„Kariuomenės yra tokios struktūros, kurios yra pripratusios dirbti pagal vertikalę ir tai yra normalu, jų toks DNR. Ką šitas karas rodo, kad viskas labai greitai keičiasi, jeigu būsi nelankstus, tu pralaimėsi. (...) Įmonės, kuriose dirba šioje srityje, lygiai taip pat turi būti labai lanksčios, nes kitaip tas verslas nevyks“, – Eltai sakė ji.

Interviu A. Armonaitė taip pat papasakojo apie projektus, susijusius su Ukrainos atstatymu bei dronų gamybą nuo Rusijos karinės agresijos besiginančioje šalyje.

– Kokie pagrindiniai vizito Ukrainoje tikslai?

– Pagrindiniai tikslai yra aptarti Ukrainos atstatymo projektus, kurie vyksta. Lietuva jau yra atstačiusi tris nemažus objektus, dvi mokyklas ir darželį, pastačiusi mobilią gyvenvietę. Domimės, kaip toliau Ukrainos sprendimų priėmėjai mato šalies atstatymo viziją.

Taip pat labai svarbu tiesiogiai turėti kontaktus su Ukrainos dronų gamintojais. Čia yra testuojamos, ginantis, pačios naujausios dronų technologijos. Tikriausiai ukrainiečiai yra tie, kurie geriausiai pasaulyje žino, kas dabar veikia ir kas neveikia.

– Šnekant apie atstatymo projektus, trys objektai jau Lietuvos sąskaita atstatyti, kokios tolimesnės galimybės? Ar būtent tokių infrastruktūros objektų atstatymas kaip ir iki šiol, mokyklų ir pan., ar galėtų būti kitos paskirties objektai? Kokie artimiausi planai?

– Lietuva pradėjo specializuotis švietimo objektų atstatyme, tačiau apskritai Ukrainai aktualūs yra patys įvairiausi atstatymo projektai, nuo humanitarinės ir socialinės infrastruktūros, tokios kaip minėtos mokyklos ir pvz. ligoninės.

Lygiai taip pat kritinė infrastruktūra tokia kaip tiltai, energetikos infrastruktūra, keliai, galbūt geležinkeliai, kas susiję su logistika ir pan. Vis tik šalis turi dirbti, ekonomika turi važiuoti, prekiauti su Europa ir t. t. Apie tai kalbėjome.

Dedama labai daug pastangų į maksimalų skaidrumą atstatymo projektuose, yra sukurtos gana įspūdinga skaitmeninė platforma, kur matomas visas progresas, nuo objektų, kuriuos reikia atstatyti, jų biudžetų, iki galimybių donorams susipažinti su eiga. Ta platforma jau įsivažiuoja, tai gana unikalus projektas.

Turint omenyje tai, kad Ukraina yra milžiniška, tai turės labai didelę reikšmę pačiam atstatymui. Atstatymas aišku yra ne tik sienos ir asfaltas ar geležis, tai taip pat yra ir reformos. Atstatymo projektuose ir Lietuva, ir Ukraina, ir Europos partneriai nori, kad Ukraina atsistatytų geriau negu buvo.

Yra principas „build back better“ (angl. atstatyti geriau), tai apie tai irgi kalbėjome.

– Kiek Lietuva galėtų skirti lėšų tam per metus? Kalbame apie dešimtis, šimtus milijonų eurų?

– Šiuo metu atstatyti objektai mums kainavo apie 16 mln. eurų Lietuvos biudžeto pinigų. Tačiau taip pat mūsų agentūros, konkrečiai CPVA (Centrinė projektų valdymo agentūra – ELTA) administruoja projektus susijusius ir su ES šaltiniais. Čia jau galime kalbėti apie kur kas didesnes sumas.

Dar daugiau pasakysiu, mūsų objektai buvo atstatyti gana greitai, tas tempas yra nemažas, kai kurie mūsų tarptautiniai partneriai, ambasados ir kolegos klausė, kaip mums tai pavyko. Klausė patarimų ir žinių, tai dalinamės gerąja patirtimi.

– Ar yra kažkokių didelių biurokratinių kliūčių šioje, atstatymo srityje Ukrainoje?

– Tikrai yra ir biurokratijos nemažai tiek Ukrainoje, tiek Lietuvoje, tiek apskritai administruojant įvairius finansus. Vis tik tai nėra tokie pinigai, kuriuos tiesiog paduodi ir kažkas pasiima, turi būti maksimalus skaidrumas, tiek Lietuvos mokesčių mokėtojams turi būti aišku kas, už kiek ir kada finansuojama, tiek Ukrainos žmonėms.

Lygiai taip pat kalbant apie europinius fondus. To yra, bet turint omenyje, kad vyksta karas, o reikia galvoti apie atstatymą ne tik įvykus paliauboms, bet ir dabar, nes čia gyvena žmonės, juda ir darbus, veiksmai vyksta, vaikai mokosi. Kita vertus jie gali eiti į kitas mokyklas, kurios turi slėptuves, jeigu mokykla neturi slėptuvės, ji veikti negali.

Gyvenimas nesustoja ir dėl to svarbu projektus vystyti ir tai daryti sparčiai.

– Kalbant apie biurokratiją, manau, dabar galima prie dronų pereiti. Buvo 4 siūlymai dėl atlaisvinimo Lietuvos gynybos pramonėje. O kaip Ukrainoje situacija, kalbant apie šį komponentą?

– Sakyčiau, kad Ukrainoje vyksta visko daug daugiau, nes realijos yra kitos. Ukraina kaunasi, dronų įmonių yra šimtai, dalis jų yra didesnės, dalis mažesnės, dalis ieško, kaip pakelti gamybą, plėsti gamybą, ne tik Ukrainos teritorijoje, bet ir NATO šalyse.

Ieško klientų, kad galėtų parduoti ne tik Ukrainos kariuomenei, bet ir NATO šalių kariuomenei. Pačios technologijos keičiasi, gal net nepagražinsiu sakydama, kad mėnesiais. Tobulėja ir ryšio blokavimo sistemos, kada dronas tampa nebeveiksmingas, tobulėja patys dronai, tai ką jie neša, tos technologijos.

Tada gali matyti mūšio lauke, ar vienas, kitas dalykas dar yra veiksmingas ar ne, tada iš karto gali tą keisti, lanksčiai žiūrėti. Tokios iš esmės yra aktualijos Ukrainos dronų sektoriuje, kuris auga dienomis.

– Jeigu Ukraina šneka ne tik apie vidinį dronų naudojimą, bet ir pardavimą NATO šalims, tai galėtų būti ir mums aktualu? Nes ir mes norime nemažą dronų kiekį ne tik gaminti, bet ir juos pirkti.

– Kalbant apie įmones, jos žinoma domisi ir ieško partnerių. Dalis įmonių kaip ir Lietuvoje dar yra nedidelės, gaminančios ne tokiomis didelėmis apimtimis, kiekiais, kokių reikia šiuo metu, bet tas sektorius labai sparčiai auga.

– Iš Lietuvos pusės bendradarbiaujant su Ukraina, jeigu įmonėms yra poreikis dėl dronų pirkimo, ar dar yra daug biurokratinių kliūčių iš mūsų pusės?

– Yra tam tikri reikalavimai kalbant ir apie detales iš Kinijos Lietuvoje. To naudoti negalime. Kita vertus ukrainiečiai irgi nėra naivūs, ir jeigu gali išvengti kai kurių kiniškų komponentų tą ir daro.

– Tai esminiai dalykai dronų srityje ir bendradarbiavimas su Ukraina dėl jų pirkimo, ir taip pat pasikeitimas naujausiomis žiniomis dėl technologinių pokyčių?

– Pasakysiu bendrai, kad labai svarbu yra lankstumas. Kariuomenės yra tokios struktūros, kurios yra pripratusios dirbti pagal vertikalę ir tai yra normalu, jų toks DNR. Ką šitas karas rodo, kad viskas labai greitai keičiasi, jeigu būsi nelankstus, tu pralaimėsi.

Jeigu nepriimsi naujų technologijų besikeičiant mėnesiams (...), apie metus net negalime kalbėti, viskas keičiasi mėnesiais, savaitėmis, tai turi būti lankstus. Tada įmonės, kurios dirba šioje srityje, lygiai taip pat turi būti labai lanksčios, nes kitaip tas verslas nevyks.

Dronai gi skirti ne kažkam kitam, bet apsiginti, gal kažkur šnipinėti, užpulti, rinkti informaciją ir t. t. Jų yra įvairių, bet kiekvieną dieną vis kažkas pasikeičia, patobulėja ir turi viską keisti. Lankstumas, manyčiau, yra pats esminis dalykas šiuo metu.

Pasirodo, laimingą bilietą Šiauliuose žmonai nupirko vyras.

„Vienas žaidėjas jau žinomas, atsiėmė tą laimėjimą. Vyriškis iš Šiaulių, kuris Valentino dienos proga, padovanojo savo žmonai puokštę, į ją buvo įdėjęs loterijos bilietą ir jis atnešė šeimai 350 000 Eur laimėjimą“, – kalbėjo Lietuvos loterijų asociacijos vadovas Andrius Karaliūnas.

Tačiau žaidėjas iš Kauno dar nepasirodė.

„Na, jis dar turi kelias savaites. Pagal loterijos taisykles, 60 dienų nuo laimėjimo nustatymo, žmogus turi teisę atsiimti laimėjimą“, – nurodė A. Karaliūnas.

Organizatoriai tikisi, kad ir Kaune laimingąjį bilietą įsigijęs gyventojas pasirodys. Esą Lietuvos loterijų istorijoje dar nebuvo taip, kad didysis prizas liktų neatsiimtas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Dažniausiai žmonės tikrina tuos bilietus po tiražų. Galbūt kai kuriems reikia pagalvoti, ką darys su tokia suma. 350 tūkst. didelis laimėjimas, tikimės, kad jis kreipsis, nes kol kas neturime nė vieno tokio atvejo, kad didžiojo prizo laimėtojas nesikreiptų dėl laimėjimo“, – teigė A. Karaliūnas.

Neatsiimti laimėjimai niekur nedingsta, jie grįžta į laimėjimų fondą. Nežinia, kaip žmogus jaustųsi didelį laimėjimą praradęs, bet tie, kurie laimi, dažniausiai sutrinka ir sunkiai tuo patiki.

„Žmogus paskambina į skambučių centrą. Jam pasako: „Sveikinu jūs laimėjote 31“. Jis dėkoja. Sako: „Palaukit, neišklausėte iki galo, 31 tūkstantį“. Laimėtojas sako: „Jėzus, kaip taip gali būti“. Įdomu, kad žmonės perka ir dalyvauja loterijose būtent tikėdamiesi to didelio laimėjimo, bet kai jis nutinka, jiems labai sunku tuo patikėti“, – šnekėjo A. Karaliūnas.

Didžiausias laimėjimas Lietuvoje – 24 mln. eurų.

Penketų magija

550 tūkst. eurų žaidėjai atnešė „Teleloto“ bilietas, kurį moteris pirko penktadienį, rugsėjo 15 dieną. Tai buvo penktas tą savaitę moters įsigytas bilietas.

„Įprastai perku vieną ar kelis bilietus, tačiau tąkart nusprendžiau išbandyti tokią taktiką – po vieną bilietą įvairiose vietose įsigijau kiekvieną darbo dieną. Sekmadienį su jais sėdau prie televizoriaus, bet supratau, kad visų penkių vienu metu braukyti nespėsiu. Tai išsirinkau vieną – taip jau pasitaikė, kad būtent tą laimingąjį“, – prisiminė kaunietė.

Žaidimui įpusėjus Laima jau džiaugėsi, nes pavyko užbraukti kampus. Iki tol tik nedideles sumas laimėdavusi moteris net nenujautė, kad netrukus užsipildys ir visa bilieto lentelė.

Nors savomis akimis mačiau, kaip riedėjo kiekvienas kamuoliukas, ir sava ranka užbraukiau visus skaičius – protas atsisakė suvokti, kas įvyko.

 

„Nors savomis akimis mačiau, kaip riedėjo kiekvienas kamuoliukas, ir sava ranka užbraukiau visus skaičius – protas atsisakė suvokti, kas įvyko. Po žaidimo lyg tarp kitko nusiunčiau bilieto nuotrauką dukrai. Ir, kaip buvau planavusi, išėjau pasisvečiuoti pas kaimynę“, – juokdamasi pasakojo daugiau nei pusės milijono eurų laimėtoja.

Dalis laimėjimo – ir pasaulį dar tik išvysiančiam anūkui

Vis tik netrukus sunkiai suvokiamas laimėjimas įgavo realų pavidalą – kaunietės sąskaita pasipildė solidžia suma. Pasiteiravus, ką planuoja veikti su ja, Laima nušvinta ir ima kalbėti apie dukrą.

„Netrukus po to, kai pranešiau jai apie savo sėkmę, ji man pranešė apie savąją – laukiantį šeimos pagausėjimą. Turėsiu dar vieną anūką. Mano didžiausias noras, kad dukra ir jos šeima gyventų patogiai, todėl padėsiu jiems įsigyti naują būstą“, – planais dalijosi žaidėja.

Laima – pirmoji Aukso puodo laimėtoja naujame „Teleloto“ sezone. Po praėjusį mėnesį įvykusio loterijos atsinaujinimo žaidėjų laukia dažnesni bei didesni laimėjimai. Kampai, eilutė ir įstrižainės baigiamos žaisti išriedėjus nebe 40, o 41-am kamuoliukui. Aukso puodo pradinė suma paaugo nuo 400 tūkst. iki 500 tūkst. eurų.

JAV nuo balandžio niekas nebuvo laimėjęs „Mega Millions“ aukso puodo, todėl prizas išaugo iki trečio pagal dydį Amerikos istorijoje – beveik 1,5 mlrd. eurų. Nors tikimybė laimėti tokio dydžio prizą yra maždaug viena iš 300 mln., kiekvienas bilietą perkantis amerikietis pasvajoja, kad pinigus susižers būtent jis.

Laimėtojas gali atsiimti šiek tiek mažesnę sumą iš karto arba visas prizas gali būti išmokamas dalimis per 30 metų.

„Dažniausia priežastis, kodėl laimėtojai iš karto nepasirodo, yra ta, kad jie pirmiausia kreipiasi į teisininkus, finansų patarėjus ir įsitikina, kad viskas kontroliuojama. Kai žinai, kad būsi nugalėtojas ir turėsi galimybę pakeisti tiek daug skirtingų žmonių gyvenimų – bus daugybė, kurie kreipsis į jus – turi neskubėti ir įsitikinti, kad tinkamai atlikai visus žingsnius“, – pasakojo loterijos atstovas Johnas F. Davisas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pranešama, kad laimingas bilietas pirktas Floridos valstijos parduotuvėje.

Didžiausias Amerikos istorijoje aukso puodas laimėtas pernai. „Powerball“ loterijos laimėjimas tada buvo beveik 2 mlrd. eurų.

Didysis loterijos prizas laimimas atspėjus visus penkis pagrindinius ir vieną iš dviejų papildomų skaičių. Praėjusį penktadienį šį prizą sudarė daugiau nei 25 milijonai eurų, kuriuos pasidalino vienuolika laimingųjų: aštuoni iš Vokietijos, vienas iš Ispanijos, vienas iš Čekijos ir vienas iš Lietuvos.

Laimėjęs tautiečio bilietas pirktas birželio 22 d. parduotuvėje „Rimi“, esančioje Saltoniškių g. 9, Vilniuje. Žaidėjui 2 275 342 eurų sumą atnešė bilietas su atsitiktiniu skaičių deriniu.

„Labai džiaugiamės, kad lietuvių sėkmės maratonas loterijose tęsiasi. Nekantraujame susipažinti su dar vienu nauju milijonieriumi, paspausti ranką ir išgirsti jo istoriją. Tad kviečiame tikrintis „Eurojackpot“ bilietus – ir tą daryti turėtų toli gražu ne tik vilniečiai. Vakar vykusio žaidimo metu beveik 214 tūkstančių eurų laimėjo ir žaidėjas, bilietą pirkęs internetu, beveik 27 tūkstančius eurų – bilietas, pirktas Klaipėdoje, taip pat yra daugybė tūkstantinių laimėjimų“, – sako „Eurojackpot“ prekės ženklo vadovė Lietuvoje Justė Pažūsytė.

2,2 milijono eurų laimėtojas kviečiamas susisiekti telefonu +370 5 275 17 51. Po to jo bus prašoma atvykti į loterijos atstovybę ir pristatyti laimingąjį bilietą.

Pernai loterijos Lietuvoje milijonieriais pavertė net penkis tautiečius. „Eurojackpot“ žaidime vilnietis susižėrė rekordinę sumą – 24 milijonus eurų; „Vikinglotto“ bilietai uteniškei atnešė 5,8 milijono eurų, o pakruojiškiui – 5,5 milijono eurų; „Teleloto“ žaidime po milijoną eurų laimėjo žaidėjai iš Trakų ir Kauno.

Išblaškė skambutis

Vida pasakoja, kad momentinės loterijos yra jos mėgstama pramoga ir būdas atsipalaiduoti po įtempto darbo. Bilietų ji įsigyja skirtingose prekybos vietose, o jau susidarius krūvelei – juos nutrina visus kartu.

Dėl tokio žaidimo būdo moteris nepamena, kurioje tiksliai parduotuvėje pirko loterijos „Super €“ bilietą. Tačiau puikiai prisimena, kuo baigėsi bandymas jį nutrinti.

„Tądien kaip tik ruošiausi kelionei pas sūnų į užsienį. Prisimenu, kad kraudamasi daiktus nusprendžiau padaryti pertrauką – pradėjau trinti bilietą. Bet kaip tik suskambo telefonas, užsikalbėjau. Ir prie bilieto nebegrįžau. Kitą dieną išvykau į Angliją“, – atviravo Vida.

Sugrįžtuvių siurprizas

Iš viešnagės svečioje šalyje kaunietė grįžo tik po mėnesio. Tuomet ėmėsi tvarkytis namus ir vėl atrado „Super €“ bilietą.

„Pabaigiau nutrinti, gerai įsižiūrėjau – ir nepatikėjau savo akimis. Iki šiol daugiausia buvau laimėjusi 100 Eur. Apie tokią sumą net nebuvau susimąsčiusi. Žinoma, nešiau dar į terminalą patikrinti“, – pasakojo 20 000 Eur laimėtoja.

Pinigai – į tris dalis

Pasiteiravus, ką planuoja veikti su laimėta penkiaženkle suma, Vida sako, kad dalins ją sūnums ir sau.

„Lietuvoje gyvenantis sūnus turi paskolą, nors šiek tiek prisidėsiu. Kitam sūnui – užsienyje – irgi pravers. O manęs laukia operacija, tai gydymui reikės pinigų“, – detalizavo kaunietė.

Vidai 20 000 Eur atnešusios momentinės loterijos „Super €“ bilietas kainuoja 2 eurus. Įsigyti šios loterijos bilietų galima visose prekybos vietose.

Dešiniųjų pažiūrų politikas, kuris karo klausimu laikosi kitokios pozicijos nei kitų Europos Sąjungos valstybių narių lyderiai ir yra užblokavęs bloko pagalbą Ukrainai, dar kartą paragino nutraukti ugnį.

Kalbėdamas per ekonomikos forumą Katare jis taip pat teigė, kad Jungtinės Valstijos ir jų partneriai Europoje turi sudaryti naują saugumo susitarimą su Rusija.

Ilgametis Vengrijos vadovas, taip ir nepasmerkęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmų, sakė, kad Maskvos invazija buvo diplomatijos nesėkmės rezultatas.

„Akivaizdu, kad mūšio lauko sprendimas neveikia, – tvirtino jis. – Žvelgiant į realybę, žvelgiant į skaičius, žvelgiant į aplinką, žvelgiant į tai, kad NATO nėra pasirengusi siųsti savo karių, akivaizdu, kad vargšai ukrainiečiai mūšio lauke pergalės nepasieks. Tokia yra mano pozicija.“

Nors vengras teigė, kad jo širdis yra su ukrainiečiais ir visi supranta jų kančias, anot jo, reikėtų sustabdyti eskalavimą ir pasisakyti už taiką bei derybas.

Pasak V. Orbano, po paliaubų turi būti sudarytas naujas Europos saugumo susitarimas su Rusija.

„Ukraina, kaip valstybė, žinoma, yra labai svarbi, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, strategiškai mąstant, ant kortos pastatytas būsimas Europos saugumas, – kalbėjo jis. – Akivaizdu, kad be Jungtinių Valstijų nėra Europos saugumo architektūros. Ir šio karo neįmanoma sustabdyti,.. nebent rusai galėtų susitarti su Jungtinėmis Valstijomis.“

„Man, kaip europiečiui, tai nepatinka, bet tai vienintelė išeitis“, – pridūrė ministras pirmininkas.

V. Orbanas taip pat užsipuolė ES vadovybę, pavadindamas ją pernelyg intelektualia, tačiau sakė, kad jo šalis negali pasitraukti iš bloko, nes 85 proc. jos eksporto keliauja į kitas valstybes nares. Jo teigimu, pusę Vengrijos energijos poreikių patenkina Rusija, tačiau dėl gamtinių dujų importo Budapeštas derasi su Kataru ir tikisi, kad jo bus pradėtos tiekti 2026 metais.

– Ar jau patikėjote savo pergale?

– Iki šiol tai neįtikėtina, tačiau visa esybe bandau tai suprasti ir pajausti.

– Kaip manote, kas papirko Lietuvos klausytojų širdis?

– Būsiu atviras, nežinau, kur slypi paslaptis. Stengiausi mėgautis muzika, būti savimi, paliesti žmonių širdis. Dariau tai, ką mėgstu labiausiai.

– Ukrainoje mokėtės medicinos. Kaip save atradote muzikoje?

– Tai ilga istorija. Odesoje studijavau mediciną, baigiau studijas ir dvejus metus dirbau chirurgu. Tačiau gyvenime ateina laikas, kai reikia savęs paklausti – ar darau tai, kas man patinka, ar tai, kas patinka mano šeimai. Mano tėvas visada svajojo turėti medikų komandą. Šeimoje esame penki vaikai ir visi – medikai. Suvokiau, kad būti gydytoju – puiku, bet ne man. Vis dar gydau žmones, tačiau savo balsu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Po projekto laimėjimo ir jūsų tėtis patikėjo jūsų svajone?

– Jis buvo labai laimingas, verkė. Niekada iki šiol negirdėjau jo verkiant. Jis netikėjo, kol nelaimėjau. Jis didžiuojasi manimi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar nusprendėte, kur leisite pinigus?

– Turiu didelių planų. Dalį pinigų tikrai skirsiu Ukrainai, nes jų tikrai reikia. Man irgi reikia pinigų, tačiau jiems ten reikia labiau. Siųsiu žmonėms, vaikams.

– Ar dar planuojate grįžti į Ukrainą? Ten gyvenote nuo 2009 m.

– Jaučiu, kad esu tiltas tarp Lietuvos ir Ukrainos. Ypač kalbant apie muziką. Ir per karą nuolat lankausi Ukrainoje. Ukraina – mano namai Europoje. Mano sūnus – ukrainietis. Tačiau dabar aš Lietuvoje ir savo ateitį planuoju čia. Ukraina visada bus dalis mano gyvenimo, nes negaliu papasakoti savo gyvenimo istorijos be Ukrainos.

– Puikiai pasirodėte „Lietuvos balse“, galbūt ketinate dalyvauti „Eurovizijoje“?

– Turiu planų „Eurovizijai“. Tačiau reikia kalbėti čia ne tik apie mane, bet ir komandą, draugus.

– Kas labiau jus palaikė viso projekto metu – žmona ar trimetis sūnus?

– Sunkus klausimas. Manau, abu. Jie abu – didžiulė palaikymo komanda. Mes nuolat keliavome nuo Lietuvos iki Ukrainos, iki kol apsistojome Vilniuje. Jie labai daug padarė dėl manęs.

– Galbūt jau sulaukėte pasiūlymų iš prodiuserių ar kitų įstaigų?

– Taip. „Universal Music“ išleis singlą, tai bus labai greitai. Klaipėdoje gegužės 27 d. laukia didelis šou – „Blade Fights“. Planuojame įspūdingą pasirodymą.

Pasirinko žaisti sindikatu

Sutikęs pasidalinti savo laimėjimo istorija Donatas pasakoja, kad iki šiol loterijose dalyvaudavo vos kelis kartus per metus ir pirkdavo tik popierinius bilietus.

„Ir mama, ir brolis dažnai žaidžia, o aš tik esant kokiai progai. Tą pirmąją Velykų dieną pagalvojau, kad irgi yra proga. Be to, ir nuojauta aplankė, kad galiu laimėti, o ji gyvenime man jau ne kartą pasitarnavo. Tad gulėdamas ant sofos, kartu su mama žiūrėdamas „Teleloto“, paėmiau telefoną ir pirmą kartą užsiregistravau loto.lt“, – dalinasi uteniškis.

Beje, vyras pasirinko internetu pirkti sindikato bilietą.

Sindikatas – tai grupinis dalyvavimo loterijoje būdas, kai dešimt žaidėjų žaidžia viename tiraže su tomis pačiomis skaičių lentelėmis, bet skirtingais bilietų numeriais. Kadangi visa grupė dalinasi kainą, šis žaidimo būdas leidžia įsigyti daugiau bilietų ir taip padidinti savo šansus laimėti.

„Už 6 eurus nusipirkau 30 bilietų. Buvau girdėjęs, kad žaidžiantiems šiuo būdu vis sekasi, tad ir pamėginau“, – sprendimą aiškina vyras.

Netikėjo nei kolegos, nei šeima

Kad pasisekė ir pačiam Donatui, šis sužinojo po kiek daugiau nei savaitės, ankstų pirmadienio rytą.

„Būdamas darbe gavau elektroninį laišką, kuriame buvo parašyta, kad laimėjau 2 eurus ir automobilį „Volkswagen ID.4“. Nuėjau pas bendradarbį, parodžiau jam, paklausiau, ar taip gali būti. Jis atsakė skeptiškai: „2 eurus gal ir laimėjai, o dėl mašinos kažin“. Tad per pietų pertrauką skambinau pasitikslinti į atstovybę“, – prisimena uteniškis.

Galiausiai pats įsitikinęs, kad laimėjo, vyras dar turėjo įtikinti ir šeimą.

„Kai pasakiau broliui, jis man patarė nenurodyti jokių savo duomenų – nes neva ir sąskaitoje nieko neliks ir dar paskolą kas nors mano vardu paims“, – prisiminęs aplinkinių nuostabą ir patarimus juokiasi Donatas.

Laimėjo vieną labiausiai vertinamų elektromobilių pasaulyje

Per pastarąjį pusmetį tai jau antras kartas, kai elektromobilį „Volkswagen ID.4“ laimi žaidėjas, „Teleloto“ bilietą pirkęs internetu, sindikato būdu.

„Volkswagen ID.4“ 2021-aisiais prestižiniuose apdovanojimuose įveikė gausybę stiprių konkurentų ir pelnė pasaulio automobilio titulą.

Pirmieji bilietai – iš Kijivo

„Olifėja“ buvo įkurta netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, ieškant būdų, kaip paremti šalies olimpinį sportą. Pirmoji organizuota momentinė loterija vadinosi „Olimpas“. Tačiau jos bilietai stipriai skyrėsi nuo dabartinių.

„Jie buvo ne nutrinami, o atplėšiami. Nuplėšus kampučius nusiimdavo pirmas sluoksnis ir antrame būdavo nurodyta – laimėjo žmogus ar ne. Technologija netobula, tačiau net ir tokius bilietus pagaminti tais laikais buvo itin sudėtinga. Pirmiesiems tiražams bilietus vežėmės net iš Kijivo“, – pasakojo „Olifėjos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Donatas Kazlauskas.

Vienas pirmųjų momentinės loterijos bilietų Lietuvoje. 1992 m. / Organizatorių nuotr.

Kaip žinoti, kuris bilietas laimingas?

Per trisdešimt „Olifėjos“ veiklos metų momentinės loterijos bilietai nuolat tobulėjo – tiek kalbant apie dizainų patrauklumą, tiek apie žaidimų įdomumą, tiek apie saugumą.

Kaip keitėsi momentinės loterijos bilietai Lietuvoje. / Organizatorių nuotr.

1995 m. 

2005 m.

2023 m.

„Labai greitai atplėšiamus bilietus pakeitė nutrinami. O pastarieji buvo nuolat atnaujinami, atsižvelgiant į žaidėjų komentarus, mūsų patirtį ir net pasaulines tendencijas“, – sakė D. Kazlauskas.

Pastarąsias geriau suprasti padėjo tarptautiniai partneriai – pavyzdžiui, bilietų gamybos technologijų madas visam pasauliui diktuojanti tarptautinė kompanija „Scientific Games“. Su šia, viena didžiausių momentinių loterijų bilietų gamintojų, „Olifėja“ bendradarbiauja daugiau nei dešimtmetį ir kartu žaidėjams yra paruošę 60 skirtingų momentinių loterijų bei daugiau kaip 276 milijonus bilietų.

„Vienas dažniausių klausimų, kurių sulaukiame ne tik iš žaidėjų, bet ir iš giminių – kaip žinoti, kuris bilietas laimingas. Atsakymas paprastas, žinoti neįmanoma. Loterijos bilieto gamybos ir platinimo procese yra daugybė saugiklių, jame dalyvauja tik įgaliojimus turintys asmenys. Paruoštas naujos loterijos bilieto pavyzdys pirmiausia pateikiamas Lošimų priežiūros tarnybai, kuri patikrina, ar žaidimas, taisyklės ir dizainas atitinka nustatytus reikalavimus. Gavus patvirtinimą, visi bilietai yra sugeneruojami užsienyje – „Scientific Games“ programavimo skyriuje, atspausdinami, siunčiami į Lietuvą ir paskirstomi po prekybos vietas. Apsaugoti ir patys bilietai – ant jų yra keli brūkšniniai kodai, iš kurių vienas po nutrinamu sluoksniu. Patikrinti bilietą, ar jis laimingas, galima tik nuskaičius abu kodus – vadinasi, nutrynus bilietą“, – detalizavo „Olifėjos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

200 milijonų eurų laimėjimų

Lietuvoje momentinės loterijos yra itin populiarios.

Kaip teigė D. Kazlauskas, tą lemia kelios priežastys: „Visų pirma, žmonėms patinka iškart sužinoti, ar aplankė sėkmė – nutrynei ir aišku. Antra, „Olifėjos“ organizuojamose momentinėse loterijose laimėjimų dažnis yra tikrai didelis. Kai kuriuose žaidimuose laimingas net kas trečias bilietas“.

Momentinės loterijos gerbėjams siūloma ir pasirinkimo įvairovė. Bilietų kainos varijuoja nuo 1 iki 10 eurų, o pagrindiniai prizai – nuo 5000 iki net ketvirčio milijono eurų.

„Pirmosios momentinės loterijos „Olimpas“ pagrindinis prizas buvo „Opel Kadett“. Tuo metu norint įsigyti automobilį reikėdavo labai daug pastangų ir laiko – turėdavai gauti paskyrą iš darbovietės, laukti eilėje. Tad laimėti automobilį, ir dar tokį, vokišką, buvo svajonės išsipildymas. Dabar žmonės turi kur kas įvairesnių svajonių, todėl ir prizai beveik vien piniginiai. Per visus trisdešimt metų mūsų momentinėse loterijose žaidėjai laimėjo net 200 milijonų eurų“, – įspūdingu skaičiumi dalijosi „Olifėjos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Jubiliejinis bilietas

Solidžią „Olifėjos“ sukaktį žymintį loterijos bilietą „30 metų laimėjimų“ galima įsigyti prekybos vietose bei „Perlas Plius“ taškuose. Bilieto kaina 5 eurai. Laimėjimai – iki 75 000 eurų.

Šį mėnesį Lietuvos prekybos vietose pasirodo specialus, jubiliejinis momentinės loterijos bilietas – „30 metų laimėjimų“. / Organizatorių nuotr.