Kaip nurodo prokuratūra, kaltinamasis turės atlyginti daugiau nei 46 tūkst. Eur žalą: 38 tūkst. 812 Eur Lietuvos kriminalinės policijos biurui, beveik 902 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondui ir beveik 6 tūkst. 372 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondui.

Teismas konstatavo, kad E. K. 2022 m. lapkričio 5 d., sulaikomas policijos pareigūnų, įtariant jį nusikalstamos veikos padarymu, siekdamas išvengti sulaikymo, įlipęs į savo automobilį „BMW 7“, panaudojo fizinį smurtą prieš savo pareigas atliekantį ir E. K. sulaikyti siekiantį policijos pareigūną.

Kaltinamasis pro praviras automobilio dureles atstūmė pareigūną nuo savęs ir uždarė dureles. Policininkas bandė E. K. sulaikyti ir atidaryti vairuotojo dureles, tačiau policijos pareigūno plaštaka įstrigo durelių rankenoje. E. K. staiga pradėjo važiuoti ir didinti greitį, tempdamas automobiliu pareigūną apie 20 metrų. Nukentėjusiajam lūžo delnakaulis.

Kaltinamasis E. K. kaltu neprisipažino, parodymų nei teisme, nei per ikiteisminį tyrimą nedavė, tačiau įrodymų, patvirtinančių E. K. kaltę byloje buvo surinkta pakankamai.

Teismas atmetė kaltinamojo gynėjo samprotavimus, neva kaltinamasis, tamsiu paros metu negalėjo tinkamai įvertinti, kad priešinasi pareigūnui, nes policijos automobilis buvo be skiriamųjų ženklų, o pareigūnas nevilkėjo policininko uniformos.

Teismas konstatavo, kad tai tik gynybinė versija. Pareigūnai veikė pagal nustatytus reikalavimus, vilkėjo taktinius drabužius, policijos tarnybiniame automobilyje pradėjus sulaikymo operaciją buvo įjungti švyturėliai, todėl, nors ir tamsiu paros metu, E. K. negalėjo nesuprasti, kad pareigūnas reikalavo sustoti. Bet vyras teisėtų reikalavimų sustoti nevykdė, nuvažiavo, nes siekė pabėgti, toks buvo jo tikslas.        

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam E. K. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Baudžiamosios bylos duomenimis, 2022 metų spalį, nakties metu, niekur nedirbantis E. K. išdaužė gyvenamojo namo Kaune durų stiklą ir įsibrovė į vidų. Vyras sužalojo namo šeimininką, grasino jam ir kartu namuose buvusiai jo draugei bei neteisėtai pasisavino kauniečiui priklausiusius 20 tūkst. eurų.

Anksčiau už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukčiavimą teistas asmuo apklausų metu dėl padaryto nusikaltimo pareigūnams neprisipažino. Tiek jis, tiek automobiliu kartu važiavusi ir ten jo laukusi draugė teisinosi, kad naktį šiaip sau važinėjosi miesto gatvėmis.

Visgi teisėsaugos pareigūnų surinkti ir teisiamojo proceso metu ištirti įrodymai patvirtino E. K. kaltę. Abu nukentėjusieji atpažino kaltinamąjį, miesto vaizdo kamerų įrašai užfiksavo jo automobilio judėjimą įvykio vietos prieigose iš karto prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat nustatytas kaltinamojo mobilaus telefono prisijungimas prie mobiliojo ryšio operatorių bazinės stoties, aptarnaujančios įvykio vietos teritoriją.

Apylinkės teismas, paskelbdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš dalies patenkino nukentėjusiųjų pareikštą civilinį ieškinį. Nukentėjusiajam priteista 23,3 tūkst. eurų turtinės ir 1,5 tūkst. eurų neturtinės žalos. Nukentėjusiąja pripažintai šeimininko draugei – 500 eurų neturtinės žalos.

Kauno apylinkės teismo nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.

26-erių Shervinas Hajipouras (Šervinas Hadžipuras) sukūrė dainą „Baraye“, kuri skambėjo per protestus visame Irane, kilusius dėl Mahsos Amini mirties 2022 metų rugsėjo mėnesį areštinėje.

22-ejų kurdų kilmės iranietė M. Amini buvo suimta vadinamosios moralės policijos už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą šalies aprangos kodą moterims.

Penktadienį Sh. Hajipouras savo puslapyje socialiniame tinkle „Instagram“ nurodė, kad buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme už „riaušių kurstymą ir provokavimą, siekiant sutrikdyti nacionalinį saugumą“.

Jis pridūrė, kad taip pat gavo aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už propagandos prieš vyriausybę skleidimą.

Kol kas neaišku, kada buvo paskelbtas nuosprendis; apie jį kitais kanalais neskelbta.

Pagal Irano įstatymus laisvės atėmimo bausmės atliekamos vienu metu, o tai reiškia, kad Sh. Hajipouras už grotų praleis trejus metus. 

Antradienį 70-metis O. Orlovas, Nobelio premiją pelniusios teisų gynimo grupės „Memorial“ vienas iš lyderių, buvo nuteistas kalėti pustrečių metų už tai, kad pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą.

Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkas Jorgenas Watne Frydnesas (Jorgenas Vatnė Friudnesas) pareiškime teigė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino „režimas daugelį metų stengiasi nutildyti „Memorial“ ir kitų svarbių Rusijos pilietinės visuomenės organizacijų vadovus“.

„Dabar jie naudojasi karu Ukrainoje kaip pretekstu užbaigti šį darbą, – pareiškime teigė jis. -Svarbu, kad jiems nepavyktų.“

2022 metais „Memorial“ buvo apdovanota Nobelio taikos premija kartu su baltarusių aktyvistu Alesiu Bialiackiu ir Ukrainos pilietinių laisvių centru.

Nobelio komitetas teigė, kad „Memorial“ grupė apdovanota už „išskirtines pastangas dokumentuojant karo nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą valdžia buvusioje Sovietų Sąjungoje ir posovietinėje Rusijoje“.

O. Orlovas buvo apkaltintas Rusijos kariuomenės diskreditavimu Prancūzijos internetiniam leidiniui „Mediapart“ rašytoje skiltyje ir spalį po pirmojo teismo proceso jam buvo skirta bauda.

Tai buvo palyginti švelni bausmė ir prokurorai pareikalavo naujo teismo proceso.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje įsteigta „Memorial“ tapo vienu svarbiausių Rusijos pilietinės visuomenės ramsčių, saugodama komunistinių represijų aukų atminimą ir vykdydama kampanijas prieš teisių pažeidimus.

Rusijos valdžios institucijos organizaciją oficialiai išformavo 2021-ųjų pabaigoje, jau stiprėjant represijoms šalyje.

Už tokias pataisas trečiadienį po pateikimo balsavo 47 Seimo nariai, prieš buvo 19 ir susilaikė 30 parlamentarų, kitu balsavimu jos grąžintos iniciatoriui tobulinti.

Už pataisas balsavo valdantieji, o opozicijos atstovai bei keli valdantieji buvo prieš ir susilaikė. Nemaža dalis Seimo narių nedalyvavo balsavime – 15 konservatorių, taip pat didžioji dalis socialdemokratų, keletas Liberalų sąjūdžio atstovų.

Pataisomis siūlyta, kad išeitinė išmoka būtų nemokama, jeigu Seimo narys įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pražįstamas kaltu dėl nusikaltimo, arba Konstitucinis Teismas (KT) konstatuoja, kad jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją bei sulaužė priesaiką. Šiuo metu išeitinės Seimo narys negauna, jei jis perrenkamas kitai kadencijai.

„Tai gali būti nebūtinai kalėjimo bausmė, tai gali būti ir bauda. Bet jei yra baudžiamasis nusikaltimas, siūloma tokia sankcija“, – Seime žurnalistams sakė J. Razma.

Pasak J. Razmos, pataisa jis siekė, kad parlamentaras negautų išeitinės kompensacijos, kai įsiteisėjus teismo nuosprendžiui ar KT konstatavus priesaikos sulaužymą bei šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, Seime neužtenka balsų per apkaltą panaikinti mandatą.

Būtent tokia situacija susiklostė dėl Darbo partijos frakcijos nario Vytauto Gapšio. Gruodį Seimas per apkaltą nepanaikino jo mandato Seime, nes nepavyko surinkti būtino minimalaus skaičiaus – 85 – balsų, palaikančių tokį sprendimą.

Anot J. Razmos, V. Gapšiui priklausys pusmečio dydžio išeitinė kompensacija.

Vasarį Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad už korupcinius nusikaltimus nuteistas ir dabar kalintis V. Gapšys nuosprendžiu nebuvo įpareigotas atsistatydinti. Išaiškinimo į teismą, ar kalintis Seimo narys turi atsistatydinti, kreipėsi Lietuvos probacijos tarnyba.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui yra skyręs puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.

Pagal dabar galiojančią tvarką, rudenį pasibaigus jo kadencijai Seime, politikui turėtų būti išmokėta tiek vidutinių atlyginimų, kiek metų nepertraukiamai truko jo įgaliojimų laikas Seime, bet išmoka negalėtų būti mažesnė kaip dviejų mėnesių ir didesnė kaip šešių mėnesių atlyginimai.

Dabar Seimo statutas numato, kad išeitinė kompensacija nemokama tik tuo atveju, jeigu politikas neperrenkamas kitai kadencijai.

Tuo pačiu projektu J. Razma siūlė atsisakyti privalomo slapto balsavimo dėl kaltinimo formuluočių per apkaltos procesą.

B. Kagarlickis nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme, Rusijos naujienų agentūros citavo Apeliacinio teismo Maskvos srityje teisėją. Gruodį žinomam sociologui dėl karinės operacijos menkinimo buvo skirta 6 tūkst. 160 eurų bauda.

Karinis apeliacinis teismas nusprendė „panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nuteisti B. Kagarlickį penkerių metų laisvės atėmimo bausme, kurią jis turės atlikti pataisos kolonijoje“, sakė jo advokatas Sergejus Jerochovas, kuriuo remiasi valstybinė naujienų agentūra TASS.

B. Kagarlickis yra gerai žinomas sociologas, daug rašęs apie Rusijos visuomenę ir kairiųjų politinę istoriją. Paskelbus nuosprendį, jis buvo suimtas teismo salėje.

B. Kagarlickis praėjusių metų liepą buvo sulaikytas po socialinėje žiniasklaidoje paskelbto komentaro, kai jis pavadino Ukrainos ataką prieš Krymo tiltą „daugiau ar mažiau suprantama“ bei spėjo, kad Rusija sulauks ir daugiau „naujų nemalonių, dar rimtesnių dalykų“.

2022 m. gegužę, netrukus po invazijos į Ukrainą, Rusija paskelbė B. Kagarlickį „užsienio agentu“.

Rusija uždraudė kritikuoti jos karą Ukrainoje ir tūkstančiams piliečių skyrė ilgas kalėjimo bausmes už pasisakymus prieš karinę kampaniją.

Sankt Peterburgo teismas pripažino ją kalta dėl teroristinio išpuolio įvykdymo, neteisėto disponavimo sprogstamaisiais įtaisais ir dokumentų klastojimo.

D. Trepova vienoje Sankt Peterburgo kavinėje įteikė V. Tatarskiui statulėlę su sprogmenimis. Po kelių minučių statulėlė sprogo. Įvykio metu žuvo 40-metis V. Tatarskis, o dar kelios dešimtys asmenų buvo sužeisti.

Praėjus mažiau nei parai po sprogimo pareigūnai sulaikė D. Trepovą bei apkaltino terorizmu ir kitais nusikaltimais.

Prokurorai teigė, kad ji sąmoningai perdavė V. Tatarskiui, kurio tikrasis vardas ir pavardė yra Maksimas Fominas, įtaisą su sprogmenimis.

Prokurorai tvirtino, kad tinklaraštininko nužudymą buvo užsakęs Kyjivas. Pastarasis šiuos kaltinimus neigia, tvirtindamas, kad Maskvoje vyksta vidinės kovos.

Prokurorai prašė skirti D. Trepovai 28 metus kalėjimo.

26 metų D. Trepova pripažino tinklaraštininkui įteikusi dovaną, tačiau teigė maniusi, kad joje buvo paslėptas pasiklausymo įrenginys, o ne bomba.

D. Trepova kaltę pripažino tik dėl suklastotų dokumentų naudojimo ir tvirtino, kad neturėjo tikslo pakenkti V. Tatarskiui.

Kartu su D. Trepova teistam jos pažįstamam Dmitrijui Kasincevui, pas kurį ji pasislėpė po incidento, teismas skyrė metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. Tatarskis buvo įtakingas karo tinklaraštininkas ir vienas populiariausių korespondentų iš griežtosios linijos grupės, kuri po Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą įgijo daug sekėjų socialiniuose tinkluose.

Kaip pranešė Kauno apylinkės teismas, Mantą M. išvežęs draugas atleistas nuo atsakomybės ir perduotas laiduotojui.

Baudžiamojoje byloje Mantas M. buvo kaltinamas neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, vairavimo neblaiviam bei dėl kalinio pabėgimo, o jo pažįstamas M. K. – dėl slėpimo.

Nustatyta, jog Mantas M., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo bute neteisėtai laikė psichotropines medžiagas. Jo bute buvo rasta 20 dviejų rūšių psichotropinių tablečių.

Be to, 2023 metų rugpjūčio 12 dieną Mantas M. vairavo automobilį BMW X5 būdamas neblaivus, jam tuomet buvo nustatytas 1,75 promilių neblaivumas.

Atlikdamas 90 parų arešto bausmę Kauno kalėjime už svetimo turto sugadinimą, Mantas M. pernai rugsėjį buvo etapuotas į Kėdainių rajono policijos komisariato patalpas procesinių veiksmų atlikimui. Vyras iš policijos pabėgo.

Pasak teismo, įrodyta, jog M. K., žinodamas, jog Mantas M. atlieka arešto bausmę ir yra etapuotas į policijos patalpas, kad būtų atlikti tam tikri procesiniai veiksmai, automobiliu „Porsche Cayenne“ atvyko į sutartą vietą, o kai Mantas M. atsisėdo į minėto automobilio galinę sėdynę, jį išvežė, taip padėdamas jam pasislėpti nuo policijos pareigūnų ir tokiais veiksmais tyčia slėpė nusikaltimą padariusį asmenį.

M. K. nurodė, jog su juo susisiekė Manto M. sesuo ir paprašė, jog šis į policijos komisariatą nuvežtų broliui cigarečių. Vyras teismui teigė nežinojęs, kad Mantas M. bėgs nuo policijos.

Vėliau, kai M. K. buvo nurodyta kita susitikimo vieta, netrukus pamatė ateinantį savo draugą, kuris nieko neaiškindamas įsėdo į automobilį ir pasakė važiuoti.

Mantas M. teigė, jog iš policijos komisariato bėgo, nes jam buvo sunku ir buvo pasiilgęs savo vaikų.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į tai, jog abu asmenys prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi.

Byloje buvo tenkintas M. K. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

„Teismas atsižvelgė į tai, kad asmuo neteistas ir visos jį charakterizuojančios aplinkybės bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką leidžia pagrįstai manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką ir pats teisme pasižadėjo“, – rašoma teismo pranešime.

Skiriant bausmę Mantui M. buvo atsižvelgta į tai, kad jis padarė tris nesunkius nusikaltimus. Nors padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis yra teisiamas ketvirtą kartą, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro. Dėl tokių faktų teismas padarė išvadą, kad asmens padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o yra tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė.

Nuosprendžiu Mantas M. pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo bei dėl kalinio pabėgimo.

Subendrinus bausmes jam paskirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, išėjęs į laisvę, jis ketverius metus negalės vairuoti, iš jo bus išieškota vairuoto automobilio vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 6000 eurų.

M. K. nuspręsta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant 500 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas.

Gatvių protestai yra retenybė Rusijoje, kur nuo invazijos į Ukrainą pradžios kitokios nuomonės be gailesčio užgniaužiamos ir kur galioja griežti prieš demonstracijas nukreipti įstatymai.

Baimake, spaudžiant maždaug 20 laipsnių šalčiui, vyrų minios susirėmė su policija, rodo socialiniuose tinkluose paskelbti įrašai. Kai kuriuose jų matyti, kaip policininkai šiurkščiai sulaiko ant žemės gulintį vyrą.

Vėliau policija vaikydama protestus panaudojo ašarines dujas, pranešė nevyriausybinė teisių stebėjimo organizacija „OVD-Info“. Jos pranešime nurodoma, kad dešimtys žmonių buvo sulaikyti ir sužeisti, ir kad vienam protestuotojui sudaužyta galva.

Rusijos Tyrimų komitetas paskelbė, kad buvo sužeisti keli žmonės, tarp jų teisėsaugos pareigūnai.

„Per masinius neramumus, kuriuos lydėjo smurtas, įskaitant daiktų kaip ginklų panaudojimą, buvo sužeisti keli žmonės, įskaitant teisėsaugos agentūrų narius“, – sakoma pranešime.

Baškirijos vidaus reikalų ministerija paskelbė iškėlusi baudžiamąją bylą dėl kaltinimų sukėlus masines riaušes, už kuriuos numatyta maksimali 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

„Kovojau už teisingumą“

Protestai kilo maždaug 17 tūkst. gyventojų turinčio Baimako teismui ekologijos aktyvistui ir kovotojui už baškirų kalbos apsaugą Failiui Alsynovui skyrus ketverių metų įkalinimo bausmę už esą neapykantos kurstymą.

Nuosprendis buvo paskelbtas už uždarų durų.

F. Alsynovas buvo apkaltintas išsakęs rasistinį komentarą kalboje vieno kaimo taryboje, kai prieštaravo aukso kasybai. Jis tvirtina, kad jo žodžiai buvo neteisingai išversti iš baškirų kalbos.

Nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos priemonės „Sota“ kanalu platformoje „Telegram“ parodytame vaizdo įraše matyti antrankiais surakintas F. Alsynovas teismo salėje po verdikto paskelbimo, neigiantis savo kaltę.

„Nepripažįstu savo kaltės, – sakė F. Alsynovas. – Visuomet kovojau už teisingumą, už savo šalį, už savo respubliką.“

Jis pažadėjo apskųsti nuosprendį.

„Sota“ teigimu, susirėmimai kilo protestuotojams užblokavus teismo pastatą ir taip pabandžius sutrukdyti išvežti F. Alsynovą.

Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip policijai panaudojus ašarines dujas vyrai nepaisydami stingdančio šalčio vandeniu bando praplauti akis.

Per masinius neramumus, kuriuos lydėjo smurtas, įskaitant daiktų kaip ginklų panaudojimą, buvo sužeisti keli žmonės, įskaitant teisėsaugos agentūrų narius.

Tikėdamasi visuomenės reakcijos policija teismo nuosprendžio išvakarėse įspėjo žmones nedalyvauti „neteisėtuose viešuose susibūrimuose“.

„Masinės riaušės“

F. Alsynovo byla anksčiau šią savaitę jau buvo išprovokavusi kelių šimtų žmonių protestus Baimake.

Baškirijos vidaus reikalų ministras Rafailas Divajevas trečiadienį paskelbė perspėjimą protestuotojams.

„Masinės riaušės kelia grėsmę mūsų šalies nacionaliniam saugumui, todėl bausmė pagal šį straipsnį yra gan rimta. Patariu jums ateiti į protą ir negadinti sau gyvenimo“, – sakė jis. Jo žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Šie protestai yra vienos didžiausių demonstracijų Rusijoje nuo to laiko, kai Maskva pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą ir suintensyvino susidorojimą su opozicija Kremliui.

Per kai kuriuos protestus Baškirijoje reikalauta atleisti vietos gubernatorių Radijų Chabirovą, apkaltinusį F. Alsynovą rasistiniais komentarais.

Kalboje, dėl kurios jam buvo pareikšti kaltinimai, F. Alsynovas pavartojo du baškirų kalbos žodžius, kurie į rusų kalbą buvo išversti kaip „juoda liaudis“.

Rusijoje ši frazė dažnai vartojama norint menkinamai apibūdinti žmones iš Centrinės Azijos ir Kaukazo. F. Alsynovas teigia kalbėjęs apie neturtingą liaudį.

Pernai šiam aktyvistui buvo skirta bauda už internete paskelbtą kritiką Maskvos puolimui Ukrainoje, tvirtinant, kad jis neatitinka Baškirijos interesų.

Kaip praneša vietos žiniasklaida, F. Alsynovas Rusijos vykdytą mobilizaciją pavadino baškirų genocidu ir sakė, kad Maskvos puolimas „nėra mūsų karas“.

Daug nepriklausomų analizių rodo, kad į kariuomenę pašaukiama ir žūsta neproporcingai daug Rusijos etninių mažumų atstovų, įskaitant žmones iš Baškirijos.

Kaip pranešė prokuratūra, tas pats teismas anksčiau nagrinėjęs šią bylą G. V. išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Su tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu nesutiko valstybinį kaltinimą byloje palaikęs Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Žydrūnas Katkevičius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs prokuratūros kasacinį skundą, pernai spalį panaikino Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Gruodį Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, atmetė nuteistojo apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo G. V. buvo nuteistas dėl automobilio vagystės.

Teismas įvertino, kad nuteistojo parodymai apie tai, kad jis nesusijęs su automobilio vagyste, bylos duomenų visuma buvo paneigti. Jo kaltė buvo įrodyta pavogtame automobilyje rastais G. V. biologiniais pėdsakais, įvykių chronologija ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Bylos duomenimis, 2020 metų žiemą G. V., veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, viename sostinės mikrorajone pagrobė svetimą automobilį „Audi A6“ ir nugabeno jį į Merkinės seniūnijoje esantį kaimą, kur prie vieno namo pavogtą automobilį paliko.

Anksčiau 22 kartus teistas, daugiausia – už nusikaltimus nuosavybei, recidyvistu pripažintas G. V. teisminio proceso metu savo kaltės nepripažino. Jo kaltė įrodyta byloje esančių duomenų visuma: liudytojų parodymais, pavogto automobilio salone rastais kaltinamojo biologiniais pėdsakais bei jo palikto kvapo pėdsaku.

Nuteistasis šiuo metu įkalinimo įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę už kitus nusikaltimus.