus visus buriavimo sporto planus ir tvarkaraščius, teko improvizuoti ir sušvelninto karantino sąlygomis po truputį įsilieti į buriavimo procesą. Šis sezonas pirmą kartą toks vėlyvas, neišvykome į suplanuotą sporto stovyklą Ispanijoje, dėl užsivėrusių sienų praleidome varžybas Lenkijoje, Lietuvos buriavimo taurė nukelta rudeniop, tad su treneriais nusprendėme motyvuoti vaikus, surengiant jiems buriavimo sezono atidarymo varžybas Drevernoje. Juk norint buriuoti reikia plaukti“, – sakė buriavimo mokyklos „Žiemys“ vadovė Agnė Dalangauskienė.

Kelti vaikų motyvacijai oro sąlygos nebuvo ypač palankios, šeštadienį pūtė smarkus, gūsingas 12-15m/s pietvakarių vėjas, tad ne tik jauniesiems buriuotojams, bet ir kurėnui „SüD.1“ teko laukti Drevernos uoste kol stichija šiek tiek aprims ir bus saugu išplaukti. Po keturių lenktynių surengtų gerokai po pietų vaikai į uostelį grįžo išvargę, o kurėnas pavakary pasiekė Juodkrantės uostą.

Sekmadienį „Žiemio“ sezono atidarymo varžybų dalyvių laukė nauja staigmena, marių paviršiumi dvelkė vos 2-3 m/s vėjas, tad teko sukaupti dėmesį, kantrybę ir panaudoti buraivimo technikos subtilumus. Po dviejų plaukimų paaiškėjo nugalėtojai, kurie pirmą kartą šiemet pamatavo Kuršmarių vandens temperatūrą, bei buvo apdovanoti rėmėjo „HAGTRANSA“ prizais ir taurėmis. Buriuotojus pasveikino ir Drevernoje poilsiaujantis aktorius Ramūnas Rudokas. Vandens sporto entuziastas linkėjo jaunimui gero vėjo, paslaptingais ženklais užkalbėdamas šiaurinį, pietinį, vakarinį ir rytinį vėją. Buriavimo mokykla pagerbė tėvus, senelius ir trenerius, auginančius naują buriuotojų kartą.

Optimist U12 gr.

I vieta Meda Abrutytė (Plungė);

II vieta Karolis Rimgaila (Klaipėda);

III vieta Algirdas Stravinskas (Klaipėda).

Optimist U16

I Benas Bestauskas (Klaipėdos raj.);

II Domas Gudauskas (Plungė);

III Rojus Stankevičius (Šiauliai).

Laser 4.7

I Nojus Mockus (Klaipėda);

II Vilius Vasiulis (Klaipėda);

III Ema Kuodytė (Klaipėda).

Laser Radial

I Patrikas Tamašauskas (Klaipėdos raj.);

II Nojus Bestauskas (Klaipėdos raj.);

III Jonas Macevičius (Klaipėdos raj.).

Jauniausia dalyvė 7 m.Urtė Marija Kupliauskaitė.

Pailsėję vieną dieną Klaipėdos buriavimo mokyklos „Žiemys” buriuotojai toliau ruošis LR Jaunių čempionatui, kuris vyks Kaune birželio 19-21 d.

Antras „Burpilio” etapas planuojamas nuo Preilos iki Juodkrantės bus skirtas kapitonui Romaldui Adomavičiui atminti. Po trečiojo etapo Juodkrantė - Klaipėda Danės flotilė pro Pilies tiltą Klaipėdoje įplauks į miestą, atnešdama Jūros šventę.

Lietuvos laivas M54 „Kuršis", vadovaujamas kapitono leitenanto Donato Gečo, 2018 m. buvo prisikirtas NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-ąjai grupei. Per grupės aktyvios fazės veiksmų laikotarpį nuo š. m. liepos iki grįžtant į Klaipėdą dalyvavo daugelyje tarptautinių pratybų ir išminavimo operacijų, tarp kurių, didžiausi 2018 m. NATO jungtiniai sausumos, oro ir jūrų pajėgų mokymai Norvegijoje ir prie Norvegijos krantų „Trident Juncture 2018" (liet. „Trišakė jungtis"), taip pat II pasaulinio karo minų paieškos ir nukenksminimo operacija prie Belgijos ir Nyderlandų krantų „Sandy Coast 2018". Per šį laikotarpį Lietuvos karo laivas „Kuršis" iš viso aplankė 12 užsienio šalių uostų.

NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-osios grupės sudėtyje 2018 m. budėjimą vykdė aštuonių valstybių laivai: vadovavimo ir aprūpinimo laivas „Godetia" (Belgija), priešmininiai laivai -„Rusinš" (Latvija), „Kuršis" (Lietuva), „Homburg" (Vokietija), „Maloy" (Norvegija), „Makkum" (Nyderlandai), „Summerside" (Kanada) ir „Ramsey" (Jungtinė Karalystė). Grupei vadovauja Belgijos karališkojo laivyno karininkas komandoras Peter Ramboer.

„SNMCMG1 labai džiugu grįžti į Baltijos jūrą po įdomaus tranzito šiame rajone praėjusį pavasarį. Su šešiais laivais iš skirtingų NATO valstybių mes esame pasirengę prisidėti prie saugumo užtikrinimo Baltijos jūroje.  Būdami Klaipėdoje turėsime galimybes pasidalyti sukaupta minų paieškos ir nukenksminimo patirtimi ir žiniomis, ypač vykdydami operacijas istoriniuose minų laukuose, kurie buvo padėti pirmojo ir antrojo pasaulinių karų metu”,  – sakė  grupės vadas, Belgijos karininkas komandoras Peter Ramboer.

Spalio 12 d. NATO SNMCMG1 laivai atvyksta į Klaipėdos uostą, kur stovės iki spalio 15 dienos.

Vizito metu numatyti SNMCMG1 junginio vado ir laivų vadų vizitai pas Klaipėdos miesto merą, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadą. SNMCMG1 junginio laivuose bus organizuojamos ekskursijos Lietuvos kariams, o  spalio 13 ir 14 d. SNMCMG1 laivai bus atviri visuomenei Kruizinių ir karo laivų terminale.

NATO junginio laivai nuo sausio mėnesio vykdė minų paieškos ir nukenksminimo operacijas Oslo fjorde, Vokietijos prieigose, prie Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės krantų.

Šiuo metu grupę sudaro 6 laivai: BNS „Godetia“ (Belgijos štabo ir aprūpinimo laivas, HNOMS „Maaloey“ (minų medžiotojas iš Norvegijos), LVNS „Rusins“ (minų medžiotojas iš Latvijos), LNS „Kuršis“ (minų medžiotojas iš Lietuvos), HNLMS „Makkum“ (minų medžiotojas iš Nyderlandų) ir FGS „Homburg“ (minų medžiotojas iš Vokietijos).

NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-os grupės junginio  paskirtis – aprūpinti aljansą nuolatiniais jūrų pajėgumais pratybų ir realių operacijų atvejais. Šis junginys veikia Šiaurės Europos vandenyse, kur vykdo išminavimo operacijas jūroje, dalyvauja kituose NATO šalių tarptautiniuose mokymuose jūroje ir pratybose su NATO partneriais. Junginio laivai taip pat gali būti panaudoti, jei reikėtų reaguoti į krizes.

Laivus NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginiui skiria NATO jūrinės valstybės. Junginiui rotacijos pagrindu 6-12 mėn. laikotarpiui vadovauja vis kitos NATO valstybės atstovas. Priminsime, kad NATO SNMCMG1 junginiui yra vadovavęs ir Lietuvos KJP komandoras Giedrius Premeneckas.

Atėmė iš kiemo vaikų

B.Šimkus yra auginęs daug įvairių gyvūnų, jo namuose gyveno ir įvairūs paukščiai.

Augintiniai jam yra iškrėtę ne vieną pokštą, o ir pats vyras yra patyręs su jais nuotykių.

Tačiau pusmetį šeimos namuose gyvenantis varnos jauniklis, panašu, yra išskirtinis augintinis.

"Kartą vežiau į prieglaudą kačiukus, bet parsivežiau šešką, – prisipažino B.Šimkus. – Buvau daug girdėjęs apie varnas, žinojau, kad jos įdomios, protingos. Be to, tai mūsų lietuviškas paukštis. Mintis apie varną namuose man kilo tada, kai pažįstamas žmogus paskelbė, kad ieško, kas galėtų priglausti sužalotą varniuką. Aš atsiliepiau, bet tas draugas atidavė paukštį Kuršių nerijoje gyvenančiam žmogui. Kai kaunietė veterinarijos gydytoja po kiek laiko pamatė mano komentarą, pasiūlė man auginti jos išgelbėtą varniuką. Pas ją jauniklis gyveno mažyčiame narvelyje visas išsitepęs savo paties išmatomis", – apie sparnuočio atsiradimą savo namuose pasakojo B.Šimkus.

Gyvūnų gydytoja jauną sparnuotį atėmė iš paukštelį tampančių vaikų. Varnos jauniklis galėjo žūti.

Buvo pavasaris. Galbūt jį iš lizdo išstūmė broliai, o gal jį, silpnesnį už kitus palikuonis, išmetė tėvai.

"Nuvažiavau ir pasiėmiau", – trumpai paaiškino B.Šimkus.

Elgiasi kaip paauglys

Keista, kad per pusmetį varniukui tikros plunksnos taip ir neužaugo, tad skraidyti jis dar nemoka. Jis kur kas mažesnis nei pavasarį išsiritę kiti varnų jaunikliai.

Benas bandė naująjį augintinį mokyti plasnoti, bet, pamatęs, kad tokie sportai paukščiui nepatinka, nusprendė, jog Varniumi pavadintas augintinis neturi poreikio skristi.

Nuo aukštesnės vietos jis ne nusklendžia, o nusirita lyg sugedęs sraigtasparnis, atgal makaluodamas sparnais.

Vyras viliasi, kad per žiemą paukštis sutvirtės ir pats užsigeis skraidyti.

B.Šimkaus draugas, namie auginantis kranklį, pasakojo, kad jo sparnuotis taip pat nesiveržia į lauką, nors yra sveikas.

Gal todėl yra kur kas mažesnis už saviškius.

Panašu, kad neturintis poreikio skristi paukštis dėl tos pačios priežasties neužsiaugino tam reikalingų raumenų.

"Jis elgiasi visiškai kaip paauglys – skečia sparnus, išsižioja prašydamas maisto. Jam viskas paprasta: paprašo ir gauna maisto, todėl neturi poreikio medžioti, o kartu ir vystytis. Jis neieško maisto, dėl jo nekovoja, todėl atrodo, kaip didelis paukščio vaikas", – stebėjosi į namus varniuką parnešęs vyras.

Ko varnos ieško šiukšlyne?

Atsakomybės už naują augintinį namuose ėmėsi šeimos galva.

Pradžioje žinių apie laukinio paukščio priežiūrą ir maitinimą jis ieškojo internete.

Ten rado patarimų maitinti varną sudrėkintu kačių maistu.

Tačiau toks lesalas Varniui nepatiko. Jis ragavo iš kačių dubenėlių konservų, bet nuo jų negaluoja sparnuočio pilvas.

Murklės paprastai stebi, ko keistasis kaimynas ieško jų indeliuose, ir jo šalin nevaro.

Bandydamas suprasti, koks maistas augintiniui galėtų patikti, B.Šimkus stebėjo ir laukines varnas, domėjosi, kas jas domina atliekų konteineriuose.

Galiausiai paaiškėjo, kad varniukas labiausiai mėgsta paukštieną ir virtų kiaušinių trynius.

Iš plunksnuočio elgesio akivaizdu, kad tryniai jam – tikras delikatesas. Vos juos užuodęs Varnius ima krankti ir plasnodamas skuba prie šeimininko.

Gentainio nepripažįsta

Kadangi paukštis nevalingai priteršia, laisvo jo namuose Šimkai stengiasi nelaikyti. Dažniausiai Varnius sėdi narvelyje.

Neretai šeimininkai išneša augintinį į kiemą narvelyje be dugno, kad galėtų pavaikštinėti po žolę.

Keista, bet laukinės varnos su žmonėmis gyvenančio gentainio nepripažįsta, suka aplink jį ratus ir piktai krankia. Jų elgesys atrodo agresyvus, jeigu šalia nebūtų šunų, galbūt net pultų varniuką.

Situacija pasikeičia, kai kieme paukštelis paliekamas bedugniame narvelyje.

Kartą prie narvelio atskrido dvi senos varnos.

Šimkų paukštis jų išsigando, nušoko nuo laktos ant žemės ir lyg nuolankus tarnas per grotas ėmė maitinti savo maistu atėjūnes.

Iš šalies stebėję šią situaciją žmonės bandė suprasti, ką augintinis daro: pasiduoda reketuojamas ar bando papirkti ir įsiteikti laisvės paukščiams.

B.Šimkus spėja, kad su žmonėmis ir naminiais gyvūnais augantis varniukas neišmoko bendrauti su gentainiais, nežino jų slaptažodžių ar elgesio manierų, todėl kitos varnos jį laiko įsibrovėliu.

Primena šuniuką

Varnius, nors ir tebėra jauno amžiaus, šeimininkui atrodo kur kas protingesnis už anksčiau augintas kanarėles, papūgėles ir kitus sparnuočius.

Savotišku elgesiu varna labiau primena šuniuką nei paukštį. Namuose jis stengiasi laikytis prie šeimininko, domisi, ką šis daro.

Kai išsigąsta negirdėtų garsų, Varnius taip pat skuba arčiau Beno, taip jaučiasi saugesnis.

Tiesa, ant rankų paukštis nesiprašo, stengiasi tiesiog būti arčiau stipraus vyro.

"Kartais paleidžiame jį kieme, niekur nebėga, priešingai – sekioja iš paskos. Su šeimos nariais susiklostė labai įdomūs santykiai. Varnius nemėgsta mano žmonos, kerta į kojas, prieš ją šnypščia. Gal jis jaučia, kad Irma priešinosi minčiai auginti namie varną? Tik tada, kai pažadėjau, kad paukščiu rūpinsiuosi pats, ji nusileido. O vaikus jis myli, bėga dukroms iš paskos. Mažoji yra jo didžiausia draugė, Varnius ima maistą jai iš rankų, bet daro tai atsargiai, nekerta", – atviravo B.Šimkus.

Varnos jauniklis labai mėgsta, kai vaikai jam numeta kokį žaislą, tada bėga tam daiktui iš paskos.

Paukštis stengiasi visada pirmas nuskubėti ten, kur kas nors nutinka.

Saviškius pažįsta iš veido

Labiausiai Varnius draugauja su katėmis.

Namuose gyvenančių dviejų kačių varniukas nebijojo nuo pat tos akimirkos, kai atsirado pas Šimkus.

Jis vydavosi uodeguotąsias, o šios stengdavosi pasprukti ir neturėti jokių reikalų su naujoku.

Be šių gyvūnų, šeima augina tris šunis. Neseniai nugaišo žiurkėnas. Anksčiau šeima augindavo įvairių roplių.

Trys Beno ir Irmos Šimkų dukros labai myli gyvūnus, tad ir varniukas joms tapo mielas.

Senųjų kuršių gyvenseną ir karybą rekonstruojanti šeima tikisi, kad nelepus paukštis kada nors taps visai jaukus ir drauge su jais galės dalyvauti įvairiuose renginiuose, istorinėse rekonstrukcijose.

Svarbu, kad Varnius išmoktų nebijoti kitų žmonių.

Kol kas sparnuotis atpažįsta saviškius iš išvaizdos.

Kai pirmą kartą augintinis pamatė senoviniais rūbais apsirengusį Beną, jo nepažino. Jį ištiko panika, paukštis klykė negirdėtu balsu.

Tik po kelių minučių, įsiklausęs į šeimininko balsą, pažino ir nurimo.

Visokie blizgučiai Varniaus nedomina. Jo dėmesį labiausiai traukia tie daiktai, kuriuos naudoja ir liečia žmonės.

Dabar paukščio mėgstamiausias užsiėmimas – lesti šlepetes arba tampyti batraiščius, panašiai, kaip tai daro šuniukai.

Primena karo paukščius

Būdamas kariškis, kuopos paramedikas B.Šimkus ne tik per šventes atkuria senųjų kuršių gyvenseną. Rekonstrukcija yra tapusi šeimos gyvenimo būdu.

Tad nenuostabu, kad į savo namus šeima priėmė būtent varną.

Kaip teigia gamtininkas Selemonas Paltanavičius, varninių šeimos paukščių psichika yra gana aukšta, jie gali atrasti savitus sprendimus ten, kur žmogus apie tai net nepagalvoja.

Varnas – išminties ir pranašystės simbolis. Varnai, kaip ir vilkai, yra dažni pagoniškų dievų palydovai.

Daugelis senųjų Europos tautų laikė varnus ypatingais paukščiais. Jie garbinti arba jų bijota, bet niekas nebuvo varnams abejingas.

Būtent varnos senaisiais laikais buvo laikomos šventais karo paukščiais.

Germanų tautose varnos buvo garbinamos, šie paukščiai buvo savotiški karo pranašai.

Tikėta, kad jei varnas suka ratus virš karvedžio, tai – geras ženklas.

Galingo stoto "Baltų vikingais" besivadinančio klubo narys B.Šimkus su savo Varniumi primena skandinavų legendose minimą Odiną ir jo paukščius.

Du jo varnai, Huginas (Mintis) ir Muninas (Atmintis), kasdien apskriedavo pasaulį ir pranešdavo Odinui svarbiausias naujienas.

Skandinavų legendose pasakojama, kad jūroje pasiklydę vikingai siųsdavo varną atrasti artimiausią žemę.

Ši užduotis galėjo būti patikėta tik pačiam sumaniausiam paukščiui.

Būtent tokie, senųjų germanų požiūriu, buvo varnai, kuriuos jie pasiimdavo į žygius.

Teigiama, kad varno atvaizdas puikavosi ir vikingų vėliavose.

Mitologijoje varnai dažnai yra tarpininkai tarp priešingų pasaulių.

Senosiose airių legendose varnas pranašauja ateitį.

Čia posakis "varno žinojimas" reiškė gebėjimą pastebėti bei įvertinti tai, ko nepastebi kiti.

Patikrinimo metu buvo vertinamas tiek paties laivo, tiek ir jo įgulos pasirengimas dalyvauti NATO junginiuose.

Patikros metu įvairių krypčių NATO specialistai vertino laivo techninę būklę, įrangą, įgulos teorines bei praktines žinias, ryšio procedūras, gebėjimą koordinuotai atlikti veiksmus su kitais NATO partneriais.

NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1 grupė (SNMCMG1) yra tarptautinis greitojo reagavimo priešmininių laivų junginys, užtikrinantis nuolatinį NATO priešmininės kovos pajėgumą, galinis veikti taikos, krizės ar ginkluoto konflikto metu. Šis junginys veikia Šiaurės Europos vandenyse, kuriuose vykdo išminavimo operacijas jūroje, dalyvauja kituose NATO šalių tarptautiniuose mokymuose jūroje bei pratybose su NATO partneriais.

Junginio uždaviniams atlikti priešmininius ir aprūpinimo laivus, junginio vadą ir štabą rotacijos pagrindu 6-12 mėnesių tarnybai skiria NATO jūrinės valstybės, jam yra vadovavęs ir Lietuvos karininkas.

Šiai plokščiadugnei burvaltei kitąmet sueis 25 metai, todėl „Kuršis“ būtų jauniausias valstybės saugomas objektas Lietuvos istorijoje.

„Kreipėmės į Tradicinių ir istorinių laivų asociacijos vadovą Romualdą Adomavičių, jis parengs laivo charakteristikos aprašymą, motyvacinę dalį, siekiant nustatyti vertingąsias savybes. KPD šį klausimą svarstytų kitais metais, kai bus minimas „Kuršio“ 25 metų jubiliejus“, – sakė Neringos savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Žemaitienė.

Kurėno savininkė Vitalija Jonušienė teigė, kad jos vyro 1993 metais pastatytu kurėnu dar galima plaukti, tačiau jį nuolat reikia remontuoti. Paveldosaugininkai teigia, kad pripažinus „Kuršį“ valstybės saugomu jo tvarkymui galima būtų prašyti finansavimo.

Bus vertinamas laivo ir jo įgulos pasirengimas dalyvauti junginiuose su kitomis NATO šalimis, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Įvairių krypčių specialistai tikrins laivo techninę būklę, įgulos teorines bei praktines žinias valdant laivą, pasirengimą kovai už laivo gyvybingumą, ryšio procedūras, gebėjimą koordinuotai atlikti veiksmus su kitais NATO partneriais.

Tikrinimo komisija vertins, ar „Kuršis“ atitinka NATO keliamus reikalavimus laivui ir jo įgulai, taip pat pasirengimą dalyvauti su savo partneriais NATO minų paieškos ir nukenksminimo junginyje (SNMCMG 1).

NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1 grupė (SNMCMG1) yra tarptautinis greitojo reagavimo priešmininių laivų junginys, jo uždaviniai – užtikrinti nuolatinį NATO priešmininės kovos pajėgumą, galintį veikti taikos, krizės ar ginkluoto konflikto metu.

Šis junginys veikia Šiaurės Europos vandenyse, dažniausiai Šiaurės ir Baltijos jūrose, kur vykdo išminavimo operacijas jūroje, dalyvauja kituose NATO šalių tarptautiniuose mokymuose jūroje bei pratybose su NATO partneriais.

Rusijos laivynui vykdant pratybas, Lietuvos karo laivas pirmadienį išsiųstas į Baltijos jūros rajoną vykdyti Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos stebėjimo ir kontrolės.

„Karinių jūrų pajėgų budintis laivas M54 „Kuršis“ išsiųstas į Baltijos jūros rajoną vykdyti zonos stebėjimo ir kontrolės“, - BNS sakė Jungtinio štabo viešųjų ryšių karininkas kapitonas Donatas Suchockis.

Rusija Lietuvos tarnyboms pranešė, kad nuo sekmadienio iki penktadienio Baltijos jūros rajonas, kuris apima ir dalį Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos, bus uždarytas civilinei laivybai dėl vykdomų pratybų.

Pirmadienį Rusija jau nurodė vienam Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje plaukusiam Norvegijos laivui keisti kursą.

„Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras radijo ryšiu išgirdo, kaip Rusijos pusė nurodo Norvegijos prekybiniam laivui pakeisti kursą į dešinę“, - sakė D.Suchockis.

Užsienio reikalų ministerija dėl tokių situacijų bent kelis kartus siuntė notas Rusijai, nes, anot jos, tokie incidentai trukdo prekybos laisvei.