„Darbai stadiono statybvietėje kol kas vyksta šveicariško laikrodžio tikslumu, tikimės, kad pirmosios futbolo rungtynės čia bus sužaistos vėliausiai rudens pradžioje“, – pranešime sakė „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Projekto užsakovo, buvusio profesionalaus futbolininko ir VFA vadovo Darvydo Šerno teigimu, palyginti su kitomis Europos sostinėmis, Vilniaus futbolo infrastruktūra yra žemo lygio. Be palankaus verslo požiūrio į futbolo situaciją būtų sunku siekti ambicingų tikslų.

A. Avulio teigimu, bendros 2,5 mln. eurų „Hanner“ ir D. Šerno investicijos į stadioną atsipirks per 10 metų.

Būsimo stadiono vietoje nuo kovo pradžios jau nugriauti seni pastatai, įrengta drenažo sistema, toliau vykdomi elektros instaliacijos darbai, tvirtinamas gruntas, gaminami moduliniai pastatai.

Stadione bus patiesta dirbtinė danga, 300 vietų tribūnos bus dengtos stogu. Šalia iškilsiančiame pastate bus įrengtos rūbinės, dušai, sporto salė, administracinės patalpos, bus pasirūpinta patogiu privažiavimu bei parkavimo vietomis.

„Hanner-VFA“ stadionu galės naudotis „Vilnius Football Academy“ ir kitos mokyklos, profesionalūs klubai, kiti norintieji. Jame taip pat bus galima organizuoti tarptautines varžybas.

3.28 val. Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 buvo gautas pranešimas, kad Architektų gatvėje, iš 132 numeriu pažymėto namo buto rūksta dūmai.

Į įvykio vietą buvo išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus apskrities greitosios medicinos pagalbos stočiai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

„Degimas buvo ketvirtame aukšte, degė lova kambaryje, žmogus išėjo iki ugniagesių atvykimo, jį apžiūrėjo medikai vietoje, pagalbos jam neprireikė. Aprūko butas, kambario baldai ir sienos“, – BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos departamento Situacijų koordinavimo skyrius.

Namo gyventojų evakuoti neprireikė, jie buvo perspėti apie gaisrą ir iš namų išėjo patys.

Namas, kuriame kilo gaisras, yra aštuonių aukštų.

Anot pranešimo, tiltas sujungs kairėje upės pusėje Vilkpėdėje projektuojamus takus palei Eigulių ir Elektrinės gatves su Miškinių gatve ir Lazdynų rajonu dešinėje pusėje.

„Ši jungtis svarbi įgyvendinant Vilkpėdės transformaciją – siekiame, kad buvęs gamybinis rajonas vėl būtų grąžintas miestui, taptų jo visaverte dalimi, kurioje verda gyvenimas – miestiečiai gyvena, dirba ir leidžia laisvalaikį. Kartu tai duos postūmį tvarkytis miesto daliai tarp Miškinių ir Šiltnamių gatvių“, – pranešime cituojama Vilniaus savivaldybės vyriausiojo miesto architekto patarėja Laura Kairienė.

Tilto rekonstrukcijos projektą parengė įmonė „TEC Infrastructure“. 2021 metais atlikus tilto ekspertizę, paaiškėjo, kad eksploatacijai tinkami tik lynai. Rekonstruojant bus siekiama atkurti pirminį tilto dizainą paliekant lynus, tačiau buvusios metalinės konstrukcijos dėl korozijos bus pakeistos naujomis. Taip pat bus platinamos atramos, įrengiama platesnė perdanga.

Tilto važiuojamojoje dalyje bus dviračių ir pėsčiųjų takai. Rekonstruojamas tiltas ir prieigos bus pritaikyti žmonėms, turintiems individualių poreikių. Elektrinės gatvės pusėje prie tilto numatomi įrengti gelžbetoniniai laiptai su poilsio zonomis pėstiesiems. Miškinių gatvės pusėje eismas nuo tilto nuvedamas į kairę ir dešinę puses išsiskiriančiais nuovažas. Tiltas bus apšviestas taupiais LED šviestuvais.

„Rekonstravus tiltą, Vilkpėdės bei Naujamiesčio gyventojai galės patogiai pasiekti Lazdynėlius ir šalia esantį Bukčių mišką. O Miškinių g. ir Lazdynėlių gyventojams tai bus trumpiausias kelias į miesto centrą bei Vingio parką“, – nurodoma pranešime.

Tilto rekonstrukcijai jau išduotas statybų leidimas, šiais metais bus skelbiamas rangovo parinkimo konkursas.

Planuojama, kad tilto rekonstrukcija galėtų prasidėti kitais metais, ji kainuos apie 5 mln. eurų.

184 m ilgio ant atramų kabantis tiltas buvo pastatytas prieš daugiau nei pusę amžiaus – 1957 metais. Dėl nekokybiškų statybos darbų bei nukrypimų nuo projekto, tiltas nebuvo priduotas eksploatacijai ir buvo naudojamas tik kaip atrama inžinerinėms komunikacijoms, nebuvo skirtas pėstiesiems.

Kaip penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra, teismas tenkino viešąjį interesą ginančio prokuroro ieškinį ir pripažino negaliojančiomis ne aukciono būdu sudarytas valstybinės žemės sklypo dalies, esančios E. Šimkūnaitės gatvėje 11, nuomos bei pirkimo-pardavimo sutartis.

Nacionalinė žemės tarnyba su viena bendrove šias sutartis sudarė atitinkamai 2021 metų balandį ir gruodį.

Pasak prokuratūros, minimo sklypo vertė – apie 800 tūkst. eurų.

Ieškinį prokuroras grindė galiojančiomis Žemės įstatymo nuostatomis, kad asmuo be aukciono gali įsigyti valstybinės žemės sklypą, jeigu sklypas užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

Civilinės bylos duomenimis, 2007 metais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu pagal valstybinės žemės sklype esančius pastatus buvo nustatytos jiems priklausančios žemės sklypo dalys.

Tuo metu sklypo dalį nuomojusiai įmonei priklausė šeši pastatai – šiltnamiai bei kiti ūkinės paskirties statiniai.

Vieną statinį, turimais duomenimis, bendrovė nugriovė savo iniciatyva, o 2015 metais sklype esančiuose pastatuose kilus gaisrui, nebeliko dar dviejų sublokuotų šiltnamių, liko tik tikrovės neatitinkantys duomenys nekilnojamo turto registre apie neva vis dar esančius pastatus. Valstybinės žemės sklypas didžiąja dalimi tapo neužstatytas.

Teismas nustatė, kad prieš sudarant su bendrove naujas valstybinės žemės nuomos bei pirkimo-pardavimo sutartis, NŽT atstovai neatliko sklypo ir bendrovei nuosavybės teise priklausančių statinių apžiūros bei neparengė sklypo plano, kuriame būtų išskirtos kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

Teismas konstatavo, kad NŽT, prieš sudarydama minėtas sutartis, turėjo duomenų apie tai, kad statinių ar įrenginių valstybinės žemės sklype ar jo dalyje nebėra arba jų faktinė būklė galimai neatitinka nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos.

Todėl, pasak teismo, NŽT, nagrinėdama bendrovės prašymus ne aukciono būdu išnuomoti, o vėliau ir parduoti sklypo dalį, nesivadovavo galiojančių teisės aktų nuostatomis, taip pažeisdama valstybinės žemės nuomos ir pardavimo tvarką, o tuo pačiu – viešąjį interesą.

Teismas, pripažinęs negaliojančiomis dalies valstybinės žemės sklypo, esančio E. Šimkūnaitės gatvė 11, nuomos ir pirkimo-pardavimo sutartis, taikė restituciją – sklypo ginčo dalį grąžino valstybei, bendrovei išmokant jos faktiškai už sklypo dalį sumokėtas lėšas.

„Šiuo metu olimpinio baseino baigtumas siekia 90 proc. – sumontuotos inžinerinės sistemos, atlikti apdailos darbai, atskirai surinktas pakeliamas baseino dugnas. Pripildžius baseiną vandens, dugno konstrukcija bus nuplukdyta ir įmontuota į nuolatinę savo vietą“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Olimpiniame baseine iš viso bus įrengta 10 plaukimo takelių. Baseino ilgis sieks 50 metrų. Pakeliamas dugnas, atverčiama sienelė ir pakylanti pertvara leis padalinti olimpinį baseiną į dvi arba tris zonas. Vienoje dalyje baseino gylis galės būti reguliuojamas nuo 0 iki 3 metrų. Technologija leis kokybiškai ir lengvai užtikrinti baseino lankytojų saugumą, pažymima savivaldybės pranešime.

Analogiškai įrengiamas ir antrasis – nardymo baseinas, taip pat turėsiantis pakeliamą dugną, kuris pagal poreikį galės būti nuleidžiamas į 0-5 metrų gylį. Nardymo baseine šiuo metu atlikta 65 proc. visų darbų.

Baseinų įrengimo darbus atlieka pagrindinio rangovo, Panevėžio statybos tresto, partneriai – viena didžiausių pasaulio baseinų įrengimo įmonių iš Olandijos „Variopool BV“.

Savivaldybės duomenimis, visame objekte šiuo metu atlikta 77 proc. numatytų darbų. Komplekse vyksta įvairių inžinerinių sistemų įrengimo ir jų elementų montavimo darbai, tiesiami kabeliai. Vykdomas pakabinamų akustinių lubų įrengimas virš nardymo baseino, klijuojamos plytelės, montuojami lauko vitrinų stiklai, fasadas aptaisomas plokštėmis.

Preliminariu vertinimu, visi sutartyje numatyti rangos darbai baseine ir dokumentacija galėtų būti užbaigta iki 2022 m. pabaigos.

Ekspertai tuomet susirūpino visais sovietmečiu pastatytais daugiabučiais. O Vilniaus savivaldybė žadėjo įpareigoti daugiabučių administratorius įvertinti balkonų būklę bei atlikti ekspertizes. Tik ar planus įvykdė?

„Per 2020 metus savivaldybė atliko apie 1200 pastatų techninės priežiūros kontrolę ir, deja, bet apie 600 pastatų radome pažeidimų“, – sakė laikinai einantis būsto administratoriaus skyriaus vedėjo pareigas Marius Žvinkelis.

Nuo nelaimės praėjo metai, tačiau daugiabutis vis dar stovi toks pat. Namo bendrijos pirmininkas sako, kad per metus buvo likviduotos avarijos pasekmės. Gyventojams pavojus naudotis patalpomis, kurios nukentėjo, negresia, tačiau renovacijos gyventojai vis dar laukia. Sutartis su viešąja įstaiga „Atnaujinkime miestą“ dėl investicinio plano pirkimo buvo pasirašyta dar metų pradžioje.

„Nežinau priežasčių, bet jie labai stipriai užtruko ir tik praeitą mėnesį mes gyventojams pristatėme pilną pastato renovacijos investicinį planą“, – teigė daugiabučio bendrijos pirmininkas Vytautas Kleiza.

Skaičiuojama, kad vien avarinės būklės balkonų sostinėje – apie 2 tūkst. Pasak savivaldybės atstovo, daugiabučiai gali pasinaudoti balkonų remontui teikiama parama.

„Iš dalies dengiame tuos kaštus. Vien per 2020 metus savivaldybės parama pasinaudojo bendraturčiai ir suremontavo 200 balkonų“, – detalizavo M. Žvinkelis.

Deja, daugiabučiui Lazdynuose neužtenka tik remonto – reikalinga viso namo renovacija. Tokios renovacijos išlaidos gula ant gyventojų pečių. Pasak bendrijos pirmininko, viso namo renovacija preliminariai kainuos apie 2 mln. eurų.

„Ieškant finansavimo šaltinių pakeisti galimai avarinius atitvarus ir užkirsti kelią grėsmėms, reikalingi finansai. Bankai neduoda paskolos bendrijoms, mes šių metų pavasarį kreipėmės į Vilniaus miesto merą ir į Vilniaus miesto administracijos direktorių dėl pagalbos – surasti finansavimo šaltinius,  tačiau realių veiksmų nesulaukėme“. – kalbėjo daugiabučio bendrijos pirmininkas.

Niekam čia neįdomu. Va, tvora aptverta ir niekam neįdomu. Geriau pinigai išmėtyti aš nežinau, kur.

Patys namo gyventojai sako bijantys ir pagalvoti, kiek viskas kainuos. „Ar jau metai prabėgo? Žinome, kad bus labai brangu, ir kad paramos reikia kažkokios. Daugiau nieko nežinau“, „Niekam čia neįdomu. Va, tvora aptverta ir niekam neįdomu. Geriau pinigai išmėtyti aš nežinau, kur“ – sakė gyventojai.

Ekspertai sako, kad ne visi sovietmečiu statyti daugiabučiai vienodi, tačiau priežiūra būtina visiems. „Visi statiniai iš sovietmečio, kurie statyti kaip kooperatiniai, yra geresnės kokybės ir, manau, su jais yra mažiau rūpesčių. Bet tie, kurie buvo statomi masiškai ir dalijami iš eilės, tai tokie buvo pakankamai neteisingai pastatyti, daug būdavo visokio broko“, – teigė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Atsakomybė dėl senų daugiabučių būklės vis dar mėtoma kaip karšta bulvė – gyventojai kaltina institucijas, o pastarosios – gyventojus. Tai, kad bendrijos ne visada tinkamai prižiūri daugiabučius sako ir Statybininkų asociacijos prezidentas. Anot jo, ne visi bendrijų pirmininkai tam turi reikalingų žinių, o apžiūrai samdyti specialistus rinkos kainomis labai brangu.

„Šiandien bendrijoms tikrai reikalinga finansinė parama, kad geriau prižiūrėtų savo statinius arba bent pasidarytų planą, kaip likviduoti vieną ar kitą nepageidautiną arba grėsmingą situaciją“, – akcentavo D. Gedvilas.

Nelaimių kyla ir dėl neatsakingų gyventojų, kurie be leidimų įstiklina balkonus ar atlieka kitus pakeitimus. „Negalima savavališkai nei įsistiklinti balkono, nei langų ar kažkokių angų padidinti. Tam reikalingas bendrijos sutikimas, o bendrija gali pasitelkti atestuotą inžinierių, kuris pasakys, ar nepažeidžiamas statinio stabilumas“, – teigė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.

Statybų inspekcija tikina – bausti gyventojų už nelegaliai įstiklintus balkonus negalinti, o iš kaimynų skundų negauna. Jei nukristų balkonas, atsakomybė tektų balkono remontuoti nesutikusiems gyventojams ir nuostolius reikėtų padengti iš savo kišenės.

Policijos departamento duomenimis, penktadienio vakarą gautas pareiškimas, kad pernai rudenį sostinės Lazdynų mikrorajone esančiame bute 2005 metais gimusią nepilnametę išžagino 2003 metais gimęs nepilnametis.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl nepilnamečio asmens išžaginimo, už tai numatytas laisvės atėmimas nuo trejų iki 10 metų.

Paukščių danguje matyti vis mažiau, tad Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys fotoaparato objektyvą nukreipė sau po kojomis.

„Po šalčių, kurie pamaryje laikėsi kelias dienas, labai mažai paukščių. Praktiškai tik vienas kitas praskrenda. Ramu. Tačiau oras kvepia pavasariu. Tik niekas nežino, kiek ilgai tai truks. Yra buvę tokių metų, kai baisūs šalčiai užklupo balandžio pabaigoje, tuomet net daug paukščių žuvo“, – prisiminė V.Jusys.

Laukimas: sausio pabaigoje lazdynas jau brandina žiedus.

Nors Kuršių marios šiuo metu vis dar užšalusios, trečiadienio pavakarę V.Jusys pamario pievose fotografavo visai ne žiemiškus vaizdus.

„Pievose jau kalasi laukiniai augalai, kažką iš skėtinių šeimos fotografavau. Į kadrą pakliuvo ir lazdyno žiedas, kuris netrukus gali skleistis“, – pasakojo V.Jusys.

Paprastojo lazdyno žiedai yra vienalyčiai, o kuokeliniai žiedai žirginiuose – vyriškos lyties, kurie išauga vėliau.

Pabudimas: pamario pievose – artėjančio pavasario ženklai. (V. Jusio nuotr.)

Dendrologai aiškina, kad pagal paprastojo lazdyno žydėjimo pradžios laiką yra sprendžiama ankstyvojo pavasario pradžia.

Paprastai pavasarį Lietuvoje lazdynai gali pradėti žydėti įvairiu laikotarpiu – dažniausiai kovo arba balandžio mėnesiais, prieš sprogstant lapams, bet vidutinė žydėjimo pradžios data – apie kovo 23 d.

Kartais lazdynai pražysta ir vasarį.

Šie metai – išskirtiniai, riešutų užderėjo gausiai. Yra tik viena ypatybė – jų geriausia ieškoti ant jaunų krūmelių apatinių šakų.

Gamtininkui svarbiausia pamatyti ant šakelių kabančias riešutų kekes, juos nuskynus išgvildyti parudavusius vaisius. Visai nesvarbu, kiek jų parsinešime namo, svarbu, kad dalyvautume svarbiame miško raidos etape. Jei nedaug jų parsinešu, daugiau palieku išalkusiems miško gyventojams: voverėms, kėkštams ir daugeliui kitų.

Šiais metais riešutauti išsiruošiau prie gražuolės Žiglos. Pirmiausia aplankiau storiausią Lietuvoje, valstybės saugomą gamtos paveldo objektą – Žiglos maumedį. Pasitikslinau jo kamieno apimtį – 3,27 m. Tokio storio maumedžiai Lietuvoje nežinomi. Padariau išvadą, kad maumedžiu nelabai kas domisi – prie kamieno neseniai iškirstų lazdynų atžalos buvo aplipusios kekėmis.

Medis auga septynių maumedžių grupėje, aplinkui daug šimtamečių pušų. Čia galima pajusti senos, galingos girios dvasią. Tarp medžių įspūdingai susiraitę reti augalai – didžiosios dantenės ir apyrečiai – kvapieji lipikai. Gaila, kad jie jau peržydėję.

Gamtininkas P.Vitkauskas primena, kad dabar pats metas pasirinkti riešutų, o riešutavimas turi tapti nuotaikingu poilsiu gamtoje.

Ankstesniais metais, kai labai trūkdavo pievų gyvulių pašarui, miškuose rasdavosi daug pievų plotelių, apšviestuose miško pakraščiuose įsikurdavo derlingiausi lazdynai. Dabar aikštelių mažiau, tačiau visai neblogai riešutauti vaikštant miško keliukais. Vieno keliuko pakraštyje pamačiau paparčius. Tai paprastoji šertvė, retas augalas, tačiau labai negeras lazdynų draugas – šertvė auga tik užtamsintose vietose.

Vaikščiodamas po mišką pamačiau daug įdomybių: kėkštų išdaigų su kankorėžiais, vabzdžių pakenkimų, skroblų lapus pavertusių mistinėmis garbanomis. Nepalaikau tų tautiečių, kurie šluoja miškus, baravykus matuoja bagažinių kiekiu. Riešutų užtenka tiek, kiek telpa kišenėse, arba, kaip vaikystėje – prisikišti į užantį. Riešutavimas turi tapti nuotaikingu poilsiu gamtoje.