„Mūsų duomenimis, (įstrigo – BNS) iki šešių tūkstančių. Bet čia yra tie duomenys, kurie buvo pateikti, kuomet kvietėme registruotis ir turėtų būti koreguojami“, – LRT radijui ketvirtadienio rytą sakė ministras.

„Manome, kad iki tūkstančio turėjo grįžti“, – pridūrė jis.

Daugiausia piliečių, anot L. Linkevičiaus, yra Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje. Taip pat apie 1,5 tūkst. žmonių yra ne Europos Sąjungos šalyse, iš kur grįžti sudėtingiau.

Ministras teigia, kad užsiregistravusiųjų, jog negali savo jėgomis grįžti, skaičiai neatitinka realios situacijos, kadangi „registravosi visi, net ir tie, kurie neketino netrukus grįžti, palaukdami palankesnių situacijų keliavimui“, taip pat yra išvykusių piliečių, bet apie tai nepranešusių.

Manome, kad iki tūkstančio turėjo grįžti.

Ministras ragina piliečius suskubti ir registruotis į siūlomus reisus, kadangi ateityje gali nebelikti alternatyvų grįžti į Lietuvą.

L. Linkevičius sako, kad Lenkijai nepraleidžiant per savo šalį lengvųjų automobilių, situacija dėl Vokietijoje įstrigusių Lietuvos piliečių baigia išsispręsti: į Lietuvą praleisti aštuoni autobusų ir mikroautobusų konvojai, keleiviai su automobiliais nukreipiami į Zasnico, Kylio uostus, iš kur vyksta keltai iki Lietuvos arba Latvijos, taip pat iki sekmadienio iš Frankfurto į Vilnių skraidys „Lufthansa“ reisai.

Ministras pabrėžė, kad visiems ES piliečiams, įskaitant ir lietuvius, Varšuvos oro uostas yra atviras tranzitui. Tad, esant reikalui, Lietuvos piliečiai iš kai kurių šalių galėtų parskristi Lenkijos aviakompanijos LOT orlaiviais iki Varšuvos, tuomet suorganizavus komercinius skrydžius grįžti ir į Lietuvą.

Kijeve spalio 24 dieną oficialiai darbą pradėjo šeštadieninė lietuvių mokykla. Penkiasdešimt  į skirtingas amžiaus grupes suskirstytų moksleivių galės mokytis lietuvių kalbos, kultūros ir tradicijų.

„Džiaugiuosi, kad nuo šiol Kijevo lietuviai ir Lietuvos draugai, norintys pažinti mūsų kultūrą, turės galimybę tai padaryti. Tikiu, kad norinčiųjų išmokti mūsų kalbos, susipažinti su lietuvių literatūra, papročiais ir tradicijomis skaičius nuolat augs“, – teigė susirinkusiuosius į atidarymo šventę sveikinęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis.

Kijevo Maironio lietuvių kultūros draugijos ir Lietuvos ambasados Ukrainoje iniciatyva mokyklėlė atkūrė savo veiklą po trejų metų pertraukos. Pamokos joje vyks kiekvieną šeštadienį.

Jos klientų kėdėje žymiausios pasaulio žvaigždės: Uma Turman, Rihanna, Kelly Rowland, Guy Ritchie, jo žmona, Anglijos karalienės draugė, aukščiausi Anglijos parlamento politikai. Ji bendradarbiauja su įtakingiausiais Didžiosios Britanijos mados žurnalais. Tai – nuosavą grožio imperiją Jungtinėje Karalystėje turinti lietuvė Gintarė Lisauskienė.

Prieš 15 metų, būdama vos septyniolikos, lietuvė į Angliją atvyko užsidirbti mokslams. Iš pradžių Gintarė gyveno iš skolintų pinigų. Pirmas darbas — populiariame greitojo maisto restorane, vėliau fabrike. Galiausiai Gintarė tapo namų valytoja. Kartą, išpasakojusi savo svajonę dirbti grožio industrijoje moteriai, kuriai tvarkė namus, išgirdo pasiūlymą: „Eik, mokykis, juk esi jauna!“

Gintarė netrukus pradėjo lankyti manikiūro ir kosmetologijos kursus, kuriuos daugiau nei trejus metus sunkiai derino su darbu. Pabaigusi lietuvė griebė jautį už ragų – pasitikėdama savo jėgoms, įsidarbino gerą vardą turinčiame grožio salone. Paskui išėjo į saloną, esantį viename prabangiausių prekybos centrų Londone, o tada perėjo į grožio saloną pačiame prabangiausiame prekybos centre ,,Harrods“. Ten padirbo vos dvi dienas —  individuali veikla viliojo labiau.

Nepraėjus metams, būdama paprasta manikiūrininkė, moteris pradėjo kurti savo verslą. Lietuvės grožio kompanija prasidėjo nuo trijų žmonių. Šiandien čia dirba per 170 žmonių. „Turime vardą ir gerą reputaciją“, – neslepia lietuvė, vienos didžiausių grožio kompanijų Anglijoje savininkė. Įdarbindama grožio srities specialistes G. Lisauskienė teikia pirmenybę tautietėms ir atvirauja, kad Jungtinėje Karalystėje trūksta gerų kosmetologių.

Lietuvė prisimena niekada nesvajojusi tapti milijoniere ar kurti savo verslo. Jos sėkmės paslaptis – nepraleista nė viena galimybė. O šiandien, gyvendama su vyru Kobhame, prabangiame miestelyje, kuriame treniruojasi pasaulio futbolo žvaigždės, lietuvė juokauja esanti priversta įsižnybti, jog suvoktų, kad tai – jos gyvenimas.

Neįtikėtina sėkmės istorija šį antradienį 19.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ. Reportažus rengia Orijus Gasanovas ir Akvilė Kavaliauskaitė. 

Istoriniame Goa valstijos mieste, šalia didžiausios Indijos katedros, atidengtas paminklinis akmuo Andriui Rudaminai – pirmajam lietuviui, išsilaipinusiam Indijoje.

Ceremonija surengta rugpjūčio 23 dieną, simboliškai pažymint 390-ąsias A. Rudaminos išsilaipinimo Indijoje metines, pirmadienį pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Jėzuitui A.Rudaminai skirtas balto marmuro akmuo iškilo didžiausių Indijoje katalikiškų maldos namų – Sė katedros – kieme. UNESCO saugoma katedra yra Senojoje Goa – mieste, kuris XVI–XVIII amžiuje buvo portugalų kolonijos sostinė.

Atidengdamas paminklą Lietuvos ambasadorius Indijoje Laimonas Talat-Kelpša pabrėžė, kad A.Radaminos asmenybė sujungia praeitį ir dabartį, drąsą ir nuolankumą, Lietuvą ir Indiją.

„Nuo šiol Lietuvių sąmonėje Goa bus ne tik populiarus kurortas, bet ir vieta, kur prasidėjo Lietuvos santykių su Indija istorija“, – teigė ambasadorius.

Jėzuitų misionierius A.Rudamina į Goa atvyko 1625 metų rugpjūčio 22 dieną.

Gimęs Vilniaus apylinkėse, Rudaminoje (pasak kitų šaltinių – Daugėliškyje, Švenčionių apsk.), A.Rudamina baigė Vilniaus jėzuitų kolegiją, vėliau studijavo Vakarų Europoje – Vokietijoje ir Belgijoje. Grįžęs į Lietuvą, 1618 metais pasiprašė į Jėzuitų ordiną. Po poros metų buvo išsiųstas tęsti studijų į Romos jėzuitų kolegiją. 1623-iaisiais jis įšventintas į kunigus.

Visą laiką jautęs pašaukimą vykti į misijas, A.Rudamina šį savo troškimą ne kartą raštu išdėstė Jėzuitų ordino vadovybei, kuri jo prašymą galiausiai patenkino. 1624 metais jis leidosi į Lisaboną, o iš ten 1625 metais pavasarį laivu išplaukė į Indiją, kurią pasiekė po penkių mėnesių kelionės, rugpjūčio 22 dieną.

Indijoje A.Rudamina praleido mažiau nei metus. Susirgęs maliarija, 1626-aisiais buvo perkeltas į švelnesnio klimato šalį – Kiniją, kur misijonieriavo iki gyvenimo pabaigos. Jis mirė 1631 metų rugsėjo 5 dieną Fudžou provincijoje, kur ir palaidotas.

Paminklinis atminimo akmuo pirmajam lietuviui, išsilaipinusiam Indijoje, – tai bendras Lietuvos ambasados Indijoje bei Goa ir Damano arkivyskupijos projektas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė parlamentarų iniciatyvai kitąmet su Seimo rinkimais skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės, bet siūlo balsavimui pateikti kitokį klausimą nei iniciatyvos autoriai liberalai.

Seimas yra pradėjęs svarstyti Liberalų sąjūdžio projektą referendume siūlyti išbraukti Konstitucijos nuostatą, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Aiškindamas minėtą normą, Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad pagal ją draudžiama išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, kurie išvyko į užsienį ir įgavo kitos šalies pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.

Vyriausybės išvadoje, kurią parengė Teisingumo ministerija, teigiama, kad Konstitucijoje panaikinus nuostatą dėl dvigubos pilietybės, „taptų neaišku, ar įstatyme apskritai galima būtų nustatyti dvigubos pilietybės atvejus“. Anot ministerijos, tai galima būtų vertinti ir kaip bendro draudimo turėti dvigubą pilietybę panaikinimą, kas leistų Seimui isiškai neriboti dvigubos pilietybės suteikimo atvejų ir galimybių.

Vyriausybė referendumui siūlo pateikti naują Konstitucijos nuostatą: „Lietuvos piliečiai pagal kilmę, įgiję kitos valstybės pilietybę, išsaugo Lietuvos Respublikos pilietybę. Kiti asmenys negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai, išskyrus įstatymo nustatytus atskirus atvejus“.

„Mūsų siūloma formuluotė suteikia prioritetą Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimui piliečiams, kurie emigruoja į užsienį, ir jų vaikams, kad išliktų ryšiai su viltimi sugrįžti“, - pranešime spaudai teigė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas. Kritikai sako, kad piliečiai gali būti ištikimi tik vienai valstybei ir baiminasi, kad užsienio pilietybių gali siekti tautinės mažumos, o tuo gali pasinaudoti Rusija. Kai kurie politikai siūlo įstatyme numatyti šalis, kurių piliečiai galėtų turėti ir Lietuvos pilietybę.

Pagal įstatymą, Konstitucijos pataisa būtų priimta, jeigu už ją balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę. Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė siūlo supaprastinti reikalavimus referendumui ir prieš jį įteisinti elektroninį balsavimą.

„Aš esu šalininkas, kad referendumai vyktų atskirai nuo Seimo rinkimų, nes tai šiek tiek, sakykime, nukreipia dėmesį nuo pačių rinkimų, tačiau tai priklausys nuo Seimo. Bet aš esu įsitikinęs, kad jeigu toks referendumas vyktų kartu su Seimo rinkimais ir visos politinės partijos agituotų už tą formuluotę bendrai, nebūtų kivirčų, ir jeigu dar pavyktų mums įgyvendinti internetinį balsavimą bent jau gyvenantiems mūsų piliečiams užsienyje, tai sėkmė garantuota“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė J.Bernatonis.

Seimo rinkimai numatomi kitų metų spalio 9 dieną.

Tailando sostinė vis dar mėgina atsigauti po galingo, prieš kelias dienas ją supurčiusio, sprogimo. Teroro aktas gausiai turistų lankomoje Bankoko vietoje pareikalavo kelių dešimčių žmonių gyvybių, dar tiek pat buvo sužeista. Ar nesmogs šis išpuolis Tailando turizmui – svarbiausiam šalies ekonomikos ramsčiui?

„Šis miestas – tikras beprotnamis! Jis gąsdina, vargina, žavi, paperka. Abejingų jam nėra, vieni dienos pabaigoje nekenčia Bankoko, kiti – įsimyli visam gyvenimui“, – šį vakarą LRT laidoje „Gyvenimas“ prisipažins lietuvė Astra Petkūnaitė. Tailando sostinę antraisiais namais ji vadina jau antrus metus.

Vasaros projekto apie kruizą po Azijos šalis kūrėjus 28-erių mergina pakvietė pamatyti tokį Bankoką, kokio įprastai turistai neišvysta. Tiesa, jos pačios pirmoji akistata su „Dievų dvaru rojuje“ vadinamu miestu toli gražu nebuvo maloni. „O Dieve, kur aš papuoliau?! Šioje milžiniškų tarakonų karalystėje tikrai neišgyvensiu“, – apimta panikos pirmąsias savaites sau kartojo lietuvė. Tačiau beveik penkiolika milijonų gyventojų turintis Bankokas jai tapo lemtinga stotele.

Žurnalistė Astra dar prieš kelerius metus sukosi Lietuvos žvaigždžių apsuptyje ir mėgavosi jų kompanija, tačiau vieną dieną viską metė, susikrovė daiktus, kurie tilpo į vieną lagaminą, sėdo į lėktuvą ir patraukė į Aziją. „Bankokas – didelių kontrastų miestas, dar nespėjus nusileisti saulei Tailando sostinė panyra į nuodėmių, paslapčių ir nevaržomų linksmybių šurmulį, prašvitus, tos pačios rankos, kurios darė neteisėtus dalykus, skuba melstis šventiesiems. Prostitucija čia draudžiama, bet ji klesti, už narkotikus baudžiama griežčiau, nei už žmogžudystę, bet kvaišalai karaliauja gatvėse“, – laidos „Gyvenimas“ pakeleive šį vakarą tapsianti A. Petkūnaitė nevynios žodžių į vatą.

Kaip už du tris eurus sukirsti gardžius pietus, taksi pasivažinėti už eurą, o laivu nuplaukti iki norimos vietos – už du? Astra Petkūnaitė negailės patarimų, kaip nebrangiai pažinti Bankoką ir ką čia privaloma išvysti. Ypač įdėmiai lietuvės žodžių turėtų klausyti vyrai: „Oi, kaip skaudžiai jie gali apsirikti ir kaip kartais apsirinka!“ Turtingiausio pasaulio monarcho valdomo Tailando sostinė, anot buvusios žurnalistės, ne veltui vadinama „nusidėjėlių miestu“, čia daug nuotykių, bet daug ir apgaulės. „Matote gražią moterį  –  tai tailandietė moteris, matote labai gražią moterį – tai tailandietis vyras“, –  juokiasi Astra, šį vakarą atskleisianti, kaip atskirti vieną nuo kito.

Septynios intriguojančios valandos Bankoke – LRT televizijos laidoje „Gyvenimas“ jau šį vakarą, 21.00 val. Vedėjas Edvardas Žičkus.

Vyriausybei įgyvendinant lietuvių kilmės ukrainiečių perkėlimo iš karo nualintų Rytų Ukrainos teritorijų programą, artimiausiu metu Vilniuje sutarta apgyvendinti tris šeimas, pranešė Vyriausybės ir savivaldybės atstovai.

„Ruošiame procedūras ir galime pasakyti, kad Lietuvos ambasada Ukrainoje atrinks tris šeimas, kurias perkelsime nedelsiant: sutvarkysime dokumentus, iš pradžių juos apgyvendinsime Druskininkuose, „Dainavos“ poilsio namuose, apgyvendinimas čia truks iki mėnesio“, - BNS sakė vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.

Kaip BNS sakė sostinės vicemeras Gintautas Paluckas, su ministerijų atstovais sutarta, kad šioms šeimoms bus suteikti trys savivaldybės būstai - sprendimą dėl to sostinės taryboje planuojama priimti rugsėjo viduryje.

E.Jankevičiaus teigimu, konkrečios šeimos dar nėra pasirinktos, tačiau tai greičiausiai bus „šeimos su vaikais“, kuriose iš viso gali būti nuo 12 iki 15 žmonių.

G.Paluckas tikino, kad Vilniaus valdžia palaiko tokį Vyriausybės sprendimą, o ateityje galėtų priimti ir gerokai daugiau Ukrainos lietuvių, tačiau tam turėtų būti numatytas papildomas finansavimas.

„Šiuo metu dar laukiame konkrečios informacijos, kokia šeimų sudėtis, kad galėtumėme svarstyti konkrečius pasiūlymus. Jei neklystu, visos šeimos - iš Donbaso regiono. Kol yra trys šeimos, mes esame pajėgūs tai padaryti. Būtumėme galbūt pajėgūs gal ir dešimt šeimų priimti, bet jei bus kelios dešimtys ar keli šimtai, reikėtų išsamiau šnekėti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl finansavimo“, - tvirtino vicemeras.

Vyriausybė apgyvendinti Lietuvoje nuo karo kenčiančius lietuvių kilmės ukrainiečius iš Donecko ir Luhansko sričių bei Rusijos aneksuoto Krymo nusprendė liepos pabaigoje. Dar iki Vyriausybei patvirtinus šią programą, sostinės taryba liepos viduryje nusprendė suteikti 33 kvadratinių metrų ploto būstą Lazdynuose lietuvių kilmės Ukrainos pilietei Irynai Skrebutenas bei jos nepilnametei dukrai.

Iš viso Ukrainoje yra apie 10 tūkst. lietuvių kilmės asmenų. Oficialiai registruotų Lietuvos piliečių yra apie 1,5 tūkstančio.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iš viso pageidavimą gyventi Lietuvoje šiuo metu yra pareiškusios šeimos, kuriose yra 58 žmonės.