Ministrų kabinetas toliau turi vykdyti savo pareigas, kol parlamentas patvirtins naująją vyriausybę.

Šios vyriausybės darbas buvo trečias trumpiausias Latvijos istorijoje, o K. Karinis dirbo kone ilgiausiai iš visų premjerų.

Ši antroji K. Karinio vadovaujama vyriausybė valdžioje prabuvo 246 dienas – nuo praėjusių metų gruodžio vidurio iki šio ketvirtadienio. K. Karinis premjero pareigas ėjo 1 668 dienas.

Vyriausybės koaliciją sudarė jo centro dešinioji partija „Naujoji vienybė“, centristinis „Jungtinis sąrašas“ ir konservatyvusis „Nacionalinis susivienijimas“. Kai buvo formuojama koalicija, K. Karinis į ją pasiūlė įtraukti „Pažangiųjų“ partiją, tačiau kiti partneriai šią mintį atmetė.

Premjeras ne kartą buvo pabrėžęs, kad „Jungtinis sąrašas“ ir „Nacionalinis susivienijimas“ trukdė vyriausybei priimti sprendimus, o šios partijos ne kartą yra sakiusios, kad ši koalicija yra geriausia įmanoma.

Gegužę įvykę Latvijos prezidento rinkimai buvo vyriausybės koalicijos lūžio taškas. Koalicijos partneriai nesugebėjo susitarti dėl bendro kandidato, o „Nacionalinio susivienijimo“ iškeltas tuometinis prezidentas Egilas Levitas dėl paramos stokos atšaukė savo kandidatūrą ir nebesiekė antros kadencijos.

Nuo 2019-ųjų Latvijos premjeru dirbantis K. Karinis neseniai pabandė išplėsti koaliciją, tačiau sulaukė griežtos kritikos iš valdančiojo bloko.

Praėjusią savaitę premjeras pradėjo konsultacijas dėl naujos koalicijos ir vyriausybės sudarymo. Penktadienį įvyko derybos su centro kairiaisiais „Pažangiaisiais“ ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurios kartu su K. Karinio „Naująja vienybe“ galėtų sudaryti naujosios koalicijos branduolį.

Dabartiniai koalicijos partneriai „Jungtinis sąrašas“ ir „Nacionalinis susivienijimas“ praėjusią savaitę atsisakė dalyvauti derybose.

Anksčiau K. Karinis pasiūlė rotuoti keletą ministrų postų, kad vyriausybė taptų dinamiškesnė, tačiau „Jungtinis sąrašas“ ir „Nacionalinis susivienijimas“ atmetė šį pasiūlymą, todėl premjeras paskelbė apie naujos vyriausybės formavimą.

Atsistatydindamas K. Karinis nurodė, kad daugiau nepretenduos į ministro pirmininko pareigas, o ketvirtadienį „Naujoji vienybė“ priėmė galutinį sprendimą dėl socialinės apsaugos ministrės Evikos Silinos (Evikos Silinios) kandidatūros į premjerės postą.

E. Rinkevičius ketvirtadienį sakė, kad kitą savaitę pakvies visas parlamentines partijas į konsultacijas.

Jis padėkojo K. Kariniui už darbą ir sakė: „Jo vadovaujamos vyriausybės turėjo įveikti pandemiją, kovoti su pinigų plovimu Latvijos bankuose, kovoti su hibridiniu puolimu prie rytinės Latvijos sienos ir remti Ukrainą kovoje su Rusijos agresija.“

E. Rinkevičius sako neatmetąs galimybės, kad politinių konsultacijų metu gali iškilti ir kitų kandidatų į premjerus pavardės.

Spaudos konferencijoje jis sakė, kad savo vyriausybės atsistatydinimo pareiškimą įteiks prezidentui Edgarui Rinkevičiui ketvirtadienį.

Kaip pabrėžė K. Karinis, šalies vystymuisi svarbūs daugelis veiksnių, tačiau pirmiausia – stipri ir dinamiška vyriausybė, gebanti priimti sudėtingus sprendimus.

Pasak premjero, po ilgų derybų tapo aišku, kad centristinis „Jungtinis sąrašas“ ir konservatyvusis „Nacionalinis susivienijimas“ daro viską, kad pristabdytų bet kokius bandymus suteikti vyriausybei daugiau dinamiškumo. Jei dinamiškumo negali užtikrinti dabartinė vyriausybė, reikia naujos, sakė jis.

Jis taip pat paragino savo centro dešinės partijos „Naujoji vienybė“ valdybą ir frakciją pasiūlyti naują kandidatą į ministrus pirmininkus. Pats K. Karinis sakė, kad į šį postą nepretenduoja.

„Paprašysiu savo partijos „Naujoji vienybė“ pasiūlyti naują kandidatą į ministrus pirmininkus. Tai reiškia, kad bus naujas ministras pirmininkas“, – žurnalistams sakė K. Karinis.

„Naujoji vienybė“ trečiadienį apsvarstys kandidatus į ministrus pirmininkus, naujienų agentūrai LETA sakė partijos atstovė spaudai ir socialinio aprūpinimo ministrė Evika Silina (Evika Silinia).

Išsamesnių komentarų ji nepateikė.

K. Karinio ir dabartinio ministrų kabineto atsistatydinimas sudarys sąlygas formuoti naują vyriausybę.

Ministrų kabinetas toliau vykdys savo pareigas, kol parlamentas patvirtins naująją vyriausybę.

2022 metų lapkritį vykusius rinkimus laimėjo K. Karinio provakarietiška centristinė partija, tačiau 100 narių parlamente jai pavyko suformuoti tik 53 įstatymų leidėjų koaliciją.

Nuo 2019-ųjų Latvijos premjeru dirbantis K. Karinis neseniai pabandė išplėsti koaliciją, tačiau sulaukė griežtos kritikos iš valdančiojo bloko.

Praėjusią savaitę premjeras pradėjo derybas dėl naujos koalicijos ir vyriausybės sudarymo. Penktadienį įvyko derybos su centro kairiaisiais „Pažangiaisiais“ ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurios kartu su K. Karinio „Naująja vienybe“ galėtų sudaryti naujosios koalicijos branduolį.

Dabartiniai koalicijos partneriai „Jungtinis sąrašas“ ir „Nacionalinis susivienijimas“ penktadienį atsisakė dalyvauti derybose.

Anksčiau K. Karinis pasiūlė rotuoti keletą ministrų postų, kad vyriausybė taptų dinamiškesnė, tačiau „Jungtinis sąrašas“ ir „Nacionalinis susivienijimas“ atmetė šį pasiūlymą, todėl premjeras paskelbė apie naujos vyriausybės formavimą.

Po Kremliaus invazijos į Ukrainą, Švedija ir Suomija gegužės mėnesį atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO. Šiam žingsniui nuo pat pradžių pritarė Latvija.

K. Karinis tikisi, kad likusios dvi iš 30 NATO šalių – Turkija ir Vengrija – taip pat pritars Švedijos ir Suomijos prisijungimui prie NATO.

Pasak U. Kristerssono, Švedija vertina tai, kad Latvija nedelsdama ir visapusiškai parėmė švedų prašymą prisijungti prie Aljanso.

„Šiuo metu apie gynybą turime galvoti gana neigiamai nusiteikę, prisimindami savo draugus Ukrainoje, o bendradarbiavimo gilinimo priežastys nėra malonios“, – sakė Švedijos premjeras.

„Matome galimybių Baltijos jūros regionui tapti bendro karinio aljanso dalimi ir dabar yra paskutinis momentas Švedijai ir Suomijai tapti NATO narėmis. Geografinė padėtis ir tai, ką Rusija vykdo Ukrainoje, yra dvi labai aiškios priežastys, kodėl Švedija ir Suomija turi prisijungti prie Aljanso“, – komentuodamas Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie NATO naudą Baltijos šalims teigė U. Kristerssonas.

Pranešama, kad abu ministrai pirmininkai taip pat aptarė karinį ir pramoninį bendradarbiavimą, susisiekimo keltais tarp Stokholmo ir Rygos atnaujinimą.

K. Karinis teigė, kad Latvija ir Švedija palaiko gerus ekonominius santykius, tačiau bendradarbiavimą tarp abiejų šalių galima būtų pagerinti energetikos srityje, įskaitant elektros jungtis tarp valstybių ir vėjo jėgainių parkus.

Pasak K. Karinio, jis dar nesusitiko su visais kandidatais į ministrus, bet planuoja susitikimus artimiausiu metu. Kol kas jis nemato „neįveikiamų kliūčių, galinčių sutrukdyti šiems žmonėms tapti ministrais“.

Kelios kandidatūros K. Kariniui atrodo įdomios ir net šiek tiek netikėtos, tačiau – teigiama prasme. Tarp tokių kandidatų yra Latvijos darbdavių konfederacijos vadovė Liga Mengelsonė (Lyga Mengelsonė), „Jungtinio sąrašo“ siūloma į sveikatos apsaugos ministrus.

„Nėra abejonių, kad ji sumani, išsilavinusi ir gabi. Tačiau kaip jai, niekada nedalyvavusiai politikoje, seksis atėjus į politiką? Galvoju, kad ji galėtų susidoroti. Turiu daug ką su ja aptarti, bet nematau priežasties, dėl kurios ji negalėtų būti sėkmingai dirbanti ministrė šioje srityje“, – sakė K. Karinis.

Paskirtasis premjeras pažymėjo, kad anksčiau į sveikatos apsaugos ministro postą buvo paskirta žmonių su įvairia ankstesne patirtimi ir įvairiais požiūriais. Sveikatos apsaugos sritis ypač sunki ir žmogus, taikantis vadybos principus bei turintis tokios patirties, galbūt labai veiksmingai spręstų šios srities problemas, sakė jis.

K. Karinis taip pat mano, kad naujai koalicinei vyriausybei, turinčiai nedidelę persvarą parlamente – 54 vietų daugumą – dirbti bus gan sunku, bet įmanoma.

K. Karinis pasiūlys Saeimai dėl jo naujojo ministrų kabineto balsuoti po savaitės – gruodžio 14-ąją.

Preliminari būsimo Latvijos ministrų kabineto sudėtis paaiškėjo „Jungtiniam sąrašui“ antradienį paskelbus savo kandidatus.

Rinkimus laimėjusi „Naujoji vienybė“ planuoja į finansų ministro postą paskirti Arvilą Ašeradeną. Užsienio reikalų ministro poste turėtų likti Edgaras Rinkevičius, į teisingumo ministrus siūloma Inesė Libina-Egnerė (Inesė Lybinia-Egnerė), į švietimo ir mokslo ministrus – Anda Čakša. Raimondas Čudaras siūlomas į klimato ir energetikos ministrus, o Evika Silina (Evika Silinia) – į socialinio aprūpinimo ministro postą.

„Naujosios vienybės“ taryba ir visuotinis susirinkimas dar turi patvirtinti pasirinktus kandidatus.

Nacionalinis aljansas siūlo skirti Ilzę Indriksonę ekonomikos ministre, Inarą Mūrniecę – gynybos ministre, Naurį Puntulį – kultūros ministru, o Janį Vitenbergą – susisiekimo ministru.

„Jungtinis sąrašas“ į sveikatos apsaugos ministrus siūlo L. Mengelsonę, į žemės ūkio ministrus – Didzį Šmitą, į vidaus reikalų ministrus – Marį Kučinskį, į aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ministrus – Marį Sprindžuką.

Pagal Latvijos konstituciją prezidento Egilo Levito premjeru paskirtas K. Karinis priims galutinį sprendimą dėl ministrų kabineto sudėties.

E. Levitas spaudos konferencijoje paskelbė apie K. Karinio paskyrimą ir pridūrė, kad vėliau antradienį pasirašys atitinkamą dokumentą.

Šalies vadovas teigė susipažinęs su būsimos vyriausybės deklaracija ir „visiškai aiškiai įsitikinęs“, kad būsimoji koalicija bus pakankamai stabili ir turės pakankamą savitarpio supratimą, kuris gali tapti pagrindu būsimos vyriausybės veiklai ateinančius ketverius metus.

Per susitikimą abu politikai aptarė pirmąjį vyriausybės deklaracijos projektą, pranešė E. Levitas. 

Jame, be kita ko, išvardyti svarbiausi prioritetai, pažymėjo prezidentas, bet pridūrė, kad reikėtų tęsti su jais susijusį darbą, kad jie būtų išdėstyti aiškiau ir išsamiau.

K. Karinis ir jo partija vyriausybės formavimo procese faktiškai dalyvauja nuo spalio pradžioje įvykusių Saeimos rinkimų, kuriuose „Naujoji vienybė“ surinko daugiausiai balsų, o kitos politinės partijos pripažino, kad būtent ji turėtų imtis iniciatyvos formuojant būsimą vyriausybę.

E. Levitas anksčiau taip pat paskyrė K. Karinį vadovauti deryboms dėl būsimos vyriausybės formavimo.

Po rinkimų „Naujoji vienybė“ išreiškė norą, kad koaliciją sudarytų keturios politinės jėgos – ji pati, „Jungtinis sąrašas“, „Nacionalinis susivienijimas“ ir „Pažangieji“.

Tačiau dėl „Jungtinio sąrašo“ ir „Nacionalinio susivienijimo“ „ideologinių prieštaravimų“ „Pažangieji“ buvo pašalinti iš derybų ir šiuo metu formuojama trijų partijų – „Naujosios vienybės“, „Jungtinio sąrašo“ bei „Nacionalinio susivienijimo“ – vyriausybė.

Tai penktadienį pranešė ministrų kabineto vadovo biuras.

„Mes matome, kad pastaraisiais mėnesiais energijos išteklių kainos visame pasaulyje smarkiai išaugo dėl įvairių veiksnių. Tai taip pat atsiliepia mūsų piliečiams ir verslui, todėl vyriausybė jau priėmė kai kuriuos sprendimus, kad būtų sušvelninti energijos išteklių kainų augimo padariniai, padidinta parama pagyvenusiems žmonėms ir pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Taip pat svarbu vertinti ilgalaikę perspektyvą ir ieškoti sprendimų, kaip stabilizuoti energijos kainas ateityje ir padaryti jas maksimaliai prognozuojamas“, - sakė K. Karinis.

Latvijos vyriausybė anksčiau jau panaudojo kelis valstybės paramos gyventojams energijos išteklių kainų augimo sąlygomis mechanizmus, tarp kurių – 20 eurų per mėnesį išmokos nuo koronaviruso pasiskiepijusiems pagyvenusiems žmonėms šildymo sezono metu, padidintos būsto pašalpos, sumažintas elektros energijos skirstymo tarifas ir kt.

Pats J. Vitenbergas anksčiau pareiškė vėl siūlysiąs partneriams iš vyriausybinės koalicijos sumažinti pridėtinės vertės mokestį elektros energijai, gamtinėms dujoms, šilumai ir kurui skirtai medienai. Premjero partija „Naujoji vienybė“ anksčiau šį pasiūlymą atmetė.

Kompanija „Latvijas gaze“ praėjusių metų pabaigoje pranešė, kad Latvijos gyventojų nuo 2022 metų sausio 1 d. laukia rekordinės dujų kainos – tarifai išaugs 54-93 proc. priklausomai nuo vartojimo apimties. Bendrovės „Augstsprieguma Tikls“ duomenimis, vidutinė elektros energijos kaina Latvijos prekybos zonoje 2021 metais 2,6 karto viršijo vidutinę jos kainą 2020 metais.

Premjeras sakė, kad tokiu atveju Latvija gali pradėti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis naudodama Latvijos ir Rusijos jungtį.

Šiuo metu neaišku, kaip bus vykdoma prekyba su trečiosiomis šalimis, tačiau šį klausimą Latvijos Ekonomikos ministerija spręs bendradarbiaudama su kolegomis iš Lietuvos, Estijos ir Europos Komisijos, sakė latvių premjeras.

Lietuvos vyriausybė teigia, kad netoli Lietuvos sienos Astravo atominė elektrinė pastatyta nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Lietuva yra priėmusi įstatymą, kad Astravo elektra negali patekti į šalies rinką, ir ragina kaimynines šalis prisidėti prie embargo.

Šis klausimas ilgą laiką kėlė įtampą tarp Lietuvos ir Latvijos, lietuviams kritikuojant galimybę, jog Astravo elektra į bendrą Baltijos šalių rinką gali patekti per Latviją.

Lietuvos vyriausybės atstovai šio latvių sprendimo kol kas nekomentavo, po jo dar gali kilti klausimų, kaip būtų užkirstas kelias Astravo elektrai patekti į rinką per Rusiją ir Latviją.

„Aš ir mano darbuotojai, kurie buvo nustatyti kaip kontaktą turėję asmenys, dabar esame saviizoliacijoje, o artimiausioje ateityje pateiksime savo mėginius“, – parašė premjeras socialiniame tinkle „Twitter“.

Jis pridūrė, kad ir toliau dirbs nuotoliniu būdu.

„Tai – mūsų šalis, mūsų žmonės, ir mes privalome savo veiksmais saugoti vienas kitą!“ – K. Karinis ragino Latvijos piliečius būti atsakingus COVID-19 protrūkio akivaizdoje.

Kalbėdamas su europarlamentarais, K. Karinis tikino, kad geriausias būdas išspręsti pinigų plovimo problemą yra įkurti ES tarnybą, kuri kovotų su pinigų plovimu ir kitais finansiniais nusikaltimais visoje Bendrijoje, taip pakeisdama nacionalinius prievaizdus, kurie dažnai negali efektyviai atlikti savo funkcijų, praneša „Reuters“.

Europos Parlamento (EP) nariai ir Europos centrinis bankas (ECB) ne kartą ragino įkurti tokią ES instituciją, tačiau daug Bendrijos šalių priešinasi šiam žingsniui, nes tai reikštų nacionalinės valdžios galių sumažinimą.

K. Karinis tikino norintis sugrąžinti Latvijai švariausios bankų sistemos Europoje statusą. Pernai Latvijos bankų sistema patyrė didžiulį smūgį, kai didžiausias šalies bankas ABLV dėl kaltinimų pinigų plovimu buvo likviduotas. Pasak K. Karinio, Latvija jau po metų galės kitas ES šalis mokyti, kaip reikia kovoti su pinigų plovimu.

„Visgi kova su pinigų plovimu yra panaši į kovą su žiurkėmis. Galiu išvaryti žiurkes iš savo namų, bet kas gi dėsis pas mano kaimynus?“ – kalbėjo K. Karinis, tačiau, pabrėžė premjeras, nusikaltėliai galėjo pasitraukti iš Latvijos, tačiau Europa išlieka jų taikiklyje.

„Nusikaltėliai galėjo pasitraukti iš Latvijos, tačiau, deja, bet esu tikras, kad jie nepaliko Europos“, – sakė K. Karinis.

Interviu „Reuters“ K. Karinis tikino anksčiau pradėtas reformas išplėsiantis ir pakeisiantis įstatymus, kurie reglamentuoja Latvijos finansų priežiūros institucijų vadovų paskyrimą, bei suteiksiantis institucijoms teisę uždaryti bankus, per kuriuos yra atliekami „purvinų pinigų“ pervedimai.

„Mes duodame signalą tiems asmenims ar toms įmonėms, kurios ieško vietos, kur galėtų netrukdomai plauti pinigus. Mes jiems aiškiai sakome, kad nesame tam atviri“, – sakė K. Karinis, premjero pareigas pradėjęs eiti sausį.

Artimiausiu metu Latviją tirs tarptautinis pinigų plovimo prevencijos standartų prievaizdas „Moneyval“, o kai kurie šalies pareigūnai baiminasi, kad tarnyba Latvijai gali prikabinti rizikingos šalies etiketę, kurią šiuo metu turi tokios valstybės, kaip Serbija ar Pakistanas.

Pernai „Moneyval“ išleido itin kritišką pinigų plovimo prevencijos Latvijoje vertinimą, daugiausia dėl korupcijos. Pripažindamas, kad šis Latvijos patekimas į „pilkąjį sąrašą“, kelia nerimą, K. Karinis teigė, kad jo šalis labai rimtai žiūri į kovą su korupcija ir finansiniais nusikaltimais ir paragino Švedijos bankus neprarasti pasitikėjimo šalimi.

„Šie bankai yra labai svarbūs mūsų regionui, svarbūs mūsų finansiniam stabilumui. Mano žinia jiems yra labai paprasta: galite nusiraminti, nes mes sukūrėme nusikaltimams itin atsparią sistemą“, – tikino K. Karinis.

Anksčiau „Swedbank“ ir SEB banko atstovai tikino nenutraukiantys veiklos Baltijos šalyse. Pasak jų, šis regionas išlieka svarbia bankų plėtros strategijos dalimi.

K. Karinio teigimu, norint išspręsti pinigų plovimo problemą, reikia bendrų ES veiksmų. „Tai yra Europos problema. Bankai šiame regione ilgą laiką buvo naudojami pinigų tranzitui“, – pareiškė Latvijos premjeras.