„Respondentų atsakymai aiškiai atskleidžia tai, kad nuotoliniuose azartiniuose lošimuose dalyvaujantiems asmenims tikrai sudėtinga atskirti legaliai veiklą vykdančias ir nuotolinius lošimus organizuojančias bendrovės nuo rinkoje veikiančių nelegaliai“,– sako „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.

Gyventojų požiūriu dažniausiai į nelegalius azartinių lošimų portalus nukreipiantys veiksniai – patraukli reklama (36 proc., respondentų) bei nuolaidos ar kiti skatinimai lošti (23 proc., respondentų), kurie pagal Lietuvos įstatymus mūsų šalyje yra griežtai draudžiami.

„Apklausoje dalyvavusių respondentų atsakymai dar kartą patvirtina tai, apie ką mūsų asociacijos nariai jau ne kartą diskutavo su valdžios institucijomis – apie akivaizdų dvigubų standartų pateisinimą lošimų rinkoje. Dabar jau visiškai aišku, kad problema tikrai egzistuoja ir rinkos išbalansavimas tikrai yra. Valstybė privalo kreipti didesnį dėmesį į šią problemą. Lietuvos Respublikos įstatymai aiškiai apibrėžia tai, kad draudžiama organizuoti bandomuosius lošimus, suteikti akcijas ar nuolaidas, dovanoti dovanas ar teikti kitokio, panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, kurios skatintų asmenis dalyvauti lošimuose. Respondentai savo pasikartojančiuose atsakymuose nurodo, kad lošti juos būtent ir skatina dovanos ar bonusai. Apklausa atskleidžia, kad tokio tipo skatinimas lošti į nelegalias svetaines nukreipia daugiau kaip 20 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Kad lošti nelegaliose svetainėse nukreipia patrauklesnė ar įdomesnė reklama atsakė beveik 40 proc., respondentų. Licencijas turintys ir legaliai savo veiklą vykdantys lošimų rinkos dalyviai yra tiesiog smaugiami nuolatinių reklamos suvaržymų bei priežiūros institucijų raštų apie tai, kad reklamoje esą ne ten padėtas kablelis, taškelis, šauktukas, kad reklamoje yra per daug ištempta kažkuri tai raidė ar pakeista logotipo spalva. Tačiau panašu, kad tos pačios institucijos užsimerkia prieš nelegalus, dėl kurių pati valstybė kasmet patiria milžiniškus finansinius nuostolius, o ir patys lošėjai galiausiai net neturi kam pasiskųsti", – sako Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovas Algis Čaplikas.

Aptariamas tyrimas atskleidė įdomią detalę: nelegaliuose lošimuose lietuviai dalyvauja puikiai suprasdami galimas neigiamas tokio pasirinkimo pasekmes – nelegalių lošimų dalyvių teisių negina nei įstatymai, nei valstybinės institucijos. Net 44 proc. respondentų atsakė, kad supranta riziką netekti savo įmokėtų sumų ar išsireikalauti laimėjimų, dar 16 proc. nurodė nesąžiningo lošimų organizavimo riziką dėl to, kad nelegalių organizatorių nekontroliuoja jokia institucija ar jiems netaikomi jokie reikalavimai dėl lošimo rezultatų atsitiktinumo. „Jei žmonės supranta kuo rizikuoja ir vis tiek renkasi nelegalią paslaugą, tai valstybė ir jos pareigūnai turi susimąstyti, kodėl taip yra ir imtis priemonių, keičiančių vartotojų pasirinkimą nuo nelegalios paslaugos į legalią, valstybės leistą ir kontroliuojamą paslaugą“, – mano asociacijos vadovas.

„Lietuvos teisinėje sistemoje yra ne vienas pavyzdys, nustatantis nelegalių ar draudžiamų medžiagų arba paslaugų vartotojų atsakomybę. Baudos už dalyvavimą nelegaliuose lošimuose turėtų atgrasinti nuo šių neteisėtų paslaugų ir paskatinti didesnę informacinę sklaidą apie pačią problemą ir jos neigiamas pasekmes“, – teigia asociacijos vadovas A.Čaplikas.

Tyrimo metu reprezentatyviai apklausti 1007 respondentai nuo 18 iki 75 metų, iš jų 244 respondentai dalyvauja internete organizuojamuose azartiniuose lošimuose patys arba lošia jų artimieji.

Pranešama, kad asmuo vienoje iš lažybų kontorų pastatė 200 tūkst. JAV dolerių spėdamas, jog „Lakers“ šiemet taps NBA čempionais.

Pergalės atveju gerbėjas atsiimtų 321,2 tūkst. dolerių siekiantį prizą. Jeigu „Lakers“ pereis „Nuggets“ barjerą, pagrindiniame finale susitiks su Majamio „Heat“ ir Bostono „Celtics“ poros nugalėtoju. Joje šiuo metu 2-0 pirmauja „Heat“.

Pirmasis serijos mačas tarp „Lakers“ ir „Nuggets“ vyks naktį iš penktadienio į šeštadienį 4 val. Lietuvos laiku.

Pasak Telšių apskrities policijos, federacijos pareiškimas gautas Mažeikiuose rugpjūčio 20 dieną.

Informuota, kad per rungtynes jų eigai ir rezultatui buvo daroma įtaka siekiant pasipelnyti iš lažybų.

Kaip BNS antradienį sakė Lietuvos futbolo federacijos generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius, teisėsauga atlieka tyrimą dėl Pirmos lygos rungtynių.

„Policija atlieka savo ikiteisminį tyrimą, mūsų Tyrimų komitetas atlieka savo veiksmus. Ką galiu patvirtinti, tai yra ne vienos rungtynės, tai yra kompleksinis tyrimas“, – sakė jis.

Be to, anot E. Stankevičiaus, galimas sukčiavimas susijęs „nebūtinai su vienu futbolo klubu“.

„Per daug šitų dalykų negaliu komentuoti“, – kalbėjo LFF generalinis sekretorius.

Jo teigimu, nors policija pareiškimą gavo rugpjūčio 20 dieną, įtarimų sukėlusios rungtynės vyko anksčiau.

Daugiau informacijos LFF planuoja pateikti per artimiausias kelias savaites.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį J.Basanavičiaus gatvėje esančiame fontane užfiksuotas nekasdieniškas vaizdelis.

Portalo klaipeda.diena.lt skaitytojai užfiksavo įsilinksminusių jaunų vyrų kompaniją, kuriai sustojus prie minėto objekto, vienas vaikinų pradeda nusirenginėti ir tampa akivaizdu, kad netrukus visiškai nuogas pūkštelės į fontano vandenį.

Šypseną keliančio įvykio liudininkų teigimu, jaunuolis fontane maudėsi, nes dėl to buvo susilažinęs. Už nuogas maudynes viename žinomiausių kurorto fontanų nutrūktgalvis esą gavo pusšimtį eurų.

Visus drabužius nusimetantį ir į fontaną šokantį vaikiną jo draugai įamžino ir filmuodami mobiliaisiais telefonais.

Tiesa, jaunuoliai, veikiausiai netikėjo, jog dėmesio vertą vasaros sezono uždarymo akcentą pastebės bei užfiksuos ir pašaliniai asmenys.

Nuogaliaus maudynes stebėję liudininkai neabejojo, jog vaikinas buvo išgėręs.

Tiesa, žmonės stebėjosi, jog nutrūktgalviui pavyko išsisukti neįkliuvus policijai, mat visiems žinoma, jog fontanas yra stebimas vaizdo kameromis, tačiau pareigūnai nuogaliui ne ypač rangiai murgdantis vandenyje – neatskubėjo.

„Taip, aš lažinčiausi – nežinau, kodėl taip neturėtų būti. Netikiu, kad šitas virusas tęsis amžinai. Manau, kad situacija pasikeis greičiau nei daugelis galvoja“, – kalbėjo A. Ceferinas interviu britų laikraščiui „The Guardian“.

Nepaisant jau ilgai besitęsiančios koronakrizės, jis išlieka optimistas ir asmeniškai yra „visiškai tikras, kad gerasis senasis futbolas su sirgaliais labai greitai sugrįš“. A. Ceferinas pabrėžė esąs optimistas. „Man nepatinka šitas apokaliptinis požiūris, kad reikia laukti antrosios ir trečiosios ar net penktosios bangos“, – tęsė slovėnas.

A. Ceferinas pastaruoju metu neatmetė galimybės, kad Europos futbolo čempionatą rengiančių šalių skaičius gali sumažėti. Kai kurie miestai, pavyzdžiui, Bilbao Ispanijoje, pranešė, kad gali nepavykti užtikrinti sporto renginio suorganizavimo po metų.

Europos futbolo čempionatas, turėjęs vykti 12 šalių, dėl pandemijos buvo atidėrtas ir dabar turėtų būti surengtas 2021 metų birželio 11-liepos 11 dienomis.

A. Ceferinas pabrėžė nemanąs, kad dėl pandemijos „kažkas keisis visiems laikams“. „Futbolas nepasikeitė po Antrojo pasaulinio karo ar po Pirmojo pasaulinio karo, ir jis nepasikeis dėl kažkokio viruso“, – sakė jis. Tačiau pamokas esą visad reikia išmokti.

16-metė klimato aktyvistė jau pelnė aukščiausią „Amnesty International“ apdovanojimą ir alternatyviuoju Nobeliu kartais vadinamą Teisingo gyvenimo būdo premiją (angl. Right Livelihood Award), o internetinės lažybų kontoros, kaip „Ladbrokes“ ją laiko favorite laimėti šių metų Nobelio taikos premiją, daugelio laikomą pačiu prestižiškiausiu pasaulio apdovanojimu.

Rugpjūtį interviu Šveicarijos televizijai RTS G. Thunberg tvirtino, kad, nors taikos premijas būtų „šio judėjimo pripažinimas“, ji ir jos rėmėjai esą „nedaro to dėl premijų ir prizų“.

Pernai rugpjūtį G. Thunberg pradėjo vienišus penktadieninius protestus priešais Švedijos parlamentą su plakatu „Mokyklų streikas už klimatą“.

Praėjus kiek mažiau nei metams ji įkvėpė milijonus jaunų žmonių visame pasaulyje, kurie dalyvauja demonstracijose, kad atkreiptų dėmesį į klimato kaitos prevencijos būtinybę.

Rugsėjo pabaigoje G. Thunberg pateko į pirmuosius spaudos puslapius, kai iš peties kirto pasaulio lyderiams, susirinkusiems į Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos viršūnių susitikimą.

„Kaip drįstate? Savo tuščiais žodžiais jūs pavogėte mano svajones ir mano vaikystę, nors aš esu viena iš laimingųjų. Žmonės kenčia, miršta, griūna ištisos ekologinės sistemos“, – emocingai kalbėjo ji.

Tačiau ar pasaulio galinguosius žadinančios jos kalbos atneš jaunajai aktyvistei Nobelio taikos premiją?

„Itin mažai tikėtina“, – sakė Oslo taikos tyrimų instituto direktorius Henrikas Urdalis, pateikdamas dvi savo skepsio priežastis.

Pasak jo, nors klimato kaita tikrai gali sukelti konfliktus, kol kas nėra sutarta, ar besikeičiantis klimatas iš tiesų yra karinių konfliktų priežastis. Jis taip pat pabrėžė jauną G. Thunberg amžių – Nobelio taikos premija jai gali tapti našta, o ne apdovanojimu.

„Vienintelis kelias, kaip tai gali įvykti, mano nuomone, yra jei ji gaus premiją kartu su kuo nors, kaip Malala“, – sakė H. Urdalis, kalbėdmaas apie tuo metu 17-metę Pakistano aktyvistę Malalą Yousafzai, kuri 2014-ųjų Nobelio taikos premiją pasidalijo su Indijos vaikų teisių aktyvistu Kailashu Satyarthi.

Norvegų istorikas Asle Sveenas laikėsi tokios pat nuomonės.

„Žinoma, dabar ji yra tarptautinė žvaigždė, konfliktuoja su Donaldu Trumpu, ji geriau nei kas kitas nušvietė klimato kaitą“, – sakė istorikas.

„Jai kliudo tai, kad jai tik 16 metų“, – tęsė jis, pridurdamas, kad būtų „labai nustebęs“, jei G. Thunberg visgi būtų skirta taikos premija.

Tuo tarpu Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto direktorius Danas Smithas tikino, kad G. Thunberg turi būti laikoma „rimta kandidate“, o klimato kaita esą yra susijusi su ginkluotais konfliktais.

„Pirmiausia, manau, kad tai, ką ji padarė per pastaruosius metus, yra neįtikėtina. Manau, kad klimato kaita yra klausimas, smarkiai susijęs su saugumu ir taika“, – AFP sakė D. Smithas.

„Melagingų naujienų amžius“

Ekspertų teigimu, tikėtina, kad Nobelio taikos premija bus skirta Etiopijos premjerui Abiy Ahmedui, kuriam pavyko pasiekti taiką su ilgamete prieše Eritrėja.

„Abiy Ahmedas būtų geras kandidatas, jo kadencija turėjo taiką kuriantį poveikį tiek šalyje, tiek ir regione“, – sakė Švedijos Upsalos universiteto taikos ir konfliktų tyrimų profesorius Peteris Wallensteenas.

Nuspėti Nobelio premijos laureatus visada sudėtinga, nes Norvegijos Nobelio komitetas neatskleidžia nominantų pavardžių. Žinoma tik tiek, kad šiemet asmenų ir organizacijų, nominuotų premijai gauti, skaičius yra 301.

Ekspertai taip pat svarsto, kad šiemet komitetas gali nuspręsti susitelkti ties išraiškos ir informacijos laisve, kai šios laisvės patiria spaudimą tiek demokratijose, tiek ir autoritariniuose režimuose.

„Melagingų naujienų ir informacijos pertekliaus amžiuje, atsižvelgiant į skaidrumo trūkumą, atsakomybės trūkumą daugelyje politinių procesų, aš tikiuosi, kad komitetas šiuos dalykus svarstys labai rimtai“, – teigė H. Urdalis.

Taigi, Nobelio taikos premija gali atitekti ir „Reporteriams be sienų“ (RSF) arba „Žurnalistų apsaugos komitetui“ (CPJ).

Migracijos krizei dominuojant politinėje darbotvarkėje, JT pabėgėlių agentūra (UNHCR) ir jos vadovas Filippo Grandi bei organizacija „SOS Mediterranee“ taip pat laikomi kandidatai gauti taikos premiją.

Nors daugelio vertinamas itin kontroversiškai, JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat yra minimas viešojoje erdvėje. Jam Nobelio taikos premija esą gali būti skirta už jo pastangas taisyti santykius su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu.

Šių metų Nobelio taikos premijos laureatas bus skelbiamas penktadienį 11 val. vietos laiku (12 val. Lietuvos laiku) Oslo Nobelio institute.

Pernai premija, kurią sudaro auksinis medalis, diplomas ir 9 mln Švedijos kronų (830 tūkst. eurų), atiteko dviems kovotojams prieš seksualinį smurtą – Kongo ginekologui Denisui Mukwege ir jazidų aktyvistei Nadiai Murad.

Lažybų bendrovės „BetSafe“ atstovas Mindaugas Grigaitis sako, kad šiemet žaidėjų sulaukia daugiau.

„Statymų kiekis žymiai išaugo. Sumos taip pat gana išaugusios, nes totalizatorius mėgstantys žmonės pasiilgo krepšinio“, – BNS teigė M. Grigaitis.

Bendrovės „Topsport“ lažybų tarpininkas Giedrius Brazaitis nurodė, kad labai padaugėjo besiregistruojančių naujų klientų.

„Susidomėjimas lyginant su eilinėmis dienomis išauga 15-30 proc., o dieną, kai rungtyniauja Lietuva, net iki 50 proc.“, – BNS sakė G. Brazaitis.

Pasak M. Grigaičio, vidutiniai statymai siekia 10-20 eurų, o didžiausi – ir tūkstantį eurų.  Anot jo, statymų, susijusių su Lietuvos komanda, padaugėjo dėl rinktinės pajėgumo.

„Turime rinktinę, kuri demonstruoja gerą formą, lietuviai tiki savo komanda“, – teigė jis. 

Be kita ko, M. Grigaitis pabrėžė, kad lošimų šįkart daugiau, nes rungtynės vyksta dienos metu.    

„Cbet“ marketingo skyriaus vadovas Evaldas Magelinskas BNS nurodė, kad vertinant kelerių paskutinių metų, kai vyko Europos, pasaulio krepšinio čempionatai ir olimpinės žaidynės, lošimų rinką, dabar „statymų online rinka labiausiai išaugusi“.

„Su šiuo čempionatu suaktyvėjo visi azartinės rinkos dalyviai. Konkurencija yra labai didžiulė – matome tiek TV reklamas, tiek internetiniuose portaluose, tiek socialiniuose tinkluose. Nuožmi kova dėl kiekvieno kliento, dėl kiekvieno statymo, dėl kiekvieno dėmesio“, – teigė E. Magelinskas.

Jis pabrėžė, kad klientai nėra lojalūs, bet išprusę – išmano ir lažybų, ir krepšinio subtilybes. 

„Pagal mūsų tyrimą ir pagal matomas tendencijas, nėra klientų lojalumo lažybų bendrovėms, juos vadiname svičeriais – jie iš esmės žiūri, kur kokie koeficentai, kokios pasiūlos, nors esminių skirtumų rinkoje nėra“, – tvirtino „Cbet“ atstovas.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė šeštadienį čempionate žais su Prancūzijos komanda.

Nelemto skrydžio metu lėktuve buvo patyrusių žmonių įgula. Skrydžiui vadovavo Aleksandras Kliujevas, Genadijus Žirnovas buvo antrasis pilotas, Ivanas Mochonko dirbo navigatoriumi, o Kiurijus Chamzatovas –skrydžio inžinieriumi. Tame „Tupolev Tu-134A“ taip pat buvo ir trys skrydžių palydovai bei 87 keleiviai.

Jau artėdamas prie Grozno oro uosto A. Kliujevas nusprendė papramogauti ir pasiūlė G. Žirnovui lažybas. A. Kliujevas taip pasitikėjo savo įgūdžiais, jog buvo užtikrintas, kad nutupdys lėktuvą net nežiūrėdamas pro kabinos langus. Taigi, buvo užtrauktos užuolaidos ir A. Kliujevas nukreipė žvilgsnį į prietaisus.

Aklas nusileidimas, beje, yra įmanomas. Prietaisai ir oro eismo kontrolieriai gali tikrai daug, o ir šiuolaikiniai autopilotai yra pasirengę padėti. Tačiau dabar kalbame apie 1986-uosius Sovietų Sąjungoje. Nors lėktuvas buvo vos 7 metų senumo, manevras buvo nepaprastai kvailas.

commons.wikimedia.org nuotr.

A. Kliujevas greitai priartėjo prie 62-65 metrų aukščio. Pasigirdo perspėjimo pranešimai, kuriuos pilotas ignoravo. Oro eismo kontrolieriai matė, kad kažkas negerai, todėl patarė apsisukti ir iš naujo pradėti nusileidimą. Tačiau A. Kliujevas taip pasitikėjo savo jėgomis, kad rėžėsi į tako asfaltą 280 km/val. greičiu.

Tu-134A sukaukė ir galiausiai apsivertė. Vaizdas buvo šiurpus – tvyrojo dūmų kvapas, klykė gyvi išlikę keleiviai. Smūgis buvo toks stiprus, kad 63 žmonės žuvo vietoje. Dar 7 mirė pakeliui į ligonines arba jose. Tarp jų buvo ir G. Žirnovas, kuris irgi nebandė išvengti katastrofos, tačiau vėliau stengėsi išgelbėti keleivius. Tuo tarpu A. Kliujevas išgyveno.

A. Kliujevas, pagrindinis avarijos kaltininkas, ne tik išgyveno – jis buvo pasiųstas į kalėjimą. Iš pradžių netikusiam pilotui skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau vėliau ji sumažinta iki 6 metų. Iki šiol ši „Aeroflot“ lėktuvo katastrofa yra laikoma viena kvailiausių per visą aviacijos istoriją.

Tyrimas buvo nutrauktas nenustačius jokių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Sausio mėnesį dar Panevėžio „Lietkabeliui“ atstovavęs V. Kariniauskas dėmesio centre atsidūrė po Čempionų lygos rungtynių su Dižono JDA (Prancūzija) klubu. Jis tuomet pelnė vos 2 taškus, o kaip skelbia lažybų bendrovė „Top Sport“ vienas iš V. Kariniausko draugų statė dideles sumas už tai, kad krepšininkas nesurinks daugiau nei 8,5 taško.

Po šių įtarimų krepšininkas buvo suspenduotas. Vėliau jis išvyko į Graikiją ir karjerą tęsė „Kymis B. C.“ Klube.

„Žinau, jog ir po šio sprendimo bus visažinių, teigiančių, jog jie žino, kad aš kaltas, jog „tokie dalykai sunkiai įrodomi“, bet po atlikto išsamaus tyrimo mano sąžinė rami. Noriu padėkoti pareigūnams už atliktą tyrimą, korektišką bendravimą jo metu ir prokurorui, kad buvo nešališkas bei objektyvus. Slaptas mano pokalbių klausymasis daugiau nei du mėnesius, mano veiksmų kontrolė ir nuolatinis pareigūnų dėmesys mano asmeniniam gyvenimui yra kaina, kurią aš sumokėjau už teisybę“, - socialiniame tinkle „Facebook“ rašė V. Kariniauskas.

Krepšininkas taip pat prisipažino, kad visa ši istorija smarkiai pakenkė jo reputacijai.

„Tuo metu, kai be jokių rimtų priežasčių buvau apkaltintas, bene, baisiausiu dalyku sporte, žaidžiau vieną geriausių sezonų savo karjeroje. Su „Lietkabelio“ komanda laimėjau nemažai svarbių rungtynių ir su žmona Ieva laukėmės pirmagimio. Atrodė, kad viskas einasi puikiai, bet nuo tos dienos, kai buvau apkaltintas ir viešai pasmerktas net nesulaukus oficialių tyrimo rezultatų viskas sugriuvo. Nepagrįsti G. Staniulio, J. Miklovo, K. Rimkaus ir kitų žinomų žmonių komentarai viešoje erdvėje varė į neviltį. Juk kalbame apie Lietuvos krepšinį finansiškai remiančius žmones, garsiausius trenerius ir gerbiamiausius žurnalistus, „nuteisiančius“ tave be jokio realaus įrodymo, ar net tyrimo. Mano artimiausi žmonės žiūrėjo žinias per televiziją, skaitė naujienas, kur aš buvau linksniuojamas kaip žmogus sportui darantis gėdą. Diena iš dienos galvojau ar nevertėtų tiesiog mesti krepšinio, norėjau, kad viskas tiesiog pasibaigtų“, - mintis dėstė V. Kariniauskas.

Krepšininkas savo žinutėje taip pat padėkojo visiems, kurie jį palaikė visais šiais mėnesiais - savo šeimai, agentui Tadui Bulotui, teisininkui Edvinui Šatui.

„Šiandien gautas pranešimas išlaisvino mano mintis, atgaivino tikėjimą teisingumu ir grąžino norą toliau aukotis dėl mano taip mylimo krepšinio“, - rašė V. Kariniauskas.

Tyrimas atliekamas „dėl neteisėto bandymo paveikti sąžiningą profesionalių sporto varžybų eigą arba varžybų rezultatą“, pranešė Kauno apskrities policija.

Į policiją kreipėsi Lošimų priežiūros tarnyba, gavusi lažybų bendrovės „Top Sport“ informaciją apie įtarimus per FIBA Čempionų lygos rungtynes su Prancūzijos klubu.

Ji informavo apie „įtartinus statymus“ didelėmis sumomis, kad V. Kariniauskas per rungtynes su Dižono JDA klubu įmes ne daugiau kaip aštuonis taškus.

V. Kariniauskas, iki tol rungtynėse rinkdavęs vidutiniškai po 10,4 taško, rungtynėse pelnė du taškus.

Portalas 15min.lt skelbė, kad įtartinų statymų informavo sulaukusi ir lažybų bendrovė „Betsafe“.

V. Kariniauskas kaltinimus neigia. Jis neseniai išvyko rungtyniauti į Graikiją.

Už manipuliavimą sporto varžybomis gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.