FNTT maždaug pusmetį nagrinėjo Generalinės prokuratūros jai persiųstą Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) medžiagą, tačiau nusprendė tyrimo nepradėti, neįžvelgusi nusikaltimo.

„Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atliko Generalinei prokuratūrai Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą informacijos dėl Europos Sąjungos finansuojamo projektų „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ ir „Mokinių akademinių gebėjimų atpažinimo ir jų ugdymo kokybės plėtra“, analizę“, – BNS sakė FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė.

„Duomenų, kurie leistų pagrįsitai manyti, kad galbūt buvo padaryta nusikalstama veika, negauta, todėl ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas“, – teigė ji.

Viešųjų pirkimų tarnyba anksčiau skelbė, kad jai kilo įtarimas dėl minėtų finansuojamų projektų skaidrumo bei siekio galbūt neteisėtai pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama.

Tuo metu pagal valdančiųjų „valstiečių“ kreipimąsi Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) tęsia gegužę pradėtą tyrimą, ar projektą kuriančios kompanijos laikosi ES finansavimo taisyklių.

Tarnyba BNS pateiktame atsakyme nurodė, kad „tyrimas yra tęsiamas, todėl detaliau komentuoti negalime“.

OLAF tiria ES biudžetui kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir sunkių pažeidimų ES institucijose atvejus ir formuoja kovos su sukčiavimu politiką.

„Pirmoji kava“ gauna ES lėšų laidai per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT) rengti, tam skelbia viešuosius pirkimus, o juos laimi vienintelė šių pirkimų dalyvė „TV Play“.

Šiuo metu „TV Play“ yra pakeitusi pavadinimą į „Nord Play“.

Ši įmonė per konkursus kasmet gauna nuo 160 iki 250 tūkst. eurų „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ projektui kurti.

Pagal Izraelio kompanijos „Armoza“ formatą „The Final Four“ licencijas kurti šiuos šou įsigijo keliolika šalių, tarp jų Rusija, Peru, Izraelis, Kazachstanas. JAV  televizija „Fox” jau parodė du amerikietiškuosius „The Four“ sezonus ir sulaukė rekordinių reitingų. 

Pasaulinių muzikos įrašų studijų dėmesio centre atsidūręs „The Final Four“ – tai didžiulės tarptautinės sėkmės sulaukęs projektas, kurio nugalėtojai tampa tikromis muzikinėmis sensacijomis. Jau pirmosios laidos metu į muzikinius sostus sėdasi pergalės verti dainininkai, tačiau norinčių užimti jų vietas – tūkstančiai. Kovos dėl muzikinio sosto baigtį nulems žiūrovai, todėl pelnyti ir auginti jų meilę „Finalo ketvertui“ – be galo svarbu.

Pagal pasaulinį „The Final Four“ formatą, šou prasidės ten, kur kiti projektai baigiasi – kiekviena laida bus lyg superfinalas. Keturi pergalės verti vokalistai šį pavasarį užims keturis svarbiausius sostus Lietuvos muzikos padangėje. Ar jiems pavyks juos išlaikyti iki projekto pabaigos?

„Tai naujos kartos projektas, kurio nugalėtojai gauna ne tik neįtikėtiną patirtį ir šlovę – juos pastebi pasaulis. Beveik visų šalių laimėtojai jau yra pasirašę sutartis su muzikos industrijos milžinėmis, pavyzdžiui, „Universal Music Group“ priklausančia „Republic Records“. Lietuvai reikia tokio muzikinio šou, kuris atlikėjams atvertų duris į tarptautinę areną“, – intrigavo projekto prodiuseris Laurynas Šeškus.

„Ieškome žvaigždės su „pilnu paketu“, tokios, kuri galėtų užimti garbingą vietą ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje arenoje. Tai ne tik vokalinės galimybės, bet ir charizma, bendravimas su publika, žiniasklaida, gebėjimas išlaikyti dėmesį ant raudonojo kilimo.

Nors šou pradžioje muzikiniuose sostuose jau sėdės keturi pergalės verti vokalistai, nė vienas jų negali jaustis saugus. Privalu laimėti žiūrovų meilę, juos kas savaitę įtikinti, kad esi vertas toliau kautis dėl pergalės ir pasaulinio lygio prodiuserių dėmesio. Tai – tiesus kelias į Lietuvos muzikinės padangės elitą ir šansas užsitikrinti puikų karjeros pradžios tašką tarptautinėje arenoje.

„The Final Four“ nugalėtojo vardas visada atkreipia muzikos industrijos gigantų dėmesį“, – teigė projekto kūrėjai.

Anketą galite rasti LNK puslapyje https://lnk.lt/dalyvauk/dalyvauk-projektas-finalo-ketvertas-lnklt

Anot prodiuserio, žiūrovai gali tikėtis daug šiltų, žmogiškų emocijų, o štai ko gali tikėtis projekto dalyviai, L. Šeškus tvirtina neatskleisiantis. „Jie dar nežino, kas jų laukia“, – šypsosi televizijos profesionalas.

Svarbiausia – dueto ryšys

„Šiltos dalyvių emocijos – vienas esminių momentų šiame projekte. Žinoma, ne mažiau svarbus ir dainavimas. Dainingi dalyviai projekto metu progresuos, bus įdomu tai stebėti, bet šis šou ypatingas tuo, kad nors tai yra duetai, du balsai, bet širdis – tik viena. Čia dalyvauja žmonės, susiję ypatingais, šeimos santykiais“, – tvirtina L. Šeškus.

Prodiuseris pažymi, kad būtent ryšiai, siejantys duetus, ir įneš į projektą netikėtumų. „Visi, kas bandė, sako, kad daug lengviau dainuoti ir dalyvauti konkurse su svetimu žmogumi todėl, kad už jį neatsakai taip, kaip už savą. Kai tėtis dainuoja su dukra, jo jaudulys šimtą kartų didesnis, nei kai jis į sceną eina su nepažįstamu žmogumi ar kokiu draugu. Lygiai tas pats vyksta, kai dainuoja seserys ir pan. Tas ryšys sukuria ypatingą emociją, tikiuosi, žiūrovai ją pajaus. Laida bus šilta, šviesi ir smagi“, – žada L. Šeškus.

Šiltos dalyvių emocijos – vienas esminių momentų šiame projekte. Žinoma, ne mažiau svarbus ir dainavimas.

Anot jo, pirmiausiai eteryje žiūrovai išvys keturias atrankines laidas, kurias sėkmingai įveikę duetai keliaus į kitus etapus. Vėliau taisyklės sudėtingės, dalyvių lauks netikėtumai. „Paliksime intrigą. Galiu pasakyti tik tiek, kad bus daug žaidybinių iššūkių“, – šypsosi televizijos profesionalas.

L. Šeškaus teigimu, kai kuriems dueto dalyviams jau pats dalyvavimas projekte yra išbandymas, į kurį leistis jie sutinka tik dėl savo šeimos nario.

„Taip, lietuviai iš tiesų yra dainuojantys. Labai įdomu matyti, kad yra žmonių, kurie patys niekada neateitų į jokį dainavimo konkursą, jei, pavyzdžiui, vaikas nepasakytų: ei, mama, einam, aš noriu, o be tavęs negaliu. Tad labai smagu, kad duetuose yra iniciatoriai ir tie, kurie eina labiau ne dėl savęs, o dėl kito“, – pirmaisiais projekto įspūdžiais dalijasi prodiuseris.

L. Šeškus tikina, kad atranką daryti nebuvo labai lengva, nes kandidatai, dar nematę projekto, nelabai įsivaizduoja, koks jo formatas. Tačiau, prodiuserio žodžiais, paprastai, kai projektas būna sėkmingas, antrame sezone norinčių dalyvauti būna dar daugiau, tačiau apie tai kalbėti kol kas dar anksti.

Jaudinasi ir vedėjai

Jau anksčiau LRT.lt portalas skelbė, kad muzikinį projektą ves netikėtas duetas – nemažą patirtį televizijoje turinti aktorė Jurgita Jurkutė ir ant scenos lig šiol tik kaip akordeonistas stovėjęs Martynas Levickis.

„Tai yra visiškas debiutas. Martynas labai jaudinosi, bet esame labai patenkinti jo darbu. Dar peržiūrėjome medžiagą, ir pastebėjome, kad tas jo jaudulys yra labai natūralus. Esame tikri, kad jo muzikos jautimas, išmanymas ir nuoširdumas atpirks jo patirties trūkumą, o su laiku atsiras ir patirtis. Įkalbėti Martyną nebuvo labai sunku, bet jam reikėjo labai daug pasakoti apie projektą. Kai šis jam pasirodė įdomus, susitarti buvo paprasta“, – teigia L. Šeškus.

Anot prodiuserio, pirma laida buvo emociškai sudėtinga ne tik M. Levickiui, bet ir nemažą patirtį televizijoje turinčiai J. Jurkutei – pirmąją laidą moteris vedė sirgdama stipriu balso stygų uždegimu.

„Tai, kad ji iškalbėjo iki galo, yra neįtikėtina. Net mums, visai komandai, skaudėjo klausytis kiekvieno jos žodžio. Jurgita gana rizikingai perlipo per save ir neišėjo iš filmavimo jam įpusėjus. Bet dabar jau viskas gerai – ji pasveiko ir antrojoje laidoje girdėsime įprastą jos balsą“, – pasakoja L. Šeškus.

Unikalus teisėjavimas

„Du balsai – viena širdis“, yra užsienio kūrėjų formatas, ir Lietuva – toli gražu ne pirma šalis, įsigijusi jo teises. Anot L. Šeškaus, kiekvienoje šalyje projektas vadinasi skirtingai.

„Mes pavadinime akcentuojame šiek tiek kitus dalykus – tai, kad scenoje matysime ypatingais ryšiais susijusius dalyvius. Originalus projekto pavadinimas – „Stand Up For Your Country“ [Stokis už savo šalį – LRT.lt]. Kitos šalys labiau atkreipia dėmesį į unikalų teisėjavimą – dalyviai savo talentais privalo priversti publiką atsistoti“, – kalba prodiuseris.

Jo teigimu, žiūrovai šiame projekte yra ir teisėjai – jie sėdi ant specialių kėdžių su davikliais, kurie „jaučia“, ar teisėjui pasirodymas patiko taip, kad privertė jį atsistoti. Prodiuseris atkreipia dėmesį, kad žiūrovų balsas šiame projekte yra kur kas svaresnis – kiekvienas komisijos narys savo kišenėje turi po 60 taškų per visą laidą, o publika turi po 150 taškų kiekvienam dalyviui.

Anot L. Šeškaus, komisijoje laikas nuo laiko galėsime išvysti naujų narių, tačiau dažniausiai jos sudėtyje matysime Dovilę Filmanavičiūtę, Katažiną Zvonkuvienę ir Arūną Valinską.

Pirmoji „Du balsai – viena širdis“ laida – jau šį šeštadienį, kovo 17 d., nuo 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ!

Iškilmingame vakare apdovanoti įvairių sričių asmenys, kurie nuoširdžiai rūpindamiesi savo miestu, dovanojo, kūrė, investavo savo laiką ir pinigus į miestui svarbius projektus.

Sostinės meras įteikė padėkas už Samuelio Bako muziejaus įsteigimą Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriui Jašai Markui Zingeriui ir Tolerancijos centro vadovei Ievai Šadzevičienei. Garsiam litvakų dailininkui Samueliui Bakui pernai taip pat suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas.

Už sėkmingą projektą - „Telia Vilniaus istorijos nemuziejų“ - mero padėkomis apdovanoti muziejaus iniciatoriai Edmundas Jakilaitis ir Laurynas Šeškus.

Sostinės meras dėkojo ir visiems, nuoširdžiai besirūpinantiems vaikų gerove: „Gyvenam“ vadovei Audronei Bareikienei - už vaikų, likusių be tėvų globos, rėmimą ir neformalų švietimą, Paramos vaikams centro direktorei Aušrai Kurienei - už kilnią misiją ir nuoseklų darbą užtikrinant vaikų psichinę gerovę. Už „Raudonų nosių“ projektą, dovanojantį šypsenas ir juoką tiems, kam to labiausiai trūksta, padėkota nevyriausybinės organizacijos „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ direktorei Viltautei Žemelytei.

Už gražiausią Europos kalėdinę eglutę įteiktos padėkos „Švenčių studija“ menininkams Jolantai Tūraitei ir Dominykui Koncevičiui.

Neliko pamiršti ir kultūros puoselėtojai: padėka už kino festivalį „Nepatogus kinas“ įteikta Lietuvos žmogaus teisių centrui, Ūlai Ambrasaitei - už gatvės meno populiarinimą ir „StreetArt“ festivalio organizavimą, VšĮ „Nepatogus kinas“ - už kino festivalį „Nepatogus kinas“. Už atviros architektūros festivalį „Open House Vilnius“ padėkota jo organizatoriams VšĮ „Architektūros fondas“, „Vilnius Art Walk“ organizatoriams - už nemokamas ekskursijas Vilniaus galerijose. Jaunam ir perspektyviam fotografui Gabrieliui Khiterer meras įteikė padėką už nuostabų Vilnių nuotraukose, kurios aktyviai plinta socialiniuose tinkluose.

Už kilnią iniciatyvą prisijungti prie projekto „Dovana Vilniui“ apdovanotos net 25 įmonės, kurios savanoriškai už savo lėšas Vilniuje įrengė viešąsias erdves, dovanojo miestui mažosios architektūros elementų ar apželdino miesto teritorijas. Už savanorišką iniciatyvą gražinant Vilnių apdovanoti UAB „Valentis Pharma“, „IN RE“, „IT logika“, „CAD ir F“, „Projektservisas“, „Largas“, „Palink“, „Nestle Baltics“, „Pernord Ricard Lithuania“, „Universali arena“, Lenkijos Respublikos ambasada, „Stebulė“, „Arimex“, „Medeinės parkai“, „Sonnenburg LT“, „Mano aplinka“, „Gold of Lithuania“, „Galvanta“, „Neste Lietuva“, „Vilniaus duona“, „DHL Lietuva“, Vilniaus Universitetas, „Heliopolis“, „Biseris“, Aurelija Kazlauskienė.

Šventės metu susirinkusiems koncertavo dainininkė Vytautė Pupšytė ir pianistas Vytis Smolskas.

Lauryno Šeškaus vadovaujama kompanija „TV Play“ naująją dramą kuria pagal kultinį Naujosios Zelandijos serialą „Šortlando gatvė“ (Shortland Street), eteryje karaliaujantį jau 25 metus.

Pagrindiniai serialo herojai – medikai ir kiti ligoninės darbuotojai bei jų artimieji, kasdien kovojantys ne tik su mirtimi, bet ir su savo pačių problemomis, praeitimi, dėl savo meilės. Serialo kūrėjams iškart teko spręsti patį sudėtingiausią klausimą – filmavimo lokacijos paieškas.

„Tokio serialo kūrimui reikalingas nuolatinis priėjimas prie visiškai įrengtų ligoninės patalpų, palatų bei operacinių. Dėl didelio darbų tempo teko imtis ypač ambicingo sprendimo – Vilniuje pastatyti visiškai naują ligoninę“, – pasakoja prodiuseris L. Šeškus.

Tai yra tikriausiai pirmas atvejis Lietuvos televizijų istorijoje, kai serialo filmavimui buvo įrengtas visiškai pilnas paviljonas. „Tai reiškia, kad mes po ilgų statybų šiandien jau turime tikrą ligoninę su visa įranga, visais būtinais įrankiais, aparatūra, priimamuoju, palatomis, operacinėmis. Visa ši didžiulė ligoninė yra sukurta specialiai filmavimams“, – atskleidė L. Šeškus.

Nors veiksmas ir vyksta ten, kur nuolat vyksta kova dėl gyvenimo, serialo prodiuseris L. Šeškus teigia, kad ne medicina yra pagrindinė serialo tema. „Pagrindinė šio serialo ašis yra mūsų gyvenimo pasirinkimai, santykiai, meilė, išdavystės, ir kiti visiems gerai pažįstami išgyvenimai“, – sako prodiuseris.

„Pirmiausia mus šis serialas sudomino todėl, kad jo istorija yra labai artima viskam, ką matome savo pačių aplinkoje. Su tais pačiais išgyvenimais susiduria daugybė žmonių, kurie siekia pripažinimo, balanso tarp karjeros ir asmeninės laimės, savo šeimos ir vaikų. Natūralu, kad šie klausimai gali virsti išties dramatiška tema“, – kalba L. Šeškus.

Naują draminį serialą „Meilė gydo“ režisuoja Robertas Razma.

LNK įsigijo teisę kurti naują televizinę sensaciją – formatą „I Can Do That!“, kurio lietuviška versija vadinsis „Aš galiu!“.

„Tai neabejotinai didžiausias pasaulinis hitas šiuo metu, o jo unikalumas tas, kad leidžia vienoje laidoje sujungti daugybę skirtingų žanrų ir talentų. Tad projekto nugalėtojas visose šalyse pelnytai paskelbiamas šou karaliumi“, - sako „Aš galiu!” prodiuseris Laurynas Šeškus.

Šiame prime time šou aštuonių įžymybių grupė kiekvieną savaitę kovoja tarpusavyje įgyvendindama kvapą gniaužiančias užduotis ir unikalius triukus. Gavusios užduotį, įžymybės repetuoja savaitę, padedamos profesionalo. Po savaitės treniruočių „Aš galiu“ dalyviai pasirodo gyvai studijoje, o jų pasirodymus balsuodami vertina žiūrovai ir komisija.

Ar mūsų žvaigždės išmoks ryti ugnį, skaldyti plytas, groti puodais, daryti akrobatinius triukus, šokti rumbą su smaugliais? Ar joms pavyks pasiekti užsibrėžtą tikslą, praėjusią savaitę žiūrovams pažadėjus: „Aš galiu!“. Kiekvienoje laidoje žiūrovai skiria tris prizines vietas, už kurias žvaigždės uždirba po 3, 2 ir 1 tašką. Taškai sumuojami, ir sezono pabaigoje išrenkamas nugalėtojas.

Vos praėjusiais metais garsios Izraelio televizijos kompanijos „Armoza“ sukurtas formatas įgyvendintas jau dvidešimtyje šalių. Amerikoje jį transliavo NBC televizija, Italijoje – RAI1, Ispanijoje – „Antena 3“, formatus taip pat įsigijo Meksikos, Vokietijos, Suomijos, Bulgarijos, Naujosios Zelandijos, Rusijos, Indijos ir kitų šalių televizijos.

Pirmajame NBC rodytame „Aš galiu!“sezone dalyvavo tokios žvaigždės kaip dainininkės Nicole Scherzinger ir Ciara, šokėja Cheryl Burke, komedijų meistras Jeff Dye, buvęs grupės „Jonas Brothers“ lyderis Joe Jonas ir „Bado žaidynių“ aktorius Alanas Ritchsonas. Amerikietiškąjį šou laimėjo Nicole Scherzinger, finale įveikusi šokėją Cheryl Burke.

Rusiškoje žaidimo versijoje dalyvavo aktorė Tatjana Liutajeva, kuri sužavėjo publiką nepakartoju pasirodymu Adamsų šeimynėlės tema, kuriame dalyvavo ir magai iš Lietuvos „DiArchy“.

„Prieš aštuonerius metus turėjau svajonę, kuri tapo realybe – kai pradėjome filmuoti jauniausius žaidėjus, gabiausius Lietuvos penktokus, norėjau pamatyti juos grįžtančius į laidą kaip dvyliktokus“, – tokiais žodžiais aštuntąjį laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ sezoną pasitiko prodiuseris Laurynas Šeškus.

„Kartais prie manęs prieina tokie laidos senbuviai, kurie joje dalyvavo buvo dar tada, kai mano čia dar nebuvo nei vienos pėdos, – nusijuokia ketvirtus metus laidą vedantis Dominykas Vaitiekūnas. – Mane patį ši laida daug ko išmokė – ne tik ruošiant klausimus, bet ir keliaujant po mokyklas, susitinkant su moksleiviais. Jie gali priminti daug paprastų, bet seniai pamirštų tiesų.“

Ne vieno Lietuvos moksleivio gyvenimą pakeitusi laida, turinti ir savo mobiliąją aplikaciją, į LRT televizijos eterį grįžta jau šį sekmadienį. Aštuoneri laidos gyvavimo metai prilygsta mokslų vidurinėje mokykloje trukmei, tad laidos kūrėjai tikisi tarp šio sezono dalyvių išvysti ir tuos veidus, kurie taps net tik mokyklos, bet ir „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ absolventais.

Viena iš svarbiausių projekto pergalių kūrėjai laiko patyčių sumažėjimą mokyklose. „Labiausiai džiuginantis dalykas yra ne kartą pasikartojusi tėvų padėka už pakeistą vaiko statusą tarp mokyklos draugų – iki projekto lengvų pašaipų sulaukdavę moksliukai staiga tapo gerbiami savo bendraamžių lyderių, juos ėmė palaikyti ir gerbti mokyklos draugai. Tiesą sakant, tai ir yra viena esminių mūsų misijų“, – džiaugėsi L. Šeškus.

Laidos kūrėjai skaičiuoja, jog pradėjus aštuntąjį laidos sezoną jie jau sulaukė daugiau kaip 3500 dalyvių anketų – vidutiniškai jų atkeliauja po 500 kasmet. Laidoje sudalyvavo per 1300 moksleivių iš visos Lietuvos, o rengiant reportažus apie finalistus, kūrėjai kasmet aplankydavo apie 30 Lietuvos mokyklų.

Kiekvienoje laidoje nuskamba ir iš anksto įrašyti klausimai, kuriuos užduoda žymūs Lietuvos žmonės bei įvairūs savo sričių specialistai – iki šiol tokiu būdu prie laidos prisidėjo jau apie 700 svečių.

Kiekvieno sezono pabaigoje finalą pasiekia 8 nugalėtojai. Taigi, jau 56 moksleiviai iš visos Lietuvos sveikinti ir Lietuvos Respublikos Prezidento: laimėtojams rankas prezidentūroje spaudė ir kadenciją baigęs Valdas Adamkus, ir dabartinė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kam pavyks į Prezidentūrą nukeliauti šiais metais? Aštuntąjį sezoną pradedanti laida „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ LRT televizijos eteryje jau šį sekmadienį 17 val.

Jau netrukus drauge su kitomis televizijų sezono naujienomis per LNK startuos  kulinarinis šou „Skonis“. Besirengdamas pirmiesiems „Skonio“ filmavimams Lietuvoje, Laurynas Šeškus su komandos nariais domėjosi, kaip Vokietijos televizijos milžinė SAT1 filmuoja savo naujojo sezono šou Vokietijoje. Po triumfo JAV, televizijoje ABC, „Skonio“ formatą įsigijo dar dvidešimt šalių, tarp jų – ir Lietuva.

- Kokį įspūdį jums paliko „Skonio“ filmavimas Vokietijoje?

- Didžiausią įspūdį paliko mastas. Šou nespręsta filmuoti didžiausiame Vokietijos studijų centre, kuris yra Kelne, ketvirtame pagal dydį Vokietijos mieste. Dviejų tūkstančių kvadratinių metrų plote vienu metu įrengta 16 veikiančių virtuvių – su šaldytuvais,  visa technika, indais, vandentiekiu. Vienu metu jose maistą gamina 16 konkursantų, pasirengusių nugalėti šou. SAT1 pasamdė prabangiausias filmavimo grupes, naujausią techniką, nes tokio didžiulio biudžeto šou apie maisto gamybą Vokietijoje nebuvo. Tai – labai įspūdingas šou. Įspūdingai jis atrodys ir Lietuvoje.

- Koks vienos vokiečių laidos biudžetas?

- 900 tūkstančių eurų atsieina nufilmuoti vieną epizodą, iš viso bus parodytos 6 laidos. Ne tik Lietuvai, dar 97 procentams pasaulio televizijų toks biudžetas yra iš fantastikos srities. Bet mes negalime lygintis su 50 kartų didesne rinka. Lietuvoje šios laidos biudžetas taip pat bus ypatingas, sulyginamas tik su didžiaisiais šokių ir dainų konkursais. Viena laida filmuojama pilnas tris dienas, o studijoje dirba 160 žmonių. Yra atskiros studijos, skirtos maisto filmavimui stambiais planais, detalėmis.

- Ar tai, ką pamatėte Vokietijoje, įkvėpė naujiems iššūkiams?

- Tikrai taip. Išdidiems vokiečiams pasakojant, kiek jie daug išleido pinigų, jau nekantriai laukiu jų atsakomojo vizito, kai mes galėsim, tikiuosi, irgi išdidžiai pasakoti kiek mes išleidome ir lygiai taip pat kaip jie mus – pritrenkti iš netikėtumo. Tik mūsų suma stebins į priešingą pusę, o rezultato tikiuosi panašaus.

- Kas, jūsų galva, bus sunkiausia prodiusuojant šį šou?

- Tai be proto didžiulė logistinė operacija, studija primins greitai dirbančią kokio didelio Las Vegaso viešbučio restorano virtuvę, kur viskas turi įvykti savo laiku. Begalinis televizinės technikos kiekis, begalinis profesionalios virtuvės kiekis, daugybė žmonių. Didžiausias iššūkis visa tai suvaldyti ir gauti rezultatą. O pagrindinis rezultatas turi būti besimėgaujantis žiūrovas. Besimėgaujantis įdomiais dalyviais, šarmingais ir savo darbą išmanančiais teisėjais, puikia estetika, dinamika ir geru skoniu.

- Ar teko paragauti konkursinių patiekalų?

- Ragauti neleido, bet leido iš arti viską stebėti ir žavėtis tuo, kas vyksta. Valgėme atskirai įrengtoje kūrybinės grupės virtuvėje, kur maistas buvo kiek paprastesnis (juokiasi).

- Kas bus projekto dalyviai, ar tik profesionalūs virėjai?

- O ne, profesionalūs virėjai sudaro apie pusę dalyvių, kiti yra paprasti žmonės, kurių aistra maisto gaminimas. Ir jie nebūtinai turi būti kažkokios prabangios virtuvės gerbėjai. Vienodai stipriai nustebinti galima ir ypatingai paruoštomis austrėmis, ir pagal senelės receptą paruošta silke. Beje, dar galima registruotis į šou Lietuvoje.

- Kokį patiekalą jūs pats gamintumėte, jei dalyvautumėte tokiame šou?

- Nebūsiu kuklus - esu spageti ir salotų genijus. Tiesa, kol kas nepripažintas (juokiasi).