Pirmiausia laistomi jauni, šiemet ar pernai pasodinti medeliai. Tuomet paliejami krūmai, gėlynai. Per įrengtus laistymo šulinėlius laistomi ir brandūs medžiai. Kai kuriose miesto vietose laistoma ir dienomis. Vanduo laistymui imamas iš miesto želdinius prižiūrinčios įmonės „Stebulė“ vandens talpų, kai kur – iš hidrantų.

„Norime nuraminti susirūpinusius vilniečius, kad per karščius miesto želdiniai nelieka nepalaistyti. Tiek medžius, tiek krūmus laistome kiekvieną naktį, kad jie pasisavintų kuo daugiau vandens. Tačiau jauniems medžiams sunku tokiu sausu oru. Dėkojame gyventojams, kurie, kiek gali, palaisto prie savo namų augančius medžius, krūmus, gėles“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Norime nuraminti susirūpinusius vilniečius, kad per karščius miesto želdiniai nelieka nepalaistyti. Tiek medžius, tiek krūmus laistome kiekvieną naktį, kad jie pasisavintų kuo daugiau vandens.

Pastebėjus džiūstančius augalus, raginama pranešti programėlėje „Tvarkau miestą“.

Gyventojai taip pat gali pasitikrinti, kaip prižiūrimi želdiniai laistymo žemėlapyje.

Klimato kaita iš tiesų apsunkimo medžių gyvenimą mieste, todėl diegiamos naujausios technologijos, padedančios medžiams išgyventi. Miesto želdinius prižiūrinti įmonė „Stebulė“ šiuo metu sostinėje diegia automatinę dirvožemio drėgmės stebėsenos sistemą, kuri leidžia realiuoju laiku stebėti, ar augalams pakanka drėgmės. Dirvožemio drėgmės jutikliai įdiegti kai kuriose šiaurinės ir centrinės miesto dalies gatvėse. Planuojama jų tinklą išplėsti ir kitose miesto vietose. Jutikliai įkasami į 20–50 cm gylį, kad pamatuotų ne dirvožemio paviršiaus, o gilesnių sluoksnių drėgmę. Prie krūmų šie jutikliai įkasami į mažesnį gylį, prie medžių – giliau.

Ateityje tam tikrose teritorijose planuojama įrengti kapiliarinio laistymo sistemą, kuri automatiškai laistys augalus, gėlynus.

„Ūkiai nepamena tokių metų, kad net prieš sėjant vėlyvas daržoves reikia dirvą palaistyti, nes pasodinus į tokią sausą dirvą derliaus tiesiog nesulauksime“, – penktadienį LRT teigė Indrė Lukoševičienė. 

„Sausros padarinius bus galima vertinti šiek tiek vėliau, nes ilgo laistymo pasekmės pasimatys vėliau“, – pridūrė ji. 

Pasak I. Lukoševičienės, didieji daržininkystės ūkiai turi laistymo sistemas, bet ne visiems laukams, o esant tokiai sausrai laistoma visą laiką.

„Laistymas niekada neatstos  lietaus. Ne visus laukus palaistoma tada, kada reikia ir tiek, kiek riekia dėl laistymo sistemų trūkumo, jų dažniausiai neturi maži ūkiai. Tai nesulaukus  lietaus pas juos derlius gali būti ne koks. Laistomos daržovės patiria stresą laistomos šaltu gręžinio vandeniu, jas geriausia laistyti artima oro temperatūra, o patyrusios stresą daržovės dažniau serga visokiomis ligomis“, – pabrėžė ji.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė be kita ko tvirtino, kad šalnos daržininkams didelės žalos nepadarė: „Šalnos turėjo įtakos, bet ūkininkai sugebėjo su jomis sukovoti naktimis pasėlius dangstydami ir juos laistydami, nes laistomos daržovės geriau perneša šalnas. Tai šalnos didelių nuostolių nepadarė“.

I. Lukoševičienė pabrėžė, kad jeigu rinkoje dėl sausros Lietuvos vietinių daržovių bus trūkumas, jos brangs.

Kaip BNS perduotame komentare teigia laikinasis „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus, mieste su vandens tiekimo sutrikimais susiduria apie tūkstantis kauniečių.

Pasak jo, visi miesto gręžiniai ir siurblinės dirba pilnu pajėgumu, o tiekimo problemos fiksuojamos vakarinėje miesto dalyje, daugiausia Aleksoto ir Vilijampolės mikrorajonuose.

„Rytinėje miesto dalyje esančiuose gręžiniuose, iš kurių išgaunama didžioji dalis miestui tiekiamo vandens, dar yra nemažai rezervų. Šiuo metu bendrovės „Kauno vandenys“ specialistai ieško sprendimų, kaip iš rytinės miesto dalies didesnius vandens kiekius „permesti“ į vakarinę pusę. Tai turėtų padėti išspręsti problemą“, – sako R. Šulskus.

Jis žada, jog kauniečius, kurie visiškai neturi vandens, bendrovės specialistai aprūpins į plastikines talpas įpilto geriamojo vandens atsargomis.

„Vilniaus vandenys“ skelbia, kad Vilniuje visi gyventojai aprūpinami geriamuoju vandeniu, bet yra vietų, kur dėl išaugusio vandens suvartojimo, sumažėjęs jo slėgis.

Šiomis dienomis Vilniuje vandens suvartojimas vidutiniškai išaugo ketvirtadaliu, o Kalnėnų rajone – net tris kartus.

Vandens tiekėjai pastebi, jog problema paaštrėja vakarais, kai namo grįžę gyventojai jį masiškai naudoja ne tik buities reikmėms, bet ir laistymui.

Gyventojai prašomi nelaistyti vejų arba bent jau to nedaryti vakarais, nuo 18 iki 23 valandos, kai yra didžiausias vandens poreikis.

Lietuvoje šią savaitę laikosi karšti orai, o trečiadienį ir ketvirtadienį laukiama birželiui rekordinio 36 laipsnių karščio.

Švediją ir Graikiją niokoja miškų gaisrai, Britų salyne nuo karščių deformavosi geležinkelių bėgiai, o lietuvių ūkininkai skundžiasi dėl išdegusių pasėlių. Neįprastai šilta ir sausa vasara tapo iššūkiu ir miestų žaliosioms erdvėms, kuriose augalai leipsta nuo karščio.

Specialistai tikina, kad išvengti išdegusių vejų bei nuo karščio nuleipusių gėlynų tikrai įmanoma, tereikia vadovautis keliais svarbiais patarimais.

Kaip pasakoja aplinkos priežiūros ekspertė Liudmila Dementenko, pagrindinė augalų priežiūros per karščius taisyklė paprasta – negailėti vandens.

„Augalus būtina gausiai laistyti tam, kad būtų užtikrintas reikiamas drėgmės kiekis. Tai ypatingai svarbu kalbant apie tuos augalus, kurių šešėlis beveik nepasiekia. Saulės spinduliai juos sušildo itin sparčiai ir greitai išgarina drėgmę, todėl ir laistyti juos būtina dažnai“, – teigė Liudmila Dementenko.

Augalus būtina gausiai laistyti tam, kad būtų užtikrintas reikiamas drėgmės kiekis.

Vieni leipsta, kiti bujoja

Tai, kad augalui smarkiai trūksta drėgmės, išduoda sparčiai vysti pradedantys jo lapai. Labai greitai po to žūva ir visas augalas.

Karšti ir sausi vasaros orai ypač neigiamai veikia paparčius, maumedžius ir šermukšnius, tuo tarpu nedideli dekoratyviniai krūmai ir daugiametės gėlės tokioms sąlygoms yra žymiai atsparesni. Pavyzdžiui, karštį ir sausrą puikiai toleruoja pelargonijos, begonijos, margeniai, ožekšniai ir paprastasis buksmedis

Nors gėlynai ir vejos itin karštomis ir sausomis vasaromis laistomi dažnai, tačiau apie tai, jog drėgmė žūtbūt reikalinga ir medžiams, ypač tik ką pasodintiems, neretai pamirštama.

Reikiamą drėgmės kiekį būtina užtikrinti ir soduose augantiems vaismedžiams bei įvairiausių rūšių uogų krūmams, ypač prieš pastarųjų derliaus sezono pradžią.

Dar didesnė priežiūra karštomis vasaromis reikalinga balkonuose auginamiems augalams. Juos patariama laistyti bent keletą kartų per dieną, o auginti kruopščiai parinktame inde.

„Tinkamos formos ir aukščio vazono ar lovelio parinkimas balkonų augalams yra be galo svarbus. Maži ir seklūs gėlių loveliai su plonomis sienomis arba betoniniai vazonai vasaromis greitai įkaista ir augalus alina, tad jų reikėtų vengti. Šiuo metų laiku augalus geriausia laikyti dvigubuose vazonuose su vandens rezervuarais ir drėgmės matuokliais, tiksliai nustatančiais laistymo poreikį“, – patarė aplinkos priežiūros ekspertė Liudmila Dementenko.

Kas tinka vejai, netinka gėlėms

Vasaromis augalus būtina laistyti retai, tačiau gausiai. Gerai palaistytoms vejoms, medžiams ar krūmams drėgmės visiškai pakanka 3 – 4 dienoms, net ir vyraujant didžiausiems karščiams. Tiesa, svarbu nepamiršti, jog norint augalams nepakenkti, juos reikia laistyti tik tam tikru paros metu. Palankiausia tai daryti yra rytais, vėlyvą vakarą ar naktimis, tuo tarpu dienomis to derėtų vengti.

„Laistymas dieną, esant aukščiausiai oro temperatūrai, gali net nudeginti augalų, pavyzdžiui gėlių, lapus. Saulė palaistytus augalus kaitina itin intensyviai. Tiesa, jeigu augalai įkurdinti šešėlyje, juos laistyti galima bet kada.

Tokios pat taisyklės galioja ir kalbant apie vejos laistymą. Ją drėkinti  derėtų tik ryte arba vakare“, – aiškino ekspertė, pridūręs, jog per karščius žolė taip pat pjaunama žymiai rečiau nei įprastai, o ir paliekama ji aukštesnė.

Be to, numatomiems ypač šiltiems ir sausiems orams taip pat patariama pasiruošti ir iš anksto patręšti augalus, kadangi to daryti svilinant karščiams nepatariama.

Norint turėti gausų ir kokybišką derlių, labai svarbu daržoves tinkamai prižiūrėti ir laistyti, nes vasaros laikotarpiu galima susidurti su įvairiomis problemomis: permaininga oro drėgme bei temperatūra ar intensyviu kenkėjų ir ligų plitimu.

Šiuo metu įsisiūbuojantis šiltnamiuose užaugintų pomidorų ir agurkų sezonas teikia ne tik lietuviškų daržovių derlių, tačiau ir daugybę klausimų apie tinkamą auginimą. Įpusėjus vasarai daržovių priežiūra šiltnamyje lyg ir nereikalauja didelių pastangų, tačiau augalų būklė ir derlius labai priklauso nuo teisingai ir laiku atliktų darbų.

Geriausia – ankstyvas rytas

Didžiausio Baltijos šalyse šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa“ vyr. agronomas Nerijus Rakickas, auginantiems pomidorus ir agurkus bei laukiantiems gausaus jų derliaus, pataria juos laistyti anksti ryte.

„Rekomenduojame daržoves laistyti anksti ryte nuo saulės patekėjimo praėjus maždaug 2–3 valandoms. Tuomet augalai ir dirva būna vėsiausi. Vakare palaistytos daržovės ilgai būna drėgnos ir gali susirgti grybelinėmis ligomis“, – pasakoja N. Rakickas. Ypač pavojinga daržoves laistyti vakare, kai oro temperatūra nukrenta žemiau 10 laipsnių.

Reikia prisitaikyti prie klimato

Agronomo teigimu, labai svarbu tinkamai pasiruošti permainingiems vasaros orams. „Alinant karščiams rekomenduojame šiltnamyje iš vakaro pasistatyti talpas su vandeniu: kibirus, laistytuvus ar net voneles. Dienos metu garuojantis vanduo sukurs palankesnę atmosferą jūsų daržovės“, – teigia N. Rakickas. Pastovėjęs šiltnamyje vanduo sušyla iki reikiamos temperatūros ir juo galima laistyti augalus. Per patį vasaros karščių piką šaltas vanduo sukeltų augalams didelį stresą.

Aukšta temperatūra taip pat daro didžiulę įtaką santykinei oro drėgmei, kuri tokiu metu ženkliai sumažėja. „Tuomet reikėtų atkreipti dėmesį į šiltnamio aplinką – tarplysvius, tuščius ir neužsodintus plotus bei juos palaistyti. Garuojantis vanduo palengvins padėtį, o santykinės oro drėgmės sureguliavimas padės augalui lengviau prisitaikyti prie aukštos oro temperatūros“, – vieną iš būdų problemai spręsti siūlo „Kietaviškių gausos“ vyr. agronomas.

Specialisto nuomone, reikia atidžiai tikrinti laistymui skirto vandens temperatūrą, kuri neturi viršyti 20 laipsnių. „Vandens, kuriuo ketinate laistyti daržoves, temperatūra turi būti panaši į aplinkos. Optimaliausia, kad ji būtų ne mažesnė nei 18 laipsnių“, – sako N. Rakickas. Labai svarbi ir vandens kokybė –  jame neturi būti daug druskų, kalcio, natrio, chloridų.

Taisyklingas laistymas

Kadangi į šiltnamį nepatenka lietaus vanduo, daržoves tenka laistyti reguliariai ir labai svarbu laikytis įprasto ritmo. Pomidorus ir agurkus patariama laistyti vieną kartą per dieną. Liejant dažnai ir ne po daug, vanduo neįsigeria, išgaruoja, o laistant per daug – augalų šaknys džiūsta, išplaunamos trąšos.

Jau derančiam ir dideliam augalui saulėtą dieną reikia apie 1,5–2 litrus vandens. Daug kas priklauso ir nuo dirvožemio – jei jis yra lengvesnis, vandens reikia daugiau, o jeigu linkęs kaupti drėgmę – mažiau. Apsiniaukusią dieną laistyti patariama mažiau, užtenka litro vandens vienam augalui.

Laistymo normos taip pat priklauso nuo augalo augimo tarpsnio, šaknų sistemos galingumo, dirvožemio fizikinių savybių, oro temperatūros bei laistymo technikos ir būdo.

Klaipėdoje imtasi laistyti pagrindines miesto arterijas, kuriomis važiuoja viešasis transportas. Taip siekiama išvengti didelio dulkėtumo. Kiek laiko bus laistomos gatvės, priklausys nuo orų.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda sakė, kad magistralines gatves vandeniu pradėta lieti praėjusią savaitę. Tai specialia technika buvo daroma du kartus: naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį ir iš ketvirtadienio į penktadienį.

„Pagal patvirtintą tvarką gatves reikia pradėti laistyti, kai nelyja penkias paras. Kiek laiko tai bus daroma, priklauso nuo orų. Nėra jokių taisyklių, kaip žaidžiant šachmatais, kokį ėjimą atlikti. Gatvės laistomos pagal poreikį“, – tvirtino vadovas.

Šią savaitę, jei nebus lietaus, pagrindines miesto arterijas taip pat planuojama laistyti. Pasak L.Dūdos, šie darbai atliekami, kad būtų išvengta didelio dulkėtumo.

Vasaros sezono metu laistomos ir žvyruotos gatvės. Tačiau ant jų pilamas ne paprastas, o druskingas vanduo.

„Jei piltume paprastą vandenį, po valandos neliktų jokios žymės. Druska yra kaip rišamoji medžiaga. Ji sutvirtina dangą“, – paaiškino direktorius.

Vanduo laistyti žvyruotoms gatvėmis imamas ne iš jūros, o iš naftos gręžinių. Pastarasis daug sūresnis.

„Tikras sūrymas. Jei pakliūva ant žolės, ši nudega. Jūros vanduo palyginti mažai sūrus“, – komentavo direktorius.

Karščiai tapo išbandymu ne tik Klaipėdos universiteto Botanikos sodo augalams, bet ir darbuotojams. Žmonės devynių hektarų ploto teritoriją savo rankomis laisto vandeniu iš Danės upės.

Pasak Klaipėdos universiteto Botanikos sodo Ūkio dalies vedėjo Vytauto Žebrausko, sausra kol kas didelių nuostolių nepadarė. Nudžiūvo tik vienas kitas medelis, tačiau manoma, kad jie dar atsigaus.

Išskirtiniams augalams karšti orai taip pat nepakenkė. Nė vieno iš jų karštis nenumarino.

"Stengiamės, kad kaitra nepridarytų daug žalos. Svarbiausia dabar yra laistyti. Nuolat pilame vandenį ant medžių, krūmų, gėlių, žolės, kitų augalų. Stengiamės, kad jų šaknys būtų drėgnos. Atsikvėpiame tik tada, kai palyja. Lietaus labai laukiame", – pasakojo vedėjas.

V.Žebrauskas negalėjo pasakyti, kiek per dieną vandens reikia Botanikos sodui palaistyti. Anot jo, kiekis nėra skaičiuojamas. Tačiau, palyginti su įprastomis dienomis, vandens išliejama kur kas daugiau.

"Aišku, augalams reikėtų daugiau vandens, bet žemę drėkiname, kiek tik galime", – tvirtino vedėjas.

Botanikos sodas neturi įrengtos laistymo sistemos. Vanduo varikliais pumpuojamas į statines, o arčiau esančios vietos laistomos tiesiai iš jų. Į toliau esančias talpykles vanduo nugabenamas perpylus jį į kitas taras.

"Vargstame, nes neturime laistymo sistemos. Šiuo klausimu esame labai atsilikę. O laistymo sistemos sodui labai reikėtų – ji turėtų būti privesta prie visų kolekcijų. Reikia, atsukai ir palaistei. Kadangi sistemos neturime, viską darome savo rankomis. Privalome saugoti gamtos grožį, kad žmonės galėtų juo džiaugtis", – pabrėžė vedėjas.

Kitokių priemonių apsaugoti augalus nuo karščio sodo darbuotojai nesiėmė.

"Svarbiausia palaikyti drėgmę. Kiekvienam augalui pavėsinės nepastatysi", – teigė vedėjas.

Vilniaus želdinių laistymui kas mėnesį reikia 1,3 tūkst. kub. m vandens, tokio vandens tiekio pakaktų 1 300  vonių arba naujai planuojamo sostinės 25 m baseino užpildymui.

Nors Vilniuje šiais metais pražydo daugiau nei 170 tūkstančių gėlių: našlaitės, daugelio rūšių vienmetės gėlės - daugiausiai smulkiažiedės ir gumbinės begonijos, tačiau sostinėje laistomos ne tik gėlės, bet ir medžiai, ypač tie, kurie buvo pasodinti kartu su sutvarkytomis gatvėmis, tai ir nauji medžiai Rokantiškių kapinėse, Molėtų plente, Kanto alėjoje, Šventaragio, Vasario 16-osios, Žvejų, Gariūnų, Arsenalo ir kitose gatvėse.

Sostinėje šiuo metu prižiūrimi ir laistomi 600 medžių, kadangi šie medžiai buvo pasodinti neseniai, jie bus vasarą nuolat laistomi tris metus. Tai daroma tam, kad medis prigytų.

Tuo tarpu laistomi gėlynai tradiciškai sužydėjo Neries krantinėje – kaip ir kasmet pražydo Meilės krantai. Be to, naujos gėlės pasodintos ir Nepriklausomybės aikštės gėlyne vietoj vandens fontano šalia LR Seimo. Kaip ir pernai, gėlynai suformuoti Gedimino prospekte, Vrublevskio, Aušros Vartų, Pilies ir Lvovo gatvėse, Europos bei Šv. Petro – Povilo aikštėse. Lovelio formos vazonuose gėlės augs Konstitucijos ir Kalvarijų gatvėse, tuo tarpu krepšelio - Arsenalo g.

Tradiciškai gėlynai sužydėjo ir Žirmūnų, Petro - Povilo, Žaliojo tilto žieduose. Be to, dešimtyje skverų – Odminų, Kudirkos, Mickevičiaus, Žemaitės, Vašingtono, Rūdininkų, Dudajevo, Operos ir baleto teatro, Kosciuškos, Sirvydo. Gėlynai bus suformuoti ir šalia Sausio 13-osios memorialo, prie J. Matulaičio bažnyčios, pražys ir Narbuto g., Mindaugo tilto bei Lvovo g. gėlynai.

Medžiai yra gyvas organizmas – negaudami pakankamai vandens jie pradeda džiūti, numeta lapus. Dėl sausros augalus puola kenkėjai, padidėja tarša mieste – visi šie veiksniai susilpnina medžių atsparumą ligoms.

"Džiūstantys medžiai yra natūralus reiškinys, kai vyrauja karšti ir sausi orai. Jiems pradeda trūkti drėgmės. Retos liūtys ar trumpalaikis lietus neatgaivina medžių", – aiškino Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Specialistė pasakojo, kad karštis privilioja įvairias ligas, kenkėjus. "Vienus medžius puola voratinklinės erkutės, kitus kankina miltligė – medžių lapai pradeda baltuoti. Šioms lioms įtakos turėjo sausra", – sakė R.Savickienė.

Sezoninės ligos medžiui nepakenkia, tačiau sugadina medžių lapiją. Pavyzdžiui, voratinklinės erkutės iš lapų išsiurbia visus syvus ir jie susisuka, pagelsta, džiūsta ir galų gale nukrenta dar nesibaigus vasarai.

Norint apsaugoti medžius nuo kenkėjų galima būtų juos purkšti pesticidais, tačiau naudoti mieste chemikalus griežtai draudžiama.

Medžiams labai pagelbėtų laistymas, tačiau Kaunui tai tiesiog per brangu. "Laistome tik gėles ir naujai mieste pasodintus medelius. Kaunui iki kitų Europos miestų dar toli. Daugelio šalių miestuose sodinant naujus medžius šalia įrengiama drėkinimo sistema, tad jiems drėgmės pakanka", – pastebėjo vedėja.

Pernai vasarą ilgai žaluma džiuginę kaštonai šįmet kenčia kaip ir kiti medžiai. Feromoninės gaudyklės, įrengtos ant medžių, nespėja vienu metu kariauti ir su kenkėjais, ir su kaitra.
"Mūsų eksperimentinis kaštonų gelbėjimo planas pernai pasitvirtino, todėl šiemet tęsiame kovą su kenkėjais, deja, negalime iš anksto numatyti, kokios bus klimato sąlygos. Per tokius karščius kenkėjai sparčiai dauginasi ir puola medžių lapus", – apgailestavo skyriaus specialistė Giedrė Rondamanskienė.

"Kaštonų liga visoje Europoje paplitusi jau dešimt metų, todėl būtų naivu galvoti, kad per metus ar dvejus įmanoma nugalėti šią ligą. Reikia apsišarvuoti kantrybe", – sakė ji.
Kovoti su įvairiausiomis augalų ligomis savivaldybės aplinkosaugininkams nuo šių metų padeda Vytauto Didžiojo universiteto specialistai, kurie renka duomenis apie kenkėjus, ligas, pateikia rekomendacijas.