„Kariuomenės yra tokios struktūros, kurios yra pripratusios dirbti pagal vertikalę ir tai yra normalu, jų toks DNR. Ką šitas karas rodo, kad viskas labai greitai keičiasi, jeigu būsi nelankstus, tu pralaimėsi. (...) Įmonės, kuriose dirba šioje srityje, lygiai taip pat turi būti labai lanksčios, nes kitaip tas verslas nevyks“, – Eltai sakė ji.

Interviu A. Armonaitė taip pat papasakojo apie projektus, susijusius su Ukrainos atstatymu bei dronų gamybą nuo Rusijos karinės agresijos besiginančioje šalyje.

– Kokie pagrindiniai vizito Ukrainoje tikslai?

– Pagrindiniai tikslai yra aptarti Ukrainos atstatymo projektus, kurie vyksta. Lietuva jau yra atstačiusi tris nemažus objektus, dvi mokyklas ir darželį, pastačiusi mobilią gyvenvietę. Domimės, kaip toliau Ukrainos sprendimų priėmėjai mato šalies atstatymo viziją.

Taip pat labai svarbu tiesiogiai turėti kontaktus su Ukrainos dronų gamintojais. Čia yra testuojamos, ginantis, pačios naujausios dronų technologijos. Tikriausiai ukrainiečiai yra tie, kurie geriausiai pasaulyje žino, kas dabar veikia ir kas neveikia.

– Šnekant apie atstatymo projektus, trys objektai jau Lietuvos sąskaita atstatyti, kokios tolimesnės galimybės? Ar būtent tokių infrastruktūros objektų atstatymas kaip ir iki šiol, mokyklų ir pan., ar galėtų būti kitos paskirties objektai? Kokie artimiausi planai?

– Lietuva pradėjo specializuotis švietimo objektų atstatyme, tačiau apskritai Ukrainai aktualūs yra patys įvairiausi atstatymo projektai, nuo humanitarinės ir socialinės infrastruktūros, tokios kaip minėtos mokyklos ir pvz. ligoninės.

Lygiai taip pat kritinė infrastruktūra tokia kaip tiltai, energetikos infrastruktūra, keliai, galbūt geležinkeliai, kas susiję su logistika ir pan. Vis tik šalis turi dirbti, ekonomika turi važiuoti, prekiauti su Europa ir t. t. Apie tai kalbėjome.

Dedama labai daug pastangų į maksimalų skaidrumą atstatymo projektuose, yra sukurtos gana įspūdinga skaitmeninė platforma, kur matomas visas progresas, nuo objektų, kuriuos reikia atstatyti, jų biudžetų, iki galimybių donorams susipažinti su eiga. Ta platforma jau įsivažiuoja, tai gana unikalus projektas.

Turint omenyje tai, kad Ukraina yra milžiniška, tai turės labai didelę reikšmę pačiam atstatymui. Atstatymas aišku yra ne tik sienos ir asfaltas ar geležis, tai taip pat yra ir reformos. Atstatymo projektuose ir Lietuva, ir Ukraina, ir Europos partneriai nori, kad Ukraina atsistatytų geriau negu buvo.

Yra principas „build back better“ (angl. atstatyti geriau), tai apie tai irgi kalbėjome.

– Kiek Lietuva galėtų skirti lėšų tam per metus? Kalbame apie dešimtis, šimtus milijonų eurų?

– Šiuo metu atstatyti objektai mums kainavo apie 16 mln. eurų Lietuvos biudžeto pinigų. Tačiau taip pat mūsų agentūros, konkrečiai CPVA (Centrinė projektų valdymo agentūra – ELTA) administruoja projektus susijusius ir su ES šaltiniais. Čia jau galime kalbėti apie kur kas didesnes sumas.

Dar daugiau pasakysiu, mūsų objektai buvo atstatyti gana greitai, tas tempas yra nemažas, kai kurie mūsų tarptautiniai partneriai, ambasados ir kolegos klausė, kaip mums tai pavyko. Klausė patarimų ir žinių, tai dalinamės gerąja patirtimi.

– Ar yra kažkokių didelių biurokratinių kliūčių šioje, atstatymo srityje Ukrainoje?

– Tikrai yra ir biurokratijos nemažai tiek Ukrainoje, tiek Lietuvoje, tiek apskritai administruojant įvairius finansus. Vis tik tai nėra tokie pinigai, kuriuos tiesiog paduodi ir kažkas pasiima, turi būti maksimalus skaidrumas, tiek Lietuvos mokesčių mokėtojams turi būti aišku kas, už kiek ir kada finansuojama, tiek Ukrainos žmonėms.

Lygiai taip pat kalbant apie europinius fondus. To yra, bet turint omenyje, kad vyksta karas, o reikia galvoti apie atstatymą ne tik įvykus paliauboms, bet ir dabar, nes čia gyvena žmonės, juda ir darbus, veiksmai vyksta, vaikai mokosi. Kita vertus jie gali eiti į kitas mokyklas, kurios turi slėptuves, jeigu mokykla neturi slėptuvės, ji veikti negali.

Gyvenimas nesustoja ir dėl to svarbu projektus vystyti ir tai daryti sparčiai.

– Kalbant apie biurokratiją, manau, dabar galima prie dronų pereiti. Buvo 4 siūlymai dėl atlaisvinimo Lietuvos gynybos pramonėje. O kaip Ukrainoje situacija, kalbant apie šį komponentą?

– Sakyčiau, kad Ukrainoje vyksta visko daug daugiau, nes realijos yra kitos. Ukraina kaunasi, dronų įmonių yra šimtai, dalis jų yra didesnės, dalis mažesnės, dalis ieško, kaip pakelti gamybą, plėsti gamybą, ne tik Ukrainos teritorijoje, bet ir NATO šalyse.

Ieško klientų, kad galėtų parduoti ne tik Ukrainos kariuomenei, bet ir NATO šalių kariuomenei. Pačios technologijos keičiasi, gal net nepagražinsiu sakydama, kad mėnesiais. Tobulėja ir ryšio blokavimo sistemos, kada dronas tampa nebeveiksmingas, tobulėja patys dronai, tai ką jie neša, tos technologijos.

Tada gali matyti mūšio lauke, ar vienas, kitas dalykas dar yra veiksmingas ar ne, tada iš karto gali tą keisti, lanksčiai žiūrėti. Tokios iš esmės yra aktualijos Ukrainos dronų sektoriuje, kuris auga dienomis.

– Jeigu Ukraina šneka ne tik apie vidinį dronų naudojimą, bet ir pardavimą NATO šalims, tai galėtų būti ir mums aktualu? Nes ir mes norime nemažą dronų kiekį ne tik gaminti, bet ir juos pirkti.

– Kalbant apie įmones, jos žinoma domisi ir ieško partnerių. Dalis įmonių kaip ir Lietuvoje dar yra nedidelės, gaminančios ne tokiomis didelėmis apimtimis, kiekiais, kokių reikia šiuo metu, bet tas sektorius labai sparčiai auga.

– Iš Lietuvos pusės bendradarbiaujant su Ukraina, jeigu įmonėms yra poreikis dėl dronų pirkimo, ar dar yra daug biurokratinių kliūčių iš mūsų pusės?

– Yra tam tikri reikalavimai kalbant ir apie detales iš Kinijos Lietuvoje. To naudoti negalime. Kita vertus ukrainiečiai irgi nėra naivūs, ir jeigu gali išvengti kai kurių kiniškų komponentų tą ir daro.

– Tai esminiai dalykai dronų srityje ir bendradarbiavimas su Ukraina dėl jų pirkimo, ir taip pat pasikeitimas naujausiomis žiniomis dėl technologinių pokyčių?

– Pasakysiu bendrai, kad labai svarbu yra lankstumas. Kariuomenės yra tokios struktūros, kurios yra pripratusios dirbti pagal vertikalę ir tai yra normalu, jų toks DNR. Ką šitas karas rodo, kad viskas labai greitai keičiasi, jeigu būsi nelankstus, tu pralaimėsi.

Jeigu nepriimsi naujų technologijų besikeičiant mėnesiams (...), apie metus net negalime kalbėti, viskas keičiasi mėnesiais, savaitėmis, tai turi būti lankstus. Tada įmonės, kurios dirba šioje srityje, lygiai taip pat turi būti labai lanksčios, nes kitaip tas verslas nevyks.

Dronai gi skirti ne kažkam kitam, bet apsiginti, gal kažkur šnipinėti, užpulti, rinkti informaciją ir t. t. Jų yra įvairių, bet kiekvieną dieną vis kažkas pasikeičia, patobulėja ir turi viską keisti. Lankstumas, manyčiau, yra pats esminis dalykas šiuo metu.

Aira yra Lietuvos ir Europos jaunimo aerobinės gimnastikos čempionė. 2021 m. Azerbaidžane vykusiame pasaulio čempionate aerobinės gimnastikos grupinio pratimo rungtyje užėmė 8 vietą, o vieneto rungtyje raudondvariškei atiteko 21 vieta. Už indėlį į Lietuvos aerobinę gimnastiką mergina apdovanota vardiniu Lietuvos gimnastikos šimtmečio progos medaliu.

Raudondvario gimnazijos direktorė Vaida Trofimišinienė didžiuojasi Airos sporto pasiekimais ir kartu pabrėžia: gimnazistė gerai mokosi, dalyvavo tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose „Kengūra“, „Olympis“, yra mylima ir gerbiama klasės draugų.

Stiprybė: raudondvariškei labiausiai sekasi lankstumo pratimai. / A. Mockutės asmeninio albumo nuotr.

– Kada ir kaip prasidėjo jūsų kelias į aerobinę gimnastiką?

– Jau nuo mažens mėgdavau vartytis ir šokti, lankiau daug būrelių: pramoginių ir tautinių šokių, dailės, smuiko. Bet mama dar užrašė mane į aerobinę gimnastiką sporto mokykloje pas trenerę Viliją Šatkienę. Tuomet visas išvardytas veiklas mečiau, liko tik ši sporto šaka ir dėl to be galo džiaugiuosi. Nors treniruotis pradėjau vėlokai – nuo septynerių metų, tai nesutrukdė pasivyti ir net aplenkti mergaites, kurios aerobinę gimnastiką pradėjo lankyti penkerių.

Kad ir kaip keistai skambėtų, savo ateities kol kas neplanuoju sieti su gimnastika.

– Ar prisimenate pirmąjį laimėjimą, kada tai buvo, kur laimėjote?

– Treniruojama pirmosios trenerės, būdama septynerių, 2014 m. Lietuvos aerobinės gimnastikos taurės varžybose užėmiau pirmąją vietą ir tai buvo mano aerobinės gimnastikos pasiekimų pradžia.

– Kuris, o gal net keli iš gausybės apdovanojimų jums svarbiausi ir kodėl?

– Man svarbūs visi apdovanojimai. Vis dėlto išskirčiau tuos, kuriuos pelniau užsienio šalių varžybose, nes ten dažniausiai būna didžiausia konkurencija, taip pat – Lietuvos gimnastikos federacijos šimtmečio medalis.

– Kas yra vertinama pasirodymuose?

– Aerobinės gimnastikos pasirodymuose yra skirtingi kriterijai: sudėtingumas, meistriškumas ir artistiškumas. Apibendrinus galima sakyti, kad rezultatai susideda iš įsitempimo, veido išraiškų ir įvairių elementų.

– Šokate ir viena, ir trejeto, ir grupinėje rungtyse. Kuri rungtis jums labiausiai patinka ir dėl ko?

– Man labiausiai patinka dalyvauti vieneto rungtyje. Kai šoku viena, lengviau perteikti emocijas. Be to, jeigu padarai klaidą atlikdama judesį, teisėjai kartais to nepastebi. Šokis su dviem ar daugiau žmonių reikalauja itin aukšto sinchroniškumo, kurį pasiekti labai sunku, kadangi turi jausti šalia esantį žmogų ir daryti judesius tą pačią sekundę kaip ir jis. Tai dar vienas svarbus pranašumas vieneto rungties naudai.

– Kas jus labiausiai motyvuoja, įkvepia siekti vis aukštesnių rezultatų?

– Manau, kad didžiausią įtaką rezultatams daro dabartinė mano trenerė Roma Aleksandravičienė, o siekti aukštumų verčia konkurencija ir galimybė dalyvauti pasaulio ir Europos čempionatuose.

– Ši sporto šaka reikalauja gebėjimo pagal muziką atlikti didelio intensyvumo pagrindinius aerobikos judesius, jungiant juos su sudėtingais jėgos, šuolių, lankstumo ir pusiausvyros pratimais. Kurie pratimai jums mieliausi?

– Man asmeniškai labiausiai sekasi lankstumo pratimai.

– Kokia muzika jūsų mėgstamiausia?

– Šiuo metu klausau daug klasikinių ir hiphopo kūrinių.

– Nuo ko priklauso aerobinės gimnastikos atstovių sportinės veiklos?

– Manau, kad daug kas priklauso nuo įdirbio ir noro sportuoti, tačiau žmogaus genetika taip pat labai svarbi.

– Kokiomis savybėmis, jūsų nuomone, turi pasižymėti žmogus, pasirinkęs šią sporto šaką?

– Žmogus, kuris aerobine gimnastika užsiima profesionaliai, turėtų pasižymėti stipriu charakteriu, noru dirbti ir pasiruošimu perlipti per save.

– Treniruotės yra alinantis ir daug laiko atimantis dalykas. Ar niekada nekilo mintis viską mesti?

– Tikrai daug kartų mąsčiau viską mesti, tačiau savo dienotvarkės neįsivaizduoju be sporto. Ir visi mano pasiekimai, prie kurių labai daug prisidėjo trenerė R. Aleksandravičienė, stūmė mane į priekį. Dėl šios priežasties siekiu savo užsibrėžtų tikslų sporte ir toliau.

– Kiek svarbi jums Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondo stipendija?

– Aerobinė gimnastika – tikrai brangi sporto šaka, nes ji neolimpinė, išlaidų niekas nefinansuoja, o įvairios varžybos kitose šalyse, kostiumėliai ir kiti dalykai kainuoja tikrai nemažai. Fondo parama man labai svarbi, kadangi bet kokia piniginė suma padeda.

– Kaip atrodo jūsų įprastinė diena?

– Mano įprastinė diena prasideda kaip ir kiekvieno paauglio: atsikeliu, važiuoju į mokyklą, po pamokų vykstu į treniruotę, kurioje praleidžiu dvi tris valandas, tuomet grįžtu namo ir ruošiu pamokas.

– Kokia pagal jus tobula diena ir ar dažnai tokių būna?

– Man tobula diena – diena su draugais. Kiekvieną savaitę stengiuosi bent vieną dieną skirti sau ir pailsėti.

– Kaip pavyksta suderinti pomėgį ir mokslus?

– Nemeluosiu: dėl sporto mokslai kartais nukenčia, bet bandau neatsilikti. Kadangi šiuo metu esu dešimtokė, tikrai nelengva, nes mokykloje krūvis nemažas, tačiau stengiuosi planuoti savo dienotvarkę, kad viską spėčiau.

– Ar lieka laiko kitiems pomėgiams, ar turite laisvalaikio ir kaip jį leidžiate?

– Darbo dienomis laisvo laiko turiu tikrai nedaug, kadangi tenka ruoštis kontroliniams ir pan., bet savaitgaliais, kai turiu daugiau laisvo laiko, skaitau knygas, žiūriu filmus, leidžiu laiką su draugais.

– Koks jūsų siekis?

– Gerais rezultatais pabaigti mokyklą ir pasiekti dar daugiau aerobinėje gimnastikoje.

– Ar tolesnę savo ateitį siejate su šia sporto šaka?

– Kad ir kaip keistai skambėtų, savo ateities kol kas neplanuoju sieti su gimnastika. Šiuo metu galvoju studijuoti interjero dizainą, tačiau jeigu šioje srityje nepasisektų, galbūt apgalvočiau variantą būti trenere.

Sumanumas ir komunikabilumas gali pasitarnauti ateityje renkantis profesiją ir ieškant darbo. „Darbdaviai nori, kad darbuotojas būtų atsakingas ir prisitaikytų prie įvairių situacijų“, – sako tyrimą parengęs Matthew Barras, nagrinėjantis kompiuterinių žaidimų kultūrą Glazgo universitete. 

M. Barras stebėjo, kaip 16 studentų įgūdžiai kinta žaidžiant skirtingus kompiuterinius žaidimus. Studentai sėdėjo prie kompiuterinių žaidimų mažiausiai po 14 val. per 8 savaites. Jie galėjo ateiti į tyrimo vietą žaisti kada panorėję.

Kita 16 jaunuolių grupė nežaidė žaidimų – tai buvo kontrolinė grupė. Tyrėjas susistemino abiejų grupių dalyvių sugebėjimus prieš ir po tyrimo pagal tris principus: bendravimo įgūdžiai, prisitaikymas ir kaip susidoroja su kintančiomis situacijomis.

M. Barras po 8 savaičių padarė išvadą, kad tie, kurie žaidė kompiuteriniais žaidimais, pagerino visus tris tirtus gebėjimus. Tiek kurie žaidė žaidimus, po tyrimo pademonstravo net 81 proc. didesnį sumanumą, 75 proc. didesnį lankstumą ir 69 proc. geresnius bendravimo įgūdžius.

Palyginimui, kontrolinėje grupėje mažiau nei pusė dalyvių pagerino savo bendravimo, lankstumo ir sumanumo įgūdžius.

Kur šio vyruko... kaulai? O sąnariai? Vaizdai iš šio 17-mečio pasirodymo labiau primena kompiuterinės grafikos prisodrintą fragmentą iš kurios nors "Žvaigždžių karų" dalies.

Tačiau visa tai – gryna fiziologija ir nežemiškas lankstumas. Silpnesnių nervų skaitytojams rekomenduojama šio pasirodymo nežiūrėti, nes kūno deformacijos, kurias savo šokyje demonstruoja šis guminis žmogus, gali šokiruoti.

Profesionaliai 27-erių cirko akrobatei Julijai Gunthel, sceniniu slapyvardžiu Zlata, lanksčiausios pasaulyje moters titulą dar 2012 m. suteikė TV kanalas "Discovery Channel". Taip, stebint šios akrobatės pasirodymus, akių, švelniai tariant, nėra kur dėti. Tačiau tokie jau tie kūno lankstumo fenomeno vaisiai.

Rusijoje gimusiai ir augusiai, o dabar Vokietijoje gyvenančiai ir dirbančiai moteriai gamta nepagailėjo fenomenalaus plastiškumo – ji savo kūną gali sumegzti į sunkiai suvokiamus rankų ir kojų mazgus. O paskui juos išpainioti.

Kad Julia yra ypač lanksti, pastebėta, kai mergaitei buvo dar tik ketveri. Po poros metų ji buvo priimta į cirko mokyklą. Kai mergina sulaukė 16-os, jos šeima persikėlė gyventi į Leipcigą (Vokietija).

Neįtikėtinas J. Gunthel kūno lankstumas – ne tik gamtos dovana,
bet ir alinančių treniruočių rezultatas. Kasdien Julija tempimo ir lankstumo pratimus atlieka mažiausiai 3 valandas.

"Treniruojuosi labai daug, - neslepia jau 11 metų ištekėjusi ir 8 metų sūnų Leoną auginanti akrobatė. – Mano raumenys turi nuolat būti reikiamo tonuso. Tiesa, aš nesilaikau jokių dietų."

Cirko menininkės kelią ji teigia pasirinkusi todėl, kad nuo pat vaikystės svajojo tapti akrobate. Gana aukšto ūgio (175 cm) jauna moteris moka susilankstyti taip, kad jos kūnas telpa į vidutinio dydžio kelioninį lagaminą.

Julija 2007 m. lapkritį Kiolne pateko į Gineso rekordų knygą, atlikusi keistoką užduotį – per 12 sekundžių ji, išsilenkusi "tilteliu" ir spausdama nugara ir šlaunimis, sugebėjo susprogdinti tris balionus.