Miške – atminimo iškilmės

Prieš 75 metus Latvijos Aucės valsčiuje Ylės miške įrengtoje didžiulėje žeminėje pasislėpę Kārlio Kraujos jungtinės latvių ir lietuvių partizanų grupės kovotojai susikovė paskutiniame mūšyje su šimtais sovietų specialiųjų tarnybų karių.

1949 metų kovo 17-osios įvykius latviai ir lietuviai mini kasmet.

Netoli Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos vingiuojančiame kelyje yra nuoroda į Ylės bunkerį. Praėjusį šeštadienį į miško keliuką suko ne tik gausybė nuosavų automobilių, bet ir didžiuliai autobusai. Keli buvo pažymėti lietuviškais valstybiniais numeriais, jais atvyko Joniškio „Saulės“ mokyklos mokinai bei jaunieji šauliai.

Vidurdienį susirinkusieji dalijosi žinia – laukiama Latvijos Respublikos prezidento.

Ir tikrai į miško glūdumą netrukus atvažiavo Latvijos vadovas Edgars Rinkevičs ir gynybos ministras Andris Sprūds.

Ankstesniais metais šiame renginyje yra dalyvavę ir Lietuvos valdžios atstovai, šįkart jų nebuvo. Galbūt mūsų šalies politikai buvo užimti – išvakarėse tapo žinoma apie Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimą.

Miško aikštelė tądien talpino kelis šimtus žmonių. Dalis jų buvo uniformuoti šių laikų karinėmis bei Jaunsardzes organizacijos, atitinkančios mūsų šaulius, uniformomis.

Atrodė, kad buvę nesutaikomi priešai – sovietų specialiųjų tarnybų kariai ir lietuvių bei latvių partizanai – susitaikė.

Prie paminklo, kuriame iškaltos žuvusių partizanų pavardės, išsirikiavo jaunieji šauliai ir Jaunsardzes nariai su valstybinėmis bei savo organizacijų vėliavomis. Greta plevėsavo ir Ukrainos vėliava.

Kiek atokiau stoviniavo vyrai, tarsi laiko mašina persikėlę iš pokario į mūsų laikus. Atrodė, kad buvę nesutaikomi priešai – sovietų specialiųjų tarnybų kariai ir lietuvių bei latvių partizanai – susitaikė, vyrai draugiškai šnekučiavosi.

Dažnai klausiami apie emocijas, kurios užvaldo apsivilkus saviškių ar priešininkų uniformas, vyrai tikina, kad jų tikslas atkurti senus įvykius ir žiūrovams bent iš dalies parodyti, kaip visa tai atrodė.

Rekonstruktorių būryje dažniausiai buvo galima išgirsti kalbantis apie uniformų detales, ginklų tipus, diskutuojant apie istorinius faktus. Tai buvo kelių Latvijos rekonstruktorių klubų nariai bei lietuviai iš Ukmergės „Miško brolių“ bei Klaipėdos „Baltijos štormo“ karybos klubų.

Nuostaba: klaipėdietis Egidijus Kazlauskis, vilkėjęs Lietuvos partizano uniformą, stebėjosi Ylės bunkerio dydžiu ir išmaniu įrengimu. D. Janauskaitės nuotr.

Latviai gerbia savo prezidentą

Mūšio paminėjimas buvo tikrai iškilmingas. Su didžiule pagarba giedoti Latvijos ir Lietuvos himnai. Žmonės nuščiuvę klausėsi prezidento, ministro, karo kapeliono bei kitų asmenų kalbų.

Be lapelių, sklandžiai, jautriai, suprantamai, kreipdamiesi į visus ir į kiekvieną šie vyrai atrodė paprasti ir žemiški. Keli apsaugininkai aukščiausiesiems šalies asmenims netrukdė bendrauti su atvykusiais iš apylinkių žmonėmis.

Vietos gyventojai pasakojo, kad Latvijoje šalies prezidentas, nepaisant netradicinės seksualinės orientacijos, yra labai gerbiamas.

Ypač didelę pagarbą E. Rinkevičs pelnė po griežto atsako į Popiežiaus raginimą ukrainiečiams kelti baltą vėliavą. Latvijos žmonės jį vadina kietesniu už daugumą Vakarų Europos vadovų.

Daugelyje minėjimo metu skambėjusių pasisakymų buvo kartojamos frazės: „Jie kovojo ne tik už Latvijos ir Lietuvos laisvę“, „Jų nereikėjo raginti ginti tėvynę ir laisvę“, „Prisiminti jų žygdarbį šiuo metu – ypač svarbu“, „Jų ryžtas ir bebaimė kova mums – didžiausias pavyzdys.“

Pagyvenęs Lietuvos šaulys kreipėsi į susirinkusiuosius, latviškai vis kartodamas padėkos žodžius broliškos tautos vadovams, savanoriams, istorijos nepamirštantiems žmonėms.

Bendroje pasipriešinimo deklaracijoje, pokariu pasirašytoje latvių ir lietuvių partizanų, buvo teigiama: „Mes gimėme prie Baltijos laisvi ir žūsime, kad liktume laisvi.“

Prezidentas: į susirinkusiuosius kreipėsi Latvijos vadovas E. Rinkevičs, renginyje dalyvavo ir gynybos ministras A. Sprūds (dešinėje). D. Janauskaitės nuotr.

Žuvusius paliko bunkeryje

Didelio susidomėjimo sulaukė istoriko pasakojimas apie mūšį, kurio metinės tądien minėtos.

Vienas latvių rekonstruktorių Janis Millers jau kelis dešimtmečius su bičiuliais ieško karių, kurie vis dar guli ten, kur buvo nukauti. J. Millers įsitikinęs – nepaisant to, kurioje pusėje kariavo, kiekvienas žmogus turi teisę būti pagarbiai palaidotas.

Nepriklausomybės pradžioje žvalgydamas Ylės miške esančią gynybos liniją, J. Millers aptiko bunkerio liekanas. Pirmu jo radiniu tapo automatas. Žinia apie kažkur čia buvusį bunkerį entuziastą privertė atidžiau pasidomėti jo istorija.

Kai žinios apie dar neatrastą Ylės bunkerį pasiekė specialistus, jie ėmėsi kasinėjimų, bet šie nebuvo nebuvo nuoseklūs. Vis dėlto vėliau buvo iškasti dar vieno partizano palaikai.

Paaiškėjo, kad 1949 metų kovą, pasibaigus mūšiui, sovietų kariai bunkerį tiesiog paliko užverstą žemėmis, likusiomis po sprogimo.

Gyvo likusio šio mūšio dalyvio partizano Modrio Zihmanio pasakojimas atskleidė tikrąją bunkerio ir jame žuvusių partizanų istoriją.

Įvertinimas: J. Millers pasakojo, kaip prieš kelis dešimtmečius atrado Ylės bunkerį ir jame tebebuvusius partizanų palaikus. D. Janauskaitės nuotr.

Paminklai liudija bendrą kovą

Po oficialiosios minėjimo dalies renginio vedėjas paaiškino, kad tie, kas neskuba namo, galės stebėti Ylės mūšio rekonstrukciją, tai yra tuomečio įvykio atkartojimą.

Suskubusiųjų išvykti nebuvo.

Žiūrovai įtemptai stebėjo kautynes, išgyveno partizanų nesėkmę ir žūtį, daugelis gūžėsi ir spaudė rankomis ausis nuo gąsdinančių šūvių bei sprogimų.

Penkių valandų mūšis buvo atkartotas vos ketvirtį valandos trukusia rekonstrukcija. Daugelis žiūrovų po jos juokaudami prašė partizanus kitąmet atsilaikyti ir nugalėti okupantus.

Žmonės kalbino karybos istorijos žinovus. Šie aiškino, kad pokariu, spaudžiami sovietinių MGB dalinių, Šiaurės Lietuvos partizanai bėgdavo slėptis į Latviją, o latviai – į Lietuvą.

Apie tai byloja ir dažnai lietuvių lankomos Rucavos aikštėje stovintis paminklas. Jame įrašytos ne tik latvių, bet ir lietuvių partizanų pavardės.

Ylės miške 1948 metais Kārlio Kraujos jungtinė latvių ir lietuvių 30 partizanų grupė savo būstinei pasistatė 45 m ilgio požeminį bunkerį su keliais įėjimais. Šis bunkeris laikomas didžiausiu ir geriausiai įrengtu mūsų šalyse.

Atmintis: paminėti bendros dviejų tautų partizanų kovos atvyko jaunieji Lietuvos šauliai ir Latvijos Jaunsardzės organizacijos nariai. D. Janauskaitės nuotr.

Nenorėjo pasiduoti gyvi

Prieš 75 metus bunkeryje buvo 24 miško broliai. Ankstyvą rytą prasidėjo paskutinis jų mūšis, trukęs penkias valandas. Partizanus puolė 760 okupantų.

Pasak M. Zihmanio, paryčiais iš Lietuvos į bunkerį atėjo penki lietuviai. Jie pranešė matę rusų karinių mašinų judėjimą Jelgavos–Aucės plentu.

Bunkeris buvo apsaugotas minų juosta. Esama žinių, kad čekistai ruošėsi puolimui tris dienas ir kai kurias minas buvo neutralizavę, bet kelios jų suveikė ir pražudė ne vieną priešą, – bunkeryje buvę partizanai girdėjo iš lauko sklindančias dejones.

Partizanai kovėsi taupydami šovinius ir suprasdami, kad vargiai ištrūks. Vienas jų sunkiai sužeistas prašė, kad draugai jį nušautų. Kitas išlindo pro liuką ir paleido ilgas kulkosvaidžio serijas, kol priešų kulkos jį patį pakirto. Jau negyvas jis įgriuvo atgal į bunkerį.

Rekonstrukcija: pagrindinius mūšio epizodus atkūrę žmonės prikaustė žiūrovų dėmesį. D. Janauskaitės nuotr.

Vyrai viduje ėmė dusti nuo parako dūmų, todėl sugulė ant žemės. Vieną lietuvį partizaną ištiko nervinis šokas, dar vienas lietuvis pareiškė, kad gyvas nepasiduos, driokstelėjo šūvis, pasigirdo krentančio kūno garsas. Nusišovė ir vienas latvis.

Per galingą sprogimą bunkerio lubose atsivėrė skylė, į vidų pateko šviežio oro, bet kartu į vidų liejosi benzinas, krito rankinės granatos.

Dar vienas partizanas krito kaip nukirstas, kitas buvo kontūzytas.

Vienas lietuvis įsakė saviškiams užtaisyti pusiau automatinius šautuvus ir pradėti pozicinį mūšį.

Sovietai pro bunkerio liuką įkišo vieną saviškį, tačiau jis šaudė neilgai, užpuolikai ištraukė jo kūną jau be gyvybės ženklų.

Iš lauko sklido raginimai pasiduoti rusų ir latvių kalbomis. Tie, kurie nežuvo ar nenusišovė, dusdami nuo dūmų išlindo iš bunkerio.

Personažai: NKVD karius bei partizanus įkūniję vyrai atrodė lyg tikri pokario kovų dalyviai. D. Janauskaitės nuotr.

Palaidojo po 43 metų

Mūšyje žuvo 15 partizanų: aštuoni latviai ir septyni lietuviai. Devyni pateko į nelaisvę.

Esama duomenų, kad tąkart čekistai paėmė šiuos partizanų ginklus: 82 mm minosvaidį, vieną pabūklą, vieną rankinį kulkosvaidį, 11 automatų, 9 šautuvus, 5 pistoletus.

Mūšio dieną bunkeryje nebuvo vado partizanų būrio vado Kārlio Kraujos ir Jūlijaus Krusto, jie su dar dviem partizanais buvo nuėję pas atokiau gyvenantį batsiuvį.

Esama versijos, kad partizanų bunkerį galėjo išduoti J. Krustas-Kaminskis.

1992 m. lapkričio 14 d. žuvusius latvių ir lietuvių kovotojus perlaidojo Dobelės Virkų kapinėse. Jų kapą pašventino katalikų kunigas Kastytis Romanauskas ir dekanas Augustas Āleris.

Paskutinę pagarbą žuvusiems atidavė iš GULAG’o grįžę kovotojai M. Zihmanis, Alfons Kalniņš ir Augusts Legzdinš.

Dabar Ylės bunkeris yra tapęs lankytina vieta, apie jame veikusius partizanus skelbiama informaciniuose stenduose.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, praėjusių metų gruodį du kaimyninės valstybės piliečiai, vairuodami skirtingus automobilius, Lazdijų rajono pasienio ruože bandė kirsti Lietuvos-Lenkijos sieną.

Patikrinę keleivius, teisėsaugos pareigūnai išsiaiškino, kad juose keliauja aštuoni Irano ir du Eritrėjos valstybės asmenys. Iš jų nei vienas neturėjo nuolatinės deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje, todėl juos vežę abu latviai vairuotojai – 33 metų vyras ir 36 metų moteris – sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Kaltinamieji nurodė, kad iš anksto susitarę dėl piniginio atlygio, jie sutiko neteisėtai iš Latvijos per mūsų šalį į Lenkiją pervežti dešimt migrantų.

Abiem latviams pateikti kaltinimai dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną.

Ikiteisminį tyrimą atliko Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnai.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Du Latvijos piliečiai į Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą iš Rusijos Federacijos atėjo pėsčiųjų taku rugsėjo 2-ąją, prieš vidurnaktį. Lietuvos valstybinę sieną kirtę armenys muitinės pareigūnams žodžiu deklaravo, kad deklaruojamų prekių neturi, tačiau pareigūnai aptiko, kad asmenys nelegaliai gabena vandens pypkių tabako pakuotes.

Akivaizdu, kad tam buvo kruopščiai pasiruošta, nes asmenys buvo pasisiuvę specialią aprangą, pritaikytą kontrabandinėms prekėms gabenti: Latvijos piliečių marškinėliai buvo apsiūti medžiaginėmis kišenėmis.

Vienas asmuo po viršutiniais rūbais ant marškinėlių prisiūtose specialiose kišenėse buvo prisikišęs keturiolika pakelių (2,64 kg) vandens pypkių tabako.

Kitas asmuo tokiu pat būdu nelegaliai gabeno 21 pakuotę vandens pypkių tabako. Dar keturias pakuotes muitinės pareigūnai aptiko asmens kelioniniame krepšyje. Iš viso jis nuo muitinės kontrolės nuslėpė ir kontrabandos būdu gabeno 25 pakuotes (4,88 kg) vandens pypkių tabako.

Kontrabanda gabentas tabakas sulaikytas, abu Latvijos piliečiai patraukti administracinėn atsakomybėn dėl kontrabandos.

Jau ne pirmą kartą Latvijos piliečiai, vykdami iš Rusijos Federacijos į Lietuvą, demonstruoja išradingumą. Prieš dvi savaites Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste dirbantys muitinės pareigūnai iš Rusijos Federacijos į Lietuvą pėsčiųjų taku atvykusio Latvijos piliečio kelioniniame lagamine rado vieną dėžutę ir devynis pakelius (2,18 kg) vandens pypkių tabako, o rūbų kišenėse ir po marškinėliais bei kelnėmis aptiko dar 28 pakelius (6,94 kg) kontrabanda gabento vandens pypkių tabako.

Tabako gaminius asmuo prie kūno buvo prisiklijavęs lipnia juosta. Kontrabanda gabentas prekes muitinės pareigūnai sulaikė, asmuo patrauktas administracinėn.

Pastarieji Latvijoje buvo pasiprašę prieglobsčio, tačiau iš ten neteisėtai pasišalino, nesulaukę sprendimų dėl savo prašymų, teigiama trečiadienį paskelbtame Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pranešime.

Iš penktadienio į šeštadienį, po vidurnakčio, Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai ties Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaimu patikrinti sustabdė į Lenkiją beišvažiuojantį Latvijoje registruotą automobilį „Škoda Octavia“. Jį vairavo tvarkingus dokumentus turėjusi 43 metų Latvijos pilietė.

Automobilyje buvo keturi keleiviai, neturėję jokių asmens tapatybės dokumentų. Netrukus išsiaiškinta, jog tai yra Afganistano piliečių šeima – 26-erių sutuoktiniai ir du nepilnamečiai jų vaikai. Ši ketveriukė, pasiprašiusi prieglobsčio Latvijoje, neturėjo teisės iš ten išvykti, kol nagrinėjami jų prašymai.

Dar vieną neteisėtą žmonių gabentoją, 37 metų Latvijos pilietį, Kalvarijos pasieniečiai sulaikė po poros valandų nuo pirmojo įvykio. Tuomet jie minėtoje Kalvarijos savivaldybės vietoje patikrinti sustabdė iš Lietuvos į Lenkiją važiuojantį automobilį „Ford Focus“ latviškais registracijos numeriais. Jį vairavęs latvis VSAT pareigūnams pateikė tvarkingus transporto priemonės dokumentus, tačiau pasieniečius sudomino trys automobilio keleiviai.

Paaiškėjo, kad jie yra Latvijoje veikiančio užsieniečių registracijos centro gyventojai: 36 ir 24 metų Irano piliečiai su nepilnamečiu vaiku. Užsieniečiai neturėjo dokumentų, suteikiančių jiems teisę atvykti į Lietuvą ir čia būti.

Pasieniečiai abu vairuotojus sulaikė ir uždarė į areštinę.

„Neabejojama, kad šie keturi Afganistano ir trys Irano piliečiai planavo per Lenkiją pasiekti kurią nors Vakarų Europos valstybę. Tai yra įprasta schema, kai iš Baltarusijos į ES besibraunantys migrantai prašo prieglobsčio pirmoje bendrijos valstybėje, o pradėjus tokias procedūras ieško progų sprukti į Vakarų Europą. Latvija kaip ir Lietuva jų planuose tėra tranzitinės valstybės“, – teigia VSAT.

Dėl šių įvykių pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Automobiliai saugomi Kalvarijos pasienio užkardoje. Joje laikinai apgyvendinti ir septyni prieglobsčio Latvijoje prašęsi asmenys. Artimiausiu metu juos planuojama perduoti Latvijos pasieniečiams.

„Šarūnas – mūsų draugas, bet Kazys yra trenerio idealas. Puikiai su juo sutariame, visada labai šiltai bendraujame. Nesvarbu, su kuo kovotų K. Maksvytis, šitam treneriui ir visam „Žalgiriui“ visada linkime tik pergalių“, – šypsojosi Normundas Macius.

Broliai iš Latvijos ne vieną dešimtmetį garsėja dviem dalykais – meile Lietuvai ir krepšiniui. Sudėję šiuos argumentus pernai jie pagaliau priėmė esminį sprendimą – persikėlė gyventi į Lietuvos krepšinio sostinę. Juolab, kad šiemet Kaunas taps ir Europos krepšinio epicentru. Čia gegužės 19–21 d. vyks Eurolygos finalo ketverto rungtynės. „Braliukai“ šio istorinio įvykio laukia taip pat nekantriai kaip ir dauguma „Žalgirio“ sirgalių. Tiesa, skirtingai nei kiti, jie į „Žalgirio“ areną nepateks.

Tačiau mūsų pokalbį pradėjome nuo malonesnių temų.

– Kokios nuotaikos pasitinkate gimtadienį?

– Smagios, tik nenorime sakyti, kiek mums metų (juokiasi). Penktadienį sukanka jau 53-eji. Sakote, atrodome jaunesni? Gali būti, nes stengiamės nesenti. Jau beveik dešimtmetis, kai atsisakėme alkoholio. Be to, mūsų šeimos genai dėkingi. Mūsų artimieji irgi jaunai atrodo. Šiaip džiaugiamės gyvenimu Kaune. Prieš gerą pusmetį čia persikėlėme iš Rygos ir jaučiamės priėmę patį geriausią sprendimą gyvenime. Tiek gerų, malonių žmonių niekur nesame sutikę. Kaunas - nuostabus, viskas sutvarkyta, graži aplinka, matyti, kad miestas turi gerus šeimininkus.

– Ar todėl ir žadate surengti savo gimtadienį visiems kauniečiams?

– Norime atsilyginti už draugiškumą ir dar kartą išreikšti meilę Lietuvai. Mes, latviai ir lietuviai, esame mažos artimos tautos ir turime draugauti kaip broliai. Todėl šeštadienį visus kviečiame į barą „Bocmanas. Pratęsimas“ prie Krepšinio namų (Santakos g. 11) ir kartu praleisime smagų vakarą. Startuosime apie 18 val. Su visais pabendrausime, nusifotografuosime, pašoksime pagal „All Star DJ“ muziką. Ten pat pavaišinsime bendrovės „Kauno alus“ gaminama mūsų vardine limonadų kolekcija. Prieš tai penktadienį važiuosime į mūsų bičiulių – garsios latvių grupės „Brainstorm“ – koncertą Palangoje. Šie vyrukai taip pat žavisi Lietuvos krepšiniu, todėl esame jiems perdavę Lietuvos krepšinio federacijos dovaną – vardinius mūsų rinktinės marškinėlius. Beje, ta proga norime padėkoti LKF generaliniam sekretoriui Mindaugui Balčiūnui, Vidui Mačiuliui, kitiems krepšinio žmonėms, kurie mus yra labai daug padėję.

Suprantame, kad sykį gyvenime padarėme kvailystę. Tačiau nuo tos istorijos jau praėjo dešimt metų!

 

– Kaip suprantu, Kaune ne tik pramogaujate, bet ir vystote verslą. Koks jis?

– Yra kelios sritys. Viena kryptis – braliukai.com prekės ženklas. Gaminame vardinius marškinėlius, bluzonus, įvairią atributiką. Netrukus pristatysime prekės ženklą „Brofinity“. Ši įmonė į Lietuvą veža garsiausių Italijos ir kitų šalių dizainerių drabužių kolekcijas. Bendradarbiaujame su sportinės aprangos gamintojais „Ago“, su viešbučių tinklu „Ibis Styles“ ir daugeliu kitų. Yra ir keletas įdomių projektų, į kuriuos įsitraukėme. Vienas jų, Latvijos krepšinio šimtmečio proga kuriamas žinomo latvių režisieriaus Rihardo Olmanio dokumentinis filmas apie mus. Tai bus labai atvira išpažintis apie mūsų gyvenimą. Jame buvo visko – ir vaikystė vaikų namuose, ir svajonių apie tai, ką pasiekėme dabar. Filmo pristatymas planuojamas rudenį.

Be to, Kaune ir gydomės. Mane (Normundas – aut. past.) buvo prispaudę širdies problemos, teko gultis į Kauno klinikas operuotis. Negaliu nepadėkoti gydytojai Jolantai Laukaitienei, operaciją atlikusiam profesoriui Arui Puodžiukynui ir savo šeimos gydytojai Viktorijai. Dar teko tvarkytis ir kelio problemas. Čia patekau į Vytenio Trumpicko ir kitų „Gijos klinikų“ nuostabių specialistų rankas. Žodžiu, dabar būsiu kaip naujai surinktas (juokiasi – aut. past.).

– Dabar Kaunas, kaip turbūt ir jūs, gyvena Eurolygos ketvirtfinalio serijos nuotaikomis. Kaip prognozuojate, ar į „Žalgirio“ areną žalgiriečiai atsiveš bent vieną pergalę iš Barselonos?

– Viena turėtų būti. Žalgiriečiai pajėgūs pasipriešinti „Barcai“ net ir išvykoje. Tada jau iš mūsų arenos varžovai be nuostolių neišvyks. Šiais mūsų krepšiniui istoriniais metais Eurolygos finalinis ketvertas Kaune turi vykti su „Žalgirio“ krepšininkais.

– Tačiau jūsų Kauno arenoje nebus?

– Mums vis dar galioja Eurolygos draudimas. Suprantame, kad sykį gyvenime padarėme kvailystę (vienas brolių po rungtynių arenoje trenkė „Real“ gynėjui Rudy Fernandezui, mačo metu provokavusiam žalgiriečius, – aut. past.). Tačiau nuo tos istorijos jau praėjo dešimt metų! Mes Rudy nes sykį atsiprašėme, jis tą atsiprašymą priėmė ir dabar su juo normaliai bendraujame. Lygiai kaip ir su kitais „Real“ organizacijos nariais. Tačiau draudimas mums vis dar galioja. Bandėme kalbėtis su Eurolygos vadovais. Kol kas nesėkmingai. Labai tikimės, kad anksčiau ar vėliau šį diskvalifikacija baigsis. Tokia turbūt ir yra didžiausia mūsų gimtadienio svajonė.

Pasak viešosios įstaigos "Banglentė" įkūrėjo Tomo Ūkso, tarp dalyvių – daugiausia paaugliai.

"Varžybos vyko Melnragėje, ten, kur yra paplūdimio centrinis įėjimas. Sekėsi gerai. Dalyvavo 20 dalyvių – dešimt iš Latvijos ir dešimt iš Lietuvos. Dalyvavo tiek berniukai, tiek mergaitės. Buvo sudarytos trys grupės – vaikai iki 12 m., iki 15 m. ir iki 18-os metų. Gausiausiai susirinko grupės iki 15 m. Dar bus toks lyg antras etapas, su jaunuoliais veikiausiai liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje važiuosime į Latviją. Nesinori ilgai tempti į šaltąjį sezoną, nes vasarą daug linksmiau. Greitu metu bus ir ilgųjų lentų varžybos, rungtyniaus suaugusieji. Kada jos vyks, priklausys nuo oro sąlygų", – pasakojo T.Ūksas.

Tomas Ūksas. Asmeninio archyvo nuotr.

Nepaisant to, jog šios varžybos baigėsi, vaikų vasaros stovykla tęsis. Norintieji patirti smagių nuotykių, išmokti plaukioti banglente, įgyti naujų žinių apie jūrą ir bangas tą padaryti kviečiami iki pat rugpjūčio pabaigos.

"Dar yra keletas laisvų vietų rugpjūtį, galima registruotis. Vasara dar nesibaigė. Įprastai daugiausia registruojasi paauglių. Priimame nuo dešimties metų. Kiti dar per maži. Per šeštus stovyklos metus ir iš praktikos matau, kad mažesnius negu dešimties metų leisti į tokią sportinę stovyklą per anksti", – teigė T.Ūksas.

Įvyko: šiemet varžėsi 20 dalyvių, buvo paskelbtos net šešios nugalėtojų grupės – trys mergaičių ir trys berniukų. Asmeninio archyvo nuotr.

Pernai stovykloje dalyvavo vaikų iš užsienio. Daugelis jų buvo lietuviai, gyvenantys svetur.

Jeigu į stovyklas atvyktų kitataučių, užsiėmimai vyktų anglų kalba.

Nors ši vasaros stovykla skirta tik vaikams, organizatoriai siūlo įvairių užsiėmimų ir suaugusiesiems, taip pat norintiesiems išmokti plaukiojimo banglentėmis meno.

Šventę, pavadintą „Baltų kultūros banga“ tradiciškai surengė Klaipėdos apskrities latvių asociacijos „Atpūta“. Jos vadovas Gotfridas Tapinas pasikvietė senus draugus – folkloro ansamblių iš Bartos ir Rucavos moteris.

„Vyturio“ progimnazijos tradicinių kanklių ansamblio narės, vadovaujamos mokytojos Almos Žukienės grojo latviškas dainas. Uostamiesčio trečiojo amžiaus universiteto ansamblis „Jūrainė“, Virginijos Manšienės ne tik dainavo, bet ir noriai bendravo su viešniomis.

Stanislava Skudike, vadovaujanti rucaviškių ansambliui, dar moka savo mamos kalbą, todėl noriai pasakojo klaipėdiečiams, apie puošnias latviškas sages, kuriomis moterys susisega skaras ir drobules. Pasirodo, jai sagė viena, vadinasi mergina – dar netekėjusio, jei sagė dviguba, jos savininkė – ištekėjusi moteris, o jei – triguba – ją nešioja anūkų turinti močiutė.

Balsingosios Bartos dainininkės be linksmų padainavo ir vieną kupiną kovos ryžto dainą, kurioje apdainuojamas gimtojo krašto grožis. Bet tuo pačiu pasakoma, kad šio krašto žmonės priešo akivaizdoje apsuptų savo žemę ir išsitrauktų kardus.

Daivos Janauskaitės nuotr.

„Renginyje muzikavo ir klubo „Šeimyna“ vokalinis ansamblis „Burės“.“

Popietės metu paminėtas karas Ukrainoje, žuvusieji – tylos minute, gyvieji – linkėjimais nugalėti priešus.

Senų bičiulių susiėjimas buvo jaukus ir draugiškas. Jis vyko Klaipėdos tautinių kultūrų centre.

Gimė taikos simbolis

Milžiniškos nelaimės akivaizdoje Latvijos sostinė Ryga dešimtąją karo  Ukrainoje dieną turėjo gerą žinią ne tik karo niokojamai šaliai, bet ir pasauliui – čia gimė mergaitė, kurios susilaukė pabėgusi nuo siaubo tėvynėje ukrainietė.

Kovo 5 d. Rygoje gimė pirmasis pabėgėlių iš Ukrainos kūdikis. Mergaitė pavadinta Zlata.

Iš karo zonos į Latvijos sostinę yra atvykusios dar keturios būsimos mamos, kurios mažylių taip pat susilauks šioje šalyje.

"Tai bus karo meto kūdikiai", – rašė latvių spauda.

Cituodami Centrinės laboratorijos valdybos pirmininkę Stellą Lapiną, žurnalistai rašė: "Sveikiname kolegas iš Ukrainos ir džiaugiamės galėdami padėti."

Latvijos spauda džiūgavo – mergaitė yra ramybės ir taikos simbolis.

Mažylės mama, pasak Rygos gimdymo namų personalo, spinduliavo neįtikėtina ramybe.

Jos likimo sesės Ukrainoje mažylius gimdo per oro antskrydžius metro požemiuose.

Rygos gimdymo namų darbuotojai paaukojo Ukrainai vienos dienos atlyginimą.

Jų pasiųsti vaistai ir medicinos reikmenys jau pasiekė Kijevo gimdymo namus. Siuntoje buvo viskas, ko ukrainiečių akušerės prašė. Ant kiekvienos į Ukrainą siunčiamos dėžės yra užrašyta informacija ukrainiečių kalba apie galimybę gauti pagalbos Latvijoje.

Drąsa: ir mūsų kaimynai nebijo parodyti tikrąjį V.Putino veidą. "Facebook" paskyros "Liepaja" nuotr.

Viliasi greitai grįžti

Į Latviją, kaip ir Lietuvą bei kitas arčiausiai Ukrainos esančias šalis, plūsta pabėgėliai. Dalis jų dar nesiregistravo, jie glaudžiasi pas giminaičius, tikėdamiesi, kad karas greitai baigsis ir jie galės grįžti namo.

Liepojos laikraščio "Kurzemes vards" korespondentė Nora Drike pasakojo gatvėje pakalbinusi dvi ukrainietes.

"Jos labai tikisi, kad netrukus galės grįžti namo, gal todėl nesiruošia čia ieškotis darbo ir negalvoja Liepojoje leisti vaikų į mokyklą. Tačiau Latvijos "Facebook" paskyroje "Noriu padėti pabėgėliams" matau, kad ne visi taip galvoja. Yra ukrainiečių, kurie čia jau ieško darbo", – pasakojo žurnalistė.

Drąsa: ir mūsų kaimynai nebijo parodyti tikrąjį V.Putino veidą. "Facebook" paskyros "Liepaja" nuotr.

Būsto nuomą moka mecenatai

Kaip ir Lietuvoje, Latvijoje savivaldybės planuoja pabėgėlius apgyvendinti valdžiai priklausančiose patalpose, pavyzdžiui, tuščiose mokyklose. Praėjusią savaitę tokios valdiškos apgyvendinimo vietos dar buvo tuščios.

Pabėgėliai gyvena nuomojamuose būstuose, daugeliui jų kol kas netenka patiems mokėti nuomos mokesčio, Latvijos žmonės juos įleidžia į savo būstus be mokesčio arba mokestį sumoka mecenatai.

"Pažįstu vieną italų verslininką Liepojoje, kuris, bendradarbiaudamas su kitais italų verslininkais Latvijoje, Italijoje ir Ukrainoje, pats priims ir apgyvendins 13 šeimų pabėgėlių. Šiuos žmones jis ketina apgyvendinti ne tik jam priklausančiuose namuose, bet ir pats žada išnuomoti šiems žmonėms butų. Italų verslininkai įsteigė bendrą fondą, kuriame kaupiami pinigai bus naudojami tų butų nuomai apmokėti", – dalijosi žiniomis N.Drike.

Žurnalistė pasakojo apie lietuvį, turintį namą Žiemupėje. Šis mūsų tautietis į Žiemupę atsivežė dvi ukrainiečių šeimas, kurios nuo šiol gyvens kaimynystėje.

Nora Drike. Asmeninio archyvo nuotr.

Gamina ežius

Liepojoje iki karo Ukrainoje gyveno apie 3,5 tūkst. ukrainiečių. Daugelis jų jau įsitraukė į labdaringą veiklą savo tėvynainiams padėti.

Vietos gyventojai ir dirbti čia atvykę prieš kurį laiką ukrainiečiai imasi daugybės specifinių darbų. Moterys, vadovaujamos vietos rūbų dizainerių, gamina maskuojamuosius apsauginius tinklus.

Vyrai metalo dirbtuvėse daro prieštankinius ežius. Praėjusią savaitę į Ukrainą išgabenta apie 5 tūkst. tokių prietaisų.

Medžiotojai siunčia į karo krečiamą šalį pačių pagamintus žvėrienos konservus ir kitus dalykus, kurie gali padėti ginant šalį.

Kaip ir lietuviai, latviai noriai aukoja pinigus, viešai nurodomi oficialūs būdai tai padaryti.

Be to, Latvijoje veikia kelios asociacijos, įkurtos dar po Krymo aneksijos, ir jos jau aštuonerius metus renka paramą ne tik civiliams, bet ir Ukrainos kariuomenei.

"Žinau, kad yra žmonių, kurie paaukojo Ukrainai savo visureigius. Jie labai reikalingi karo suniokotoje šalyje, kur keliai daugelyje vietų sunkiai išvažiuojami. Į karo zoną vyksta mūsų medikai, konkrečiai žinau, kad išvažiavo du mikrochirurgai. Yra restoranų, kurie savo pajamas skiria ukrainiečiams. Prie pagrindinių kelių yra restoranų, kuriuose ukrainiečiai maitinami nemokamai. Daugelis žmonių į mažus autobusiukus krauna paaukotą maistą, įskaitant maistą kūdikiams, gyvūnams, higienos priemones, ir veža juos į Ukrainos pasienį, o iš ten pabėgėliai gabenami į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Viena kepykla iškepė duonos ir išsiuntė ją į Ukrainą. Kitos organizacijos renka drabužius, higienos reikmenis ir pinigus, kad galėtų juos išdalyti pabėgėliams, kurie atvyksta be asmeninių daiktų ir pinigų. Kol kas ukrainiečiai čia vargiai gali pakeisti grivinas į eurus", – pasakojo Liepojoje dirbanti žurnalistė.

Nuplėšė ženkliuką

Požiūris į karą ir nuotaikos Latvijoje labai panašios į Lietuvos.

Rusakalbė visuomenės dalis – susiskaldžiusi. Vyresnieji, kurie iki šiol žiūrėdavo tik valstybinę Rusijos televiziją, vis dar tiki, kad V.Putinas buvo teisus užpuldamas Ukrainą.

Jauni rusakalbiai, pasak N.Drike, yra europietiškų pažiūrų, didelė jų dalis dalyvauja protesto prieš karą akcijose ir mitinguose.

"Mums Liepojoje kol kas neteko girdėti kalbų, kad rusakalbiai suaugusieji ar vaikai bijotų išpuolių prieš juos tautiniu pagrindu. Mūsų mieste buvo fiksuoti du priešingi atvejai. Vieną kartą jaunas vaikinas išlipančiai iš autobuso moteriai nuo palto nuplėšė ženkliuką su Ukrainos herbu. Kitas atvejis – nuo Liepojos universiteto sienos vieną naktį dingo ukrainiečių vėliava, – pasakojo N.Drike. – Galbūt suaugę rusakalbiai ir baiminasi, kad gali būti tapatinami su karo sukėlėjais, bet kol kas pas mus tokioms baimėms nėra jokio pagrindo. Nors Rusija jau pareiškė, kad mes čia įžeidinėjame rusus. Negaliu pasakyti, kokių tikslų tuo siekiama, bet aš spėju, kad ši šalis dabar labiau užsiėmusi karu Ukrainoje, o tokios kalbos šiuo metu tėra agresyvi retorika."

Solidarumas: Liepojos universitetas vakarais mėlynuoja ir geltonuoja. "Facebook" paskyros "Liepaja" nuotr.

Paskubėjo nuimti plakatą

Latvijoje, kaip ir mūsų šalyje, per kelias valandas tapo įprasta vartoti rusišką frazę su keiksmažodžiu, kuriuo ukrainiečiai Gyvačių saloje atsakė agresoriaus karinio laivo įgulai.

Užrašas su šia fraze buvo pakabintas prie vienos Liepojos čiuožyklos.

Vietos rusakalbiai pasipiktino ir kreipėsi į miesto merą, prašydami nuimti šį užrašą, nes jis kursto neapykantą.

"Netrukus, gal po valandos, tą plakatą pakeitė kitas, reklamuojantis mėsainį. Priežastis – formali, esą dėl tokios reklamos nebuvo susitarta. Mat Liepojoje visos reklamos turi būti suderintos su miesto dailininku. Liepojiečiai net mitinguose naudoja nedaug plakatų su užrašais. Daugelis tiesiog atsineša Ukrainos vėliavą. Tačiau piketuose, žinoma, žmonės skanduoja įvairius šūkius, įskaitant garsiąją frazę, – pasakojo laikraščio "Kurzemes vards" žurnalistė. – Liepojoje labai mažai šūkių, plakatų. Viskas atrodo kaip įprasta. Tik prie kai kurių namų, įskaitant miesto rotušę, kabo Ukrainos vėliava. O Liepojos universitetas vakarais gražiai mėlynuoja ir geltonuoja."

Užtat Rygoje priešais Rusijos ambasadą ant medicinos įstaigos pastato pakabintas milžiniškas plakatas, kuriame V.Putinas pavaizduotas kaip kraugerys.

O Rygos miesto valdžia gatvės ruožą šalia pastato pavadino Ukrainos Nepriklausomybės gatve.

Manau, kad yra daugiau tikinčiųjų, kad pasaulis ir Ukraina sustabdys V.Putiną Ukrainoje.

Pensijos – kas tris mėnesius

Latvijoje gyvena apie 11 tūkst. rusų pensininkų.

"Šiemet pirmą kartą pensiją jie gaus kovo mėnesį, nes ji mokama kartą per tris mėnesius. Nežinia, ar jie gaus kitą pensiją, tačiau Valstybinio socialinio draudimo agentūros atstovai man sakė, kad padarys viską, kad žmonės gautų savo pensijas. Tiesa, negirdėjau jokių pažadų, kad Latvija jiems sumokės", – kalbėjo N.Drike.

Atrodo, jog Latvijos gyventojai, ypač vyresnio amžiaus, labai bijo, kad karas ateis ir į jų namus. Ko gero, dalis jų mano, kad tokia tikimybė – reali.

Tik prasidėjus karui Ukrainoje nemažai latvių susivokė, kad yra glaudžiai susiję su šia valstybe. Pasirodo, labai daug šios šalies žmonių turi giminaičių arba protėvių Ukrainoje.

"Nežinau tikrų skaičių, bet manau, kad yra daugiau tikinčiųjų, kad pasaulis ir Ukraina sustabdys V.Putiną Ukrainoje. Tačiau nerimas jaučiamas. Pas mus nemažai žmonių registruojasi į krašto apsaugos tarnybą. Didžiulio susidomėjimo sulaukė informacija, kaip reikia pasiruošti pirmosioms karo dienoms, žinios apie "72 valandų krepšį".

Kalbėdami apie karo tikimybę latviai dažnai svarsto, kad lietuviams ši grėsmė yra realesnė, nes Lietuvos pašonėje yra Kaliningrado sritis.

Vaikams – apie grėsmes

Latvijos žmonės vos per 15 dienų Ukrainai paaukojo 6 mln. eurų.

Latvijos prokuratūra jau paskelbė, kad fiksuos karo nusikaltimų Ukrainoje liudininkų pasakojimus. Visi šie parodymai bus parengti ir perduoti tyrėjams Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme Hagoje.

Latvijos švietimo mokslo ministerija vaizdo formatu sukūrė pamokas, kuriose tėvai ir mokytojai mokomi kalbėti su vaikais apie karą.

Nuo pirmadienio Latvijoje apsistojusios ukrainiečių atžalos per televiziją, retransliuojančią Ukrainos TV kanalą, matys pamokas įvairaus amžiaus mokiniams. Skirtingomis dienomis jie nuotoliniu būdu matys ukrainiečių kalbos, matematikos, Ukrainos istorijos bei kitas pamokas.

Moko atpažinti melą

"Primename, kad viskas bus gerai, ir šviesų rytojų statysime kartu", – komentavo projekto autoriai.

Kad Liepojos gyventojams būtų patogiau aukoti įvairius daiktus ir paremti Ukrainos piliečius, nuo šios savaitės pradžios šiame mieste pradėjo veikti humanitarinės paramos punktas ukrainiečių šeimoms. Liepojos savivaldybės tinklalapyje skelbiama, kokių dalykų labiausiai reikia.

Oficialiuose tinklalapiuose Latvijos žmonės raginami išlikti budrūs, vengti provokacijų ir visuomenės susiskaldymo, pasipriešinti dezinformacijai, būti pasiruošus kibernetinėms atakoms.

Žmonės įspėjami, kad Rusija kariauja ne tik ginklais, bet ir dezinformacija. Trys populiariausi šiuo metu skleidžiami naratyvai: "kodėl nieko nedarei, kai Donbase nuo 2014 m. buvo žudomi vaikai?"; "kodėl reikia gelbėti Ukrainos pabėgėlius, jei patys turime problemų Latvijoje, o ukrainiečiai nedėkingi?"; "siaubingos degalų kainos".

Pamačius įrašus, remiančius Rusijos agresiją Ukrainoje, arba informaciją, skirtą latviams, ukrainiečiams ir kitų tautų žmonėms sumenkinti, raginama padaryti ekrano nuotrauką ir parašyti elektroninį laišką Nacionalinio saugumo tarnybai.

Antrose Sandžio Ozolinščio grupės rungtynėse „Kaunas Hockey“ 2:7 nusileido „HK Mogo“ komandai iš Latvijos. Ši nesėkmė lėmė, jog du pralaimėjimus patyrusi Kauno komanda į finalinį ketvertą be Latvijos atstovų praleido ir „Valk 494“ klubą, kuriam buvo nusileista vakar.

Nuo pat pirmų rungtynių minučių „HK Mogo“ perėmė iniciatyvą ir nepaisydami to, jog pirmieji pažeidė taisykles, latviai pelnė įvartį. Mažumoje greitoje atakoje du prieš vieną pasižymėjo Janis Straupe (03:11, rez. perd. Lauris Rancevs).

Nepaisant greito įvarčio, Latvijos atstovams nepavyko visiškai perlaužti iniciatyvos. Kauniečiai turėjo ir savų progų, o Egidijus Binkulis ne kartą buvo atsidūręs vienas prieš vartininką, bet jo metimai tikslo nepasiekė. Užtikrintai „HK Mogo“ vartininkas žaidė ir kituose epizoduose, neleidęs oponentams iš Lietuvos išlyginti rezultato.

Savo pranašumą Latvijos atstovai galiausiai padvigubino sėkmingos atakos metu, kai po puikaus komandos draugo perdavimo ritulį į vartus pasiuntė Elvis Zelubovskis (13:54, rez. perd. Karlis Čukste, Krisjanis Redlihs).

Nuo antrojo kėlinio starto „Kaunas Hockey“ vis dažniau teko leisti laiką savo aikštės zonoje, o vis dažnesnės pražangos privertė gerokai dažniau veiksme būti ir kauniečių vartininką Artūrą Pavliukovą. Galiausiai spaudimą prie Kauno klubo vartų įvarčiu pavertė daugumą realizavęs Lauris Rancevs (26:25, rez. perd. Renars Demitirs).

Įpusėjus rungtynėms rezultatyvią ataką pagaliau pavyko surengti ir „Kaunas Hockey“ žaidėjams. Į greitą ataką buvo išvestas Vytautas Jagelavičius, kuris puikiu metimu į vartų kampą nepaliko vartininkui jokių šansų (27:46, rez. perd. Romanas Reshetnikovas, Silveris Lazerenovas). Iš karto po pelnyto įvarčio kauniečiai buvo arti antrojo įvarčio, bet nepasižymėjus patiems jiems jau teko dirbti gynyboje: latviai atsakė savo ataka, kurios metu iš toli mestas ritulys sudrebino vartų virpstą.

Antroje kėlinio dalyje situacija ir toliau nesikeitė: „Kaunas Hockey“ surasdavo būdų pabėgti į kontratakas, bet užbaigti jų nei Lukui Žukauskui, nei Eduardui Chekmaryovui nepavyko. Tuo tarpu „HK Mogo“ ir toliau kantriu žaidimu ieškodavo progų bei išnaudojo kauniečių pražangas. Iš pradžių daugumoje pasižymėjo E.Zelubovskis (32:49, rez. perd. Gatis Gricinskis, Juris Ziemins), o vėliau Renars Krastenbergs (36:59, rez. perd. R. Demitrs) pridėjo įvartį latviams turint dvigubą kiekybinę persvarą.

Trečiajame kėlinyje Lietuvos atstovams ir vėl dukart prasižengus , latviai dar kartą už tai juos nubaudė įvarčiu. Į A. Pavliukovo vartus ritulį pasiuntė Gatis Gricinskis (45:07, rez. perd. K. Čukste). Rungtynes kontroliavę latviai pelnė ir septintą įvartį, kurio autorius Elvis Kaimins (51:32, rez. perd. Kristaps Bazevics).

Paskutinę rungtynių minutę „Kaunas Hockey“ komandai pavyko įvarčiu atsisveikinti su šio sezono Baltijos lygos turnyru. Po sėkmingos kombinacijos iš arti ritulį į vartus pasiuntė Kirillas Danilenko (59:14, rez. perd. Pavelas Pravilo, Egidijus Binkulis).

Rytoj savo rungtynes šioje grupėje dar sužais „HK Mogo“ ir „Valk 494“ komandos, bet tai įtakos situacijai neturės – abu šie klubai jau dabar užsitikrino vietą finaliniame ketverte.

Vilniuje vykstančiame Dariaus Kasparaičio grupės turnyre šiandien „Liepaja“ 11:2 įveikė „Everest“ komandą. Ši pergalė lėmė, kad į finalinį ketvertą iš šios grupės kartu su latviais keliaus ir „Hockey Punks“ ekipa.

Būtent „Liepaja“ ir „Hockey Punks“ rytoj Vilniuje savo rungtynėmis 18:00 val. užbaigs Baltijos lygos grupių etapą.