Už 275 tūkst. eurų pradinę kainą parduodama arklidė, kluonas, vandens malūnas ir vandens bokštas. Tai pirmosios turto varžytinės, kurios tęsis iki liepos 17 dienos.

2016 metais antstolių skelbtose L. Pinkevičiaus šeimos bendrovės „Ranga group“ antrinės įmonės „RG landmark“ varžytinėse už 540 tūkst. eurų parduotas pagrindinis dvaro pastatas bei nuomos teisė į 2,5 hektaro žemės sklypą.

Jį įsigijęs ir šiuo metu atnaujinantis verslininkas Ugnius Kiguolis BNS sakė dabar parduodamų pastatų įsigyti neplanuojantis.

„Parduodamus objektus mačiau, galbūt atsiras šeimininkas, kuris atstatys ir šiuos objektus. Prieš trejus metus su Laimučiu (Pinkevičiumi – BNS) dėl šių objektų kainos nesusitarėme, o šiuo metu varžytynėse nurodyta pradinė kaina manęs nevilioja“, – teigė jis.

U. Kiguolis pasakojo šiuo metu atnaujinantis dvaro rūmus.

„Nuo pat įsigijimo darbai prie Lentvario dvaro nebuvo sustoję nė vienai dienai. Daugiau kaip metus truko projekto derinimas su įvairiomis institucijomis. Šiuo metu jau į sklypą atvesta elektra, derinamas bendras su miestu vandens ir kanalizacijos atvedimas. Dvaras kartu su keliais daugiabučiais toje Lentvario zonoje vis dar nėra prijungti prie miesto tinklų. Jis taip pat jau turi naują stogą, įpusėti ir fasado atnaujinimo darbai“, – komentare BNS teigė jis.

Anot U. Kiguolio, dvare ketinama įrengti muziejų, viešbutį, restoraną, kavinę, menų inkubatorių – jame ketinama įrengti natūralių kvepalų, kvapų, įvairių natūralių priemonių gamybos laboratoriją.

„Techninė projekto sąmata – 7 mln. eurų. 2018 metais buvo gauta nedidelė parama – apie 700 tūkst. eurų bokšto ir fasado atnaujinimo darbams. Numatoma darbų prie bokšto ir fasado atnaujinimo pabaiga – 2022 metų pradžia“, – teigė U. Kiguolis.

L. Pinkevičius Lentvario dvarą įsigijo 2007 metais. Tuomet jis žiniasklaidai teigė dvaro ansamblį planuojantis paversti visuomenei prieinama poilsio, pramogų ir turizmo vieta. Ketinta atkurti vandens malūną, kalvę, kavinę, sutvarkyti parką, interjerams grąžinti grafų Tiškevičių laikų vaizdą. Rūmuose verslininkas ketino ir gyventi.

Pastatams įsigyti paskolą suteikė SEB bankas, tačiau įstrigus jos grąžinimui, 2012-aisiais bankas vienašališkai nutraukė sutartį ir kreipėsi į dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Grafams Tiškevičiams priklausęs anglų neogotikos stiliaus Lentvario dvaras pastatytas XIX amžiuje. Aplink rūmus pagal žinomo prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė projektą įrengtas didelis parkas. Nuo 1957 metų rūmuose buvo įsikūrusi tuometinio Lentvario kilimų fabriko administracija.

Lentvario dvaro rūmai nuo 2008 metų įtraukti į Kultūros paveldo objektų sąrašą.

L. Pinkevičius praėjusiais metais kreipėsi į teismą, prašydamas jam iškelti bankroto bylą.

Byla iškelta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.

Teismo atstovė patvirtino, kad teisme tokia byla yra, tačiau ji dar neišnagrinėta ir paprastai tokių bylų nagrinėjimas užtrunka ilgai, nes yra svarstomi kreditų ir kiti klausimai.

Pasak atstovės, fizinio asmens bankroto byla iš tiesų iškelta paties L. Pinkevičiaus prašymu.

Pasak sklypo pardavimą organizuojančio antstolio Vytauto Mitkaus padėjėjos Dianos Liakaitės, sklypas priverstinai realizuojamas antstolio vykdomojoje byloje dėl hipoteka užtikrintos skolos išieškojimo iš "Malavo".

Sklypas "Malavui" išnuomotas iki 2105 metų pabaigos, jame stovi kavinė, todėl naujasis savininkas galės tik prašyti iš pastatų savininko nuomos mokesčio už žemę. Anot D.Liakaitės, žemės sklypu domisi, tačiau ne itin aktyviai - per mėnesį trukusias varžytines į antstolius kreipėsi iki 10-ies asmenų.

Pernai buvo parduoti ir šiame sklype esantys pastatai, priklausę "Malavui". Kas juos įsigijo neskelbiama.

540 tūkst. eurų – tokią, jau trečią kartą sumažintą Lentvario dvaro rūmų kainą skelbia antstoliai. Prieš devynerius metus rūmus įsigijęs verslininkas Laimutis Pinkevičius spėjo atlikti rūmų architektūros tyrimus, tačiau užklupus krizei, bankrutavo. Paveldosaugininkai teigia, kad naujam investuotojui kelia tik vieną sąlygą – išlaikyti autentišką rūmų išorę.

„Nėra nustatyta vertingųjų savybių viduje, tai jau būtų potencialaus valdytojo fantazija, kaip dvarą įrengti, kokią veiklą ten vykdyti“, – sakė Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Audrius Skaitys.

Nekilnojamojo turto ekspertas sako, kad rūmus labiausiai tiktų pritaikyti turizmui – šalia esantis Edouardo Andre parkas, jį sutvarkius, trauktų turistus. Ekspertas spėja, kad pirkėjų nėra, nes viešbučių statytojai kol kas daugiausiai dėmesio skiria Vilniaus centrui.

„Akivaizdu, kad tie trys nevykę aukcionai rodo, kad tinkama rinkos kaina dar nėra pasiekta ir turbūt yra labai sunku ją apčiuopti, nes tik tam tikrų unikalių objektų ieškantis investuotojas gali atkreipti dėmesį ir ryžtis investuoti“, – teigė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

Rūmus prie patvenkto Lentvario ežero 19-ojo amžiaus viduryje pastatė grafas Juozapas Tiškevičius. Po kelių dešimtmečių dvarą paveldėjęs sūnus Vladislovas Tiškevičius rūmus perstatė, jie įgavo dabartinį angliškosios gotikos vaizdą. Sovietmečiu pastate veikė Lentvario Kilimų fabriko administracija.

Rūmams pradėjus nykti kelios dešimtys jaunų Lentvario gyventojų įkūrė organizaciją, siekiančią, kad rūmai ir parkas būtų restauruoti bei atviri visiems. Pasak jų, nuo dvaro priklauso ir Lentvario gyvenimas – jei rūmai taps traukos centru, aplink pradės kurtis daugiau darbo vietų. Rengiantys kūrybines dirbtuves, koncertus, menines akcijas lentvariečiai sako ieškoję ir galimų investuotojų. Tačiau pirmiausia dvarą esą turėtų perimti valstybė.

„Kai kuriuos kliuvinius, nacionalizavusi dvarą, turi sutvarkyti pati vyriausybė, o po to ji turėtų leisti ateiti kažkokiam operatoriui, kuris ir vykdytų veiklą su aiškiais įsipareigojimais“, – nuomonę išsakė organizacijos „Lentvario parko renesansas“ pirmininkas Povilas Plūkas.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas taip pat yra siūlęs Vyriausybei perimti dvarą valstybės žinion. Po kelių dienų vyksiantis aukcionas parodys, ar investuotojus sudomino perpus – iki pusės milijono eurų – sumažinta rūmų kaina. Turto vertintojai sako, kad rūmų restauravimas kainuos daugiau nei 4 mln. eurų.

Rugpjūčio 31-ąją numatytame aukcione asocialių asmenų landyne ir vietos jaunimo pasilinksminimo vieta tapusių rūmų pradinė pardavimo kaina – 540 tūkst. eurų. Ankstesnėse varžytynėse dvarą mėginta parduoti už 720 tūkst., po to – už 695 tūkst. eurų.

Bankrutavus dvaro savininkui vilniečiui verslininkui Laimučiui Pinkevičiui parduoti Lentvario rūmus nesėkmingai mėgina antstoliai. Tuo metu SEB bankas, kuriam skolingas L.Pinkevičius, nėra įgijęs turto valdymo teisių.

Bankui įkeistą ir šiuo metu areštuotą dvarą siūloma įsigyti bent už 720 tūkst. eurų pradinę kainą.

Numatoma varžytinių pabaigos data – liepos 22-oji. Norintieji dalyvauti jose turėtų sumokėti 10 proc. siūlomos kainos užstatą, t. y. 72 tūkst. eurų.

Lentvario dvaro rūmus 2007 metais įsigijo verslininkas Laimutis Pinkevičius, turtas buvo įkeistas SEB banko naudai. Už L.Pinkevičiaus skolas po penkerių metų turtas buvo areštuotas antstolių. Pastaruoju metu vyko bent kelios varžytinės, tačiau dvaro parduoti nepavyko.

Tiek Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, tiek paveldosaugininkai siūlo perimti dvarą valstybei „teisingai atlyginant“, Valstybinė kultūros paveldo komisija siūlo perduoti turtą Trakų istoriniam nacionaliniam parkui arba dalyvauti šios kultūros vertybės varžytinėse.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis tokių galimybių nemato, nes valstybė, net ir įsigijusi rūmus, neturėtų lėšų jam sutvarkyti.

„Juridiškai tai padaryti ne taip lengva, nes dvaras yra įkeistas bankui už gana didelę sumą, kiek atsimenu. Iš banko taip lengvai nepaimsi, jį reikėtų nupirkti, ko gero. Sakykime, gal ir galima išspręsti nuperkant ar kaip nors užskaitant, bet yra kitas niuansas ne mažiau svarbus – o kas po to“, – BNS kalbėjo Š.Birutis.

Ministras svarsto, kad dvarui geriausia būtų rasti privatų investuotoją, kuris perimtų turtą ir juo rūpintųsi valstybei padedant dotacijomis.

Grafams Tiškevičiams priklausęs anglų neogotikos stiliaus Lentvario dvaras pastatytas XIX amžiuje. Aplink rūmus pagal žinomo prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė projektą įrengtas didelis parkas. Nuo 1957 metų rūmuose buvo įsikūrusi tuometinio Lentvario kilimų fabriko administracija.

Dvaro sodyba 2008 metais paskelbta kultūros paminklu, įregistruota Kultūros vertybių registre ir yra valstybės saugomas objektas.

„Siūlau Vyriausybei spręsti dėl perėmimo valstybės žinion, o Trakų rajono savivaldybei – paruošti pastato panaudojimo kelis variantus, viziją“, – pasiūlymą trečiadienį komiteto posėdyje išsakė jo vadovas „darbietis“ Raimundas Paliukas, ir jam buvo pritarta.

Pasak R.Paliuko, valstybės lygiu nesiėmus spręsti problemos ir laukiant, kol kas nors dvarą nupirks aukcione, jis paprasčiausiai sugrius.

„Kitos kadencijos pabaigoje galėsime nusiųsti buldozerius į Lentvarį, nušluot nuo paviršiaus ir kokius nors kotedžus gerus prie to ežero pastatys“, – ironizavo komiteto vadovas.

Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas sakė, kad norint išsaugoti neogotikinius XIX amžiaus Lentvario rūmus būtinas valstybės įsikišimas.

Lentvario dvaro rūmus 2007 metais įsigijo verslininkas Laimutis Pinkevičius, jie yra įkeisti SEB bankui. Antstoliai kelis kartus bandė Lentvario rūmus parduoti varžytinėse, tačiau kol kas potencialių pirkėjų neatsirado.

„Mūsų kaip skyriaus užduotis – pastebėti, kad pastatas neprižiūrimas, ir reikalauti, kad bent būtų stabilizuota situacija. Nuo 2011 metų yra per 25 reikalavimai surašyti. Būtų galima bausti, jei L.Pinkevičius nevykdytų jokios veiklos, bet gavęs per antstolius reikalavimus jis atlieka minimalius veiksmus – užkalamos durys, langai, nupjaunami medžiai, ir po dviejų savaičių situacija vėl ta pati, kartojamas reikalavimas. Negaliu kalbėti apie valstybės politiką tokių objektų atžvilgiu, galiu kalbėti apie trumpalaikę taktiką, kuri vyksta įstatymų nustatyta tvarka. Manęs irgi netenkina situacija, bet čia politikų klausimas, kaip padaryti, kad pastatas būtų iš tiesų apsaugotas valstybės“, – kalbėjo V.Karčiauskas.

Valstybinė kultūros paveldo komisija taip pat siūlo „valstybei rūmus paimti visuomenės poreikiams teisingai atlyginant ir perduoti Trakų istoriniam nacionaliniam parkui arba dalyvauti šios kultūros vertybės varžytinėse“.

Grafams Tiškevičiams priklausęs anglų neogotikos stiliaus Lentvario dvaras pastatytas XIX amžiuje. Aplink rūmus pagal žinomo prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė projektą įrengtas didelis parkas. Nuo 1957 metų rūmuose buvo įsikūrusi tuometinio Lentvario kilimų fabriko administracija.

Dvaro sodyba 2008 metais paskelbta kultūros paminklu, įregistruota Kultūros vertybių registre ir yra valstybės saugomas objektas.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis savo ruožtu teigia, kad tai nei juridiškai įmanoma, nei duotų praktinės naudos, nes nėra lėšų rūmams sutvarkyti.

Šį klausimą svarsčiusi Valstybinė kultūros paveldo komisija nutarė siūlyti „valstybei rūmus paimti visuomenės poreikiams teisingai atlyginant ir perduoti Trakų istoriniam nacionaliniam parkui arba dalyvauti šios kultūros vertybės varžytinėse“.

Komisijos narys Gediminas Rutkauskas BNS sakė, kad toks siūlymas priimtas „iš bėdos, nes geresnės praktikos nėra“.

„Šitas objektas yra išskirtinis, (...) jis taip apgailėtinai nyksta, privatus sektorius nesutvarko, o teisinė bazė nėra pakankama, kad prispaustų efektyviai valdyti, todėl buvo tokia mintis analizuoti galimybę perimti valstybei. Kažkada tokio plano būta“, – teigė paveldosaugininkas.

Anot jo, Lentvario dvaras ir parkas yra išskirtiniai, pasirūpinti jais būtina, be to, galbūt pavyktų rasti efektyvų modelį, kaip tvarkyti ir kitus apleistus kultūros paveldo objektus.

„Galbūt galima perimti valstybei su privačiu investuotoju ir daryti pusiau viešą, pusiau privatų objektą. Kai objektas valdomas, tvarkomas bendradarbiaujant privačiam sektoriui su viešuoju, randant iš dalies viešą ir privačią paskirtį“, – svarstė G.Rutkauskas.

Apie dvaro perėmimą valstybės žinion kalba ir politikai. Gegužę Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai buvo nuvykę į Trakų rajoną apžiūrėti dvaro.

„Įspūdį paliko labai liūdną. Padėtis bloga, ir jeigu niekas nieko nedarys, jis sugriūs“, – BNS sakė komiteto pirmininkas „darbietis“ Raimundas Paliukas.

„Pasiūlėme savivaldybei nuspręsti, ką ji darytų su tuo dvaru, jeigu jis būtų perimtas visuomenės poreikiams. Galbūt atiduoti Lentvario bendruomenei, sukelti įstaigas ten būtų galima, bet reikia prieš tai suremontuoti“, – tvirtino parlamentaras.

Kultūros ministras pritaria, kad paveldui būtinas išskirtinis dėmesys, tačiau pripažino nematąs nei galimybės, nei naudos Lentvario rūmus perimti valstybės žinion.

„Juridiškai tai padaryti ne taip lengva, nes dvaras yra įkeistas bankui už gana didelę sumą, kiek atsimenu. Iš banko taip lengvai nepaimsi, jį reikėtų nupirkti, ko gero. Sakykime, gal ir galima išspręsti nuperkant ar kaip nors užskaitant, bet yra kitas niuansas ne mažiau svarbus – o kas po to“, – BNS kalbėjo Š.Birutis.

„Turime Sapiegų rūmus, investavome valstybės pinigus ir dar reikia ten investuoti. Bet kodėl valstybė ten turėtų investuoti, kas ten turėtų būti, iškyla klausimas. Dabar turime dar liūdnesnį pavyzdį su Kalnaberžės dvaru. Kadaise jis priklausė privačiai bendrovei ir buvo bendrovė baudžiama daug metų už tai, kad jo netvarko, neprižiūri. Valstybė tuomet perėmė. Ir ką? Ar dvaras dabar prižiūrimas? Tik nebėra, ko bausti. Valstybė dabar turėtų bausti save“, – sakė ministras.

Anot jo, šiais metais paveldotvarkos programai numatyta 1,7 mln. eurų.

„Jeigu mes galvojame, kad už tokius pinigus galime sutvarkyti visą savo kultūrinį paveldą, ko gero, labai klystame“, – teigė politikas.

Jo tvirtinimu, pavėluota pasinaudoti ir Europos Sąjungos fondų lėšomis, nes nebeliko turizmo plėtros programos, pagal kurią buvusiu finansiniu laikotarpiu skirta lėšų ir sutvarkyta dvarų, kitų kultūros paveldo objektų.

„Išeitis labai aiški – jeigu norime išlaikyti savo paveldą, turime skirti tam dėmesio bei lėšų. Šiandien nedovanotinai maža suma skiriama paveldotvarkos programai, į ją įeina ir bažnyčios, ir visi kiti paveldo objektai, įskaitant turbūt ir Gedimino kalną. Kol bent dešimt kartų nepadidinsime programos, tol nieko nebus. Reikia tam ir politinės valios, ir supratimo, ir tam tikro spaudimo. Kol kas dėmesys visuomenės ir politikų mūsų paveldui išsaugoti yra per mažas“, – BNS sakė Š.Birutis.

Jis taip pat svarstė, kad Lentvariu atveju geriausia būtų rasti privatų investuotoją, kuris perimtų turtą ir juo rūpintųsi valstybei padedant dotacijomis.

„Sudėtingas klausimas, pritariu, kad labai svarbus, nes paveldo mes nesugrąžinsime. Visa kita, keliai, geležinkeliai gali palaukti, bet išskirtinio paveldo tikrai nesugrąžinsime, jeigu pavėluosime“, – pabrėžė ministras.

Lentvario dvaro rūmus 2007 metais įsigijo verslininkas Laimutis Pinkevičius. Po penkerių metų už jo skolas dvarą perėmė SEB bankas. Šis vis bando rūmus parduoti varžytinėse, bet kol kas nesėkmingai.

Grafams Tiškevičiams priklausęs anglų neogotikos stiliaus Lentvario dvaras pastatytas XIX amžiuje. Aplink rūmus pagal žinomo prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė projektą įrengtas didelis parkas. Nuo 1957 metų rūmuose buvo įsikūrusi tuometinio Lentvario kilimų fabriko administracija.

Dvaro sodyba 2008 metais paskelbta kultūros paminklu, įregistruota Kultūros vertybių registre ir yra valstybės saugomas objektas.

„Situacija – žiauri. Dvaras neaptvertas ir nesaugomas. Jis jau tapęs vietinių asocialių asmenų lindyne“, – baisėjosi komiteto vadovas Raimundas Paliukas.  Jis tikisi iki birželio pradžios išsamiai išsiaiškinti šio dvaro teisinę situaciją ir su valstybės institucijomis ieškoti kelių šiam unikaliam statiniui gelbėti.

Pasak R. Paliuko, būtų geriausia, jei Lentvario dvarą perimtų valstybė. Tačiau kultūros ministras Šarūnas Birutis atsargiai vertina tokį planą. Kai panašiu būdu Kėdainių rajone esantis Kalnaberžės dvaras buvo nusavintas iš buvusio Darbo partijos lyderio, europarlamentaro Viktoro Uspaskicho, ir perduotas valstybės reikmėms, situacija jame nepasikeitė. Tačiau ir R. Paliukas, ir Š. Birutis laikosi nuostatos, kad būtų nedovanotina Lentvario ir kitus labiausiai apleistų dvarų sąraše esančius pastatus palikti likimo valiai.

Bankrutavusiam savininkui dvaras neberūpi

Lentvario dvarą, kuriame sovietmečiu buvo įsikūrusi įmonės „Lentvario kilimai“ administracija, 2007 m. įsigijo verslininkas Laimutis Pinkevičius. Kurį laiką jis prižiūrėjo dvarą ir dar 2008 m. jame atšoko vestuves su dabar jau buvusia žmona Asta Valentaite.

Kai L. Pinkevičių ištiko bankrotas, 2012 m. dvarą areštavo SEB bankas, kuriam verslininkas jį buvo užstatęs. Panašu, kad prieš vestuves dvaras buvo šiek tiek aptvarkytas, bet po šventės L. Pinkevičius juo nustojo rūpintis, todėl šiuo metu pastato būklė katastrofiška.

„Dvaras oficialiai kol kas – mano, bet bankas jį jau parduoda. Pardavęs pinigus pasiims sau. Jei norėtų, dvarą galėtų perimti savo žinion, bet to kažkodėl nedaro. Prarasti dvarą man gaila, bet nieko nepadarysi – toks gyvenimas“, – sakė su LRT.lt bendravęs L. Pinkevičius.

Jis neslėpė, kad jau yra sulaukęs Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) atakų dėl neprižiūrimo ir griūvančio dvaro, tačiau prisipažino nebeketinąs daugiau į jį investuoti: „Aš tvarkysiu dvarą, o bankas parduos ir pasiims pinigus? Tai nelogiška. Juk dvaro tvarkymui ir projektavimo darbams prieš sunkmetį išleidau apie pusę milijono eurų.“

L. Pinkevičiaus paskaičiavimais, dvarui ir šalia jo esančiam parkui sutvarkyti prireiktų 1,5–2,5 mln. eurų.

Kol kas pirkėjų neatsiranda 

„Lentvario dvaro savininkas nėra bankas ir bankas nėra perėmęs šio turto. Bankas yra hipotekos turėtojas, tačiau dėl to bankas neįgyja turto valdymo teisių. Turtą varžytinėse parduoda antstolis. Kol kas turtas nėra parduotas. Pagal Civilinį kodeksą ir Nekilnojamojo turto kultūros paveldo apsaugos įstatymą, už turtą, jo priežiūrą, vertės išsaugojimą yra atsakingas turto savininkas. Jis turi pareigą turtą prižiūrėti ir saugoti, jam taip pat tenka atsakomybė už padarytą žalą“, – taip apie esamą Lentvario dvaro teisinę ir finansinę situaciją LRT.lt sakė SEB banko atstovė spaudai.

Jau du kartus antstoliai bandė dvarą parduoti, tačiau niekas nepanoro jo įsigyti. Buvo nurodyta, kad dvaro vertė turėtų siekti daugiau nei 1 mln. 155 tūkst. eurų. Neatsiradus pirkėjų per pirmąsias varžytines, antrosiose varžytinėse kaina buvo sumažinta iki 60 proc. jo vertės ir už jį buvo prašoma 695 tūkst. eurų. Tačiau ir už tokią kainą jo pirkti niekas nepanoro.

Ieškos kelių dvarui gelbėti

Spręsti, kaip išgelbėti nuo XVI a. pabaigos istorijos šaltiniuose minimą Lentvario dvarą, bus bandoma birželio pradžioje. R. Paliukas teigė, kad į Seimą kvies SEB banko ir valstybės institucijų, atsakingų už panašius kultūros paminklus, atstovus: „Taip, kaip dabar yra, būti negali, nes dar po kelerių metų gali tekti buldozeriais stumdyti dvaro liekanas. Kol kas aiškaus recepto dvarui gelbėti nežinau, tačiau, tikiuosi, kad po pasitarimo komitete, kurį planuojame birželio 8 d., rasime kokį nors sprendimą.“

Ministras Š. Birutis teigė, kad, jei ir pavyktų Lentvario dvarą perduoti valstybei, toks sprendimas iš esmės nieko nepakeistų, nes vis tiek liktų pagrindinė problema – kur gauti pinigų. Šių metų biudžete iš viso numatyta tik 1,7 mln. eurų Lietuvos paveldėtvarkai.

„Deja, paveldas atgal nesugrįš. Kuo mažiau jam skirsime pinigų, tuo daugiau jo prarasime. Dėl to varpais skambiname jau trejus metus, bet biudžete pinigų daugiau neatsiranda. Peržiūrint šių metų biudžetą, esu pasiryžęs Finansų ministerijai įrodinėti, kad gelbėti Lentvario ir kitus dvarus – pirmaeiliai reikalai, bet kaip man pavyks, nežinau“, –  kalbėjo Š. Birutis.

Tikėtis paramos paveldosaugos tvarkymui Lietuvoje iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų iki 2021 m. nėra didelės vilties. Ministras priminė, kad, kai 2010–2013 m. buvo planuojamos europinės lėšos 2014–2020 m.,  iš beveik 7 mlrd. eurų paveldui buvo teskirta apie 87 mln. eurų.

„Ši suma patenkina tik gal dešimt procentų Lietuvos paveldo poreikių. Todėl dabar aš matau vienintelę išeitį – ieškoti pinigų mūsų šalies biudžete. Bet, net jei būtų padvigubintos biudžeto lėšos paveldui, vis tiek jų būtų labai mažai“, – įsitikinęs ministras.

Ką daro paveldosaugininkai?

Paklausta, ar neištiks Lentvario dvaro katastrofa, jau šešiolika metų KVAD vadovaujanti Diana Varnaitė tikino, kad departamentas daro viską, kad taip neatsitiktų: „Tie mūsų žingsniai – administracinių priemonių panaudojimas, reikalavimų teikimas savininkui. Tačiau L. Pinkevičius į visa tai nereaguoja. Todėl praėjusių metų spalį, supratę, kad mūsų visos galios jau išnaudotos, kreipėmės į Kultūros ministeriją, kad būtų ieškomi išskirtiniai būdai Lentvario dvarui gelbėti. Siūlėme taisyti galiojančius įstatymus, kad galima būtų šį ir kitus dvarus iš savininkų išieškoti.“

Jeigu būtų nuspręsta Lentvario dvarą išpirkti valstybės reikmėms, tuomet, pasak D. Varnaitės, grėstų nemenkos išlaidos, nes pagal šiuo metu galiojančius įstatymus ir Civilinį kodeksą, išpirkėjui – valstybei – pereitų ir visos buvusio dvaro savininko skolos.

Lentvario dvaras – pats svarbiausias

Kaip teigė D. Varnaitė, Lentvario dvaras pagal savo svarbą ir vertę yra embleminis ir laikytinas visų dvarų sąraše pirmuoju.

Šis nuo 1596 metų minimas dvaras ilgą laiką priklausė grafams Tiškevičiams, kurie jį valdė nuo 1820 iki 1939 m. Jie dvarvietėje 1855–1865 m. pastatė iki šių dienų išlikusius anglų neogotikos rūmus. Žinomas Prancūzijos architektas Edouardas Andre suprojektavo unikalų 20 ha parką. 

Kiekvienais metais, anot D. Varnaitės, nyksta ir kitas Lietuvos dvarų perlu laikomas Belvederio dvaras. Panemunėje, netoli Jurbarko, esantis XIX a. pradžios unikalus architektūros paminklas, ant kurio sienos pritvirtinta lentelė byloja, jog jis saugomas valstybės, nuo 2005 m. eina iš rankų į rankas. Neprižiūrimas ir akyse nykstantis dvaras šiuo metu priklauso viešajai įstaigai „Belvederio dvaras“, kuriai vadovauja Arvydas Kvietkauskas. Kaip jis planuoja tvarkyti dvarą, LRT.lt pasikalbėti nepavyko, nes vilnietis verslininkas šiuo metu nepasiekiamas. 

Per dvejas varžytynes nepavyko parduoti vieno žymiausių šalies kultūros paveldo objektų - Lentvario dvaro rūmų, šeštadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

Po antrų neįvykusių varžytinių Trakų rajono valdžia, sunerimusi dėl dvaro rūmų likimo, kreipėsi į šalies Vyriausybę. Kultūros paveldo departamento atstovai teigia, kad Trakų rajono valdžia turėtų suprasti, jog valstybė šiuo metu neturi finansinių galimybių prikelti dvarų. Be to, savivaldybė, kurios teritorijoje yra šis kultūros paveldo objektas, taip pat už jį atsakinga.

Kaip skelbė BNS, pernai Seimo Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė kreipėsi į Vyriausybę ir Kultūros ministeriją dėl galimybės Lentvario dvaro rūmus perimti valstybės nuosavybėn.

„Lentvario rūmai – išskirtinis neogotikinio stiliaus dvaras. Šis objektas nuo 2008 metų įtrauktas į Kultūros paveldo objektų sąrašą ir juo privalo rūpintis Kultūros paveldo departamentas. Šiuo metu dvaras yra apgailėtinos būklės, apgriuvęs, apleistas, langai išdaužyti, o rūmų bokštai trupa ir yra avarinės būklės“, - tada tvirtino parlamentarė.

Pasak jos, reikia nedelsiant imtis priemonių, kad rūmai būtų perimti valstybės žinion, skubiai pradėti restauruoti, nes apleistas rūmų pastatas kelia ir didelį pavojų aplinkiniams.

SEB bankas 2007 metais suteikė L. Pinkevičiui 1,176 mln. eurų paskolą, tačiau verslininkui nemokant įmokų, 2012-ųjų sausį bankas vienašališkai nutraukė sutartį ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Grafams Tiškevičiams priklausęs anglų neogotikos stiliaus Lentvario dvaras pastatytas XIX amžiuje, pagal žinomo prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė projektą aplink jį įrengtas didelis parkas. Nuo 1957 metų rūmuose buvo įsikūrusi tuometinio Lentvario kilimų fabriko administracija.

L. Pinkevičius žiniasklaidai yra teigęs, kad dvaro ansamblį planuoja paversti visuomenei prieinama poilsio, pramogų ir turizmo vieta. Ketinta atkurti vandens malūną, kalvę, kavinę, sutvarkyti parką, interjerams grąžinti grafų Tiškevičių laikų vaizdą. Rūmuose verslininkas ketino ir gyventi.