Maisto atiduotuvėje, kur nepasiturintys patys renkasi produktus, šaldytuvai pustuščiai, dar nepradėjus paramos dalybų – stinga ir pieno, ir mėsos. 

„Kasdien „Maisto bankas“ aptarnauja ne šimtus, o tūkstančius žmonių, kurie negauna mėsos ir pieno, nes šie produktai laikomi parduotuvėje iki pat paskutinio momento“, – teigė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. 

Į skurstančiųjų skundus nusprendė įsiklausyti Seimas – nutarta įpareigoti prekybininkus tinkamą vartoti maistą perduoti labdarai.  

„Maistas neturi tapti atlieka, jeigu jį dar galima suvartoti, tai yra principinis dalykas“, – tikino įstatymo projekto iniciatorius Tomas Tomilinas. 

Nuo lapkričio mėnesio sutartį reikės sudaryti bent su viena maisto paramos organizacija, kitaip prekybininkui grės bauda iki 5 tūkst. eurų.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Čia niekam nėra naujiena, nes dauguma dirba ir su „Maisto banku“ ar su „Raudonuoju kryžiumi“, – tvirtino „Vasaris“ prekybos centro vadovė Miglė Gruzdenė. 

„Prekybos tinklui „IKI“ tai nekeičia nieko, nes mes su „Maisto banku“ turime sutartį jau nuo 2009 metų, esame pirmasis tinklas pradėjęs bendradarbiauti“, – tinklo poziciją išsakė „IKI“ atstovė Gintarė Kitovė.

T. Tomilinas sako, jog kaimo parduotuvių nauja tvarka nelies, o kiek didžiųjų prekybos tinklų dar neaukoja, nėra nežinoma.

„Man yra sunku pasakyti, bet tikiuosi, kad visi dalyvaus“, – kalbėjo projekto iniciatorius. 

Jei dauguma prekybos tinklų jau ir dabar aukoja, nėra aišku, kam reikėjo dar vieno įstatymo.  

Maistas neturi tapti atlieka, jeigu jį dar galima suvartoti, tai yra principinis dalykas.

„Prieš pusę metų buvo priimtas įstatymas dėl ilgo galiojimo prekių, dabar kalbame apie būtiniausius produktus, kurie turi patekti žmonėms“, – aiškino T. Tomilinas.

Seimo narys teigia, jog labdaras pasieks daugiau pieno, mėsos, jogurtų, sviesto, bet kiek ir koks maistas bus perduodamas, spręsti permetė prekybininkams ir labdaros organizacijoms.  

„Prekybininkas gauna beveik vienodą naudą tiek utilizuodamas, tiek atiduodamas labdarai, bet čia labai ydinga, taip neturėtų būti, prekybininkas turėtų būti skatinamas atiduoti labdarai“, – sakė „Maisto banko“ vadovas.

Užtat prekybininkai užtikrina, kad maisto švaistymo šalyje nesumažės, nes švaistymas vyksta ne toje vietoje, kurią bando sureguliuoti politikai.  

„Daugiausia maistas yra švaistomas namų ūkiuose arba prekybos centruose, kur prisiperka per daug maisto ir paskui jo nesuvartoja“, – aiškino „Koops mažmenos“ direktorius Simas Bendorius. 

Daugiau naštos grius ir ant prekybininkų pečių – reikės viešai atsiskaitinėti kiek ir kokio maisto išmeta.  

„Gali būti, kad prives prie dar didesnių kaštų, galime turėti atvirkštinį variantą“, – samprotavo „Koops mažmenos“ direktorius. 

Prekybininkų ataskaitas kontroliuoti bus pavesta valstybinei įstaigai, o tai reiškia papildomas darbo valandas iš mokesčių mokėtojų pinigų.  

„Tikrai jiems užteks pinigų tą padaryti ir mokesčių mokėtojų pinigų nebus naudojama“, – tikino T. Tomilinas. 

„Maisto banko“ vadovas teigia, kad prekybos tinklai kasmet išmeta šimtus tūkstančių tonų maisto, o išgelbėti pavyksta tik 6 tūkst. tonų.  

Už tokias Maisto įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 82 Seimo nariai, prieš buvo trys, o 23 susilaikė.

„Kad maistas patektų ne į sunaikinimą, į energetikos įmones, o labdarai“, – teigė vienintelis motyvus dėl pataisų išsakęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas.   

Seimas įpareigojo visas mažmeninės prekybos įmones pasirašyti sutartis su paramos ir labdaros gavėjais. Jose būtų susitarta dėl maisto perdavimo tvarkos ir sąlygų, prekybininkai galėtų pasirašyti su viena ar keliomis organizacijomis.

Pataisos taip pat nustato atvejus, kada įmonės galėtų atsisakyti tokį maistą perduoti labdarai, o paramos organizacijoms – jį priimti. 

Pirmą kartą pažeidimą padariusios įmonės būtų įspėjamos raštu ir per mėnesį tokias sutartis privalėtų sudaryti. Kitu atveju būtų skiriama 1–3 tūkst. eurų bauda.   

– Kokia šiemet apklausų situacija? 

– Jeigu lygintume visus tris apklausų metus, tai šiemet – blogesnė situacija. Ženkliai pablogėjo situacija žmonių, kurių pajamos nesiekia 500 eurų. Net 9 proc. daugiau žmonių teigia, kad jiems sunku pirkti maistą. Kalbant apie būsto išlaikymą, tai matome pablogėjimą pajamų grupėje virš 700 eurų. Akivaizdžiai atsispindi palūkanų normos kilimas. Šita grupė turi paskolas būstui įsigyti. Apklausoje atsispindi, kad jiems yra sudėtingiau.

– Ar išskirtumėt, kurių regionų gyventojams yra sudėtingiausia?

– Taip tiksliai negaliu išskirti, bet tikrai sunkesnė situacija kaimuose, kaimų regionuose. Ten pajamos – mažesnės. Mažiau darbo vietų, jos menkiau apmokamos. Tai tradiciškai regionuose gyvenantys žmonės susiduria su didesniais sunkumais. Aišku, kai kurie iš jų gali užsiauginti savo maisto, bet ne visi turi tokią galimybę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kurių profesijų atstovams situacija yra sudėtingiausia?

– Labiau techniniai darbuotojai, smulkūs verslininkai, žmonės, kurie neturi darbo, arba yra užimti namų ūkyje. Pavyzdžiui, mamos, kurios augina vaikus. Tai bendrai žmonės, kurie turi tokį menkesnį išsilavinimą, dirba kokiose nedidelėse įmonėse, jų pajamos nedidelės, mažiau kvalifikuoti arba visai nekvalifikuoti.

– Išskirta jaunų žmonių kategorija nuo 26 iki 45 metų amžiaus. Kodėl jiems taip sudėtinga? Atrodo, tai turėtų būti patys perspektyviausi žmonės.

– Labai plati grupė, todėl sunkiau nustatyti, kuri amžiaus grupė susiduria su didesniais sunkumais. Yra įvairios situacijos, galbūt žmonės dirba pirmus darbus ir nelabai gerai apmoka, nes trūksta kvalifikacijos. Taip pat tai amžius, kai žmonės paprastai susilaukia vaikų ir keli šeimos nariai dalinasi pajamomis. Kai iškilo palūkanos, tai žmonės iš visų jėgų bando susimokėti už būstą, o jau tuomet tik žiūri kas lieka maistui. Būna ir taip, kad susimoka už būstą ir per mėnesį tik du kartus valgo mėsą ar žuvį. Stebi akcijas, ypač didmiesčiuose, kur daugiau prekybos centrų. Žmonės jau žino, kada ir kur tos akcijos. Kitas dalykas – akcijų medžioklė. Kai perka ne tą, ko labai nori, o tą, kam akcija. Nuo sausio mėnesio įsigaliojo tvarka, pagal kurią prekybos centrai maisto produktus laiko iki paskutinės dienos. Jas pardavinėja ženkliai pigiau, bet tuomet labdaros paramos organizacijos to maisto negauna. O žmonės, kurie turi mažas pajamas, dažnai neįperka to maisto ir su akcija. Tai šitie pakeitimai smogia pačias mažiausias pajamas gaunančius žmones.

Bylos duomenimis, didžiąją dalį surinktų pinigų šiaulietis pasilikdavo sau, o tiems, kuriems rinkdavo aukas, pervesdavo tik mažąją dalį. Pavyzdžiui, vėžiu sergančiai moteriai surinko 30 tūkst. eurų, tačiau ligonei perdavė tik 7 tūkst. Pats iš suaukotų pinigų pirko automobilius, užsakydavo maisto, keliavo.

Šiaulių apygardos prokuratūros atstovė Gabrielė Petkuvienė papasakojo kaip viskas vyko ir kaip veikė apgaulės mechanizmas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokiomis veiklomis įtariamasis užsiėmė? Kur rinkdavo ir kaupdavo pinigus? 

– Viešoji įstaiga užsiimdavo labdaringa veikla ir aukodavo pinigus tiems, kuriems labiausiai tuo metu reikia: nukentėjusiesiems nuo įvairių ligų, nuo įvairių nelaimių. Pateiksiu kelis pavyzdžius: po įvykusių gaisrų, kaltinamasis, dėl kurio ši baudžiamoji byla atiduota į teismą, nuvykdavo pas nukentėjusiuosius ir siūlydavo pagalbą per jo organizaciją. Būtent jiems, nukentėjusiesiems nuo gaisro, rinkti pinigus ir žadėdavo surinktus pinigus atiduoti. Ikiteisminio tyrimo metu surinkta duomenų, kad dažnu atveju net nebūdavo pasirašomos paramos sutartys, arba jeigu jos būdavo pasirašomos, tai jos ne tokios, kokios turėtų būti pasirašomos, ir dažnu atveju ne visi pinigai pasiekdavo nukentėjusiuosius. Dalį pinigų jis pasilikdavo sau arba sakydavo, kad nėra suaukotų pinigų. Tie pinigai nepasiekdavo žmonių. Kitais atvejais, jis ieškodavo žmonių, sergančių įvairiomis ligomis, neįgaliųjų... Savo aplinkoje, internete išgirsdavo, kad jiems reikia padėti ir tuomet kreipdavosi į juos, siūlydavo savo pagalbą. Pinigus rinkdavo skelbdamas informaciją internete, socialiniuose tinkluose. Aprašydavo kiekvieną situaciją, kam renkami pinigų, kam reikia pagalbos ir tokiu būdu rinko pinigus. Vėliau kai kuriuos pinigus pasisavino, o kitus – iššvaistė. 

– Gerų žmonių suaukoti pinigai nepasiekdavo galutinio taško: nei nukentėjusių žmonių, nei negalią turinčių žmonių. Kur jis leisdavo surinktus pinigus? Ką pavyko nustatyti? 

Mokėjo ne tik už savo paslaugas, bet ir tam tikrų savo draugų, artimųjų paslaugas. Pirko dvi poilsines keliones į užsienį. Ir kiti panašūs, įvairūs pavyzdžiai.

– Noriu tik patikslinti, kad nebūtinai visus pinigus jis pasisavindavo. Buvo nustatyta atvejų, kai jis skirdavo paramą, bet nebūtinai visą, kuri buvo surinkta. Pinigus išsigrynindavo iš įstaigos sąskaitos ir naudodavo įvairioms asmeninėms reikmėms: sumokėti mokesčiams, kreditoriniams įsiskolinimams. Pirko naujus automobilius iš automobilių salonų, mokėjo už tam tikras maisto užsakymo paslaugas. Mokėjo ne tik už savo paslaugas, bet ir tam tikrų savo draugų, artimųjų paslaugas. Pirko dvi poilsines keliones į užsienį. Ir kiti panašūs, įvairūs pavyzdžiai. 

– Tiesiog gyveno... Užsipylė kuro, susitvarkė automobilį, kurį įsigijo, užsisakydavo maisto į namus, mokesčius susimokėdavo. Tai viskas, ko reikia žmogui pragyventi? 

– Taip, visi tie pavyzdžiai ir rodo, kad tos lėšos dažniausiai ir buvo išleidžiamos tokiems tikslams. 

– Ką jis pats apie tai sako? 

– Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino ir toliau byla bus nagrinėjama teisme. 

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija trečiadienį pritarė tokiems Maisto įstatymo pakeitimams.  

Pirmines pataisas Seimui teikę penki Aplinkos apsaugos komiteto nariai siūlė griežtesnį variantą: maistą labdarai turėtų perduoti visi prekybininkai, kurių prekybos plotai yra didesnis nei 400 kv. metrų. Vyriausybės siūlymu šios nuostatos atsisakoma, nes tik dideliuose centruose prisikaupia daug maisto, kuris išmetamas. 

Dabar Seimo komitetai svarsto naują variantą, kaip stabdyti maisto švaistymą.

Jame numatyta, kad didelę rinkos galią turintys penki prekybos tinklai turėtų sudaryti sutartis su bent vienu paramos gavėju. Kitu atveju įmonės būtų įspėjamos ir įpareigojamos per 7–30 dienų jas pasirašyti, o vėliau grėstų 1–3 tūkst. eurų baudos. Sutarčių turinį kontroliuotų ir vykdymą stebėtų Žemės ūkio agentūra. 

Tikiuosi, kad čia yra tik pradžia, pradedam nuo didžiųjų, o vėliau bus ir mažesnieji, nes logistiškai paimti ir išdalinti maistą pajėgiam.

 

 

Sutartyse būtų numatytos maisto perdavimo sąlygos ir išimtys – jo galėtų maisto neperduoti, jei jo kiekis būtų mažas ar kai neįmanoma užtikrinti maisto saugos reikalavimų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Vidaus prekybos politikos skyriaus vedėjos Ingos Burlėgienės teigimu, šias sutartis sudarytų penkios įmonės, valdančios „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“ ir „Lidl“ tinklus, kurie užima 77 proc. rinkos.

„Didžiausias atliekų kiekis ir susidaro šiose įmonėse“, – komisijoje trečiadienį teigė ji.  

2021 metais „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“ ir „Lidl“ parduotuvėse susidarė 21 tūkst. tonų maisto atliekų, kituose prekybos tinkluose – 53 tonos, o didmeninėje prekyboje – 4,7 tūkst. tonų.

Pasak I. Burlėgienės, Lietuvoje veikia maždaug 56 labdaros ir paramos organizacijos, bet logistinius pajėgumus iš parduotuvių susirinkti maistą turi tik dvi, viena jų – „Maisto bankas“.

„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius apgailestavo, kad atiduoti maistą labdarai nebus įpareigotos visos parduotuvės, mažieji tinklai, taip pat didmenininkai.

„Tikiuosi, kad čia yra tik pradžia, pradedam nuo didžiųjų, o vėliau bus ir mažesnieji, nes logistiškai paimti ir išdalinti maistą pajėgiam“, – teigė jis.

Seimas praėjusią savaitę leido nuo sausio 1-osios prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti maisto produktais, daugiausia bakalėjos prekėmis. Dabar tai daryti draudžiama.

Pasak jo, lyginant su ankstesniais metais, tai yra rekordinis per tokį laikotarpį fiksuotas  organizacijos išsaugoto maisto kiekis.

„Didžiausią įtaką išaugusiam išgelbėto maisto kiekiui daro ypač sustiprėjusi „Maisto banko“ partnerystė su Lietuvos ūkininkais,“ – pranešime sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Pasak jo, iš ūkių surenkamų atliekamų vaisių ir daržovių kiekis, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo daugiau nei keturis kartus.

S. Gurevičiaus teigimu, „Maisto bankas“ šiemet turi daugiau galimybių priimti didesnius maisto kiekius, surinkti derlių iš laukų ar tiesiai iš ūkininkų sandėlių, jį perpakuoti. 

Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje per metus prarandama 393,8 tonos maisto. Didžiausia dalis – 61 proc. prarandama namų ūkiuose, žemės ūkyje (21 proc.), pas prekybininkus (12 proc.).  

Šis centras daiktus priima nuo pirmadienio iki penktadienio. Visi jie bus išdalyti skurstantiems klaipėdiečiams ir uostamiestyje prieglobstį nuo karo radusiems ukrainiečiams.

„Socialiniai darbuotojai vis dar suranda skurdžiai gyvenančių klaipėdiečių, kurių butuose trūksta ne tik tvarkos, bet ir baldų, šaldytuvų ir kitokios buitinės technikos, patalynės, kitų reikmenų. Į Klaipėdą atvyksta Ukrainos karo pabėgėlių, kuriems reikia pagalvių, antklodžių, pledų, patalynės ir kitų namų apyvokos daiktų (puodų, keptuvių, indų, įrankių) ir rūbų. Galbūt tvarkote savo, tėvų ar kitų artimųjų namus ir surandate nenaudojamų daiktų, drabužių, avalynės ir kitų reikmenų, kurie yra tvarkingi ir tinkami naudoti. Centras priimtų tvarkingus daiktus, rūbus, avalynę ir perduotų skurstantiems klaipėdiečiams ir ukrainiečiams“, – rašoma centro prašyme.

Kol kas daiktus aukojančių žmonių – nedaug. Anot šio centro Socialinių paslaugų poreikio ir kokybės vertinimo skyriaus vadovės Danutės Butkevičienės, labiausiai trūksta daiktų suaugusiems.

„Žmonių, kurie aukoja labdarai, nėra daug. Dažnai atneša labai mažiems vaikučiams daiktų ir rūbų, kurių poreikis nėra didelis, labiausiai drabužių reikia suaugusiems žmonėms. Trūksta  sezoninės avalynės, rūbų skirtingiems metų laikams, antklodžių, pagalvių ir patalynės“, – informavo D. Butkevičienė.

Prašoma ir marškinėlių, sportinių kelnių.

„Prašome, kad rūbai būtų tvarkingi ir švarūs, o ne metami lauk, nes būna ir tokių atvejų“, – pažymėjo D. Butkevičienė.

Dabar siūloma kitokia išeitis – įpareigoti prekybos tinklus pirmiausia informuoti paramos teikėjus apie besibaigiančio galiojimo produktus ir tik jiems atsisakius galės juos sunaikinti.  

„Dabar privalės būti pasiūlyta (labdarai – BNS), o jeigu niekas nepaims, galima bus deginti. Jeigu „Maisto bankas“ pasakys, kad paims, prekybos įmonės niekaip negalės maisto išmesti“, – BNS teigė pakeitimų iniciatorius, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas.

„Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius BNS teigė, kad organizacija pasirengusi priimti bet kokį besibaigiančio galiojimo maisto produktų kiekį. 

„Prekybininkai labai dažnai naudoja tokį pasakymą, kad labdaros organizacijos nepajėgs paimti visko, ką jie siūlo, bet mes labai aiškiai sakome, kad vertiname bet kokias iniciatyvas, kad būtų kuo daugiau išsaugota maisto. Mes turime infrastruktūrą ir pajėgsime paimti viską“, – teigė S. Gurevičius. 

Pasak T. Tomilino, pataisos įsigaliotų 2024-aisiais, todėl iki tol prekybininkai ir labdaros gavėjai pasiruoš. 

„Kai tu turi universalią prievolę ir didelį spaudimą iš įstatymo atiduoti ar bent pasiūlyti, tai natūraliai skatins galvoti, kad turi leisti kainas, ant tokios produkcijos dėti didelę nuolaidą ir vietoj atidavimo parduoti. Šis įstatymas skatins kainas mažinti  kad ir iki 90 proc., nes vis tiek geriau parduoti, o ne atiduoti veltui“, – svarstė parlamentaras.

S. Gurevičius sako, kad būtina išspręsti dar vieną klausimą – kad tokio maisto prekybininkai nelaikytų iki paskutinio momento, nes paramos gavėjai užtrunka, kol jį pasiima ir paskirsto žmonėms. 

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Kad būtų uždėtas draudimas paskutinę produktų galiojimo dieną juos dar pardavinėti. Kad viskas, kas turi būti suvartojama iki..., būtų atiduodama prieš dieną iki to termino pabaigos, nes dauguma prekybininkų pradeda nuolaidas daryti prieš keturias dienas, o paskui, paskutinei dienai ištiksėjus, likusius neparduotus produktus mums atiduoda. Gerai, kad (atiduoda – BNS) bent ryte tos paskutinės dienos, bet reikia tai padaryti iš vakaro“, – aiškino S. Gurevičius.  

Prekybininkai kritikuoja

Jeigu Seimas pakeitimus priimtų, naujos taisyklės galiotų prekybininkams, kurių prekybos plotai yra didesni nei 400 kv. metrų. Tokios yra visos „Lidl Lietuvos“ tinklo parduotuvės, „Norfos“ tinkle jų „absoliuti dauguma“, „Iki“ tinkle –  70 proc. „Rimi“ – 72, o „Maximos“ – 205, BNS pranešė tinklų atstovai.

„Iki“ atstovė Vaida Budrienė, be kita ko, pastebėjo, kad įpareigojus visus rinkos žaidėjus atiduodi maisto produktus, tikėtina, jų kiekiai padidės tris ir daugiau kartų.

Jeigu „Maisto bankas“ pasakys, kad paims, prekybos įmonės niekaip negalės maisto išmesti.

„Ar neatsitiks taip, kad nepajėgiant pilnai priimti viso prekybos tinklų siūlomo kiekio, būtų įvesti kokie nors apribojimai tinklams“, – BNS sakė V. Budrienė. Ji taip pat pabrėžė, kad tinklas negali iš anksto tiksliai numatyti, kiek paskutinę dieną liks neparduotų produktų.

„Todėl, ką reiškia formuluotė „prieš tai nepasiūlius“. Prieš kiek laiko reikia pasiūlyti? Kiek laiko reikia laukti atsakymo? Kokiu būdu fiksuoti tą pasiūlymą ar atsakymą, kad užtikrintų įstatymo įvykdymą? Ar tie terminai skirsis trumpo (kelių dienų) ir ilgo (kelių mėnesių) galiojimo prekėms? Ar sugebės organizacijos, pavyzdžiui, tą pačią dieną parašius, kad turime x kiekį maisto, iš karto suorganizuoti visus savo pajėgumus ir paimti. Kadangi jų galiojimo laikas baigiasi, tuos produktus jie turės priimti itin operatyviai“, – kalbėjo V. Budrienė.

Ji pabrėžė, kad dažnai labdaros organizacijos neatvažiuoja paimti produktų, nes tuo metu neturi savanorių, sugenda transportas ar neturi kam jų atiduoti.

„Maisto banko“ vadovas S. Gurevičius pabrėžė, kad pataisose paliekama landa prekybininkams išvengti maisto atidavimo paramai: „Gali paskambinti labai mažai labdaros organizacijai, kuri atsisakys priimti“.

„Jeigu dabar ne visi prekybos tinklai mums atiduoda besibaigiantį galioti maistą, vadinasi, yra paskatų jį kažkur kitur atiduoti“, – pridūrė „Maisto banko“ vadovas.

Kaip atidarytą grietinę atiduoti labdarai? Pas mus ir fasavimai kitokie, ne mažmeniniai.

Vienos didžiausių Lietuvoje restoranų grupių „Amber Food“ vadovas ir akcininkas Gediminas Balnis abejoja, ar toks įpareigojimas būtų aktualus jo valdomiems restoranams, iš kurių didesnių nei 400 kv. metrų yra apie 10 proc.

„Pas mus nėra toks maistas, kaip parduotuvėje, – pas mus jau išfasuoti produktai ir jeigu jų galiojimas baigiasi, jie sunaikinami, nes nėra kaip atiduoti. Kaip atidarytą grietinę atiduoti labdarai? Pas mus ir fasavimai kitokie, ne mažmeniniai“, – BNS teigė jis. 

2022-ųjų rudenį registruotą pirminį pataisų dėl maisto švaistymo mažinimo variantą sukritikavo Seimo teisininkai, nes, pasak jų, projektas galėjo prieštarauti Konstitucijai.

Naujame įstatymo variante, be kita ko, numatoma ir valstybės finansinė pagalba maisto nešvaistymo sistemos sukūrimui. Tam būtų naudojamos biudžeto arba Europos Sąjungos paramos lėšos.

Naujas pataisas siūlo T. Tomilinas, komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė, „valstietė“ Ligita Girskienė, liberalas Romualdas Vaitkus bei socialdemokrtatas Linas Jonauskas.

Dabar „Maisto bankui“ visą laiku neparduotą maistą atiduoda „Iki“ ir Rimi“, šiemet prie jų prisijungė „Maxima“. „Lidl“ atiduoda viską, išskyrus šaldytuvuose laikomus produktus, o „Norfa“ skelbia produktus atiduodanti kitiems paramos gavėjams.

„Maisto bankas“ dar tinkamus naudoti maisto produktus dabar surenka iš 502 parduotuvių 83 šalies miestuose ir miesteliuose. Organizacija skelbia pernai išgelbėjusi virš 6 tūkst. tonų maisto.  

„Mes kalbame apie visus prekybos centrus, kurių plotas didesnis kaip 400 kv. m. Šiuo atveju tai palies didesnius prekybos centrus“, – kalbėjo Seimo narys Tomas Tomilinas.

„Padės daugiau išgelbėti maisto, jis bus mažiau švaistomas, o tai reiškia, kad aplinkai bus daromas mažesnis neigiamas poveikis. Ir mes galėsime padėti didesniam skaičiui skurstančių žmonių“, – džiaugėsi tokiu siūlymu „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dauguma prekybos tinklų jau dabar savanoriškai aukoja maistą labdarai, tačiau pataisų iniciatoriai mano, kad pardavėjai maisto galėtų atiduoti ir daugiau.

„Mums nerimą kelia tai, ar visas maistas, kuris gali patekti į įvairias labdaros organizacijas, ten patenka. Dalis maisto vis dar utilizuojamas, t. y. sudeginamas“, – savo būgštavimus išsakė Tomas Tomilinas.  

„Kiekvieną dieną atiduodame tuos produktus „Maisto bankui“. Per metus – apie 3,5 tūkst. tonos maisto. Ir tai sudaro apie 6 mln. eurų. Kitą likusį dalį mes atiduodame gyvūnų globos organizacijoms, ūkininkams. Ir tik maža dalis utilizuojama“, – teigė „Iki“ komunikacijos vadovė  Vaida Budrienė.

„2021 m. „Maisto bankui“ atidavėme 490 tonų maisto produktų, o finansine verte tai yra apie 730 tūkst. eurų. Bendradarbiaujame ir su Lietuvos ūkininkais, kuriems atiduodame vaisius ir daržoves“, – sakė „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.

„Maisto bankas“ labdarą gauna iš keturių didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų – „Lidl“, „Maximos“, „Iki“ ir „Rimi. Taip pat aukoja ir mažesni prekybininkai bei ūkininkai. Tiesa, tik du didieji prekybos tinklai atiduoda visus paskutinės dienos galiojimo produktus. Kiti aukoja ne visą asortimentą.

„Iš tų dviejų prekybos tinklų, vienas atiduoda tik vaisius, daržoves ir duoną, bet iki šiol vis dar neatiduoda pieno, mėsos ir žuvies produktų, kurie tikrai yra labai vertingi. Na, o ketvirtasis kol kas mums aukoja tik duonos ir bakalėjos produktus“, – konstatavo S. Gurevičius. 

Galutinius kiekius turime tik paskutinę dieną. Tai kaip vyktų tas pasiūlymas?! Ar galėtų „Maisto bankas“ sureaguoti operatyviai.

 

Iš „Norfos“ parduotuvių neparduoti produktai į „Maisto banką“ nekeliauja. Pasak įmonės savininko, prekybos tinklas maisto ir labdaros organizacijoms per metus perduoda apie 1 tūkst. maisto produktų.

„Įvairioms organizacijoms, jų yra gal apie dvidešimt. Visų dabar neišvardinsiu. Bet stengiamės  atiduoti to rajono vietos organizacijoms, kad būtų kuo mažiau transporto išlaidų“, – komentavo „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis.

Siūlymų aiškinamajame rašte teigiama, kad Lietuvoje išmetamo maisto kiekiai siekia 100 tūkst. tonų per metus. Maždaug viena šeštoji šio kiekio susidaro mažmeninėje prekyboje. Įstatymo projekto autorius T. Tomilinas pabrėžė, kad siekiant sumažinti maisto švaistymą, privalomo aukojimo praktika jau įgyvendinama Čekijoje ir Prancūzijoje. Vis dėlto dalis prekybininkų mano, kad priėmus tokius siūlymus, kiltų problemų.

„Galutinius kiekius turime tik paskutinę dieną. Tai kaip vyktų tas pasiūlymas? Ar galėtų „Maisto bankas“ sureaguoti operatyviai“, – svarstė V. Budrienė.

„Svarbiausia, kad tai būtų daroma su protu, įvertinant kai kuriuos aspektus. T. y. maisto saugumas, ekonomika. Ir galbūt tą įstatymą daryti ne per jėgos principą, o per skatinimą“, – sakė  D. Dundulis.

„Maisto bankas“ per metus išdalija 10 tūkst. tonų maisto. Iš jų pusę gauna iš prekybininkų.   

Kaip informuoja Vilniaus savivaldybė, tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos (IWAV) organizuojama Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė skirta įkvėpti žmones padėti patiriantiems sunkumus ir paremti organizacijas, kurios rūpinasi jų gerove. Šiais metais mugės metu surinktos lėšos bus skirtos: Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrui, Vilniaus socialiniam klubui, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriui, VšĮ Gravitas Schola, Kupiškio miesto neįgaliųjų draugijai, Traksėdžių Šilojų mokyklai.

Mugėje bus įrengta daugiau kaip 30 stendų, kuriuose savo šalių tradicijas pristatys Vilniuje reziduojančios ambasados, dalyvaus tarptautinės mokyklos ir kitos organizacijos. Tradiciškai bus galima įsigyti įvairių šalių unikalių produktų, skanėstų, dovanų ar kitų mielų rankų darbo suvenyrų, kuriuos ruošia šimtai dalyvių savanorių. Visi gaminiai siūlomi mainais už labdarą būsimiems paramos gavėjams.

Vilniaus rotušėje bus galima susitikti ir su pačiu Kalėdų Seneliu. Mažiausieji laiką leisti galės specialiai jiems įrengtoje žaidimų erdvėje, o Rotušės aikštėje popietę skambės įvairių atlikėjų muzika, scenoje pasirodys ir žymi dainininkė Erica Jennings. Vakare laukia DJ pasirodymai.

Įėjimas į mugę – nemokamas. Iškilmingas atidarymas – 11 val.

Per du Tarptautinės Kalėdų labdaros mugės gyvavimo dešimtmečius surinkta daugiau kaip 1,4 mln. eurų parama, kuri perduota daugiau nei 130 lietuviškų organizacijų, prisidėdama ir pagerindama sergančiųjų, nepasiturinčiųjų ir nuskriaustųjų gyvenimą.