Pradžioje planuota, kad protestas bus nukreiptas prieš visuomeninės žiniasklaidos pertvarkymą. D. Tusko vyriausybė prieš kelias savaites pradėjo televizijos stoties TVP, Lenkijos radijo ir naujienų agentūros PAP pertvarką. Šias žiniasklaidos priemones per aštuonerius metus trukusią savo kadenciją kontroliavo PiS.

Tačiau kilus konfliktui dėl dviejų nuteistų PiS politikų sulaikymo, pagrindinė protesto tema pasikeitė. Buvęs vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis ir buvęs jo pavaduotojas Maciejus Wasikas antradienį buvo suimti ir pristatyti į kalėjimą. Jie prieš tai slėpėsi prezidento rūmuose. PiS abu juos vadina „politiniais kaliniais“. Iš PiS gretų kilęs prezidentas Andrezjus Duda trečiadienį pareiškė kovosiantis dėl politikų paleidimo.

Pastaraisiais metais opozicijos kritikai ir stebėtojai kaltino buvusią valdančiąją „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partiją pavertus Lenkijos visuomeninę žiniasklaidą šališkomis propagandos priemonėmis.

Trečiadienį buvo visiškai išjungtas Lenkijos valstybinis naujienų kanalas „TVP Info“ ir jo tinklalapis, o visuomeninio transliuotojo TVP įprastas transliacijas pakeitė kanalo logotipo ir puansetijos atvaizdas.

Apie tai pranešta praėjus savaitei po to, kai pradėjo dirbti naujasis Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir jo proeuropietiška koalicinė vyriausybė.

Tokia visuomeninė žiniasklaida, kokią šiuo metu turime, nenusipelnė finansavimo iš mokesčių mokėtojų kišenių.

Kultūros ministras Bartlomiejus Sienkiewiczius trečiadienį vienu ypu atleido visą visuomeninių transliuotojų vadovybę, nušalindamas TVP, Lenkijos radijo ir naujienų agentūros PAP vadovus ir valdybų narius, pranešė jo ministerija ir pridūrė, kad buvo paskirtos naujos stebėtojų tarybos, kurios rinks naujus valdybos narius.

Visuomeninių transliuotojų pertvarka yra vienas iš naujosios D. Tusko vyriausybės prioritetų.

„Tokia visuomeninė žiniasklaida, kokią šiuo metu turime, nenusipelnė finansavimo iš mokesčių mokėtojų kišenių“, – anksčiau yra sakęs D. Tuskas.

Pareiškimas, kurį kanalo „TVP1“ eteryje trečiadienio vakarą padarė lenkų žurnalistas Marekas Czyzas (Marekas Čyžas), kažkada turėjęs palikti TVP, bet dabar, regis, grįžtantis, buvo paskelbtas baigiantis neramiai nacionalinio transliuotojo dienai.

Trečiadienį buvo atleisti nacionalinės televizijos TVP, Lenkijos radijo ir naujienų agentūros PAP pirmininkai ir valdybos, sakoma Lenkijos kultūros ministerijos pranešime, vyriausybei sparčiai stengiantis nutraukti, jos nuomone, šališką „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijai, kuri dar prieš dvi savaites buvo valdžioje, palankų turinį.

Tokio sprendimo priežastimi nurodomas antradienį priimtas parlamento nutarimas dėl „teisinės tvarkos atkūrimo ir visuomeninės žiniasklaidos nešališkumo bei patikimumo“.

„Nė vienas Lenkijos pilietis, kuris finansuoja visuomeninės televizijos veiklą, neprivalo klausytis kieno nors propagandos“, – sakė M. Czyzas.

„Kiekvienas Lenkijos pilietis, kuris finansuoja visuomeninę žiniasklaidą, turi teisę reikalauti iš jos patikimos, profesionalios ir sąžiningos informacijos. Todėl siūlau jums (...) sąžiningą sutartį – nuo rytojaus „Naujienos“ jums pateiks pasaulio „nuotraukas“ ir viską, ką atneš ši diena“, – teigė jis.

Jis paskelbė, kad „vietoj propagandos sriubos norime pasiūlyti švarų vandenį – ne todėl, kad jis kilnus, bet todėl, kad jame nėra agresyvaus skonio“.

Nė vienas Lenkijos pilietis, kuris finansuoja visuomeninės televizijos veiklą, neprivalo klausytis kieno nors propagandos.

„Šiandien naujienų laidos nebus, bet rytoj jums pateiksime TVP informacinę laidą – tikrai 19.30 val. (vietos, 20.30 val. Lietuvos laiku)“, – pridūrė M. Czyzas.

Trečiadienio rytą eteryje ir internete nutrūko naujienų kanalo „TVP Info“ transliacija.

„TVPiS pabaiga“, – po to, kai buvo nutrauktas „TVP Info“ transliavimas, socialiniame tinkle „X“ pareiškė didžiausia naujosios vyriausybės partija „Pilietinė platforma“.

Tuo metu PiS įstatymų leidėjai surengė sėdimąją akciją visuomeninės televizijos pastatuose, o partijos pareigūnai pozavo nuotraukoms su televizijos darbuotojais.

Opozicija ir ne pelno siekiančios organizacijos dažnai kritikavo PiS vyriausybę dėl bandymų slopinti nepriklausomą žiniasklaidą ir riboti žodžio laisvę.

Žiniasklaidos teisių gynimo grupė „Žurnalistai be sienų“ (RSF) 2020 metais teigė, kad „šališkas diskursas ir neapykantos kalba vis dar vyrauja (Lenkijos) visuomeninėje žiniasklaidoje, kuri buvo paversta vyriausybės propagandos ruporu“.

Šių metų ataskaitoje RSF taip pat teigė, kad PiS vyriausybė „vis dažniau bando pakeisti privačios žiniasklaidos redakcinę liniją ir kontroliuoti informaciją jautriomis temomis“.

„Tai bus išsamūs patikrinimai, kuriais bus siekiama patikrinti... visas Ukrainos vežėjams taikomas taisykles“, – po susitikimo su vilkikų vairuotojais pareiškė Lenkijos infrastruktūros ministras Alvinas Gajadhuras.

Pasak A. Gajadhuro, vežėjai sakė, kad apsvarstys galimybę sušvelninti savo protestą, jei transporto priemonių patikros „duos rezultatų“.

Lenkijos sunkvežimių vairuotojai jau daugiau kaip tris savaites blokuoja pagrindinius kontrolės punktus pasienyje su Ukraina ir tai daro dėl, anot jų, nesąžiningos Ukrainos įmonių konkurencijos. Vežėjai, be kita ko, reikalauja, kad Ukrainos sunkvežimiams vėl būtų taikoma leidimų įvažiuoti į Europos Sąjungą (ES) sistema, kurios blokas atsisakė, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Nors Varšuvos, Kyjivo ir ES atstovai susėdo prie bendro derybų stalo, ginčo išspręsti nepavyko.

Anksčiau trečiadienį Europos Komisija (EK) pasmerkė Lenkiją, kad ši „beveik visiškai nedalyvauja“ bandant sustabdyti vilkikų vairuotojų protestus. „Manau, kad padėtis prie Lenkijos sienos su Ukraina yra visiškai nepriimtina“, – pareiškė ES transporto komisarė Adina Valean.

„Tai bus išsamūs patikrinimai, kuriais bus siekiama patikrinti (...) visas Ukrainos vežėjams taikomas transporto taisykles“, – po susitikimo su sunkvežimių vairuotojais sakė Lenkijos infrastruktūros ministras Alvinas Gajadhuras.

Jis pridūrė, kad vežėjai svarstytų galimybę sušvelninti savo protestą, jei šie patikrinimai duotų realių rezultatų.

Lenkijos vežėjai jau daugiau kaip tris savaites blokuoja pagrindinius sienos kirtimo punktus su kaimynine Ukraina, nes, jų teigimu, susiduria su nesąžininga ukrainiečių vairuotojų konkurencija.

Lenkijos transporto įmonės nori, kad Ukrainos sunkvežimiams vėl būtų leidžiama įvažiuoti į šalį tik su ES leidimais, kurių blokas atsisakė po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Varšuva ir Kyjivas šiuo metu derasi su Europos Sąjunga, tačiau ginčas vis dar lieka neišspręstas.

Trečiadienį A. Gajadhuras pabrėžė, kad Ukraina ir ES šalys privalo patenkinti Lenkijos vežėjų pretenzijas. Jis pridūrė, kad Varšuva planuoja šį klausimą iškelti kitą savaitę vyksiančiame ES transporto ministrų susitikime.

Anot ministro, Lenkija norėtų, jog diskusijos būtų skirtos „Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimo dėl kelių transporto pakeitimams, kurie leistų geriau apsaugoti ES kelių transporto pramonės interesus“.

Anksčiau trečiadienį Europos Komisija pasmerkė Lenkijos „beveik visišką nedalyvavimą“ bandant nutraukti Lenkijos vežėjų protestus.

„Manau, kad padėtis Lenkijos pasienyje su Ukraina yra visiškai nepriimtina“, – sakė transporto eurokomisarė Adina Valean.

„Kalbame apie Rusijos ir Baltarusijos slaptųjų tarnybų organizuojamą operaciją, kuri darosi vis intensyvesnė“, – žurnalistams sakė Lenkijos vidaus reikalų viceministras Maciejus Wasikas (Macejus Vonsikas).

Lenkijos sienos apsaugos tarnybos vadovas Tomaszas Praga (Tomašas Praga) pridūrė, kad Baltarusijos tarnybos tapo nusikalstama grupuote, kuri vadovauja nelegaliai migracijai.

„Žinoma, jie iš to gauna didžiulį pelną“, – sakė jis žurnalistams.

Per ankstesnę pasienio krizę, prasidėjusią 2021-ųjų vasarą, į Lenkiją iš kaimyninės Baltarusijos pateko arba bandė patekti dešimtys tūkstančių migrantų ir pabėgėlių, daugiausia iš Artimųjų Rytų.

Tuo metu Vakarai apkaltino Baltarusijos režimą kartu su savo sąjungininke Rusija surengus hibridinį karą, tačiau Minskas šį kaltinimą atmetė.

Reaguodama į tai Lenkija tuomet pasienyje nustatė devynis mėnesius trukusią draudžiamąją zoną, kurioje buvo uždrausta lankytis šalyje negyvenantiems asmenims, įskaitant migrantus, humanitarinės pagalbos darbuotojus ir žiniasklaidą.

Varšuva taip pat pasiuntė tūkstančius karių ir policijos pareigūnų krizės įkarštyje sustiprinti sienos apsaugą, pastatė plieninę sieną ir patvirtino įstatymą, leidžiantį migrantus priverstinai grąžinti į Baltarusiją.

Visgi M. Wasikas teigė, kad padėtis šiandien nėra tokia chaotiška kaip prieš dvejus metus.

T. Pragos tvirtinimu, šiais metais iš Baltarusijos į Lenkiją jau bandė patekti 19 000 migrantų, kai per visus 2022-uosius tokių bandymų buvo 16 000. Anot jo, vien praėjusį mėnesį kirsti sieną bandė daugiau kaip 4 000 migrantų.

Reaguodama į tai, Lenkijos pasienio tarnyba paprašė Gynybos ministerijos pasiųsti prie sienos su Baltarusija dar tūkstantį karių.

Tai pirmadienį pareiškė Nacionalinio saugumo biuro vadovas Pawełas Solochas.

Jis surengė spaudos konferenciją po Lenkijos prezidento konsultacijų su vyriausybės ir armijos atstovais.

„Buvo svarstomas karinės pagalbos klausimas“, - sakė P. Solochas, pabrėždamas, kad kol kas negali pasidalyti detalėmis. „Mes aptariame karinę, materialinę pagalbą. Bet kol kas šiuo klausimu nepriimta jokių sprendimų“, - pridūrė pareigūnas.

„Nekalbama apie kažkokį mūsų kariuomenės buvimą  Ukrainos teritorijoje. Ukrainiečiai mūsų to neprašė, tokia yra ir Aljanso pozicija“, - konstatavo jis.

Kaip teigė P. Solochas, pasitarimo dalyviai „daug laiko skyrė sąjungininkų iš ES ir NATO veiksmų koordinavimui“. „Mes artimiausiu metu laukiame aukščiausio lygio derybų“, - pabrėžė jis. „Dabartiniame etape svarbu imtis politinių veiksmų, parengti bendrą atsaką, dalyvaujant ir Vakarų šalims, kuris atgrasytų Rusiją“, - pareiškė P. Solochas.

Pasak jo, jei reikės, tai Ukrainai bus suteikta humanitarinė pagalba, bus koordinuojama energetikos politika. „Viskas priklausys nuo situacijos raidos“, - pažymėjo Nacionalinio saugumo biuro vadovas. Jis pabrėžė, kad Lenkijos prezidentas gali labai greitai priimti sprendimą dėl pagalbos.

Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė dešimtis tūkstančių kareivių, o tai sukėlė nerimą, kad Europoje gali prasidėti didelis ginkluotas konfliktas.

Maskva neigia pulsianti Ukrainą, bet mainais į deeskalaciją reikalauja, kad Ukraina nebūtų priimta į NATO.

J. Kaczynskis paskelbė, kad atsisakys savo posto vyriausybėje kitų metų pradžioje. Jis tai sakė PiS parlamentinės grupės posėdyje, trečiadienį pranešė agentūra PAP, cituodama šaltinius partijoje.

72 metų J. Kaczynskis paaiškino, kad šiuo metu partijos būstinėje lankosi tik kartą per savaitę, o to nepakanka norint vadovauti. Jis sakė, kad ateityje nori labiau susitelkti į darbą partijoje.

J. Kaczynskis Lenkijos politikoje laikomas įtakingu veikėju. Kartu su broliu dvyniu Lechu jis 2001 m. įkūrė „Įstatymą ir teisingumą“. Tačiau Lechas Kaczynskis, tuometinis Lenkijos prezidentas, žuvo per katastrofą, prezidento lėktuvui mėginant nutūpti Rusijos Smolensko mieste.

J. Kaczynskis buvo ministras pirmininkas 2006–2007 metais. Kai 2015 m. jo partija vėl atėjo į valdžią, iš pradžių jis buvo parlamento pirmininko pavaduotojas. Po vyriausybės krizės 2020 m. spalį jis tapo ministro pirmininko pavaduotoju. Šiuo metu jis kuruoja Vidaus reikalų, Teisingumo ir Gynybos ministerijas.

Drama parlamente klostėsi kitą dieną po premjero pavaduotojo Jaroslawo Gowino (Jaroslavo Govino) atstatydinimo ir jo partijos „Sutarimas“ pasitraukimo iš valdančiosios koalicijos „Vieningoji dešinė“.

Opozicijai pavyko pasiekti, kad 229 balsais prieš 227 būtų atmestas siūlymas skelbti posėdžio pertrauką, kad balsavimas dėl naujojo įstatymo būtų atidėtas.

Tai buvo jau ketvirtas trečiadienį vyriausybės pralaimėtas balsavimas 460 vietų parlamento žemuosiuose rūmuose – Seime.

„Seimo dauguma, suklijuota korupcijos ir šantažo purvu, byra mūsų akyse“, – per „Twitter“ parašė liberalios opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ vadovas Donaldas Tuskas, buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

„Tai gali šiek tiek užtrikti, bet ji jau nepajėgi valdyti“, – pridūrė jis.

Pastarieji sukrėtimai dar nereiškia, kad vyriausybė, dominuojama partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), neišvengiamai subyrės, nes parlamente turėtų būti surengtas oficialus balsavimas dėl nepasitikėjimo. Be to, ji galėtų tęsti darbą kaip mažumos vyriausybė.

„Atrodo, viskas rodo, kad turime mažumos vyriausybę“, – sakė kairiosios partijos „Kartu“ įstatymų leidėjas Adrianas Zanbergas.

Tačiau apžvalgininkai sakė, kad mažumos vyriausybei išsilaikyti būtų sunku, nes ji turėtų kliautis kraštutine dešiniąja Konfederacijos partija, kritikuojančia dabartinį kabinetą.

Protestai prieš žiniasklaidos laisvės varžymą

„Vieningosios dešinės“ koalicija, dominuojama PiS, vadovauja Lenkijai nuo 2015 metų.

Europos Sąjunga ją kaltino varžant šalyje demokratines laisves, tačiau PiS išlieka populiari Lenkijoje – daugiausiai dėl palankiai vertinamų socialinio sektoriaus reformų.

J. Gowinas pastaraisiais mėnesiais vis labiau nesutarė su vyriausybe, ypač mokesčių didinimo klausimu ir dėl siūlomo žiniasklaidos įstatymo.

Formaliai šiuo teisės aktu būtų uždrausta neeuropiniams subjektams turėti Lenkijos žiniasklaidos bendrovių kontrolinius akcijų paketus.

Praktiškai jis priverstų JAV bendrovę „Discovery Inc.“ parduoti jos turimą didžiausio privataus Lenkijos transliuotojo TVN kontrolinį akcijų paketą. TVN, nevengiantis aštriai kritikuoti šalies vyriausybės, valdo daug kanalų, tarp jų naujienų kanalą TVN24. TVN pagrindinis kanalas taip pat rengia itin populiarią vakaro žinių laidą, kasdien sutraukiančią milijonus žiūrovų.

PiS nuo savo atėjimo į valdžią 2015 metais siekia nacionalizuoti žiniasklaidos sektorių, argumentuodama nacionalinio saugumo priežastimis. Anot jos, priėmusi minėtą teisės aktą Lenkija stos į vieną gretą su kitomis Europos šalimis, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, kuriose galioja apribojimai užsienio kapitalo dalyvavimui žiniasklaidos sektoriaus įmonėse.

PiS įstatymų leidėjai neseniai tvirtino, kad būtina apsaugoti Lenkijos žiniasklaidą nuo Rusijos, Kinijos ar arabų šalių kapitalo.

Antradienį tūkstančiai žmonių išėjo į Lenkijos miestų gatves protestuoti dėl naujojo įstatymo projekto. Šis teisės aktas taip pat sulaukė griežtos kritikos Vašingtone – Jungtinės Valstijos perspėjo, kad tai galėtų neigiamai paveikti užsienio investicijas Lenkijoje.

Posėdžiui pirmininkaus premjerai Saulius Skvernelis ir Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis).

Prieš bendrą sesiją numatomi dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos premjerų bei ministrų pokalbiai.

„Bendras Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis – dvišalio bendradarbiavimo visose srityse įprasminimas. Tai naujas mūsų valstybių ir mūsų žmonių santykių raidos puslapis. Kalbamės ir sutariame absoliučiai visais dvišalių santykių ir kaimynystės politikos klausimais“, – tvirtino S. Skvernelis.

Anot pranešimo, susitikimuose bus apibendrinta pasiekta pažanga vystant strateginę Lietuvos ir Lenkijos partnerystę.

Daug dėmesio bus skiriama kultūrinių ryšių ir bendros istorinės atminties politikos stiprinimui, glaudžiam bendradarbiavimui švietimo srityje. Sveikatos apsaugos ministrai tarsis dėl COVID-19 pandemijos valdymo priemonių.

Numatoma aptarti strateginių transporto ir energetikos infrastruktūros projektų įgyvendinimą ir ekonominių ryšių stiprinimo kryptis, ypač susijusias su bendrovės „Orlen Lietuva“ plėtra ir abiejų valstybių geležinkelių įmonių bendradarbiavimu. Bus aptarta saugumo situacija regione ir bendradarbiavimo gynybos srityje vystymas.

Abiejų šalių vyriausybės taip pat akcentuos regioninę Lietuvos ir Lenkijos atsakomybę, telkiant tarptautinės bendruomenės paramą Baltarusijos žmonėms.