Interaktyvus legioneliozės prevencijos puslapis „Legionas prieš legioneles“, kurį sukūrė Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai, pasiekiamas adresu legionas.nvsc.lt. 

Kaip skelbia Vyriausybės kanceliarija, tinklalapyje pateikiama informacija, kaip prižiūrėti vandentiekį taip, kad jame neužsiveistų legioneliozę sukeliančios bakterijos, kaip tinkamai kontroliuoti vandens tiekimo grandinę iki jam patenkant į pastatus, kuriuose vandens kokybe turi rūpintis patys vandens vartotojai. 

Ši iniciatyva yra vandens kokybės kontrolės gerinimo projekto dalis.

Kaip teigia vienas projekto vykdytojų, Vyriausybės kanceliarijos Valdysenos departamento vyriausiasis patarėjas Lukas Lukoševičius, tinklalapį nuspręsta sukurti atlikus analizę, parodžiusią, kad didžiausia rizika užsikrėsti legionelioze kyla žmonių individualiai prižiūrimose vandens sistemose pastatų viduje.

Projektą taip pat vykdo KTU, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai.

NVSC direktorius Vaidotas Gruodys pažymi, kad nors legioneliozė nėra dideliu sergamumu pasižyminti liga – per metus užregistruojami atvejai skaičiuojami dešimtimis, o ne šimtais ar tūkstančiais, kaip kitų ligų, tačiau tinkamai veikiant galima išvengti ir šių atvejų.

„Epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys atskleidžia, kad žmonės pripažįsta patys sumažinantys karšto vandens temperatūrą. Taip sudaromos sąlygos veistis legionelėms. Tikimės, kad gerindami gyventojų žinias apie šios ligos prevenciją, ko ir siekiame šiuo projektu, išvengsime ir ligos atvejų“, – teigė V. Gruodys.

Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Šios bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos.

Vienas didesnių pastaraisiais metais ligos protrūkių šiemet pavasarį kilo Kauno rajone ir Kaune – čia registruota daugiau nei dvi dešimtys susirgimų, septyni žmonės mirė.

Kaip pranešė Vyriausybė, renginyje bus kalbama apie poreikį šviesti visos Lietuvos gyventojus ir didinti sąmoningumą legioneliozės prevencijos tema, pasidalinta naujausiais duomenimis apie legionelių keliamas sveikatos problemas.

Kaip skelbiama, daug dėmesio bus skiriama studentų galimybėms prisidėti prie valstybei ir jos žmonėms svarbių projektų ir studentų bei viešojo sektoriaus bendradarbiavimo perspektyvoms.

Renginyje dalyvaus Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovas Vaidotas Gruodys, interneto puslapį kūrę studentai, Kauno technologijų universiteto Informatikos fakulteto atstovai ir kiti prisidėjusieji prie projekto.

Žešuvo vietos valdžia sušaukė skubų posėdį, kad nustatytų užkrato priežastį, kuri kol kas nėra žinoma.

„Trys žmonės mirė nuo legioneliozės“, – naujienų agentūrai AFP sakė Žešuvo universitetinės ligoninės atstovas spaudai ir pridūrė, kad visos aukos buvo pagyvenę žmonės.

Sveikatos priežiūros institucijos pranešime teigė, kad 71 žmogus buvo hospitalizuotas dėl šios bakterijų sukeliamos ūminės infekcinės kvėpavimo takų ligos.

Vietos pareigūnai paskelbė apie legioneliozės prevencijai skirtus darbus ir savivaldybės vandentiekio patikrinimus, o pirmieji patikrinimų rezultatai bus žinomi pirmadienį.

Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Šios bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento duomenimis, per penkis šių metų mėnesius sostinėje nustatyta tiek legioneliozės atvejų, kiek per visus 2022 metus.

Legionelės bakterijos dauginasi +20-50 °C temperatūros vandenyje, o žūsta, kai vandens temperatūra pakyla virš +65 °C, todėl pastatų vamzdynuose periodiškai turi būti atliekama terminė dezinfekcija arba termošokas.

„Ar atlikti legioneliozės prevenciją konkrečiame pastate, sprendimą priima namų administratoriai ar bendrijos, jie apie tai ir informuoja gyventojus. Jeigu konkrečiame daugiabutyje artimiausiu metu yra suplanuota terminė dezinfekcija, gyventojus kviečiame nenumoti ranka ir atsakingai atlikti būtinus veiksmus, kurie užtikrina šios prevencinės priemonės efektyvumą“, – sakė VŠT Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.

Būtina atsukti visus čiaupus bent 5 minutėms

Termošoko metu, kuomet karšto vandens sistemose temperatūra pakeliama mažiausiai iki +66 °C, gyventojai turėtų vidutiniškai penkioms minutėms atsukti visus bute esančius karšto vandens čiaupus, įskaitant ir dušą, ir leisti vandeniui nubėgti.

„Tai reikalinga, kad itin karštas vanduo dezinfekuotų visas karšto vandens sistemos dalis, įskaitant ir maišytuvus. Neatsukus čiaupų, į konkretų butą ateinančių vamzdynų įkaitintas vanduo nepasieks, todėl tokia dezinfekcija nebus visiškai efektyvi“, – komentavo L. Jakubauskas.

Efektyviam termošokui būtina aukšta temperatūra yra išlaikoma ne mažiau kaip valandą, per tą laiką smarkiai įkaista ne tik vanduo, bet ir voniose esantys gyvatukai. Tad atliekant termošoką gyventojai turėtų nesinaudoti karštu vandeniu, nes +66 °C vanduo gali nuplikyti, nesiliesti prie įkaitusio gyvatuko, saugoti vaikus bei vyresnio amžiaus artimuosius.

Laurynas Jakubauskas./ VŠT nuotr. 

Kiek kainuoja 5 minutės karšto vandens?

Viena iš priežasčių, kodėl gyventojai termošoko metu neatsuka karšto vandens namuose, yra klaidingas įsitikinimas, kad tai jiems daug kainuos. L. Jakubauskas tikina, kad skaičiavimai rodo ką kita.

„Gyventojas iš vieno atsukto čiaupo per 5 minutes išleis vandens už maždaug 26-38 centus, priklausomai nuo vandens tekėjimo greičio konkrečiame čiaupe ar duše. Šią sumą reikėtų dauginti iš bute esančių čiaupų skaičiaus, tačiau sumokėti keliasdešimt centų ar porą eurų keliskart per metus tikrai nėra per didelė kaina už sveikatą“, – sakė jis. 

Termošoko metu iš čiaupų bėgančio karšto vandens galima ir nenuleisti tiesiai į kanalizaciją, jį galima surinkti į talpyklas, o vėliau panaudoti buityje: plauti grindims, laistyti gėlėms ir panašiai. VŠT atstovas sako, kad toks vanduo nekenksmingas, tad atvėsusį jį galima saugiai naudoti.

Vykstant terminei dezinfekcijai, namo administratorius turi teisę išmatuoti karšto vandens temperatūrą trijuose gyventojų butuose pasirinktinai, tad sulaukę skambučio į duris gyventojai turėtų leisti prižiūrėtojui pamatuoti karšto vandens temperatūrą jų bute.

VŠT atstovas primena, kad po terminės dezinfekcijos rekomenduojama nuimti dušų, čiaupų galvutes, mechaniškai nuvalyti nuosėdas ir pamerkti į dezinfekuojančią priemonę.

Po atostogų – būtinas veiksmas

Legionelėms veistis palankios sąlygos gali susikurti ir ilgiau nenaudojant karšto vandens, šiam užsistovėjus vamzdynuose. Tad atėjus atostogų metui, L. Jakubauskas primena, kad jei vanduo bute buvo nenaudojamas ilgesnį laiką, pavyzdžiui, savaitę, prieš vėl pradedant jį naudoti pravartu keletą minučių leisti karštam vandeniui nubėgti.

Legioneliozės priežastis yra legionelės bakterijomis užkrėsti smulkūs vandens lašeliai, susidarantys dušuose, tualetuose, voniose, saunose ir įkvepiami būnant šiose patalpose. Legionelioze neįmanoma užsikrėsti geriant vandenį ar gaminant maistą, ši liga taip pat neperduodama nuo žmogaus kitam žmogui.

Kaip teigia NVSC Vilniaus departamentas per penkis šių metų mėnesius sostinėje nustatyta tiek pat šios bakterijų sukeliamos ūminės infekcinės kvėpavimo takų ligos atvejų, kiek per visus praėjusius metus.

Kaip BNS sakė Vilniaus departamento atstovė Justina Petravičienė, per šių metų penkis mėnesius fiksuota 14 atvejų, mirčių nebuvo.

Tuo metu Kauno apskrityje, NVSC duomenimis, šių metų sausio – gegužės mėnesiais jau fiksuoti 24 atvejai, iš jų – septyni mirties atvejai. Pagal gydymo įstaigos pateiktus duomenis, trijų mirusiųjų mirties priežastis – kita liga, keturių – legioneliozė. Visi atvejai susiję su balandžio pabaigoje kilusiu šios ligos protrūkiu Kauno rajone, Garliavoje.

2022-aisiais Kauno apskrityje buvo užregistruoti du legioneliozės atvejai, iš jų vienas mirties.

„2022 metais Klaipėdos apskrityje legioneliozės atvejų nebuvo užregistruota“, – pažymima centro BNS perduotame komentare.

Šiemet (sausio–gegužės mėnesiais) Klaipėdos apskrityje buvo užregistruotas vienas legioneliozės atvejis, mirusiųjų nuo šios ligos nebuvo.

Praėjusiais metais Šiaulių apskrityje buvo užregistruoti du legioneliozės atvejai, mirties atvejų neužfiksuota. Šiemet apskrityje taip pat užregistruoti du legioneliozės atvejai, mirusiųjų nebuvo

„2022 metais Panevėžio apskrityje užregistruoti du legioneliozės atvejai, abu mirties. Per penkis šių metų mėnesius Panevėžio apskrityje užregistruoti trys legioneliozės atvejai, mirties atvejų neužfiksuota“, – teigia NVSC.

Dėl protrūkio Kauno rajone teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo, siekiant įvertinti, ar protrūkis galėjo kilti dėl nusikalstamos veikos. Tuo metu Daugiabučių administratoriams ir individualių namų savininkams nurodyta atlikti vandens sistemų termošoką, pakeliant temperatūrą iki lygio, kuomet ligą sukeliančios bakterijos žūsta.

Šią procedūrą žadama birželio pabaigoje atlikti ir sostinės daugiabučiuose.

Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Šios bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos.

Anot centro, pagal LSMU Kauno ligoninės pateiktus duomenis, keturių mirusiųjų mirties priežastis – kita liga, trijų – legioneliozė. Penktadienį iš gydymo įstaigos gautas pranešimas apie 71–80 metų amžiaus grupei priklausančio asmens mirtį.

Iš viso šiuo metu patvirtinti 24 legioneliozės atvejai.

Ligos protrūkis Kauno rajone, Garliavoje, fiksuotas balandžio pabaigoje.

Šios savaitės pradžioje „Kauno vandenys“ BNS informavo, jog nei vienoje iš 11 tirtų Kauno vandenviečių ir siurblinių legionelės bakterijų nebuvo aptikta.

Savo ruožtu, NVSC praėjusią savaitę nurodė, kad iš 16 ligonių gyvenamųjų būstų paimtų vandens tyrimų, devyniuose nebuvo aptikta legionelių, dviejuose – aptikta, tačiau jų kiekis neviršijo nustatytos normos.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys yra teigęs, kad legioneliozės protrūkis Kauno mieste ir rajone siejamas su Garliavos vandens siurblinės rezervuarų plovimo darbais.

„Kauno vandenys“ tvirtina, kad tik pasirodžius pirminei informacijai apie susirgimus įmonė savo iniciatyva paėmė vandens mėginius iš Garliavoje esančių vandentiekio tinklų. Įmonė taip pat akcentuoja, kad yra atsakinga už vandens tiekimą „iki įvadinio skaitiklio, už vidaus vamzdyno kokybę bendrovė neatsako“.

Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Šios bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos.

„Šiai dienai legionelių tyrimas profilaktiškai nėra atliekamas, tai, matyt, turėtų būti atliekamas“, – BNS sakė V. Gruodys.

Šiemet iki gegužės 15-osios iš viso Lietuvoje registruoti 23 šios infekcinės ligos atvejai, visi – per protrūkį Kauno rajone ir Kaune, penki žmonės mirė. Centro duomenimis, dviejų žmonių mirties priežastis – legioneliozė, trijų užsikrėtusiųjų – gretutinės ligos.

Kaip BNS antradienį informavo „Kauno vandenys“, iš keturių arčiausiai legioneliozės židinių esančių gatvių priešgaisrinių hidrantų paimtuose bei ištirtuose vandens mėginiuose, legionelės bakterijų nerasta.

Mėginiai buvo paimti iš S. Lozoraičio, Žaliosios, Alyvų ir Budrių gatvių hidrantų.

Pasak įmonės, kitą savaitę turėtų paaiškėti geriamojo vandens tyrimų rezultatai iš mėginių, kurie praėjusią savaitę buvo paimti iš likusių Kauno vandenviečių.

NVSC antradienį informavo, kad iš 16 ligonių gyvenamųjų būstų paimtų vandens tyrimų, devyniuose nebuvo aptikta legionelių, dviejuose – aptikta, tačiau jų kiekis neviršijo nustatytos normos.

Atsakymų dar iš penkių gyventojų būstų laboratorinių tyrimų negauta.

Anot NVSC vadovo, dėl minėto protrūkio kalbėtasi su Valstybinės energetikos reguliavimo taryba, nuspręsta, kad reikalingi pokyčiai, daugiabučių gyvenamųjų namų šilumos punktų administratorių, įvado punktų kontrolė.

„Apsikeitėme pirminėmis mintimis, nusistatėme terminus ir dabar po kelių savaičių darysime susitikimą su konkrečiais pasiūlymais, kad tai išvirstų į kažkokius teisės aktų pasikeitimus, bendrausime su savivaldybėmis, kad ir joms nebūtų per didelio krūvio“, – kalbėjo jis.

V. Gruodžio teigimu, dėl šios infekcinės ligos tartasi ir su Pasaulio sveikatos organizacija.

„Dabar buvo susitikimas, derinamas kitas susitikimas, galbūt, jeigu bus sutarta, atvyks specialistai, užtikrins tą tyrimą, pasidalins gerąja patirtimi“, – sakė jis.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę teigė, kad legioneliozės protrūkis Kauno mieste ir rajone siejamas su Garliavos vandens siurblinės rezervuarų plovimo darbais.

Savo ruožtu „Kauno vandenys“ tvirtina, kad pasirodžius pirminei informacijai apie susirgimus įmonė savo iniciatyva paėmė vandens mėginius iš Garliavoje esančių vandentiekio tinklų. Įmonė taip pat akcentuoja, kad yra atsakinga už vandens tiekimą „iki įvadinio skaitiklio, už vidaus vamzdyno kokybę bendrovė neatsako“.

Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Šios bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos.

Mėginiai buvo paimti iš S. Lozoraičio, Žaliosios, Alyvų ir Budrių gatvių hidrantų.

Pasak įmonės, kitą savaitę turėtų paaiškėti geriamojo vandens tyrimų rezultatai iš mėginių, kurie praėjusią savaitę buvo paimti iš likusių Kauno vandenviečių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) antradienį informavo, kad iš 16 ligonių gyvenamųjų būstų paimtų vandens tyrimų, devyniuose nebuvo aptikta legionelių, dviejuose – aptikta, tačiau jų kiekis neviršijo nustatytos normos.

Atsakymų dar iš penkių gyventojų būstų laboratorinių tyrimų negauta.

Kaip jau yra informavusi bendrovė „Kauno energija“ nuo vidurnakčio iš trečiadienio į ketvirtadienį bus atliekama legioneliozės prevencijai skirta procedūra, ji truks iki penktadienio 10 valandos.

Kaip BNS nurodė NVSC atstovė Vilda Bajoriūnienė, iki gegužės 16-osios iš viso registruoti 23 šios infekcinės ligos atvejai, penki žmonės mirė.

Centro duomenimis, dviejų žmonių mirties priežastis – legioneliozė, trijų – gretutinės ligos.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę teigė, kad legioneliozės protrūkis Kauno mieste ir rajone siejamas su Garliavos vandens siurblinės rezervuarų plovimo darbais.

Savo ruožtu „Kauno vandenys“ tvirtina, kad pasirodžius pirminei informacijai apie susirgimus įmonė savo iniciatyva paėmė vandens mėginius iš Garliavoje esančių vandentiekio tinklų. Įmonė taip pat akcentuoja, kad yra atsakinga už vandens tiekimą „iki įvadinio skaitiklio, už vidaus vamzdyno kokybę bendrovė neatsako“.

Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Šios bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos.

Bendrovė pirmadienį išplatintame pranešime pažymi, jog legioneliozės prevencijai skirta procedūra prasidės nuo vidurnakčio iš trečiadienio į ketvirtadienį ir ir truks iki penktadienio 10 valandos.

Prevencijos metu termofikacinio vandens temperatūra bus padidinama iki 80 laipsnių Celsijaus.

Kaip BNS nurodė NVSC atstovė Vilda Bajoriūnienė, iki gegužės 15-osios iš viso registruoti 23 šios infekcinės ligos atvejai, penki žmonės mirė.

Centro duomenimis, dviejų žmonių mirties priežastis – legioneliozė, trijų – gretutinės ligos.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę teigė, kad legioneliozės protrūkis Kauno mieste ir rajone siejamas su Garliavos vandens siurblinės rezervuarų plovimo darbais.

Savo ruožtu „Kauno vandenys“ tvirtina, kad pasirodžius pirminei informacijai apie susirgimus įmonė savo iniciatyva paėmė vandens mėginius iš Garliavoje esančių vandentiekio tinklų. Įmonė taip pat akcentuoja, kad yra atsakinga už vandens tiekimą „iki įvadinio skaitiklio, už vidaus vamzdyno kokybę bendrovė neatsako“.

Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Šios bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos.