Tai bus daroma naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžius pasukant viena valanda į priekį.

Lietuvoje vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį – 3 valandą ryto laikrodžio rodykles persukant valandą į priekį, o žiemos – paskutinį spalio sekmadienį, 4 val. ryto persukant rodykles valanda atgal.

Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Žiemos ir vasaros laikas įvedamas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą laikas keičiamas dukart per metus.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.

Taigi tą pirmadienį iš kovo 26-osios į 27-ąją miegosime valandą trumpiau.

Kiek dėl to bus daugiau insultų ir infarktų, kiek atsiras daugiau depresijų, kiek prisikankins anksčiau į darželį ar lopšelį prižadinti vaikai, niekam neįdomu.

Metų metais tęsiasi šita beprotybė – padėtis be išeities. Visi supranta, kad tai yra nesąmonė, tačiau vis tiek visa tai tęsiasi kasmet vis iš naujo.

Gal kur nors kažkada ir buvo ištirta, kaip tas laiko keitimas paveikia žmonių sveikatą, tačiau platesni duomenys viešai vis nepaskelbiami. Kodėl? Gal dėl to, kad nebaugintų visuomenės.

Taigi, kam išvis du kartus per metus reikia sukinėti tas rodykles? Ir kas kada paaiškino, kokia iš to nauda, kiek pinigų ar resursų sutaupo Europa?

Kam išvis du kartus per metus reikia sukinėti tas rodykles? Ir kas kada paaiškino, kokia iš to nauda, kiek pinigų ar resursų sutaupo Europa?

Juk šitas laiko keitimas kažkada, per Antrąjį pasaulinį karą, buvo sugalvotas tam, kad būtų sutaupyta elektros energijos, vartojamos apšvietimui.

Tačiau šiuo metu specialistai, energetikai neslepia, jog dabar, kai masiškai naudojamos taupiosios lemputės, tos energijos, palyginti, reikia labai mažai.

Juk anksčiau buvo naudojamos 100 vatų lemputės, o dabar 10, 12 ar 16 vatų. Skirtumas kolosalus. Todėl ekspertai ir teigia, kad energetikos sektorius to tariamo sutaupymo net nepajaučia.

Tai kodėl vis dar darome šitą nesąmonę?

Prieš keletą metų Europos politikai ir valdininkai žadėjo, kad jau 2021 m. tas rodyklių sukinėjimas bus baigtas ir to daryti daugiau nebeteks. Žmonės apsidžiaugė, neurologai pritarė. Bet šiandien jau turime 2023-iuosius, ir vėl niekas nesikeičia, vis ta pati rutina. Na, kiek galima? Nejaugi taip niekas ir nepasikeis?

Viskas baigtųsi, jei vieningą sprendimą priimtų Europos šalių vyriausybės. Šioms susėsti prie laiko klausimo dabar nepalankus metas, yra svarbesnių reikalų. Tad nieko kito nebelieka, kaip derintis prie laikrodžių sukiojimų. O tam, pasirodo, reikia dar ir treniruotis, kad organizmas mažiau patirtų streso. Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agne Kazlauskaite.

– Praėjęs pavasaris turėjo būti paskutinis, kuomet turėjome sukti laikrodžius. Kas atsitiko?

– EK pasiūlymą nesukioti laikrodžių pasiūlė 2018 metų rugsėjį. Tai mes padarėme atsižvelgdami į visos ES piliečių apklausą. Joje dalyvavo rekordinis respondentų skaičius ir beveik 5 mln. dalyvių sakė, kad pritartų minčiai, jog nustotume sukioti laikrodžius. Tam, kad šis pasiūlymas įsigaliotų, jam turėtų pritarti Europos parlamentas ir ES taryba, kitaip tariant – ES šalių vyriausybės. Europos parlamentas savo sutikimą, pritarimą pateikė 2019 metų kovo mėnesį, tuo tarpu ES šalių vyriausybės šiuo klausimu bendros pozicijos dar nėra suradusios, todėl laikrodžių sukiojimas vyksta ir toliau.

– Ar dar yra vilties, kad ES šalių vyriausybės prie šio klausimo grįš ir priims bendrą sprendimą?

– Sunku pasakyti, ką nutars vyriausybės ir kaip greitai prie šio klausimo grįš. Geriausia būtų klausti ES šalių ministrų, kurie dalyvauja tarybos posėdžiuose.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

LNK reportaže pat buvo kalbamasi su farmacininke Migle Kazakevičiene.

– Kaip pasisukus laikrodžio rodyklėms jaustis komfortabiliau?

– Reikėtų iš anksto pradėti ruoštis. Pirmiausia, būtų galima eiti šiek tiek anksčiau miegoti, pavyzdžiui, kiekvieną dieną po 10–15 minučių. Taip pat prieš einant miegoti rekomenduotina nesinaudoti elektroniniais įrenginiais: telefonais, televizoriais, nurimti, negerti tonizuojančių gėrimų, intensyviai nesportuoti, prigesinti šviesas, palaikyti rutinas. Skaityti yra labai gerai, nes skaitymas migdo, tačiau nereikėtų skaityti ryškioje šviesoje. Šviesa skaido miego hormoną melatoniną, kuris mūsų miegui yra labai reikalingas.

– Ar padėtų papildai su melatoninu?

– Taip, papildomai galima vartotina melatoniną tiems žmonėms, kuriems yra sunku užmigti. Pusvalandį ar valandą prieš miegą galima išgerti tabletę, kapsulę arba purškiamos formos, kurios greičiau suveikia. Tokiu atveju tinka ne tik melatoninas. Tinka taip pat ir įvairios raminančios žolelės: valerijonas, melisa, apyniai, pasiflora.

– Kiek laiko trunka organizmo prisitaikymas prie naujojo režimo?

– Įprastai trunka iki savaitės. Tiems žmonėms, kurie yra jautresni, gali trukti ir iki trijų savaičių.

Anot ministro, daugybė studijų patvirtino neigiamą sezoninio laiko keitimo poveikį žmonių sveikatai, todėl didžiausią prioritetą turime teikti Europos gyventojų gerovei ir atsisakyti neefektyvaus ir žalingo laiko keitimo.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, vykdant Europos Sąjungos direktyvą, keičiamas dukart per metus – paskutinį spalio ir kovo sekmadienį.

J. C. Junckeris gyrė savo iniciatyvą atsisakyti laikrodžių sukiojimo. Jis sakė pateikęs atitinkamą pasiūlymą, nes iš daugelio pokalbių žino, kad laiko kaitaliojimas kas pusmetį „yra problema, ir aš norėjau ją išspręsti“. ES šalys dabar turi priimti regioninius susitarimus. Konkrečiai jos turi nuspręsti, ar ateityje nuolat gyventi vasaros, ar įprastu laiku.

Europos Komisija pirmiausia rėmėsi viešos apklausos rezultatais. Jos metu visoje ES buvo apklausta 4,6 mln. respondentų. 84 proc. jų pasisakė už tai, kad būtų atsisakyta laikrodžių sukiojimo.

Tai buvo didžiausia tokia apklausa. Vis dėlto 4,6 mln. jos dalyvių tesudaro mažiau nei 1 proc. ES gyventojų. Be to, net 3 mln. respondentų buvo iš Vokietijos.

Europos Parlamentas reikalauja laiko kaitaliojimo atsisakyti nuo 2021 metų. Tačiau ES šalių pokalbiai stringa. Kai kurios šalys dar nėra apsisprendusios.

„Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico nuomone, laiko sukiojimas jau seniai prarado prasmę, o realios jos naudos dar niekam nepavyko pagrįsti.

Ekonomisto teigimu, atliktų tyrimų šia tema nėra daug, todėl laiko sukiojimo pagrįstumą įvertinti labai sudėtinga. Jis buvo įvestas paskubomis karo metu, be didesnių tyrimų.

„Kuo toliau, tuo prasmės sukioti laiką mažėja, nes keičiasi ekonominė struktūra. Jeigu anksčiau didžioji dalis gyventojų dirbo žemės ūkyje ar pramonės sektoriuje, kuriam reikėjo dienos, saulės šviesos, tai dabar, atpigus dirbtinai šviesai ir persikėlus ekonomikos centrui į paslaugų sektorių, tai tampa vis mažiau ir mažiau aktualu“, - Eltai sakė Ž. Mauricas.

Ekonomistas kaip pavyzdį pateikė Suomijos šiaurėje esančius miestelius, kur laiką sukiojant į vieną ar kitą pusę dienos niekaip nepailginsi.

„Arba turime visiškai tamsų rytą, arba visiškai tamsų vakarą. Vieniems labiau patinka taip, kitiems - kitaip, bet bendro atsakymo nėra. O dabartinis Lietuvos žiemos laikas padaro ir tamsų rytą, ir tamsų vakarą. Tarkime, Suomijoje yra miestų, kur per parą šiek tiek šviesu būna vos 4-5 valandas. Jiems irgi jokio skirtumo, ar vos šviesu bus nuo 10 iki 15 val., ar nuo 11 iki 16 val. Panašiai ir pas mus“, - mano ekonomistas.

Pasak Ž. Maurico, jeigu Lietuva nuspręstų nebesukioti laiko, o kitos šalys tai darytų toliau, tai galėtų turėti tam tikros įtakos verslui, susietam su Vakarų šalimis.

Ekonominiu požiūriu turėti kuo mažesnį skirtumą laiko prasme tarp šių valstybių ir Lietuvos yra tikslinga.

„Lietuvos ekonomika yra pakankamai nemažai integruota į Vakarų ekonomiką, kaip ir dalis paslaugų sektoriaus. Pavyzdžiui, teikia paslaugas Jungtinės Karalystės, Skandinavijos ar JAV įmonėms. Todėl ekonominiu požiūriu turėti kuo mažesnį skirtumą laiko prasme tarp šių valstybių ir Lietuvos yra tikslinga. Ir dabar darbuotojai, kurie dirba Jungtinės Karalystės įmonėms, dažnai ateina į darbą tos šalies laiku - 9-10 val., o išeina iš jo 18-19 val. Tačiau, kalbant apie žmonių gerovę, keičiantis tiek ekonomikos struktūrai, tiek didėjant laisvalaikio svarbai, laikas, kai vidurdienis sutampa su 12 val., yra praktiškai XX a. atgyvena. Žmonės nori padalinti dieną į darbą ir poilsį, buvimą su šeima“, - Eltai kalbėjo Ž. Mauricas.

Kaip teigė ekonomistas, galbūt būtų geriau šiek tiek aukoti rytą tamsiau atsikeliant, bet grįžtant iš darbo turėti dar daug šviesos valandų tam, kad būtų galima praleisti laiką su šeima.

„Idealiu atveju visos šalys turėtų nuspręsti nebesukioti laiko, kad nebūtų situacijų, kai sezoniškai keičiasi valandų skirtumas tarp vienos ar kitos šalies, ypač, jei tai būtų kaimyninė šalis, ar ta, iš kurios laukiame daug investicijų.

Kitas dalykas, galbūt šiek tiek ir teigiamas, kad su šiuolaikinėmis technologijomis ir lankstesniu darbo grafiku apskritai laiko sukiojimas praranda prasmę, nes darbo laiko pradžia ir taip natūraliai nusikelia. Buvo įprasta, kad darbą daugumą institucijų pradeda 7.30 val., o dabar labai daug kur pradeda nuo 8.30 ar 9 val. Nors ir laiko nepakeitėme, bet žmonės ir taip pradeda dirbti kiek vėliau rytą, dėl ko mes patys priartėjome prie Vakarų“, - Eltai sakė Ž. Mauricas.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, ketvirtą valandą nakties, laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda atgal. Taip Lietuvoje bus įvestas žiemos laikas, kuris truks iki paskutinio kovo sekmadienio.

ELTA primena, kad rugsėjo viduryje EK pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris paskelbė, jog laiko sukiojimo bus atsisakyta kitais metais.

Komisija jau yra pateikusi pasiūlymą dėl laiko sukiojimo atsisakymo. Juo remiantis, 2019 metų kovo 31 dieną laikrodžiai ES šalyse paskutinį kartą bus persukti privalomai. 2019-ųjų spalio 27 dieną šalys narės jau galės pačios spręsti, kaip pasielgti. O po to kaitaliojimo iš vasaros į žiemos laiką nebeliks.

Vis dėlto dabar jau pasigirsta, kad pagal naujausią siūlymo variantą laiko sukiojimo gali būti siūloma atsisakyti 2021 metais.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis anksčiau Eltai sakė, kad Vyriausybėje buvo siūlyta pasilikti vasaros laiką, bet dėl to dar laukia diskusijos.

Europos Parlamentas vasarį pareikalavo Komisijos peržiūrėti laiko sukiojimą. Per internete surengtą reprezentatyvią apklausą liepą 84 proc. respondentų iš 4,6 mln. pasisakė prieš laikrodžių sukiojimą.

EK atliekant šalių narių apklausą, Lietuva pateikė poziciją, kad laiko sukioti nereikia, o reikėtų pasilikti vasaros laiką.

„Kol kas Komisija (Europos Komisija – BNS) pasiruošusi pavasariui, paskutinis laiko persukiojimas bus pavasarį, bet dar nėra priimti galutiniai sprendimai. Kol kas girdime tik Komisijos vadovų pareiškimus“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

Jo teigimu, dėl laiko keitimo bus tariamasi neformaliame ministrų susitikime dar šiemet.

Europos Komisija rugsėjį pranešė siūlanti ES narėms atsisakyti laiko sukiojimo nuo 2019 metų. Komisija siūlo, kad pačios bendrijos narės nuspręstų, kokį laiką taikyti – vasaros ar žiemos.

Nuo 2003 metų Lietuvoje įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką. Kaip ir daugumoje valstybių, jis įvedamas kovo paskutinį sekmadienį, trečią valandą nakties persukant laikrodžio rodykles valandą į priekį, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties atsukant laikrodžio rodykles valandą atgal.

Oficialiai vasaros laikas galios septynis mėnesius. Jis bus atšauktas paskutinį spalio sekmadienį, 28-osios naktį.

Kai kurių medikų teigimu, sutrikęs biologinis laikrodis gali paveikti neigiamai ir, ko gero, atneša daugiau žalos nei tariamos ekonominės naudos.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas Robertas Urbutis dienraščiui yra sakęs, kad organizmo adaptacinis laikotarpis kai kuriems žmonėms būna ypač įtemptas, sumažėja darbingumas, tai blogai veikia psichologinę būseną, sukelia nuovargį.

Esą tai labai individualus klausimas – vieni išties jaučia pasekmes ir adaptacijos sunkumus, kiti to nepastebi.

Gydytojo manymu, ekonominis sukiojimo naudingumas yra labai miglotas, nors tai vienintelis argumentas, kodėl taip daroma.

Laikas du kartus per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų. Sezoninis laikas įvedamas daugumoje Europos valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.

Iki šiol nesutariama, ar verta daryti žalą žmonių sveikatai dėl tam tikros naudos taupant energiją, nors ryškaus teigiamo ekonominio efekto esą nėra.

Pastaraisiais metais bent šešios ES šalys išreiškė norą, kad laikas nebebūtų kaitaliojamas. Tarp jų – ir Lietuva.

Praėjusių metų pabaigoje Seimas pasiūlė Vyriausybei pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl galimybės pakeisti direktyvos dėl vasaros laiko nuostatas, suteikiant galimybę kiekvienai ES šaliai narei pačiai apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis Briuselyje pareiškė poziciją, kad Lietuva nebenori persukinėti laiko, bet oficialaus laiško Vyriausybė Europos Komisijai dar nėra išsiuntusi.

Jautriausi laiko pokyčiams yra žmonės, kurie skundžiasi prasta miego kokybe ir trumpesne nei rekomenduojama miego trukme.

Gana drastišku organizmo ritmo sutrikimu pasižymi naktinėti mėgstantys paaugliai ir labai anksti kylantys senyvo amžiaus asmenys. Jiems patariama bent savaitę iki planuojamo laikrodžio persukimo pamažu pratintis eiti miegoti ir keltis pagal naująjį laiką.

ES reikalų komisija iš pradžių išsiaiškins kitų ES narių ir Europos Parlamento pozicijas šiuo klausimu ir paragins Europos Komisiją parengti ataskaitą apie perėjimo prie vasaros laiko padarinius, penktadienį pranešė suomių visuomeninio transliuotojo „Yle“ portalas.

Kaip pabrėžė ministerijos komisija, „šiuo klausimu svarbios bendros visų ES šalių“ pastangos.

2017 metų lapkritį Suomijos parlamentas apsvarstė pilietinę iniciatyvą dėl to, kad nebūtų pereinama prie vasaros laiko. Po šia iniciatyva pasirašė daugiau kaip 70 tūkst. žmonių.

Deputatai padarė išvadą, kad perėjimo prie vasaros laiko derėtų atsisakyti. Tačiau iniciatyvą teko atmesti, nes Suomijai galioja ES direktyva ir šalis negali savarankiškai priimti sprendimo šiuo klausimu.

Tuomet transporto ir ryšių ministrė Anne Berner (Anė Berner) pažadėjo užsiimti šio klausimo sprendimu ES lygiu.

Europos Sąjungoje perėjimą prie vasaros laiko reglamentuoja Europos Parlamento direktyva, kurioje nurodoma, kad vasaros laikas visose bloko narėse galioja nuo paskutinio kovo mėnesio sekmadienio iki paskutinio spalio sekmadienio. Ši direktyva persvarstoma kas penkeri metai.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis Briuselyje jau pareiškė, kad Lietuva nebenori persukti laiko, o artimiausiu metu Vyriausybė planuoja oficialiai priimti sprendimą kelti šį klausimą ES mastu.

„Vyriausybė ketina arba kitą savaitę, arba dar kitą svarstyti tą klausimą, priimti sprendimą ir pradėti procedūrą. Kas nors turi inicijuoti to klausimo svarstymą ES, tą mes ir siūlysime“, – šią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje sakė premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Deividas Matulionis.

Jis teigė, kad daugiau galimybių būtų pasiekti, jei privalomo laiko sukiojimo būtų atsisakyta visos ES mastu, nei Lietuvai atskirai sau išsirūpinti išlygą.

„Šis klausimas darbiniu lygiu svarstytas Vyriausybėje ir nuspręsta kreiptis į ES dėl galimos direktyvos peržiūros, leisti pačiai ES narei apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje. Man atrodo, kad yra didesnė galimybė pasiekti, jog ta direktyva apskritai būtų panaikinta, nei kad gautume išlygą taikyti atskiroje ES valstybėje“, – pabrėžė premjero patarėjas.

Tokiai pozicijai pritarė ir susisiekimo viceministras Ričardas Degutis: „Mes matytumėme, kad būtų sprendimas priimtas arba niekam nekeisti dabar, arba visoms ES narėms, suteikiant joms galimybę keisti laiką ar nekeisti“.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad šiuo metu Europoje susiklostęs palankus kontekstas kelti šį klausimą, nes diskusijos dėl laiko kaitaliojimo vyksta ir kitose šalyse narė.

„Laiko kaitaliojimas atsirado karo metu, kai buvo poreikis taupyti energiją, tada apie žmonių sveikatą per daug niekas ir negalvojo. Mes esame pasilikę prie tokios savotiškai tradicijos, o kontekstas (keisti – BNS) yra palankus, nes ir kitos šalys kelia šitą klausimą. Kad viena valstybė įkalbėtų ES keisti tvarkas, yra sudėtinga, bet kadangi kontekstas yra visiškai palankus tiems sprendimams, raginčiau pritarti“, – kalbėjo A. Veryga.

Komitetas svarstė „valstiečio“ Mindaugo Puidoko inicijuotą projektą, kuriuo Vyriausybei Seimas pasiūlytų pradėti konsultacijas su EK dėl galimybės keisti vasaros laiko įvedimo direktyvą, suteikiant galimybę dėl to apsispręsti kiekvienai valstybei atskirai.

M. Puidokas teigė, kad „jokios pridėtinės vertės“ dėl laiko sukiojimo ūkio sektoriui nenustatyta, bet laiko persukimas jautresnės sveikatos žmonėms, vaikams poveikį, kad ir trumpalaikį, turi.

„40-yje skirtingų studijų nenustatyta jokio poveikio valstybių ūkiniam gyvenimui ir ekonomikai, jei laikas būtų nustotas sukioti. Tai, kad jis sukiojamas, jokios pridėtinės vertės praktiškai nenustatyta, tik viena studija konstatuoja priešingus dalykus“, – sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto narys.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad susiklostė „palanki konjunktūra ES kontekste“.

„Suomijoje surinkta 80 tūkst. gyventojų parašų ir taip pat šiuo klausimu diskutuojama, Lenkija jau turi analogišką sprendimą priėmusi komitetuose ir turi analogišką balsavimą parlamente. Šiandien mes nesame su ta nuomone vieni“, – sakė parlamentaras.

Lietuvoje ne pirmą kartą iškelta iniciatyva atsisakyti laikrodžių sukiojimo. Panašų į M. Puidoko parengtą nutarimą Seimas buvo priėmęs praėjusią kadenciją, bet tuometinė Vyriausybė nusprendė į Europos Komisiją šiuo klausimu nesikreipti.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos valstybėse, keičiamas dukart per metus, vykdant neribotai galiojančią direktyvą dėl vasaros laiko. Briuselis kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas. Vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, pasukant laikrodžio rodyklę valanda į priekį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ šiemet atlikta apklausa rodo, kad beveik 80 proc. šalies gyventojų nepritaria laiko keitimui. Šį apklausa atlikta balandžio pradžioje, iš karto po perėjimo į vasaros laiką.