„Jau prasidėjo braškių sezonas, tai dabar einamiausios yra lenkiškos braškės, o po savaitės jau bus galima išvysti ir lietuviškų. Jis tęsis iki liepos mėnesio. Taip pat turime trešnių, šilauogių, aviečių, daržovių“, – kalbėjo turgaus pardavėja.

Paklausta, ar žmonės labiau nori lietuviškų uogų, ar nebūtinai, pardavėja atsako, kad pasiskirstymas maždaug tolygus.

„Labai tolygiai pasiskirstę – nori, kad būtų skonis ir kokybė, kad uogos būtų šviežios ir ekologiškos“, – tęsė mergina.

Kita vertus, pati pardavėja net neatskirtų lietuviškų nuo lenkiškų gėrybių.

„Kas liečia braškes, kadangi Lietuva ir Lenkija yra šalia, tad tiek skonis, tiek kokybė yra panaši“, – pasakojo pardavėja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kita pardavėja prasitarė, kad lietuviškos uogos bus tik po kokių 2–3 savaičių, jei tik oras bus palankus, o kol kas – lenkiškos. Kita vertus, pirmosios braškės turėtų būti mažos ir rūgščios.

„Pačios pirmos bus labai rūgščios, kadangi nėra saulės. Bus sunku parduoti, nes bus mažytės. Kainos pakilo, kaip ir visur. Bet pirkėjai vis tiek ateina, perka. Kiekvienas žmogus nori, kad būtų šviežia, kokybiška ir saldu“, – tęsė pardavėja.

Apie atėjusią vasarą išduoda ne tik uogų gausa, bet ir bijūnai. Sakoma, kad kai kurie jau auga ir žydi Lietuvoje ir net ne šiltnamiuose, o lauke.

Kiekvienas žmogus nori, kad būtų šviežia, kokybiška ir saldu.

Paklausta pirkėja sakė, jog perka braškes. Paragauja, o jeigu saldžios ir skanios – nedvejoja. Ši moteris taip pat pritarė, jog skirtumo tarp lietuviškų ir lenkiškų braškių nėra pastebėjusi.

„Labai gera kaina – įperkama. Taip pat pirkau trešnių. Kuo juodesnės – tuo skanesnės“, – kalbėjo moteris.

Kita pirkėja teigė, jog kainos – gana aukštos.

„Brangokai. Bet kainų yra visokių. Turi būti saldžios, bet dabar sako, kad šios nebus labai skanios“, – prasitarė moteris.

Šaltas pavasaris braškių augintojus varo į neviltį, uogos prastai žydėjo, pajūrio krašte itin trūko drėgmės.

Kretingos turgelyje lietuviškomis braškėmis, augintomis rytiniame Kretingos rajono krašte esančiame kaime, prekiaujama po 6 eurus už kilogramą, pusės kilogramo pakuotė turguje kainuoja 3 eurus.

Klaipėdos rajone augintomis braškėmis ūkininkai prekiauja ne tik turguose, bet net siūlo šių uogų atvežti į namus. Lietuviškos uogos parduodamos po 8 eurus už kilogramą.

Žemaitijoje kol kas pigiausių lietuviškų braškių galima rasti tik Telšių rajone. Netoli Alsėdžių esančiame ūkyje braškės, pasak telšiškių, augintos be cheminių preparatų. Už kilogramą braškių prašoma 4 eurų.

Iš Graikijos ar Lenkijos atvežtų braškių kainos kol kas pajūryje taip pat nekrenta. Turgavietės jų kaina išlieka nuo 3,5 iki 4 eurų.

Tiesa, didesniais kiekiais prekiaujantys verslininkai, Klaipėdos krašte siūlo šių uogų vos už per pus mažesnę kainą, jei perkami bent trys kilogramai. Didesnius užsakymus verslininkai pristato į namus visoje Žemaitijoje – Klaipėdoje, Palangoje, Gargžduose, Plungėje, Telšiuose ar Mažeikiuose.

Prekybininkai tokiu būdu prekiauja lenkiškomis braškėmis, kurių kaina už kilogramą – 2,2 euro.

Klaipėdos rajone braškes auginančiam ūkininkui nerimą sukėlė kolegos iš Lenkijos perspėjimas dabar nepirkti iš kaimyninės šalies atvežtų šių uogų. Lenkas paaiškino, esą jos gali sukelti sveikatos problemų dėl apdorojimui panaudoto preparato. Kontrolierių kol kas tokia informacija nepasiekė ir ją jie vadina paprasčiausiais gandais.

Lenkijoje – didelis skandalas?

Agluonėnuose braškes auginantis ūkininkas Valdas Piščikas pasakojo, kad jam tenka bendradarbiauti su Lenkijos braškių augintojais. Kaimyninėje šalyje jis perka daigus. Iš Lenkijos praėjusią savaitę ūkininką ir jo kolegą iš Kėdainių pasiekė nerimą sukėlusi informacija.

"Lenkas paprašė, kad nepirktume iš šios šalies atvežtų uogų. Pradėjome domėtis kodėl. Paaiškėjo, kad kaimyninėje šalyje dėl braškių kilo didelis skandalas", – pasakojo ūkininkas.

Pasak V.Piščiko, kolega iš Lenkijos pasakojo, esą šios šalies braškių augintojai masiškai naudojo vieną preparatą. Jis skirtas braškių apsaugai nuo ligų ir labai greitai sunokina uogą.

"Braškės išsipučia kaip balionas. Matyti, kad uoga sunokinta dirbtinai. Ji nėra skaistaus raudonumo, minkšta, o labiau oranžinė, kieta. Realiai ji yra viduje žalia", – pasakojo ūkininkas.

V.Piščikas sakė, jog kolega lenkas tvirtino, neva jų kontrolieriai nustatė, kad augintojų naudotame preparate esanti veiklioji medžiaga lieka uogoje. O pagal savo savybes ji gali sukelti kepenų vėžį.

"Kolega iš Lenkijos nurodė ir preparato pavadinimą. Bandžiau jo ieškoti internete. Norėjau sužinoti, kokia tai veiklioji medžiaga. Tačiau nesėkmingai. Paprašiau, kad patikslintų preparato pavadinimą. Labai įdomu, kokia ta medžiaga", – tvirtino braškių augintojas.

Įspėjimas – ne šiaip sau

Pasak V.Piščiko, svetimšalis taip pat pasakojo, esą tokia informacija sklando tarp braškių augintojų Lenkijoje, kitų, kurie sukasi šiame versle.

Kaimyninės šalies tarnyba, atsakinga už maisto saugą, apie tai neinformuoja. Ūkininko manymu, uogos galėjo būti nuskintos ir transportuojamos į kitas šalis.

"Lietuvoje braškės dar dera tik šiltnamiuose. O Lenkijoje dabar pats derėjimas lauke. Gal jiems reikia dviejų savaičių išsivalyti savo laukus, ir todėl visi tyli?" – svarstė ūkininkas.

V.Piščikas neslėpė, kad įrodyti informacijos, kurią pateikė kolega iš Lenkijos, jis negali, bet toks pokalbis buvo: "Man keista, kad patys lenkai sako nepirkti uogų, atvežtų iš jų šalies. Manau, tai tikrai nėra šiaip sau".

Paliko supūti laukuose

V.Piščikui įtarimų kelia ir urmu parduodamų Lenkiškų braškių kaina. Už kilogramą kai kuriose prekybos vietose prašoma tik 0,5–0,6 euro. Ūkininko teigimu, už tokią kainą net neapsimoka skinti uogų.

"Pats auginu šias uogas. Žinau, kiek kainuoja jų nuskynimas. Lietuvių augintojai, kai braškių kaina siekdavo šiek tiek per eurą, uogų neskindavo, o palikdavo laukuose, nes neapsimoka", – pasakojo ūkininkas.

Tokia situacija, anot V.Piščiko, Lietuvoje buvo praėjusiais metais sezono pabaigoje. Kai braškių kilogramo kaina nukrito iki 4 litų, vietos augintojai baigė sezoną.

"Paliko uogas supūti laukuose. O Lenkijoje juk vidutinė alga – didesnė. Tad braškių kainos tikrai kelia įtarimų", – dėstė ūkininkas.

V.Piščiko teigimu, jei kolegos iš Lenkijos informacija teisinga, pasekmės dėl tokių uogų gali būti sunkios: "Juk taip nėra, kad suvalgei uogą ir supykino. Pasekmės gali pasireikšti ir po kelerių metų".

Ūkininkas aiškino, kad šią informaciją paviešino, nes nori, jog kiti žmonės būtų atidesni ir žiūrėtų, ką perka. Juk braškes valgo ir vaikai, ir nėščios moterys.

"Tikrai tai darau ne dėl savęs. Mes savo uogų užsiauginame. Žinome, kaip jos auginamos. Urmininkai ramia sąžine parduoda braškes vienam žmogui ir jam nesvarbu, kas buvo galutinis pirkėjas. Jie atidavė uogas ir pamiršo problemas. Mes parduodami matome kiekvieną pirkėją. Tad mums svarbu, kokią prekę jie įsigyja", – teigė ūkininkas.

Abejojo maisto saugumu

V.Piščikas atkreipė dėmesį, kad maisto saugos specialistai dažniausia reaguoja į skundus. O braškių cheminiai tyrimai atliekami labai retai.

Vyras pasakojo, kad jo ūkyje braškių cheminiai tyrimai atliekami kartą per sezoną. Tyrimų rezultatai tada paaiškėjo po trijų mėnesių.

"Jei uogos būtų nuodingos, tai tik tada ir sužinotume. Per tiek laiko nežinia kiek žmonių gali jų būti suvalgę. Aš uogų chemikalais nepurškiu, nes rizikuočiau savo vardu. Tad tyrimų rezultatai buvo geri. Priešingu atveju aš, kaip ūkininkas, turėčiau nusižudyti. Tačiau yra juk visokių augintojų", – tvirtino pašnekovas.

V.Piščikas teigė, kad uogos įvežamos nuolat. Tad tyrimus reikėtų atlikti dažniau. Jis taip pat pabrėžė, kad tikrinti daugiausia pagal skundus nėra gera praktika.

"Juk pasekmių žmogus iš karto negali pajausti. Susidaro įspūdis, kad nežinome, ką valgome", – tvirtino ūkininkas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad į Lietuvą importuojama daug produktų, tačiau neaišku, ar jie iš tikro yra saugūs.

"Turėtume pasitikėti maisto saugos specialistais, bet, kai tokia tvarka, nežinau, ar galima. Kas gali pasakyti, ar tikrai vartojame saugų maistą?" – retoriškai klausė ūkininkas.

Nenurodo kilmės šalies

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža aiškino, kad prekių atvežimas iš ES šalių nėra importas. Tai yra vidaus prekyba ES teritorijoje.

Produktų, kurie atvežami iš trečiųjų šalių, griežtų patikrinimų nėra. Gyvūninės kilmės produktus norintys įvežti vežėjai turi būti registruoti ir, likus 24 val. prieš įvežimą, apie tai pranešti. Tada, įvertinus riziką, produktus tikrina inspektoriai.

A.Bauža aiškino, kad negyvūninės kilmės produktų tikrinimas vyksta jau pačioje rinkoje. Maisto tvarkytojai privalo turėti reikiamus dokumentus, o patikrinimai atliekami pagal vartotojų skundus. Taip pat būna planiniai teminiai. Tikrinamos ir uogos, ir vaisiai.

Tyrimai atliekami dėl pesticidų kiekio, kitų medžiagų, mikrobiologinės taršos.

Uostamiesčio inspektoriai braškių prekeivių patikrinimą surengė vakar. Tikrintos penkios vietos. Trijų prekeivių pardavinėta produkcija neatitiko reikalavimų. Didžiausia problema – uogų ženklinimas.

"Prekeiviai nenurodo šalies, kur užaugintos braškės. Tik kainą. Viena prekeivė nurodė – ES. Visiems jiems gresia nuobaudos", – komentavo viršininkas.

Tyrimai – labai brangūs

Vakar vykusių patikrinimų metu buvo paimtas ir braškių mėginys, kad būtų ištirtas pesticidų kiekis uogose. Rezultatai bus po savaitės.

Praėjusiais metais tokių braškių tyrimų Lietuvoje buvo atlikta 42. 39 atvejais pesticidų kiekis neviršijo leistino dydžio, trimis – jų išvis nerasta.

"Tyrimų nėra labai daug, nes jie brangiai kainuoja. Tai priklauso nuo finansavimo. Tyrimai sudėtingi, tad trunka ilgiau", – teigė vadovas.

A.Bauža pabrėžė, kad tyrimo dėl pesticidų, kitų medžiagų, mikrobiologinės taršos atlikimo sprendimą gali priimti ir inspektorius, jei mano, kad tai yra būtina, ar kyla koks įtarimas.

Viršininkas patikino, kad ES šalys tarpusavyje dalijasi informacija apie nesaugius maisto produktus. Ji skelbiama tam tikroje sistemoje.

"Apie tokius atvejus turi informuoti visos šalys. Jei koks nors nesaugus produktas būtų Lenkijoje, tikrai būtų pranešimas", – pabrėžė vadovas.

Sunaikino 25 tonas uogų

Informaciją apie braškes, kurios gali sukelti vėžį, A.Bauža pavadino gandų lygio.

"Yra patvirtintos medžiagos, kurias galima naudoti auginant braškes ar kitas uogas ir vaisius, auginamus ES. Šalys to privalo laikytis. Jei preparatas kancerogeninis, jo neleidžiama naudoti", – pabrėžė viršininkas.

Pasak vadovo, taip pat yra svarbu po nupurškimo uogų neskinti tiek laiko, kiek nurodyta.

"Augintojai turėtų laikytis tokių reikalavimų. Tačiau tai priklauso nuo jų sąžiningumo. Geriausias patarimas visiems – auginti savo braškes. Tada nekils jokių įtarimų. Kiekvienas žinos, kaip užsiaugino, ir nekils klausimų", – tvirtino viršininkas.

Griežčiau kontroliuojamas produktų įvežimas iš trečiųjų pasaulio šalių.

Prieš dvejus metus Klaipėdoje buvo ištirtos braškės, kurios atkeliavo iš Kinijos. Tuokart nustatytas Noro virusas. 25 tonos uogų buvo sunaikinta.