„Iš esmės „BaltCap“ mus informavo – dabar atsakau iš atminties – praėjusių metų lapkričio mėnesį, kad spalio mėnesį jie išsiaiškino, jog yra tam tikrų pažeidimų, susijusių su tam tikromis bendrovėmis“, – pirmadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė institucijos valdybos pirmininkas Kilvaras Kessleris (Kilvaras Kesleris).

Vėliau institucija pranešė, kad ji buvo informuota apie įtarimus, kad 2018–2023 metais fondo turtą neteisėtai naudojo daugiausia Lietuvos ir Lenkijos įmonės, į kurias fondas buvo investavęs.

„Inspekcija supranta, kad „BaltCap“ sandoriai yra pagrindas Lietuvoje iškelti baudžiamąją bylą, siekiant nustatyti kaltus asmenis ir atlyginti galimai padarytą žalą“, – rašoma pranešime.

Anot K. Kesslerio, į instituciją kreipėsi Estijoje pernai rugpjūtį fondų valdymo įmonės licenciją gavusi „BaltCap“ – ji tiesiogiai nevaldo fondo „BaltCap Infrastructure Fund“, kurio partneris ir vienintelis vadovas buvo Š. Stepukonis ir kurio įmonių lėšas jis įtariamas pasisavinęs bei dalį jų pralošęs.

„Ponas Stepukonis bent jau licencijavimo proceso metu nebuvo „BaltCap“ valdymo narys“, – sakė K. Kessleris.

Iš esmės „BaltCap“ mus informavo – dabar atsakau iš atminties – praėjusių metų lapkričio mėnesį, kad spalio mėnesį jie išsiaiškino, jog yra tam tikrų pažeidimų (...)

 

Anot jo, suteikiant licenciją „BaltCap“ Estijoje apie Š. Stepukonio nusikaltimus nebuvo žinoma.

„Per dialogą, susijusį su licencijavimo procesu, nebuvo kalbama apie baudžiamąsias bylas ar galimą turto pasisavinimą. Turiu omenyje, kad „BaltCap“, kaip mes suprantame, tuo metu nežinojo apie šį klausimą, tai paaiškėjo vėliau, spalį“, – sakė K. Kessleris.

Paklaustas, ar institucija kaip nors bendradarbiauja su tyrėjais Lietuvoje, K. Kessleris sakė, kad prireikus tai bus daroma.

„Darau prielaidą, kad ir šiuo atveju tai bus Lietuvos policijos ar Europos prokuratūros planas rinkti įrodymus Estijoje, paprastai tai atlieka Estijos teisėsaugos institucijos. (...) Ir mes, žinoma, bendradarbiausime“, –  sakė K. Kessleris.

Estijos institucija praėjusią savaitę BNS patvirtino, kad infrastruktūros fondą valdo įmonė „BaltCap Infrastructure Management“, kuri nebuvo ir nėra prižiūrima šios institucijos, nes neturi licencijos.

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas praėjusią savaitę aiškino, kad „BaltCap Infrastructure Fund“ ir kitų panašių fondų valdymo įmonės kasmet privalo pateikti informaciją apie fondų dydį, o kai jis pasiekia 0,5 mlrd. eurų vertę, bendrovė turi gauti licenciją ir būti prižiūrima.

Estijos finansų priežiūros institucijos duomenimis, „BaltCap Infrastructure Fund“ valdo dvi bendroves Lenkijoje ir šešias įmones Lietuvoje, tačiau jų pavadinimų institucija neįvardijo.

Viešai žinoma viena fondo įmonė Lenkijoje ir 4 Lietuvoje.

Ieškinį lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ bei jos akcininkei Estijos „OB Holding 1“ dėl 16,6 mln. eurų vertės finansinio turto grąžinimo ir žalos atlyginimo teismui yra pateikusios „BaltCap Infrastructure Fund“ valdomos įmonės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir „Moelta“.

Be to, fondas valdo specialiai Šiaulių policijos pastato statyboms įsteigtą bendrovę „Safe community“. Tuo metu Lenkijoje fondas valdo bendrovę „Izim“, kuri įgyvendina gatvių apšvietimo tinklo atnaujinimo projektą Miedžno mieste.

Š. Stepukonio atžvilgiu Lietuvoje atliekami du ikiteisminiai tyrimai: viename jų jis yra pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo, kitas, praėjusią savaitę atnaujintas tyrimas susijęs su 3,9 mln. eurų pervedimu Š. Stepukoniui iš vienos Lenkijos įmonės už neva akcijų pardavimą.

Šiuo metu sprendžiama, ar šiuos tyrimus sujungti. Abu juos atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), o  kontroliuoja Europos prokuratūra.

Šie kaltinimai nuskambėjo likus savaitei iki lemiamos M. Le Pen kovos antrajame rinkimų rate su perrinkimo siekiančiu prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

Politikės advokatas kaltinimus atmetė ir pridūrė, kad jam šios pranešimo paskelbimo laikas atrodo „įtartinas“.

„Mediapart“ paskelbė ištraukų iš Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ataskaitos dėl išlaidų, į kurias politinės grupės turi teisę dirbdamos Europos Parlamente.

Agentūra kaltina M. Le Pen ir kitus naudojus šias lėšas nacionalinės politikos reikalams, asmeninėms išlaidoms arba apmokėtu už paslaugas, naudingas komercinėms įmonėms, artimoms šios politikės vadovaujamam Nacionaliniam sambūriui (RN) ir kitai buvusiai kraštutinei dešiniajai EP frakcijai – „Tautų ir laisvės Europa“ (ENF).

OLAF atkreipia dėmesį į M. Le Pen ir tris kitus europarlamentarus – jos tėvą Jeaną-Marie Le Peną (Žaną Mari Le Peną), buvusį partnerį Louis Aliot  (Luji Alijo) ir buvusį kraštutinių dešiniųjų EP narį Bruno Gollnisch (Briuno Golnišą).

Tarnyba šiuos keturis veikėjus kaltina netinkamai panaudojus apie 600 tūkst. eurų ir rekomenduoja šias lėšas grąžinti.

Ataskaitoje sakoma, kad M. Le Pen asmeniškai pasisavino apie 137 tūkst. eurų viešųjų lėšų, kai dirbo Europos Parlamente 2004–2017 metais.

„Mane stebina tokiam paveikiam paviešinimui pasirinktas laikas“ ir kovos su korupcija „pavertimas įrankiu“, naujienų agentūrai AFP sakė M. Le Pen advokatas Rodolphe'as Bosselut (Rodolfas Bosliu).

Teisininkas pridūrė, kad jį „liūdina, kaip veikia OLAF“, nes naujausia ataskaita iš dalies susijusi su „senais, daugiau kaip dešimtmečio senumo faktais“.

Jis pridūrė, kad M. Le Pen „nebuvo iškviesta jokios Prancūzijos teisėtvarkos tarnybos“, taip pat smerkė faktą, kad galutinė ataskaitos versija nebuvo išsiųsta M. Le Pen arba jam.

OLAF tyrimas buvo pradėtas dar 2016 metais, sakė R. Bosselut. 2021 metų kovą M. Le Pen pateikė tarnybai rašytinius parodymus, išsiuntusi juos paštu.

Paryžiaus prokuratūra AFP patvirtino gavusi šią ataskaitą kovo 11-ąją ir dabar ją nagrinėjanti.

Nuo 2017 metų birželio vykdomas tyrimas, įtariant, kad M. Le Pen savo partijos narius fiktyviai įdarbindavo savo padėjėjais Europos Parlamente.

Tyrėjai ją įtaria „pasisavinus viešas lėšas“ arba „bendrininkavus“ vykdant tokį nusikaltimą.

Anot tarnybos, buvusiam asociacijos vadovui yra pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir tikslinės paramos panaudojimo ne pagal paskirtį.

FNTT pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad svetimas lėšas kaltinamasis ėmė savintis nuo 2017 metų.

Manoma, kad jis pasirašė tris sutartis dėl darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir palaikymo projektų įgyvendinimo su Europos Sąjungos paramą skirstančia agentūra, už kurias ši asociacijai pervedė daugiau nei 178 tūkst. eurų tikslinės paramos, 100 tūkst. eurų kurios buvo panaudota ne pagal paskirtį.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad įgyvendindamas ES paramos projektus direktorius vengė atsiskaityti su tiekėjais. Įtariama, kad 2018 metais kaltinamasis Europos socialinio fondo agentūrai teikė tikrovės neatitinkančius mokėjimo nurodymus apie neva vykdomus atsiskaitymus, tačiau pinigai tiekėjų nepasiekdavo.

Taip galėjo būti pasisavinta per 23 tūkst. eurų.

Dar beveik 10 tūkst. eurų kaltinamasis galėjo pasisavinti asociacijos vardu rengdamas viešuosius pirkimus. Įtariama, kad iš galimų tiekėjų jis prašė pasiūlymo galiojimo užtikrinimų, iš kelių gavo piniginius užstatus, tačiau neketino su jais sudaryti sutarčių ir pinigų taip pat galėjo negrąžinti.

Pasirašęs dar vieną, 30 tūkst. eurų vertės, sutartį su verslo paramos agentūra kaltinamasis susitarė su kitai įmonei vadovaujančiu bendrininku ir kartu pasisavino šią sumą. FNTT pareigūnai nustatė, kad tarp dviejų bendrininkų įmonių buvo pasirašyta fiktyvi sutartis, asociacijos direktorius visą sumą pervedė kita įmonei, kurios faktinis vadovas ją išgrynino, sau pasiliko keturis procentus ir grąžino atgal.

Šio projekto vykdymo metu kaltinamasis taip pat galėjo apgaulės būdu įgyti dar 20 tūkst. eurų iš kitos jame dalyvavusios įmonės.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad dvejus metus į asociacijos buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukiamos visos iš juridinių asmenų gaunamos lėšos ir tokiu būdu jos direktorius galėjo pasisavinti per 140 tūkst. eurų, 31 tūkst. eurų kurių – kartu su bendrininku.

Iš viso kaltinamasis galėjo padaryti beveik 130 tūkst. eurų žalą valstybei ir 170 tūkst. eurų – juridiniams asmenims. Nei viena iš šių žalų nebuvo atlyginta.

Dėl neteisėtų veiksmų vykdant ES finansuojamus projektus, atlikus pažeidimų patikrinimus, su direktoriaus vadovaujama asociacija buvo nutrauktos turimos sutartys bei neišmokėta beveik 1 mln. eurų paramos.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.

Bylą nagrinės Kauno apygardos teismas. 

Moteriai kaltinimai pareikšti ir dėl dokumentų klastojimo.

Viena ūkio vadovių, siekdama nuslėpti, kad prekiauja ūkiui priklausančiomis kiaulėmis be jokių apskaitos dokumentų, klastojo tikrus ūkio dokumentus.

„Dvejus metus galimai buvo klastojami važtaraščiai, gyvūnų nurašymo aktai, jų pagrindu surašytos tikrovės neatitinkančios gyvūnų judėjimo ataskaitos“, – rašoma pranešime.

FNTT teigimu, suklastotus duomenis moteris teikė nieko apie nusikalstamas veikas nežinančiai ūkio buhalterei.

Įtariama, kad per dvejus metus moteris fiziniams ir juridiniams asmenims pardavė 718 kiaulių ir už tai gavo per 93 tūkst. eurų, kuriuos pasisavino savo reikmėms.

Byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Už didelės vertės turto pasisavinimą gresia laisvės atėmimas iki dešimties metų. Griežčiausia bausmė už dokumentų klastojimą – laivės atėmimas iki trejų metų.

Pirmadienį Panevėžio apygardos teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje trys panevėžiečiai: D. B. (41 m.), A. B. (33 m.) ir G. R. (36 m.) kartu su Kybartų pataisos namuose bausmę atliekančiu D. Š. (36 m.) kaltinami dėl sukčiavimo ir nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų legalizavimo.

Vyrai kaltinami tuo, kad vadovaujami Kybartų pataisos namuose atliekančio bausmę D. Š., 2013 metais subūrė organizuotą asmenų grupę, pranešė teismas.

Jos nariai, panaudodami kenkėjišką programinę įrangą (kompiuterinius virusus), neteisėtai, apgaulės būdu perimdavo Norvegijoje veikiančių bankų klientų elektroninius duomenis.

Pasinaudoję šiais duomenimis, kaltinamieji pervesdavo Norvegijos įmonių pinigines lėšas į tam tikras banko sąskaitas Lietuvoje, kur jas išgrynindavo, o po to legalizuodavo ir pasisavindavo.

Kaltinamiesiems pareikštas civilinis ieškinys dėl beveik 250 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimo.

Pirmame teismo posėdyje išklausyti proceso dalyvių prašymai, apklaustas vienas kaltinamasis ir du liudytojai.

Kitas posėdis vyks gruodžio 19 dieną.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdos bendrovės direktoriaus, kuris įtariamas apgaule ketinęs gauti daugiau nei 1 mln. litų (290 tūkst. eurų) subsidijų, skirtų darbo vietoms neįgaliesiems įsteigti.

Įtarimai dėl kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo pateikti ir socialinės neįgaliųjų įmonės statusą turinčiai uostamiesčio bendrovei.

Kaip teigia FNTT, surinkta pakankamai duomenų, kad bendrovės vadovas klastojo dokumentus ir juos kartu su paraiškomis darbo vietoms neįgaliesiems įsteigti bei subsidijuoti pateikė Klaipėdos, Alytaus, Šiaulių ir Panevėžio teritorinėms darbo biržoms.

Tyrėjai išsiaiškino, kad teritorinėms darbo biržoms pateiktos paraiškos su tikrovės neatitinkančiais dokumentais. Pagal juos su Klaipėdos bendrove pasirašytos darbo vietų steigimo sutartys subsidijuoti 28 darbo vietų įsteigimą asmenims, kuriems nustatytas iki 55 proc. darbingumo lygis.

Patikrinus kaip įgyvendinama sutartis, nustatyta, kad kai kurie naujai įdarbinti asmenys faktiškai nė dienos nėra dirbę bendrovėje arba dirbo ne sutartyse nurodytose darbo vietose.

FNTT teigimu, pagal pateiktus Darbo biržai suklastotus dokumentus, bendrovė apgaule gavo 595 tūkst. litus (172 tūkst. eurų) subsidijų, o daugiau nei 277 tūkst. litų (80 tūkst. eurų) subsidijų išmokėjimas buvo nutrauktas.

Be to, išaiškinta, kad bendrovės direktorius pasikėsino gauti 128 tūkst. litus (37 tūkst. eurų) dydžio subsidiją iš Alytaus teritorinės darbo biržos, prie paraiškos pridėdamas tikrovės neatitinkančius dokumentus. Nusikalstamos veikos jis nebaigė, nes nauja sutartis pagal teiktą paraišką nebuvo pasirašyta ir subsidija neišmokėta.

Panevėžio apygardos prokuratūra baudžiamąją byla perdavė nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Uostamiesčio verslininkui, apgaule siekusiam gauti valstybės subsidijas, gresia laisvės atėmimas iki trejų metų.

Vaistinės darbuotojai įtariami sukčiavimu ir daugiau nei 50 tūkst. litų siekiančios žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui padarymu, pranešė Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Penktadienį Prienų rajono policijos komisariato gautame rašte nurodoma, kad Prienuose esančio "Nemuno vaistinės" filialo darbuotojai galėjo ligonių kasoms pateikti apmokėti daugiau vaistų ir medicinos priemonių nei buvo gauta.

Dėl tokiu būdu valstybei padarytos 50 tūkst. 324 litų žalos į policiją kreipėsi pati "Nemuno vaistinė".