Buvusi sovietinė respublika, šiuo metu esanti NATO ir ES nare, ištikimai palaikė Ukrainą nuo pat rusų invazijos pradžios 2022 m. vasarį.

Sporto įstatymo pataisa nacionalinėms ledo ritulio, futbolo, krepšinio ir kitų sporto rūšių komandoms draudžiama rungtyniauti su komandomis iš Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos, nepriklausomai nuo to, ar jos rungtyniauja po savo šalies, ar po neutralia vėliava.

Parlamentarai taip pat patvirtino dar vieną pataisą, draudžiančią sporto renginių organizatoriams Latvijoje kviestis rusų ir baltarusių nacionalines komandas.

„Pagrindinis šių pataisų tikslas yra akcentuoti Latvijos solidarumą su Ukraina ir užkirsti kelią bet kokioms Rusijos pastangoms taikiomis priemonėmis, pavyzdžiui, sporto varžybomis pateisinti savo karo nusikaltimus“, – iki prasidedant balsavimui sakė parlamentinio sporto pakomitečio vadovas Davis Martins Daugavietis.

Už šią priemonę balsavo 74, prieš – 11 iš 100 parlamento narių.

Pavyzdžiui, jei 2024 m. Paryžiaus žaidynėse Latvijos komandoms tektų rungtyniauti su sportininkais iš Rusijos ar Baltarusijos, pagal naująjį įstatymą jiems būtų draudžiama tai daryti.

Daugelis Latvijos sportininkų taip pat svarsto boikotuoti Olimpines žaidynes, jei jose būtų leista dalyvauti rusams.

Dabartiniai Olimpiniai 3x3 krepšinio čempionai latviai yra pareiškę praleisiantys Vasaros žaidynes, jei jose dalyvaus rusų sportininkai.

Susitarimai tarp Rusijos ir Estijos bei Rusijos ir Latvijos įsigaliojo praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir yra susiję su savitarpio pagalba bendrosios teisės, šeimos teisės ir baudžiamosiose bylose.

Ketvirtadienį Latvijos parlamentas balsavo už dvišalio susitarimo nutraukimą. Įstatymų leidėjai pareiškė nepasitikintys Maskva praėjus beveik dvejiems metams po jos invazijos į Ukrainą.

„Šis susitarimas sudarytas siekiant skatinti bendradarbiavimą teisinės pagalbos srityje. Kaip ir daugelis kitų dvišalių susitarimų, jis grindžiamas abipusiu pasitikėjimu“, – sakė parlamento narys Rihardas Kolas (Richardas Kolas).

„Rusija prarado pasitikėjimą ir parodė, kad ja negalima pasikliauti. Denonsuodami šią sutartį mes aiškiai parodome: pasitikėjimo nėra“, – nurodė parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovas.

Estijos vyriausybė taip pat nusprendė nutraukti teisinės pagalbos susitarimą su Rusija. Šalies užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna) ketvirtadienį nurodė, kad vyriausybė šį įstatymo projektą jau perdavė svarstyti parlamentui.

„Viena iš būtinų susitarimo sąlygų yra pasitikėjimas kitos šalies teisine sistema, o mes nepasitikime Rusija“, – teigė jis.

„Kol tęsiasi plataus masto Rusijos agresija prieš Ukrainą, privalome toliau stengtis izoliuoti Rusiją tarptautinėje arenoje ir palaikyti tik minimalius dvišalius Estijos ir Rusijos santykius“, – pridūrė M. Tsahkna.

„Mūsų tikslas – kuo greičiau nutraukti susitarimą, nes aiškiai laikomės pozicijos, kad nebendradarbiaujame su agresoriumi“, – sakė ministras.

Rusija turi būti įspėta prieš šešis mėnesius iki susitarimų galiojimo pabaigos. Vėliau abiejų Baltijos valstybių ir Maskvos teisinis bendradarbiavimas bus grindžiamas tarptautiniais susitarimais.

Praėjusiais metais tuometinis Estijos teisingumo ministras Kalle Laanetas (Kalė Lanetas) sakė, kad nutraukus susitarimą Estijoje gyvenantiems Rusijos piliečiams bus sudėtingiau tvarkyti dokumentus, tačiau bus paprasčiau spręsti kitus, pavyzdžiui, vaikų priežiūros, klausimus.

Buvusi sovietinė respublika Latvija dabar yra NATO narė ir ištikima Ukrainos sąjungininkė. Jos santykiai su Maskva pašlijo po Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Maskvos namai“, kuriuos rėmė Maskvos miesto administracija, kad būtų skatinamas „kultūrinis ir ekonominis“ abiejų sostinių bendradarbiavimas, 2022 m. kovą buvo uždaryti.

Latvijos parlamentas pareiškime pavadino „Maskvos namus“ „Rusijos užsienio politikos instrumentu, kuriuo naudodamasi ji sąmoningai skleidžia propagandą, teisinančią jos agresyvius veiksmus ir prokremliškas istorijos interpretacijas“.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sakė, kad apie šį sprendimą informavo savo kolegą iš Ukrainos Volodymyrą Zelenskį.

„Planas greičiausiai bus parduoti šį pastatą aukcione ir gautas pajamas skirti karui Ukrainoje“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė jis.

Į šį žingsnį piktai sureagavo Rusijos ambasada Latvijoje. „Šis precedento neturintis priešiškas elgesys neliks be atsako“, – sakoma ambasados pareiškime.

Už naująją vyriausybę balsavo 53 parlamentarai.

Be premjero posto centristų „Naujoji vienybė“ gavo finansų, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, užsienio reikalų, vidaus reikalų, teisingumo bei aplinkos ministrų portfelius.

Trys ministrai naujojoje vyriausybėje yra iš ankstesnio Krišjanio Karinio ministrų kabineto: finansų ministras Arvilas Ašeradenas, teisingumo ministrė Inesė Libina-Egnerė (Inesė Lybinia-Egnerė) ir švietimo ministrė Anda Čakša.

Užsienio reikalų ministru patvirtintas K. Karinis, o į vidaus reikalų ministro postą po pertraukos grįžta Saeimos deputatas Richardas Kozlovskis. Aplinkos ir regionų plėtros ministro poste dirbs parlamentarė Inga Berzina (Inga Bėrzinia), o sveikatos apsaugos ministras bus gydytojas ir parlamentaras Hosamas Abu Meri (Hosamas Abu Meris).

Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) gavo keturis ministrų portfelius.

Ekonomikos ministru tapo ŽVS frakcijos pirmininkas Viktoras Valainis, žemės ūkio ministru – parlamentaras Armandas Krauzė, gerovės ministru – Saeimos narys Uldis Augulis, jau anksčiau dirbęs šiame poste, klimato ir energetikos ministru – Kasparas Melnis.

„Progresyvieji“ vyriausybėje bus atsakingi už gynybą, kultūrą ir susisiekimą.

Kultūros ministro postą užims Rygos miesto tarybos narė Agnese Logina (Agnesė Logina), gynybos ministro postą – parlamento Europos reikalų komiteto narys Andris Sprūdas, o Susisiekimo ministerijai vadovaus parlamentinės frakcijos lyderis Kasparas Briškenas.

Saeimos pirmininko postas atiteks ŽVS. Į šias pareigas partija siūlys buvusį Konstitucinio Teismo pirmininką Gunarą Kutrį.

Rugpjūčio viduryje K. Karinis paskelbė, kad dėl nesutarimų valdančiojoje koalicijoje atsistatydina iš premjero pareigų.

E. Silina yra K. Karinio centristinės partijos „Naujoji vienybė“, kuri laimėjo 2022-aisiais vykusius visuotinius rinkimus, tačiau jai pavyko sudaryti tik koalicinę vyriausybę, turinčią 53 iš 100 vietų parlamente, narė.

48-erių E. Silina, įgijusi teisininkės išsilavinimą, į parlamentą buvo išrinkta praėjusių metų spalį.

Naująją koaliciją remia 52 Saeimos nariai ir nepartinis parlamento narys Olegas Burovas.

Jis Saeimoje surinko 52 balsus, įskaitant 26 „Naujosios vienybės“ ir 16 opozicinės Žaliųjų ir valstiečių sąjungos balsų.

Prezidento postą E. Rinkevičius, kurio kandidatūrą iškėlė premjero Krišjanio Karinio „Naujoji vienybė“, perims birželio pradžioje, kai baigsis dabartinio Latvijos vadovo Egilo Levito kadencija.

Anksčiau trečiadienį per pirmąjį ir antrąjį balsavimus nė vienas iš trijų kandidatų negavo pergalei reikalingo bent 51 balso. Antrajame ture mažiausiai balsų surinkusi „Pažangiųjų“ kandidatė Elina Pinto (Elyna Pinto) pasitraukė iš varžybų.

Kad būtų išrinktas, kandidatas į prezidentus turėjo surinkti bent 51 įstatymų leidėjo balsą. Jei antrajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, rengiamas trečiasis balsavimo turas, kuriame dalyvauja du daugiausiai balsų surinkę kandidatai.

Kaip ir pirmajame balsavimo rate, E. Pinto atsiliko nuo kitų dviejų kandidatų, surinkusi 10 balsų.

E. Rinkevičius per pirmąjį ir antrąjį balsavimus gavo 42 balsus, o „Jungtinio sąrašo“ pasiūlytas kandidatas, verslininkas Uldis Pilenas (Uldis Pylėnas) – 25 balsus.

Pasitraukus viešojo valdymo ekspertei Elinai Pinto (Elynai Pinto), 10 jos frakcijos narių nusprendė trečiajame ture balsuoti už E. Rinkevičių.

U. PIlenas trečiajame ture surinko 25 balsus.

Patikimose rankose

Sveikindamas Edgarą Rinkevičių su išrinkimu, kadenciją baigiantis prezidentas E. Levitas išreiškė pasitikėjimą juo.

Artimiausius ketverius metus Latvija bus patikimose rankose, sakė E. Levitas.

E. Rinkevičius gimė 1973 metais Jūrmaloje.

Jis yra baigęs Latvijos universiteto Istorijos ir filosofijos fakultetą, turi du magistro laipsnius: Latvijos universiteto politikos mokslų ir Jungtinių Valstijų Nacionalinio gynybos universiteto nacionalinių išteklių strategijos.

Nuo 2011 metų jis ėjo užsienio reikalų ministro pareigas premjerų Valdžio Dombrovskio, Laimdotos Straujumos (Laimduotos Straujumos), Mario Kučinskio vyriausybėse ir abiejose K. Karinio vyriausybėse.

Per 2022 metų parlamento rinkimus jis buvo išrinktas į parlamentą pagal „Naujosios vienybės“ sąrašą.

E. Rinkevičius bus pirmasis homoseksualumo neslepiantis prezidentas Baltijos šalyse. 2014 metais jis paskelbė, kad didžiuojasi savo seksualine orientacija.

49 metų E. Rinkevičius, be kitų pareigų, dirbo gynybos ministerijos valstybės sekretoriumi, o dešimtajame XX amžiaus dešimtmetyje dirbo žurnalistu Latvijos radijuje. Būdamas užsienio reikalų ministru, jis sulaukė didelio latvių palankumo dėl savo griežtos pozicijos kaimyninės Rusijos atžvilgiu ir tvirtos paramos Maskvos puolamai Ukrainai.

Iš pradžių buvo manoma, kad perrinkimo sieks E. Levitas, einantis šias pareigas nuo 2019-ųjų. Tačiau anksčiau šį mėnesį jis netikėtai pareiškė esąs nusivylęs, kad trys premjero K. Karinio koalicinės vyriausybės partijos nesugebėjo susitarti dėl bendro kandidato, ir teigė tokioje situacijoje nekandidatuosiantis.

Latvijos prezidento postas iš esmės yra reprezentacinis – valstybės vadovas šalyje, kurioje beveik trečdalis iš 1,9 mln. gyventojų kalba rusiškai, daugiausia veikia kaip nuomonės lyderis ir vienijanti figūra.

Prezidentas atstovauja Latvijai užsienyje, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, pasirašo įstatymų projektus, skiria ministrą pirmininką ir, be kita ko, turi teisę paleisti parlamentą.

Naujasis Latvijos prezidentas bus inauguruotas liepos 8 dieną.

„Turint omenyje, kad šis sprendimas nesiremia jokiais faktais, išskyrus gyvulišką ksenofobiją, tai ir jo  ideologus reikia vadinti ne kitaip kaip neonacistais“, - parašė ji „Telegram“ kanale.

Rusijos URM atstovė taip pat priminė rugpjūčio 8 d. paskelbtus savo komentarus, kuriuose ji dar tik ketinimus paskelbti Rusiją terorizmą remiančia valstybe pavadino „dar viena priešiška Latvijos įstatymų leidėjų akcija“.

„Valdančiųjų Latvijos viršūnių patologinė rusofobija jau tapo didelių šios Pabaltijo šalies ekonominių ir socialinių problemų priežastimi, nusmukdė jos žmonių gyvenimo lygį“, - pareiškė ji tada.

Kaip jau buvo pranešta, Latvijos Saeima ketvirtadienį priėmė pareiškimą, skelbiantį Rusiją „valstybe terorizmo rėmėja“, ir pabrėžė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje yra „tikslinis Ukrainos žmonių genocidas“.

„Esu dėkingas Latvijos parlamentui ir jo nariams už Rusijos pripažinimą šalimi, remiančia terorizmą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Kuleba.

„Tai savalaikis sprendimas – Rusija jau seniai nusipelno šio statuso savo veiksmais Ukrainoje ir kitur“, – pažymėjo ministras. Jis paragino kitas šalis pasekti Latvijos pavyzdžiu.

Latvijos Saeima ketvirtadienį priėmė oficialų pareiškimą, kuriuo pripažino Rusijos prievartą taikių Ukrainos ir kitų šalių gyventojų atžvilgiu terorizmu, o pačią Rusiją – terorizmą remiančia valstybe.

Dokumente siūloma ir kitoms taip pat galvojančioms valstybėms išreikšti poziciją, kad Rusija yra terorizmą remianti valstybė.

Saeimai priėmus minimą dokumentą, parlamento serveriai tapo didelės paskirstytos paslaugos trikdymo atakos (DDoS) taikiniu. Ataką surengė kibernetiniai įsilaužėliai, palaikantys Rusijos karą Ukrainoje, pranešė šalies kibernetinio saugumo agentūra.

Aljanso „Už plėtrą/Už“ frakcijos lyderio kandidatūrai pritarė 61 deputatas, 13 nubalsavo prieš, dar 32 parlamentarai balsuojant nedalyvavo.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pareiškė, kad naujojo ministro prioritetas bus spartus vakcinavimas nuo koronavirusinės infekcijos. Vyriausybės vadovas taip pat paragino naują kabineto narį palaikyti „kokybišką“ komunikaciją su visuomene.

Pats D. Pavliutas prisipažino besijaučiąs, kad lyg ruoštųsi karui.

„Padėtis šalyje yra baisi: žmonės miršta, esame lig šiol sunkiausiame pandemijos etape“, – sveikatos krizę įvertino D. Pavliutas.

Jis sakė ketinąs susitikti su medikų organizacijomis ir patvirtinti politikos tęstinumą. D. Pavliutas pareiškė, kad palaikys dialogą tiek su medikais, tiek su visuomene, žadėdamas atvirai kalbėti apie tai, „ką žinome ir ko nežinome“.

„Nuo rytojaus mano pagrindinis prioritetas bus vakcinacijos tempų didinimas. Vakcinacija mums yra šviesa tunelio gale. Labai ačiū Ilzei Vinkelei, kuri, mano nuomone, buvo puiki ministrė. Tęsiu Ilzės darbą, jo kursas nesikeis“, – pabrėžė D. Pavliutas.

Anksčiau ketvirtadienį  ketvirtadienį pasirašė įsaką, kuriuo atleido sveikatos apsaugos ministrę I. Vinkelę ir paskyrė gynybos ministrą Artį Pabriką laikinuoju sveikatos apsaugos ministru.

Antradienį K. Karinis, priklausantis centro dešiniųjų partijai „Naujoji vienybė“, pareiškė nepasitikėjimą partijos „Judėjimas „Už!“ sveikatos apsaugos ministre I. Vinkele ir pagal koalicijos bendradarbiavimo susitarimą paragino aljansą „Už plėtrą/Už!“, kuriam priklauso „Judėjimas „Už!“, paskirti naują kandidatą į šį postą.

Premjeras anksčiau keletą kartų išreiškė nepasitenkinimą Sveikatos apsaugos ministerijos ir I. Vinkelės rezultatais kovojant su koronavirusinės infekcijos COVID-19 plitimu, tačiau naujausia jo kritika buvo susijusi su aiškaus skiepijimo plano nebuvimu.

Redaktorius Raimondas Čiuplys

Pataisas inicijavo Nacionalinio aljanso Saeimos frakcijos nariai.

Svarstant pasiūlymą parlamente kalbėję aljanso nariai Janis Dombrava ir Janis Iesalniekas sakė, kad Georgijaus juostelė yra imperializmo simbolis, naudotas ir Ukrainoje 2014 metais. 

Juos palaikė ir kiti kalbėję parlamentarai – Ritvaras Hansonas, Linda Liepina, Artusas Kaiminas.

Tačiau pasiūlymui nepritariantys parlamentarai, tokie kaip Santarvės partijos narys Borisas Cilevičius, Aldis Guobzemas, Viačeslavas Dombrovskis ir Regina Luocmelė-Lunova, teigė, jog tokios pataisos nėra būtinos.

Dabartiniai Latvijos įstatymai draudžia viešuose renginiuose Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos vėliavas, herbus, himnus, taip pat SS ženklus ir sovietinius simbolius, jų elementus ir atpažinimo ženklus.