TV3 televizija jau ne kartą įrodė, kad rūpinasi kurčiųjų bendruomene. Ir šiuo metu visuomet titruojamas Didysis penktadienio filmas bei TV3 vakaro žinios. Jau rengiantis „Lietuvos garbei“, žinomi žmonės kvietė žiūrėti ceremoniją ir gestų kalba sakė „Aš myliu Lietuvą“.

Kovo 11 d. 19.30 val. tiesiogiai transliuojamas renginys bus ne tik verčiamas į gestų kalbą, taip pat bus imituojami ceremonijoje skambėsiantys muzikiniai kūriniai. „Dainos yra imituojamos, tai nėra tiesiog vertimas į gestų kalbą, todėl tai didžiulis iššūkis mūsų vertėjams. Jie jau dabar intensyviai ruošiasi, galima sakyti repetuoja, taip pat kaip dainininkai repetuoja pasirodymus“, – kalbėjo Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorė Danguolė Dragūnienė. Moteris pasakoja, kad savo profesiją pasirinko, nes su šia problema susidūrė dar vaikystėje. Jos tėvai yra kurtieji, todėl daugybę dalykų jai tekdavo jiems versti: „Prisimenu, kad tėvams versdavau ir „Lietuvos garbę“, nes jiems visada buvo labai įdomios ten rodomos istorijos, žmonių pasiekimai, gerumas, įkvepiantis pavyzdys“.

Ne tik išversti į gestų kalbą visą transliaciją, bet ir imituoti muzikinius pasirodymus pasiryžo trys gestų kalbos vertėjai: Karina Kulevičienė, Rūta Čiapaitė ir Artūras Kartanovič. Ceremonijoje skambės ir dainos anglų kalba, kurias vertėjai vers į lietuvių gestų kalbą.

Gestų kalbos vertėjų kvietimas žiūrėti „Lietuvos garbę“:

Negirdi nuo pat kūdikystės

„Labai mažai girdžiu abiem ausimis. Taip buvo nuo pat gimimo, todėl nuo mažens turėjau nešioti klausos aparatą. Jis padeda man girdėti tėvus, aplinkinius. Tačiau ne visada norisi klausyti pašalinių garsų. Ypač miegant. Tada jį tiesiog išjungi, nusiimi ir miegi ramiai“, – pasakoja Karolis.

Vaikinas pripažįsta, kad šalia ausies prikabintas aparatas išskirdavo jį iš kitų. O tai vaikystėje nebuvo labai malonu.

Jeigu artimiausiu metu nepavyks susirasti geresnio darbo ir Lietuvoje nepasikeis požiūris į neprigirdintį darbuotoją, emigruosiu ir aš.

„Vaikystėje aš ir pats nesuprasdavau, kodėl man reikia nešioti kažkokį aparačiuką, kad viską girdėčiau, o kitiems ne. Jausdavau ir aplinkinių žvilgsnius. Sunku buvo susirasti draugų, kol nepradėjau lankyti  mokyklos, kurioje buvo ir daugiau neprigirdinčiųjų. Joje sutikau daug žmonių, su kuriais dar ir dabar puikiai bendraujame. Apskritai, kurčiųjų bendruomenė yra glaudi. Todėl dabar draugų tikrai netrūksta“, – sako Karolis.

Moka kalbėti ir gestais, ir lūpomis

Lankydamas specialią mokyklą, Karolis išmoko bendrauti ne tik gestais, bet ir įprasta kalba. Be to, komunikuoti su kitais padeda ir įvairios išmaniosios technologijos, telefonai.

„Anksčiau žmonės stebėdavosi mano kurtumu. O dabar jau viskas pasikeitė ir Lietuvoje tikrai daug civilizuotų žmonių, kurie nesistebi, jog aš negirdžiu. Ir apskritai vis dažniau pasitaiko atvejų, kai žmogus pradeda su manim bendrauti gestais. O tai jau man būna neįprasta. Aš pats moku tiek gestų, tiek verbalinę kalbą. Tačiau mano verbalinė kalba nėra tokia aiški kaip nuolat ja bendraujančiųjų. Tad jeigu kartais žmonės nesupranta, ką aš sakau, ar nepažįsta gestų, tiesiog į telefoną užrašau kelis žodžius ir parodau“, – teigia Karolis. 

Pragyventi nelengva

„Lietuvoje pragyventi turint klausos negalią nėra labai paprasta. Visų pirma dėl to, jog mūsų gaunama pašalpa nėra labai didelė. O susirasti gerą darbą, turint klausos negalią, irgi nelengva. Dažniausiai darbdaviai duoda tik kokius sunkius, pagalbinius darbus, už kuriuos moka minimumą. Štai man, pavyzdžiui, yra tekę dirbti viename parduotuvės centre salės darbuotoju. Darbas buvo tikrai sunkus.

Apskritai vis dažniau pasitaiko atvejų, kai žmogus pradeda su manim bendrauti gestais. O tai jau man būna neįprasta.

Grįždavau vėlai, tekdavo ir savaitgaliais bei švenčių dienomis padirbėti, o mokėdavo minimalų atlyginimą. Ištempiau ten vos pusę metų. Dabar susiradau darbą vienoje gamykloje. Nors tai ir nėra itin lengva, nes tenka dirbti su staklėmis, tačiau grafikas yra bent jau pastovus, o ir moka šiek tiek geriau. Visgi ateityje norėčiau susirasti kitokį darbą. Man labai patinka dirbti su kompiuteriu ir nuotraukų redagavimo programomis. Galbūt ateityje pavyks save realizuoti šioje srityje“, – svarsto Karolis.

Važiuos į užsienį

Karolis Lietuvoje turi didelį draugų bei artimųjų ratą, tačiau kartais pasijunta tarsi būtų svetimas savo šalyje. Labiausiai dėl to, jog yra neįvertintas ir nereikalingas. Todėl rimtai svarsto palikti Lietuvą.

„Užsienyje situacija tikrai geresnė. Pavyzdžiui, didžiojoje dalyje Vakarų Europos šalių kurtieji ne tik gauna didesnes pašalpas, bet ir jų integracija į darbo rinką yra kur kas pažangesnė. Mano keli draugai gyvena ir dirba užsienio šalyse. Tad jeigu artimiausiu metu nepavyks susirasti geresnio darbo ir Lietuvoje nepasikeis požiūris į neprigirdintį darbuotoją, emigruosiu ir aš“, – prisipažįsta Karolis.

Interviu

Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo vyresnioji gydytoja otorinolaringologė audiologė dr. Inga Julija Sruogienė.

– Klausos sutrikimai. Kokie jie būna? Kas juos sukelia?

– Žmogaus klausos mechanizmas yra sudėtingas. Jame dalyvauja tiek matomos, tiek nematomos ausies anatominės struktūros: ausies kaušelis, išorinė ausies landa, būgnelis, klausos kauliukai, klausos receptoriai sraigėje, klausos nervas bei centrinė klausos sistema, esanti smegenyse – kur ir vyksta visa gautos garsinės informacijos analizė. Kiekvienos iš jų ar kelių pažeidimas gali sąlygoti klausos sutrikimą. Klausos sutrikimai gali būti įgimti ir įgyti. Jų priežastys įvairios: genetinės, traumos (kaukolės, akustinės), meningitai, dažni ausų uždegimai, autoimuninės ligos, insultai, chemoterapinio gydymo šalutinis poveikis. Deja, bet vykstant organizmo senėjimui, klausa taip pat silpsta.

– Kokie naujausi metodai taikomi klausos sutrikimų gydymui? Kaip ateityje bus padedama žmonėms su klausos negalia?

– Tiek chirurginės, tiek konservatyvios klausą gerinančios sritys nuolat tobulėja. Šiandieną labai pažengusi ausies klausos atkuriamoji chirurgija – taikomi įvairūs, vidurinės ausies protezai, implantai. Neįtikėtinai sparčiai plėtojamos skaitmeninės kompiuterinės klausos aparatų technologijos, kurių tikslas atkurti kuo natūralesnę klausą.

– Ne kartą yra tekę girdėti kurčiųjų skundų, jog yra ypač sunku pritaikyti klausos aparatus? Kaip jie yra parenkami?

– Klausos aparatai gali būti pritaikomi tiek vaikams, tiek suaugusiems. Jeigu pažeistos ausies receptoriaus ar klausos nervo struktūros arba chirurginio gydymo dėl įvairių faktorių taikyti negalima, tinkamiausias klausos atkūrimo būdas – klausos aparatų parinkimas. Pacientui atliekami klausos tyrimai: toninė slenkstinė audiograma, kalbinė audiograma ar papildomi tyrimai.

Susirasti gerą darbą, turint klausos negalią, irgi nelengva. Dažniausiai darbdaviai duoda tik kokius sunkius, pagalbinius darbus, už kuriuos moka minimumą.

Vaikų klausos tyrimai bei metodikos skiriasi nuo suaugusiųjų. Dažnai tenka atlikti objektyvius klausos tyrimus taikant narkozę, nagrinėjant sukeltus potencialus smegenyse. Taigi, klausos tyrimai gali būti psichoakustiniai, subjektyvūs ir objektyvūs. Gydytojas pagal klausos tyrimų duomenis įvertina sutrikimo pobūdį, laipsnį, reabilitacijos su klausos aparatais prognostinius faktorius. Ausis – porinis organas. Be galo svarbu, kiek tai įmanoma, atkurti abiejų ausų klausą, kad ji būtų fiziologinė. Jei blogai girdima abiem ausimis, skiriami du klausos aparatai. Klausos aparatai taikomi individualiai, pagal paciento poreikius, derinami ant paciento ausies.

Todėl klausos aparato neįmanoma nupirkti be žmogaus, pavyzdžiui, kam nors dovanų. Šiandieną šiuolaikinių klausos aparatų pasirinkimas yra labai didelis: nuo moderniausių technologijų iki ausies landoje telpančių „nematomų“ klausos aparatų. Linkiu pacientams pasitikėti klausos protezavimo specialistais, nes jų tikslas – yra parinkti jums tinkamiausią klausos aparatą.

– Ar įmanoma išvengti tokios negalios?

– Iš esmės ne. Reikia gyventi ir džiaugtis gyvenimu. Tik tada, jei pajutote, kad sutriko klausa, geriau greičiau kreptis į klausos srityje dirbantį specialistą. O naujagimių klausa sėkmingai rūpinasi naujagimių objektyvi klausos patikra, kuri yra privaloma.