Vienas nieko nenurodė

Klaipėdoje į mero postą pretenduoja 11 politikų – 2 moterys ir 9 vyrai.

Visi jie siekia į savo pusę patraukti rinkėjus, net smulkmenomis. Viena jų – trumpa žinutė apie pomėgius viešai pateiktose biografijose.

Vienas kandidatas į uostamiesčio merus savo pomėgių nenurodė, kiti atskleidė, kad mėgsta skaityti ar tapyti.

Vieni domisi aplinkosauginiu švietimu, kiti – dėlionėmis, kelionėmis į nepažintas vietas.

Tarp kandidatų – nemažai muzikos, sporto ir kultūros bei meno renginių mėgėjų. Yra ir sodininkystės entuziastų.

Rinkėjui, kuris mąsto emocijomis arba vaizdiniais, toks dalykas svarbus.

Tarp klaipėdiečių kandidatų į merus yra ir žvejybos, medžioklės bei ornitologijos gerbėjas.

Žvejai ir medžiotojai

Daugiausia žvejų ir medžiotojų yra tarp pretendentų į Klaipėdos bei Kretingos rajonų merus.

Abiejose savivaldybėse šių postų siekia po aštuonis kandidatus.

Tarp jų yra mėgstančiųjų žaisti šachmatais, besidominčiųjų bendruomenių reikalais, kelionėmis, kultūra, knygomis, renginių organizavimu, maisto ruošimu, filmais.

Kai kurių Kretingos ir Klaipėdos rajonų pretendentų į merus aistra – žirgininkystė, slidinėjimas, taip pat žygiai baidarėmis, dviračiais ar pėsčiomis.

Tarp kandidatų yra ne vienas motociklų mėgėjas.

Yra tokių, kurių pomėgiai – pirtis, astronomija, fotografija, smiginio žaidimas, kulinarija.

Viena kandidatė nurodė, kad jos pomėgis – „bendravimas su anūku, pasivaikščiojimas pajūryje, mokslinių darbų rašymas, grožinės literatūros skaitymas, bendravimas su įvairių profesijų žmonėmis, kultūros renginiai“.

Kitai pretendentei patinka dalyvauti konferencijose, groti pianinu, rašyti straipsnius teisinėmis temomis, dar yra sporto ir savanorystės entuziastų.

Viena Kretingos rajono kandidatė į merus savo pomėgių rinkėjams neatskleidė.

Tačiau daugiausia politikų, pretenduojančių į Kretingos ir Klaipėdos rajono merus, mėgsta žvejybą ir medžioklę.

Domina laivų modeliukai

Kurortinių Neringos ir Palangos savivaldybių kandidatai į merus medžiokle nesidomi, nors tarp jų yra vienas kitas užkietėjęs žvejys.

Pretendentai, žinoma, yra sportuojantys, keliaujantys ir besimėgaujantys gamta, laisvalaikį mėgstantys leisti su šeima.

Jie domisi numizmatika, istorija, menais, muzika, knygomis, informacinėmis technologijomis, psichologija, laivų modeliavimu, fotografija, šachmatais ir savanoryste, taip pat socialiniais tinklais ir politika.

Yra tokių kandidatų, kurių didžiausias pomėgis – bendrauti su žmonėmis.

Neringoje į merus pretenduoja 4 vyrai, o Palangoje – 3 moterys ir 5 vyrai.

Emocijos prieš analizę

Politologas Lauras Bielinis mano, kad yra kategorija rinkėjų, kurių pasirinkimui įtakos galėtų turėti kandidato pomėgiai.

Lauras Bielinis, archyvo nuotr.

Tačiau išsamiau politika besidomintiems piliečiams tokios smulkmenos, anot politologo, visai nesvarbios.

„Rinkėjui, kuris mąsto emocijomis arba vaizdiniais, toks dalykas svarbus, jis išties iš to daro išvadas. Tam rinkėjui, kuris mąsto racionaliai ir yra politiškai orientuotas, tai nesvarbu. Manyčiau, rinkėjų, mąstančių vaizdiniais, yra daugiau. Ar politikai, neatskleidę savo pomėgių rinkėjams, padarė klaidą? Nedaryčiau tokios išvados, tai būtų pernelyg supaprastinta. Nėra judesio iš taško A į tašką B tiesiai. Galbūt tie politikai veikia kitaip, gal jie emocijas rinkėjams sukelia savo prisistatymuose“, – svarstė L. Bielinis.

Visgi ekspertai neslepia, kad ryžtingus Vyriausybės veiksmus pavasarį atsvėrė valdančiųjų trumparegiška politika ir negebėjimas laiku priimti reikiamų sprendimų antrosios karantino bangos metu, kai visos valdančiųjų pastangos buvo nukreiptos ne į pandemijos valdymą, o į artėjančius rinkimus.

Tarp ryškiausių politikų sprendimų politologai išskyrė ir ekonomikos skatinimo bei transformavimo priemones, kurios, nors ir buvo labai ambicingos, tačiau, pasak jų, jau per projekto planavimo fazę ėmė strigti. Buvo paminėta ir Lietuvos reakcija į Baltarusijos prezidento rinkimus, paplūdimio Lukiškių aikštėje istorija bei valstiečių sprendimas nekvestionuoti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) buvimo valdančiojoje koalicijoje.

COVID-19 pandemijos valdymas

Dažniausiai politologai prie ryškiausių 2020 metų politikų nuveiktų darbų paminėjo koronaviruso pandemijos valdymą. Visgi dauguma jų paminėjo, kad pandemijos valdymą būtina vertinti dvejopai. Viena vertus, teigė politologai, reikėtų vertinti sėkmingą COVID-19 suvaldymo procesą pavasario mėnesį ir rinkimų laikotarpį, kai kadenciją baigianti Vyriausybė neturėjo valios laiku priimti reikiamų sprendimų.

„Praėję metai nuo pavasario yra paženklinti pandemija. Tai, mano manymu, vienas rimčiausių sprendimų kompleksų yra sprendimai, susieti su pandemijos suvaldymu. Iš tikrųjų buvusioji Vyriausybė sukoncentravo į tai ir jai pasisekė visai neblogai suvaldyti tą pirmąją bangą“, – Eltai sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis.

Visgi dauguma politologų akcentavo, kad suvaldant antrąją pandemijos bangą valdantieji labiau koncentravosi į artėjančius rinkimus ir laiku neįvedė karantino.

„Nei Vyriausybė, nei Seimas nepadarė sprendimo dėl rinkimų datos arba rinkimų formos pakeitimo. Savotiškai prioritetą suteikė rinkimų kampanijai ir ji užgožė pandemijos pavojų, todėl mes patyrėme antrąją pandemijos bangą. Taigi ruduo buvo pažymėtas rinkimais, o ne pandemijos baime“, – atkreipė dėmesį L. Bielinis.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė Eltai teigė, kad būtent dėl tokios „valstiečių“ trumparegiškos politikos ir lyderystės stokos antroji karantino banga nusinešė ženkliai didesnį skaičių gyvybių nei kad būtų galėjusi.

Valstiečių sprendimas lapkričio mėnesį neįvesti pakankamai griežto karantino lėmė šiandieninę itin rimtą situaciją.

„Valstiečių sprendimas lapkričio mėnesį neįvesti pakankamai griežto karantino lėmė šiandieninę itin rimtą situaciją, kuri Lietuvai ne tik kainuos gyvybes, bet ir lems dar didesnes biudžeto išlaidas bei gali nubraukti kai kuriuos pasiekimus socialinėje politikoje, kuriuos pavyko pasiekti. Trumparegiškos ir politikos belyderystės pavyzdys“, – teigė R. Urbonaitė.

Išskyrė ekonomikos skatinimo ir transformavimo priemones

Politologai, vertindami ryškiausius politikų sprendimus 2020 metais, išskyrė ir Vyriausybės bandymus kovoti su pandemijos padariniais ekonomikai bei apskritai numatytas priemones ilgalaikėje perspektyvoje skatinti šalies ekonomiką. Visgi politologai kvestionuoja, kiek Vyriausybės bandymai mažinti pandemijos žalą ekonomikai buvo sėkmingi.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas teigė, kad Ateities ekonomikos DNR planas buvo vienas ambicingiausių Vyriausybės projektų, kuris, pasak jo, nebuvo toks sėkmingas, kaip buvo tikėtasi.

„Ateities ekonomikos DNR planas tapo turbūt ryškiausiu ir ambicingiausiu Vyriausybės projektu, skirtu ne tik kovai su pandemijos sukeltais padariniais, bet ir skirtas mūsų ekonomikos transformacijai. Buvo mestos didelės lėšos, išsakyta daug skambių frazių ir vilčių, bet pats projektas jau per planavimo fazę pradėjo rimtai strigti, o kai kuriais atvejais tiesiog išsigimė į pinigų dalinimo konkursus su labai miglotomis pridėtinėmis vertėmis“, – atkreipė dėmesį A. Lašas.

Lietuvos ekonomines paskatas, susijusias su pandemija, išskyrė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas. Politologas akcentavo, kad ne visi sprendimai priimti šioje srityje buvo racionalūs.

„Išskirčiau galbūt ne konkretų sprendimą, o bendrą veiksmą, tai Lietuvos ekonominės paskatos, susijusios su pandemija, įskaitant ir kai kuriuos, galbūt ne visai racionalius sprendimus. Pavyzdžiui, didinti pajamas kai kurioms visuomenės grupėms arba išdalinti po 200 eurų pensininkams. Tai, matyt, vienaip ar kitaip patenka į tą ekonomikos skatinimo planą“, – teigė T. Janeliūnas.

Lietuvos reakcija į Baltarusijos prezidento rinkimus

Politologai tarp vienų ryškiausių 2020 metų sprendimų įvardino ir Lietuvos politikų reakciją į prezidento rinkimus Baltarusijoje. Politologai teigiamai įvertino Lietuvos lyderystę keliant sankcijų Baltarusijos režimo pareigūnams klausimą Europos Sąjungos lygiu, inicijuojant bendras Baltijos valstybių sankcijas.

„Baltarusijos klausimas. Lietuvos iniciatyva įvesti sankcijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, susidorojimų su protestuotojais, parama Baltarusijos žmonėms. Tai yra svarbūs, kompleksiniai kelių institucijų sprendimai“, – teigė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja profesorė Jūratė Novagrockienė.

Jai antrino ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Andžejus Pukšto.

„Mano nuomone, tai visgi yra reikšmingas dalykas, kad drįsome nepripažinti Lukašenkos legitimumo“, – akcentavo politologas.

Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Jų laimėtoju pasiskelbė ilgametis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka. Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.

Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalims yra paskelbusi nacionalines sankcijas, kuriomis 156 asmenims uždrausta atvykti į Lietuvą. Šie asmenys buvo įtraukti į sąrašą už rinkimų rezultatų klastojimą, žmogaus teisių pažeidimus, taip pat vykdant represijas prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją, primena ELTA.

Paplūdimio Lukiškių aikštėje istorija

Politologai tarp ryškiausių 2020 metų įvykių išskyrė ir Lukiškių aikštės istoriją, kai konfliktą tarp valdančiųjų ir sostinės savivaldybės pakurstė Vilniaus savivaldybės sprendimas Lukiškių aikštėje įkurti dirbtinį pliažą. MRU politologės R. Urbonaitės teigimu, pliažo Lukiškių aikštėje istoriją lydėjo keletas gana iškalbingų politikų sprendimų. Politologės teigimu, tuometinių valdančiųjų sprendimas Lukiškių aikštės įstatymą svarstyti skubos tvarka buvo veiksmas, pamynęs teisės viršenybę dėl asmeninės naudos.

„Priimtas sprendimas Lukiškių aikštės įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka, buvo aiškinama, kad čia ypatingas atvejis. Tačiau dabar pati tokią skubą tuo atveju siūliusi Agnė Širinskienė, pasiūlius paskubinti kai kurių sprendimų priėmimą Seime, grasina KT ir aiškina, jog to daryti negalima, nes gi „ne karas“. Tai buvo dar vienas sprendimas, pamynęs teisės viršenybę ir parodęs, kaip politikai teisę taiko priklausomai nuo asmeninės naudos“, – savo įžvalgomis dalinosi R. Urbonaitė.

Politologė taip pat atkreipė dėmesį, kad sprendimą ignoruoti teisinius argumentus priėmė ne tik tuometiniai valdantieji, bet ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Prezidentas taip pat priėmė sprendimą ignoruoti teisinius argumentus ir pasirašė įstatymą, kuris tiek pagal priėmimo procedūrą, tiek pagal turinį, deja, yra su rimtomis spragomis. Įstatymas nenulėmė net smėlio išvežimo iš Lukiškių aikštės, tačiau parodė, kaip kartais iracionaliai, vadovaujantis tik emocijomis ir neprofesionaliai priimami politiniai sprendimai, ir kaip gali būti paminami teisės principai“, – akcentavo R. Urbonaitė.

Rugpjūčio 1 d. įsigaliojo kontroversiškai vertinamas Lukiškių aikštės įstatymas, įtvirtinantis šios sostinėje esančios aikštės memorialinį statusą ir jos naudojimo principus. Šis įstatymas, baigiantis Seimo sesijai, buvo priimtas skubos tvarka, kai Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva Lukiškių aikštėje buvo atidarytas diskusijas sukėlęs dirbtinis smėlio paplūdimys. Supiltu pliažu piktinosi ne tik tuometiniai valdantieji „valstiečiai“, bet ir opozicijoje buvę konservatoriai. Jų teigimu, aikštė, kurioje vyko tragiški įvykiai, nėra tinkama vieta tokioms pramogoms.

Seimo priimtu įstatymu nustatyta, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė. Pagal priimtą įstatymą, aikštė turi būti formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais ir tvarkoma taip, kad būtų užtikrinta rimtis bei derama pagarba kovotojams, žuvusiems už nepriklausomybę bei sukilėliams, gyvybę paaukojusiems 1863–1864 m. Taip pat įstatymu įtvirtinta, kad valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti turės būti pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas.

„Valstiečių“ sprendimas nekvestionuoti LLRA-KŠS buvimo koalicijoje

Vienu ryškiausiu 2020 metų sprendimu R. Urbonaitė įvardina ir „valstiečių“ sprendimą nekvestionuoti LLRA-KŠS buvimo valdančiojoje koalicijoje.

„Valstiečių“ sprendimas nekvestionuoti LLRA-KŠS buvimo koalicijoje, nepaisant tiek Valdemaro Tomaševskio, tiek jo bendražygių pareiškimų, kurie niekaip nebuvo suderinami su mūsų valstybės interesais, ypač saugumo prasme – tai lėmė kaukių nukritimą nuo kai kurių politikų veidų“, – sakė R. Urbonaitė.

ELTA primena, kad po prezidento rinkimų Baltarusijoje viešojoje erdvėje aštrią kritiką sukėlusiame ir vėliau ištrintame feisbuko įraše Zbignevas Jedinskis teigė: „A. Lukašenka iš lietuviškų konservatorių išmoko, kaip nuraminti protestus. Skirtumas tik tas, kad Baltarusijoje policija gina Konstituciją, o Lietuvoje 2009 metais policija gynė tuos, kurie pažeidė Konstituciją, tai yra policija gynė konservatorių valdžią, kuri per vadinamąją „naktinę reformą“, pažeisdama Konstituciją, sumažino pensijas ir atlyginimus.“

Tarp metų sprendimų: dotacija Darbo partijai bei N. Grunskienės skyrimas generaline prokurore

Taip pat prie žymesnių pastarųjų metų sprendimų buvo nurodytas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimas išmokėti beveik prieš dešimtmetį įšaldytą 1,8 mln. eurų dotaciją Darbo partijai. VRK Darbo partijai 2007 ir 2008 metais buvo skyrusi dotacijas, tačiau vykstant „juodosios buhalterijos“ bylai teismai sustabdė jų mokėjimą, o vėliau grąžino į biudžetą. VDU docento A. Pukšto teigimu, šis VRK sprendimas yra sunkiai paaiškinamas ir prieštarauja logikos ir demokratijos principams.

Tarp 2020 metų ryškių sprendimų buvo išskirtas ir Nidos Grunskienės paskyrimas į Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės pareigas. A. Pukšto teigimu, tai, kad Generalinei prokuratūrai pagaliau vadovaus moteris, yra Lietuvai teigiamas ženklas kovojant su lyčių stereotipais.

Prie ryškiausių pastarųjų metų sprendimų buvo paminėtas ir automobilių registracijos mokesčio įvedimas. Politologo T. Janeliūno teigimu, automobilių registracijos mokestis, kitaip viešoje erdvėje dar vadinamas taršos mokesčiu, yra išskirtinis, nes tai yra pirmas, tačiau tikrai ne paskutinis mokestis, orientuotas į taršos mažinimą.

„Išskirčiau taip kaip vieną iš ryškesnių dalykų, nes tai pirmas mokestis, kuris orientuotas į transporto taršos apmokestinimą tiesiogiai. Pats sprendimas, aišku, ne visai logiškas ir apmokestinimas galbūt ne visiškai tikslus, sudėliotas ne optimaliausiai ir efektyviausiai, kaip galėtų būti. Bet pats sprendimas pradėti keisti vartojimo įpročius, ypač renkantis transporto priemones, aš manau, yra labai svarbus ir ateityje turbūt tie mokesčiai ir pastangos keisti mūsų požiūrį į taršą turėtų tik stiprėti“, – atkreipė dėmesį politologas.

G. Surplys nėra komunikacijos specialistas

A. Katauskas teigia, kad už komunikaciją koronaviruso krizės metu atsakingas G. Surplys kelia daugybę su kompetencija susijusių klausimų. Ekspertas pažymi, kad G. Surplys praėjus jau daugiau nei mėnesiui nuo krizės pradžios ne tik kad nepatobulėjo, bet daro vis daugiau klaidų.

„G. Surplys turi labai rimtų minusų. Jis pats nėra labai stiprus kalbėtojas. Jo paskyrimas man asmeniškai pasirodė keistas. Jis tikrai negarsėjo tuo, kad galėtų puikiai valdyti komunikacinius srautus. Todėl nieko nuostabaus, kad per šį laiką jis sugebėjo įsivelti į kontroversiškus sprendimus, kuomet paprašė kolegų jį ištirti dėl koronaviruso. Pati komunikacija koronaviruso krizėje, mano nuomone, stipriai išdraskyta, nekoncentruota ir daugiausia remiasi spaudos konferencijų organizavimu, o ne papildomos informacijos pateikimu. VIG keltų uždavinių, kaip informacijos objektyvumo, greitumo, statistikos pateikimo, užklausų valdymo, reagavimo į situaciją viešojoje erdvėje, nepavyko tikslingai pasiekti. Realiai kalbat, VIG jai skirtų užduočių neatlieka“, – Eltai sakė A. Katauskas.

Jis komunikuoja biurokratiškai, šaltai ir tai kaip tik gali sukelti nepasitikėjimą.

Anot jo, Vyriausybės sprendimas paskirti G. Surplį VIG vadovu buvo klaida. A. Katauskas pažymi, kad G. Surplys nuo krizės pradžios nesugebėjo patobulėti.

„Jis komunikuoja biurokratiškai, šaltai ir tai kaip tik gali sukelti nepasitikėjimą. Todėl, aš manau, kad ponui Surpliui nepavyko tinkamai komunikuoti ir nepavyksta tinkamai informacijos suvaldyti. Reikia pripažinti, sveikatos apsaugos ministras nuo pat pradžių darė daug klaidų komunikuodamas ir sulaukė daug kritikos, bet šiuo metu jis yra kur kas labiau patobulėjęs nei G. Surplys. O būtent jis turėjo būti komunikacijos profesionalas. Būkime biedni, bet teisingi, jis nėra komunikacijos profesionalas, todėl sprendimas jam atiduoti galimybę valdyti komunikaciją krizinėje situacijoje buvo savotiškas šokimas nuo tilto be virvės“, – sakė A. Katauskas.

L. Bielinis: klaidos nėra esminės

Tuo metu VDU profesorius L. Bielinis teigia, kad G. Suplys parodė stiprią valią įtemptoje krizės darbotvarkėje. Pasak jo, G. Surplio padarytos komunikacinės klaidos nėra esminės ir trukdančios Vyriausybės darbui.

Mano galva, jis rodo stiprią valią ir gebėjimą atlaikyti tą įtampą, kuri yra dabar.

„Jis turi atremti visas įmanomas atakas, kurios nukreiptos į Vyriausybę. Ši pozicija yra labai sudėtinga (...) jam daugiausia užduodama klausimų ir jis gali suklysti. Mano galva, jis rodo stiprią valią ir gebėjimą atlaikyti tą įtampą, kuri yra dabar. Kalbėti, kad jis yra silpnas arba netinkamas, būtų, ko gero, labai nekorektiška. Jo veikloje mes galime pamatyti labiau efektingų žingsnių nei klaidų. Taip, klaidų yra, bet jų visur yra. Visi klystam po truputį, bet nesame dėmesio akivaizdoje kaip jis“, – Eltai sakė L. Bielinis.

„Man apskritai kyla klausimas, ar apskritai jis kažkada miega, nes problemų yra labai daug. Supraskite, žmogus pavargęs, pervargęs ir nuolat įtampoje. Bet aš įsižiūrėjau į jo klaidas – jos nėra esminės. Na supainiojo skaičiukus, bet juos labai lengva pataisyti. Tai nėra kažkas tokio, kas iš esmės laužia sistemą ar trukdė sprendimų priėmimui, vykdymui“, – sakė profesorius.

Skirtingai nei A. Katauskas, L. Bielinis teigia, kad VIG vadovu negali būti tik komunikacijos specialistas.

„Pasirinkimui taikoma keletas kriterijų. Pirma, tai profesiniai gebėjimai. Kitas labai stiprus kriterijus – žmogaus gebėjimas apibendrintai suvokti tai, kas vyksta tokioje didelėje struktūroje kaip Vyriausybė, tai nėra taip paprasta. Vien tik viešųjų ryšių atstovas sunkiai susigaudytų tokioje situacijoje. Viešųjų ryšių atstovas žino, kaip organizuoti viešuosius ryšius, bet ar jis žinos, kaip reikia organizuoti kitus procesus, jei nežinos reikalo esmės. Tuo metu G. Surplys turi kitą išsilavinimą ir jo suvokimas apie tai, kokie procesai vyksta tokioje didžiulėje administracinėje struktūroje, yra pakankami. Jis, manau, tinkamesnis negu žurnalistas ar viešųjų ryšių atstovas“, – teigė L. Bielinis.

Ekspertai įsitikinę, kad, esant ekstremaliai situacijai, Vyriausybė turi būti centras, organizuojantis visą šalies gyvenimą, ir akcentuoja, kad toks valdymo modelis grėsmės demokratiniams procesams šalyje nekelia.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis įsitikinęs, kad bet koks įstatymas gali būti panaudotas tiek prieš pilietį, tiek piliečio labui. Visgi profesorius akcentuoja, kad koronaviruso pandemijos kontekste turi būti panaudotos daug efektyvesnės priemonės nei įprastai.

„Net žirklės gali būti nusikalstamu įrankiu – jas galima panaudoti tam, kad nudurtum žmogų. Lygiai taip pat ir bet koks įstatymas gali būti panaudotas ir prieš pilietį, ir piliečio naudai. Bet turėdami galvoje šią situaciją, kurią turime dabar, pandemiją, sunkiai suvaldomą miniai (...), mes turime suvokti, kad kai kurie įrankiai turi būti daug efektyvesni negu žirklės“, – Eltai teigė L. Bielinis.

VDU politologas nesutinka su Liberalų sąjūdžio kritika Vyriausybei ir teigia manantis, kad Vyriausybės Seimui pateiktų pasiūlymų negalima tapatinti su sovietiniais metodais.

„Manyčiau, kad neprimena (sovietinių metodų. – ELTA), nes tai yra konkreti epideminė situacija. (...) Šiuo atveju, jeigu žmogus sergantis ir jeigu įtariama, kad jis negali ir nenori saviizoliuotis, jį reikia prievartos būdu sulaikyti, nes tai yra pavojinga visiems aplinkiniams“, – pažymėjo profesorius.

Jeigu žmogus sergantis ir jeigu įtariama, kad jis negali ir nenori saviizoliuotis, jį reikia prievartos būdu sulaikyti, nes tai yra pavojinga visiems aplinkiniams.

L. Bielinis akcentuoja ir tai, kad epidemijos laikmečiu šalyje negali būti dviejų galios centrų. Politologo nuomone, ekstremalios situacijos dėl koronaviruso metu Lietuvoje turi būti vienas aiškus centras, organizuojantis visą šalies gyvenimą, kuriuo turėtų būti Vyriausybė.

„Epidemijos laikmečiu negali būti dviejų centrų, netgi pusantro. Turi būti labai aiškus centras, organizuojantis visą mūsų gyvenimą, todėl Vyriausybė greičiausiai prašo tų papildomų įgaliojimų, kurie leistų tą gyvenimą optimaliai organizuoti“, – teigė L. Bielinis, akcentuodamas, kad, esant ekstremaliai situacijai, trukdyti Vyriausybei imtis priemonių nereikėtų.

VDU politologas taip pat pabrėžia, kad dėl koronaviruso kilusi pandemija yra išskirtinis atvejis, todėl, pasak profesoriaus, nereikėtų manyti, kad dėl šalyje taikomų priemonių išsikreipia demokratiniai procesai.

„Mes negalime (Vyriausybei. – ELTA) trukdyti ir neturime galvoti, kad tokiu būdu išsikreipia demokratiniai kažkokie principai arba konstituciniai. Tai išskirtinis atvejis, kuris nėra amžinas ir, pasibaigus epidemijai, pasibaigs ir šie įgaliojimai“, – savo nuomonę išsakė L. Bielinis.

Profesoriaus teigimu, reikia pripažinti, kad dėl koronaviruso kilusi situacija primena karinę padėtį, todėl, pasak L. Bielinio, įstatymai ir valdymo būdas turi būti sugriežtinti vardan visų Lietuvos gyventojų sveikatos.

Savo ruožtu VDU profesorius Šarūnas Liekis antrina L. Bieliniui, teigdamas, kad Liberalų sąjūdžio nuogąstavimai, jog Vyriausybės siūlymai primena sovietinius metodus ir pavojingai kėsinasi į žmogaus laisves bei teises, yra nepagrįsti.

„(Grėsmės. – ELTA) neįžvelgiu, nes tokių masinių nelaimių, kaip karas, maras, badas, atvejais visi skaičiuoja rezultatą. Kitaip tariant, turi būti rezultatas, o ne procesas. Liberalai ir konservatoriai tradiciškai palaiko procesą, bet ne rezultatyvumą, todėl aš sakyčiau, kad Vyriausybės siūlymai yra orientuoti į rezultatyvumą ir į epidemijos, pandemijos veikimą Lietuvoje“, – Eltai sakė Š. Liekis.

„Lietuva yra teisinė valstybė, kurioje yra galimybės, jeigu bus kažkokie pažeidimai, tada ir svarstyti šiuos klausimus. O dabar taikomos visos priemonės, kurias ir daugybė kitų valstybių naudoja. Čia nieko nėra unikalaus“, – pridūrė jis.

Š. Liekis įsitikinęs, kad Vyriausybės siūlymai negali pakenkti šalies demokratiniams procesams. Politologo teigimu, svarbiausias tikslas šioje situacijoje yra pandemijos suvaldymas.

„Viskas orientuota į efektyvumą. Mano požiūriu, svarbiausia, kaip ir karo atveju, taip ir panepidemijos atveju, kad problemos būtų išspręstos ir panepidemija suvaldyta“, – patikino profesorius, akcentuodamas, kad siūlymai, kuriuos pateikė Vyriausybė, ekstremalios situacijos sąlygomis yra tinkami.

ELTA primena, kad Liberalų sąjūdžio politikai išplatino pranešimą, kuriame tvirtina, jog antradienį neeiliniame Seimo posėdyje Vyriausybė pateikė siūlymus, kurie primena sovietinius metodus ir pavojingai kėsinasi į žmogaus laisves bei teises.

Liberalų sąjūdis kritikuoja, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siekia ypač išplėsti ribas, kai gydytojas vienasmeniškai gali nuspręsti užrakinti žmogų iki 30 dienų, tam gali būti net pasitelkta policija. Partija skeptiškai vertina ir siūlymą įteisinti žmonių sekimą stebint mobiliuosius telefonus. Jų teigimu, karantino metu priimti sprendimai gali tęstis ir tuomet, kai situacija bus suvaldyta.

Liberalai taip pat nuogąstauja, kad teikiamu Civilinės saugos įstatymu Vyriausybė siūlo, kad būtų išplėstos Vyriausybės galios.

Aktyviausi šiais metais buvo mokytojai, savo pavyzdžiu galėję paskatinti sekti ir kitas profsąjungas: dėstytojus, statutinius pareigūnus, ūkininkus, vežėjus, kalėjimų medikus, advokatus. Visgi, nepaisant profesinių sąjungų pastangų, tik dalies jų reikalavimai buvo patenkinti.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis įsitikinęs, kad pagrindinė profesinių sąjungų suaktyvėjimo priežastis yra valdančiųjų inicijuoti pokyčiai, sukėlę daugumos dirbančiųjų nepasitenkinimą.

„Esminė priežastis – pokyčiai, kuriuos organizavo valdantieji, pokyčiai, kurie nepatenkino daugumos įvairiausių sričių dirbančiųjų. Profsąjungos pademonstravo, kad jos iš tikrųjų pradeda veikti kaip Vakarų profsąjungos, o ne tarybinės, kurios organizuodavo tik šventes ir keliones į pajūrį. Profsąjungos atsiliepė į dirbančiųjų lūkesčius, todėl ir pamatėme jų aktyvumą. Tai yra džiugu“, – pastaruoju metu suaktyvėjusiomis profsąjungomis džiaugėsi L. Bielinis.

Profsąjungos atsiliepė į dirbančiųjų lūkesčius, todėl ir pamatėme jų aktyvumą.

Pasak L. Bielinio, neabejotinai aktyviausios šiais metais – mokytojų profsąjungos, paskatinusios ir kitas profsąjungas aktyviau reikšti savo interesus.

„Švietimo darbuotojų profsąjungos, turiu omenyje mokytojų profsąjungas, iš tikrųjų labai aktyvios. Jų aktyvumas ir siekis rimtai atstovauti mokytojų interesams ir kovoti dėl jų demonstruoja, kad profsąjungos išties turi galios ir profsąjungų raumenys auga. Kitos profsąjungos savotiškai sekė paskui mokytojų profsąjungų sukeltas bangas“, – aiškino profesorius.

Politologas įsitikinęs, kad ir ateinančiais 2020 metais profsąjungų aktyvumas nesumažės, nes, akcentavo jis, darbuotojai pradeda suvokti, kad narystė profsąjungose gali padėti pasiekti palankesnių rezultatų.

„Manau, kad profsąjungų aktyvumas nesumažės, nes darbuotojai ima suvokti, jog buvimas profsąjungoje išties duoda rezultatą. Nesakyčiau, kad maksimalų rezultatą, bet prasideda derybos, nuolaidos, o tai jau yra gerai. Nenorėkime, kad vieni būtų absoliutūs laimėtojai, o kiti – pralaimėtojai. Ir viena, ir kita pusė turi savo interesus, savo supratimą apie ribas, kurias gali peržengti, o kurių – ne. Būtent todėl profsąjungų veikla privertė įvairių sričių darbdavius ieškoti dialogo ir derėtis realiai, o ne dėl vaizdo“, – teigė L. Bielinis.

Mokytojų profsąjungų pozicijos dėl kolektyvinės sutarties išsiskyrė

Gruodžio pradžioje Vyriausybė ir mokytojų profsąjungos pasirašė kolektyvinę sutartį, 2020 metais numatančią mokytojų, ikimokyklinio ugdymo specialistų ir dėstytojų atlyginimų kilimą.

Kolektyvinę sutartį pasirašė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“.

Profesinės sąjungos reikalavo, kad būtų vykdomi šių metų vasarą parengto 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties pakeitimo projekto sutarimai: sulyginti bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų koeficientus, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. didinti mokytojų pareiginės algos koeficientus 10 proc., nuo 2020 m. kasmet 10 proc. kelti dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestį.

Visgi visų mokytojų profsąjungų interesų nepavyko patenkinti – kolektyvinės sutarties nepasirašė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Pasak LŠDPS vadovo Andriaus Navicko, būtina, kad Seimas patvirtintų Vyriausybės strategiją, numatančią mokytojų atlyginimų kilimą, ir keisti etatinio apmokėjimo sistemą. LŠDPS pirmininko teigimu, derybos dėl kolektyvinės sutarties yra nukeltos į kitus metus.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Algis Krupavičius įsitikinęs, kad, nepaisant mokytojų profsąjungų nuomonių išsiskyrimo dėl Kolektyvinės sutarties pasirašymo, būtent mokytojų profesinė grupė buvo viena aktyviausiai ginančių savo teises.

G.Bartuškos/ELTOS nuotr.

„Šiemet atsitiko taip, kad vienos profesinės sąjungos manė, jog susitarimas su Vyriausybe yra tinkamas ir vertas būti paremtas, o kita profsąjunga teigė, kad ne. Taigi nuomonių išsiskyrimas tarp mokytojų profsąjungų tikrai egzistuoja, bet tai nepaneigia fakto, kad mokytojai yra ta profesinė grupė, kuri tikrai aktyviai bando ginti savo teises“, – Eltai teigė A. Krupavičius.

Prie streikuojančių mokytojų profsąjungų prisijungė ir susivieniję akademikai

Gaunamais atlyginimais nepatenkintų mokytojų streikas galėjo paskatinti ir aukštųjų mokyklų dėstytojus nelikti nuošalyje bei organizuoti protesto akcijas.

Pasak A. Krupavičiaus, nors Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) neorganizavo protestų, tačiau rėmė visas universitetuose vykstančias protesto akcijas.

„LAMPSS nebuvo tų protestų iniciatorius ar organizatorius, bet rėmė visus universitetuose vykstančius protestus. (...) LAMPSS vadovybė ieškojo kompromisų: bandė tartis su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, su Vyriausybe. Sakyčiau, kad šiais metais susitarime su Vyriausybe tikrai yra nemažai išlygų padaryta būtent aukštųjų mokyklų dėstytojams, kurie yra profesinių sąjungų nariai“, – sakė politologas. Visgi, pasak profesoriaus, LAMPSS galėtų vieningiau atstovauti visų aukštųjų mokyklų balsui.

„LAMPSS bando būti aktyvus, bet kartu ieško kompromisų su valdžia, tai tokia taktika, kuri buvo pasirinkta prieš kelerius metus, toliau tęsiama. Sakyčiau, kad LAMPSS galėtų būti vieningesnis visų aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų balsas, bet teisybės dėlei reikia pasakyti, kad profesinės sąjungos atskirose aukštosiose mokyklose yra labai netolygios. Vienose profesinės sąjungos yra stipresnės, kitose ganėtinai silpnos, taigi tas paveikslas yra prieštaringas“, – įžvalgomis dalinosi A. Krupavičius.

Lapkričio mėnesį įvykių epicentre atsidūrė Vilniaus universitetas (VU), Vinco Kudirkos aikštėje organizavęs protesto akciją „Diplomas už ačių“. Protesto metu VU rektorius Artūras Žukauskas visiems, palaikantiems akademinę bendruomenę, diplomus įteikė už ačiū. Pasak rektoriaus, akcija buvo siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad aukštasis mokslas, generuojantis milžinišką grąžą valstybei, yra virtęs paskutiniu šalies prioritetu. VU bendruomenė protesto metu reikalavo kelti dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus.

Praėjus kelioms dienoms solidarizavosi ir Kauno technologijos universitetas (KTU), pratęsdamas VU organizuotą akciją. KTU mokslininkai akcijos metu visiems palaikantiems iniciatyvą dalino Kauno „Daktarų“ diplomus.

Visgi organizuotos protesto akcijos norimų rezultatų nepadėjo pasiekti – Vyriausybė nepatenkino akademinės bendruomenės reikalavimų. Tai paskatino gruodžio 5-6 dienomis VU akademinę bendruomenę pirmą kartą universiteto istorijoje savo valia laikinai sustabdyti veiklą. Vis dėlto net ir po šio akademinės bendruomenės žingsnio švietimo sektorius reikalaujamo finansavimo negavo.

Kelios dešimtys politologų iš skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų pasirašė ir peticiją, reikalaudami, kad Vyriausybė laikytųsi savo pažado padidinti akademinio personalo atlyginimus 10 proc., iš 2020 metų valstybės biudžeto skirtų lėšas neakademinio personalo atlyginimų didinimui bei skatinamųjų stipendijų studentams kėlimui. Peticija taip pat buvo siekiama tvarios mokslo ir studijų bei mokslinių tyrimų finansavimo strategijos įgyvendinimo pagal Europos Komisijos bei EBPO rekomendacijas ir nuo 2025 metų skirti bent 2 proc. BVP moksliniams tyrimams.

Po Alytaus gaisro ypač suaktyvėjo ugniagesiai ir kiti statutiniai pareigūnai

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) reikalavimai nuo 2019 m. gruodžio pradžios tapo aktualia viešojo diskurso tema. Po Alytaus gaisro ypač suaktyvėjo ir Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga, Vyriausybę kaltinanti finansinių pažadų nevykdymu. Profsąjunga akcentavo, kad, nepaisant to, jog ugniagesiai gelbėtojai yra visuomenės palankiausiai vertinama institucija, – jų atlyginimai to pasitikėjimo neatspindi.

Nesulaukęs Vyriausybės palaikymo NPPSS Seime organizavo frakcijų seniūnų ir jų atstovų apskritojo stalo diskusiją, kurios metu susitikime dalyvavę Seimo nariai pasirašė pasiūlymą ugniagesiams 2020 metais skirti 9,8 mln. eurų iš valstybės biudžeto.

NPPSS, siekdamas atkreipti dėmesį į statutinių pareigūnų mažus atlyginimus, organizavo įspėjamąjį streiką, kurio metu į orą buvo paleistos konfeti salvės, skirtos politikų laužomiems įsipareigojimams, Vyriausybės melui ir ciniškam bei savanaudiškam politikų naudojimuisi pareigūnais ir jų vardu.

Gruodžio 17 dieną, prieš pat 2020 metų biudžeto priėmimą, NPPSS organizavo dar vieną protesto akciją, kurioje dalyvavo maždaug pusantro šimto statutinių pareigūnų. Šį kartą protestuotojai politikų dėmesį siekė atkreipti signalinių raketų ugnimi. Nepaisant NPPSS pastangų, Seimas pareigūnų reikalavimų nepatvirtino – pritrūko vos vieno parlamentaro balso.

Nepaisant to, po balsavimo kalbėjusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė teigė galinti patikinti, kad Nacionalinė sutartis yra įgyvendinta. Po tokio ministrės pasisakymo neslėpdami nepasitenkinimo salę paliko visi posėdį stebėję ugniagesiai. R. Tamašunienė nemažai kritikos sulaukė ir dėl padarytų klaidų, bandant suvaldyti Alytaus gaisrą. Savo ruožtu premjeras Saulius Skvernelis po biudžeto priėmimo paprašė ugniagesių gelbėtojų dar kantriai palaukti algų kilimo.

VDU profesoriaus A. Krupavičiaus teigimu, statutinių pareigūnų profsąjungoms nepavyko pasiekti savo reikalavimų dėl to, kad savo sąlygas pateikė paskutinę minutę, kai valstybės biudžetas iš esmės jau buvo suformuotas.

„Susigriebė prašyti didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų paskutinę minutę. Manau, kad valdžios traukinys buvo iš esmės nuvažiavęs, ir jie veiksmų ėmėsi per vėlai. Tai yra pagrindinė, svarbiausia priežastis, kodėl jiems nepavyko“, – savo nuomonę išsakė A. Krupavičius.

Pasak politologo, jei ugniagesiai savo reikalavimus būtų pateikę anksčiau, greičiausiai kompromisas būtų atrastas.

„Tie, kas garsiai prašė, reikalavo, tai bent iš dalies buvo rasti kompromisai, manau, kad ir ugniagesių atveju būtų rastas kompromisas. Tikrai nebūtų patenkinti visi reikalavimai, bet kažkokia dalis būtų tenkinama sparčiau ir greičiau“, – sakė A. Krupavičius.

NPPSS reikalavo nuo 2020 metų ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų skirti Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų – Policijos departamentui, 2,8 mln. eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti ir 9,8 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.

Kalbant apie mokytojų profsąjungas, nepaisant, kad jų yra kelios, jos yra vienos iš aktyviausių profesinių organizacijų Lietuvoje, nes kitos profesinės sąjungos gerokai mažiau matomos viešojoje erdvėje.

Tapo taikiniu

Visą rinkimų kampaniją pagal sociologinių apklausų reitingus pirmavusiam G.Nausėdai pastarieji mėnesiai nebuvo lengvi – kiekvienus debatuose jis tapdavo daugumos kandidatų – nuo Sauliaus Skvernelio ir Naglio Puteikio iki Ingridos Šimonytės ir Vytenio Andriukaičio svarbiausiu taikiniu. Tas pats vyko, vyksta ir, be abejo, vyks ir rinkimų užkulisiuose – valstiečiai, kaip įprastai, tai daro tiesmukiškiau, pirmiausia išnaudodami turimos galios svertus Seime, konservatoriai – kiek subtiliau, abejonėms sėti pasitelkdami influencerius ir socialinius tinklus.

Tiesa, nieko naujo ir esmingai keičiančio požiūrį į G.Nausėdą per kampaniją kol kas neišgirdome, tačiau akivaizdu, kad tie, kurie laukė emocijomis ir argumentais žaižaruoujančių diskusijų tarp pozicijos ir opozicijos, tarp I.Šimonytės ir S.Skvernelio, turėtų likti nusivylę. Pagrindinių partijų remiami ir joms atstovaujantys politikai kol kas visą savo dėmesį sutelkė į trečiąjį rinkimų kampanijos favoritą.

Pagrindinių partijų remiami ir joms atstovaujantys politikai kol kas visą savo dėmesį sutelkė į trečiąjį rinkimų kampanijos favoritą.

Kebliausia konservatoriams

Atsakymas, kodėl, glūdi tuose pačiuose reitinguose.

Pirmiausia, tie 22–28 proc. rinkėjų, kurie sako balsuosią už partijų paramos atsisakiusį kandidatą juk nenukrito iš kažkur. Dauguma šių žmonių iki šiol rinkimuose palaikydavo tradicinių partijų atstovus. Nuo ketvirtadalio iki trečdalio G.Nausėdos rėmėjų, skirtingų tyrimų duomenimis, yra Tėvynės Sąjungos rėmėjai. Tad kiekvienas jam atiduotas balsas yra dvigubas nuostolis I.Šimonytei ir ją iškėlusiai partijai. Daugiau nei penktadalis valstiečių rėmėjų prezidento rinkimuose irgi yra pasiruošę balsuoti ne už S.Skvernelį, o rinktųsi G.Nausėdą. Socialdemokratų ir V.Andriukaičio praradimai šiuo atžvilgiu, anot sociologų, gali būti dar didesni.

Tad kova su reitingų lyderiu tradicinių partijų kandidatams pirmiausia yra kova už save.

Bėda ta, kad nė vienas jų nenori stoti į žūtbūtinę viešą kovą – nė vienas nėra įsitikinęs, kad šioje kovoje jis laimėtų, o deginti tiltų su didžiausias galimybes tapti valstybės vadovu turinčiu žmogumi nenori niekas. Sudėtingiausia čia Tėvynės Sąjungos padėtis – vieša paslaptis, kad partijos vadovai sugaišo daug laiko bandydami įkalbėti G.Nausėdą dalyvauti pirminiuose partijos rinkimuose dar prieš ištraukdami I.Šimonytės kortą, tad balsu kalbėti apie jo netinkamumą būti prezidentu kaip ir neišeina.

Partijų žaidimai

S.Skvernelis susiduria su vidinėmis intrigomis partijoje, tad jam, nesėkmingai susiklosčius rinkimams, G.Nausėda gali tapti vienintele viltimi išlikti Vyriausybės vadovo poste. Tad rimtai, viešai kovai paskatų jis irgi turi mažiau, nei galėtume tikėtis. Juo labiau kad, tyrimų duomenimis, būtent tarp premjero rėmėjų kol kas yra daugiausia tų, kurie į prezidento rinkimus sako greičiausiai neateisiantys.

Gitanas Nausėda

Ir vis dėlto, abiejų didžiųjų partijų lyderiai ir kandidatai puikiai mato tai, ką rodo visos sociologinės apklausos – vienintelė galimybė atsikratyti G.Nausėda yra išmesti jį iš kovos pirmajame rinkimų ture. G.Nausėda pirmauja ne tik pagal prezidento rinkimų reitingus. Jo atotrūkis nuo konkurentų, klausiant rinkėjų, kas yra jūsų "antrasis pasirinkimas", yra dar didesnis. O tai reiškia, kad nugalėti jį antrajame rinkimų ture būtų labai sunku.

O štai jei nepriklausomą kandidatą kažkaip pavyktų "išmesti iš traukinio" gegužės 12-ąją, galimybių užimti taip partijų geidžiamą prezidento postą atsirastų ir valstiečiams, ir konservatoriams. I.Šimonytės galimybės šioje menamoje kovoje su S.Skverneliu kol kas, pasak apklausų, yra kiek geresnės, tačiau verta prisiminti, kad antrojo turo susidūrimai su bet kokiu varžovu konservatoriams iki šiol tradiciškai baigdavosi nekaip. Ar buvusi finansų ministrė gali pakeisti šią tendenciją, atsakyti sunku. Tačiau bet kokiu atveju S.Skverneliui ir valstiečiams ji yra kur kas palankesnė varžovė nei G.Nausėda.

Tad, žaidimas, partijų požiūriu, vertas žvakių arba bent jau bandymo jas uždegti. Laikas pasiimti spragėsių ir laukti, kokia bus šių rinkimų kulminacija ir atomazga. Ir valstiečiai, ir konservatoriai turi nemenką politinių intrigų patirtį bei galimybes, tad G.Nausėdai nusiraminti dar kiek per anksti.

„Pats charakteris šios artėjančios sesijos bus labai aiškus. Ji visa bus persmelkta rinkimų - prezidento, Europarlamento, pakartotinių merų rinkimų. Todėl visi klausimai bus sprendžiami žvelgiant ir per šią prizmę“, - komentavo Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis.

Jam pritarė ir politologas Algis Krupavičius, pridūręs, kad tai gali paskatinti populistinius sprendimus.

„Vienareikšmiškai pavasario sesija bus rinkimų sesija su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Svarbiausi klausimai bus tie, dėl kurių jau prasidėjo ginčai - referendumai dėl pilietybės ir Seimo narių skaičiaus mažinimo. Taip pat jau diskusija vyksta dėl nemokamo aukštojo mokslo. Vienaip ar kitaip, partijos bandys būti populiaresnės. Populistinių sprendimų tikrai gali būti daugiau dabartinėje Seimo sesijoje negu anksčiau“, - prognozavo A. Krupavičius.

L. Bielinis teigė, kad net ir praūžus rinkimų vajui įtampa nemažės.

„Aš manau, kad valdančiajai koalicijai nebus lengva. Suprantama, juos pakankami gerai remia į koaliciją neįeinantys Lenkų rinkimų akcijos nariai, bet vis dėlto, jeigu klausimai bus aštresni ir diskusijos bus gana sudėtingos - sprendimų priėmimas sunkia prognozuojamas. Ko gero, valdantieji suvokia šią situaciją ir jie bandys laviruoti“, - sakė politologas.

VDU profesorius A. Krupavičius teigė, kad apskritai pavasario Seimo sesijos metu laukia įtemptas laikas ir, pasak jo, - ne tik parlamente.

„Laikai bus neramūs. Tamsių debesų virš Seimo ir ne tik Seimo, bet ir virš Vyriausybės bus tikrai nemažai. Gali būti, kad sesijos pabaigoje mes turėsime ir mažumos Vyriausybę, vėlgi su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Kadangi po prezidento rinkimų reikia iš naujo Vyriausybę pasitvirtinti Seime, dėl to irgi gali kilti pačių įvairiausių posūkių“, - komentavo A. Krupavičius.

Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10 dieną ir, jeigu nebus pratęsta, baigsis birželio 30 dieną. Šiuo laikotarpiu įvyks prezidento ir Europos Parlamento rinkimai. Pirmasis prezidento rinkimų turas įvyks gegužės 1 dieną. Antrasis turas ir rinkimai į Europos Parlamentą - gegužės 26 dieną. Taip pat Seimo sesijos metu planuojami referendumai dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir dvigubos pilietybės.

Šiemet LVŽS frakciją palikus Nagliui Puteikiui, Mindaugui Puidokui ir Raimundui Martinėliui, valdančiojoje koalicijoje liko 69 nariai.

Buvęs vicemeras neskursta

Iš pradžioje buvusių 13 kandidatų į Klaipėdos merus liko 11, kurie tęsia rinkimų kovą ir viešai jau deklaravo savo turimus turtus.

Paaiškėjo, kad didžiausią privalomą deklaruoti turtą valdo Darbo partijos atstovas, buvęs uostamiesčio vicemeras, vyriausias pretendentas į Klaipėdos merus, 78 metų Benas Šimkus.

Jo turimas turtas siekia 407 tūkst. eurų. Be to, B.Šimkus deklaravo turįs 175 tūkst. eurų piniginių lėšų.

Vertybinių popierių, juvelyrinių dirbinių ar meno kūrinių politikas neturi. Paskolų niekam nesuteikė ir iš nieko paskolų negavo.

2017 m. deklaracijos duomenimis, B.Šimkus jokių apmokestinamų pajamų negavo ir mokesčių nemokėjo, nes yra pensininkas.

Vieni skolina, kiti – ne

Savo privalomu deklaruoti turtu nuo B.Šimkaus atsilieka uostamiesčio verslininkas, visuomeninio rinkimų komiteto "Mano Klaipėda" atstovas į merus 54 metų Kazys Paulikas.

Šio žinomo klaipėdiečio turtas įvertintas 252 tūkst. eurų, tačiau vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių jis valdo dar už 310,7 tūkst. eurų.

Turimos piniginės lėšos sudaro 70 tūkst. eurų.

Paskolų K.Paulikas yra suteikęs 435 tūkst. eurų ir pats paėmė 177 tūkst. eurų.

Deklaracijose fiksuota, kad 2017 m. K.Paulikas gavo 149 tūkst. eurų pajamų, sumokėjo apie 22 tūkst. eurų mokesčių.

Dar vienas pretendentas – buvęs Klaipėdos meras, vėl pretenduojantis į šį postą, socialdemokratų atstovas 63 metų Benediktas Petrauskas savo turimais turtais taip pat nesiskundžia, jie įvertinti 231 tūkst. eurų, vertybinių popierių ir kitų turimų gėrybių vertė siekia 201 tūkst. eurų. Piniginės lėšos sudaro 133 tūkst. eurų.

Pajamų pagal 2017 m. deklaracijas B.Petrauskas gavo 64,4 tūkst. eurų, sumokėjo beveik puspenkto tūkstančio eurų mokesčių.

Tačiau niekam nesuteikė paskolų ir pats nesiskolino.

Pajamos pajamoms nelygios

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo į Klaipėdos merus, uosto direkcijos vadovo 55 metų Arvydo Vaitkaus turtas siekia 132 tūkst. eurų, vertybinių popierių ar meno kūrinių, taip pat juvelyrinių dirbinių jis turi už 3 676 eurus.

Tačiau A.Vaitkus disponuoja įspūdinga piniginių lėšų suma, kurią sudaro 417 tūkst. eurų. Uosto vadovas nurodo, kad jis gavo ir 154 tūkst. eurų paskolą.

Tačiau bene didžiausią įspūdį sudaro A.Vaitkaus 2017 m. gautos pajamos – 254 tūkst. eurų. Jo sumokėti mokesčiai tais metais siekė beveik 15 tūkst. eurų.

O štai dabartinio mero, vėl siekiančio šio posto, 62 metų Vytauto Grubliausko tų pačių metų pajamos sudarė 33 tūkst. eurų, sumokėti mokesčiai siekė beveik puspenkto tūkstančio eurų.

V.Grubliausko turimas turtas įvertintas 105 tūkst. eurų, piniginės lėšos sudaro apie 20 tūkst. eurų. Tačiau jis turi paėmęs 90 tūkst. eurų paskolą.

Parlamentarai nevargsta

Lietuvos liberalų sąjūdis kandidatu į merus iškėlė parlamentarą 34 metų Simoną Gentvilą, o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – Seimo narę 37 metų Agnę Bilotaitę.

A.Bilotaitės turimas turtas vertinamas 164 tūkst., o S.Gentvilo – 24 tūkst. eurų.

A.Bilotaitė nurodo turinti 37 tūkst. eurų piniginių lėšų, o S.Gentvilas – 10 tūkst. eurų.

A.Bilotaitė 2017 m. gavo 35 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjo 4 947 eurų mokesčių, o S.Gentvilo pajamos sudarė 42,4 tūkst. eurų, sumokėti mokesčiai – 4 693 eurai.

Tačiau S.Gentvilas, skirtingai nei jo kolegė A.Bilotaitė, neturi paskolų. Konservatorės skola bankui siekia 138 tūkst. eurų.

Deklaracijų kontrastai

Į uostamiesčio merus pretenduojančios dar vienos kandidatės, partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovės 48 metų Linos Šukytės-Korsakės turtas irgi solidus. Jis įvertintas 108,5 tūkst. eurų.

Moteris dar turi beveik 9 tūkst. eurų piniginių lėšų ir 23 tūkst. eurų paskolą.

2017 m. L.Šukytė-Korsakė gavo 17,8 tūkst. eurų pajamų, sumokėjo 2 668 eurus mokesčių.

Lietuvos centro partijos kandidatė į Klaipėdos mero postą 53 metų Nina Puteikienė deklaravo, jog turi turto už 28,8 tūkst. eurų.

Piniginių lėšų – 1 011 eurų, 2017 m. jos pajamos siekė 15,6 tūkst. eurų, o mokesčių N.Puteikienė sumokėjo 2 031 eurą.

Bene kukliausią turtą deklaruoja jauniausias kandidatas į Klaipėdos merus Lietuvos žaliųjų partijos atstovas 25 metų Modestas Nugaras.

Grafoje apie privaloma deklaruoti turtą įrašytas nulis. Tačiau M.Nugaras nurodo turįs sukaupęs 5,3 tūkst. piniginių lėšų.

2017 m. jis gavo 7 580 eurų pajamų ir sumokėjo 740 eurų mokesčių.

Iš ko gyvena V.Titovas?

Peržvelgus kandidatų į Klaipėdos merus turto ir pajamų deklaracijas, didžiausia mįslė išlieka, iš ko gyvena tris vaikus auginantis buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys 41 metų Viačeslavas Titovas.

Tai vienintelis kandidatas į uostamiesčio vadovus, kuris 2017 m. į valstybės biudžetą nesumokėjo nė cento pajamų mokesčio.

Politikas deklaruoja nuo 2006 m. esąs įstaigos "Prūsijos centras" akcininkas.

Galima manyti, kad jam ne itin sekasi, nes 2017 m. V.Titovas deklaravo gavęs tik 5 449 eurus pajamų.

Kiekvienam šeimos nariui faktiškai išeina po 90 eurų per mėnesį.

Kiekvienam šeimos nariui faktiškai išeina po 90 eurų per mėnesį.

Tiesa, V.Titovas nurodė turįs 9,3 tūkst. eurų piniginių lėšų, vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių – už 2,9 tūkst. eurų.

Taip pat politikas yra paėmęs 5,5 tūkst. eurų dydžio paskolą, o jo privalomas deklaruoti turtas siekia 66 tūkst. eurų.

Turtuoliai – sąrašų viršuje

Analizuojant kandidatų (kurių, be pretendentų į merus, yra 370) pateiktas turto ir pajamų deklaracijas, matyti, jog vieni turtingiausių asmenų yra "valstiečių", partijos "Tvarka ir teisingumas" bei kai kurių kitų politinių darinių sąrašuose.

"Valstiečiai" gali pasigirti bent keliais milijonieriais, kurių turimas turtas viršija 3 mln. eurų, o vertybiniai popieriai ir kitos deklaruotinos gėrybės – 10 mln. eurų.

Vieno tokio kandidato vien piniginės lėšos siekia 2 mln. eurų.

Pažymėtina, jog visi pasiturintys politikai yra partijų sąrašų viršuje.

O kukliai uždirbančių pretendentų, bent jau "valstiečių" sąraše, yra mažuma.

Dalis politinių partijų, kurios negali pasigirti turtingais pretendentais, deklaruoja savo išsimokslinimą.

Kai kurių jų aukštųjų mokyklų diplomų skaičius siekia tris ir daugiau. Tačiau, kaip bebūtų keista, šių žmonių deklaruotos pajamos yra itin kuklios.

Per metus uždirbo 17 eurų?

Dar viena į miesto tarybą pretenduojančių politikų kategorija yra ta, kurių pajamos per metus viršija vos tūkstantį eurų ir jie į valstybės biudžetą pajamų mokesčio visai nemoka.

Pavyzdžiui, visuomeninio rinkimų komiteto "Titov ir teisingumas" kandidatai stulbina savo pajamų menkumu.

Tarp šių kandidatų buvo vienintelis asmuo, 2017 m. gavęs 17 tūkst. eurų. Kitų jo bendražygių pajamos siekia ir 17, ir 30 eurų, daugumos kitų pajamos siekia 1–5 tūkst. eurų per metus.

Tokias pajamas gaunantys asmenys nesumokėjo nė euro gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą, bet dabar jie pretenduoja atstovauti klaipėdiečiams miesto taryboje.

Rinkėjams verta suklusti

Politologas Lauras Bielinis mano, kad rinkėjams ne itin imponuoja kandidatų turtai. Esą paprastai mažai žmonių domisi rinkimais taip išsamiai.

"Tačiau tam tikrai daliai rinkėjų deklaruoti politikų turtai yra svarbūs. Jiems aktualu, kad tas, kuris tampa kandidatu, būtų išties švarus prieš įstatymą, sąžiningai mokėtų mokesčius. Tačiau didžiajai daliai rinkėjų tokia informacija yra tik fonas, kuris tampa reikšmingu tik tada, jei apie jį emocingai kalba žiniasklaida. O jei apie tai niekas nekalba, neprimena, rinkėjas net nekreipia dėmesio į kandidatų pajamų ir turto deklaracijas", – pastebėjo L.Bielinis.

Anot politologo, dauguma rinkėjų kandidatų pajamų ir turto deklaracijų neskaito, jie veikiausiai net nežino, kur jas rasti.

Jei kandidatas per metus nesumokėjo nė euro į valstybės biudžetą, rinkėjas turėtų suklusti.

Tokiems rinkėjams esą daug svarbiau, kaip kandidatas komunikuoja su visuomene, kaip jis sugeba pasakyti tam tikrus dalykus tiksliai, trumpai, emocingai.

"Kitas dalykas – valstybei sumokėtų mokesčių suma. Jei kandidatas per metus nesumokėjo nė euro į valstybės biudžetą, rinkėjas turėtų suklusti. Politologine prasme, politiniai tikslai ir principai neatsiejami nuo ekonominės-finansinės politiko veiklos. Jeigu politikas vengia mokėti mokesčius ar kitaip apgaudinėja, akivaizdu, kad toks žmogus ir kitose savo gyvenimo sferose, taip pat politikoje, vengs veikti taip, kaip naudinga visuomenei, ir dažniausiai veiks taip, kaip naudinga jam pačiam. Tai yra apgaudinės", – įsitikinęs L.Bielinis.

LRT.lt primena, kad praėjusią savaitę NSGK paskelbus atlikto parlamentinio tyrimo išvadas, kuriose kalbama apie koncerno „MG Baltic“ ir Rusijos energetikos korporacijos „Rosatom“ įtaką politiniams procesams Lietuvoje ir valdžios institucijų sprendimams, „valstiečių“ lyderiai prabilo apie būtinybę pratęsti tyrimą.

Naujo tyrimo objektu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis mato verslo grupių įtaką Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai, kuri su Andriumi Kubiliumi priešakyje vyriausybei vadovavo 2008–2012 m. Be to, „valstiečiai“ iki šiol nori ištirti prezidentės Dalios Grybauskaitės veiksmus (jai esą Valstybės saugumo departamentas (VSD) teikė informaciją apie verslo ryšius su politikais), mat abejonių dėl šalies vadovės skaidrumo valdantiesiems sukėlė anksčiau žiniasklaidoje paviešinti jos ir buvusio Liberalų sąjūdžio Eligijaus Masiulio susirašinėjimai. Liberalų sąjūdis NSGK tyrime, remiantis VSD surinkta medžiaga, įvardijamas „MG Baltic“ interesus tenkinanti partija.

Tuo metu TS-LKD atkerta, kad papildomo tyrimo reikėtų dėl R. Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ įtakos politiniams procesams.

Kol kas aiškus laimėtojas yra tik vienas

Mykolo Romerio universiteto docentas, politikos apžvalgininkas Saulius Spurga įsitikinęs, kad po NSGK tyrimo išvadų, kurios, pašnekovo manymu, vis dėlto yra abstrakčios, politinius dividendus gali skaičiuoti tik viena partija.

„Gana akivaizdu, kad valdantieji, tai yra „valstiečiai“, kurie šitą procesą vairuoja, ir bus laimėtojai“, – LRT.lt sakė S. Spurga.

Pasak politikos apžvalgininko, nepaisant to, kad be Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos kitos partijos konkrečiai NSGK tyrime nėra pateikiamos kaip tos, kurioms verslo grupės darė įtaką, „valstiečiai“ toliau mėgina deklaruoti, jog apie „MG Baltic“ ir „Rosatom“ įtakas galėjo žinoti ir valdžioje buvę konservatoriai. Šis vaidmuo jiems, anot S. Spurgos, padeda šiuo metu jaustis kovotojais už teisybę ir panašu, kad šią kortą jie naudos ir artėjančiuose rinkimuose.

„Valstiečiai“ matomi ekranuose: jie aiškina, jie kaltina, jie kovoja už teisybę, atskleidžia negeroves. Politikams tai yra didžiausia laimė ir geriausias atlygis. Šitas įvykis dar ilgai bus naudojamas, apie jį bus kalbama ir per rinkimus, ir tarp rinkimų. Taip greitai viskas nepasibaigs“, – tvirtino pašnekovas.

LRT.lt kalbintas ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas, politologas Vincentas Vobolevičius pritarė S. Spurgos mintims, kad NSGK tyrimas kol kas tapęs „valstiečių“ koziriu.

„Valstiečiai“ čia gauna kovotojų su įsišaknijusia korupcija statusą ir dėl to nenuostabu, kad kai kurie politikai, kurie priklauso dešiniesiems arba jiems prijaučia, skuba akcentuoti, kad „Agrokoncernas“ irgi dalyvauja politikoje. Labai natūralu, kad viena pusė, pasitelkdama šitus tyrimus, siekia sau politinės naudos. Nesakau, kad tyrimai neatskleidžia korupcijos fakto, bet labai akivaizdu, kad tie atskleisti korupcijos faktai yra naudingi tiems, kurie yra arba nauji arba tokie maži, kad niekada rimtai prie lovio nepriėjo“, – dėstė V. Vobolevičius.

Konservatoriams tyrimo girnos nebaisios?

LRT.lt kalbinti politologai sutaria, kad NSGK tyrimo išvados labiausiai, kaip ir buvo tikėtasi, nepalankios Liberalų sąjūdžiui. Tiesa, išvadose kalbama ir apie kitą opozicinę jėgą – konservatorius. Dokumente užsimenama apie verslo grupių finansinę paramą TS-LKD atstovams rinkimuose, apie ekspremjero Andriaus Kubiliaus susitikimą su „Rosatom“ valdomos įmonės „Nukem“ atstovu Jonu Tamuliu.

Politologo L. Bielinio manymu, šie su TS-LKD atstovais siejami epizodai, nors ir nėra panašūs į verslo įtaką liberalų atžvilgiu, konservatorių įvaizdžiui pakenks.

Mes tikrai nesame proceso pabaigoje, mes esame jo pradžioje. Procesas baigsis kartu su rinkimais.

„Aš manau, kad tai yra smūgis. Galbūt jis teisine prasme neturi jokios galios ir, ko gero, neišsivystys į kažkokią teisinę procedūrą, bet įvaizdžio ir viešosios nuomonės lygmenyje bus tam tikrų pokyčių. Dėl tos priežasties konservatoriai turėtų galvoti ir apie gynybą, ir apie atsakomuosius veiksmus. Iki rinkimų laiko dar yra ir aš manau, kad mes sulauksime dar ne vienos kovos“, – su LRT.lt įžvalgomis dalijosi L. Bielinis.

Tuo metu politologas V. Vobolevičius nesutiko su šia nuomone. Anot jo, TS-LKD elektoratas, stebėdamas papildomas „valstiečių“ pastangas kritikuoti konservatorių galimas sąsajas su verslo grupėmis, greičiausiai liks lojalūs.

„Tie rinkėjai, kurie klauso išvadų ir mato, kad tokios „valstiečių“ užuominos turi ir politinės motyvacijos, balsuoja už konservatorius ir bus pasirinkę ignoruoti galimus ryšius, ypač, jei tie ryšiai nebus labai akivaizdūs, tarkime, ne iš serijos „pinigai dėžutėje“. O tie, kurie klausys ir piktinsis, vis tiek už konservatorius nebalsuoja. Taigi, manau, kad konservatoriams didelio neigiamo poveikio nebus“, – atkreipė dėmesį V. Vobolevičius.

D. Grybauskaitės vaidmuo gali būti lemiamas

Tikėtasi, kad NSGK išvadų paskelbimas taps politiniu sprogimu, tačiau politologas L. Bielinis tyrimo pabaigos teigė nelinkęs taip vadinti. Anot jo, komiteto išvadas lydinčios politikų peštynės tik parodo, kad tai tėra tik įnirtingiausių valdančiųjų ir opozicijos kovų pradžia.

„Mes tikrai nesame proceso pabaigoje, mes esame jo pradžioje. Procesas baigsis kartu su rinkimais. Kažkokio sprogimo čia nėra. Akivaizdu, kad visa, ką galima padaryti blogo savo priešininkams, „valstiečiai“ padarė NSGK tyrimo metu. Tyrimo išvados yra bandymas išsisukti iš tų kaltinimų (dėl sąsajų su „Agrokoncernu“ – LRT.lt), kurie yra galbūt nepagrįsti, ir tokiu būdu neleisti oponentams kirsti atgal. Taip kad šiuo metu mes matome ne sprogimą, o bandymą užbaigti pirmą konflikto etapą, ir laukiame antro etapo, kuris, nežinia, kada prasidės“, – komentavo politologas.

Jis neatmetė, kad kitu konflikto etapu galėtų tapti „valstiečių“ inicijuojamas tyrimas dėl D. Grybauskaitės ir E. Masiulio susirašinėjimo skandalo. Be to, L. Bielinio teigimu, žibalo į ugnį gali įpilti ir šalies vadovės reakcija į NSGK tyrimą, kurį D. Grybauskaitė jau anksčiau vadino politiniu procesu.

„Manau, kad galime laukti to antro konflikto etapo tuomet, kai prezidentė rėš metinę kalbą ir toje metinėje kalboje galbūt pabandys sudėlioti taškus ant „i“ arba parodyti pasaulį pagal D. Grybauskaitę. Tuomet gali įvykti nesakyčiau, kad sprogimas, bet tam tikras interesų, nuomonių, vertinimų konfliktas, kuris sukeltų vienokį ar kitokį chaosą politiniame lauke“, – perspėjo L. Bielinis.

Apie potencialią „valstiečių“ ir prezidentės kovą užsiminė ir V. Vobolevičiaus, mat, anot jo, valdantiesiems D. Grybauskaitė gali kelti pagrįstą nerimą.

„Tai yra įtakinga, pajėgi politikė, kurios visiškai hipotetinis ėjimas į Lietuvos, o ne į Europos politiką po kadencijos pabaigos labai smarkiai sujauktų kortas tiems patiems „valstiečiams“, šiek tiek mažiau, bet irgi jauktų kortas konservatoriams. Dėl to, aš manau, ir ji yra kabinama“, – apie priežastis, kodėl „valstiečiai“ norėtų tirti D. Grybauskaitės ryšius, kalbėjo politologas.