Į bokšto viršutinės taurės rekonstrukciją per trejus metus Telecentras jau investavo 8,34 mln. eurų.

„Iki šiol Vilniaus televizijos bokštas vis dar dvelkė tokia sovietine era. Šiandien žymime dieną, kai jis persitvarko“, – per atidarymo renginį antradienį sakė Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis.

Iki šių metų pabaigos už 4,1 mln. eurų bus rekonstruotas „Paukščių tako“ restoranas ir po juo esantis aukštas, o už likusius maždaug 2,6 mln. eurų 2025 metais planuojama atnaujinti požeminę galeriją ir pirmąjį aukštą, sutvarkyti teritoriją, antradienį pranešė įmonė.

„TV bokšto viršutinėje taurėje atvėrus naujas erdves, rekonstrukcijos darbai bus tęsiami toliau – jie persikels į „Paukščių tako“ restoraną, o po restoranu esančiame aukšte numatoma atverti dar vieną originalios konstrukcijos atvirą apžvalgos aikštelę “, – renginyje sakė Telecentro vadovas Remigijus Šeris.

„Pabaigus bokšto rekonstrukciją, jis pritrauks dar daugiau lankytojų ir miesto svečių. Tokį tikslą ir keliame įmonei“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Anot jo, 2023 metais čia apsilankė apie 150 tūkst. svečių, o po rekonstrukcijos jų turėtų būti ir daugiau.

67–ame bokšto aukšte antradienį atidarytas bistro-baras „Toliai“, o aukšte virš jo – posėdžių salė „Debesys“ su poilsio kambariais, skirta nedideliems renginiams, susitikimams bei jų poilsiui. Taip pat įrengtas greitaeigis liftas.

Vilniaus televizijos bokštas yra aukščiausias Lietuvos pastatas, įtrauktas į Kultūros paveldo registrą. 326 metrų aukščio  bokštas pastatytas 1980 metais.

Pasidomėjome, dėl ko buvo nuspręsta skelbti evakuaciją.

„Akropolio“ atstovas spaudai sakė, kad žmogus, greičiausiai lankytojas, išdaužė stiklą ir nuspaudė pavojaus mygtuką.

Buvo paskelbta evakuacija.

Apsauga peržiūrėjo vaizdo įrašus, pamatė, kas nutiko, patikrino pastatą ir supratę, kad viskas saugu, evakuaciją atšaukė.

Šiaulių „Akropolis“ šiuo metu veikia įprastai.

Juolab kad paskutinis mėnesio sekmadienis – muziejų atlaidai, nemokama jų lankymo diena. Nuo 2019-ųjų, kai pradėtas taikyti Kultūros ministerijai pavaldžių muziejų nemokamo lankymo modelis, muziejai tapo ir pavienių lankytojų, ir šeimų geidžiamiausia laisvalaikio erdve. Vien pernai galimybe nemokamai aplankyti muziejus pasinaudojo per pusę milijono tautiečių. Išskyrus karantininius metus, kitais nuolat fiksuota džiuginančių rekordų.

Šalis, kur eilėje stovima ne prie duonos, bet prie meno, – laiminga, jos žmonės gyvena gerai.

Štai Valdovų rūmuose eksponuotą Žygimanto Augusto gobelenų parodą per vieną dieną aplankė 6,5 tūkst. žmonių! Lauke, lietuje, gyvoje eilėje jie stovėjo ištisas valandas ir nesiskundė. Šalis, kur eilėje stovima ne prie duonos, bet prie meno, – laiminga, jos žmonės gyvena gerai.

Tačiau muziejų renesansu vadinamas laikotarpis turi ir šešėlių. Muziejininkai ne vien katučių ploja: ministerijos asignavimas negali padengti išaugusių lankytojų srautų, kompensacijos toli gražu netenkina muziejų interesų. Vis dėlto gal nesulauksime laikų, kai nemokamas lankymas muziejams tiesiog nebeapsimokės? Per penkerius metus jau susiformavo tradicija, tad norisi tikėti, kad bus rasta galimybių ir geranoriškumo šią tradiciją puoselėti.

Pirmą kartą Lietuvoje atlikto muziejų poveikio lankytojų emocinei savijautai tyrimas patvirtino, kad muziejai teigiamai veikia žmonių emocijas, sustiprina malonumo ir energijos pojūčius. Negana to, įrodyta, kad kiekvienas muziejaus lankytojas ar lankytoja, susitikę su meno kūriniais, bent kelioms valandoms išsivaduoja nuo nerimo ir streso. Argi ne to mums šiais neramumų laikais reikia?

„Tokia sistema, kai laikmačiais fiksuojamas automobilio palikimo laikas, plačiai naudojama Europoje. Neabejojame, kad nemokamas parkavimas padės pritraukti daugiau lankytojų į mūsų turgavietę ir į Klaipėdos senamiestį“, – įsitikinęs Viačeslav Karmanov, UAB „Naujasis turgus“ direktorius.

Žinia, Klaipėdos senamiestyje parkavimas yra mokamas ir Senojo turgaus teritorija patenka į brangiausią – raudonąją zoną. Kad tai nėra palanku turgavietės lankytojams, buvo žinoma senokai, o pernai turgavietės administracijos vykdytos Senojo turgaus pirkėjų ir pardavėjų apklausos tik patvirtino šį faktą. Virš 83 proc. Senojo turgaus pardavėjų į klausimą „Kas padėtų pritraukti daugiau pirkėjų?“ nurodė, kad tai būtų nemokamas automobilių parkavimas. O 26 proc. apklaustų Senojo turgaus lankytojų teigia, kad čia dažniau užsukti juos paskatintų nemokama ir patogesnė parkavimo aikštelė.

„Pildome savo klientų lūkesčius – nuo šiol mūsų turgavietės lankytojams pakaks po priekiniu automobilio langu palikti laikmatį su nurodytu atvykimo laiku. O vienos valandos tikrai yra pakankamai įsigyti norimas prekes ir netgi liks laiko atsigerti kavos ar arbatos“, – įsitikinęs V. Karmanov.

Stovėjimo aikštelėje prie vakarinės turgavietės pusės jau pastatyti atitinkami eismo reguliavimo ženklai, išbraižytos automobilių statymo linijos. Kaip ir visame mieste parkavimo tvarką prižiūrės ir kontroliuos VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ inspektoriai.

Senąjį turgų administruojančios UAB „Naujasis turgus“ duomenimis, per savaitę čia sulaukiama iki 2 000 lankytojų, o vasaros sezono metu, kai vyksta prekyba lauke, pirkėjų skaičius išauga kelis kartus. 

Elektroninis skaitiklis parodė, kad šį karalienės Luizos kažkada mėgtą grožėjimuisi gamta skardį 2023 m. aplankė 417 tūkst. lankytojų.

Daugiausia žmonių buvo liepą – 83 123. Mažiau pajūrio pažiba buvo lankoma gruodį, tuomet čia užsuko 10 901 lankytojas.

Balandį Olando Kepurės grožį stebėjo 36 027 žmonės. Spalį objektas sulaukė 39 520 lankytojų.

Elektroninis skaitiklis skaičiavo ne tik skardžio lankytojus, bet ir įvairiomis kryptimis Pajūrio regioninio parko teritoriją kertančius žmones.

Pėsčiomis į parką atvyksta kur kas mažiau žmonių – apie 13 tūkst. lankytojų.

O štai dviračiais įvairiomis kryptimis parką per metus aplanko apie 80 tūkst. žmonių.

Olando Kepurės skardis mėgstamas ne tik poilsiautojų. Daugybė žmonių renkasi šią vietą vestuvių ceremonijoms.

Manoma, kad kalva taip pavadinta dėl formos. Iš jūros pusės primena olandiško stiliaus žvejo kepurę, yra ryškus orientyras.

Be to, pavadinimas atsirado gal ir dėl to, kad dalį pajūrio žemių XVI a. valdė olandas H. von Bombellis.

Pastarąjį savaitgalį uostamiesčio ledo čiuožykla ir vėl fiksavo lankytojų rekordus. Pasak projektų vadovės Živilės Putnienės, šaltas savaitgalis neišgąsdino klaipėdiečių.

„Nors visą savaitgalį šaltis buvo tikrai nemenkas, o penktadienį dar ir intensyviai snigo, šeštadienį sulaukta beveik rekordinio lankytojų skaičiaus, o eilės būdavo visą laiką, ypač vakarais“, – kalbėjo Ž. Putnienė.

Projektų vadovė pripažino, kad kartu su kolegomis svarstė pratęsti čiuožyklos veikimą, tačiau 2019 m. patirtis parodė, kad po Trijų Karalių, kai nupuošiamas miestas ir kalėdinės eglutės, pranyksta ir šventinė dvasia.

Pratęstas ledo čiuožyklos veikimo laikotarpis nebūtų naudingas miestui.

„Buvo minčių pratęsti čiuožyklos veikimą, kadangi žiemiški orai dar nesitraukia, tačiau 2019 m. buvusios čiuožyklos patirtis parodė, kad po Trijų Karalių, visiškai baigiasi šventinis laikotarpis, nupuošiamas miestas ir pagrindinė eglė, nebelieka šventinės dvasios“, – teigė vadovė.

Pasak Ž. Putnienės, pratęstas ledo čiuožyklos veikimo laikotarpis nebūtų naudingas miestui, kadangi sausio–vasario mėnesiais lankytojų skaičius žymiai sumažėtų, o pustuštės čiuožyklos išlaikymas pareikalautų daug elektros sąnaudų.

Paskutinį savaitgalį prieš uždarymą čiuožyklos darbuotojams teko suteikti ir pirmąją pagalbą, kadangi susižalojo vienas lankytojas.

„Deja, turėjome ir nelaimingų atsitikimų, šeštadienį lankytojas stipriai išsisuko koją, tiksliai nežinome, ar tai buvo raiščių patempimas, įskilimas ar net kojos lūžis, tačiau greitosios kviesti neprireikė, mūsų apmokyti darbuotojai suteikė būtinąją pirmąją pagalbą, vėliau žmogus pats nuvažiavo į ligoninės priimamąjį“, – pasakojo projektų vadovė.

Kalėdinis turas

Kalėdų laikotarpis – puiki galimybė susigalvoti įvairiausių užsiėmimų. Apie tai papasakojo prie Kauno Rotušės eglutės antrąją Kalėdų dieną sutikta linksma ir spalvinga kompanija, atvykusi į Kelmės.

„Esame kaip bendruomenė, kurią sudaro draugai, pažįstami, kaimynai. Iš Kelmės išvažiavome ankstų rytą, kelionės tikslas – apžiūrėti, aptarti ir įvertinti kuo daugiau Kalėdų eglučių. Pakeliui jau pasigrožėjome Kelmės, Raseinių eglutėmis, o dabar apžiūrinėjame Kauno. Mūsų kompanijos narių nuomonės gana skirtingos. Mane Kauno Rotušės aikštės eglė sužavėjo. Pasakiškas įspūdis. Atrodo, kad virš Rotušės aikštės praskrido pasakų paukštė, o jos plunksnos nukrito ant eglutės“, – kalėdiniais įspūdžiais dalijosi kelmiškė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Moksleivė, bene jauniausia spalvingos draugijos narė, įsiterpė, kad Kauno eglė gražesnė už Vilniaus. Nors mama tokiai nuomonei nepritarė, mergina laikėsi savo pozicijos.

„Mačiau dar ir Šiaulių eglutę. Bet Kauno – gražesnė, ji man atrodo išskirtinė“, - pabrėžė mergina.

Rotušės trauka

„Iš mano visų kol kas matytų eglių man gražiausia yra Šaukėnų. Padaryta iš ypatingos medžiagos. Ji pretenduoja į Gineso rekordą“, – sakė Šaukėnuose gyvenanti moteris.

Visi pripažino, kad gražiausia Kalėdų eglė dar neišrinkta, nes iki vakaro dar bus aplankytas ne vienas miestas ir miestelis – Kaišiadorys, Trakai, Širvintos, Vilnius.

Iš Kelmės atvykusioje spalvingoje kompanijoje buvo ir šalia Rotušės aikštės ne vieną dešimtmetį gyvenusi Zofija.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Dabar gyvenu Kelmėje. Daug metų gyvenau šalia Rotušės aikštės esančioje Muziejaus gatvėje. Mokiausi Adomo Mickevičiaus vardo mokykloje, kuri dabar yra Jėzuitų gimnazija. Rotušės aikštėje nuolat apsilankau, nes tai man brangi vieta, jaučiu ypatingą trauką. Puikiai atsimenu dar tuos laikus, kai ten, kur jau daug metų yra Maironio paminklas, buvo benzino kolonėlė. Rotušės aikštėje pastebiu kiekvieną pasikeitimą. Viskas gražėja, o per Kalėdas – dar gražiau“, – „Kauno dienai“ sakė Zofija.

Prekyba – kukli

Vėlyvą antrosios Kalėdų dienos rytmetį Rotušės aikštėje vaikštinėjantys kauniečiai ir atvykę iš kitų vietovių šildėsi arbata, alkį malšino šiltomis spurgomis ir kitais gardumynais, kurių buvo galima nusipirkti Kalėdų miestelio prekyvietės stikliniuose kupoluose.

Tačiau prekybą nebuvo aktyvi. Priežastis – labai jau prastas oras.

„Pirmąją Kalėdų dieną buvo tokia šlapia ir vėjuota, kad visi turbūt norėjo tik namie sėdėti. Bet net ir tokią dieną buvo vienas kitas lankytojas. Dauguma jų už rankos atsitempdavo vaikai ir reikalaudavo nupirkti ko nors skanaus“, – sakė meduoliais prekiaujantis vyras.

Saulės ar bent kiek šviesesnių laukia visi prekybininkai, kurie Rotušės aikštėje tikisi dirbti iki kitų metų sausio 14 dienos.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Prekiaujame čia jau ne pirmus metus, bet tokių prastų šventinių orų niekada nebuvo. Atitinkama ir prekyba“, – apgailestavo įvairius gėrimus Kalėdų miestelio stikliniame kupole siūlanti moteris.

Karštas spurgas aliejuje kepančios Evelina ir Akvilė buvo nusiteikusios pabrėžtinai šventiškai ir optimistiškai: sakė, kad prekyba nėra intensyvi, bet karštų spurgų kvapai pritraukia ne vieną atšiauriu oru pro šalį praeinantį šventinės nuotaikos ieškotoją.

Saldainių oazė

Visi Kalėdų miestelyje įsikūrę stikliniai prekybos kupolai – spalvingi, patrauklūs. Viename jų saldumynus siūlantis Kalėdų senelis pabrėžė, kad visi spalvomis, formomis, skoniu ir aromatais viliojantys karameliniai saldainiai ne atvežti iš Lenkijos, bet pagaminti Lietuvoje, Jonavoje.

„Visi jie yra rankų darbo. Juos pagamino mano uošvė Laima. Tai sena šeimos tradicija. Saldainius gamindavo net ir mano uošvės močiutė. Dažniausiai juos pardavinėdavo prie bažnyčių. Tai buvo tuo laikotarpiu įprasti cukriniai gaideliai, laikrodukai, apyrankės, lazdelės“, – sakė prekybos paviljono šeimininkas Oskaras.

Kaip ir dauguma Kalėdų miestelyje dirbančių verslininkų, jis apgailestavo dėl subjurusių oru, tačiau, kaip atkreipė dėmesį saldumynų kupolo Kalėdų senelis (beje jo vardas – Elada), šventės su Kalėdomis juk dar nesibaigia.

„Kiliminė danga, lubos keičiasi, bet sienos lieka tos pačios. Tikrai daug keičiasi, nauja rūbinė, barai lieka tie patys, juos vėliau pakeisim“, – BNS sakė S. Pancekauskas.

„Neįgaliųjų visos priemonės bus įdiegtos – bus ir skirtos vietos neįgaliesiems, ir liftas specialus, ir visi keltuvai. Pastatas bus pritaikytas neįgaliesiems ir tikrai labai džiugu dėl to“, – aiškino pastate įsikūrusio orkestro vadovas.

Anot jo, baigus šį etapą bus baigta 75 proc. visų numatytų rūmų remonto darbų. Koncertų salė jau baigta anksčiau – rugsėjį ji buvo pristatyta visuomenei.

„Toliau liks tik energinio efektyvumo priemonės, kurias finansuos APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra – BNS) ir tai yra apšiltinimas viso pastato, stogo apšiltinimas. Energiją taupančios priemonės bus įdiegtos, planuojame saulės kolektorius statyti ant stogo, o kitą dalį elektros pirkti iš nuotolinių šaltinių“, – sakė S. Pancekauskas.

Pirmo etapo rekonstrukcijos darbus atliko bendrovė „Eltalis“, su ja pasirašyta 11,7 mln. eurų vertės sutartis, tačiau, pasak S. Pancekausko, darbai dėl pabrangusių medžiagų galiausiai pabrango iki 15 mln. eurų.

„Mūsų sutartis buvo tokia, kad rangovas turėjo teisę po metų indeksuoti tą sumą“, – aiškino orkestro vadovas.

Anot jo, visus darbus tikimasi galutinai baigti 2027 metais.

Rekonstrukcijos pastatas laukė daugiau nei du dešimtmečius: pradėti statyti 1984 metais kaip sovietų politiniam švietimui skirta konferencijų salė, Vilniaus kongresų rūmai Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui buvo perduoti dar 1999 metais ir nuo to laiko nė karto nebuvo remontuojami.

Nors vasarą Lietuvos jūrų muziejus (LJM) lankytojų dėmesio sulaukia daugiau nei žiemą, tačiau prieš didžiąsias metų šventes jų būna tikras antplūdis.

Muziejaus darbuotojai, tai žinodami, ruošiasi iš anksto, parengia naują delfinų programą, todėl pamatyti kalėdinę programą su žaismingais jūrų gyvūnais susigundo vis daugiau žmonių.

„Be abejonės, vasarą lankytojų turime kur kas daugiau negu žiemą, bet dabar, būtent prieššventiniu laikotarpiu, lankytojų ženkliai padaugėja, nes kiekvienais metais parengiame kalėdinį delfinų pasirodymą su aktoriais ar muzikantais“, – teigė muziejaus atstovė Nina Puteikienė.

Jūrų muziejaus gyvūnų prižiūrėtojai užsiėmimus delfinams veda kiekvieną dieną pagal nustatytą darbotvarkę, net ir šventinėmis dienomis niekas nesikeičia.

„Delfinai treniruojami kiekvieną dieną, yra nustatyta darbotvarkė mėnesiui į priekį ir jos griežtai laikomasi, nepraleidžiamos delfinų terapijos, treniruotės ar veterinarų apžiūros, taigi net ir šventinėmis dienomis mūsų treneriai dirba su jūrų gyvūnais“, – pasakojo N. Puteikienė.

Lankytojų laukia ne tik delfinariumas, bet ir atnaujinta muziejaus ekspozicija, kuri pritaikyta ir neįgaliesiems.

Kaip pasakojo N. Puteikienė, muziejuje laikomus gyvūnus veisia ir augina patys muziejaus biologai, jie veisia vijūnus, dviejų rūšių rajas ir katryklius, taip pat anksčiau buvo veisiamos žuvys – jūrų adatos.

Muziejininkų pasididžiavimas – eršketai. Ne daug kur Europoje galima pamatyti šių žuvų, todėl LJM yra ypatingas tuo, kad čia stengiamasi išsaugoti šią nykstančią rūšį.

Kaip teigė Lietuvos jūrų muziejaus ichtiologas Tadas Poškys, eršketų ikrai yra labai brangūs, ypač juodojoje rinkoje, todėl dėl žmonių godumo ši žuvų rūšis ir nyksta.

Nacionalinio parko tarnyba kreipėsi į visuomenę, kad padėtų nuspręsti, ar garsieji laukiniai arkliai Šiaurės Dakotos T. Roosevelto nacionaliniame parke turėtų išlikti.

Teigiama, kad sprendimo reikia, nes gyvūnai stipriai niokoja laukinę gamtą ir augmeniją. Vis dėlto pripažįstama, kad lankytojų srautai parke gali ženkliai sumažėti, nes žmonės čia atvyksta pasižiūrėti arklių ar besiganančių galvijų.

Šiaurės Dakotos respublikonų gubernatorius Dougas Burgumas pareiškė, kad ir toliau ragins parko vadovybę gyvūnus palikti.

„Šie arkliai – labai populiarus turistų traukos objektas, įkūnijantis neprijaukintą Badlandso dvasią ir primenantis gilius ryšius su T. Roosevelto palikimu“, – kalbėjo gubernatorius.

Prezidentas H. S. Trumanas projektą dėl parko įkūrimo palaimino dar 1947 m., o po daugiau nei 30 metų šis parkas gavo nacionalinio parko statusą.

Federalinės agentūros pasiūlymas iškeldinti arklius iš parko daugeliui sukėlė nerimą, nes žirgai esą kultūrinis ryšys su praeitimi ir anaiptol nėra tik gyvuliai, kaip juos pavadino parko pareigūnai.

Dabar lankytojai, važiuojantys vaizdingu parko keliu, dažnai gali išvysti žirgų tabūnus – Amerikos Vakarų simbolį.

Jei būtų nuspręsta arklius iš parko pašalinti, jie būtų sugauti, dalis jų atiduota vietinių gyventojų gentims, kiti parduoti aukcione.

Dar svarstoma, jei pavyktų sumažinti arklių dauginimąsi, jie galbūt ir toliau galėtų likti gyventi nacionaliniame parke.