Pirmajame etape – nameliai, centrinis parkas ir sporto aikštynai

„Pasauliniu mastu unikali „Vėjo miestelio“ koncepcija dar iki projekto starto sulaukė didžiulio susidomėjimo iš vėjo sporto entuziastų bendruomenės ir kitų, todėl gavę statybų leidimą ir pabaigę visus parengiamuosius darbus pradedame oficialias projekto rezervacijas. Investicijos į pirmąjį etapą sieks virš 10 mln. eurų, kurios bus skirtos ne tik gyvenamiesiems namams, bet ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrai. Matome, kad čia kursis žmonės, kurie nori pabėgti nuo miesto, bet ne nuo sporto ir bendruomenės, kurią jis suburia“, – sakė projektą įgyvendinančios „SBA Urban“ įmonės „Urban WIND“ vadovas Arnas Bušmanas.

Arnas Bušmanas. „SBA Urban“ archyvo nuotr.

Baigiant derybas su generaliniu projekto rangovu planuojama, kad pirmojo etapo statybų darbai turėtų prasidėti jau gegužę.

Pirmajame etape, 4 hektarų teritorijoje, iškils 25 individualūs, nedideli – 53–94 kv. m tvarūs A++ energinės klasės dviejų aukštų namai su pilna apdaila. Didelis dėmesys skirtas ir architektūrai – kiekvienas objektas turi savo išskirtinumų, unikalių sprendimų tačiau darniai įsilieja į supančią gamtą.

„Vėjo miestelis“. „SBA Urban“ archyvo nuotr.

Lygiagrečiai su gyvenamųjų namų statybomis kils ir pirmoji centrinio parko dalis su tvenkiniais, komercinėmis erdvėmis čia kurtis kavinėms, parduotuvėms, specializuotiems vėjo ir vandens sporto prekių ir paslaugų verslams. Taip pat sporto aikštynai tenisui, padeliui, krepšiniui, buriavimo bei kaitavimo mokyklos. Būtent todėl „SBA Urban“ kelia sau tikslą pirmojo etapo statybos darbus pabaigti iki kitų metų kaitavimo ir kitų vandens sportų sezono.

„SBA Urban“ archyvo nuotr.

36 hektarai bendruomenei, sportui ir poilsiui

„Kurdami „Vėjo miestelį“ komanda didelį dėmesį skyrėme architektūriniams sprendimams, kurie leistų kurtis bendruomenei – nuo didžiųjų bendrųjų erdvių iki individualių salelių kaimynams ir draugams leisti laiką. Mūsų tikslas – sukurti ištisus metus gyvą gamtos, žmonių gyvenimo ir vėjo sporto oazę. Projekto mastas, čia įgyvendintos idėjos garsins Svencelę ir išryškins regioną pasauliniame turistinių, sportinių ir lankytinų vietų žemėlapyje“, – sakė A. Bušmanas.

Planuojamos investicijos į „Vėjo miestelį“ padės į regioną pritraukti ne tik naujų gyventojų, bet ir darbo vietų, turistų, vėjo sporto entuziastų ir profesionalų. Skaičiuojama, kad per metus lankytojų skaičius čia turėtų viršyti 150 000 žmonių.

„SBA Urban“ archyvo nuotr.

Kituose projekto etapuose planuojamas ir uostas laivams, bendradarbystės erdvė, viešbutis, kavinės, paplūdimys, o centre – 3 hektarų centrinis parkas. Jame  bus gausu veiklų tiek gyventojams, tiek ir lankytojams ar poilsiautojams – pėsčiųjų takai, tvenkiniai, riedlenčių, dviračių parkai, poilsio erdvė. Planuojama visą infrastruktūrą pritaikyti ir žiemos pramogoms – užšalus tvenkiniams čia čiuožinės pačiūžomis, vyks ledo ritulio varžybos ir kiti renginiai.

Tokios infrastruktūros ir masto projektas – vienas pirmųjų pasaulyje, tad įgyvendinus jį Lietuvoje, planuojama plėtra ir kitose šalyse.

Trūksta vietų laivams

Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Šilutės, Skuodo, Neringos savivaldybių vadovai akcentavo, kad vandens turizmui plėtoti yra būtina įrengti įplaukas į jau esančius uostelius.

Kasmet mažųjų laivelių skaičius Vakarų regiono vandens keliuose didėja.

Tai lemia ne tik vaizdingi maršrutai, bet ir vystomi projektai: pavyzdžiui, šiais metais prasidėsianti Jokšų tilto rekonstrukcija ar naujo Drevernos šliuzo statybos.

Be to, realia galimybe jau tampa ir planai Vilhelmo kanalą sujungti su Kuršių mariomis, taip sukuriant dar vieną jungtį.

Regiono savivaldybės pritarė, kad būtina skatinti mažųjų laivelių turizmą, tačiau susiduriama ir su problemomis – didėjant laivelių srautui, pradeda trūkti vietų, nes kai kurie uosteliai neturi įplaukų, todėl negali priimti didesnių katerių ar jachtų.

Mažųjų laivelių turizmas kelerius pastaruosius metus Minijos žemupyje, Nemuno deltoje ar Kuršių mariose sparčiai didėja.

Tačiau uosteliuose pradeda trūkti vietų. Yra tik kelios, kur gali švartuotis didesni laiveliai.

Svencelėje – uostelis

„Klaipėdos rajonas turi du uostelius – Drevernos ir Svencelės. Drevernoje yra įplauka, Svencelė jau pasiruošusi projektą, tad mes nesusiduriame su šia problema. Didesnė bėda mūsų kolegoms – Šilutės ir Neringos savivaldybėms. Čia yra uostelių, kur galėtų švartuotis didesni laiveliai, jei tik būtų įplaukos, tačiau, norint jas įrengti, atsiremiame į ilgą procesą. Jei istoriškai nepavyks įrodyti, kad viename ar kitame uostelyje buvo įplauka, teks rengti detalųjį planą, poveikio aplinkai vertinimą, o tai gali užtrukti penkerius ir daugiau metų, kad uostelis galėtų priimti didesnes jachtas ar katerius. Tai ilgas laiko tarpas, kuris tikrai neprisidėtų prie vandens turizmo skatinimo mūsų regione“, – sakė Klaipėdos rajono meras, asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas Bronius Markauskas.

Todėl savivaldybės, priklausančios asociacijai, nusprendė kreiptis į Aplinkos ministeriją, siekdamos spartesnės įplaukų įrengimo eigos. Tai leistų organizuoti spartesnę laivybą vidaus vandenimis ir regione dar labiau paskatintų turizmą.

Rekonstruos Jokšų tiltą

Panašu, kad dar viena vizija jau po kelerių metų taps reali – siekiama Vilhelmo kanalą sujungti su Kuršių mariomis.

Tai būtų dar viena jungtis, kuri paskatintų turizmą, ypač vėliau palei Vilhelmo kanalą vystant mažąją infrastruktūrą, leidžiančią keliautojams išlipti ir pailsėti skirtingose vietose, taip, kaip buvo kanalą iškasus.

Karaliaus Vilhelmo kanalas, Minija, Atmata, Kuršių marios, kuriomis būtų pasiekiama Dreverna, taptų svarbia jungtimi.

„Problema ta, kad susisiekimą čia riboja nedidelis šliuzas, pro kurį praplaukti gali tik maži laivai. Todėl įrengsime naują, dvigubai didesnį šliuzą. Vidaus vandens kelių direkcija, su kuria kartu ir vystome šį projektą, informavo, kad statybos leidimas bus gautas artimiausiu metu, o darbai, tikiuosi, prasidės jau šiemet. Tai dar vienas didelis mūsų laimėjimas, kuris laivybai šiame regione suteiks naują postūmį“, – tikino B. Markauskas.

Šiemet prasidės ir Jokšų tilto per Karaliaus Vilhelmo kanalą rekonstrukcija.

Klaipėdos rajono savivaldybė su darbų laimėtoju sutartį jau pasirašė, šiuo metu vykdomi pasiruošimo darbai.

Sutvarkius tiltą, bus atkurtas susisiekimas su Svencelės kaimu, juo galės naudotis pėstieji, dviratininkai, taip pat ir lengvieji automobiliai, bus išsaugotos architektūrinės ir inžinerinės vertingosios savybės.

Tilto rekonstrukcija atvers daugiau galimybių kultūriniam, pažintiniam ir vandens turizmui, tiltas taps ne tik patraukliu, bet ir veikiančiu objektu.

„KN Energies“ Terminalų valdymo tarnybos direktorius Dainius Čiuta sako, kad šiuo metu elektra SGD terminalui iš gamtinių dujų gaminama autonomiškai laive „Independence“.

„Elektros linijos jungtis su Klaipėdos SGD terminalu leis elektros poreikius tenkinti iš kranto naudojant atsinaujinančios energijos šaltinius ir padės reikšmingai sumažinti terminalo veiklos sąlygotą CO2 emisijų kiekį bei atitinkamai aplinkos taršos leidimų sąnaudas“, – BNS nurodė D. Čiuta.

Jo teigimu, jungties statybas planuojama pradėti 2025 metais ir nutiesti per trejus metus. 

Bendrovė projekto kainos nenurodė, dėl jo rangovo konkurso šiuo metu konsultuojamasi su rinkos dalyviais.

Pasak D. Čiutos, dėl Klaipėdos uosto specifikos bei laivo-saugyklos „Independence“ vietos jungtis negali būti klojama Kuršių marių dugne, todėl ją planuojama tiesti po mariomis esančiu vamzdynu.

Šiuo metu iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ nuomojamą SGD laivą „KN Energies“ gruodį išpirks už 153,5 mln. JAV dolerių (be PVM).

„Independence“ į Klaipėdos uostą įplaukė 2014 metų spalį, o terminalas veikia nuo 2015 metų pradžios. 

Kaip informavo teismas, iki pietų bus tęsiama liudytojo Jono Garaliaus apklausa, vėliau bus tęsiama kitų liudytojų apklausa.

Spalį posėdyje liudijęs buvęs įmonės gamybos padalinio vadovas Jonas Garalis teigė, kad Kuršių marias ilgus metus teršusios kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ vadovybė ir pagrindinis akcininkas Gintautas Pangonis žinojo apie ribotus bendrovės nuotekų valymo pajėgumus ir neteisėtą jų išleidimą į marias, tačiau investuoti į papildomus valymo įrenginius nesutiko.

J. Garalis ir buvęs bendrovės vadovas Vidas Beržonskis šioje byloje yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pastarasis jau davė parodymus teisme. Abu vyrai prisipažino organizuotai darę prokuratūros inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įskaitant ir nevisiškai išvalytų nuotekų leidimą į Kuršių marias.

Šioje byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.

Visuomenėje didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, kaltinamaisiais pripažinti „Grigeo“ grupės akcininkas ir valdybos pirmininkas G. Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas, trys ankstesni šios įmonės vadovai bei kiti asmenys.

Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys.

Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, jis pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.

„Ateinantį rytą pietryčių Baltijoje ir Kuršių mariose pietvakarių vėjas sustiprės iki stichinio meteorologinio reiškinio 28 m/s. Pasirūpinkite savo gyvybės ir turto saugumu, perspėkite kitus“, – rašoma penktadienio vakarą uostamiesčio gyventojams Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento išsiųstame perspėjimo pranešime.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad šeštadienio naktį palis. Vėjas pietryčių, pietų, 9–14 m/s, daug kur gūsiai 15–20 m/s.

Žemiausia temperatūra 5–10 laipsnių šilumos.

Šeštadienio dieną daug kur protarpiais palis. Vėjas pietvakarių, pietų, 9–14 m/s, daug kur gūsiai 15–20 m/s, pirmoje dienos pusėje pajūryje 21–25 m/s.   Aukščiausia temperatūra 7–12 laipsnių šilumos.

Sekmadienį vietomis trumpas nedidelis lietus. Naktį ir rytą kai kur rūkas. Vėjas pietryčių, naktį 5–10 m/s, dieną 7–12 m/s. Temperatūra naktį 2–7, dieną 8–12 laipsnių šilumos.

Pirmadienį daug kur prognozuojamas lietus. Vėjas naktį pietryčių, pietų, pereinantis į pietvakarių, 5–10 m/s, dieną pietvakarių, vakarų, 8–13 m/s.

Temperatūra naktį 5–10, dieną 8–12 laipsnių šilumos.

Antradienio naktį daug kur, dieną vietomis palis. Vėjas pietvakarių, 8–13 m/s, naktį kai kur gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra naktį 5–10, dieną 8–12 laipsnių šilumos.

Trečiadienį vietomis protarpiais lietus. Vėjas pietvakarių, 7–12 m/s. Temperatūra naktį 3–8, dieną 7–12 laipsnių šilumos.

Remiantis dabartiniais skaičiavimais, kitomis dienomis išliks nešalti orai, tačiau palis.

Sinoptikai primena orų prognozėse naudojamų žodžių reikšmes: vietomis – prognozuojamas reiškinys iki trečdalio šalies teritorijos; daug kur – prognozuojamas reiškinys apims daugiau nei trečdalį šalies teritorijos; trumpas lietus – per 12 val. kritulių trukmė sieks ne daugiau kaip 3 val.; protarpiais palis – bendra lietaus trukmė (dviejų ir daugiau atvejų) per 12 val. neviršys 3 val. (pavyzdžiui, lis tris kartus po 10–20 min.).

– Kas pradėjo šitą verslą?

– Tėvelis. Sovietų laikas buvo Šturmų uostelis. Jie plaukdavo į marias, statė tinklus, gaudė žuvį. Viskas priklausė nuo oro sąlygų: vėjo nėra – plaukimo nėra. 

– Gal pamenate, kada pats pirmą kartą žvejoti išplaukėte su tėveliu?

– Šeštoje klasėje – padėti išmesti tinklus. Tai sunkus, bet ir įdomus darbas. Juk išmetus nežinia, ką pagausi, tai – laimės dalykas.

– Kiek keičiasi Kuršių marios?

– Jos tampa seklesnės. Rytinis Kuršių marių pakraštyje jau daug metų vyrauja tendencija kai jis apauga vandens augmenija. Tai reiškia, kad marios senka, dumblėja. Aišku, žuvims yra kur pasislėpti, neršti – joms tai yra pliusas. Ypač pavasarį daug atplaukia karšių, kuojų neršti  iš Kaliningrado pusės. Joms patinka seklios rytinio pakraščio marios: žaluma, šiltas vanduo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios pagrindinės žuvys Mariose? Ką gaudote?

– Dažniausiai – kuoja, karšis. Yra ir starkių. Rudeniop – žiobriai. Rudenį atsiranda daug migruojančių į aukštupį „gražiųjų žuvų“: šlakių, lašišų.  Migracijos metu yra šių žuvų gaudymo apribojimai.

– Kiek vaikystėje pagaudavote žuvų ir kiek dabar?

– Vaikystėje būdavo taip: dar metant tinklą kitame gale jau matydavai, kad yra įkliuvusi žuvis. Ypač kalbant apie migruojančias žuvis. Bet jos tuomet „eidavo“ lapkričio mėnesį: mėnulis, šaltukas – tuomet ir būdavo tų vadinamų lašišų migracija. Tada taip ir buvo: tik įmetei ir yra. O dabar žuvys jau išgudrėjo.

– O kaip orai? Labai prastėja? Audringų dienų daugėja?

– Tokios statistikos nėra. Bet galima spręsti pagal krantų nuplovimą. Jei krantas paplautas, vadinasi vėjuotų dienų padaugėjo.

– Tai rečiau plaukiate?

– Žiūrime orų prognozę: prieš audrą stengiamės tinklus išsiimti susitvarkyti. Vėjui nurimus – vėl mesti.

– Ar Kuršių mariose keičiasi žuvys? Gal pagaunate kokių invazinių žuvų?

– Tas pats juodažiotis grundalas, kurio populiacija gana didelė Baltijos jūroje. Jis atplaukdavo ir iki Kuršių marių. Jis buvo ir Nemune, ties Rusne, pagautas. Jo migracija – nenuspėjama. Arba perpelės. Pokario metais jų buvo sugaunama dideliais kiekiais. Paskui buvo apnykusios, netgi įrašytos į Raudonąją knygą. O paskui jos ir vėl „atsistatė“. Jų populiacija vis didėja, jų nebėra Raudonojoje knygoje ir galima gaudyti be apribojimų.

– Šiame krašte – Ventėje, Kintuose – rūkoma daugiausiai karšių. O pačiam, kokia žuvis skaniausia?

– Sava, šviežia, pasūdyta arba keptuvėje pakepta, arba išrūkyta rūkykloje – karšis. 

Pirmieji du – 2018-aisiais ir 2022-aisiais – vyko Lenkijoje, Baltijos jūros Pucko įlankoje. Nenuostabu, nes lenkai aktyviai siekia įtraukti buriavimą į pasaulio kurčiųjų sporto šakų sąrašą. Kaimynai viliasi, kad sėkmingos varžybos Lietuvoje bus lemiamu svertu, jog burės pirmą kartą suplevėsuotų kurčiųjų vasaros žaidynėse, kurios 2025-aisiais vyks Japonijoje.

„Puikus lietuvių pasirodymas 2022-ųjų pasaulio pirmenybėse paskatino imtis iniciatyvos rengiant 3-iąjį čempionatą. Malonu, kad mūsų siekiui pakviesti planetos kurčiuosius buriuotojus į Lietuvą pritarė Neringos meras D. Jasaitis, – pasidžiaugė LKSK prezidentas E. Kriūnas. – Sutarus dėl varžybų, laukia organizacinių darbų gausa. Pasirengimo vargų nebijome – jaučiamės stiprūs sukurti buriavimo šventę pasaulio kurčiųjų bendruomenei. Tikime, kad kartu mes padarysime šį čempionatą ne tik sportiniu triumfu, bet ir įsimintinu prisiminimu kiekvienam dalyviui.“

Po susitikimo pakylėtas buvo ir Neringos vadovas D. Jasaitis.

„Neringa yra buriuotojų meka ir siekiame, kad čia vyktų kuo daugiau buriavimo sporto renginių, – teigė jis. – Kuršių mariose vyksiantis kurčiųjų buriavimo čempionatas bus pirmasis toks renginys Lietuvoje. Šis čempionatas svarbus ir tuo, kad 2024-aisiais sukanka šimtas metų, kuomet Prancūzijos sostinėje Paryžiuje pirmą kartą surengtos kurčiųjų deflimpinės žaidynės. Neringoje vyksiančio čempionato metu bus paminėta ir ši sukaktis“.

Susitikime dalyvavęs Lietuvos „470“ jachtų asociacijos prezidentas Antanas Juodsnukis teigė, kad iki šiol kurtieji varžėsi dviejų klasių jachtomis – „Mariner 19“ ir „Puck“.

„Lietuvoje dalyviai pirmą kartą varžysis ir „Hansa 303“ jachtomis, – teigė jis. – Pavasarį lenkai atgabens į Nidą keletą šių klasių jachtų, kuriomis mariose galės treniruotis lietuviai ir kitų čempionate dalyvausiančių šalių buriuotojai.“

3-iasis pasaulio kurčiųjų buriavimo čempionatas numatytas 2024 m. rugsėjo 15-22 d.

Jei deguonies koncentracija vandens telkiniuose sumažės iki kritinio lygio, ims dusti žuvys.

Pagal paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimus, vandens kokybės rodiklių ribinės vertės, reikalingos lašišiniams vandens telkiniams, yra apie 9 miligramai deguonies litre vandens (mg/l), minimali koncentracija – 6 mg/l, karpiniams vandens telkiniams – apie 7 mg/l deguonies (minimali koncentracija – 4 mg/l).

Ištirpusio deguonies Kuršių mariose, staiga sušilus orams, sumažėja kasmet.

Pastarosiomis dienomis vyravo ramūs ir šilti orai, oro temperatūra kilo iki 21,1 laipsnio Celsijaus.

Ties Juodkrante vandens temperatūra siekė 22 laipsnius, Klaipėdos sąsiauryje – iki 22,9 laipsnio.

Esant tokioms hidrometeorologinėms sąlygoms, mažėja deguonies tirpumas vandenyje.

Kylant vandens telkinio temperatūrai, susidaro palankios sąlygos fitoplanktono (vienaląsčių dumblių) dauginimuisi, šis procesas taip pat prisideda prie deguonies mažėjimo.

Galimas dalykas, kad dėl šių priežasčių mariose artimiausiu metu gali atsirasti nemažai kritusių žuvų.

Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas sako, kad gilinimo darbai bus pradėti rugpjūčio pabaigoje ir užtruks vos daugiau nei savaitę. Jo teigimu, projekto itin laukia vietos gyventojai, tikimasi, kad jis pagyvins turizmą.

„Iš tiesų pačių darbų apimtis yra gana nedidelė, jie duotų didelį efektą, bet pačio darbo nėra daug. Tikriausiai apie savaitę, galbūt pusantros su mūsų galinga žemkase būtų galima tą praplaukimą sutvarkyti“, – BNS teigė jis.

Anot V. Vinokurovo, Šilutės valdžia projektą įgyvendinti norėjo jau seniau, tačiau tam trukdė aplinkosaugos reikalavimai.

„Vidaus vandens kelių direkcija jau prieš porą metų yra gavusi Šilutės savivaldybės administracijos paklausimus. (...) Anksčiau turėjome tiesiog visišką Saugomų teritorijų tarnybos draudimą daryti bet kokią veiklą, (...) tokia buvo ankstesnės vadovybės pozicija“, – sakė V. Vinokurovas.

„Pasikeitus vadovybei pavyko susitarti ir įrodyti, kad žalos gamtai nebus, o bus tik nauda, nes net ir žuvų migracija, kai pagilėja vandens srovė, didėja, čia viskas buvo dėl aplinkosauginių draudimų“, – komentavo direkcijos vadovas.

Pasikeitus vadovybei pavyko susitarti ir įrodyti, kad žalos gamtai nebus, o bus tik nauda.

Anot jo, didžiojoje dalyje ruožo užteks tik išvalyti susikaupusias sąnašas, o gilinti dugną daugiausia reikės Kuršių mariose.

„Problema yra būtent tik dėl seklumos, kuri yra Kuršių mariose, nes visa rytinė Kuršių marių pakrantė yra labai sekli, tai tik toje vietoje. Tose (ne Kuršių marių – BNS) vietose pravalius tiesiog susikaupusias sąnašas ir pasiekus projektinį, berods, 1,2 metro gylį būtų galima užtikrinti beveik visiems Lietuvos pramoginiams laiveliams praplaukimą“, – teigė V. Vinokurovas.

Anot jo, šio projekto įgyvendinimo itin laukia netoli gyvenantys žmonės, ypač turintys sodybas.

„Ten yra fantastinė vieta plaukti, yra kelios sodybos, tai gyventojai galės džiaugtis turistais, turėti kažkokios papildomos apgyvendinimo veiklos. Ta vieta, kuria yra laivuojama, kaip matome, dabar rytinėje pakrantėje, kaip atsigauna Dreverna, Svencelė, tai iš tiesų galima tikėtis šiokio tokio pagyvėjimo“, – kalbėjo V. Vinokurovas.

„Šios vietos buvo tiesiog tokios apleistos, nes nebuvo kaip išplaukti į Kuršių marias“, – teigė jis.

Laivybos pritaikymo darbus atliks pati direkcija. Kiek lėšų prireiks darbams, kol kas neaišku.

V. Vinokurovo teigimu, šiuo metu į Kuršių marias laivai dažniausiai plaukia Atmatos upe.

Nemuno delta ir Kuršių marios yra ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos, skirtos buveinių ir paukščių apsaugai, kuriose saugomos Europos bendrijos svarbos buveinės ir rūšys.

Lietuvos vandenys – be anomalijų

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atliks teritorinių vandenų Baltijos jūroje ir Kuršių mariose gravimetrinius matavimus.

Oficialiai teigiama, kad tai yra žemės formos laisvojo kritimo pagreičio matavimai žemės gelmių ir viršutinio sluoksnio sandarai nustatyti. Tokie matavimai yra reikšmingi ir jūrinei navigacijai.

Tiek Kuršių marios, tiek Baltijos jūra yra palyginti ramūs vandens telkiniai. Neatrodytų, kad juose vyksta kokios nors anomalijos ar intensyvūs aplinkos pokyčiai. Nors kartais Baltijos jūra ir pateikia kokių nors netikėtumų.

Pasirinks kontrolinius taškus

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos teigia, kad gravimetriniai matavimai Baltijos jūros šelfe ir Kuršių marių Lietuvos vandenyse atliekami norint parengti tokių matavimų katalogą.

Tokie matavimai atliekami tam tikro ilgio linijose pasirenkant kontrolinius taškus. Po to atliekamas matematinis matavimų apdorojimas.

Praeityje yra kilę diskusijų, kad Lietuvos vandens telkinius reikėtų gerai išžvalgyti ir jei jų žemės gelmėse yra naudingų iškasenų, jas įsisavinti.

Įprastai matuojama geodeziniais GNSS imtuvais ir batimetriniu matavimu, pastarasis fiksuoja vandens telkinio dugno formą, gylį, nustatomos ir geodezinės koordinatės, elipsoidės ir paviršiaus aukščiai.

Dar 2015 m. Lietuva yra perėjusi prie naujos teritorijos aukščių sistemos LAS07 ir sunkio sistemos LSS07. Aukščio sistema Lietuvoje susijusi su Baltijos jūros aukščių sistema. Jei apie kokią nors vietovę Lietuvoje teigiama, kad ji yra tiek ir tiek metrų virš Baltijos jūros lygio, tai apie pačios Baltijos ir Kuršių marių konkrečios vietos gylius bus teigiama, kad yra tiek ir tiek metrų žemiau Baltijos jūros lygio.

Žvalgyba dėl naudingų iškasenų?

Gali kilti klausimas, kodėl dabar prireikė atlikti Baltijos jūros šelfo ir Kuršių marių Lietuvos vandenų gravimetrinius matavimus?

Viena iš gravimetrijos tyrimų priežasčių arba siekių būna ir žvalgybinio pobūdžio, kai jūros dugne siekiama surasti naftos, dujų, druskų ir kitų naudingų iškasenų telkinius.

Kol kas bent oficialiai nenuskambėjo, kad Lietuva turi kokių nors tikslų Baltijos jūroje ar Kuršių mariose išgauti naftos produktų ar kitų iškasenų.

Praeityje yra kilę diskusijų, kad Lietuvos vandens telkinius reikėtų gerai išžvalgyti ir jei jų žemės gelmėse yra naudingų iškasenų, jas įsisavinti. Buvo teigiama, kad jei to nepadarys Lietuva, tą gali padaryti Rusija iš Kaliningrado srities. Mat žemės gelmėse, skirtingai nei ant jos paviršiaus, nėra jokių valstybių sienų, o naftos telkiniai gali būti susijungę.

Lietuva maždaug prieš 20 metų, tiksliau 2002 m., yra vykdžiusi palyginti primityvius geologinius matavimus Kuršių mariose. Tuomet iš Rusijos Kaliningrado srities buvo samdomas specialus laivas, kuris į žemės gelmes siųsdavo impulso signalus ir gaudydavo juos atgal grįžtančius. Pagal signalus buvo galima spręsti apie kiaurymes žemės gelmėse po Kuršių mariomis, kur ir gali būti naftos ar kitų naudingų iškasenų telkiniai.