Latvijos pasienyje pirmadienį užsieniečiai sieną nelegaliai bandė kirsti penkis kartus, Lenkijos pareigūnai į šalį sekmadienį neįleido 66 migrantų.

Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti daugiau nei 500 neteisėtų migrantų. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista beveik 20 tūkstančių. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą. 

VSAT teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Kaip teigiama pirmadienį išplatintame Teisingumo ministerijos pranešime, Lietuva remia šią iniciatyvą, nes veikdamas karo zonoje Prokuroro biuras gali geriausiai užtikrinti įrodymų rinkimo kokybę ir jų patikimumą, veiksmingą bendradarbiavimą su Ukrainos teisėsaugos institucijomis.

Konferencijoje dalyvaujančios teisingumo viceministrės Gabijos Grigaitės-Daugirdės teigimu, siekiant užtikrinti efektyvią TBT veiklą, būtinas glaudesnis valstybių bendradarbiavimas, didesnis jų finansinių ir žmogiškųjų išteklių indėlis.

„Lietuva buvo pirmoji valstybė, kuri prasidėjus agresijai prieš Ukrainą kreipėsi į TBT, taip pat visada rodė lyderystę skiriant papildomą finansinę ir kitą paramą šiam teismui. Susitelkimas duoda akivaizdžių rezultatų: pirmieji arešto orderiai jau išduoti, bet sustoti negalime tol, kol visi siaubingus karo nusikaltimus Ukrainoje įvykdę asmenys bus nuteisti“, – pranešime cituojama ji.

Pasak ministerijos, konferencijos metu taip pat bus aptartas tarptautinių nusikaltimų tyrimas Ukrainoje, esminiai TBT poreikiai ir iššūkiai siekiant greito ir veiksmingo tyrimo.

Taip pat pirmadienį įvyko dvišalis Lietuvos ir Jungtinės Karalystės delegacijų susitikimas, jo metu aptarti specialaus tribunolo agresijos nusikalimui prieš Ukrainą steigimo bei dėl šalių bendradarbiavimo nuteistųjų perdavimo srityse klausimai.

TBT pagal Lietuvos pareiškimą praėjusių metų kovą pradėjo tyrimą dėl situacijos Ukrainoje.

„Lietuva 2022 metais skyrė 100 tūkst. eurų finansavimą ir delegavo nacionalinį ekspertą-tyrėją į Ukrainos situacijos tyrimo grupę. Šiais metais Lietuva taip pat skyrė papildomus 100 tūkst. eurų. Be to, Lietuva greitu metu ketina išsiųsti tyrėjų komandą padėti TBT biurui Kyjive“, – nurodoma pranešime.

Praėjusią savaitę TBT išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimo – neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos. Orderis šiuo pagrindu išduotas ir Rusijos vaikų teisių apsaugos kontrolierei Marijai Lvovai-Belovai.

Dangaus kūnai: saulė teka 6.22 val., leidžiasi 18.31 val. Dienos ilgumas 12.09 val.

Mėnulis (delčia) teka 6.28 val., leidžiasi 16.35 val.

Vardadieniai:

Filomenas, Irmgarda, Irmantas, Tautvilė, Žygimantas

Datos:

Žemės diena

Pavasario lygiadienis

Pasaulinė burnos sveikatos diena

Frankofonijos diena

Tarptautinė laimės diena

1336 — gindamiesi nuo kryžiuočių ir nenorėdami pasiduoti gyvi susidegino Pilėnų gynėjai.

1948 — komunistinė Lietuvos administracija priėmė nutarimą dėl kolūkių organizavimo Lietuvoje.

1980 — gimė krepšnininkas Robertas Javtokas.

1989 — gamybinio susivienijimo „Azotas“ (dabar AB „Achema“) rezervuare Jonavoje įvykus sprogimui išsiliejo apie 7500 tonų skysto gryno amoniako. Tai didžiausia Lietuvos pramoninė avarija, dėl kurios septyni žmonės žuvo ir dar tūkstančiai žmonių.

2011 — Kaune, savo bute, mirė žinomas televizijos laidų vedėjas Aurimas Dautartas.

Kovo 20-oji pasaulio istorijoje:

1727 — mirė britų mokslininkas seras Isaacas Newtonas (Izaokas Niutonas).

1815 — Napoleon Bonaparte (Napoleonas Bonapartas) įžengė į Paryžių.

1828 — gimė norvegų poetas ir dramaturgas Henrik Johan Ibsen (Henrikas Johanas Ibsenas). Mirė 1906 m.

1933 — naciai Dachau vietovėje įkūrė pirmąją koncentracijos stovyklą.

1995 — sektantai Tokijo (Japonija) metro paskleidė nuodingas sarino dujas, nuo kurių žuvo 13 ir apsinuodijo dar keli tūkstančiai žmonių.

2010 — Pekiną užklupo smėlio pūga: tūkstančiai tonų smėlio, audros vėjų atnešto iš vidurio Kinijos dykumų, nuklojo Pekino gatves, kurios tapo geltonai oranžinėmis.

2010 — Islandijoje išsiveržęs Eijafjadlajokudlio ugnikalnis trims mėnesiams smarkiai sutrikdė oro keliones visoje Europoje.

2011 — Italija pagerino anksčiau Rumunijai priklausiusį pasaulio rekordą, kai mėsininkų komanda pagamino ilgesnę nei pusės kilometrų kiaulienos dešrą.

2012 — vokiečių režisierius Heiner Goebbels (Heineris Gėbelsas) už savo novatoriškumą muzikinio teatro srityje gavo Norvegijos tarptautinę Ibseno premiją — prestižiškiausią teatro apdovanojimą pasaulyje.

2016 — Barackas Obama (Barakas Obama) tapo pirmuoju prezidentu nuo 1928-ųjų, apsilankiusiu Kuboje.

2021 — Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erddoganas) pareiškė, kad šalis traukiasi iš Stambulo konvencijos, turinčios padėti išgyvendinti smurtą prieš moteris ir smurtą artimoje aplinkoje. Oficialiai šį žingsnį Turkija įgyvendino liepos 1-ąją.

Kovo 20-oji šou pasaulyje:

1961 — gimė aktorius John Clark Gable (Džonas Klarkas Geiblas) — žymaus Holivudo aktoriaus, filmo „Vėjų nublokšti“ žvaigždės Clark Gable (Klarko Geiblo) vienintelis sūnus.

1969 — Gibraltare susituokė John Lennon (Džonas Lenonas) ir Yoko Ono (Joko Ono).

1970 — David Bowie (Deividas Bouvis) vedė Angel Barnett (Andželą Barnet).

2006 — Niujorko nekilnojamo turto magnatas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) penktą kartą tapo tėvu — jo trečioji žmona Melania (Melanija) pagimdė berniuką.

Tai numatantis planas penktadienį pristatytas per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) surengtą pasitarimą.

„Institucijos atėjo su aiškiu, konkrečiu planu, dabar jį įgyvendinsime“, – po jo žurnalistams sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Bus kuriami kontrmobilumo priemonių parkai, tai yra vietos, kur bus sutelktos kontrmobilumo, fortifikacinės priemonės, tai yra tie patys ežiai, kitos galimą priešo judėjimą ribojančios fizinės priemonės. Jau planuojami pirkimai, jie yra daromi“, – teigė jis.

Institucijos atėjo su aiškiu, konkrečiu planu, dabar jį įgyvendinsime.

NSGK narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius tame pačiame pasitarime minėjo, kad būtina pasiruošus turėti prieš pėstininkus naudojamos pjaunamosios vielos, vadinamosios koncertinos, technikai stabdyti skirtų prieštankinių ežių, bangolaužių.

Anot jo, fortifikacijai taip pat gali būti naudojami statybiniai blokai, dideli akmenys, rąstai, kiti panašūs daiktai ar konstrukcijos.

Be to, reikalingos prieštankinės ir kryptinės minos, sprogdinimo medžiaga ir įranga.

Naudos įvairias lėšas

Parkus įkurti planuojama maždaug per metus. Tai kainuos 18 mln. eurų, tačiau į šią sumą neįeina karinių priemonių – minų, torpedų, raketinių sistemų – įsigijimas.

Šiam tikslui planuojama naudoti įvairių institucijų lėšas, iš gynybos biudžeto asignavimų bus perkamos tik karinės priemonės. Tačiau turtą valdys kariuomenė, nes ji spręs, ką, kur, kada reikia panaudoti.

„Parkai bus tose savivaldybėse, kur arčiau pasienio. Tai nebus didelės teritorijos, tai kompaktiškos vietos“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pasak NSGK vadovo, šios priemonės leis atgrasyti priešą ir modeliuoti šalies gynybą.

L. Kasčiūnas teigė, kad kalbama tik apie mobilias kontrmobilumo priemones.

Šios priemonės bus laikomos minėtuose parkuose, o esant reikalui, numatytos vietos ir objektai, kur, kokias priemones, kada reikia panaudoti.

Komiteto vadovas pabrėžė, kad šie fortifikaciniai sprendiniai taip pat yra suderinti su kariuomenės veiksmais.

„Jei naudoji tam tikrus fortifikacinius sprendinius, juos turi dengti ugnimi. Kai kam atrodė, kad siūlome tik išmėtyti tas priemones ir tiek. Dabar susikalbėjome, kad kalbame viena kalba“, – penktadienį žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Anot jo, plane numatyta ir Klaipėdos jūrų uosto gynyba. Jame yra ir melioracijos griovių gilinimas tam tikrose vietovėse, naujų miško alėjų formavimas, kitos priemonės.

Įstatymo projektas liks stalčiuje

Įgyvendinti kontrmobilumo priemonių planą žadama pasitelkti ne tik kariuomenę, bet ir civilines įstaigas, pavyzdžiui, Susisiekimo, Aplinkos, Žemės ūkio ministerijas.

„Visi jie bus įtraukti įgyvendinant tą planą. Pagal tam tikrą sritį bus ir atsakinga institucija, bet viskam vadovaus Nacionalinis krizių valdymo centras“, – aiškino L. Kasčiūnas.

Seimo narys pripažino, kad jo parengtas Lietuvos kontrmobilumo priemonių prie ES išorės sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi įrengimo įstatymo projektas kol kas liks gulėti stalčiuje.

„Nemanau, kad šią minutę reikalingas įstatymas. Bet jis gulės pas mane stalčiuje“, – teigė NSGK pirmininkas.

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas žurnalistams sakė, pagrindinė jo vadovaujamo centro užduotis – suderinti institucijų veiksmus, nusistatyti tam tikrus veikimo būdus ir atsakomybes.

„Svarbiausia – suderinti iš kariuomenės kylančius poreikius ir tam tikrus veiksmus, kurie vykdomi civilinių institucijų“, – tvirtino jis.

V. Vitkausko teigimu, kalbant apie gynybą, būtina suderinti mobilumą ir kontrmobilumą, tai yra tuo atveju, kai reikia priimti atvykstančius partnerius, mobilumas turi būti maksimalus, o kai reikia atremti priešą, jį stabdyti, naudojant tą pačią infrastruktūrą.

„Turi būti labai aiškus modelis, kada įjungiame vieną mechanizmą, kada – kitą. Dėl to reikalingas lankstumas, aiškumas. Tas priemones, kurias pasiūlėme plane, įgyvendinti reikia kuo greičiau ir užtikrinti paskui visą vadovavimo grandinę, kada, kokiame etape aktyvuojame konkrečią priemonę“, – sakė jis.

V. Vitkauskas taip pat akcentavo, jog įgyvendinant minėtą planą labai svarbu „karinį komponentą integruoti su civiliniu komponentu“.

Efektyvumą parodė Ukraina

Pasak A. Pociaus, karas Ukrainoje parodė, kokį svarbų vaidmenį vaidina vietoje ir laiku panaudos kontrmobilumo priemonės.

„Karas Ukrainoje jau parodė per visą tą laikotarpį pradedant ne nuo praėjusių metų, bet nuo 2014-ųjų, kad fortifikacijos priemonės dar yra efektyvios stabdant priešo pajėgas. Tokių inžinerinių konstrukcijų tikslas – stabdyti, blokuoti, nukreipti ir skaldyti priešo pajėgas, jas kanalizuoti reikiama kryptimi, ten, kur galima įrengti priešo naikinimo vietas, kurios turi būti suderintos su gamtinės sąlygomis ir taip toliau“, – pasakojo atsargos generolas.

Jis pabrėžė, kad Lietuvai reikia ne stacionarių, o mobilių fortifikacijų, tai yra priemonių, kurias galima paruošti iš anksto ir panaudoti esant reikalui.

„Reikia nustatyti labiausiai tikėtinus priešo priartėjimo kelius (...), nustatyti labiausiai tikėtinus priešo veiksmų eigos variantus, kur naikinsi priešą, tada išdėstyti ginklų sistemas, suplanuoti ir integruoti inžinerines kliūtis“, – aiškino buvęs kariuomenės vadas.

Anot jo, naudojant kontrmobilumo priemones didelį reikšmę turi ir gamtinės sąlygos.

„Apie 30 proc. mūsų teritorijos yra nepraeinamos, tai yra pelkės, miškai, vandens telkiniai ir pan. Tas vietoves galima gražiai integruoti į gynybinius planus“, – sakė A. Pocius.

Jis taip pat akcentavo jūrų uosto gynybą.

„Iš karo Ukrainoje matome, kaip svarbu ginti uostą. Odesos uostą Rusijos kariuomenė planavo užimti labai greitai, bet dėl labai gerai įrengtos kranto gynybos, turimų priešlaivinių tam tikrų raketinių sistemų, tas planas Rusijos kariuomenei nepasisekė.

Kalbant apie priemones, kurių ir mums reikėtų įsigyti, aišku, tai kainuoja pinigus, tai – įvairūs jūrinių minų tipai, plūduriuojančios, ant dugno gulinčios torpedos su judesio davikliais, distanciniu būdu valdomos ir t. t.“, – vardijo buvęs kariuomenės vadas.

Pasak jo, neužtenka parengti planą ir įsigyti priemonių, reikalingos ir treniruotės, kaip visa tai panaudoti.

„Kiekvienas kariuomenės padalinys turi įvertinti vietovę, numatyti galimus priešo judėjimo kelius. Aišku, visa tai turi būti derinama su mūsų sąjungininkais, kurie yra čia, turi būti integruoti planai į teritorinės gynybos planus ir kiekvienas teritorinis vienetas, kuris atsakingas už savo ruožą, turi gerai įsivertinti. Čia jau ir komendatūros turi turėti savo užduotis. Inžinerinės technikos kariuomenė tiek neturės, bet ją galima panaudoti iš savivaldybių paėmus ekskavatorius, kranus, buldozerius“, – aiškino A. Pocius.

Vėliau tai tapo pavyzdžiu visai išeivijai, kad lemiamais momentais galima vienybė, į šalį padedant savo ambicijas ir partinius įsitikinimus, siekiant bendro tikslo – laisvės Lietuvai.

Pirmasis pasaulinis karas ir Rusijos valdžios pasitraukimas iš krašto 1915-aisiais davė impulsą ne tik Lietuvos, bet ir išeivijos lietuviams dėti pastangas atkurti savo valstybę. JAV lietuvių vadai savo veiklą sutelkė į dvi svarbiausias kryptis: skelbti straipsnius Lietuvos valstybės atkūrimo tema ne tik lietuviškoje, bet ir angliškoje spaudoje, ir bandyti užmegzti ryšius su JAV valdžios struktūromis, siekiant būsimai nepriklausomai Lietuvai gauti materialinės paramos ir pripažinimą.

Pavojų lietuvių tautai Europoje, kad Lietuva vėl bus prie kažko prijungta, jautė ne tik išeivijos lyderiai, bet ir eiliniai lietuviai.

Pastebimas iki tol neregėtas tautinis išeivijos pakilimas, nuoširdus JAV lietuvių siekis aukotis. Atsiranda viltis sugrįžti į laisvą Lietuvą. Karo laikotarpis Amerikos lietuviams svarbus ir dėl to, kad tuo metu galutinai susiformavo jų ideologinės srovės (katalikai, tautininkai ir socialistai), buvo dedami pagrindai bendriems veiksmams siekiant savo senajai Tėvynei nepriklausomybės.

Nepaminėta Taikos programoje

1918 m. pradžioje pirmą kartą įvyko tai, ko siekė visi JAV lietuvių išeiviai, kurių tuomet buvo apie 700 tūkst.: išeivijos dvi įtakingiausios ideologinės srovės – katalikai ir tautininkai – pagaliau nusprendė politinėje plotmėje veikti išvien. Jos jau buvo susitelkusios į politines organizacijas: katalikai turėjo sukūrę Amerikos lietuvių tarybą, o tautininkai – Amerikos lietuvių tautinę tarybą.

Tad kas galiausiai paskatino, kas tapo pirmuoju postūmiu JAV lietuvių vadams ryžtis siekti vienybės? Tai buvo JAV prezidento Woodrow Wilsono 1918 m. sausio 8 d. paskelbta 14 punktų Taikos programa, kurioje JAV lietuviai taip ir nerado Lietuvos vardo. Lenkija buvo, o Lietuva – ne! Tarp išeivių kilo didelis triukšmas.

Pavojų lietuvių tautai Europoje, kad Lietuva vėl bus prie kažko prijungta, jautė ne tik išeivijos lyderiai, bet ir eiliniai lietuviai. Ir iš visų lietuvių telkinių į Vašingtoną pasipylė protesto telegramos ir įvykusių susirinkimų rezoliucijos. Masinis sujudimas vertė išeivių sroves ir jų vadovus glaudžiau telktis.

Socialistų sprendimas

Sausio pabaigoje ir vasario pradžioje vyko derybos tarp katalikų, tautininkų ir socialistų atstovų. Nuspręsta šaukti Seimą, kartu susitarus, kad Seime nė viena pusė nekels tokių klausimų, kuriems bus priešiška kuri nors ten dalyvaujanti srovė. Taigi, buvo paskelbta, kad 1918 m. kovo 13–14 d. Niujorke bus šaukiamas Visuotinis lietuvių seimas. Norėta, kad suvažiavę JAV lietuvių delegatai viešai pareikštų, jog lietuvių išeivija nori matyti Lietuvą kaip nepriklausomą valstybę. Kartu buvo parengtas bendras JAV lietuvių atsišaukimas į visuomenę, sudarytos Seimo sušaukimo ir rezoliucijų parengimo komisijos.

Tačiau į Niujorką sutiko atvykti tik katalikų ir tautininkų delegatai. Socialistai atsisakė ir savo spaudoje pradėjo griežtai kritikuoti Seimą ir raginti kitus jame nedalyvauti. Kodėl? Socialistai laikėsi internacionalizmo dvasios – jiems buvo svarbesni JAV lietuvių darbininkų glaudūs ryšiai su kitų tautų ir šalių darbininkais, jų kova su vadinamąja buržuazija.

Šio judėjimo atstovai pasisakė už „laisvą Lietuvą, surištą federacijos ryšiais su proletarine Rusijos valstybe“. Kartu jie pasisakė prieš katalikų ir tautininkų siekiamą, kaip socialistai įvardijo, „buržuazijos valdomą Lietuvą“. Todėl JAV lietuviai socialistai ir atsisakė dalyvauti Seime.

Kitų srovių spaudoje toks socialistų atsisakymas buvo įvertintas kaip joks praradimas išeivijai, nes kairieji nebuvo Lietuvos nepriklausomybės šalininkai. Taigi, katalikai ir tautininkai vieni pradėjo rinkti savo delegatus į Seimą.

Susitarimo kelių paieškos

Seimui Niujorke buvo išnuomota didžiulė prestižinė „Madison Square Garden“ teatro salė, kur, oficialiais duomenimis, susirinko 1 101 delegatas, tačiau iš tiesų – daugiau kaip 1 200, kadangi dalis nebuvo tinkamai užsiregistravę. Apie du trečdalius jų atstovavo katalikiškoms organizacijoms, vienas trečdalis – tautininkams. Dar keliasdešimt atvykusių buvo JAV lietuviai socialistai, nepaklusę savo vadovams.

Seimas prasidėjo iškilmingai. Jį atidarė katalikų delegatas Julius Kaupas, būsimasis JAV lietuvių atstovas Lietuvos Steigiamajame Seime; sekretoriavo laikraščių redaktoriai Leonardas Šimutis ir Juozas Širvydas.

Kiekviena srovė paskyrė ir savo kalbėtojus: katalikams atstovavo Jonas Miliauskas ir kunigas Jonas J. Jakaitis, o tautininkams – Matas J. Vinikas ir advokatas, redaktorius Bronius K. Balutis. Virė diskusijos. Kilusius nesklandumus pavyko įveikti ir Seimas baigė darbą nesuiręs.

Po daugelio metų L. Šimutis prisiminė, kad nors Seime katalikai turėjo daugumą, „tačiau, toji dauguma, siekusi įtraukti į bendrą darbą Lietuvai laisvinti visus patriotingus lietuvius, nesiėmė diktuoti mažumai. Ji ieškojo susitarimo kelių ir juos surado“.

Reikalavimas JAV prezidentui

Seimo delegatai priėmė dvylika svarbių rezoliucijų. Viena svarbiausių – nepriklausomybės Lietuvai reikalavimas. Jau pirmoje rezoliucijoje, skirtoje prezidentui W. Wilsonui, kaip mažų tautų užtarėjui, pasveikinti, reiškiamas JAV lietuvių noras matyti „visiškai nepriklausomą Lietuvos tautą“.

Antroje, pačioje svarbiausioje, rezoliucijoje „Dėl Lietuvos nepriklausomybės“ Seimas nutarė „Kreiptis į Amerikos Suvienytų Valstijų Prezidentą ir į visas talkininkaujančias bei neutralias valstybes ir reikalauti pripažinti: I) Kad Lietuvos plėtojimuisi reikalinga sudaryti nepriklausomą demokratiškai sutvarkytą valstybę etnografinėmis ribomis su būtinai reikalingomis ekonominiam gyvenimui korektyvomis. II) Kad Lietuvos Neprigulmybę užtikrintų taikos kongresas, kuriame turi dalyvauti ir Lietuvos atstovai. III) Visus šiuos nutarimus tinkamai perduoti mažųjų ir pavergtųjų tautų užtarėjui aukštai gerbiamajam mūsų Prezidentui Woodrow Wilsonui ir visoms talkininkaujančioms bei neutralioms pasaulio šalims“.

Rezoliuciją Seimas priėmė vienbalsiai. Šie nutarimai buvo svarbi JAV lietuvių politinė parama Lietuvos Tarybai Vilniuje ir Tarybos vasario 16 d. paskelbtam Lietuvos nepriklausomybės aktui, apie kurį Seimo delegatai greičiausiai nieko nežinojo arba tuo metu dar nesugebėjo jo įvertinti. Tai iš dalies iliustruoja to meto JAV lietuvių laikraščių analizė. Apie Vasario 16 d. aktą spauda prabilo tik gegužės–birželio mėnesiais.

Kitos priimtos svarbesnės rezoliucijos: „Dėl Lietuvos atstovybės Taikos konferencijoje“, „Rezoliucija dėl valdžios formos“, „Dėl pabėgėlių sugrąžinimo ir Lietuvos atstatymo“, „Rezoliucija apie atsinešimą į kaimynines tautas“, „Dėl lietuvių žemės“ ir kt.

Pirmoji atstovybė

Iki Visuotinio lietuvių seimo Niujorke politinį darbą katalikai ir tautininkai dirbo atskirai. Dabar buvo nutarta politinį Lietuvos laisvinimo darbą dirbti kartu. Seimo antrą dieną tautininkų delegatas, savaitraščio „Lietuva“ redaktorius Bronius K. Balutis pristatė rezoliuciją apie bendrą Pildomąjį Komitetą.

Tekstas skambėjo taip: „Amerikos Lietuvių Visuotinas Seimas nutaria, kad Lietuvai neprigulmybę išgauti ir kituose išlaukinės lietuvių politikos klausimuose, Amerikos Lietuvių Taryba ir Amerikos Lietuvių Tautinė Taryba turi išrinkti bendrą Pildomąjį Komitetą, kuris pildytų abiejų Tarybų bendrus nutarimus. To Pildomojo Komiteto buveinę ir narių skaičių nutars pačios Tarybos“.

Deja, tas bendras politinis organas – Vykdomasis (Pildomasis) komitetas – galutinai susiformavo tik spalio 29 d. Vašingtone Lietuvių informacijos biuro patalpose, kuris veikė nuo 1917 m. ir buvo katalikų finansuojamas. Vykdomojo komiteto pirmininku paskirtas Tomas Norus-Naruševičius, sekretoriumi – kunigas Jonas Žilius, nariais – Jonas Šliūpas ir Kazys Česnulis. Jie visi turėjo gyventi Vašingtone.

Vėliau komitetą papildė šie nariai: tautininkai Matas Vinikas, Juozas Širvydas, Jonas Liūtas ir Anicetas B. Strimaitis, katalikai Julius Kaupas, Balys Mastauskas, Jonas Lopatto ir Leonardas Šimutis, kurie jau galėjo gyventi savo vietovėse. Lietuvių informacijos biuras veikė ir toliau. Jam ir toliau vadovavo Julius Bielskis.

1918 m. pabaigoje, pirmasis Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje Jurgis Šaulys įgaliojo Vykdomąjį komitetą laikinai atlikti Lietuvos neoficialios atstovybės funkcijas. Taigi, Vykdomasis komitetas ne tik JAV lietuvių, bet ir Lietuvos Vyriausybės vardu įvairiais klausimais kreipdavosi į JAV valdžios įstaigas, informuodavo amerikiečių visuomenę, nuolat primindavo Lietuvos pripažinimo būtinumą. 1919 m. pabaigoje atvykusi Lietuvos Vyriausybės delegacija perėmė Vykdomojo komiteto funkcijas savo žinion, paliekant jos narius toliau dirbti Lietuvos valstybei.

Prezidentas Gitanas Nausėda perdavė Airijos kolegai Michaelui D. Higginsui (Maiklui D. Higinsui) nuoširdžią pagarbą ir linkėjimus, o airiams – palinkėjo sėkmės, visokeriopos gerovės ir klestėjimo.

Prezidentūros išplatintame pranešime teigiama, jog šalies vadovas pažymėjo šalių bendradarbiavimą Europos Sąjungoje (ES) ir tarptautinėse organizacijose, taip pat ryšius kultūros, švietimo ir mokslo, prekybos srityse. Prezidentas akcentavo, kad valstybės turi daug galimybių ir toliau plėsti bendradarbiavimą gyvybės mokslų, lazerių, finansinių technologijų, inžinerijos bei turizmo sektoriuose.

Prezidentas taip pat dėkojo už lietuvių kalbos įtraukimą į Airijos mokyklose mokomų užsienio kalbų sąrašus.

„Skiriame ypatingą dėmesį mūsų diasporos veiklai ir švietimui, todėl vertiname lietuvių vaikams suteiktą galimybę mokytis gimtosios kalbos mokyklose“, – rašoma G. Nausėdos sveikinime.

Jis pabrėžė vertinantis Airijos paramą Ukrainai.

„Esu tikras, kad ir toliau aktyviai teiksime visokeriopą paramą Ukrainai ir sieksime agresorės Rusijos atsakomybės“, – teigiama jame.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikinime Airijos Senato Pirmininkui Jerry Buttimeriui (Džeriui Batimeriui) bei Asamblėjos Pirmininkui Seanui O'Fearghailui (Šonui O'Firgailui) linkėjo didžiausios sėkmės kartu su piliečiais kuriant šalies ateitį.

„Malonu pasidžiaugti nuolatiniu Airijos parlamento dėmesiu ne tik savo šalies žmonėms ir tradicijoms, bet ir lietuvių bendruomenei. Labai vertiname stiprius abiejų parlamentų ryšius. Esu įsitikinusi, kad parlamentinis dialogas svariai prisidės prie tolesnės Lietuvos ir Airijos bendradarbiavimo plėtros“, – sakoma parlamento pirmininkės sveikinime.

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė Airijai linkėjo gerovės bei klestėjimo.

„Priimkite pačius nuoširdžiausius Lietuvos Vyriausybės ir Lietuvos žmonių sveikinimus Šv. Patriko – Airijos nacionalinės dienos proga. Labai vertinu mūsų tautų draugystę ir tikiuosi, jog mes toliau bendradarbiausime stiprinant tarpvalstybinius ryšius, kurie grindžiami bendromis vertybėmis“, – sakoma Vyriausybės vadovės sveikinime.

„Rusija tęsia iš anksto suplanuotą karą prieš Ukrainą, todėl labai svarbu, jog ES ir visas demokratinis pasaulis išliktų vieningas ir padarytų viską, ką gali, kad padėtų Ukrainai apginti savo teritoriją ir mūsų visų demokratiją“, – pažymi premjerė.

„Ačiū Lietuvos Seimui, kad patvirtino rezoliuciją, įvardijančią Rusijos privačią karinę bendrovę „Wagner“ teroristine organizacija“, – tviteryje rašė A. Jermakas.

„Kiti turėtų sekti šiuo pavyzdžiu. Nusikaltėliai ir turi būti vadinami nusikaltėliais“, – pridūrė jis.

Seimo priimtoje rezoliucijoje rašoma, kad nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios pernai vasarį „Wagner“ samdiniai vykdo „sistemingus, sunkius agresijos nusikaltimus – žudo ir kankina civilius Ukrainos gyventojus, bombarduoja gyvenamuosius namus ir kitus civilinius objektus, – kurie prilyginti terorizmui“.

Dokumente „Wagner“ taip pat įvardyta šešėliniu Rusijos galios įrankiu.

„Wagner“ samdiniai šiuo metu Ukrainoje bando užimti Bachmuto miestą.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Estijoje matoma ta pati problema – gyventojai finansinių žinių turi daugiau nei galimybių jas pritaikyti.

„Akivaizdu, kad net ir turėdami daug žinių, galimybių jas įgyvendinti daugelis neturi. (...) Jeigu kalbėtume apie kaimynines Latviją ir Estiją, tai lygiai tas pats – žinių daugiau nei gebėjimų“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė

Finansų indekso skalėje Lietuva surinko 51 balą iš 100, Latvija – 44, o Estija – 50. Švedija įvertinta 71 balu.

J. Cvilikienės teigimu, tyrimo metu buvo tikrinamos tiek žmonių finansinės žinios, tiek jų pačių savęs vertinimas.

Akivaizdu, kad net ir turėdami daug žinių, galimybių jas įgyvendinti daugelis neturi.

„Gyventojų buvo prašoma atsakyti į penkis pasauliniu mastu standartizuotus finansinio raštingumo klausimus, kurie nustatė respondentų finansinių žinių sveikatos lygį. Tuo metu klausimai apie namų ūkių finansų būklę – kasdienių išlaidų balansą, turimas santaupas, finansinį pasirengimą senatvei, skolų lygį – atskleidė respondentų finansinius gebėjimus bei atsparumą“, − aiškino Finansų instituto vadovė.

Anot J. Cvilikienės, trečdalis Lietuvos gyventojų yra finansiškai pažeidžiami, 40 proc. – stabilūs ar stiprūs, o likę 28 proc. patiria iššūkių. Latvijoje 26 proc. gyventojų finansų situacija vertinama kaip finansiškai stabili ar stipri, Estijoje tokių yra 39 procentai.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė sakė, kad vyresnių žmonių finansinės žinios ir galimybės yra geresnės nei jaunų žmonių.

„Visur moterų galimybės ir žinios yra prastesnės negu vyrų. Kas dar akivaizdu, kad kuo vyresni žmonės, tuo jų žinios ir galimybės yra geresnės ir finansinės sveikatos indeksas aukštesnis. Vyresnių nei 60 metų žmonių jis yra pats aukščiausias“, – teigė vadovė.

Moterų finansinių galimybių indeksas siekia 49, o finansinio raštingumo indeksas – 52 balus ir nuo vyrų atsilieka atitinkamai keturiais ir penkiais balais. Vyresnių nei 60 metų žmonių finansinės sveikatos indeksas siekė 55 balus, o jauniausių – 18-29 metų žmonių – 47.

J. Cvilikienė sakė, kad Lietuvai labiausiai reikėtų patobulinti du aspektus – pasiruošimą netikėtumams ir užtikrintumą dėl pajamų senatvėje.

„Finansinės sveikatos indeksas, kad taptų stabilus, tai (svarbu atkreipti dėmesį į – BNS) į dvi labai silpnas vietas Lietuvoje – gyventojų pasiruošimą netikėtumams, finansinio rezervo sukaupimą ir užtikrintumą dėl savo pajamų senatvėje“, – sakė Finansų instituto vadovė.

J. Cvilikienės teigimu, „Swedbank“ šį tyrimą planuoja kartoti kiekvienais metais: „Planas yra matuoti kiekvienais metais, kad matytume, kaip kinta ta mūsų finansinė sveikata“.

Reprezentatyvų Baltijos šalių ir Švedijos gyventojų tyrimą šiemet sausį „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Lietuvoje apklausta 1 tūkst. žmonių nuo 18 iki 75 metų.

Pamenu ir tuometinio Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio pergalingus žodžius jau visai dienai baigiantis, po balsavimo, kad Lietuvos Nepriklausomybės „Aktas priimtas. Sveikinu Aukščiausiąją Tarybą, sveikinu Lietuvą.“ Koks didis džiaugsmas buvo stebėti salėje kylančią trispalvę, girdėti giedamą Tautišką giesmę.

Atrodo, kad tądien pats dangus buvo nusileidęs ant Lietuvos žemės. Nepaisant visų grėsmių – mūsų tautai, su jos išrinktais atstovais priešakyje, pakako drąsos siekti bekompromisės laisvės ir atkurti nepriklausomybę.

Su jokiais kompromisais nesitaikstanti laikysena išgelbėjo Lietuvą. Šiandien ji gelbsti ukrainiečių tautą ginant savo laisvę ir tėvynę nuo Rusijos sukelto karo. Ukrainiečiams jau ne kartą siūlyta susitaikyti su Krymo bei Donbaso praradimu, ieškoti kitų kompromisų taikai pasiekti, tačiau, remiantis ir Lietuvos patirtimi, belieka palinkėti ir toliau būti laisvės bei tiesos pavyzdžiu pasauliui, ir jokiu būdu nenuleisti laisvės kartelės.

Šiandien ir mums patiems verta vėl prisiminti tą drąsą, kuria tądien degėme, nes kyla pagunda leisti laisvės kartelę žemyn jau kitose srityse: dėl šeimos sampratos, siekiant įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę ir ją prilyginti santuokai; dėl gyvybės apsaugos nuo pradėjimo akimirkos iki natūralios mirties – užuot plėtus pagalbos tinklą krizinį nėštumą patiriančioms moterims, joms siūlomas medikamentinis abortas; galiausiai, susiduriame su pagunda legalizuoti narkotines medžiagas, taigi, meluoti sau, o ypač jaunimui, kad jos yra saugios ir plačiajai visuomenei priimtinos. Visa tai daroma prisidengiant laisvės vardu.

Iškovoję laisvę, ir toliau turime kasdien ja rūpintis. Tegyvuoja laisva Lietuva!

Tačiau laisvę atsiedami nuo tiesos ir atsakomybės mes tiesiame kelius į tikrosios laisvės praradimą. Ne chaosas, kai leidžiama viskas, bet kaip tik dieviška prigimtinė tvarka ir tiesa mus išlaisvina nuo mūsų pačių silpnumo, nuodėmės, beprasmybės, ir suteikia gyvenimui prasmės perspektyvą.

2006 m. Popiežius Benediktas XVI kalbėdamas Europos parlamento nariams sakė: „Pagrindinis tikslas, kurio Katalikų Bažnyčia siekia tardama žodį viešojoje arenoje, yra asmens orumo apsauga bei skatinimas, todėl ji sąmoningai skiria ypatingą dėmesį principams, dėl kurių nevalia diskutuoti. Šiandien tarp jų aiškiai išnyra šie: gyvybės nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties apsauga; šeimos natūralios struktūros – kaip santuoka pagrįstos vyro ir moters sąjungos – pripažinimas bei skatinimas ir jos gynimas nuo bandymų padaryti ją teisiškai lygiareikšmę visiškai skirtingoms sąjungos formoms, kurios iš tikrųjų jai daro žalą ir prisideda prie jos destabilizacijos, aptemdydamos jos ypatingą pobūdį bei nepamainomą socialinį vaidmenį; tėvų teisės auklėti savo vaikus apsauga. Šie principai nėra tikėjimo tiesos, net jei jie tikėjimo ir geriau apšviečiami bei patvirtinami; jie įrašyti pačioje žmogaus prigimtyje ir todėl būdingi visai žmonijai. Tad Bažnyčios pastangos juos skatinti nėra konfesinio pobūdžio, bet skirtos visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų religinės priklausomybės. Tokios pastangos juo reikalingesnės, juo labiau šie principai neigiami ar neteisingai suprantami, nes tai yra nusižengimas tiesai apie žmogaus asmenį, rimta žaizda, daroma pačiam teisingumui.“

Nors šie klausimai savo esme nėra išskirtinai bažnytiniai, šiandien Vakaruose Bažnyčia lieka viena paskutiniųjų prigimtinę tvarką drąsiai ginančių tvirtovių, saugančių Vakarų civilizacijos pamatus, jos klasikinę kultūrą, supratimą apie žmogų ir laisvę. Ji primena ir drąsina žūtbūt atsilaikyti prieš bet kokius kompromisus su sąžine ir eksperimentus su laisvės samprata.

2014 m., kreipdamasis į Europos Parlamento narius ir visus europiečius, popiežius Pranciškus perspėjo, kad „reikia būti atsargiems, kad nenupultume į dviprasmybes, kylančias iš žmogaus teisių sąvokos klaidingo supratimo ir piktnaudžiavimo ja. Šiandien reiškiasi tendencija reikalauti vis platesnių individualių teisių – norėtųsi sakyti individualistinių, – slepiančių nuo bet kurio socialinio ir antropologinio konteksto atsietą žmogaus asmenį <…>. Atrodo, kad su teisės sąvoka nebesiejama lygiai tokia pat esminė ir papildanti pareigos sąvoka, todėl individo teises galop imama teigti neatsižvelgiant, kad kiekvienas žmogus yra susijęs su socialiniu kontekstu, kuriame jo teisės ir pareigos yra sujungtos su kitų teisėmis ir pareigomis ir su pačiu visuomenės bendruoju gėriu. Todėl manau, kad šiandien itin svarbu pagilinti žmogaus teisių kultūrą, kuri mokėtų individualų, arba, tiksliau, asmeninį matmenį susieti su bendrojo gėrio matmeniu <…>.  Jei kiekvieno teisė darniai neorientuota į didesnį gėrį, ji galiausiai imama suvokti kaip neribota ir virsta konfliktų bei smurto šaltiniu.“

Apie šią grėsmę ne kartą įspėjo ir Popiežius Benediktas XVI, didžiausiu mūsų laikmečio mąstymo iššūkiu vadinęs reliatyvizmo diktatūrą, kai nebeturime visiems galiojančių moralinių normų ir visiems priimtinos absoliučios tiesos, o taip pat nebepripažįstamas ir tiesos šaltinio – Dievo egzistavimas, todėl tik mes patys sprendžiame apie gėrį ir blogį. Ir visgi, dar neseniai universalus supratimas ir sutarimas, kas yra laisvė, tiesa, gėris mus įkvėpė nepriklausomybės siekiui.

Tegul šiandienos šventė, brangus Kovo 11-osios prisiminimas, įkvepia ir mus nepasiduoti nuleistos kartelės pagundai. Būkime aktyvesni viešojoje erdvėje, politiniame, visuomeniniame gyvenime, aktyviai ir viešai puoselėkime savo pažiūras, liudykime Jėzaus Kristaus šviesą.

Iškovoję laisvę, ir toliau turime kasdien ja rūpintis. Tegyvuoja laisva Lietuva!

„Ukrainos olimpinės šeimos vardu sveikinu jus ir visus Lietuvos žmones su Nepriklausomybės atkūrimo diena.

1990 m. kovo 11-ąją Lietuva tapo pirmąja sovietų respublika, paskelbusia apie atkurtą nepriklausomybę. Pasirinkdami Europą ir tokias vertybes kaip žmogiškumas, orumas ir laisvė, Lietuvos žmonės parodė drąsos, ištvermės ir stiprybės pavyzdį.

Ukrainos olimpinės ir sporto bendruomenės vardu linkiu jums taikos, sėkmės ir pergalių“, – rašo V. Gutcaitas.

Jis taip pat padėkojo Lietuvos olimpinei bendruomenei už palaikymą siekiant, kad karą Ukrainoje sukėlusios Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos, o ne Ukrainos ir ją palaikančių valstybių sportininkų nebūtų 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

„Pasinaudodamas proga, noriu padėkoti LTOK už nuoširdžią draugystę, palaikymą ir solidarumą su Ukrainos žmonėmis. Jūsų pozicija mums labai svarbi ir šioje sunkioje kovoje suteikia stiprybės“, – sakė V. Gutcaitas.

Ukrainos nacionalinio olimpinio komiteto vadovas ir anksčiau kreipėsi į Lietuvos sporto bendruomenę. Vasario pabaigoje vykusios LTOK Generalinės asamblėjos sesijos metu jis atsiuntė vaizdo sveikinimą, dėkodamas Lietuvai už pagalbą ir paramą.

„Esu tikras, mes padarysime viską, kad nepamatytume Rusijos ir Baltarusijos sportininkų Paryžiuje vyksiančiose olimpinėse žaidynėse. Padarysime viską, kad mes, Ukrainos ir Lietuvos sportininkai, iškovotume apdovanojimus ir stovėtume ant pakylos“, – kreipdamasis į LTOK narius kalbėjo V. Gutcaitas.