Pranešimas apie gaisrą Ukmergės gatvėje esančiame name buvo gautas po 18 val.

Atvykę ugniagesiai rado bute degantį elektrinį paspirtuką, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Apdegė paspirtukas, du kvadratiniai metrai sienos, medinis stalas, užuolaidos, trūko balkono durų stiklas.

Gaisras buvo užgesintas parankinėmis priemonėmis.

Bute dūmų detektoriaus nebuvo.

Ugniagesiai sako, kad viena pagrindinių tokių gaisrų priežasčių – elektros instaliacijos arba ličio baterijos avarinis darbo režimas. Paspirtuko varomoji jėga, arba „širdis“, yra elektros energija, ji kaupiama ličio baterijose.

Jeigu paspirtukas užsidega įkrovimo metu, tuomet jo gesinti vandeniu negalima. Nebent prieš pradedant gesinti jis išjungiamas iš elektros tinklo.

Jeigu paspirtukas užsidegė patalpoje, pasak ugniagesių, pirmiausia, jeigu yra galimybė, reikia išjungti jį iš elektros tinklo ir kviesti ugniagesius gelbėtojus.

Šiemet paspirtukai jau degė Druskininkuose, Vilniuje, Palangoje.

„Ugniagesiai planavo naudotis keltuvu, kad nereikėtų laužti šarvinių durų, taip pat buvo praviras langas, bet juo naudotis neprireikė. Žmogus grįžo, atrakino duris ir įleido ugniagesius“, – kalbėjo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas Renaldas Nacickas.

Gaisras Panevėžyje buvo likviduotas. Didelių nuostolių nepatyrė nei savininkas, nei kaimynai. Nors trūko labai nedaug, nes kraunamas elektrinis paspirtukas buvo paliktas labai neatsargiai – ant degaus kilimo.

„Jis buvo kraunamas, įjungtas į elektros tinklą, o po juo buvo degi medžiaga – kilimas. Akumuliatorius sprogo ir kilimas užsidegė“, – tęsė R. Nacickas.

Ugniagesių teigimu, jų praktikoje paspirtukas užsidega pirmą kartą. Kokios to priežastys – aiškinamasi.

Specialistų nuomone, gaisro priežastimi galėjo būti arba kroviklis, arba paspirtuko baterija.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Dažnai genda ir net užsidega. Tokios pačios situacijos buvo ir su riedžiais, kuomet dėl nekokybiško akumuliatoriaus namuose užsidegdavo ir kildavo gaisras“, – pasakojo meistras Donatas Čepė.

Patarimas – žinoti, ką perki ir kraunamo paspirtuko nepalikti namie be priežiūros.

„Jeigu baterija 100 proc. pakrauta, ji gali užsiliepsnoti. Geriausiai, saugant baterijas, pakrauti 40–50 proc., tada jas galima saugiai palikti“, – tęsė D. Čepė.

Ugniagesių duomenimis, bute užsidegęs kraunamas paspirtukas įgytas per Aplinkos apsaugos ministerijos akciją, per kurią savininkas atsikratė savo seno taršaus automobilio ir gavo kompensaciją elektriniam paspirtukui arba žaliajai susisiekimo priemonei. Laimei, ji nepridirbo daugiau taršos, nes jei ne kaimynai, ugnies padaryti nuostoliai daugiabutyje galėjo būti didžiuliai.

„Ši lengva, pakartotinai įkraunama ir galinga baterija dabar naudojama visur, pradedant mobiliaisiais telefonais ir baigiant nešiojamaisiais kompiuteriais bei elektriniais automobiliais. [Baterija] taip pat gali saugoti reikšmingą saulės ir vėjo energijos kiekį, sudarydama sąlygas visuomenei be iškastinio kuro“, – paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija.

„1991-aisiais į rinką pirmą kartą patekusios ličio baterijos iš pagrindų pakeitė mūsų gyvenimus“, – sakoma pranešime. Jame priduriama, kad jos yra „nepaprastai naudingos žmonijai“.

Laureatai po lygiai pasidalys premijos pinigus – 9 mln. Švedijos kronų (833 tūkst. eurų).

97 metų J. Goodenoughas yra seniausias per visą istoriją Nobelio chemijos premijos laureatas.

„Twitter“ nuotr.

Trijulei premiją įteiks Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustafas) per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.

Pernai ši premija atiteko amerikiečiams Frances Arnold (Fransis Arnold) ir George'ui P. Smithui (Džordžui P. Smitui) bei britui Gregory P. Winteriui (Gregoriui P. Vinteriui), kurie pasirėmę evoliucijos principais – genų pokyčiu ir selekcija – sukūrė baltymus, pritaikomus įvairiausių medžiagų gamybai.

F. Arnold buvo tik penkta moteris, gavusi šį prestižiškiausią chemijos apdovanojimą nuo 1911 metų, kai buvo pagerbta Marie Curie (Mari Kiuri).

Taikos premija – penktadienį

Šiemetinis Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko ląstelių reakciją į deguonį tyrinėjantiems mokslininkams britui Peteriui J. Ratcliffe'ui (Piteriui Dž. Ratklifui) ir amerikiečiams Williamui G. Kaelinui (Viljamui Dž. Kilinui) bei Greggui L. Semenzai (Gregui L. Semenzai).

Antradienį buvo paskelbti fizikos premijos laureatai. Jais tapo trys Visatos evoliuciją tyrinėjantys mokslininkai: JAV ir kanadiečių fizikas Phillipas Jamesas Edwinas Peeblesas (Filipas Džeimsas Edvinas Piblsas), šveicarų astrofizikas Michelis Mayoras (Mišelis Majoras) ir šveicarų astronomas Didier Queloz (Didjė Kelo).

Ketvirtadienį bus apdovanoti net du Nobelio literatūros premijos laureatai, nes praėjusių metų premijos paskyrimas pirmą kartą per 70 metų buvo atidėtas kilus priekabiavimo skandalui.

Tarp pretendentų gauti Nobelio literatūros premijas minimi kanadiečių poetė Anne Carson (En Karson), Kenijos rašytojas Ngugi Wa Thiong'o (Ngugis Va Tiong'as), rumunų poetas ir romanistas Mircea Cartarescu (Mirčia Kerteresku) ir lenkų rašytoja Olga Tokarczuk (Olga Tokarčuk).

Penktadienį veiksmas persikels į Oslą, kur bus paskirta Nobelio taikos premija. Lažybininkai prognozuoja, kad ji atiteks 16-metei klimato aktyvistei iš Švedijos Gretai Thunberg (Gretai Tunberg).

Pirmadienį, spalio 14-ąją, paaiškės paskutinis, ekonomikos premijos laureatas.

Tokie elektros srovės šaltiniai galėtų patenkinti ištisų kvartalų ar net miestų poreikius, būtų be galo svarbūs atsinaujinančios energetikos plėtrai, prisidėtų užtikrinant energetinį saugumą stichinių nelaimių ar kibernetinių atakų atvejais, rašoma pranešime spaudai.

„Mūsų kuriamas naujos kartos elektrocheminis srovės šaltinis – natrio jonų vandeninės baterijos – yra saugesnė ir švaresnė technologija nei šiuolaikinės ličio jonų baterijos, nes, visų pirma, skirtingai nuo ličio jonų, tai vandeninės sistemos, kuriose nenaudojami savaime užsiliepsnojantys skysčiai. Todėl naudojant tokias baterijas negrėstų savaiminiai užsidegimai ar sprogimai, kurie kai kada nutinka ličio baterijų atveju. [...] Siekiame, kad mūsų kuriamos baterijos, pavyzdžiui, palyginus jas su panašių parametrų JAV kompanijos „Tesla“ gaminamomis stacionariomis ličio jonų sistemomis, būtų apie 50 procentų pigesnės ir tarnautų 50 procentų ilgesnį laiką“, – sako FTMC Elektrocheminės medžiagotyros skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. L. Vilčiauskas, prieš pusmetį  grįžęs į Lietuvą iš Teksaso universiteto Ostine, kur vykdė podaktarines studijas.

Tame pačiame universitete daktaro disertaciją apgynusi Sh. Stauffer studijų metu bendradarbiavo su ličio jonų baterijų išradėju prof. Johnu Goodenoughu, šiuo metu ji taip pat dirba FTMC Elektrocheminės medžiagotyros skyriuje. Mokslininkės teigimu, jų kuriama naujos kartos technologija nesieks visiškai pakeisti ličio baterijų, nes tai vargu, ar įmanoma dėl besiplečiančios ličio baterijų masto ekonomijos, be to, natrio vandeninės baterijos dėl savo specifikos negali būti naudojamos nešiojamuosiuose įrenginiuose ar elektromobiliuose. Tačiau naujoji technologija turėtų puikiai pasiteisinti kaip stacionarus elektros kaupiklis – kaip saugesnė, patikimesnė ir pigesnė alternatyva jau esamoms technologijoms.

Šiuo metu dr. Sh. Stauffer ir dr. Linas Vilčiauskas vykdo mokslinius tyrimus, kurdami ir vystydami naujos kartos baterijų technologijas, kartu su mokslo, energetikos ir verslo atstovais jie derasi dėl bendrų projektų ir finansavimo šaltinių. Vienas iš svarbiausių šiandienos uždavinių yra pritraukti valstybės ir privačių investuotojų dėmesį – skaičiuojama, kad iki 2022 metų stacionarių elektros srovės šaltinių poreikis pasaulyje išaugs net penkis kartus.

Planuojama, kad iki masinės gamybos projekto įgyvendinimas užtruks 1,5 metų ir kainuos apie 2 mln. eurų.

"Pasaulyje energijos kaupimo sistemų poreikis didžiulis - išmaniųjų ličio baterijų rinka, kaip prognozuojama, augs dešimtadaliu kasmet", - dienraščiui teigė "Energus" ir "Energus Group" vadovas Povilas Šidlauskas.

Jo teigimu, šiuo metu rinkai kuriami keletas mobilių sprendimų. Projektui tikimasi dalinio Europos Sąjungos finansavimo, vyksta derybos su rizikos kapitalo fondais.

"Energus Power Solutions" yra antrinė energijos taupymo sprendimų bendrovės "Energus" įmonė.

Dienraštis teigia, jog elektros energijos kaupimo sistemos artimiausiais metais turėtų tapti paklausios.

BNS primena, kad nuo lapkričio įsigaliojo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai, kuriais pagerintos sąlygos savo reikmėms elektrą gaminantiems vartotojams.

Energetikos ministerija sieks, kad iki 2020 metų jų skaičius išaugtų 100 kartų - nuo 350 iki34 tūkst.

„Tai panašus produktas, kokį JAV gamina „Tesla Motors". Tiesa, ji gamina galutinį produktą - elektromobilius, o mes - išmaniąsias energijos kaupimo sistemas. Dvejus metus kūrėme technologiją, o prieš pusmetį pradėjome pardavimą“,- sakė „Energus Group“ vadovas Povilas Šidlauskas.

Tačiau kol kas technologijos proveržį stabdo bene 4 kartus didesnė kaina, palyginti su standartiniais švino sprendimais. Kad ją atpigintų, įmonė ieško partnerio, su kuriuo galėtų investuoti į našią, efektyviai veikiančią gamyklą. Preliminariu vertinimu, jai prireiktų daugiau kaip 5 mln. eurų. Tokia gamykla galėtų parduoti 0,5 mln. sistemų per metus.