Lesinti – iki pavasario

Pasak ornitologo, biologo dr. Broniaus Šablevičiaus, paukštelius reikėtų pradėti lesinti paspaudus šaltukui ir pasnigus. Iki tol laukiniai paukščiai kuo puikiausiai susiranda maisto patys. Pradėjus lesinti per anksti, paukšteliai pripranta prie lengvo „grobio“ ir nebesistengia maisto susirasti kitur.

„Jeigu dar nepradėjote lesinti paukštelių, siūlyčiau luktelti iki pirmojo šaltuko. Auksinis ruduo baigėsi visai neseniai, tad maisto paukščiams gamtoje dar tikrai yra. Vis dėlto, žinau, kad dalis žmonių paukščius pradeda lesinti jau rudenį, nes įrengus lesyklėles prieš langus, jiems labai smagu stebėti gyvąjį televizorių. Jei jau pradėjote lesinimo procesą, svarbu to nenustoti daryti iki pat pavasario, kadangi paukščiai labai pripranta prie lesyklos ir joje neradę maisto gali žūti – atkreipė dėmesį biologas. – Pradėti lesinti paukščius niekada nėra vėlu. Tad net jei pavėlavote atidaryti lesyklėlių sezoną, drąsiai galite paukštelius imti lesinti antroje žiemos pusėje. Papildomi maisto resursai jiems padės iškęsti ilgas žiemos naktis ir šaltį. Tik nepamirškite, kad pradėję tai daryti, turėsite lesinimą tęsti iki pavasario.“

Geriausias delikatesas – sėklos

Dr. B. Šablevičiaus teigimu, mūsų lesinami paukščiai yra grūdlesiai ir mėsėdžiai. Tad puiki idėja juos pavaišinti įvairiomis sėklomis, ypač tiks saulėgrąžos. Jos turėtų būti neišgliaudytos, nes paukšteliai mėgsta sėklas išlukštenti patys. Jei turite lesyklą, tikriausiai jau pastebėjote, kad zylėms patinka pasiimti vieną sėklelę, ją nusinešti į medį ir ten išlukštenti bei sulesti branduolį. Grūdlesiams paukščiams labai patiks ir kruopos, ypač soros.

Mėsėdžiai paukščiai, pavyzdžiui, zylės gamtoje renka vabzdžius. Pastarųjų nelikus, šiuos paukštelius galima pamaloninti lašinukais, kurie turėtų būti nesūdyti ir be raumens – gryni, balti. Tiesa, lašinukus labai mėgsta ir geniai, kurie atskridę į lesyklą gali išvaikyti mažus paukštelius, o patys pavogti lašinių gabalėlį ir nuskristi. Tad lašinius geriausia pririšti ant tvirtos virtuvės ar prikalti.

„Į lesyklėles jokiu būdu negalima dėti maisto atliekų, tarkime, supelijusios duonos ar batono. Pelėsio prisilesę alkani paukšteliai gali sunegaluoti. Paukščiams neduokite ir sūraus fermentinio sūrio, tačiau varškės sūrio pasiūlyti galima, nes jame nėra druskos. Tinka ir varškė, kurią paukšteliai galėtų pamažu lesti. Vis dėlto, joje yra nemažai vandens, tad esant šaltukui ji gali sušalti ir sukietėti. Todėl varškė tinka tik vyraujant pliusinei temperatūrai“,  – perspėjo jis.

Apsauga nuo balandžių

Biologas šypsosi, kad žmonėms patinka įsirengti lesyklėles prieš savo langus, nes tai – lyg gyvasis televizorius. Smagu ir miela stebėti atskrendančius ir sėklytes snapeliais gliaudančius žvirblius, zyles, sniegenas, žaliukes, svilikus ir kitus paukštelius. 

Vis dėlto, į lesyklas atskrenda ir didesni paukščiai, kurių lesinti nereikia – balandžiai, kėkštai. Įlindę į lesyklėlę, jie gali išvaikyti mažuosius paukštelius ir viską sulesti. Todėl ornitologas pataria lesyklėlėse įrengti užtvaras ar mažesnius plyšelius. Pro juos į vidų negalės patekti stambūs paukščiai, o mažiukams bus patogu įskristi ir išskristi. Tokio tipo lesyklėles ypač mėgsta žvirbliai.

Vandens paukščių – nepenėti

Dr. B. Šablevičius perspėja, kad ne visus paukščius galima lesinti. Pavyzdžiui, nereikėtų penėti vandens paukščių. Apie tai daug rašoma ir kalbama, tačiau vis dar atsiranda žmonių, kurie gailėdami ančių ar gulbių, šiems paukščiams iš tikrųjų daro meškos paslaugą.

„Vandens paukščiai yra migruojantys, tad atšalus orams jie turi visas galimybes išskristi žiemoti į šiltesnes šalis. Tačiau nuolat lesinami žmonių, jie nebesiruošia niekur skristi ir tampa priklausomi nuo lesintojų. Šiems nustojus tai daryti, paukščiai būna pasmerkiami žūčiai. Jau yra susidariusios vietinės populiacijos, kurios visiškai nebeskrenda į šiltus kraštus ir savo jaunikliams nebeparodo migracijos kelių. Pavyzdžiui, Kauno mariose daug paukščių pasilieka žiemoti ir laukti, kada kas nors atneš maisto – paaiškino ornitologas. –  Deja, kad ir kiek tai aiškintum, vis tiek atsiras vandens paukščius lesinančių žmonių. Jeigu jau penite antis ar gulbes, bent jau netrupinkite joms duonos gaminių, nes paukščių skrandžiai labai sunkiai juos virškina. Geriausia antis ar gulbes šerti grūdais. Juos reikėtų paberti krante, kur labai seklus vanduo, kadangi grūdai skęsta.“

Lesykla paukščiams bent 4–5 mėnesiams taps viso gyvenimo centru, todėl jau dabar turime apsispręsti, kur ir kokią lesyklą įrengti, kokius lesalus paukščiams pilti.

Prie lango, turėklo, namo sienos tvirtinama lesykla turėtų būti lengva, deranti prie aplinkos, geriausiai medinė. Kieme, ypač uždarame, apsuptame medžių ar gyvatvorės, statoma didelė lesykla. Ji gali būti su stogeliu, tačiau puikiai tiks ir be stogo įrengta lesykla – paprasta, plokščia, su krašteliais. Nuo jos gali tekti kasdien valyti sniegą, tačiau be to neapsieisime ir prižiūrėdami kitokias lesyklas. Plati ir atvira lesykla patraukli daugeliui paukščių, pavyzdžiui, juodagalvei sniegenai, svilikui, čimčiakams, šiauriniams kikiliams, startoms.

Lesyklas galima gaminti iš plastmasinio vamzdžio (ar butelio) – jos patraukliausios įprastoms uoksinėms rūšims ir nepasiekiamos kėkštui, riešutinei, kitiems varniniams paukščiams bei stambesniems geniams. Kai kas lesyklai panaudoja tuščią kartoninę pieno pakuotę, kuri, nors ir nėra graži, tačiau savo funkciją atlieka. Svarbiausia – nepamiršti šių pakuočių surinkti atėjus pavasariui ar joms suirus žiemą.

Labai naudinga paukščių lesinimo aikštelė. Nuvalytoje bent 4 kv. m aikštelėje pilamos pabiros, surinktos žolių sėklos, žiemą šis maistas paįvairinamas saulėgrąžomis. Tokioje aikštelėje mėgsta lankytis daugelis atvirus plotus mėgstančių paukščių, kai kada net kurapkos.

Paukščių lesalas turi būti kuo natūralesnis, nesupelijęs, nesugedęs, be jokių prieskonių ar priemaišų. Daugelis paukščių mielai lesa pakabintus riebalus.

Paukščių lesykla – lyg įžadai sparnuočiams, kad jais rūpinsimės iki pavasario. Tačiau nepamirškime, kad pripratę prie mūsų teikiamos pagalbos, paukščiai jos tikėsis visada, primena Aplinkos ministerija.

Norint, kad paukščiai priprastų ir žinotų, kur ieškoti lesalo atšalus, jau vertėtų įrengti lesyklas. Vis dėlto su lesalu svarbu nepersistengti, pastebi gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

„Atsižvelgiant į dabartinius orus, tikrai atrodo, kad žiemos gali ir nebūti, bet, nežiūrint to, daugelis gyvūnų jau atkeliavo prie mūsų namų. Zylės barbena į langą, kai kurie žvėrys irgi arčiau namų susirinko“, – sako S. Paltanavičius. Tad kyla logiškas klausimas: ar jau įrengti lesyklą ir lesinti paukštelius? 

Gamtininko žodžiais, persistengti nereikėtų – šiandien paukšteliams globos dar nereikia. „Tačiau yra kitas dalykas: būtų naivu tikėtis, kad tą dieną, kai bus 15 laipsnių šalčio, mes iškelsim lesyklą ir iš karto paukščiai atskris“, – tikina S. Paltanavičius. Pasak jo, paukščiams taip pat reikia priprasti, taip pat reikia sužinoti, kur yra lesalo bei patikėti gerais žmonių norais, todėl lesykla prie namų jau turėtų būti.

„Tačiau dabar iškėlus lesyklą, lesalo reikia įberti tik mažą saujelę, kad paukščiai atskristų ir surastų, o natūralaus lesalo jiems dar pakanka soduose, parkuose ir kitur“, – tvirtina gamtininkas.

Anot jo, žmonių mielaširdystė kartais atsigręžia prieš paukščius. Tipiškas pavyzdys – gulbės ir antys, kurios čia pat prie mūsų namų – miestuose, upėse, upeliuose – visą laiką laukia žmonių.

„Žmonės geri, ateis, atneš palesins, ir bus galima to tikėtis“, – apie paukščių elgesį kalba S. Paltanavičius.

Gamtininko teigimu, tokie paukščiai jau sugadinti, nes tą dieną, kai staiga atvės, šalta bus ir paukščiams, ir žmonėms, žmonės nebeateis, ir paukščiai atsidurs labai keblioje situacijoje.

Daugelis paukščių dėl nuolatinio lesinimo prarado veržimąsi skristi ir ieškoti žiemaviečių, todėl, kai tik pasirodys pirmasis ledas, paukščiai ežeruose, tvenkiniuose, ypač – gulbės, snūdriuos ant jo, tupės ir neskris.

„Tada žmonės puola, skambina, klausia, kodėl nieko nedarote, negelbstite. Jie pamiršta, kad visą vasarą tuos paukščius lesino ir atpratino nuo keliavimo. Nereikia tuo metu jų lesinti, reikia, kad jie praalktų, pakiltų ir skristų“, – įspėja S. Paltanavičius.