Flotilės laivai dalyvauja Kuršių mariose Lietuvos medinio burinio laivyno regatoje „Burpilis“.

Norintys stebėti „Dangės flotilės“ įplaukimą galės matyti ją jau nuo pat upės žiočių. O sutinkama ir pristatoma ši unikali flotilė 19 val., jos įplaukimui pakeliant Pilies tiltą.

Šiemet marių bangų nepabūgo net trylika senųjų laivų replikų: kurėnai „Süd-1“,  „Sturm-1“, „Kuršis“, „Germanika“, vytinės „Vytautas Didysis“ ir „Jūratė“, reisinė „Dreverna“, sielininkų valtis „Vytis“, venterinės valtys „Juoda meška“, „Rusnietis“ ir „Rusnietė“, Kintų ungurinė valtis, lainerio „Titanikas“ gelbėjimosi valtis, liugeris „Drascombe“. Šeštadienio naktiniame parade pasirodys ir kuršių vikingai su laivu „Biesos“.

Per vienuolika „Dangės flotilės“ gyvavimo metų radosi gera tradicija – pristatyti Jūros šventės svečiams naują laivą. Šiemet pirmą kartą Dangės vandenis skros nauja autentiško tradicinio laivo replika – Kintuose į vandenį nuleista kilinė ungurinė burvaltė. Ši, Laurynui Juodeškai priklausanti Kintų ungurinė valtis, pastatyta Laučiuose. Statybai naudota ąžuolo, pušies, eglės mediena. Laivą pastatęs žymus Lietuvos laivadirbys Simas Knapkis Kintų ungurinę valtį vadina tikru lietuvišku jūriniu laivu. 

Tokios mažosios kilinės valtys XIX–XX a. sandūroje buvo statomos žvejybai mariose, analogiškos konstrukcijos, tik porą metrų ilgesnės, kilinės burvaltės naudotos jūrinei žvejyboje – pasakojo laivų statytojas. – Jo lentos suleistos klinkeriniu būdu.  Ši konstrukcija skiriasi nuo kurėnų statybos konstrukcijos – karavelinio lentų suleidimo, laivų korpusų skirtumai matomi plika akimi. Šios Kintų ungurinės valties dugnas – ne plokščias kaip kurėnų, o smailėja po vandeniu. Todėl ji vadinama kiline.

A. Mažūno ir E. Bareikos nuotr.

Pavadinimai valtims suteikiami pagal žvejybos būdą – tinklą, žuvų gaudykles: valtys, kuriomis buvo statomi venteriniai tinklai – vadinamos venterinėmis, o jei žvejyboje naudojamos ūdos (ungurinės gaudyklės) – tai ir valtis vadinama ungurine.

Įplaukusi į miestą „Dangės flotilė“ nebus nusiteikusi ramiam poilsiui. Nuo 20 val. ant kranto visų laukia žvejiški naktišokiai kartu su Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro folkloro ansambliu „Alka“,  21.00  val. jau bus galima lankytis  medinio burinio laivyno laivuose ir išgirsti jų istorijas.

Šeštadienį 17 val. Dangės krantinėje, prie Žvejo skulptūros. rengiamas „Dangės flotilė“ įgulų pristatymas – „Laivai – mediniai, vyrai – geležiniai!“, o vakarėjant –19 val. laivai rikiuosis paradui tarp Biržos ir Pilies tiltų. 

Bet tai bus ne paskutinis laivų pasirodymas: 23 val. vyks naktinis laivų plaukimas „Žvaigždės tinkluose“. Jame žada dalyvauti ir įspūdingasis vikingų laivas „Biesos“.

Atsisveikins „Dangės flotilė“ sekmadienio rytą, kol dar miestas po šventės ilsėsis: 9 val. kils Pilies tiltas ir senieji laivai išplauks iki kitų metų.

Tradicinių ir istorinių laivų paradą „Dangės flotilė“ remia Klaipėdos miesto savivaldybė.

Programa

BURES – VĖJUI!

Liepos 29 diena (penktadienis) 

19 val. Tradicinių ir istorinių laivų parado „Dangės flotilė“ sutiktuvės Dangėje. Pilies tilto kėlimas. Tema – „Bures – vėjui!“. Renginio vedėja – Agnė Bukartaitė.

19.45 val. Naujų medinio burinio laivyno laivų krikšto ceremonija. 

20 val. Naktišokiai kartu su Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro folkloro ansambliu „Alka“. Vadovai Elena Šalkauskienė ir Jonas Kavaliauskas. 

21 val. Tradicinio medinio burinio laivyno herojų istorijos ir laivų lankymas.

A. Mažūno ir E. Bareikos nuotr.

Liepos 30 diena (šeštadienis)

16 val. Individualios ekskursijos laivuose su šiporiumi Aurelijumi Armonavičiumi (kurėnas „Kuršis“) ir kapitonu Romualdu Adomavičiumi (kurėnas „SüD.1“).

17 val. Tradicinių ir istorinių laivų parado „Dangės flotilė“  įgulų pristatymas – „Laivai – mediniai, vyrai – geležiniai!“. Dangės krantinėje prie Žvejo skulptūros. 

17–19 val.  Individualios ekskursijos laivuose su šiporiumi Aurelijumi Armonavičiumi (kurėnas „Kuršis“) ir kapitonu Romualdu Adomavičiumi (kurėnas „SüD.1“).

19 val. Tradicinių istorinių „Dangės flotilės“ laivų paradas tarp Biržos ir Pilies tiltų.

23 val. Naktinis tradicinių istorinių „Dangės flotilės“ laivų plaukimas „Žvaigždės tinkluose“ tarp Biržos ir Pilies tiltų.

Liepos 31 diena (sekmadienis)

9 val. Tradicinių istorinių laivų parado „Dangės flotilės“ laivų išlydėtuvės. Pilies tilto kėlimas.

Priminė "gradus"

Šeštadienį vykęs Laivų paradas buvo ilgai lauktas renginys. Kaip teigė viešosios įstaigos "Klaipėdos publika" projektų vadovė Ieva Žiubrienė, labiausiai viską pagadino oras – po pustrečio mėnesio sausros būtent šeštadienį apsiniaukė ir pradėjo lyti.

"Tai buvo pats prasčiausias oras per visus Laivų paradus. Labai gaila, šventė turėjo pavykti, pradžioje buvo susirinkę labai daug žmonių. Kai užlijo, ištuštėjo, bet į vakarą šventiška nuotaika grįžo, žmonės susirinko stebėti parado", – kalbėjo I.Žiubrienė.

Į klaipėdiečių pamėgtą renginį susirinko ne tik miesto žmonės, pakviesti buvo ir uostamiestyje gyvenantys karo pabėgėliai, daugelį jų atlydėjo klaipėdiečiai, globojantys ukrainiečius.

Daliai ukrainiečių buvo padovanoti bilietai į keltą, iš kurio jie galėjo stebėti reginį.

Savo įspūdžius laiške miesto savivaldybės valdininkams bei merui papasakojo ir Petru Sakalausku prisistatęs žmogus.

Reikėjo matyti nuo karo pabėgusios ukrainietės perbalusį veidą ir jos vaikus.

Jis savo laišką pradėjo teigdamas, kad Laivų parade pajuto kraujo skonį.

"Gerbiamieji, nežinau, kas atsakingas už Laivų parado organizavimą, tik internete vis transliavo Klaipėdos uosto vadovo teatrališką kvietimą ir sveikinimą. Susigundėme nueiti ir draugėn pakvietėme mūsų globojamus ukrainiečius, – laiške dėstė vyras, neslėpęs, kad svečiams žadėjo gražų renginį. – Reikėjo matyti nuo karo pabėgusios ukrainietės perbalusį veidą ir jos vaikus. Jie vis klausė: "Mama, ar čia gali būti raketos? Ar čia "gradai"? Ar rusai sprogdina?" Tikrai buvo žmonių, kurie krūptelėjo, ir tai pastebėjau ne vienas aš. Rodos, bent kiek sąžinės ir atjautos turintis žmogus turėjo suprasti, kad karo metu toks kruvinas paradas yra neetiška ir beširdiška. Ar savivaldybė leidžia mieste fejerverkus?"

Laiško autorius norėtų, kad kaltininkai, sukėlę pabėgėliams stresą, viešai atsiprašytų.

Pasipiktinimo negirdėjo

I.Žiubrienė pasakojo, kad buvo ilgai svarstoma, kokį Laivų parado pabaigos akcentą daryti. Galvota apie fontanus vandenyje, šviesas, ugnies vaizdus virš marių.

Tačiau visi pirotechnikos specialistai ir panašių grožybių atlikėjai pabrėžė, kad nieko nebus matoma, nes marios – per didelė erdvė, per daug atvira, be to, virš marių negalima paskleisti dūmų ir daryti šviesų šou.

"Tikėtasi, kad nieko nesimatys, nors oras buvo toks, kad būtų matęsi. Bet kas galėjo žinoti, kad taip bus. Suplanuoti tokių dalykų neįmanoma. Todėl likome prie minties apie ugnies šou. Nė vieno šūvio, kuris asocijuotųsi su fejerverkais, mes neiššovėme. Reginys buvo labai kuklus, buvo tik pavieniai, piešinį išpildantys šūviukai mažų ugnelių. Reginys buvo Smiltynės pusėje, ne šalia Klaipėdos", – kalbėjo I.Žiubrienė.

Tai, kas šeštadienį buvo naudojama Smiltynėje, pirotechnikai vadina tyliaisiais fejerverkais.

Pasak I.Žiubrienės, iš vamzdelių šaudytos ugnys, tačiau nebuvo įprastų salvių, nė vieno garsaus šūvio.

Lygiai tokius pat naudojo šį savaitgalį Kauno santakoje surengtos šventės rengėjai. Renginys buvo transliuojamas per LRT, jį galėjo matyti ir vertinti visos Lietuvos žmonės.

Galbūt Klaipėdoje girdėjosi labiau, nes čia – atvira vieta. Skambėjo lėta, netranki daina.

"Kiek domėjausi, nebuvo tokių dramatiškų atsiliepimų, kad pabėgėliams reginys primintų šaudymą iš "gradų". Dalis žmonių jautriai reagavo į dūmus, bet mes to negalėjome išvengti, nes oras buvo labai drėgnas. Kiti apsiašarojo iš grožio ir kalbėjo, kad šventė – labai graži, ir svarstė, kada pas juos kažkas panašaus vyks. Ukrainiečiai minėjo, kad fejerverkų nematė nuo 2014 m. Dramatiškų atsiliepimų tikrai nebuvo, išskyrus tą vieną. Pati stovėjau ant krantinės, aplinkui girdėjau rusų kalbą, tikėtina, kad tai buvo ukrainiečiai, bet tikrai negirdėjau pasipiktinimo. Visoje žiniasklaidoje buvo skelbta, kad bus ugnies šou, o kad bus dūmų, tapo aišku jau dieną", – atvirai kalbėjo I.Žiubrienė.

Po poros savaičių Palangoje vyks didelė vasaros sezono pradžios šventė. Palangiškiai atsisakė fejerverkų ir ketina rodyti lazerių šou. Laivų parado rengėjai tokios galimybės nesvarstė, nes tam reikėtų dūmų.

"Negalima pirkti to, ko žmonės nepamatys. Optimaliausias variantas buvo visai nieko nedaryti", – nusivylimo neslėpė I.Žiubrienė.

Remigijus Dailidė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žūsta paukščių jaunikliai

Pasirodo, ugnies šou papiktino ne tik uostamiestyje nuo karo besiglaudžiančius pabėgėlius, bet ir gamtos mylėtojus.

Lietuvos jūrų vyriausiasis muziejininkas-biologas Remigijus Dailidė neslėpė apmaudo – gamtininkai ir Smiltynės gyventojai jau ne kartą raštu prašė Klaipėdos valdininkus nenaudoti pirotechnikos įrenginių Smiltynėje.

Paukščiams tokie žmonių grožiai – baisus stresas.

Biologijos pikčiurna save pavadinęs gamtininkas neslėpė, kad fejerverkai, klaipėdiečių malonumui sprogdinami Smiltynėje, sukelia liūdnų pasekmių.

"Kasmet fejerverkai palieka kalnus šiukšlių, jos sukrenta į marias ir išplaukia į jūrą. Tai yra viena bėda, bet yra ir kita problema. Dabar – pats paukščių perėjimo metas, jie čiulba, peri kiaušinius arba šildo paukščiukus. Kaskart kokių poros kilometrų spinduliu pražudomi visų paukščių jaunikliai, atšąla visi kiaušiniai. Paukščiams tokie žmonių grožiai – baisus stresas. Jie visi pakyla iš savo lizdų ir sugrįžta, kai būna per vėlu. Naktys – vis dar šaltos", – piktinosi R.Dailidė.

Fejerverkai nėra uždrausti

Jis tikino, kad Smiltynės gyventojai yra parašę ir pasirašę ne vieną prašymą, kuriuose išvardijo visus argumentus.

"Kodėl viduryje miško reikalingas fejerverkas? Juo labiau kad Europoje atsisakoma tokių dalykų, juk tarša – milžiniška. O kiek dūmų buvo! Nematėme Klaipėdos pro juos. Jeigu taip būtina šaudyti, kodėl jie negali padaryti trankaus renginio viduryje miesto? Tada susišluotų šiukšles ir jos neplaukiotų po marias. Juk su tais šūviais į orą išskrenda pusė Mendelejevo lentelės. Būtų normalu, kad mietas įsivestų moratoriumą tokiems dalykams. Smiltynėje ir taip dėl gyvūnėlių striuka, o čia dar ir šaudo. Tikėjomės, kad šiemet fejerverkų visai nebus. Nes kur jau kur, o Kuršių nerijos nacionaliniame parke šaudyti fejerverkus – visiškas absurdas. Keista, kad mūsų raštai ignoruojami. Man trūksta žodžių", – neslėpė apmaudo Smiltynėje gyvenantis gamtininkas.

Prieš Laivų paradą jo rengėjai teigė, kad šiemet technologiškai bus viskas tylu, kad ugnies ir muzikos šou neišgąsdins nei žmonių, nei paukščių, nei žvėrių.

Panašu, kad šio tikslo pasiekti nepavyko.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovas Marius Poimanskis patikino, kad fejerverkai ar kitokia pirotechnika Klaipėdoje nėra draudžiama, yra tik pageidavimas jų mažinti.

"Kiek pamenu, renginio organizatoriams įsakymu buvo nurodyta, kad fejerverkai turi būti begarsiai. Garsas, nors ir ne toks, kaip nuo tradicinių, bet buvo. Man pasakojo žmonės, kurie stebėjo vaizdą iš kelto, kad garsas vis tik buvo, tiesa, ne toks, kaip anksčiau nuo tradicinių fejerverkų", – teigė valdininkas.

Į laivų paradą registravosi 47 laivų įgulos, kurios iki paskutinės minutės vylėsi, kad dangus pagailės parado dalyvių. Tačiau lietus ir vėjas nerimo.

Vis dėlto dalyviai buvo atkaklūs ir rikiavosi į pagrindiniu visos dienos renginių akcentu tapusį laivų pasirodymą.

Parado priekyje po dvejų metų pertraukos žiūrovai vėl galėjo išvysti jachtą "Lietuva".

"Bus renkamas ryškiausias, stilingiausias laivas, publika išrinks publikos numylėtinį, gal net atsiras nominacija "Metų netikėtumas". Bus pagerbti laivų parado senbuviai", – vakar tikino viešosios įstaigos "Klaipėdos publika" projektų vadovė Ieva Žiubrienė.

Organizatoriai džiaugėsi, kad žiūrovai nepabūgo prasto oro.

"Žmonių buvo mažiau, vaikai jautėsi sušalę. Tačiau mes gyvename prie jūros ir šios gamtos stichijos negalime valdyti. Vėlyvą pavasarį jautėmės lyg vėlyvą rudenį", – pripažino I.Žiubrienė.

Vėlyvą pavasarį jautėmės lyg vėlyvą rudenį.

Mažieji burlaiviai dėl sustiprėjusio vėjo negalėjo išplaukti ir dalyvauti laivų rikiuotėje.

"Mažiesiems vėjas kėlė pavojų. Netekome tų mažųjų mūsų parado dalyvių, kurie nuoširdžiai įsijungdavo ir dalyvaudavo kolonoje. Net pasipuošti laivai negalėjo taip, kaip norėjo, nes papuošimus ir lemputes draskė vėjas. Bet nieko nepakeisi, štai tokią stichiją teko patirti", – kalbėjo I.Žiubrienė.

Į laivų rikiuotę negalėjo įsijungti jachta "Murena".

"Šie mūsų dalyviai yra iš Vilkaviškio. Ši jachta dvejus metus iš eilės buvo pelniusi ryškiausio laivo nominaciją. Žmonės šio renginio laukė pusę metų, jie rengėsi, puošėsi, o štai toks netikėtumas. Vanduo aplinkui, o dar vanduo iš dangaus", – apgailestavo I.Žiubrienė.

Organizatoriai ne kartą yra raginę šventės dalyvius paradą stebėti nuo vandens. Tad netikėtai tie laiveliai, kurie nesiregistravo paradui, bet išplaukė tik stebėti renginio, pagauti azarto patys prisijungė prie laivų flotilės.

"Į koloną įsitraukė nesiregistravusios, bet nuoširdžiai rankomis mojavusios komandos", – džiaugėsi I.Žiubrienė.

Uosto direkcija delegavo penkis laivus, nuotaiką spinduliavo trys locmanų laivai, kurie ir pradėjo, ir užbaigė laivų rikiuotę.

Šiemet fejerverką pakeitė ugnies ir muzikos šou.

Bus per 40 dalyvių

Atsižvelgus į jautrią situaciją, susidariusią dėl karo Ukrainoje, nebus tradicinio fejerverko. Taip pat dėl nulūžusio flagštoko nevyks ir vėliavos iškėlimo ceremonija.

Renginyje turėtų dalyvauti per 40 laivų.

"Šaltas oras truputėlį maišė kortas, bet registravosi nuolatos, kiekvieną dieną bent po kelis. Iš viso užregistruota per 40 laivų", – sakė viešosios įstaigos "Klaipėdos publika" projektų vadovė Ieva Žiubrienė.

Šventinis rytas prasidės Dangės upėje ir Kruiziniame laivų terminale.

10 val. Dangės upėje vyks tradicinės baidarių ir kanojų irklavimo pirmenybės. 12.15 val. bus apdovanojami geriausiai pasirodžiusieji baidarininkai ir kanojų irkluotojai.

13 val. nuo Klaipėdos irklavimo centro iki Pilies tilto vyks upės paradas.

13.45 val. prasidės vikingų valčių varžytuvės, o 15 val. bus apdovanojamos jų įgulos.

Nuo 14 val. visi kviečiami atvykti į Jono kalnelio užutėkį pasižiūrėti irkluotojų instaliacijos  "Dedikacija Klaipėdos 770 gimtadieniui".

Taip pat nuo 12 iki 16 val. Dangės upėje lankytojų lauks laivai atvirais deniais.

Ilgai ieškojome sprendimo, ką tokio padaryti, kad būtų efektinga ir matoma.

Vyks ir muzikos diena

12 val. Kruiziniame laivų terminale startuos šventinė mugė, papusryčiauti kvies lauko kavinės. Tą pačią valandą čia vyks Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pirmakursių priesaikos ceremonija ir Karinių jūrų pajėgų orkestro koncertas bei prasidės įvairios kūrybinės dirbtuvės vaikams ir suaugusiems, jos truks iki 16 val.

12 val. Karlskronos aikštėje vyks Gatvės muzikos dienos atidarymas. Pasirodys Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos džiazo orkestras.

Muzikos, šokio ir teatro pasirodymai miesto gatvėse tęsis iki pat šeštadienio vakaro 22 val.

Veiksmas mariose – sutemus

Mariose veiksmas prasidės temstant. 21 val. svečius pasitiks jūrinių vilkikų šokis, kurį dovanos bendrovė "Towmar Baltic".

21.25 val. plaukiant link uosto vartų vyks "TT-Line" grupės kelto sveikinimas. Tą pačią valandą krantinėje žiūrovus sveikins uosto locmanų laivai.

21.30 val. prasidės naktinis iliuminuotų laivų paradas, o 22.15 val. mariose ir iš Smiltynės bus matomas ugnies ir muzikos renginys.

Ugnies ir muzikos šou – alternatyva fejerverkams.

"Tradiciškai fejerverkai kildavo iš Smiltynės, tie aukštieji ir garsūs. Šiemet mes turėsime tylųjį fejerverką – ugnys bus be šūvių. Technologiškai bus viskas tylu, negąsdinsime nei žmonių, nei paukščių, nei žvėrių. Ilgai ieškojome sprendimo, ką tokio padaryti, kad būtų efektinga ir matoma, nes atsiveria labai didelis atstumas ir labai specifinė erdvė – marios. Todėl negalime rengti vien šviesų šou, nes jis nebūtų matomas, tad nusprendėme daryti tylų ugnies pasirodymą", – teigė I.Žiubrienė.

Kaip praneša Klaipėdos savivaldybė, pirmieji šventinės dienos renginiai sujauks ramią Dangės upės tėkmę, mat čia visą pusdienį karaliaus Klaipėdos irklavimo centras: vyks baidarių ir kanojų irklavimo pirmenybės, triukšmingas ir spalvingas upės paradas, vikingų valčių varžytuvės. Ypatingą dedikaciją 770-ąjį gimtadienį švenčiančiai Klaipėdai irkluotojai rengia Jono kalnelio užutekyje, kur baidarėmis ketinama sukurti sportišką ir kūrybingą instaliaciją.

Šventinio šurmulio nuo pat ryto netrūks ir greta marių, mat Kruizinių laivų terminale įsikurs amatininkų mugė, o lygiai vidurdienį čia vyks iškilminga Klaipėdos laivų parado dienos atidarymo bei Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pirmakursių priesaikos ceremonija. Ją vainikuos Karinių jūrų pajėgų orkestro pasirodymas. Į šventinį šurmulį nuo vidurdienio įsilies ir į įprastą savo laiką sugrįžusi Gatvės muzikos diena, kurios viena scenų įsikurs marių pašonėje. 

Danės krantinėje šalia Kruizinių laivų terminalo savo denius atvers ir lankytojų lauks specialiųjų tarnybų laivai. Tuo tarpu mažieji šventės dalyviai savo kūrybiškumą galės išbandyti šalia vyksiančiose dirbtuvėlėse, kuriose išmoks rišti jūrinius mazgus, gaminti vėjo malūnėlius ir dekoruoti svajonių laivą. Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras kvies patirti aštresnių pojūčių ir išmėginti metalo virinimo simuliatorių.

Kaip ir kasmet, šventinis laivų ir laivelių paradas Kuršių mariose prasidės leidžiantis sutemoms. Vandeny pasklidusius šventės dalyvius ir žiūrovus pasveikins didysis „TT Line“ keltas „Tom Sawyer“. Jo įgula žada papuošti laivą vėliavėlėmis ir garsiniu signalu sveikinti susirinkusius plaukdami pro Kruizinių laivų terminalą. Tradicinį vilkikų šokį leidžiantis saulei surengs ir nuo pat pirmojo Klaipėdos laivų parado šventėje dalyvaujantys bendrovės „Towmar Baltic“ galiūnai jūriniai vilkikai.

Klaipėdos laivų parado dalyviai kasmet varžosi kuris taps išradingiausias, linksmiausias ar spalvingiausias. Tad ir šiemet komisija ir žiūrovai pasirengę įvertinti kiekvienos įgulos pastangas išsiskirti ir pelnyti simpatijas.

Programa

Veiksmas upėje:

10 val. Baidarių ir kanojų irklavimo pirmenybės;

12.15 val. Baidarių ir kanojų irklavimo pirmenybių nugalėtojų apdovanojimai;

13 val. Upės paradas (nuo Klaipėdos irklavimo centro iki Pilies tilto);

13.45 val. Vikingų valčių varžytuvės;

14 val. Irkluotojų instaliacija „Dedikacija Klaipėdos 770 gimtadieniui“ Jono kalnelio užutekyje;

12 – 16 val. Danės upėje lankytojų laukia laivai atvirais deniais.

Veiksmas Kruizinių laivų terminale:

10 – 22.30 val. Šventinė mugė ir lauko kavinės;

12 val. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pirmakursių priesaika ir Karinių jūrų pajėgų orkestro koncertas;

12– 16 val. Kūrybinės dirbtuvėlės vaikams ir ne tik.

Veiksmas mariose:

21 val. Jūrinių vilkikų šokis;

21.25 val. „TT-Line“ grupės kelto sveikinimas plaukiant link uosto vartų;

21.25 val. Uosto locmanų laivų sveikinimas žiūrovams krantinėje;

21.30 val. Naktinis iliuminuotų laivų paradas;

22.15 val. Ugnies ir muzikos reginys mariose ir iš Smiltynės.

Veiksmas mieste:

12 val. Gatvės muzikos dienos atidarymas Karlskronos aikštėje;

12 – 22 val. Muzikos, šokio ir teatro pasirodymai miesto gatvėse.

Atsižvelgus į jautrią situaciją, susidariusią dėl karo Ukrainoje, nuspręsta atsisakyti tradicinio fejerverko, tačiau tikimasi jam rasti alternatyvą. Taip pat dėl nulūžusio flagštoko nebus ir vėliavos iškėlimo ceremonijos.

Viešosios įstaigos "Klaipėdos publika" projektų vadovė Ieva Žiubrienė tikino, jog pasiruošimas šventei vyksta sklandžiai.

"Dabar turime apie dešimt užsiregistravusių laivų. Manome, kad artėjant renginiui registracijų intensyvumas didės. Tikimės, kad dalyvaus apie 80 laivų. Tačiau būna ir 30 proc. neužsiregistravusių, bet dalyvaujančių laivų. Į programą norime įtraukti ir ukrainietiškų akcentų. Planuojame, kad "Towmar Baltic" vilkikai šoks pagal šiuolaikinę ukrainietišką muziką", – užsiminė I.Žiubrienė.

Organizuojamas muzikalus ir trankus atidarymas.

Be tam tikrų renginių, šventėje trauks ir mugė bei dirbtuvės vaikams, o Dangės upėje nuo pasukamojo tiltelio iki marių lankytojų lauks atviri laivai.

"Kruizinių laivų terminale bus Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pirmakursių priesaika, kur tradiciškai pasirodys Karinių jūrų pajėgų orkestras. Organizuojamas muzikalus ir trankus atidarymas. Taip pat visą dieną, nuo 12 iki 16 val., veiks vaikų dirbtuvės – mazgų rišimo dirbtuvėlės, taip pat dėmesys kryps į labai įdomų dalyką – metalo virinimo simuliatorių, vaikai galės išbandyti ir pamatyti, kaip virinami laivai. Bus ir vėjo malūnėlių dirbtuvės bei svajonių laivo dekoravimas. Dangės krantinėje, Priešpilio gatvėje ir Kruizinių laivų terminale aktyviai šurmuliuos tautodailės mugė, netrūks kulinarinių skanėstų ir ne tik. Dangėje vyks "drakonų" varžybos, masinis šventinis plaukimas, Irklavimo centro rengiamos varžybos", – sakė projektų vadovė.

Bus apie dešimt laivų nominacijų. Nugalėtojus planuojama paskelbti po savaitės nuo renginio.

Klaipėdos irklavimo centras ruoš staigmeną, skirtą uostamiesčio gimtadieniui.

"Jono kalnelio užutėkyje bandys padaryti instaliaciją iš baidarių – sudėlios didžiulį 770 skaičių", – kalbėjo I.Žiubrienė.

Kol kas renginio detalės yra derinamos. Išsamesnė informacija turėtų pasirodyti dar šį mėnesį.

Viešosios įstaigos "Klaipėdos publika" projektų vadovė Ieva Žiubrienė sakė, kad šiemet nebus valstybinės vėliavos pakėlimo ceremonijos.

"Flagštokas yra nulūžęs ir iki to laiko, manau, kitas neatsiras. Tačiau galiu pasakyti, kad Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pirmakursiai planuoja priesaiką. Dėl ukrainietiškų akcentų nieko konkretaus negalėčiau pasakyti, bet žmonės, kurie labai įsitraukę, galbūt patys šventėje dalyvaus su šiais akcentais, galbūt puoš laivelius. Kol kas viskas derinama", – teigė I.Žiubrienė.

Oficialiai dar nėra patvirtinta, ar "Albatroso" apdovanojimai vyks tą pačią dieną, kaip laivų paradas. Tačiau įprastai apdovanojimų datą stengiamasi suderinti su laivų parado data.

"Galiu pasidžiaugti, kad, prieš prasidedant paradui, mūsų Kuršių marių žvaigždės – "Towmar Baltic" vilkikai vėl dovanos šokį. Jie nepraleido nė vieno laivų parado ir vėl noriai sutiko "sušokti" atidaryme", – tikino projektų vadovė.

Kol kas numatoma, kad renginyje netrūks veiklų vaikams, veikiausiai vyks jiems skirtos jūrinių akcentų dirbtuvėlės. Taip pat Dangėje numatomos Irklavimo centro varžybos.

Pernai dėl didelių COVID-19 susirgimų skaičių renginys buvo nukeltas į rudenį, o šiemet pagaliau viskas sugrįš į įprastas vėžes ir tradicinis renginys įvyks.

Renginio metu pristatomos ir populiarinamos Lietuvos kilnojamosios kultūros vertybės – tradiciniai istoriniai laivai ir pamario krašto liaudies ir tradicinė kultūra. Plaukiojantys, pamario krašto kultūros paveldą pristatantys laivai yra tapę svarbiu šventės akcentu, suteikiantys jai jūrinės dvasios ir prasmės.

Šių metų „Dangės flotilė“ tema – „Sielą – jūrai!“.

Penktadienį, 19 val., pakėlus Pilies tiltą bus sutikti visi istoriniai „Dangės flotilė“ laivai.

Kviečiame žiūrėti tiesiogiai:

Lietuvos jūrų muziejus šiemet jau 10-tą kartą organizuoja tradicinių ir istorinių laivų paradą „Dangės flotilė“. Šių metų tema – SIELĄ – JŪRAI!. Laivų kapitonai, įgulos nariai, buriavimo entuziastai vėl kvies pažinti medinį burinį laivyną, saugoti ir puoselėti išskirtines pamario krašto senųjų žvejų tradicijas.

Tradicinių ir istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“ – unikalus, tęstinis renginys, o šiemet šventę praturtins ir graži sukaktis – Lietuvos jūrų muziejaus kurėnui „SüD 1“ jau – 20 metų!

Kurėnas „SüD.1“ – plaukiojantis Lietuvos jūrų muziejaus eksponatas, tradicinės Kuršių marių plokščiadugnės žvejų burvaltės replika, prieš du dešimtmečius pastatyta muziejaus ekspozicijoje – prie Etnografinės pajūrio žvejo sodybos. Burvaltės špantams ir števeniams pagaminti naudoti natūraliai išlinkę ąžuolų kamienai, dugnas surinktas iš mirkytų pušies tašų, bortai – iš džiovintų ąžuolo lentų. Burvaltės detalės tarpusavyje sujungtos kalvio darbo vinimis ir apkaustais, bortai impregnuoti pušų kelmų natūralia derva. Kurėnas turi šoninius švertus (šliužes), keturias poras špantų (vitinių), priekyje ir gale dengtas patalpas (paragę ir pastūrę). Didysis stiebas pritvirtintas prie tvirto bimso (mastbankio). Burvaltės viduje (rūme) apie pusmetrį nuo dugno sudėtos denio lentos (šatiliai, tiliaudos). Ant dviejų stiebų keliamos didžioji ir mažoji burės, nuo forštevenio (rago) – trikampė raginė burė. Ant stiebo iškelta vėtrungė. Šis kurėnas priklauso mažųjų kurėnų (bradinių valčių) šprintiniu takelažu tipui. Pavadinimas „SüD 1“ rodo, kad tai pirmasis pastatytas Kopgalio (Süderspitze) kaime kurėnas.

– Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas turi plaukti, – sako prie laivo vairo stojęs istorikas Lietuvos jūrų muziejaus vyr. fondų saugotojas-direktoriaus pavaduotojas Romualdas Adomavičius, taip pakeitęs prieš dvejus metus tragiškai žuvusį tėvą – kurėno kapitoną Romaldą Adomavičių. – Geriausias kurėno kapitono atminimas, įamžinimas – jo darbų tąsa: į Dangę ir vėl suplauks kurėnai, jie varžysis, dalyvaus regatose mariose, bus rengiamos parodos, leidiniai apie tradicinius, istorinius laivus.

– Romaldui Adomavičiui, kaip istorikui, kaip jūrinio paveldo puoselėtojui ir žinovui, nebuvo lygių, – teigia Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Jis buvo tas ekspertas, galėjo konsultantuoti ir apie laivus, ir apie žmonės, kurie plaukiojo tais laivais. Ir netgi apie emocinį, dvasinį tu žmonių pasaulį, nes jam buvo labai svarbu, ką jautė jūrininkai ir ką turi jausti jūrininkai. Tai yra, drąsa, galbūt kartais ir nepamatuota, jūreiviškos garbės jausmas ir, aišku, suvokimas, kad tu prieš jūrą nepakovosi. Bet gali su ja susidraugauti. Todėl tradicinių ir istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“ visada išliks dedikuotas Romualdui, šviesaus atminimo kapitonui“.

Tradicinių ir istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“ – liepos 23-25 d.

Liepos 23 diena (penktadienis)

19 val. ǀ Tradicinių ir istorinių laivų parado „Dangės flotilė“ sutiktuvės ir pasveikinimas Dangėje. Tema – „Sielą – jūrai!“;

20–21 val. ǀ Pasiilgto miesto tradicinio medinio burinio laivyno herojų istorijos ir laivų lankymas.

Liepos 24 diena (šeštadienis)

17 val. ǀ Tradicinių ir istorinių laivų parado „Dangės flotilė“ įgulų pristatymas – „Bures – vėjui!“. Danės krantinėje, prie „Žvejo“ skulptūros;

17.30 val. ǀ Parodos „Lietuvos jūrų muziejaus kurėnui „SüD 1“ – 20!“ atidarymas prie „Žvejo“ skulptūros;

19 val. ǀ Tradicinių istorinių „Dangės flotilės“ laivų paradas tarp Biržos ir Pilies tiltų;

23 val. Naktinis tradicinių istorinių „Dangės flotilės“ laivų paradas „Vėjo genami“ tarp Biržos ir Pilies tiltų.

Liepos 25 diena (sekmadienis)

9 val. ǀ Tradicinių istorinių laivų parado „Dangės flotilės“ laivų išlydėtuvės.

„Laivų ir laivelių mariose suposi tikrai daugiau nei ankstesniais metais, o nusileidus saulei reginys uosto akvatorijoje tapo magiškas“, – tvirtino šventinėje kolonoje plaukę burlaivių ir motorinių katerių savininkai.

Šią savaitę buvo įteikti apdovanojimai gražiausiems Klaipėdos Laivų parade plaukusiems laivams ir publikos simpatijas pelniusiai įgulai.

„Rugsėjo 19-osios vakaras buvo įspūdingas. Uostas dažnokai yra minimas ne visai iš gerosios pusės, bet tokie renginiai kaip Laivų paradas jam atneša labai daug žavesio“, – teikdamas apdovanojimus sakė vienas komisijos narių, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Organizatoriai pripažino, kad norėjo apdovanoti kiekvieną Laivų parado dalyvį, nes visi jie prisidėjo kuriant tik vienąkart metuose į uostą ateinančią šventę.

„Klaipėdos publika“ nuotr.

„Dėkojame kiekvienam laiveliui, jūs buvote pasipuošę, šventiški, išradingi, linksmi. Dėkojame kiekvienam plaukusių įgulų nariui, kurie likusius krante viliojo patirti jūrinį nuotykį. Tikimės, jiems pavyko ir kitais metais marios bus dar šurmulingesnės“, – sakė jie.

Vis dėlto komisija ir Laivų paradą stebėjusi publika išrinko savo favoritus. Tiek publikos, tiek daugiausia komisijos simpatijų antrąsyk iš eilės pelnė burlaivis „Murena“.

„Šiam renginiui ruošėmės visus metus, nors visai nesiekėme vėl tapti lyderiais – sugalvojome idėją, o po to ją įgyvendinome. Maloniausia, kuomet matai krante besišypsančius žmones, jauti tvyrančią bendruomenišką nuotaiką, o tai ir skatina dalyvauti šioje šventėje“, – prisipažino burlaivio „Murena“ įgulos nariai iš Suvalkijos Inga Klimaitienė ir Linas Venslovas.

Stebint jų nepaprastą šokį nuo „Brabanderio“ denio pagalvojau, kad galime gėrėtis vaizdu, kurio kitoje Lietuvos vietoje jokiu būdu nepamatysi.

Už originalumą ir puikų humoro jausmą buvo apdovanotas pirmą kartą Laivų parade plaukęs kateris „Bellavista”. Katerio pavadinimas įgulos narių teigimu išvertus iš italų kalbos reiškia gražus kraštovaizdis.

„Visa mūsų šeima – jūrininkai, todėl visiems sugrįžus iš kitų šalių nutarėme dalyvauti parade. Renginys paliko tik pačias geriausias emocijas“, – pažadėję parade dalyvauti ir kitais metais, savo patirtomis emocijomis dalijosi tėvas su sūnumi Artūras ir Vilius Kisarauskai.

Kateris „Purslas“ komisiją pavergė savo elegancija ir vardo bei puošybos sinergija. Stilingiausiu, jaukiausiu laivu tapo šventės senbuvis, laivų kolonos priešaky plaukęs ir solidų toną uždavęs kurėnas „SUD1“. Už energiją ir ištikimybę padėkota sporto klubo „Ostmarina“ įgulai šiais metai plaukusiai burlaiviu „Arcturus“ ir parado tvarką prižiūrėjusiam kapitonui Osvaldui Kudzevičiui.

„Klaipėdos publika“ nuotr.

Anot komisijos narių, tikrą šėlsmą mariose sukėlė „Loto“ ir „Naro“ įgulos, kurioms atiteko artistiškiausių nominacija. Šventinio parado netikėtumu vienbalsiai tapo jūrų daugiakovės sportinė valtis „Rojo Segoro“, uosto direkcijos vadovui pajuokavus, kad jų pasirodymas uosto akvatorijoje kapitonui galėjo kainuoti pareigas. Už karštą temperamentą ir drago elementus ant vandens marių „chuligano“ titulą pelnė katerio „Alina“ įgula.

Visi nominacijų laimėtojai buvo apdovanoti rėmėjų „Grant Boats&Yachts“ ir „Klaipėdos duona“ įsteigtais prizais.

Prisidėję prie organizatorių padėkos, uosto direkcija specialiu prizu apdovanojo tradicinį šokį atlikusią bendrovės „Towmar Baltic“ vilkikų komandą. Įspūdingą, dvigubai ilgesnę nei paprastai, choreografinę kompoziciją šiemet kūrė net trys laivai.

A. Latakas atkreipė dėmesį, kad tai – išskirtinis reginys: „Stebint jų nepaprastą šokį nuo „Brabanderio“ denio pagalvojau, kad galime gėrėtis vaizdu, kurio kitoje Lietuvos vietoje jokiu būdu nepamatysi“.