Plačiau apie šią situaciją pasakojo Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Lina Cholinienė.

– Daug kam užkliuvo teksto turinys. Sako, kad galbūt jis nėra korektiškas. Kokios jūsų įžvalgos?

– Didžiausia diskusija kilo dėl vieno teksto. Tai buvo Alio Balbieriaus tekstas „Aš žudžiau jūrų žvaigždes“. Tame tekste turime vieną žodį, kuris ir sukėlė daug tų diskusijų. Aš galiu pacituoti tą sakinį, manau, visiems įdomu: „Dalies vadinamųjų žvaigždžių ir nuvorišų prabangos demonstracija iš tiesų nedaug skiriasi nuo vargšo ekshibicionisto, viešai demonstruojančio savo organą“. Manau, kad šis sakinys ir sukėlė tą pasipiktinimo bangą. Dėl to, kad tai yra intymu, dėl to, kad yra toks gan aštrus žodis. Konkrečiai šitas tekstas gan sarkastiškai, ironiškai liečia vieną svarbiausių šių dienų problemų. Tokį perdėtą prabangos demonstravimą viešojoje erdvėje, tokį gal net jos šlovinimą. Dėl to A. Balbierius pasirenka tokią aštrią leksiką, kad pabrėžtų prabangos problemą. Mes kaip tik savo pamokose ir mokome, kad kartais tam tikra žodžio raiška leidžia pasiekti teksto autoriui tikslą. Manau, kad čia nėra problema, o kaip tik toks mokinio mokymas mąstyti kritiškai, vertinti tą, ką tu skaitai.

– Ar tekstas siekė sukritikuoti turtingus žmones?

– Tekstas kritikuoja ne šiaip turtingus žmones. Būti turtingu žmogumi nėra yda. Kritikuojamas perdėtas demonstravimas ir tai siejama su tuštybe. Kada žmogus viduje yra tuščias, sutikite, labai dažnai jis tą kompensuoja savo išore. Apsikrauna tam tikrais daiktais, pinigais ir kitais dalykais. Tai šita problema ir yra keliama. Ne paties turto, o to apsėdimo, manijos. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tinkama tai palyginti su ekshibicionistu?

– Manau, kad ši raiška tikrai tinkama. Tik intelektualus žmogus, kokius mes ir siekiame išugdyti mokykloje, supras šitą palyginimą.

– Ar vienuoliktokai gali rinktis tekstus? Kiek tekstų pateikiama? Kaip visa tai vyksta?

– Mokiniai neturi galimybės pasirinkti. Ruošimosi patalpoje jie įsiveda savo kodą ir gauna vieną tekstą. Tekstai keičiasi kas du mokinius. Bet tekstai mus nustebino. Jie buvo skirtingos apimties, o šis tekstas, apie kurį kalbėjome anksčiau, jis duotas tik 230 žodžių. Čia gal jo problema, nes kiti mokiniai gavo arti 500 žodžių. Tada atsiranda tokia nelygybė, kodėl vienas mokinys per 20 minučių turi perskaityti trumpesnį tekstą, o kitas ilgesnį. 

Konkrečiai šitas tekstas gan sarkastiškai, ironiškai liečia vieną svarbiausių šių dienų problemų.

– Kokių pastabų Nacionaliniai švietimo agentūrai, kuri organizuoja visą tekstų atrinkimą, turi lituanistai?

– Kaip ir minėjau, tekstų ilgių skirtumas. Jie pasakė, kad nesuprato. Tai eilinė problema – aiškios komunikacijos stoka, nes kažkodėl visi Lietuvos lituanistai suprato, kad A lygio tekstai bus 500 žodžių, o B lygio tekstai 400 žodžių. Ir dabar išsiginti šitų žodžių viešumoje bandant save išsukti, manyčiau, yra neetiška ir nemandagu.

Situaciją pakomentavo ir Seimo narys Aurelijus Veryga.

„Ugdymas turi nešti tam tikrą žinią. Suprantu, kad gal čia buvo noras pakalbėti apie tvarumą, atsakomybes, bet pats tekstas – labai radikalus. Sulyginti žmogaus turto turėjimą su psichikos sutrikimu? Tai stigmatizuoja didelę visuomenės grupę. Aš čia jau gal kaip psichiatras pasakysiu, kad taip negalima. Aš irgi esu kažkur liežuvį paleidęs ir panaudojęs šizofrenijos terminą, bet to daryti nereikėtų ir negalima. Tai – žmonės, kurie turi sutrikimų, psichikos problemų. Manau, kad tai neetiškas lyginimas. Gal tekstą rašęs žmogus pats neturi supratimo, ką su kuo reikia lyginti. Juk žmogus nekaltas, kad turi tą sutrikimą“, – sakė A. Veryga.

„Lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos patikrinimų rezultatai per metus pastebimai ūgtelėjo. Viena vertus, tai nuteikia optimistiškai, kita vertus, džiaugtis dar ankstoka – gerėjančiai tendencijai patvirtinti reikia laiko“, – sako NŠA direktorė Rūta Krasauskienė.

Anot jos, rezultatai rodo, kad lyginant su pernai šiemet sumažėjo mokinių dalis, gavusių žemiausius balus ir padidėjo aukščiausius balus gavusių mokinių skaičius. Tokia pat tendencija užfiksuota ir per lietuvių kalbos, ir per matematikos patikrinimus.

Gegužę NŠA organizuotame elektroniniame lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų patikrinime iš viso dalyvavo 24,9 tūkst., o matematikos – 25 tūkst. mokinių.

Anot agentūros, remiantis lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimo rezultatais, šiemet dešimtokų surinktų taškų vidurkis siekia 46,5 iš 80 galimų taškų. Pernai jis sudarė 45 taškus.

Matematikos patikrinimo taškų vidurkis šiais metais išaugo iki 21,9 iš 45 galimų taškų. Praėjusiais metais jis siekė 16,6 taškų.

Rezultatai rodo, kad patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių mokinių skaičius sumažėjo per 14 proc., lyginant su praėjusiais metais. Patenkinamą pasiekimų lygį pasiekė 27,6 proc. matematikos patikrinime dalyvavusių mokinių (2022 m. – 34,8 proc.), 35,4 proc. – pagrindinį (2022 m. – 21,7 proc.), 11,8 proc. – aukštesnį (2022 m. – 4 proc.).

NŠA duomenimis, 21,8 proc. lietuvių kalbos ir literatūros patikrinime dalyvavusių mokinių pasiekė patenkinamą pasiekimų lygį (2022 m. – 25 proc.), 60,8 proc. – pagrindinį (2022 m. – 60,2 proc.), 13,3 proc. – aukštesnį (2022 m. – 10 proc.).

Anot agentūros, šiais metais dešimtokams geriau sekėsi atlikti žinių ir supratimo nei matematikos taikymo ir matematinio mąstymo reikalaujančias užduotis. Lietuvių kalbos ir literatūros patikrinime mokiniams geriausiai sekėsi kalbėjimo, kalbos pažinimo ir vartojimo bei teksto suvokimo užduotys, prasčiau – teksto kūrimas.

– Kur gyventojai dažniausiai susiduria su kalbos barjeru, kokiose srityse nesusikalba dažniausiai?

– Dažniausiai gauname skambučių, kad nesusikalbama prekybos centruose. Kiti nusiskundimai yra bendro pobūdžio, kad per daug tos rusų kalbos aplinkoje ir kad primena vos ne sovietmečio laikus.

– Ar tai jau traktuojama kaip didelė problema, kurią reikėtų kuo greičiau spręsti?

– Iš teisinės pusės žiūrint, mes turime galvoti apie žmones, kurie yra darbo rinkoje. Kai praeina 24 mėnesiai nuo karo pabėgėlio statuso gavimo, dirbdamas ten, kur jam tenka kalbėtis su klientais ar pacientais, jis jau turi būti išlaikęs lietuvių kalbos egzaminą pagal atitinkamą mokėjimo lygį. Tai čia gali kilti problema. O kad rusų kalbos daugiau ar mažiau, tai – normalus integracijos procesas. Tiesiog svarbu, kaip mes į tai reaguojame.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ukrainiečiai vieninteliai turi išimtinę teisę dvejus metus darbo vietoje nekalbėti lietuviškai. Ši išimtis galios ir naujiems karo pabėgėliams. Gal jums žinoma, ar noriai ukrainiečiai mokosi lietuvių kalbos?

– Pernai rudenį mūsų surinkti duomenys parodė, kad situacija nelabai kokia. Nacionalinis švietimo centras, kuris renka duomenis apie tą egzaminavimą, atskirai ukrainiečių nefiksuoja. Tačiau pagal bendrą kiekį, akivaizdu, kad pernai metų pabaigoje egzaminą laikė gal tik apie dešimt žmonių. Labai mažai. Tada mes ėmėmės informacinės kampanijos su Migracijos departamentu. Ir visi ukrainiečiai, kurie atnaujina savo statuso dokumentus, gauna trikalbį informacinį laišką, kuriame informuojama apie tai, kad jiems reikės mokytis lietuvių kalbos, taip pat, kur mokytis. Tikiuosi, kad dabartinis susidomėjimas tomis pamokomis susijęs ir su šia mūsų informacine kampanija.

Baudą skirsime ne ukrainiečiui, o darbdaviui. Jeigu tai bus antras įspėjimas, tai ta bauda gali siekti 300 eurų.

 

–  Nuo kitų metų kovo jūs jau žadate tikrinti pirmuosius karo pabėgėlius, kaip jie išmoko kalbėti lietuviškai. Kaip jūs tą darysite?

– Dviem būdais. Vienas – planinis patikrinimas, kitas – pagal skundus. Planinis  – tai dažniausiai prekybos centrai, didelės organizacijos ir švietimo institucijos – tokios jautriausios vietos. Pagal skundus irgi reaguojame. Mes darbdavio prašome pateikti atitinkamus dokumentus, pavyzdžiui, ukrainietis išsilaikęs lietuvių kalbos egzaminą, ar neišsilaikęs. Jei – ne, tuomet nurodome protingą terminą, per kurį jis turėtų išlaikyti tą egzaminą. Maždaug – pusę metų. Ir toliau stebime situaciją. Jeigu matome, kad yra nenoras mokytis kalbos, tuomet mes imsimės tam tikrų administracinių priemonių. Baudą skirsime ne ukrainiečiui, o darbdaviui. Jis turi pasirūpinti, kad darbuotojas mokytųsi lietuvių kalbos. Jeigu tai bus antras įspėjimas, tai ta bauda gali siekti 300 eurų.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Vida Bubliauskienė patikino, kad šiemet egzamino užduotys į savivaldybę buvo atvežtos iš vakaro, anksčiau jos iš sostinės kitus miestus pasiekdavo tik ankstyvą egzamino rytą.

"Egzamino užduotis atvežė išvakarėse, atsakingas asmuo priėmė jas ir užrakino pas mus kabinete esančiame seife. O rytą išdalijo egzamino vykdytojams", – patikslino V.Bubliauskienė.

Klaipėdoje lietuvių kalbos egzaminą planavo laikyti 1 862 moksleiviai, iš jų 1 129 – valstybinį, o likusieji – mokyklinį.

Į valstybinį egzaminą neatėjo 24 moksleiviai. Iš jų 8 buvo neprileisti, nes šių moksleivių metinis lietuvių kalbos ir literatūros pažymys buvo neigiamas, likusieji neatvykę buvo eksternai, jie registravosi laikyti egzaminą, bet taip ir nepasirodė.

Uostamiestyje buvo 11 valstybinio lietuvių kalbos egzamino centrų ir 9 centrai, kuriuose buvo laikomas mokyklinis egzaminas.

Be to, mes vis skundžiamės, kad vasaros nėra, šilumos trūksta, bet egzaminui laikyti buvo tiesiog idealus oras.

Lietuvių kalbos egzaminas yra privalomas, kad moksleivis galėtų gauti brandos atestatą.

Šįkart egzaminas praėjo be jokių incidentų. Ankstesniais metais buvo ne vienas atvejis, kai tekdavo iš egzamino šalinti vieną ar kitą moksleivį.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė priminė, kad pagrindinė problema kasmet būna į egzaminą atsinešami mobilieji telefonai, o tai yra draudžiama.

"Nei mobiliųjų telefonų, nei išmaniųjų laikrodžių į egzaminą atsinešti negalima. Bet kasmet vis pasitaiko vienas kitas moksleivis, kuris to nepaiso. Ir nors labai gaila, bet tokiu atveju jie iš egzamino yra šalinami", – kalbėjo L.Prižgintienė, pridūrusi, kad šiais metais Klaipėdos egzaminų centruose tokių incidentų nepasitaikė.

Laima Prižgintienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Be to, mes vis skundžiamės, kad vasaros nėra, šilumos trūksta, bet egzaminui laikyti buvo tiesiog idealus oras", – pasidžiaugė L.Prižgintienė.

Kitas valstybinis – biologijos – egzaminas vyks penktadienį, birželio 3 d.

Klaipėdoje bus 4 biologijos egzamino centrai, biologiją planuoja laikyti 377 moksleiviai, tarp jų – 68 "Vėtrungės", 60 Vytauto Didžiojo gimnazijos gimnazistų ir 22 Turizmo mokyklos moksleiviai

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą 175 centruose laiko 17 tūkst. 504 kandidatai, mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą – 9208 kandidatai 190 centrų.

Kaip ir ankstesniais metais, mokiniai turi parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš siūlomų keturių – dviejų samprotavimo ir dviejų literatūrinių – temų.

Per egzaminą prie kiekvienos temos būna pateikti du autoriai, tačiau jie – rekomenduojami. Reikalavimas remtis bent vienu privalomu autoriumi lieka, tačiau mokiniai jį galės rinktis ne tik iš tų, kurie nurodyti prie temos, bet iš visų šio dalyko bendrojoje programoje nurodytų privalomų autorių. Jų sąrašas bus pateikiamas užduoties sąsiuvinyje.

Vienos mokyklos mokytojas sutiko pasidalyti pirmaisiais įspūdžiais po egzamino. Pasak jo, temos šiais metais pasirodė gan lengvos.

Šita karta ilgiausiai sėdėjo karantine. Visada lovose, tai toks ir rezultatas.

„Bet jos kas dvejus metus būna sunkios. Neva šie metai yra tie, kada temos sunkios. Pirmoji tema lengvesnė, o antroji – ne. Daug kas rėmėsi Vincu Mykolaičiu-Putinu. Sakė, kad neva jo nebus, bet jis yra. Ir Šatrijos Ragana, vaikų labai nemėgstama“, – šnekėjo jis.

Mokytojas spėjo, kad lietuvių kalbos egzamino rezultatai greičiausiai bus prasti.

„Šita karta ilgiausiai sėdėjo karantine. Visada lovose, tai toks ir rezultatas“, – tikino pašnekovas.

Mokytojas tvirtino su savo mokiniais dar nekalbėjęs, temų atskleisti kol kas negali.

„Dar vaikų nemačiau, dar susitiksime, papasakos“, – nekantravo jis.

Brandos egzaminus šiemet iš viso laikys 27 tūkst. 731 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivis.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija baigsis birželio 23 dieną muzikologijos mokykliniu egzaminu. Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 dienos.

Juos mokiniai gali sužinoti savo mokyklose.

Šį egzaminą šiemet laikė 7550 abiturientų, iš kurių 94,3 proc. jį išlaikė, o aukščiausius balus (9-10) gavo 2,85 proc. laikiusiųjų.

Pernai šį egzaminą laikė 8352 abiturientai, išlaikė 93,5 proc. mokinių, o aukščiausius balus gavo 2,5 proc. laikiusiųjų.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokykliniame brandos egzamine mokiniai galėjo rinktis samprotavimo rašinio temas „Kas žmogui suteikia laimę?“ (rekomenduojami autoriai: Vincas Kudirka, Juozas Tumas-Vaižgantas) ir „Ar literatūra padeda žmonėms suprasti save ir pasaulį?“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai: Vincas Mykolaitis-Putinas, Justinas Marcinkevičius).

Nusprendusieji rašyti literatūrinį rašinį galėjo imtis „Santykis su kitokiu žmogumi literatūroje“ arba „Kaltė ir atgaila literatūroje“ temų bei remtis šiais rekomenduojamais autoriais: Vincas Krėvė ir Jurgis Savickis (pirmoji tema), Jonas Biliūnas ir Salomėja Nėris (antroji tema).

Mokiniai turėjo remtis bent vienu privalomu autoriumi, tačiau jį galėjo rinktis ne tik iš tų, kurie buvo nurodyti prie temos, bet iš visų 26 šio dalyko bendrojoje programoje nurodytų privalomų autorių, kurie buvo pateikti užduoties sąsiuvinyje.

Per lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą kandidatai galėjo naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo.

Taip pat penktadienį skelbiami lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems mokyklinio brandos egzamino rezultatai. Jį laikė 13 abiturientų. Visi egzaminą išlaikė.

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatus numatoma paskelbti iki liepos 16 dienos.

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra vienintelis privalomas siekiant gauti brandos atestatą. Tai ir vienintelis egzaminas, kurį neišlaikę per pagrindinę sesiją abiturientai gali perlaikyti pakartotinės sesijos metu. Pakartotinėje sesijoje bus galima perlaikyti mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą liepos 20 dieną.

Pandemija – ne masinė katastrofa

Anot M. Grigaičio, karantinas neturėjo sukelti masinės katastrofos švietimui. „Sunku prognozuoti iš tikro, labai skiriasi kontekstai. Bent jau viešojoje erdvėje, sprendžiant iš komentarų, tai vieniems labai trukdė nuosekliai ir sistemingai mokytis, buvo nusiskundimų ir mokyklos politika, ir mokymo metodais, kitos mokyklos labai džiaugėsi ir labai gyrėsi, kad joms pavyko susidoroti su pandemija. Tai, mano galva, kažkokios teminės spragos arba masinės katastrofos tikrai neturėtų būti. Vis tiek daugmaž per praėjusius metus mokytojai ir mokiniai perėmė tą nuotolinio mokymosi sistemą. Ir tai buvo iššūkis, su kuriuo reikėjo susitvarkyti mums visiems. Aš negalvoju, kad turėtų būti kažkokia masinė katastrofa ir bus labai individualus poveikis, kiekvienam mokiniui konkrečiai“, – sakė mokytojas.

Metodinės medžiagos yra mažai, labai subjektyviai žmonės interpretuoja, kaip rašyti, ir tada atsiranda ir vertinimo spragų. Labai daug kas priklauso nuo vertintojo pažiūrų lankstumo.

„Žvelgiant į kokių penkerių metų temas, šių metų temos buvo lengviausios, mano akimis žvelgiant. Aš nežinau, ar tokia buvo politika. Pavyzdžiui, pernai tikrai buvo keistas sprendimas įdėti į egzaminą autorius, kurie pagal programą buvo paskutiniai. Šiemet šios klaidos nepadaryta. Tai čia jau reikėtų klausti, ar čia buvo apmąstytas strategiškai sprendimas, ar tiesiog taip atsitiko. Mano galva, temos buvo geros, bet jos nebuvo banalios ir trivialios, kad galėtum parašyti bet ką ir puikiai išlaikytum egzaminą. Jos suteikia galimybę parodyti tiek įgytas žinias, tiek aukštesniuosius samprotavimo ir analizės gebėjimus. Tai temos tikrai buvo geros ir aš tų temų formuluočių nesiečiau su pačia pandemine situacija“, – kalbėjo M. Grigaitis.

Pašnekovo nuomone, lietuvių kalbos egzaminas buvo skirtas visiems – ir gerai, ir prastai besimokantiems: „Aš sakyčiau, kad jis skirtas visiems. Tie, kurie sunkiau mokosi, turės neblogą galimybę tiesiog išsilaikyti egzaminą. Nes temas suprasti tikrai nebuvo sudėtinga. Bet kad gautum aukštesnius balus, visada reikia parodyti aukštesnę mąstymo kokybę. Nebuvo taip, kad tiesiogiai tie kūriniai pažodžiui gali būti susieti su ta tema. Vis tiek reikėjo samprotauti, reikėjo išmąstyti. Tai viskas labai priklausys nuo individualaus mokinio“.

Egzamino vertinimas – problemiškas

„Mačiau, kad mokiniai labai optimistiškai nusiteikę. Tai tikėkimės, kad tas optimizmas yra pagrįstas ir kad iš tiesų jie gebėjo tiek samprotauti, tiek analizuoti literatūrą ir dar nepamiršo raštingumo, nes tas mūsų vertinimas yra labai kompleksinis. Vertinimo instrukcija yra problemiška, ten kriterijų yra per daug. Ir pagal dabartinę sistemą, raštingumas irgi nemažai vertinimo sudaro. Jeigu mokinys išlaikė raštingumo lygį, jeigu išlaikė samprotavimo ir analizės atitinkamai aukštą lygį, tai tada jis gali tikėtis gerų rezultatų. Bet jeigu nors vienas iš šitų elementų sušlubavo, tai tada galima tikėtis gal ne tokių gerų rezultatų, bet aš manau, kad neturėtų būti taip, kaip praeitais metais su matematika, – masinis neišlaikymas“, – teigė mokytojas.

Metodinės medžiagos yra mažai, labai subjektyviai žmonės interpretuoja, kaip rašyti, ir tada atsiranda ir vertinimo spragų. Daug kas priklauso ir nuo vertintojo pažiūrų lankstumo.

„Aš galvoju, kad šiemet lietuvių kalbos egzaminas neturėtų pagausinti mūsų emigrantų skaičiaus. Kitaip sakant, šitas egzaminas tikrai yra probleminis, keistinas, mes tą suprantam, bet su šiomis temomis tikrai buvo galima susidoroti ir jau mokiniams teks prisiimti atsakomybę patiems ir šitoje situacijoje nedarni sistema nebus kalta, jeigu bus kažkokie neišlaikymo atvejai“, – sakė M. Grigaitis.

Žvelgiant į kokių penkerių metų temas, šių metų temos buvo lengviausios, mano akimis žvelgiant. Aš nežinau, ar tokia buvo politika.

Paklaustas, kaip abiturientai įprastai išlaiko šį egzaminą, M. Grigaitis sakė: „Šiaip prastai išlaiko. Reikėtų pastebėti, kad vidurkis yra tik 54 balai. Didžioji dalis abiturientų išlaiko pakankamai prastai, surenka prastus balus. Žvelgdami iš dešimties metų perspektyvos, mes galime sakyti, kad yra ir sisteminė spraga, sisteminės bėdos: pirmas dalykas – programos apimtys, nes reikia išmokti 36 autorius, ir tai yra apie 200 kūrinių. Tai kuris čia iš mūsų dabar tuos 200 kūrinių puikiai išmoko, kai mokosi dar šešis papildomus dalykus? Kitas dalykas – vertinimo instrukcija yra labai subjektyvi, nėra parengtos normalios rašymo metodikos. Vertinimo instrukcija yra rašinio rašymo nurodymai ir kartu vertinimo nurodymai. Metodinės medžiagos yra mažai, labai subjektyviai žmonės interpretuoja, kaip rašyti, ir tada atsiranda ir vertinimo spragų. Labai daug kas priklauso nuo vertintojo pažiūrų lankstumo. Egzamino programa, t. y. pats rašinio žanras ir kartu mokymosi programa, yra tokia išsami, kad net rimti mokslo daktarai visų šitų autorių išsamiai neišmano. O mes norime, kad abiturientai juos išmanytų. Tai žvelgiant į tuos 54 balus, programos apimtys turėtų būti gerokai mažinamos. Kitas dalykas – raštingumas, bet raštingumui nelieka pamokų, o tai irgi yra bent 35 procentai viso šito egzamino. Tai iš tokių detalių ir susideda tokie maži balai“.

Tęsti nebeleido

Anot Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotojų, pats svarbiausias egzaminas vyko sklandžiai, kol po vidurdienio, dar nepasibaigus jo laikui, viename egzaminų centre staiga pasigirdo mobiliojo telefono žadintuvo garsas.

„Taip džiaugėmės, kad viskas vyksta sklandžiai. Ir staiga tas skambutis. Pasirodo, mergina neteisėtai į egzaminų centrą įsinešė mobilųjį telefoną. Po vidurdienio suskambėjo jo žadintuvas. Telefonai egzamino metu yra draudžiami. Mokinę teko išprašyti iš egzamino, surašėme aktą. Labai gaila, bet tokia tvarka. Ji beveik buvo parašiusi rašinį. Kaip toliau dėl jos bus, spręs Nacionalinio egzaminų centro vadovybė“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistė Ilona Milkontė.

Šiemet egzamino temos buvo: „Kaip elgiasi žmogus grėsmės akivaizdoje“, „Ką viešiname ir ką pasiliekame sau“, „Tėvo paveikslas literatūroje“ bei „Kaltė ir atgaila literatūroje“.

Kaip ir ankstesniais metais, mokiniai lietuvių kalbos ir literatūros egzamino metu turėjo parašyti rašinį, pasirinkę vieną siūlomų keturių – dviejų samprotaujamųjų ir dviejų literatūrinių – temų.

Šiemet egzamino temos buvo: „Kaip elgiasi žmogus grėsmės akivaizdoje“, „Ką viešiname ir ką pasiliekame sau“, „Tėvo paveikslas literatūroje“ bei „Kaltė ir atgaila literatūroje“.

Dienraščio žiniomis, gana daug abiturientų rinkos temą „Kaip elgiasi žmogus grėsmės akivaizdoje“.

Kai kas negaus atestato

Klaipėdoje lietuvių kalbos egzaminą ketino laikyti 1 887 moksleiviai, iš jų beveik trečdalis (773) pasirinko mokyklinį, likę – valstybinį egzaminą.

Didžioji dalis laikančiųjų – gimnazistai, kiti – profesinių mokyklų moksleiviai.

Į egzaminų centrus turėjo teisę ateiti tik tie, kurių egzaminuojamo dalyko metiniai pažymiai – ne žemesni nei ketvertas.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus patarėjos Vidos Bubliauskienės teigimu, keturi abiturientai į egzaminą neatvyko, nes jų metiniai pažymiai neigiami, jie neprileisti prie egzamino.

Į egzaminą neatvyko ir dar septyni kandidatai-eksternai. Dėl ligos nuo egzamino atleisti penki abiturientai, jie taip pat nerašė rašinio.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra privalomas, todėl jį laikė visi siekiantieji brandos atestato.

Šį egzaminą Lietuvoje pasirinko 17 207 kandidatai, o mokyklinį – 9 352.

Maratonas tęsis ir liepą

Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu prasidėjusi valstybinių brandos egzaminų sesija liepos 2 d. finišuos fizikos valstybiniu brandos egzaminu.

Rezultatai bus paskelbti vėliausiai iki liepos 23 d., o nuo liepos 5 d. iki liepos 20 d. laukia pakartotinė sesija.

Brandos atestatui gauti mokinys ar buvęs mokinys turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną dalyko brandos egzaminą ar atlikti brandos darbą.

Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus, o bendrai per egzaminų laikotarpį organizuojama po 12 valstybinių brandos egzaminų pagrindinėje ir pakartotinėje sesijose.

„Mūsų žiniomis, incidentų, kurie būtų susiję su užduoties pateikimu, su saugumo reikalavimų nepaisymu, su mokinių elgsena arba sveikatos būkle egzamino metu, neturime. Labai tikimės, kad ir per ateinančias kelias valandas mus pasieks tik darbinė informacija, kaip vyko šis egzaminas, ir jokie incidentai neįvyko“, – sakė ji.

Didžiausią ir vienintelį privalomą lietuvių kalbos egzaminą laikė daugiau kaip 27 tūkst. jaunuolių, per 17  tūkst. pasirinko laikyti valstybinį, likusieji – mokyklinį.

Šiemet, kaip ir pernai, lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą laikiusieji galėjo rinktis iš dviejų samprotaujamųjų ir dviejų literatūrinių temų.

A. Ranonytės teigimu, moksleiviai galėjo rinktis samprotaujamąjį rašinį „Ką viešiname, o ką pasiliekame sau?“ arba „Kaip žmogus elgiasi grėsmės akivaizdoje?“. Literatūrinės temos buvo „Tėvo vaizdinys literatūroje“ ir „Kasdienybės vaizdavimas literatūroje“.

Mūsų žiniomis, incidentų, kurie būtų susiję su užduoties pateikimu, su saugumo reikalavimų nepaisymu, su mokinių elgsena arba sveikatos būkle egzamino metu, neturime.

Prie kiekvienos temos buvo nurodyti ir rekomenduojami autoriai, tačiau moksleiviai galėjo rinktis iš visų prie temų nurodytų autorių. Šiame egzamine kandidatai turi surinkti ne mažiau nei 30 balų iš šimto galimų, kad jis būtų išlaikytas.

Laikiusieji mokyklinį egzaminą, rinkosi iš šių samprotaujamųjų temų: „Kas žmogui suteikia laimę?“, „Ar literatūra padeda žmonėms suprasti save ir pasaulį?“, prie jų taip pat buvo nurodyti rekomenduojami autoriai.

Literatūriniame rašinyje laikantieji mokyklinį egzaminą galėjo rinktis temas „Santykis su kitokiu žmogumi literatūroje“ ir „Kaltė ir atgaila literatūroje“.

Pirmadienį startavusi pagrindinė egzaminų sesija finišuos liepos 2-ąją, kai bus laikomas fizikos valstybinis brandos egzaminas.

Rezultatai bus paskelbti vėliausiai iki liepos 23 dienos, o liepos 5-20 dienomis laukia pakartotinė sesija.

Iš viso šiemet laikyti egzaminus užsiregistravo 27,7 tūkst. bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų baigiamosios klasės mokinių – maždaug 500 mažiau, nei praėjusiais metais.

Brandos atestatui gauti mokinys ar buvęs mokinys turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną dalyko brandos egzaminą ar atlikti brandos darbą. Norintieji stoti į daugumą valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose, taip pat turi rinktis matematikos valstybinį brandos egzaminą.

Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.