„Pirma, niekam neturėtų kilti abejonių, kad Lietuva savo nuosekliais veiksmais telkdama partnerius prieš Rusijos brutalią agresiją Ukrainoje griežtai pasisako už tolesnį sankcijų Rusijai stiprinimą. Antra, Lietuva, būdama atsakinga tarptautinės bendruomenės narė, privalo matyti platesnį geopolitinį kontekstą, kurio galutinis tikslas yra vieninga demokratinė bendruomenė, teikianti visapusišką paramą Ukrainai“, – po komiteto posėdžio ketvirtadienį žurnalistams sakė L. L. Andrikienė.

Pasak jos, tai buvo Seimo komiteto narių patvirtintas pareiškimas, jo paskelbti liko valdančiajai daugumai priklausantys URK nariai.

Šiame pareiškime taip pat nurodoma, kad Vakarų stiprybė yra vieningume, Rusijos tikslas – suskaldyti demokratijų bendruomenę.

Lietuva turėjo šiek tiek kitokius tikslus, tai, ką turime, yra tam tikras kompromisas.

„Mes tikrai nepadėsime Rusijai siekiant šio tikslo“, – pažymėjo komiteto pirmininkė.

Vėliau atsakydama į žurnalistų klausimus Seimo komiteto vadovė pripažino, kad Lietuva turėjo „šiek tiek kitokius tikslus“ dėl Kaliningrado tranzito, o EK pateiktas išaiškinimas yra kompromisas.

„Mes gyvename pasaulyje, kuriame gyvena ne tik mūsų draugai, gyvena jame ir mūsų priešai ir oponentai, ir mes turime savo sąjungininkų NATO ir Europos Sąjungoje balsą girdėti. Lietuva turėjo šiek tiek kitokius tikslus, tai, ką turime, yra tam tikras kompromisas“, – klausiama, ar EK nurodymas leisti Kaliningrado tranzitą sankcionuotoms prekėms yra Lietuvos diplomatijos pralaimėjimas, atsakė L. L. Andrikienė.

Klausiama, kas konkrečiai atsakingas dėl tokio konsultacijų su EK rezultato, komiteto vadovė atsakė: „Jūs puikiai žinote Lietuvos konstitucinę santvarką, kas už ką šioje valstybėje atsako, visoje toje struktūroje kokia yra Seimo misija arba pareigos ir mūsų URK“.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį sakė, kad toliau ginčytis dėl Kaliningrado tranzito su partneriais Vakaruose būtų buvę neracionalu, ir ragino toliau telktis į paramą nuo Rusijos besiginančiai Ukrainai bei naujas sankcijas Maskvai.

EK trečiadienį naujomis gairėmis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą šio eksklavo poreikiams.

Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva sustabdė, įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi tranzitą draudusiomis ankstesnėmis EK gairėmis.

Lietuvos ir Europos Komisijos atstovai pastarosiomis savaitėmis konsultavosi dėl naujų gairių po to, kai Rusijos pasipiktinimą sukėlė birželį sustabdytas plieno tranzitas.

Konservatorės teigimu, lyginant su pirmine dokumento versija, galutiniame susitarimo variante yra nemažai atsižvelgta į opozicijos pastabas – siekiant kompromiso sušvelninta ir retorika dėl Kinijos. Todėl Užsienio reikalų komiteto pirmininkė viliasi, kad susitarimo projektą partijoms pasirašyti pavyks per artimiausias kelias savaites.

Savo ruožtu opozicijos atstovai teigia, kad, nepaisant tam tikrų valdančiųjų kompromisų, galutinis susitarimo projektas dar kelia nemažai klausimų, ypač kalbant apie retoriką Kinijos atžvilgiu. Todėl politiniai oponentai įsitikinę, kad prie Lietuvos užsienio politikos susitarimo partijoms reikėtų sugrįžti tik rudenį.

L. L. Andrikienė: norėčiau, kad susitarimas būtų pasirašytas per kelias savaites

Užsienio reikalų komiteto pirmininkė L.L. Andrikienė teigia, kad susitarimą dėl Lietuvos užsienio politikos rengusi darbo grupė savo darbą jau baigė. Pasak politikės, dabar laukiama parlamentinių partijų apsisprendimo, ar dokumentą pasirašyti. Tiesa, labai panašiai konservatorė kalbėjo ir gegužę, kai teigė, kad susitarimo projekto derinimas jau eina į pabaigą. Tačiau pasiekti galutinio sutarimo tuomet nepavyko dėl išsiskyrusių valdančiųjų ir opozicijos vertybinių nuostatų Kinijos atžvilgiu.

Parlamentarė akcentuoja, kad šiuo metu parengtame galutiniame susitarimo variante lyginant su pirminiu dokumento variantu yra padaryta nemažai kompromisų.

„Jeigu lygintume pirmus teksto variantus, su kuriais mes pradėjome dirbti ir tai, ką mes turime dabar, tai yra labai didelis skirtumas. Mes redagavome savo kalbėjimą ir tas variantas, kuris yra dabar, yra kompromisas, kurį pavyko pasiekti. Niekam nepavyko pasiekti maksimumo, bet tai yra normalu, tai yra susitarimas, kur tariasi devynių partijų atstovai“, – Eltai akcentavo L. L. Andrikienė.

Niekam nepavyko pasiekti maksimumo, bet tai yra normalu, tai yra susitarimas, kur tariasi devynių partijų atstovai.

Jos teigimu, buvo atsižvelgta ir į opozicijos pageidavimus susitarime sušvelninti griežtą pirminę retoriką Kinijos atžvilgiu. L. L. Andrikienė pabrėžia, kad parengtame projekte prie Lietuvos valstybės užsienio politikos tikslų ir uždavinių 2022–2030 metais apsibrėžiama Lietuvos santykius su Kinija plėtoti ES kontekste.

Ir iš tiesų šiame projekte, kurį pavyko gauti Eltai, įtrauktas punktas apie santykių su Kinija plėtojimą ES kontekste, taip pat įtraukta nuostata gerbti „Vienos Kinijos“ politiką bei skatinti Kiniją gerbti jos pačios prisiimtą įsipareigojimą įgyvendinti principą „Viena Kinija“, dvi sistemos“.

„Pavyzdžiui, žodžiai „gerbti „Vienos Kinijos“ politiką buvo įrašyti primygtinai tai siūlant LVŽS partijai. Tai jeigu dar kas nors bandytų sakyti, kad neatsižvelgta į jų pasiūlymus, tai tikrai ramiai galiu sakyti – maksimaliai atsižvelgta į juos ir jie yra inkorporuoti į tekstą“, – atkreipė dėmesį komiteto pirmininkė.

Tačiau nepaisant kompromisinio punkto dėl „Vienos Kinijos“ politikos, Kinija dokumente ir toliau yra identifikuojama kaip autoritarinė valstybė.

„Rusijos karas prieš Ukrainą, agresyvėjančios Kinijos globalios ambicijos, stiprėjančios autoritarizmo tendencijos rodo, kad vyksta dviejų civilizacinių blokų susidūrimas – vienoje pusėje stovi Vakarų demokratijos su sąjungininkais, siekiančios išsaugoti globalų taisyklėmis, žmogaus teisių apsauga, tarptautinės teisės viršenybe ir demokratiniu valdžios legitimumu grindžiamą pasaulį, kitoje pusėje – stipresniojo teise besiremiančios Rusija–Kinija“ , – rašoma susitarimo projekte.

L. L. Andrikienės teigimu, svarbiausia, kad, nepaisant kai kuriais atvejais išsiskiriančių partijų vertybinių pozicijų, kompromisinį projekto variantą pavyko suderinti.

„Man atrodo svarbu , kad mes sutarėme, jog pagrindinis Lietuvos užsienio politikos tikslas buvo, yra ir lieka geopolitinis Lietuvos saugumas. Antra, kad pagrindinis iššūkis mūsų šalies saugumui yra agresyvi autokratinė poimperinė Putino Rusija ir jos satelitė A. Lukašenkos Baltarusija“, – sakė L. L. Andrikienė.

„Mes sutarėme, kad pagrindinis ir ilgametis Lietuvos užsienio politikos iššūkis yra autoritarinių valstybių, ypač Kinijos ir Rusijos, siekiai ir bandymai sugriauti ligšiolinę pasaulio tvarką, kuri yra grindžiama tarptautine teise, laisva prekyba, tautų apsisprendimo teise, laisvu žmonių ir idėjų judėjimu. Manau, kad tai iš tikrųjų yra svarbu“, – paaiškino ir L. L. Andrikienė.

Visgi, komiteto pirmininkės teigimu, visiškai natūralu, kad aktyviau susitarimo rengime dalyvavusių partijų siūlymų galutiniame projekte daugiau nei tų, kurios į susitarimo rengimą žiūrėjo atsainiau. Susitarimo projekto rengimą koordinavusi Seimo narė viliasi, kad dokumentas pasirašytas bus jau per artimiausias savaites.

„Dabar šis tekstas visiems, kurie dirbo intensyviai ir konstruktyviai, atrodo priimtinas. (...) Aš labai tikėčiausi ir labai norėčiau, kad susitarimas būtų pasirašytas artimiausiomis savaitėmis“, – vylėsi L. L. Andrikienė.

Opozicija mano, kad užsienio politikos susitarimą reikia atidėti iki rudens

Visgi opozicija kritiškai vertina L. L. Andrikienės optimistiškus lūkesčius dėl susitarimo pasirašymo per kelias savaites. Politinių oponentų teigimu, nors valdantieji rengdami susitarimo projektą ir padarė tam tikrų kompromisų, tačiau, pasak jų, dokumento dėl užsienio politikos tekstas vis dar nėra iki galo priimtinas. Dėl to Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) seniūnas Gintautas Paluckas mano, kad susitarimo dėl užsienio politikos pasirašymas turėtų būti nukeltas į rudenį.

„Aišku, yra tam tikri kompromisai padaryti formuluotėse, bet mes žinome, kad yra ir tarp eilučių daug dalykų parašyta. Tai kol kas, mano galva, tą susitarimą reikia apskritai atidėti iki rudens ir atitinkamai tuomet matyti ir aplinkybes visas, ir kaip vystosi dabartinė situacija apskritai su užsienio politika“, – Eltai sakė G. Paluckas.

Jam antrino ir Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas.

„Kai kurie dalykai taip, buvo pataisyti, po ilgų diskusijų ir praktiškai po tris keturis kartus sugrįžimo prie klausimo valdantieji ėjo į kompromisą. Bet dokumentas jis dar nėra toks, kad ir kitos opozicinės frakcijos skubėtų pasirašyti“, – Eltai akcentavo V. Fiodorovas.

„Manau, kad realiausias variantas, bent jau iš mūsų pusės, kad mes galėtume galbūt tik rudenį grįžti prie šio klausimo, nes darbų, kuriuos reikia atlikti su tuo dokumentu, tikrai yra“, – pridūrė jis.

Darbo partijos atstovo teigimu, vis dar nemažai klausimų kelia susitarimo projekte esančios formuluotės dėl Kinijos ir Taivano klausimų.

„Norisi, kad tas dokumentas būtų pakankamai pragmatiškas ir tai, kad pagrindinis naudos gavėjas būtų Lietuvos gyventojas. Šiandien tame pačiame dokumente Kinijos, Taivano klausimas, jis ne visai atliepia Lietuvos gyventojų interesus ir labiau pateisina konservatorių padarytas klaidas negu kalba apie kažkokias perspektyvas Lietuvos gyventojų“, – teigė V. Fiodorovas.

Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad jo vadovaujama partija nėra nusistačiusi prieš dokumento pasirašymą. Visgi, pasak jo, ar jo vadovaujama partija susitarimą pasirašys labai priklausys ir nuo bendros politinės situacijos.

„Sprendimai partijos valdyboje yra jau priimti, bet tai priklausys ne tik nuo teksto, bet ir nuo kitų bendrų aplinkybių, kurios yra susiklosčiusios, nuo santykio tarp pozicijos-opozicijos. Bet aš žiūriu optimistiškai“, – sakė S. Skvernelis.

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narys Giedrius Surplys teigia, kad jo atstovaujama partija ir toliau laikosi savo apsisprendimo ir susitarimo projekto nepasirašys.

„Mes nedalyvavome, mus išstūmė iš to susitarimo, antras jo rengimo etapas, kai jau darbo grupė nebedirbo, buvo labai sporadiškas, Laimai Andrikienei atsirinkinėjant, su kuo ji nori derėtis, su kuo ji neketina derėtis, nes kai kurios opozicinės partijos irgi nebuvo pakviestos į jokias derybas“, – pažymėjo G. Surplys.

Politikas taip pat pabrėžia manąs, kad galutinis, pasak L. L. Andrikienės, kompromisinis susitarimo projektas yra dar blogesnis nei pirminis.

„Kalbant apie mūsų principines nuostatas, tai negalima prilyginti Kinijos Rusijai, kuri šiuo metu kariauja nežmonišką karą ne savo teritorijoje, užpuolusi savarankišką valstybę, negalima santykių su Taivanu padaryti vienu iš kertinių Lietuvos užsienio politikos tikslų ir dar įrašyti, kad mes vykdysime santykius su Taivanu strateginės partnerystės su JAV kontekste, kas, mano supratimu, tiesiog kelia klausimų, kiek Lietuva yra suvereni vykdydama savo užsienio politiką“, – sakė G. Surplys.

„Plius, turint omenyje, kad Lietuvos užsienio politika, ką mes matome ir pastarosiomis dienomis, savaitėmis, yra ir toliau vienasmenė, su niekuo nesiderinama, nesitariama, tai mes tiesiog nematome galimybės pasirašyti to susitarimo“, – taip pat pažymėjo jis.

Į šias pareigas šį politiką delegavo Seimo TS-LKD frakcija vietoje Seimo nario Mato Maldeikio.

Seimo sprendimu, parlamentinio Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė irgi gavo naujas pareigas. Ji patvirtinta Seimo delegacijos Lietuvos Seimo, Lenkijos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjoje pirmininko pavaduotoja.

Už tokį nutarimą dėl Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo antradienį balsavo 83 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 29 parlamentarai.

Tam tikslui siūloma imtis visų priemonių užtikrinti „saugų jūrų susisiekimą su Ukrainos Juodosios jūros uostais, pirmiausia su Odesos jūrų uostu, aprūpinant Ukrainos pajėgas pakrančių gynybai reikalinga ginkluote, suteikiant Ukrainai apsaugą ir saugumo garantijas nuo užpuolimo iš jūros, sukuriant saugius transporto koridorius ir taip užtikrinant laivybos laisvę bei saugią laivybą Juodojoje jūroje, tam pasitelkiant norinčių ir galinčių prisidėti valstybių karinius jūrų laivus“.

Tai teigiama Seimo rezoliucijos projekte „Dėl visapusės paramos Ukrainos pergalei pasiekti, narystei Europos Sąjungoje paspartinti ir saugiai laivybai Juodojoje jūroje užtikrinti“.

Jos projektą ketvirtadienį Seimui ketina pateikti Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė. Tai jau šešta, nuo vasario 24 d. Ukrainai skirta, Seimo  rezoliucija.

Dokumento projekte pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai blokuojant laivų judėjimą Juodosios jūros dalyse, įskaitant Kerčės sąsiaurį, pažeidžia tarptautinės teisės normas ir principus.

Rezoliucijos projekte pabrėžiama Rusijos Federacijos atsakomybė dėl pasaulinės maisto krizės ir besivystančioms šalims gresiančio bado, kuriuos ji sąmoningai sukėlė pradėjusi karą prieš Ukrainą ir blokuodama Ukrainos – „vienos iš pagrindinių pasaulio maisto produktų tiekėjų – jūrų uostus, grobdama grūdų ir maisto produktų atsargas, naikindama Ukrainos žemės ūkio sektorių, užpuldama grūdus gabenančius taikius prekybinius laivus ir blokuodama laivybą Juodosios jūros dalyse prie Ukrainos krantų ir taip paversdama skurdžiausius besivystančių šalių, ypač Afrikos žemyno, gyventojus Rusijos Federacijos vykdomo karo įkaitais ir netiesioginėmis aukomis“.

Seimas ketina pasveikinti  Ukrainos pasirengimą atnaujinti grūdų ir kitų maisto produktų eksportą į besivystančias šalis, kurioms ypač gresia Rusijos Federacijos karo veiksmų sukeltas maisto produktų stygius ir maisto kainų kilimas.

Rezoliuciją ketinantis priimti Seimas įsipareigoja palaikyti Ukrainą iki pergalės ir visiško Ukrainos teritorijos vientisumo atkūrimo.

Lietuvos parlamentarai kviečia vadovautis nuostata, kad karas gali būti baigtas tik tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kurie bus priimtini Ukrainai ir kuriuos apibrėš Ukrainos žmonių valią išreiškianti teisėta šalies vyriausybė.

Seimas ketina primygtinai paraginti Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai įvestų ekonominių ir politinių sankcijų atšaukimo nesvarstyti tol, „kol nebus pašalintos tiesioginės sankcijų įvedimo priežastys, tai yra besąlygiškai nutraukti Rusijos Federacijos karo veiksmai prieš Ukrainą, išvesta okupacinė kariuomenė ir atkurtas visiškas Ukrainos teritorijos vientisumas, sustabdyti žmogaus teisių pažeidimai, įvykdyta deputinizacija ir demokratinės reformos, kaltieji dėl agresijos, karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui, genocido, žmogaus teisių pažeidimų ir hibridinės agresijos prieš Europos Sąjungos valstybes nares organizavimo patraukti teisinėn atsakomybėn, taip pat sutarta dėl reparacijų milžiniškus karo nuostolius patyrusiai Ukrainos valstybei“.

Rezoliucijos iniciatoriai  ragina Europos Sąjungos valstybes nares atverti Ukrainai realią narystės Europos Sąjungoje perspektyvą. Siūloma suteikti jai Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą 2022 m. birželio 22–23 d. vyksiančioje Europos Sąjungos Vadovų Taryboje ir nedelsiant pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, nesiekiant pagreitintos ar palengvintos narystės procedūros, tačiau drauge užtikrinant, kad visateisė narystė bus suteikta, kai tik Ukraina atitiks narystės kriterijus.

Seimas kviečia prezidentą, Vyriausybės  ir Seimo narius, visų Lietuvos valstybės institucijų pareigūnus visais jiems priimtinais lygmenimis tarptautinėse institucijose, organizacijose ir forumuose padėti Ukrainai pasiekti šiuos išvardytus tikslus.

Naują rezoliucijos projektą dėl Ukrainos teikia 24 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys parlamentarai.

Konstatuoti „16+1“ byrėjimo faktą konservatorei leido tai, kad Čekijos Atstovų rūmų Užsienio reikalų komitetas gegužės 19 d. vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kuria ragina savo šalies Vyriausybę trauktis iš „16+1“ formato. Anot Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkės, Čekijos Užsienio reikalų komitetas savo rezoliucija paragino Čekijos Vyriausybę, kad ši, peržiūrėdama santykius su Kinija, kaip yra įsipareigojusi savo programoje, apsvarstytų galimybę suspenduoti veiklą „16+1“ platformoje ir iš jos išstoti.

Anot L. Andrikienės, šio formato, kuris žiūrint iš ES perspektyvos, yra griaunantis ES vienybę, atgaivinti Kinijai nepavyks. Kalbant apie bendradarbiavimą su Kinija, ir kitų ES valstybių narių, ir Lietuvos interesas yra formatas „27+1“.

„Rezoliucijoje Čekijos parlamento Užsienio reikalų komitetas taip pat konstatuoja, kad Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos valstybių bendradarbiavimo platforma, žinoma kaip „16+1“, per dešimt savo egzistavimo metų neatnešė valstybėms narėms mūsų regione jokios reikšmingos naudos ir labiau veikė kaip vienpusių Kinijos Liaudies Respublikos interesų propagavimo įrankis“, – išplatintame pranešime teigia komiteto pirmininkė L. Andrikienė.

L. Andrikienė sako, kad Čekijos parlamentarai šia rezoliucija kviečia Europos šalių, dalyvaujančių „16+1“ platformoje, parlamentus apsvarstyti tolesnio dalyvavimo joje tikslingumą. Anot komiteto pirmininkės, Čekijos kolegų nuomone Kinijos elgesys iš esmės pasikeitė ir ji tapo sistemine Europos Sąjungos ir JAV varžovė, siekiančia pasaulio lyderės pozicijų.

„Pastebėsiu, kad rezoliucijoje sakoma, jog Čekijos parlamentarai priėmė domėn Lietuvos 2021 m. gegužės mėn. nutarimą išstoti iš Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos valstybių bendradarbiavimo platformos dėl narystės šioje bendrijoje naudos trūkumo ir kitų priežasčių“, – sakė L. Andrikienė. 

Tai sakoma antradienį Seimo priimtoje rezoliucijoje „Dėl Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės siekio tapti NATO narėmis“. Už šį dokumentą, kurį pateikė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė, vienbalsiai balsavo 88 Seimo nariai.

„Mes puikiai suprantame Baltijos regiono saugumo situacijos kompleksiškumą, NATO plėtros svarbą apskritai ir NATO plėtros mūsų artimoje kaimynystėje svarbą. Todėl mūsų Šiaurės kaimynių visuomenėse vykstančios diskusijos dėl jų valstybių narystės Šiaurės Atlanto aljanse mums, Lietuvai, yra ypatingos svarbos. Juk suomiai ir švedai kalba ne tik apie savo saugumą, jie kalba apie mūsų – Baltijos regiono – saugumą“, – pristatydama dokumento projektą, sakė L. Andrikienė.

Ji neabejoja, kad abiejų valstybių parlamentai įsiklausys į piliečių balsą.

„Neverta stebėtis, kad po istorinės vasario 24-osios Suomijoje ir Švedijoje visuomenės parama narystei NATO pasiekė neregėtų aukštumų: pastarosiomis dienomis 76 proc. suomių pasisako už jų valstybės narystę NATO, panaši situacija yra Švedijoje. Neabejoju, kad abiejų valstybių parlamentai įsiklausys į piliečių balsą, jų nuomonę ir artimiausiomis dienomis priims atitinkamus sprendimus“, – sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė.

Ji pažymėjo, kad Seimo rezoliucijos tikslas – pareikšti, kad Suomija ir Švedija yra laukiamos NATO ir kad niekas, jokia kita valstybė, negali kvestionuoti ar vetuoti jų laisvo apsisprendimo dėl įsijungimo į šį gynybinį aljansą.

„Šia rezoliucija mes pasakome ir tai, kad suprantame ir savo užduotis, siekiant NATO plėtros. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad Šiaurės Atlanto sutarties protokolai dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo mūsų Seime būtų ratifikuoti sklandžiai ir greitai, kad po Madrido NATO viršūnių susitikime priimto formalaus sprendimo protokolų ratifikavimas visose NATO valstybėse narėse įvyktų sėkmingai“, – sakė L. Andrikienė.

Rezoliuciją priėmęs Lietuvos Seimas tikisi, kad, Suomijai ir Švedijai nusprendus jungtis prie NATO, o Šiaurės Atlanto Tarybai pritarus kvietimui, stojimo procesas bei Šiaurės Atlanto sutarties protokolų dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo ratifikavimas NATO valstybių narių parlamentuose vyks sklandžiai ir greitai. Seimas reiškia ryžtą užtikrinti sklandų šių protokolų ratifikavimo Lietuvos Respublikos Seime procesą.

„Nė viena trečioji šalis jokia forma neturi teisės vetuoti Suomijos, Švedijos ir bet kurių kitų Europos valstybių, atitinkančių Šiaurės Atlanto sutarties kriterijus, laisvu apsisprendimu išreikštos valios siekti narystės NATO“, – priimtame dokumente pabrėžia Seimas.

Rezoliuciją priėmę parlamentarai pažymi, kad, „dėl Rusijos ir Baltarusijos karo prieš Ukrainą bei Baltarusijos savarankiškumo praradimo pasikeitus saugumo situacijai Baltijos regione, Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie gynybinio Aljanso reikšmingai padidintų šių ir kitų regiono valstybių bei viso Aljanso saugumą ir apginamumą“.

Lietuvos Seimas yra įsitikinęs, kad  Suomija ir Švedija atitinka visus valstybių narystei NATO keliamus politinius, karinius ir kitus reikalavimus ir yra pajėgios vykdyti iš narystės NATO kylančius įsipareigojimus.

„Darbas dėl susitarimo dėl užsienio politikos vyksta konstruktyviai, mes turime iš visų politinių partijų, kurios yra atstovaujamos Seime, pasiūlymų. Dabar dokumentą sudaro devyni puslapiai, jis susideda iš dviejų dalių“, – Eltai teigė L. Andrikienė.

Anot L. Andrikienės, pirmojoje dalyje parlamentarai apibrėžė Lietuvos užsienio politikos tikslus, identifikavo iššūkius ir pagrindines grėsmes Lietuvai.

„Pagrindinis užsienio politikos tikslas – Lietuvos nacionalinis, geopolitinis saugumas. Pagrindiniai iššūkiai – tai autokratija, pirmiausia autokratinė Putino Rusija, Lukašenkos Baltarusija. Tada mes apibūdiname veiksmus, kurie gali sustiprinti mūsų saugumą – tai integracija į Vakarų aljansą, partnerystės ir demokratijos stiprinimas. Kalbame apie įvykių Ukrainoje reikšmę demokratijos plėtrai ir apie tai, kad Vladimiro Putino karas prieš Ukrainą lemia didelius pokyčius Ukrainoje ir platesne prasme Rytų kaimynystės šalyse“, – pažymi L. Andrikienė.

URK pirmininkė akcentuoja, kad antrojoje dalyje apibrėžti užsienio politikos uždaviniai ir veiksmai laikotarpiui, kuriam šis dokumentas yra rengiamas – 2022-2028 m. L. Andrikienės nuomone, galutinis susitarimas dėl užsienio politikos turėtų būti parengtas balandžio pabaigoje.

„Tikimės turėti dokumentą šio mėnesio pabaigoje, optimistinis scenarijus – jo pasirašymas Europos dieną, bent jau iki gegužės vidurio“, – teigė L. Andrikienė.

ELTA primena, kad Lietuvos politikai apie būtinybę atnaujinti susitarimus dėl saugumo ir užsienio politikos prakalbo po to, kai Rusija vasario 24 d. užpuolė Ukrainą.

„Tarptautinis Baudžiamasis Teismas jau pradėjo tyrimą dėl Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų, ir mes reikalaujame, kad visi, ne tik V. Putinas ir A. Lukašenka, Rusijos kariuomenės vadai, davę įsakymus žudyti ar nesustabdę civilių gyventojų skerdynių, bet ir eiliniai kariai atsakytų už nekaltų Ukrainos žmonių pralietą kraują ir sužlugdytus gyvenimus“, – sakė URK pirmininkė Laima Andrikienė.

„Rusijos veiksmai yra nesuderinami su jos naryste Jungtinėse Tautose ir JT Žmogaus teisių taryboje, todėl mes raginame pašalinti Rusiją iš šių bei kitų tarptautinių organizacijų“, – pažymėjo L. Andrikienė.

Komiteto pareiškime pabrėžiama, kad įvestos sankcijos Kremliaus režimui yra nepakankamos, todėl euroatlantinė bendruomenė su partneriais jau dabar turi įvesti visaapimančias sankcijas, kurios žymiai silpnintų Kremliaus režimą ir stabdytų Rusijos agresiją. Komitetas kviečia Europos Sąjungos valstybes nares nedelsiant stabdyti Rusijos naftos ir dujų importą, įvesti draudimą Rusijos laivams įplaukti į visus Europos Sąjungos uostus, sustabdyti sausumos transportą į Rusiją ir iš jos visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Pareiškimu Lietuvos parlamentarai kreipiasi į tarptautines organizacijas, demokratinių valstybių parlamentus, kad jų vyriausybės didintų karinę, finansinę, humanitarinę ir diplomatinę paramą Ukrainai, vieningai paremtų iniciatyvas dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje pasmerkimo bei Rusijos izoliavimo, pritaikant analogiškus sprendimus bei sankcijas ir kariniame konflikte dalyvaujančiai Baltarusijai.

Politikė viliasi, kad šis susitarimas bus parengtas jau gegužės pradžioje.

„Vakar įvyko pirmasis mūsų pasitarimas dėl užsienio politikos susitarimo. Mes pasikeitėme nuomonėmis, kas turėtų būti tame susitarime, kokio ilgio jis galėtų būti, kokios galėtų būti tos temos, kur mums reikės ilgiau padiskutuoti“, – Eltai teigė L. L. Andrikienė.

URK pirmininkė taip pat pažymi, kad susitarimą rengiančių partijos atstovų nuomone, į dokumentą nėra prasmės įtraukti abstrakčias deklaracijas arba prioritetines užsienio politikos kryptis, nes dėl šių aspektų politikų nuomonės sutampa. Pasak politikės, svarbiausias susitarimo tikslas yra suformuluoti užsienio politikos tikslus, numatyti galimas grėsmes, kurios gali kilti šių tikslų siekiant, ir nutarti kaip šias grėsmes būtų galima minimizuoti.

„Mums svarbu suformuluoti užsienio politikos tikslus nekartojant to, kas jau yra numatyta Vyriausybės programoje. Identifikuoti grėsmes, kurios kyla Lietuvai ir gali kilti realizuojant mūsų užsienio politikos tikslus ir, žinoma, mums sutarti tarpusavyje tarp politinių partijų, kaip mes tas grėsmes minimizuosime, kaip mes su jomis kovosime, kaip Lietuva pasieks savo tikslų“, – sakė ji.

L. L. Andrikienė teigia, kad planuojama, jog šis partijų susitarimas galiotų iki 2028 metų.

„Nuo 2022 iki 2028 metų bus tokie svarbūs dalykai kaip 2027 metais Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungoje. Ir mums dabar jau tam pirmininkavimui reikia ruoštis, jeigu norime pasiekti savo tikslus. Tai reiktų numatyti, kokie tie bus Lietuvos tikslai ir ko mes norime“, – akcentavo komiteto pirmininkė.

„Ukraina, pavyzdžiui, Europos Sąjungoje bus Lietuvos tikslas ar ne? Moldova Europos Sąjungoje bus Lietuvos tikslas ar ne? Kitas dalykas, kitąmet Vilniuje turėtų vykti NATO viršūnių susitikimas. Ko mes norime iš to susitikimo, ko mes sieksime. Ir dėl šitų dalykų mums iš tikrųjų reikėtų sutarti tarp politinių partijų“, – taip pat pažymėjo ji.

Politikė teigia sieksianti, kad susitarime dėl užsienio politikos atsirastų ir Kinijos bei Taivano klausimas.

„Klausimas, kuris irgi, man atrodo, turėtų būti susitarime, tai Kinija ir Taivanas. Dėl šio klausimo irgi tam tikrų purslų buvo pastaruoju metu ir mes turime dėl to susitarti“, – sakė ji.

Kitą savaitę partijos pateiks savo pasiūlymus

L. L. Andrikienė teigia, kad ketinama, jog jau ateinantį pirmadienį partijos pateiks savo pasiūlymus, kurie, jų vertinimu, turėtų atsidurti susitarimo projekte. Visgi politikė pripažįsta, kad susitarimą rengiančių politikų vizija, kaip dokumentas turėtų atrodyti, kol kas išsiskiria.

„Vieniems atrodo, kad tas susitarimas gal galėtų tilpti viename-dviejuose puslapiuose. Tuo tarpu kiti pateikė pavyzdžių, kad, tarkime, Danijos politinių partijų susitarimas yra 60 puslapių, jame išdėstytos visokios plonybės“, – atkreipė dėmesį L. L. Andrikienė.

Užsienio komiteto pirmininkė teigia, kad rengiant susitarimą bus atsižvelgiama ir į ekspertų, diplomatų nuomones. Jos teigimu, kai bus suderintas preliminarus dokumento tekstas, jis bus dar pateiktas prezidentui bei užsienio reikalų ministrui.

Viliasi, kad susitarimas bus parengtas gegužės pradžioje

Komiteto pirmininkė viliasi, kad galutinis susitarimo projektas galėtų būti parengtas jau gegužės pradžioje.

„Skaičiuojame taip, kad mes gegužės pradžioje galėtume turėti tokį susitarimą suderintą“, – sakė Seimo narė.

„Matysime, kaip mums seksis, bet apskritai aš žiūriu optimistiškai į tą darbą. Aš pažinodama savo kolegas, iš kurių didžioji dalis Užsienio reikalų komiteto narių, su kuriais mes kiekvieną dieną dirbame toje srityje, tai aš manau, kad mums turėtų pavykti pasiekti susitarimą. Gal kartais kai kuriais klausimais tai gali būti pats mažiausias bendras vardiklis, bet turėtume susitarti“, – taip pat pažymėjo ji.

L. L. Andrikienė taip pat akcentuoja, kad trečiadienį susitarimą dėl užsienio politikos rengiantys asmenys yra pakviesti į susitikimą su prezidentu.

„Rytoj mes visi esame pakviesti į Prezidentūrą, išklausysime prezidento, kokius jis užsienio politikos uždavinius mato. Manau, kad tas apsikeitimas nuomonėmis rytoj irgi yra reikalingas“, – teigė politikė.

„Tuomet ministras dalyvavo. Kai pabaigėme posėdžio darbotvarkę, kolegos jo paklausė, kad pasakytų, kokia yra santykių su Kinija situacija. Ministras pateikė informaciją“, – Eltai kalbėjo L. Andrikienė.

Konservatorė mano, kad nepakankamas kai kurių užsienio politikos klausimais dirbančių parlamentarų informuotumas yra pagrindinė priežastis, dėl ko apskritai kyla nesusikalbėjimas santykių su Pekinu klausimu. Dėl to parlamentarė apgailestavo, kad prieš kelias savaites vykusiame posėdyje su informacija susipažinti progos neturėjo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) parlamentaras Giedrius Surplys.

„Gaila, kad tame posėdyje nedalyvavo Giedrius Surplys. Todėl su tam tikra tolerancija žiūriu į jo pareiškimus, nes jis nedalyvavo tame posėdyje“, – sakė ji.

Vis dėlto komiteto pirmininkė tvirtina, kad užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pateikta informacija tenkino tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovus. Tačiau, kadangi ne visi URK nariai tuomet galėjo dalyvauti, o situacija, pažymi L. Andrikienė, taip pat gali būti pasikeitusi, todėl kovo pradžioje yra planuojamas dar vienas komiteto narių susitikimas su ministru.

„Ministras yra pakvietęs Užsienio reikalų komiteto narius į ministeriją ilgesniam pokalbiui apie užsienio politikos aktualijas. Buvome suderinę laiką, jis turėjo įvykti šį pirmadienį, bet vėl Giedrius Surplys negalėjo dalyvauti, Arminas Lydeka negalėjo dalyvauti ir nukėlėme tą posėdį į ateitį“, – aiškino L. Andrikienė.

G. Surplys: norėtųsi veiksmų, kurie įtampą su Kinija deeskaluotų greitai

Tai, kad deeskalacijos plano pristatymą galėjo praleisti, Eltai patvirtino ir pats G. Surplys. Visgi, prieš keletą savaičių su Kinijos atstovybės Lietuvoje atstovais susitikusio „valstiečio“ žiniomis, tokio pristatymo ministerija nebuvo surengusi.

„Galėjo būti taip, kad aš nebuvau kažkuriame posėdyje, bet, kiek žinau, tokio kaip ir pristatymo nebuvo“, – Eltai teigė jis.

URK nario žiniomis, ministro prezidentui pristatytame plane yra pateikti jau daromi žingsniai, kurie, paties „valstiečio“ vertinimu, greitų rezultatų švelninant įtampą su Kinija tikriausiai neatneš.

„Ką aš girdėjau kol kas iš tokių gandų, kad tame plane yra tai, ką mes jau ne kartą buvome girdėję iš ministro, kad reikia prašyti Europos Sąjungos partnerių pagalbos, Amerikos pagalbos. Vėlgi jau kreipėmės į Pasaulio prekybos organizaciją per Europos Komisiją. Norėtųsi kažką daugiau pamatyti, kas iš tiesų galėtų deeskaluoti situaciją greitai“, – tvirtino G. Surplys.

Planą pristatyti parlamentarams paragino Prezidentūra

ELTA primena, kad prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė ketvirtadienį tvirtino, jog užsienio reikalų ministro šalies vadovui pateiktas įtampos su Kinija deeskalavimo planas turėtų būti pristatytas ir užsienio politikos srityje dirbantiems parlamentarams.

„Planas, nors jis yra slaptas, jis nėra toks slaptas, kad su juo nebūtų galima supažindinti, pavyzdžiui, Seimo narių, kurie dirba su užsienio politika“, – tuomet „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.

Įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužę, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.

Vilniaus ir Pekino santykiai dar labiau paaštrėjo, kai Lietuva lapkritį leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.

Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti politinio ir ekonominio spaudimo priemones, dėl kurių Lietuvos verslas skaičiuoja apie 300 mln. eurų vertės nuostolius.

ES, reaguodama į Pekino spaudimą, vasario pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl, Bendrijos teigimu, diskriminacinės Kinijos prekybos praktikos Lietuvos atžvilgiu.