Kauno kultūros centras drauge su Kauno miesto savivaldybe, jos atstovės Urtės Malinauskaitės teigimu, tęsia tradiciją ir rugpjūčio 23-iosios pavakarę visus kviečia į minėjimą „Baltijos kelias. Mums pakeliui“. Kauniečių ir miesto svečių lauks pažintinis muzikos ir edukacijų parkas Vienybės aikštėje, kur vyks teminės veiklos, ekspozicijos, skambės muzika ir galimybė pasidalinti prisiminimais. Vienu iš minėjimo akcentų taps fotomenininko Romualdo Požerskio foto darbų paroda „Baltijos kelias“.

Nuo 17 val. aikštėje vyks Kauno kultūros centro tekstilės studijos „Gijų sodai“ užsiėmimai. Čia pat susirinkusiųjų lauks V. Kudirkos viešosios bibliotekos kūrybinės dirbtuvės, knygų mainykla, stalo žaidimai, galvosūkiai. Lietuvos švietimo istorijos muziejus rengs draugystės apyrankių pynimą, o Kauno taikomosios dailės mokykla – piešimą ant kūno. Menininkė Ala Volkova kvies į atvirukų kūrimo dirbtuves.

Kauno apskrities viešoji biblioteka organizuos kultūrinę edukaciją „Susipažink su Kauno istorija“. Jos metu bus galima patyrinėti miesto paveldo objektus, žaisti mokomuosius bei pažintinius žaidimus.

Baltijos kelio 32-ųjų metinių minėjimui muzikinę programą parengė Kauno bigbendas su Povilu Meškėla.

Aišku, visi sutartų, kad laisvė – tai išsivadavimas nuo diktatoriaus, totalitarizmo ar autoritarinės valdžios. Tačiau netrukus neišvengiamai kils klausimas – o kas toliau? Atsakymas slypi mūsų valstybės trijų dešimtmečių raidos peripetijose: laisvi rinkimai ir daugybė demokratijos pamokų, kurios niekada nebūna lengvos ir paprastos.

Dar labiau sunerimtume, jei šiemetinio Baltijos kelio pasiteirautume, regis, elementaraus klausimo – o kas mus sieja su Baltarusija? Atsakymai – vėlgi paviršiuje: dabartinė kaimynystė, vėliavų Vyties panašumas ir, žinoma, abiejų šalių žmonių didžiulis noras gyventi laisvai.

Apie Lietuvos ir Baltarusijos piliečius siejančią istorinę praeitį kalbėtų jau mažiau Baltijos kelio dalyvių. Lyg ir savaime suprantama, kad prieš daug amžių gudai gyveno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Tai, kas akivaizdu, taip atrodo tik faktų lygmenyje. Kai pradedame interpretacijos veiksmą, reikalai komplikuojasi. Ar istorinės lietuvių gentys buvo pavergusios gudus jėga? Kaip tai susiję su dabar populiariomis laisvės idėjomis? O gal, kaip aiškina kai kurie Baltarusijos istorikai, gudai buvo minėtos kunigaikštystės politinis pagrindas ir centras?

Baltarusijoje stiprėjant nacionalizmui (jis beveik visada lydi laisvės kovas), mums linkėtina išvengti atminties konfliktų su kaimynais.

Gal Vytautas Didysis buvo pirmiau gudų nei lietuvių valdovas? Dilemos atrodo sudėtingos ir taip lengvai masiniu rankų susikibimu jau neišsprendžiamos. Šiame problemų kontekste ypač įdomu prisiminti prieš daugiau nei penkerius metus kilusį skandalą dėl Vytauto Didžiojo universiteto istoriko Rūsčio Kamuntavičiaus paskaitų baltarusiams. Mokslininkas kviestas pasiaiškinti net į Valstybės saugumo departamentą.

Viešai priekaištauta, kad Lietuvos istorikas pataikauja neva norintiems perrašyti istoriją baltarusiams. Šiandien, kai garsiai per pusę pasaulio šaukiame apie kaimynų laisvę, kalbėti apie tokias istorijos traktavimo komplikacijas jau net nepatogu ir nekorektiška. Aišku viena – net populiariajame lygmenyje apie Baltarusijos praeitį daugelis Lietuvos piliečių neišmano beveik nieko. Būtent todėl reikalingi kvalifikuoti mokslininkai, kurie gilinasi į klausimus plačiau ir įvairiapusiškiau.

Paradoksas tas, kad kviesdami baltarusius laisvei, net apie jų šiandieną iš tiesų beveik nieko nežinome. Kas dabar galėtų išvardyti bent kelis ryškesnius XX a.–XXI a. pradžios Baltarusijos kultūros veikėjus? Kam šiandien mūsų valstybėje yra žinoma, pavyzdžiui, apie labai svarbaus kaimynų poeto Pimeno Pančenkos, Sabinos Brilo ar kitų, radikalesnių, literatūros kūrėjų biografijas ir kūrinius?

Jei atsakymais patvirtintume savo žinojimą, kai kurios vietinės problemos imtų atrodyti netekusios svarbos. Deja, bet tie atsakymai patvirtina Lietuvos siaurą susirūpinimą savo interesais, kuriuos pastarąjį dešimtmetį išplėsdavo tik Kaune vykdavęs didžiausias baltarusių diasporoje kongresas – suvažiuodavo visi, kurie kalbėjo apie Baltarusijos laisvę iki tenykštės visuomenės pabudimo dabar.

Jei Baltarusijos kelias atves į geidžiamą laisvę, tarpvalstybinis bendravimas taps labai įdomus. Pirmiausia, teks lietuviams patiems sau pripažinti, kad su kaimynais mus sieja beveik genetiniai, labai seni ir gilūs ryšiai. Iki XVI a. vidurio kunigaikštystės dokumentai ir lietuvių, ir gudų žemėse rašyti ta pačia senąja kanceliarine slavų kalba.

Be šio fakto, permąstyti teks daugybę teigiamų ir neigiamų sąsajų, istorinės raidos panašumų ir skirtumų. Skaudžiausia bus suprasti, kad net su slavais reikės ir bus visos galimybės susidraugauti, nes draugystė, pirmiausia, reiškia abipusę atsakomybę. Šiandien kaimynų laisvės kovos pradžioje visgi daugelis išlaikome mąstymo distanciją, tarytum sakytume: "Pokyčiai vyksta labai arti mūsų, bet vis dėlto tai vyksta ne dėl mūsų."

Dar svarbesnis išbandymas – tai Baltarusijos kaita, veikianti ir mūsų masinę sąmonę, ir mąstymą. Jei sugebėsime priimti kaimynus, teks pripažinti, kad nesame skandinavai, nors pastaruoju metu to labai norima. Be to, laukia suvokimas, kad Vilnius yra ne didelė kavinė po atviru dangumi, o Rytų Europos miestas su savąja sena kryžkelės atmosfera.

Baltarusijos palaikymas galbūt atvers akis tiems, kurie mano, kad istorija mūsų neveikia, gyvename dabar ir tik dėl ateities. Kai pradėsime prisiminti save, reikės suprasti, kad mūsų sostinė yra ne į sieną įmūryti dekoratyviniai sausainiukai, o toks miestas, kuriame gyventa ir Česlovo Milošo, ir daugybės litvakų kultūros žmonių, ir, be abejo, daugelio istorijai svarbių baltarusių asmenybių.

Baltarusijoje stiprėjant nacionalizmui (jis beveik visada lydi laisvės kovas), mums linkėtina išvengti atminties konfliktų su kaimynais ir palikti masinę šizofrenišką būseną, kuri apibūdinama teiginiu "nepripažįstu, kas esąs". Tai pasiseka tik tuomet, kai labiau galvojama ne apie save, o apie kitus. Mąstykime Baltarusijos praeitį ir dabartį, gilinkimės į kaimynų kultūrą ir mokslą. Tuomet labai svarbus tarpininko vaidmuo atneš geresnes dienas ir suteiks laisvei turinį, nes mąstymas turi siekti užpildyti dabar simuliakru virstančią laisvę prasmingu turiniu.

Vilniaus apskrities policijos Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Donatas Daukantas sakė, kad viskas vyko „sklandžiai, tvarkingai, drausmingai ir atsakingai“.

„Kokių nors rimtų pažeidimų nebuvo, gal net ir sakyčiau apskritai pažeidimų nelabai buvo (...) Organizatoriai savo darbą padarė puikiai, matyt, tai irgi prisidėjo prie sklandaus įgyvendinimo“, – pirmadienį BNS sakė už policijos darbą akcijos metu atsakingas buvęs pareigūnas.

Jis pasakojo, kad policininkai užfiksavo vieną eismo įvykį, kai iš mašinos išlipusią moterį kliudė kitas automobilis, tačiau teigė, kad rimtų sužalojimų išvengta. Taip pat po akcijos kelyje link Vilniaus susidarė transporto spūstys, bet apie 22 val. automobilių srautas vėl buvo įprastas.

„Iš esmės viskas kaip ir gerai praėjo, neskaitant mūsų to bruožo dar labai gajaus –  paskutinę minutę visur važiuoti. Tikrai nemažai žmonių „Laisvės kelią“ sutiko automobiliuose, nes akivaizdu, kad per vėlai buvo išvažiuota. Čia ir viešoj erdvėj buvo nusiskundimų, kad išvažiavo šeštą valandą ir stovi kamštyje“, – sakė D. Daukantas.

Tai, kad neįsiklausę į raginimus atvažiuoti anksčiau dalis žmonių užstrigo automobilių spūstyse, pasakojo ir akcijos organizatorius Andrius Tapinas.

„Negali turbūt išvažiuoti prieš šešias, kad per keturiasdešimt minučių pasieksi savo tašką, jeigu tau yra bandoma sakyti kelias dienas ir policijos, ir organizatorių, kad šeštą turi ne išvažiuoti, o jau būti savo vietoje“, – BNS sakė jis.

A. Tapinas teigė, kad likus pusvalandžiui iki akcijos pradžios organizatoriai per radiją ir kitas informavimo priemones pradėjo raginti žmones nebevažiuoti į jiems paskirtus sektorius, o stoti į grandinę bet kur.

„Koks gi skirtumas, kur toje grandinėje tu atsidursi, tai manau, kad didžioji dalis žmonių, kurie stovėjo spūstyse, spėjo tą padaryti“, – kalbėjo organizatorius.

Tikrai nemažai žmonių „Laisvės kelią“ sutiko automobiliuose, nes akivaizdu, kad per vėlai buvo išvažiuota.

Pasak jo, pirminiais skaičiavimais, akcijoje iš viso dalyvavo tarp 45  tūkst. ir 50 tūkst.  žmonių, o skaičiuojant kartu su mažesnėmis palaikymo akcijomis kituose Lietuvos miestuose, tikrai sulaukta 50 tūkst. dalyvių.

„Matydami iš drono, kiek yra žmonių grandinėje, taip pat matydami, kiek gerokai daugiau, nei planuota, susirinko Katedros aikštėje, galėtume manyti, kad buvo tarp 45 ir 50 tūkstančių. Papildomai turbūt galima pridėti žmones kituose Lietuvos miestuose, ten aišku buvo šiek tiek mažesnės grandinės, turbūt organizatoriai patikslins dar skaičius“, – sakė A. Tapinas.

Jis teigė, kad organizatoriai akcijos metu negavo jokių pranešimų apie incidentus, išskyrus kelis sugedusius automobilius.

„Didžiausias incidentas turbūt buvo ką tik išplatintas Baltarusijos gynybos ministerijos pranešimas, kad esą mūsų šnipinėjimo zondu iš aštuonių balionų (...) buvo pažeista oro erdvė ir pakelti koviniai sraigtasparniai tą grėsmę neutralizavo. Sakyčiau, toks kliedesių rinkinukas, kaip čia mes bandėme šnipinėti baltarusius iš oro balionų“, – juokėsi A. Tapinas.

„Laisvės kelio“ organizatorius pasakojo su komanda sulaukęs daug komentarų ir padėkų tiek iš Baltarusijos žurnalistų, tiek iš paprastų žmonių, jis vylėsi, kad palaikymo žinutė pasiekė kaimyninės valstybės žmones.

„Buvo tas nerimas, kad galbūt yra blokuojama ta informacinė erdvė, bet aš manau, kad mūsų žinutė, jog Lietuvos žmonės yra kartu su baltarusiais, tikrai pasiekė savo tikslą. Tikiuosi, tai yra tikrai geras postūmis, geras impulsas kaimynams toliau tęsti savo darbus, toliau protestuoti, toliau streikuoti ir nesitraukti, nes akivaizdu, kad diktatorius svirduliuoja, laksto su automatu ir nežino, ką daryti“, – teigė jis.

Rankomis susikibusių žmonių grandinė akcijoje „Laisvės kelias“ sekmadienį nusidriekė 32 kilometrus – nuo Katedros aikštės Vilniuje iki pasienyje su Baltarusija esančio Medininkų memorialo.

Renginyje dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda, kadenciją baigę prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė, pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministrai, Seimo nariai, merai, kt.

Virš „Laisvės kelio“ skrido dešimt mažųjų orlaivių, žemės keliu vyko motociklų kolona, dviratininkai, o Katedros aikštėje į dangų pakeltas oro balionas su 15 metrų tautine Baltarusijos vėliava.

Ši akcija vyko rugpjūčio 23 dieną, kaip ir Baltijos kelias, kai 1989 metų rugpjūčio 23-iąją į gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino susikibo daugiau kaip milijonas žmonių. Tuomet pasauliui buvo pasiųsta žinia apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos siekį nutraukti sovietinę okupaciją ir atkurti nepriklausomybę.

Pasibaigus „Laisvės kelio“ akcijai Medininkų pilies kieme surengtas Baltarusijos palaikymo koncertas ir televizijos maratonas. Surinktos lėšos atiteks organizacijai „BY Help“, kuri nuo 2017 metų gina sužeistus, suimtus, persekiojamus baltarusius ir jų šeimas. A. Tapino teigimu, televizijos maratono metu surinkta daugiau nei 200 tūkst. eurų.

„Labai didelė banga buvo aukojama iškart po „Laisvės kelio“, kai tik prasidėjo transliacija iškart šoko į viršų skaičiai. Manau, kad tai yra tikrai, kaip per tokį trumpą laiką, labai solidi finansinė parama nuo režimo nukentėjusiems baltarusiams“, – sakė „Laisvės kelio“ organizatorius.

Vienas „Laisvės kelio“ akcijos organizatorių Andrius Tapinas socialiniame tinkle padėkojo visiems, atėjusiems į „Laisvės kelią“. Visuomenės veikėjas teigia, kad 50 tūkst. lietuvių į „Laisvės kelią“ išėjo ne tik dėl Baltarusijos, bet ir dėl savęs pačių.

„Emocijos dar burbuliuoja, net nesitikėjau, kad bus toks gumulas gerklėje giedant mūsų himną ir klausantis baltarusių Pohonios.

Galvojant apie tai, į kokią kovą pakilo mūsų kaimynai. Ir žvelgiant į tarsi piktą musę ratus aplink sieną sukantį režimo helikopterį.

Stojant į gyvą grandinę ir tarsi elektros šoku jaučiant kiekvieną ranką nuo Medininkų iki Katedros.

50 tūkst. mūsų išėjom į Laisvės kelią dėl Baltarusijos, bet ir dėl savęs pačių – mums to reikėjo. Labai reikėjo.

Matant dainas dainuojančius senukus, kurie tikrai buvo Baltijos kelyje, ir kuriems rieda ašaros išėjus gal į paskutinį savo žygį.

Ir matant vaikus, kuriems tėvai išsaugos ir po daugelio metų parodys tas nuotraukas, kaip mums rodė mūsų tėvai ir seneliai.

50 tūkst. mūsų išėjom į Laisvės kelią dėl Baltarusijos, bet ir dėl savęs pačių – mums to reikėjo. Labai reikėjo.

Ačiū visiems, atėjusiems į Laisvės kelią! Vienybė težydi!“ – feisbuke padėkos žodžius rašė A. Tapinas.

Feisbuko nuotr.

Į Medininkus dalyvauti „Laisvės kelio“ akcijoje, skirtoje palaikyti už demokratines permainas savo šalyje kovojančių baltarusių, taip pat atvyko kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentė tvirtina, kad šiandien Baltarusijai kaip niekad reikia mūsų visų palaikymo, kad niekada nepasiduotų.

„Baltijos kelias atgimė ir virto Laisvės keliu, nes šiandien Baltarusijai kaip niekad reikia mūsų visų palaikymo, kad niekada nepasiduotų, kad nenuleistų rankų ir savo baltai raudonai baltų vėliavų. Жыве Беларусь!“, – palaikymą dėl demokratijos kovojančiai baltarusių tautai socialiniame tinkle išreiškė buvusi Lietuvos prezidentė.

„Dvasia panaši ir teikianti vilčių. Tie krokodilai negali viešpatauti dar 10 metų“, – „Laisvės TV“ sakė V. Landsbergis.

„Demokratinis procesas yra prasidėjęs, tik jis turi katalizuotis į struktūras. Žmonės, kurie nori gyventi savarankiškai, turi išsirinkti savo vadovybę ir vietose, kur yra tik sąjūdžio grupės, turi išrinkti atstovus ir savo parlamentą“, – kalbėjo jis.

Anot jo, laisvė gali pareikalauti aukų.

„Negalime ateiti ir už juos padaryti. Jie jau sudėję aukų, bet laisvė gali pareikalauti ir daugiau aukų. Be reikalo kai kurie gąsdina, kad, jei kai kurie žus, tai jau bus didelė tragedija. Didelė tragedija būna, kai žūsta dešimtys tūkstančių, o mes matėme labai daug kartų, kai žūdavo žmonės. Mes juos gerbiame, prisimename, bet visai nemanome, kad būtų buvę geriau, nebuvę nei sąjūdžio, nei nepriklausomybės, kad tik nebūtų dešimt žuvusiųjų. Taip nėra. Jei einama į kovą, tai kova kartais reikalauja aukų. Žalgirio mūšyje daug daugiau žuvo“, – sakė V. Landsbergis.

Profesorius teigė pasigendantis tvirtesnės ES pozicijos.

„Vidutiniška reakcija Lietuvoje ir labai skysta – ES. Jie bijo V. Putino. Jie dar negavo signalo, ar galima. Jie nėra savarankiški, deja. Pati Europa jau yra pažeistas regionas, kuris taikstosi prie imperatoriaus. Tai nėra gerai“, – „Laisvės TV“ teigė jis.

„Manau, kad prezidento pastangos yra tikrai vertinamos ir reikia ieškoti visų galimybių, kad jos būtų įgyvendintos. Tai yra, žinoma, sunku, kadangi viena pusė visiškai nenori net pradėti ir sėstis prie stalo. Man atrodo, kad tai yra vienintelis kelias, kuris gali duoti labai apčiuopiamų rezultatų, ir būtent to, ko mes visi labai siekiame“, – žurnalistams prieš akciją „Laisvės kelias“ teigė V. Adamkus.

„Dieve, padėk, aš sunkiai įsivaizduoju, kaip prezidentas A. Lukašenka sutiktų su visais mūsų pasiūlymais. Vienintelis kelias yra jungtinis visos Europos sutartas veiksmas prispausti, kad jam nebūtų kur pasitraukti, ir tuo pačiu perleisti valdžią visiems žmonėms priimtinu būdu – laisvais rinkimais, kurie šiuo metu buvo klastoti ir atimta teisė naujam persitvarkymui, naujam gyvenimui“, – pridūrė jis.

Visgi V. Adamkus akcentuoja esąs įsitikinęs, kad A. Lukašenka šioje situacijoje laimėti negali ir valdžioje ilgai neišsilaikys.

„Aš esu tikras, kad jis tikrai laimėti negali, kada didžioji tautos dalis yra prieš, tai bet kokia represija ilgiau negali išlaikyti. Gal išlaikys savaitę kitą, bet tai viskas, kito sprendimo nėra. Priešingu atveju, tai būtų kraujo praliejimas, o kraujo praliejimo visi stengsis išvengti“, – sakė V. Adamkus.

Prezidentūra pirmadienį pripažino – Baltarusijos valdžia atmetė Lietuvos vadovo G. Nausėdos siūlytą tarpininkavimo planą politinei krizei kaimyninėje valstybėje suvaldyti.

Reaguodamas į po neskaidrių prezidento rinkimų Baltarusijoje prasidėjusias masines protesto akcijas, virtusias į susirėmimus su jėgos struktūromis, G. Nausėda pastarąją savaitę pristatė trijų punktų planą politinei krizei suvaldyti. G. Nausėda pasiūlė ketvirtį amžiaus šalį valdančiam A. Lukašenkai nutraukti smurtą prieš piliečius, paleisti suimtuosius ir atnaujinti dialogą su visuomene.