Pasak jo, lyginant su ankstesniais metais, tai yra rekordinis per tokį laikotarpį fiksuotas  organizacijos išsaugoto maisto kiekis.

„Didžiausią įtaką išaugusiam išgelbėto maisto kiekiui daro ypač sustiprėjusi „Maisto banko“ partnerystė su Lietuvos ūkininkais,“ – pranešime sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Pasak jo, iš ūkių surenkamų atliekamų vaisių ir daržovių kiekis, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo daugiau nei keturis kartus.

S. Gurevičiaus teigimu, „Maisto bankas“ šiemet turi daugiau galimybių priimti didesnius maisto kiekius, surinkti derlių iš laukų ar tiesiai iš ūkininkų sandėlių, jį perpakuoti. 

Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje per metus prarandama 393,8 tonos maisto. Didžiausia dalis – 61 proc. prarandama namų ūkiuose, žemės ūkyje (21 proc.), pas prekybininkus (12 proc.).  

Šis centras daiktus priima nuo pirmadienio iki penktadienio. Visi jie bus išdalyti skurstantiems klaipėdiečiams ir uostamiestyje prieglobstį nuo karo radusiems ukrainiečiams.

„Socialiniai darbuotojai vis dar suranda skurdžiai gyvenančių klaipėdiečių, kurių butuose trūksta ne tik tvarkos, bet ir baldų, šaldytuvų ir kitokios buitinės technikos, patalynės, kitų reikmenų. Į Klaipėdą atvyksta Ukrainos karo pabėgėlių, kuriems reikia pagalvių, antklodžių, pledų, patalynės ir kitų namų apyvokos daiktų (puodų, keptuvių, indų, įrankių) ir rūbų. Galbūt tvarkote savo, tėvų ar kitų artimųjų namus ir surandate nenaudojamų daiktų, drabužių, avalynės ir kitų reikmenų, kurie yra tvarkingi ir tinkami naudoti. Centras priimtų tvarkingus daiktus, rūbus, avalynę ir perduotų skurstantiems klaipėdiečiams ir ukrainiečiams“, – rašoma centro prašyme.

Kol kas daiktus aukojančių žmonių – nedaug. Anot šio centro Socialinių paslaugų poreikio ir kokybės vertinimo skyriaus vadovės Danutės Butkevičienės, labiausiai trūksta daiktų suaugusiems.

„Žmonių, kurie aukoja labdarai, nėra daug. Dažnai atneša labai mažiems vaikučiams daiktų ir rūbų, kurių poreikis nėra didelis, labiausiai drabužių reikia suaugusiems žmonėms. Trūksta  sezoninės avalynės, rūbų skirtingiems metų laikams, antklodžių, pagalvių ir patalynės“, – informavo D. Butkevičienė.

Prašoma ir marškinėlių, sportinių kelnių.

„Prašome, kad rūbai būtų tvarkingi ir švarūs, o ne metami lauk, nes būna ir tokių atvejų“, – pažymėjo D. Butkevičienė.

Dabar siūloma kitokia išeitis – įpareigoti prekybos tinklus pirmiausia informuoti paramos teikėjus apie besibaigiančio galiojimo produktus ir tik jiems atsisakius galės juos sunaikinti.  

„Dabar privalės būti pasiūlyta (labdarai – BNS), o jeigu niekas nepaims, galima bus deginti. Jeigu „Maisto bankas“ pasakys, kad paims, prekybos įmonės niekaip negalės maisto išmesti“, – BNS teigė pakeitimų iniciatorius, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas.

„Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius BNS teigė, kad organizacija pasirengusi priimti bet kokį besibaigiančio galiojimo maisto produktų kiekį. 

„Prekybininkai labai dažnai naudoja tokį pasakymą, kad labdaros organizacijos nepajėgs paimti visko, ką jie siūlo, bet mes labai aiškiai sakome, kad vertiname bet kokias iniciatyvas, kad būtų kuo daugiau išsaugota maisto. Mes turime infrastruktūrą ir pajėgsime paimti viską“, – teigė S. Gurevičius. 

Pasak T. Tomilino, pataisos įsigaliotų 2024-aisiais, todėl iki tol prekybininkai ir labdaros gavėjai pasiruoš. 

„Kai tu turi universalią prievolę ir didelį spaudimą iš įstatymo atiduoti ar bent pasiūlyti, tai natūraliai skatins galvoti, kad turi leisti kainas, ant tokios produkcijos dėti didelę nuolaidą ir vietoj atidavimo parduoti. Šis įstatymas skatins kainas mažinti  kad ir iki 90 proc., nes vis tiek geriau parduoti, o ne atiduoti veltui“, – svarstė parlamentaras.

S. Gurevičius sako, kad būtina išspręsti dar vieną klausimą – kad tokio maisto prekybininkai nelaikytų iki paskutinio momento, nes paramos gavėjai užtrunka, kol jį pasiima ir paskirsto žmonėms. 

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Kad būtų uždėtas draudimas paskutinę produktų galiojimo dieną juos dar pardavinėti. Kad viskas, kas turi būti suvartojama iki..., būtų atiduodama prieš dieną iki to termino pabaigos, nes dauguma prekybininkų pradeda nuolaidas daryti prieš keturias dienas, o paskui, paskutinei dienai ištiksėjus, likusius neparduotus produktus mums atiduoda. Gerai, kad (atiduoda – BNS) bent ryte tos paskutinės dienos, bet reikia tai padaryti iš vakaro“, – aiškino S. Gurevičius.  

Prekybininkai kritikuoja

Jeigu Seimas pakeitimus priimtų, naujos taisyklės galiotų prekybininkams, kurių prekybos plotai yra didesni nei 400 kv. metrų. Tokios yra visos „Lidl Lietuvos“ tinklo parduotuvės, „Norfos“ tinkle jų „absoliuti dauguma“, „Iki“ tinkle –  70 proc. „Rimi“ – 72, o „Maximos“ – 205, BNS pranešė tinklų atstovai.

„Iki“ atstovė Vaida Budrienė, be kita ko, pastebėjo, kad įpareigojus visus rinkos žaidėjus atiduodi maisto produktus, tikėtina, jų kiekiai padidės tris ir daugiau kartų.

Jeigu „Maisto bankas“ pasakys, kad paims, prekybos įmonės niekaip negalės maisto išmesti.

„Ar neatsitiks taip, kad nepajėgiant pilnai priimti viso prekybos tinklų siūlomo kiekio, būtų įvesti kokie nors apribojimai tinklams“, – BNS sakė V. Budrienė. Ji taip pat pabrėžė, kad tinklas negali iš anksto tiksliai numatyti, kiek paskutinę dieną liks neparduotų produktų.

„Todėl, ką reiškia formuluotė „prieš tai nepasiūlius“. Prieš kiek laiko reikia pasiūlyti? Kiek laiko reikia laukti atsakymo? Kokiu būdu fiksuoti tą pasiūlymą ar atsakymą, kad užtikrintų įstatymo įvykdymą? Ar tie terminai skirsis trumpo (kelių dienų) ir ilgo (kelių mėnesių) galiojimo prekėms? Ar sugebės organizacijos, pavyzdžiui, tą pačią dieną parašius, kad turime x kiekį maisto, iš karto suorganizuoti visus savo pajėgumus ir paimti. Kadangi jų galiojimo laikas baigiasi, tuos produktus jie turės priimti itin operatyviai“, – kalbėjo V. Budrienė.

Ji pabrėžė, kad dažnai labdaros organizacijos neatvažiuoja paimti produktų, nes tuo metu neturi savanorių, sugenda transportas ar neturi kam jų atiduoti.

„Maisto banko“ vadovas S. Gurevičius pabrėžė, kad pataisose paliekama landa prekybininkams išvengti maisto atidavimo paramai: „Gali paskambinti labai mažai labdaros organizacijai, kuri atsisakys priimti“.

„Jeigu dabar ne visi prekybos tinklai mums atiduoda besibaigiantį galioti maistą, vadinasi, yra paskatų jį kažkur kitur atiduoti“, – pridūrė „Maisto banko“ vadovas.

Kaip atidarytą grietinę atiduoti labdarai? Pas mus ir fasavimai kitokie, ne mažmeniniai.

Vienos didžiausių Lietuvoje restoranų grupių „Amber Food“ vadovas ir akcininkas Gediminas Balnis abejoja, ar toks įpareigojimas būtų aktualus jo valdomiems restoranams, iš kurių didesnių nei 400 kv. metrų yra apie 10 proc.

„Pas mus nėra toks maistas, kaip parduotuvėje, – pas mus jau išfasuoti produktai ir jeigu jų galiojimas baigiasi, jie sunaikinami, nes nėra kaip atiduoti. Kaip atidarytą grietinę atiduoti labdarai? Pas mus ir fasavimai kitokie, ne mažmeniniai“, – BNS teigė jis. 

2022-ųjų rudenį registruotą pirminį pataisų dėl maisto švaistymo mažinimo variantą sukritikavo Seimo teisininkai, nes, pasak jų, projektas galėjo prieštarauti Konstitucijai.

Naujame įstatymo variante, be kita ko, numatoma ir valstybės finansinė pagalba maisto nešvaistymo sistemos sukūrimui. Tam būtų naudojamos biudžeto arba Europos Sąjungos paramos lėšos.

Naujas pataisas siūlo T. Tomilinas, komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė, „valstietė“ Ligita Girskienė, liberalas Romualdas Vaitkus bei socialdemokrtatas Linas Jonauskas.

Dabar „Maisto bankui“ visą laiku neparduotą maistą atiduoda „Iki“ ir Rimi“, šiemet prie jų prisijungė „Maxima“. „Lidl“ atiduoda viską, išskyrus šaldytuvuose laikomus produktus, o „Norfa“ skelbia produktus atiduodanti kitiems paramos gavėjams.

„Maisto bankas“ dar tinkamus naudoti maisto produktus dabar surenka iš 502 parduotuvių 83 šalies miestuose ir miesteliuose. Organizacija skelbia pernai išgelbėjusi virš 6 tūkst. tonų maisto.  

„Mes kalbame apie visus prekybos centrus, kurių plotas didesnis kaip 400 kv. m. Šiuo atveju tai palies didesnius prekybos centrus“, – kalbėjo Seimo narys Tomas Tomilinas.

„Padės daugiau išgelbėti maisto, jis bus mažiau švaistomas, o tai reiškia, kad aplinkai bus daromas mažesnis neigiamas poveikis. Ir mes galėsime padėti didesniam skaičiui skurstančių žmonių“, – džiaugėsi tokiu siūlymu „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dauguma prekybos tinklų jau dabar savanoriškai aukoja maistą labdarai, tačiau pataisų iniciatoriai mano, kad pardavėjai maisto galėtų atiduoti ir daugiau.

„Mums nerimą kelia tai, ar visas maistas, kuris gali patekti į įvairias labdaros organizacijas, ten patenka. Dalis maisto vis dar utilizuojamas, t. y. sudeginamas“, – savo būgštavimus išsakė Tomas Tomilinas.  

„Kiekvieną dieną atiduodame tuos produktus „Maisto bankui“. Per metus – apie 3,5 tūkst. tonos maisto. Ir tai sudaro apie 6 mln. eurų. Kitą likusį dalį mes atiduodame gyvūnų globos organizacijoms, ūkininkams. Ir tik maža dalis utilizuojama“, – teigė „Iki“ komunikacijos vadovė  Vaida Budrienė.

„2021 m. „Maisto bankui“ atidavėme 490 tonų maisto produktų, o finansine verte tai yra apie 730 tūkst. eurų. Bendradarbiaujame ir su Lietuvos ūkininkais, kuriems atiduodame vaisius ir daržoves“, – sakė „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.

„Maisto bankas“ labdarą gauna iš keturių didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų – „Lidl“, „Maximos“, „Iki“ ir „Rimi. Taip pat aukoja ir mažesni prekybininkai bei ūkininkai. Tiesa, tik du didieji prekybos tinklai atiduoda visus paskutinės dienos galiojimo produktus. Kiti aukoja ne visą asortimentą.

„Iš tų dviejų prekybos tinklų, vienas atiduoda tik vaisius, daržoves ir duoną, bet iki šiol vis dar neatiduoda pieno, mėsos ir žuvies produktų, kurie tikrai yra labai vertingi. Na, o ketvirtasis kol kas mums aukoja tik duonos ir bakalėjos produktus“, – konstatavo S. Gurevičius. 

Galutinius kiekius turime tik paskutinę dieną. Tai kaip vyktų tas pasiūlymas?! Ar galėtų „Maisto bankas“ sureaguoti operatyviai.

 

Iš „Norfos“ parduotuvių neparduoti produktai į „Maisto banką“ nekeliauja. Pasak įmonės savininko, prekybos tinklas maisto ir labdaros organizacijoms per metus perduoda apie 1 tūkst. maisto produktų.

„Įvairioms organizacijoms, jų yra gal apie dvidešimt. Visų dabar neišvardinsiu. Bet stengiamės  atiduoti to rajono vietos organizacijoms, kad būtų kuo mažiau transporto išlaidų“, – komentavo „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis.

Siūlymų aiškinamajame rašte teigiama, kad Lietuvoje išmetamo maisto kiekiai siekia 100 tūkst. tonų per metus. Maždaug viena šeštoji šio kiekio susidaro mažmeninėje prekyboje. Įstatymo projekto autorius T. Tomilinas pabrėžė, kad siekiant sumažinti maisto švaistymą, privalomo aukojimo praktika jau įgyvendinama Čekijoje ir Prancūzijoje. Vis dėlto dalis prekybininkų mano, kad priėmus tokius siūlymus, kiltų problemų.

„Galutinius kiekius turime tik paskutinę dieną. Tai kaip vyktų tas pasiūlymas? Ar galėtų „Maisto bankas“ sureaguoti operatyviai“, – svarstė V. Budrienė.

„Svarbiausia, kad tai būtų daroma su protu, įvertinant kai kuriuos aspektus. T. y. maisto saugumas, ekonomika. Ir galbūt tą įstatymą daryti ne per jėgos principą, o per skatinimą“, – sakė  D. Dundulis.

„Maisto bankas“ per metus išdalija 10 tūkst. tonų maisto. Iš jų pusę gauna iš prekybininkų.   

Kaip informuoja Vilniaus savivaldybė, tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos (IWAV) organizuojama Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė skirta įkvėpti žmones padėti patiriantiems sunkumus ir paremti organizacijas, kurios rūpinasi jų gerove. Šiais metais mugės metu surinktos lėšos bus skirtos: Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrui, Vilniaus socialiniam klubui, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriui, VšĮ Gravitas Schola, Kupiškio miesto neįgaliųjų draugijai, Traksėdžių Šilojų mokyklai.

Mugėje bus įrengta daugiau kaip 30 stendų, kuriuose savo šalių tradicijas pristatys Vilniuje reziduojančios ambasados, dalyvaus tarptautinės mokyklos ir kitos organizacijos. Tradiciškai bus galima įsigyti įvairių šalių unikalių produktų, skanėstų, dovanų ar kitų mielų rankų darbo suvenyrų, kuriuos ruošia šimtai dalyvių savanorių. Visi gaminiai siūlomi mainais už labdarą būsimiems paramos gavėjams.

Vilniaus rotušėje bus galima susitikti ir su pačiu Kalėdų Seneliu. Mažiausieji laiką leisti galės specialiai jiems įrengtoje žaidimų erdvėje, o Rotušės aikštėje popietę skambės įvairių atlikėjų muzika, scenoje pasirodys ir žymi dainininkė Erica Jennings. Vakare laukia DJ pasirodymai.

Įėjimas į mugę – nemokamas. Iškilmingas atidarymas – 11 val.

Per du Tarptautinės Kalėdų labdaros mugės gyvavimo dešimtmečius surinkta daugiau kaip 1,4 mln. eurų parama, kuri perduota daugiau nei 130 lietuviškų organizacijų, prisidėdama ir pagerindama sergančiųjų, nepasiturinčiųjų ir nuskriaustųjų gyvenimą.

– Ar galima labdarą rinkti į asmeninę sąskaitą?

– Pasitaiko situacijų, kai į nelaimę patekusiam žmogui – susirgus, sudegus namams, patekus į sunkią materialinę padėtį ir panašiai – skubama padėti. Dažniausiai norintys padėti arba pats į bėdą patekęs asmuo klaidingai įsivaizduoja, kad tokioje situacijoje tinkamiausias sprendimas yra inicijuoti pinigų rinkimą tiesiai į nelaimės ištikto žmogaus asmeninę sąskaitą. Tiesiogiai į remiamo asmens sąskaitą kitų gyventojų ar juridinių asmenų pervestos labdaringiems tikslams skirtos lėšos neatitinka teisiškai nustatyto labdaros teikimo būdo.

– Kaip teisingai rinkti labdaros lėšas?

– Pagal galiojančias teisės aktų nuostatas labdara pripažįstama, kai ją teikia tik mūsų šalyje registruoti labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, visuomeninės organizacijos, religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai), jeigu labdaros teikimas numatytas jų įstatuose ir veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu jie turi teisę gauti paramą. Tuomet tokios pajamos yra neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Todėl rėmimo akcijas organizuoti rekomenduojama pasitelkus paramos, labdaros organizacijas, taip išvengiant galimų sukčiavimo atvejų ir papildomų rūpesčių dėl apmokestinimo.

– Ar už gautą labdarą gali tekti susimokėti?

– Labdarai skirtos piniginės lėšos, renkamos tiesiogiai į nelaimės ištikto gyventojo asmeninę sąskaitą, gali būti apmokestintos GPM. Jeigu į gyventojo asmeninę sąskaitą gauti pinigai yra, pavyzdžiui, gydymui skirta ir panaudota labdara, tuomet šios lėšos galėtų būti neapmokestintos GPM. Nors toks labdaros teikimo būdas neatitinka paramos ir labdaros teikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, tačiau VMI tokiose situacijose apmokestinimo tikslais vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatyme reglamentuotu turinio viršenybės prieš formą principu.

– Ką tokiu atveju darys VMI?

– Šiuo atveju VMI turi teisę ir pareigą mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybę teikti šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne formaliai išraiškai. Šias nuostatas mokesčių administratorius galėtų taikyti tik papildomai gavęs iš labdarą gavusių ir teikusių asmenų informacijos, paaiškinimų ir atitinkamų dokumentų, kurie patvirtina, kaip gyventojas panaudojo į savo sąskaitą gautas lėšas. Tuomet gautos labdaros lėšos nebūtų apmokestintos.

Tai nėra paprasti automobiliai. Daugelis jų konfiskuoti dėl neteisėtų daiktų gabenimo.

„Automobilis gauna šansą ištaisyti tai, ką padarė blogo. Prieš tai automobiliu vežioti dalykai, aprašyti baudžiamajame kodekse“, – pasakojo Renaldas, kuris ir ėmėsi ieškoti automobilių ukrainiečiams.

Šiuo metu Ukrainoje pageidaujami visokie automobiliai.

„Tikrai paima Ukrainos gynėjai ir mikroautobusus, ir kitus įvairiausius automobilius. Jie skiriami spręsti logistikos problemas“, – aiškino Renaldas.

Automobiliai naudojami ne tik karščiausiuose taškuose ar fronte. Dažnai jais pristatomi šaudmenys, maistas, išvežami sužeistieji.

„Logistika labai svarbi, be jos negalima judėti į priekį“, – tikino Renaldas.

Automobilių pasitaiko įvairių: „Toyota“, „Mercedes“ ir pan. Pastarųjų daugiausiai konfiskuojama su baltarusiškais numeriais.

Reikia tvarkyti

Muitinėse kontrabandininkų naudoti automobiliai gali stovėti gana ilgai, net kelis metus. Kai teismų procesai baigiasi, transporto priemonės tampa Lietuvos Respublikos nuosavybe. Daugelis jų pasitaiko prastos būklės.

„Nevažiuoja, reikia automobilių servisų pagalbos. Išsikrovę akumuliatoriai, netvarkingi stabdžiai, priežastys įvairios“, – dalijosi Renaldas.

Vytauto Petriko nuotr.

Veiklą Renaldas pradėjo vasario mėnesį, kai vyras pasiteiravo bičiulių iš Ukrainos, kaip gali padėti. Šie atsakė iš karto – automobilių.

„Tuo metu mes kreipėmės į „Lietuvos žurnalistų autoklubą“, įvairius kanalus, naujienų portalus: kas nenaudoja, nebevažiuoja su automobiliais ir gali paaukoti, paaukokite“, – procesą prisiminė Renaldas.

Vien iš „Lietuvos žurnalistų autoklubo“ gauta apie 50 automobilių. Galiausiai aukojamų mašinų skaičius sumenko, bet Renaldas gavo pranešimą iš Muitinės departamento. Pasirodo, muitinė turėjo didelį kiekį konfiskuotų automobilių ir galėjo juos perduoti ukrainiečiams.

„Tuomet reikėjo organizuoti automobilių remontavimą: surasti mechanikų, servisų, kas galėtų padėti su atsarginėmis detalėmis“, – dėstė Renaldas.

Laimei, vos sukūrus skelbimą asmeninėje „Facebook“ paskyroje, Renaldui atsiliepė du asmenys, kurie turi automobilių servisus.

„Tikiuosi, kad kai žinia apie veiklą pasklis plačiau, partnerių atsiras dar daugiau“, – vylėsi Renaldas.

Prisidėjo ir muitinė

Lietuvos muitinė turi galimybių atiduoti iš tiesų daug transporto priemonių, sulaikyta ir konfiskuota ne viena dešimtis automobilių, šie išsibarstę po visą šalį.

„Intensyviai bendraujam su ukrainiečių savanoriais, su labdaros ir humanitarinės pagalbos organizacijomis. Muitinė automobilius atiduoda tik humanitariniams tikslams“, – pabrėžė muitinės tarptautinių ryšių skyriaus patarėjas Valdas Dovydėnas.

Rusijos kareivių naikinamoji galia nemaloniai stebina daugelį.

„Rajonai, kur praeina Rusijos kariai, ten dažniausiai nelieka jokios judančios transporto priemonės“, – pastebėjo V. Dovydėnas.

Rajonai, kur praeina Rusijos kariai, ten dažniausiai nelieka jokios judančios transporto priemonės

Didžiausia pagalba – žmonių vienybė, padedant atgaivinti nebejudančius automobilius.

„Daugelis automobilių, stovėjusių aikštelėse, elementariai reikalauja gaivinimo“, – transporto priemonių stovį apibūdino V. Dovydėnas.

Tiesa, automobilių skaičius Lietuvoje fiziškai mažėjo ir jų aukojimo srautas sulėtėjo.

„Palyginus tai, kas vyko akcijos pradžioje ir šias dienas, skirtumas tikrai matosi“, – pastebėjo R. Zapalskis.

Nors nėra jokių įtarimų, kad šios šeimos iš Saudo Arabijos nariai būtų padarę kokių nors nusižengimų, šis pranešimas kelia daugiau klausimų dėl 73 metų princo labdaros organizacijų, kurias sukrėtė įvairios pretenzijos ir policijos tyrimas, veiklos.

Pasak laikraščio cituojamų šaltinių, keli jo patarėjai ragino Charlesą nepriimti aukos iš šeimos patriarcho Bakro bin Ladeno ir jo brolio Shafiqo (Šafiko).

Abu jie yra O. bin Ladeno, buvusio „al Qaeda“ lyderio, kurį 2011 metais Pakistane nukovė JAV specialiosios pajėgos, netikri broliai.

Klarenso rūmai paneigė, kad princas ragintas aukos nepriimti, tačiau patvirtino, kad lėšos buvo paaukotos Velso princo labdaros fondui (PWCF).

Jų teigimu, sprendimą priimti pinigus priėmė labdaros organizacijos patikėtiniai, o ne princas, ir „priimant šią auką buvo atliktas kruopštus patikrinimas“.

PWCF pirmininkas Ianas Cheshire'as (Ijanas Češairas) irgi teigė, kad aukos priėmimui „visiškai“ pritarė penki tuometiniai patikėtiniai, ir pridūrė, kad „bet koks bandymas įteigti priešingai yra klaidinantis ir netikslus“.

PWCF buvo įkurtas 1979 metais, siekiant „keisti gyvenimus ir kurti tvarias bendruomenes“. Fondas skiria finansavimą įvairiems projektams Britanijoje ir kitose pasaulio šalyse.

Princui Charlesui buvo pareikšta nemažai pretenzijų dėl jo labdaros organizacijų veiklos. Praėjusį mėnesį laikraštis „The Sunday Times“ pranešė, kad jis iš buvusio Kataro ministro pirmininko šeicho Hamado bin Jassimo bin Jabero al Thani (Hamado bin Džasimo bin Džabero Tanio) priėmė 3 mln. eurų grynaisiais.

Londono policija šiuo metu tiria kitus įtarimus, kad žmonės, susiję su kita princo labdaros organizacija – Princo fondu, siūlė Saudo Arabijos milijardieriui už aukas padėti gauti riterio titulą ir pilietybę. Klarenso rūmai pareiškė, kad Charlesas nieko nežinojo apie tokį pasiūlymą.

„Viskas laike yra sąlygiška, praėjusi akimirka jau negrįžta. Ką žmogus gali palikt po savęs? Kankintis „Lamborghini“, ar kaip jie ten vadinasi? Ar pilyse? Čia ne man skirta. Nutariau, kad reikia tai palikti žmonėms, kad jie galėtų pamatyti, o ne kabotų ar gulėtų rūsiuose“, – apie dovanotus paveikslus pasakojo kolekcininkas ir verslininkas.

Valdovų rūmuose dabar eksponuojami garsių XIV–XVII a. Italijos dailininkų paveikslai. Jais pasigrožėti gali kiekvienas norintis. Paveiksluose – šventųjų gyvenimo akimirkos, artimos ir pačiam Pranui.

„Norisi, kad žmonės matytų, žinotų šiek tiek mūsų Europos istorijos dalį. Kad tai juos kultūrintų, trauktų, kad jie iš Lietuvos nevažiuotų, nebėgtų, o sugrįžtų pasisėmę žinių. Kitaip neišlaikysime Lietuvos“, – įsitikinęs verslininkas.

LNK stop kadras

P. Kiznis – turtingas verslininkas, jo turtas, kaip skelbiama spaudoje, vertinamas 96 milijonais eurų. Tačiau taip buvo ne visada – jis augo tremtyje ir iki šiol pamena kelionę į tremtį gyvuliniu traukiniu 1951-aisiais.

„Tėvas man gyvuliniame vagone įtaisė lentyną aukščiau atitvarų, priešais nedidelį langelį su grotomis, todėl kažką galėjau, matyt, ir šviežias oras pakliūdavo. Visko mačiau. Mačiau, kaip ištempia mirusius iš vagono, tiesiog kaip skudurą numeta žmogų“, – tremties istoriją prisiminė P. Kiznis.

Kelionė į Sibirą, tolimojo Tomsko sritį, truko apie mėnesį. Tremtyje Sibire Kiznių šeima prabuvo daugiau nei devynerius metus. Ten, dar būdamas vaikas, Pranas pradėjo verslauti.

„Per upę, kuri maždaug pločio kaip Nemunas ties Rusne, tokį Obės intaką, pradėjau plukdyti žmones. Tai truko kokius ketverius metus. Pradžioje būdavo sunku irkluoti, nes man tada viso labo buvo turbūt 10 ar 11 metų. Stengdavausi už irklo pasodint keleivį, už tai jis nemokėdavo nieko. O atgal jau persiirdavau pats. Galiu pasakyti, kad jau apie 1955 metus uždirbdavau daugiau negu tėvas“, – graudinosi darbą tremtyje prisiminęs verslininkas.

P. Kiznis / LNK stop kadras

Noriu kažką padaryti, kas liktų Lietuvai. Amžino nieko nėra, bet kad Lietuva išliktų amžiams.

Po devynerių metų praleistų tremtyje Pranas su šeima grįžo atgal į Lietuvą. Gyvenimą reikėjo pradėti iš naujo. Vyras mokėsi net kelias specialybes iškart, tapo technikos mokslų daktaru. Tačiau kilti mokslo karjeros laiptais P. Kiznis negalėjo dėl biografijos. Šeima nebuvo laikoma lojalia sovietų okupantams. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Pranas pradėjo verslauti. Įkūrė pakuočių gamybos įmonę. Pradžioje verslininkui dirbo šeši darbuotojai. Dabar jų – jau 600.

Prano įmonė šiandien garsi visame pasaulyje. Jos savininkas yra gavęs padėką nuo popiežiaus Pranciškaus, kai padėjo atstatyti savo gimtojo miestelio Daujėnų bažnyčią. Verslininkas taip pat prisidėjo ir prie Kauno Vyčio pastatymo. O gimtame Pasvalyje Pranas pastatė paminklą poetui Bernardui Brazdžioniu.

„Aš iš viso to neskaičiuoju, noriu kažką padaryti, kas liktų Lietuvai, Lietuvos žmonėms, kas primintų valstybės istoriją, kas nuvestų į ateitį. Nežinau, ką dabar po savęs paliks dabartinė karta, bet šiandien mano toks vidinis įsipareigojimas daryti viską, kad Lietuva išliktų. Amžino nieko nėra, bet kad Lietuva išliktų amžiams“, – Valdovų rūmuose šalia savo dovanotos kolekcijos kalbėjo verslininkas.

Jau užregistruoti du atvejai, kai tokioms aukoms įbrukama keliolikos eurų labdara, tačiau iš jų pavagiamos keturženklės santaupos.

Rumšiškėse gyvenanti 82-ejų metų senolė lapkričio pabaigoje sulaukė į savo laidinį namų telefoną moters, pranešusios, kad rytoj atneš jai skirtą labdarą, skambučio. Senolė dar bandė įrodinėti, kad labdara jai nepriklauso. Tačiau skambinusioji buvo neperkalbama.

Kitos dienos popietę senolė sulaukė dviejų jaunų moterų. Viena iš jų buvo tamsesnio gymio.

Viešnios iš tikrųjų turėjo maišelį su maisto produktais. Tačiau padavė namų šeimininkei dar ir 200 eurų. Tačiau teigė, kad jai priklauso tik 50, todėl reikia grąžos.

Tokio dosnumo nesitikėjusi senolė nuskubėjo link savo santaupų ir netrukus viešnios jau buvo gavusios grąžą. Tačiau tada viena iš jų panoro, kad namų šeimininkė pasidalytų su ja moliūgu. Ir palydėjo senolę, išskubėjusią atsinešti peilio, teigdama, kad jos kolegė tuo tarpu užpildys atneštos labdaros dokumentus.

Atpjovus dalį moliūgo, viešnios išskubėjo savo reikalais. Tik joms išėjus, senolė pasigedo ne tik ant stalo pasidėtų 200 eurų, iš kurių atidavė grąžą, bet ir visų savo santaupų – 1 tūkst. eurų.

Į identiškus spąstus praėjusios savaitės pabaigoje pateko ir 94-erių senolė, gyvenanti Kaune – Chemijos gatvės daugiabutyje. Pas ją taip pat apsilankė dvi moterys, nešinos maišeliu su maisto produktais: koldūnais, tokiais pačiais pigiausiais vištienos kepsneliais, šaldytomis daržovėmis, sausainiais bei saldainiais. Kartu su šia labdara buto šeimininkei buvo paduoti ir 100 eurų, iš kurių 50 taip pat reikėjo grąžinti.

Atnešti grąžos išskubėjusią senolę jau lydėjo ir viena viešnia. O joms grįžus, pastarosios kolegė taip pat sugalvojo kažkokią dingstį nukreipti buto šeimininkės dėmesį. O per tą laiką jos bendrininkė grįžo prie senolės santaupų.

Viešnioms išėjus, buto šeimininkė pasigedo apie 4 tūkst. eurų.