Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) pareiškė, kad „vasaros laikas turėtų galioti ištisus metus“ ir pridūrė, kad EK planuoja priimti sprendimą šiuo klausimu vėliau penktadienį įvyksiančiame kasmetiniame susitikime prie Genvalio ežero Belgijoje.
„Nuspręsime dėl to šiandien, o tada ateis šalių narių ir Europos Parlamento eilė (spręsti)“, – pridūrė jis.
EK ruošia pasiūlymą, kuris artimiausiomis savaitėmis bus perduotas Europos Parlamentui ir valstybėms narėms. Sprendimas turėtų įsigalioti iki 2020 arba 2021 metų, nurodė ES transporto komisarė Violeta Bulc.
„Milijonai europiečių pasinaudojo mūsų konsultacija su visuomene, kad būtų išgirsti, - sakė Slovėnijos atstovė EK. - Žinutė yra labai aiški: 84 procentai iš jų nebenori, kad laikrodžiai būtų sukiojami“.
Remiantis preliminariais rezultatais, internete vykusioje apklausoje dalyvavo maždaug 4,6 mln. Europos piliečių - daugiausiai per visą ES istoriją, nurodė V. Bulc.
Nuo 1996 metų visoje Bendrijoje paskutinį kovo sekmadienį laikrodžiai pasukami viena valanda į priekį, o paskutinį spalio sekmadienį – atsukami atgal.
Rekomenduosiu komisijai, kad jei klausiate piliečių nuomonės, turite daryti taip, kaip sako piliečiai.
Šios tvarkos šalininkai sako, kad ilgesni šviesūs vasaros vakarai leidžia sutaupyti energijos, skatina žmones būti lauke, mažina eismo nelaimių, nusikalstamumo riziką.
Kritikai teigia, kad kasmetinis ritualas erzina žmones, galimi trumpalaikiai sveikatos sutrikimai, jie pasigenda akivaizdžių ekonominės naudos įrodymų.
Europos Komisija siūlys, kad kiekviena ES narė galėtų nuspręsti, ar šalyje liks galioti vasaros, ar žiemos laikas.
Daryti, ką sako piliečiai
Europos Sąjunga vasaros ir žiemos laiką kaitaliojo 12 metų. Daugumoje Europos šalių tokia praktika atsirado taupant energiją per Pirmąjį pasaulinį karą.
Vėliau laikrodis vėl buvo sukiojamas per Antrąjį pasaulinį karą ir 8-ame dešimtmetyje kilus energetikos krizei.
Tačiau V. Bulc sako, kad energijos taupymo argumentas nebėra toks tvirtas modernioje ekonomikoje, kuri pereina prie švaresnių energetikos resursų.
„Nėra akivaizdžių įrodymų, kad energijos yra sutaupoma“, - pareiškė ji žurnalistams viešbutyje prie Genvalio ežero.
Pasak EK transporto komisarės, žmonės skundžiasi dėl nepatogumų buityje, daugybės tamsoje praleidžiamų valandų ir neigiamo poveikio jų sveikatai.
Tuo metu J.-C. Junckeris Vokietijos transliuotojui ZDF sakė, jog apklausos rezultatai parodė, kad „vasaros laikas turėtų galioti ištisus metus; tai ir nutiks“.
„Rekomenduosiu komisijai, kad jei klausiate piliečių (nuomonės), turite daryti taip, kaip sako piliečiai“, – sakė J.-C. Junckeris.
Apklausa buvo atliekama nuo liepos 4 iki rugpjūčio 16 dienos.
Konsultacijos su visuomene yra vienas pagrindinių EK įrankių, naudojamų savo politikai įvertinti. Tam taip pat naudojami moksliniai tyrimai.
Nors apklausoje dalyvavo iki šiol didžiausias skaičius respondentų, tačiau dalyvių aktyvumas buvo žemas - savo nuomonę pareiškė tik 0,89 proc. Bendrijos gyventojų. Aktyviausi buvo vokiečiai (3,79 proc.), o pasyviausi - pasitraukti iš ES besiruošiantys britai (0,02 proc.).
Lietuva tikisi, kad ES dar šiemet atsisakys sukiojimo
Lietuvos Vyriausybė tikisi, kad Europos Sąjunga (ES) dar šiemet priims galutinį sprendimą atsisakyti laikrodžių sukiojimo dukart per metus.
Europos Komisijai paskelbus, kad siūlys atsisakyti laikrodžių sukinėjimo pavasarį ir rudenį, dėl direktyvos keitimo dar turės balsuoti valstybės narės ir Europos Parlamentas, BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.
Jis sakė manantis, kad šalys neblokuos siūlymo, nes per apklausą daugiau kaip 80 proc. europiečių pasisakė už dabartinės tvarkos keitimą.
„Europos Komisija pateiks transporto tarybai sprendimą dėl direktyvos naikinimo ir ji priims sprendimą, o Europos Parlamentas turės patvirtinti. Yra didelis palaikymas, todėl manau, kad tai turėtų būti tik formalumas ir niekas neblokuos Komisijos siūlymo bei visuomenės nuomonės“, – BNS sakė D. Matulionis.
„Tikimės, kad sprendimas bus iki metų pabaigos“, – pridūrė jis.
Lietuva buvo viena iš iniciatorių, kad ES mastu būtų atsisakyta laiko sukiojimo.
Europos Komisijai pateiktoje pozicijoje Vyriausybė šiemet nurodė, kad atsisakius sukiojimo būtų nuolat taikomas vasaros laikas.
Anot D. Matulionio, šis sprendimas dar nėra galutinis ir po ES apsisprendimo Vyriausybė rengtų diskusiją, kurį laiką palikti – žiemos ar vasaros.
Oficialų pasiūlymą žada rudenį
Europos Komisija žada šį rudenį pateikti oficialų pasiūlymą valstybėms narėms ir Europos Parlamentui atsisakyti laikrodžių sukiojimo dukart per metus.
„Šiandien koledže – komisarų susirinkime – priimtas sprendimas, kad Komisija atsižvelgs į piliečių išreikštą valią ir paruoš teisinį pasiūlymą valstybėms narėms ir Europos Parlamentui, kad būtų pakeistas dabartinis reguliavimas“, – BNS sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
„Pasiūlymai bus pateikti normalia tvarka, jau įsibėgėjus rudens politiniam sezonui“, – teigė jis.
Pasak A. Pranckevičiaus, Komisija nori šį klausimą išspręsti savo mandato laikotarpiu. Europos Parlamento rinkimai vyks gegužės mėnesį.
Sprendimas bus priimtas, jei tam valstybės narės pritars kvalifikuota balsų dauguma – tam reikia 16 balsų iš 28, o pritariančios šalys atstovauja ne mažiau kaip 65 proc. bendro ES gyventojų skaičiaus.
Jo teigimu, priėmus sprendimą kiekviena šalis galės individualiai nuspręsti, kurį laiką pasilikti – vasaros ar žiemos.
Nuo 1996 metų kiekvienas europietis paskutinį kovo sekmadienį savo laikrodžio rodyklę pasuka viena valanda į priekį, o paskutinį spalio sekmadienį – viena valanda atgal.
