„Pavieniai gaisro židiniai gesinami“, – naujienų agentūrai AFP sakė ugniagesių departamentas ir pridūrė, kad trijuose didžiausiuose Rodo, Korfu ir centrinėje Graikijoje kilusiuose gaisruose, privertusiuose bėgti tūkstančius žmonių, nėra aktyvios ugnies.

Nepaisant to, šiose trijose vietovėse atsargumo sumetimais vis dar dislokuota daugiau kaip 460 ugniagesių, teigė departamentas.

„Kol pagrindiniai incidentai nebus patikrinti, tol pajėgos nebus mažinamos“, – nurodė pareigūnai.

Dvi savaites trunkantys gaisrai, kuriuos lėmė karštis, sausra ir stiprus vėjas, sukėlė chaosą įtempto vasaros turizmo sezono įkarštyje Graikijoje.

Iš Rodo salos viešbučių ir kaimų pabėgo apie 20 tkst. lankytojų bei vietinių gyventojų. Dar šimtai žmonių buvo evakuoti iš Korfu ir kitų vietovių.

Atėnų observatorijos skaičiavimais, gaisrai nusinešė mažiausiai penkių žmonių gyvybes ir išdegino beveik 50 tūkst. hektarų miškų ir augmenijos.

Kol pagrindiniai incidentai nebus patikrinti, tol pajėgos nebus mažinamos.

Antradienį du pilotai žuvo, kai jų gaisrą gesinęs lėktuvas sudužo Eubojos saloje, o dar trys apdegę kūnai buvo rasti per gaisrus Eubojoje ir netoli Voloso uostamiesčio pramoninės zonos centrinėje Graikijoje.

Šie gaisrai taip pat sukėlė politinį spaudimą konservatyviai ministro pirmininko Kiriako Micotakio (Kyriakos Mitsotakio) vyriausybei, kuri buvo perrinkta vos prieš mėnesį.

Penktadienį iš pareigų atsistatydino piliečių apsaugos ministras, paaiškėjus, kad jis atostogavo šaliai kovojant su miškų gaisrais.

Daugiau nei 10 dienų šį mėnesį Graikijoje tvyrojo, kaip sako kai kurie ekspertai, ilgiausia liepos mėnesio karščio banga per pastaruosius dešimtmečius.

Temperatūra, kuri šią savaitę siekė 46 laipsnius Celsijaus, pradėjo mažėti.

Nacionalinis orų prognozuotojas EMY pranešė, kad šeštadienį temperatūra neviršys 37 laipsnių Celsijaus, tačiau teigė, kad vėjo gūsiai gali siekti 60 kilometrų per valandą.

Šią savaitę gaisrai taip pat įsiplieskė Kroatijoje, Italijoje ir Portugalijoje, o Alžyre per didelius karščius, dėl kurių kraštovaizdis tapo sausas, ugnis nusinešė 34 gyvybes.

Kol magistralėje A1 vyko gesinimo darbai, Klaipėdos kryptimi buvo visiškai sustabdytas eismas. Po to viena juosta eismas atnaujintas.

Ugniagesių atstovai portalui kauno.diena.lt teigė, kaip kad matyti ir filmuotoje medžiagoje, liepsnos buvo apėmusios ir kabiną, ir puspriekabę.

Žinių apie vairuotojo būklę kol kas nėra.

Policijos turimais duomenimis, gaisras jau stabilizuotas. 

Vienas didelių gaisrų tos dienos popietę kilo Kretingos pakraštyje, kitas įsiplieskė Klaipėdos priemiestyje – Ketvergiuose.

Tądien, 15.45 val., ugniagesiams pranešta, kad Kretingsodyje liepsnoja pastatas, kuriame veikė penki vieno garažo dydžio autoservisai.

Kai atvyko ugniagesiai, mūrinis, vieno aukšto statinys šiferiu dengtu stogu buvo apimtas liepsnos.

Iš vieno garažo pavyko išstumti automobilį "Volkswagen Golf", bet jo salonas išdegė, sudegė ir dvi mašinos padangos.

Ugnis sunaikino viduje likusių automobilių "Audi A6" ir "Opel Zafira" degiąsias dalis.

Aprūko visos patalpos ir autoserviso įranga, nudegė du trečdaliai stogo dangos.

Apdegė prie pastato stovėjusio automobilio "Citroen C5" priekinis žibintas ir veidrodėlis.

Nukentėjo greta buvusios pavėsinės langas. Aprūko ir šalimais esančio namo fasadinė siena.

Į Ketvergius ugniagesiai išskubėjo prieš pat 17 val. Kai jie atvyko į įvykio vietą, medinis pastatas buvo visas apimtas ugnies.

Jame buvo įrengta pirtis ir garažas. Maždaug pusė jų išdegė. Sudegė ir palėpėje sukrauti namų apyvokos daiktai.

Gesindami liepsną ugniagesiai suliejo pirties patalpas, aprūko jos sienos ir lubos, apdegė pastato fasadas.

Gelbėtojai abu gaisrus gesino apie tris valandas.

Skambinta iš pravažiuojančio automobilio.

Į įvykio vietą nedelsiant išsiųstos trys autocisternos iš arčiausiai esančių Jonavos rajono ugniagesių komandų. Ir pulta skambinti „Achemos“ dispečerei – siekiant išsiaiškinti, kokias pajėgas dar atsiųsti iš Kauno.

Dispečerė paaiškino, kad pilietiškas asmuo užfiksavo technologinį procesą amoniako korpuso fakele atšaldant degiklius.

Po šio patikslinimo ne tik visi šiąnakt budėję Kauno ugniagesiai gelbėtojai liko savo komandose, bet ir atšauktos į „Achemą“ išsiųstų jų kolegų iš Jonavos rajono pajėgos.

Apie 17.30 ugniagesiams pranešta apie gaisrą Gobergiškėje, kur iš gyvenamojo namo rūsio veržėsi dūmai.

Gaisras kilo mūrinio namo rūsyje įrengtoje katilinėje. Ugnis sunaikino šioje patalpoje sudėtus namų apyvokos daiktus ir malkas. Nuo liepsnos apsilydė vandens akumuliacinė talpa, nudegė vamzdžių apšiltinimo medžiaga, aprūko rūsio patalpos, bet namas liko sveikas.

Po kelių valandų, 21.20 val., Priekulės ir Klaipėdos rajono ugniagesiai skubėjo į Derceklius. Tuo metu liepsnos jau naikino malkinę ir gyvenamojo namo kampą.

Gaisro metu apdegė ir aprūko malkos, lentos, padangos, įrankiai skirti žemės ūkio darbams. Apdegė keli vaismedžiai, išdužo šiltnamio langai. Gerokai nukentėjo ir namas, apdegė ir aprūko viena namo siena, išdužo langai, durys.

Ugniagesiai nuardė dalį stogo dangos, priestato lubų ir sienų apdailos.

Į gaisro vietą skubėjo ir greitosios medicinos pagalbos medikai, sodybos šeimininkus ištiko šokas.

Abiejų gaisrų priežastys dar tiriamos.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pernai per aštuonis mėnesius gaisruose žuvo 51, šiemet – 57 žmonės, iš jų du vaikai. Šiemet dėl neatsargaus rūkymo gaisruose žuvo 26 žmonės. Dar dešimt žmonių žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi ir tiek pat dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, gedimų.

"Kadangi didžioji dalis gaisrų aukų žūsta gyvenamojoje aplinkoje, departamentas pastaruosius keletą metų daugiausia dėmesio skyrė gaisrų prevencijai gyvenamajame sektoriuje, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. – Nors jau keletą metų galioja reikalavimas gyvenamuosiuose būstuose įsirengti autonominius dūmų detektorius, ne visi gyventojai jo paiso. Šiemet iš 57 gaisrų, kuriuose žuvo žmonės, tik trijų namuose buvo įrengti autonominiai dūmų detektoriai. Didžioji dauguma jų neturėjo."

Pasak A.Gudžiausko, ypač sudėtinga prisibelsti į socialinės rizikos grupės žmonių sąmonę: "Pagrindinės žūčių gaisruose priežastys – neatsargus rūkymas ir neatsargus elgesys su ugnimi rodo nepakankamą gyventojų saugos kultūrą. Dažniausiai gaisruose žūsta gyventojai, nelinkę laikytis elementarių saugumo taisyklių. Be to, šie metai buvo sudėtingi ir dėl COVID-19 iššūkių. Tai, kad didžioji dauguma gyventojų karantino metu daugiau laiko praleido namuose, irgi turėjo įtakos žuvusiųjų skaičiaus padidėjimui. Todėl norime dar kartą paraginti gyventojus nelaukti nelaimės, o kuo greičiau įsigyti dūmų detektorius, kurie gali padėti išgelbėti gyvybę ir turtą."

Šiemet iš 57 gaisrų, kuriuose žuvo žmonės, tik trijų namuose buvo įrengti autonominiai dūmų detektoriai.

Šiemet kilo šeši gaisrai, kuriuose žuvo po du šalies gyventojus. Miestuose žuvo penkiolika, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 42 žmonės.

Gaisrų metu gyvenamosios paskirties pastatuose šiemet žuvo 46 gyventojai, trys žmonės žuvo pagalbinio ūkio paskirties pastatuose, vienas – degant sodo nameliui, dar trys – apleistuose pastatuose, keturi – statybiniuose vagonėliuose.

Šešiolika gyventojų žuvo Kauno apskrityje, vienuolika – Vilniaus, septyni – Alytaus, po šešis – Klaipėdos ir Šiaulių, keturi – Panevėžio, trys – Utenos, du – Telšių, po vieną – Marijampolės ir Tauragės apskrityse.

Daugiausia žmonių žuvo antradieniais ir trečiadieniais (po vienuolika gyventojų). Tamsiuoju paros metu (nuo 22 val. iki 8 val.) gaisruose žuvo 29 gyventojai. Tragiškiausios mėnesio dienos – 5-oji, 11-oji, 16-oji, 17-oji ir 19-oji (ugnis pasiglemžė po keturias žmonių gyvybes). Gaisruose žuvo 39 vyrai, vienuolika moterų, o septynių žmonių tapatybė nenustatyta. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 60 metų.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 76 gyventojus.

Trečiadienį kelios minutės po vidurnakčio Melnragėje, Molo gatvėje gyvenanti moteris iš pažįstamo žmogaus sužinojo, kad liepsnoja jos durų kilimėlis prie lauko durų. Moteris peršoko per liepsną ir suskubo gesinti ugnį.

Kiek anksčiau ji pastebėjo, kad prie jos durų papilta kažkokio skysčio, bet nesitikėjo, kad jis netrukus bus padegtas.

Į įvykio vietą atskubėjo ne tik ugniagesiai, bet ir policininkai. Pareigūnai Melnragėje lankėsi ir trečiadienį ryte. Jie pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Neabejojama, kad incidentą sukėlė piktavalis asmuo. Policininkai ieško įvykio liudininkų ir tikisi, kad pati būsto šeimininkė galės nurodyti, kas galėjo jai linkėti nemalonumų.

Ugniagesiams apie gaisrą pranešta ketvirtadienį prieš vidurdienį, sakė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovai.

Kaip teigė Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacijų vadovas, gaisrą gesino penkios autocisternos, kitų gyvenviečių ugniagesių pagalbos nebuvo kviesta.

Dumpių regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne gaisras kilo vakariniame šlaite, kuris gerai matomas nuo Šilutės–Palangos kelio.

Atvykus ugniagesiams-gelbėtojams, atvira liepsna sąvartynas liepsnojo 100 kvadratinių metrų plote. Liepsnojo ir atskiri židiniai.

Tikėtina, kad gaisro priežastis – savaiminis užsidegimas dėl sąvartyno gilumoje vykstančių atliekų irimo procesų.

Tyčinio padegimo versija atmetama, esą svetimi asmenys į teritoriją patekti negali. Tai esą tipinė sąvartynų problema: per pastarąjį pusmetį Lietuvoje dėl tos pačios priežasties liepsnojo Panevėžio, Šiaulių, Alytaus regionų sąvartynai.

Pradžioje informuota, kad ketvirtadienį apie 14 val. gaisras Dumpių sąvartyne užgesintas. Vis dėlto saugumo sumetimais ugniagesių ekipažas sąvartyne budėjo visą naktį.

Prevenciškai ant degusio sąvartyno šlaito dar buvo pilamas vanduo iš teritorijoje esančių priešgaisrinių rezervuarų.

Budėjimas vyko iki penktadienio ryto. Pilnas incidento likvidavimas vyko beveik parą. Išdegė beveik 200 kvadratinių metrų plotas.

Ugniagesiams apie gaisrą pranešta 11.41 val. Kaip teigė Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacijų vadovas, gaisrą gesino penkios autocisternos, kitų gyvenviečių ugniagesių pagalbos nebuvo kviesta.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovai pranešė, kad Dumpių regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne gaisras kilo vakariniame šlaite, kuris gerai matomas nuo Šilutės-Palangos kelio.

Numanoma gaisro priežastis – savaiminis užsidegimas dėl sąvartyno gilumoje vykstančių atliekų irimo procesų.

Tai tipinė sąvartynų problema: per pastarąjį pusmetį Lietuvoje dėl tos pačios priežasties liepsnojo Panevėžio, Šiaulių, Alytaus regionų sąvartynai.

KRATC informavo, kad apie 14 val. gaisras Dumpių sąvartyne užgesintas.

Prevenciškai ant degusio sąvartyno šlaito dar buvo pilamas vanduo iš KRATC teritorijoje esančių priešgaisrinių rezervuarų. Dėl saugumo ateinančią naktį viena ugniagesių mašina liks budėti sąvartyne – jei atsinaujintų gaisro židinys, kad iškart būtų galima jį užgesinti.

Antradienio naktį 3.45 val., suliepsnojo vasarnamis Klaipėdos priemiestyje, Klipščių kaime. Medinis karkasinis vieno aukšto statinys sudegė visiškai.

Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai įtaria, kad pastatas buvo padegtas.

Klaipėdos miesto policininkai taip pat pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl padegimo.

Vasario 1-osios vakare uostamiesčio Technikos gatvėje ugnis pagadino dalį automobilio „Audi 100“ priekinės panelės.

Mašinos savininkas pareiškė patyręs 500 eurų žalą.

Pareigūnai aiškinasi, kas abiem atvejais turėjo piktumo nukentėjusiųjų atžvilgiu.

Įstatymas už turto sunaikinimą ar apgadinimą padegant numato baudą, laisvės apribojimą ar net laisvės atėmimą iki penkerių metų.