Ministerijos duomenimis, pretendentai turi turėti humanitarinių mokslų daktaro laipsnį, ne mažesnę nei 3 metų dalyvavimo tarptautinio lygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektuose bei mokslinių darbų publikavimo tarptautiniuose leidiniuose patirtį, mokėti anglų kalbą ir atitikti kitus reikalavimus.

Kaip nurodoma pranešime, Institutas vykdo valstybei ir visuomenei svarbius ilgalaikius lituanistinius mokslinius tyrimus, socialinę ir kultūrinę lituanistikos plėtrą, turi ypatingos nacionalinės svarbos statusą. Tikimasi, kad naujasis vadovas imsis lyderystės stiprinant instituto veiklą bei didinat jo žinomumą tarptautinėje erdvėje.

Teikti paraiškas dėl dalyvavimo konkurse bus galima iki spalio 11 dienos.

ELTA primena, kad gegužės pabaigoje ŠMSM pranešė, jog LLTI nustatyti finansiniai, viešųjų pirkimų pažeidimai. Savo ruožtu Valstybės kontrolė, atlikusi instituto veiklos auditą, kreipėsi į STT ir perdavė surinktą informaciją dėl netinkamo lėšų panaudojimo, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo, neišleistų valstybinį finansavimą gavusių knygų.

Įvertinusi nustatytus pažeidimus, laikinai ŠMSM vadovės pareigas ėjusi buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė A. Martišiūtei-Linartienei skyrė įspėjimą dėl netinkamo pareigų vykdymo bei įpareigojo direktorę užtikrinti, kad įstaigoje būtų tinkamai vykdoma vidaus kontrolė bei laikomasi teisės aktų.

Savo ruožtu LLTI vadovė nurodė skųsianti ministrės įspėjimą Darbo ginčų komisijai. A. Martišiūtė-Linartienė taip pat kartoja nesutinkanti su Valstybės audito išvadomis ir akcentuoja, kad visos lėšos, dėl kurių keliami klausimai, buvo panaudotos tikslingai, pirkti darbai taip pat atlikti.

LLTI vadovės kadencija baigiasi šių metų rugsėjį.

„Mano pasirašymui yra medžiaga – tai aš su ja susipažinsiu ir šitą sprendimą šiandien priimsiu (...). Apie atleidimą mes nekalbame, bet apie įspėjimą kalbam“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ji.

Konfliktas tarp ministerijos ir instituto kilo dėl Valstybės kontrolės šį mėnesį pateiktų išvadų, taip pat reaguojant į gautą skundą dėl neišleistų aštuonių knygų.

Įstaigos vadovė Aušra Martišiūtė-Linartienė nesutinka su nustatytais pažeidimais ir tvirtina, jog taip bandoma susidoroti su institutu. Pasak jos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Julius Lukošius galėjo daryti įtaką Valstybės kontrolės vertinimams, nes pats ten yra dirbęs, nors pats kancleris tą neigia.

Ji taip pat tvirtina, jog minėtos aštuonios knygos jau yra išleistos.

A. Martišiūtė-Linartienė BNS ketvirtadienį sakė, kad apie įspėjimą dar nėra informuota, tačiau dėl tolimesnių veiksmų tarsis su teisininkais.

„Aš esu padariusi visus darbus. Knygos, kurios buvo minimos skunde, yra išleistos, remonto darbai per kovą ir balandį padaryti. Ir iš tikrųjų, na, visi biudžeto pinigai yra panaudoti atsakingai. Nematyčiau, kad aš padariau kažkokią žalą valstybei“, – kalbėjo instituto direktorė.

M. Navickienė ketvirtadienį žurnalistams patikino, kad su institutu ar jo vadovybe susidorojimo nėra. Ji taip pat teigė besitikinti, jog A. Martišiūtė-Linartienė atsakys į keliamus klausimus, atkreips dėmesį į procedūras, tinkamą apskaitą.

„Jeigu reikėtų dar paaiškinimų, aš galiu parašyti, nes iš tikrųjų sakau, visi dokumentai buvo siunčiami į Švietimo ministeriją, prie jų buvo pridėti visi faktiniai įrodymai, kad pinigai yra panaudoti pagal paskirtį“, – sakė LLTI vadovė.

Valstybės kontrolė, atlikusi 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinio auditą, nustatė, kad LLTI mokėjo 100 proc. avansu už statybinių medžiagų, remonto darbų, baldų įsigijimus, spausdinimo paslaugas, nors tokie mokėjimai avansu yra negalimi. Be kita ko, nustatyta, kad institutas taip pat pirko paslaugas iš savo darbuotojų netaikant viešųjų pirkimų procedūrų.

ŠMSM skunde pateiktą informaciją dėl knygų leidybos prašo įvertinti teisėsaugos, savo ruožtu Valstybės kontrolė taip pat kreipėsi į tarnybas dėl nustatytų pažeidimų.

Institutas yra pranešęs, jog planuoja skųsti Valstybės kontrolės išvadas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pasak instituto direktorės, šiuo metu yra derinami dokumentai, jie turėtų būti parengti „per šią savaitę arba kitos savaitės viduryje“.

LLTI vadovės kadencija baigiasi šių metų rugsėjį. Ji žada dalyvauti naujame konkurse.

„Kvietime prašome sustabdyti ŠMSM vadovų savivalę, LLTI veiklos žlugdymą ir lituanistikos menkinimą“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Martišiūtė-Linartienė.

Ji pažymėjo, kad šių metų pavasarį susitikime su švietimo, mokslo ir sporto viceministru Justu Nugaru sulaukė pasiūlymo trauktis iš pareigų.

„Jis išvardijo keletą priežasčių, susijusių su gautu skundu, ir kai mėginau paaiškinti, kad tai yra etiškai labai sudėtinga situacija, (...) gavau atsakymą, kad institutas – ne prieglauda ir kad nesu tinkama eiti direktorės pareigas, jei negaliu su tuo susitvarkyti“, – sakė A. Martišiūtė-Linartienė, pažymėdama, kad J. Nugaras ją taip pat perspėjo, jog jos kandidatūra siekiant antros kadencijos nebus palankiai vertinama.

Neturėdama aiškių neigiamos jos veiklos įvertinimo priežasčių, instituto vadovė mano, jog su LLTI bandoma susidoroti valstybės institucijų lygmeniu.

„Šioje istorijoje susiduriame su dar vienu svarbiu dalyku – valstybės institucijų bandymu nesąžiningai susidoroti su galbūt netinkamomis valstybės institucijomis. Galimai ŠMSM kancleris Juris Lukošius galėjo daryti įtaką instituto vertinimams, kuriuos pateikė Valstybės kontrolei. Ministerijos kancleris dešimt metų dirbo Valstybės kontrolėje“, – kalbėjo LLTI vadovė.

Kodėl imuosi galimos hipotezės – nes visa sekusi spaudimo istorija kaip dalgiu kerta per visas svarbiausias instituto veiklas.

„Kodėl imuosi galimos hipotezės – nes visa sekusi spaudimo istorija kaip dalgiu kerta per visas svarbiausias instituto veiklas. Esame baudžiami, kad pažeidžiame teisės aktus dėl knygų leidybos. Per tuos penkerius metus išleidome daug knygų (...) bet, kaip pasakė viceministras, – man neįdomu, ką jūs veikiate, svarbu, turbūt, yra kiti dalykai, kurių negaliu įvardinti, nes nežinau“, – sakė A. Martišiūtė-Linartienė.

Anot jos, nuo balandžio institutui ŠMSM keliamas spaudimas tik stiprėja.

„Matyčiau spaudimo ir priekabumo dinamiką, kuri iš tikrųjų išaugo būtent po mano apsilankymo ministerijoje. Tada buvo pradėta reikalauti to, ano, trečio ir galų gale – atsakyti už tą laikotarpį, kai net nebuvau direktore“, – sakė A. Martišiūtė-Linartienė.

Nepaisant to, esama LLTI vadovė iš direktorės pareigų trauktis neketina ir ruošiasi dalyvauti rudenį vyksiančiame vadovo konkurse.

„Taip, ketinu dalyvauti, nes yra pradėta daug naujų darbų“, – sakė dabartinė instituto vadovė.

Pasak instituto atstovų, viešas kreipimasis išsiųstas prezidentui Gitanui Nausėdai, premjerei Ingridai Šimonytei, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen bei socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei.

Dėl kylančių įtarimų panaudojant lėšas pateikė atsakymus

Antradienį ŠMSM pranešė, kad LLTI nustatyti finansiniai, viešųjų pirkimų pažeidimai. Savo ruožtu Valstybės kontrolė, atlikusi instituto veiklos auditą, kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir perdavė surinktą informaciją dėl netinkamo lėšų panaudojimo, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo, neišleistų valstybinį finansavimą gavusių knygų. Taip pat nustatyta, kad institutas avansu pervedė 100 proc. remonto išlaidų, nors tokio dydžio avansiniai mokėjimai nėra galimi.

Visgi, A. Martišiūtė-Linartienė atkreipia dėmesį, kad minimi darbai buvo atlikti, tik vėlavo.

„100 procentinį avansą pervedėme, nes gruodžio mėnesį nespėjome atlikti remonto darbų ir kitaip tas lėšas būtų turėję grąžinti į biudžetą“, – sakė A. Martišiūtė-Linartienė.

„Darbai padaryti, pinigai panaudoti pagal paskirtį, bet to nemato nei ministerija, nei Valstybės kontrolė“, – pabrėžė LLTI vadovė.

Tuo metu institutui reiškiami įtarimai dėl 2013–2020 metais galimai neišleistų knygų, tačiau leidybai įsisavintų lėšų, nėra teisingi, nes galiausiai knygos buvo išleistos, pažymi A. Martišiūtė-Linartienė.

„Knygos, dėl kurių buvo gautas skundas, galiausiai buvo išleistos. Didžiausia problema – kad net ir bandant knygas išleisti, buvo toliau rašomi kiti skundai, stabdant mūsų darbą“, – teigė vadovė, pridurdama, kad per jos kadenciją trijų knygų leidyba taip pat vėlavo dėl jas rengusių mokslininkų sveikatos problemų.

Skelbiama, kad paaiškinimus nustatytų pažeidimų LLTI direktorė A. Martišiūtė-Linartienė teikė tiek Valstybės kontrolei, tiek ministerijai. Galutinis Valstybės kontrolės vertinimas po pateiktų paaiškinimų reikšmingai nepasikeitė.

Nors LLTI vadovė nesutinka su audito išvadomis, ministerija sako pasitikinti Valstybės kontrole bei atitinkamai reaguos į informaciją, konstatuodama pažeidimą ir spręsdama dėl tolesnių LLTI vadovės pareigų.

Šių metų pradžioje ministerija gavo ir asmens skundą dėl LLTI veiklos leidžiant mokslines publikacijas. Asmuo apskundė LLTI neišleidus aštuonių knygų, kurių publikavimui buvo skirtas tikslinis valstybės finansavimas. Atsižvelgdama į skunde išdėstytas aplinkybes, ministerija kreipėsi į Lietuvos mokslo tarybą, kuri patvirtino, kad nerado skunde minimų leidinių išleidimo įrodymų.

Bendrai šių leidinių leidybai 2013–2020 m. valstybė skyrė 29,2 tūkst. eurų. Kadangi šis pažeidimas sukėlė finansines pasekmes valstybės biudžetui, ministerija paprašė Generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) įvertinti situaciją.

ŠMSM kancleris neatsako, ar LLTI vadovei siūlyta atsistatydinti

ŠMSM kancleris J. Lukošius tikina asmeniškai nespaudęs trauktis LLTI vadovės A. Martišiūtės-Linartienės. Visgi, jis tikina, kad ministerija įvertins situaciją dėl galimų instituto finansinių ir viešųjų pirkimų pažeidimų ir tik tuomet imsis atitinkamų sprendimų.

„Aš asmeniškai jokio spaudimo direktorei nedariau, su ja kalbėjau tik vieną kartą telefonu, praėjusį penktadienį. Prieš tai mano dalyvavimas buvo toks, kad aš pasirašiau tuos raštus, kuriais buvo prašoma pasiaiškinti“, – antradienį žurnalistams prie ministerijos teigė J. Lukošius.

„Aš neteikiau jokio pasiūlymo trauktis iš jokių pareigų“, – pridūrė jis.

Prieš tai mano dalyvavimas buvo toks, kad aš pasirašiau tuos raštus, kuriais buvo prašoma pasiaiškinti.

A. Martišiūtei-Linartienei pareiškus, kad J. Lukošius galėjo turėti įtakos valstybės kontrolės atliktam vertinimui, pats kancleris tikina, kad „to tikrai nebuvo“.

Visgi, J. Lukošius neatskleidžia, ar pasitiki instituto vadove. Kancleris tikina nesvarstantis siūlyti A. Martišiūtei-Linartienei eiti antros kadencijos.

„Prašiau pateikti pasiaiškinimą dėl nustatytų dalykų. Bet kuriuo atveju šį rudenį įvyks konkursas direktoriaus pareigoms užimti. Nei siūlyti, nei nesiūlyti direktorei kažkokių pareigų negalvojau ir negalvoju“, – kalbėjo J. Lukošius.

„Mes, kaip ministerija, turime priimti dabar sprendimą ir priklausomai nuo jo, galėsime spręsti, ar yra pasitikėjimas“, – pridūrė jis.

Nors pati instituto vadovė reaguodama į šią situaciją tikino, kad konfliktą lėmė „etiškai sudėtinga situacija“, visgi, kanclerio teigimu ministerija remiasi Lietuvos mokslų tarybos patvirtinta informacija.

Anot J. Lukošiaus, remiantis turima informacija, ŠMSM ketina artimiausiu metu priimti atitinkamus sprendimus.

„Nesame priėmę sprendimų. Tačiau ne ką mažiau svarbūs yra kitų institucijų sprendimai, kurioms yra perduoti rezultatai. Mano žiniomis, STT taip pat yra gavusi. Nebūtinai tai turi būti visiškai atskiri sprendimai. Pagal tuos dalykus, kurie yra jau dabar nustatyti valstybinio audito ataskaitoje, gali būti vienoks sprendimas priimtas. Jeigu paskui tvirtintųsi – kiti dalykai. Iš STT tuomet galėtume vertinti iš naujo“, – aiškino jis.

„Šiam pirmajam užtektų mūsų vidinių vertinimų, jeigu teisėsaugos pareigūnai priimtų kažkokius tai sprendimus, kuriuos jie patys tirtų. Mes, kaip ministerija, galėtume vertinti bet jau rimtesniame kontekste“, – pridūrė kancleris.

J. Lukošiaus teigimu, įvertinusi situaciją ministerija galėtų nesiimti jokių veiksmų, įspėti ar net atleisti instituto vadovę iš pareigų.

Komisijos sprendimu premija mokslininkei skirta už giluminius mitologinio pasaulėvaizdžio tyrimus, prigimtinės kultūros įprasminimą, puoselėjimą ir sklaidą.

D. Vaitkevičienės kandidatūrą pateikė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, siūlydamas ją premijuoti už reikšmingus mokslinius tyrimus ir svarią visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje.

„Laureatės mokslinė, akademinė, šviečiamoji veikla apima platų lietuvių etninės kultūros temų lauką: baltų mitologijos tyrimus ir jų sklaidą, folkloro tyrimus, jo skaitmeninimo darbus, lauko tyrimus, akademinius prigimtinės kultūros seminarus, mokslo žinių sklaidą edukaciniuose renginiuose, ugdomąją ir šviečiamąją veiklą, dalyvavimą mokslo komisijų ir redakcinių kolegijų darbe, ekspertų komisijose, dalyvavimą visuomeniniuose kultūros ir kraštovaizdžio reiškinių išsaugojimo judėjimuose“, – teigiama pranešime spaudai.

D. Vaitkevičienė yra dviejų mokslo monografijų autorė, trijų fundamentinių tautosakos šaltinių ir keturių mokslo leidinių sudarytoja, yra paskelbusi daugiau kaip 50 mokslo straipsnių, taip pat apie pusšimtį mokslo sklaidos publikacijų profesinėje ir kultūrinėje spaudoje.

Pagrindinė šių metų premijos laureatės mokslinių tyrimų sritis – baltų religija ir mitologija, atspindėta monografijose „Žydinti taurė: baltų gėrimai ir apeigos“ bei „Ugnies metaforos: lietuvių ir latvių mitologijos studija“.

D. Vaitkevičienė dėsto Vilniaus universiteto Filologijos fakultete semiotikos magistrantams, vadovauja semiotikos magistratūros darbams iš mitologijos ir etnologijos srities, taip pat daktaro disertacijoms.

J. Basanavičiaus premiją Vyriausybė įsteigė 1992 metais, 2017-aisiais ji įgijo nacionalinės premijos statusą.

Ji teikiama asmenims arba asmenų grupei už išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.

Premija teikiama kasmet minint Valstybės atkūrimo dieną vasario 16-ąją Prezidentūroje.

Nacionalinę J. Basanavičiaus premiją sudaro 800 bazinių socialinių išmokų – šiemet tai daugiau nei 39 tūkst. eurų.

„Man gimė mintis, kad mes kaip išdidi, nepriklausoma savarankiška valstybė negalime leisti toliau tokios situacijos neturėti „Aušros“ pilno komplekto, kad mūsų jaunimas galėtų pasimokyti tos besąlygiškos, altruistinės tėvynės meilės, kurią turėjo mūsų protėviai, – knygų mugėje sakė prezidentas. – Šiandien aš be galo džiaugiuosi, kad turime šiuos egzempliorius prieš mus.“

„Tikiu, kad tai taps turbūt įžanga mano kelionėms po Lietuvą pristatinėjant „Aušrą“, – pridūrė jis.

Anot prezidento, kalbant apie patriotiškumo ugdymą, gynimąsi nuo išorės priešų ir istorijos perrašinėjimo, galima remtis savo protėvių pavyzdžiu.

„Gali paprasčiausiai parodyt pavyzdį tėvų, senelių ir prosenelių, kurie išsaugojo mums lietuvių kalbą, galimybę sukurti valstybę. Prisilietęs prie šitos istorijos aš supratau, kad tai yra darbas, kurį privalome padaryti. Džiaugiuosi, kad atsirado štai tokie žmonės kaip bičiulis Pranas Kiznis, kuris daro tyliai kultūrinės mecenatysės dalykus, kurie Lietuvai šiandien be galo svarbūs“, – kalbėjo prezidentas.

Nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičius leidinys sutalpintas į keturias knygas, jos išleistos 2,1 tūkst. egzempliorių tiražu: 1,5 tūkst. rinkinių bus perduota šalies mokykloms, bibliotekoms, muziejams, dar 300 – lituanistinėms mokykloms. Likusius 300 rinkinių bus galima įsigyti.

Aiškinamąją knygą tokiu pačiu tiražu planuojama išleisti iki kovo pabaigos, tuomet visos jos ir iškeliaus pas savininkus.

„Ji yra baigiama rengti, mokslinis aparatas yra sudėtingas“, – Vilniaus knygų mugėje sakė instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis.

„Aušra“ (Auszra) – pirmasis tautinis lietuvių mėnraštis, ėjęs nuo 1883 metų kovo iki 1886 metų birželio Mažojoje Lietuvoje, Ragainėje ir Tilžėje.

Leidinio iniciatoriai – buvę Marijampolės gimnazijos mokiniai ir Maskvos bei Sankt Peterburgo universitetų lietuvių studentai. Pirmojo numerio leidėju pasirašė Jonas Basanavičius.

Laikraščio tiražas buvo pasiekęs 1000 egzempliorių, išėjo 40 numerių, sujungtų į 29 sąsiuvinius.

„Aušra“ buvo perleista 1983 metais Čikagoje, JAV, minint jos šimtmetį.

Svarbiausias „Aušros“ uždavinys buvo telkti lietuvius, kelti tautinę savimonę.

Leidinys daugiausia rūpinosi lietuvių kalbos ugdymu ir jos prestižu, aukštino lietuvių liaudies kultūrą, tautosaką, skelbė originalius grožinės literatūros kūrinius, publikavo XIX amžiaus pirmos pusės rašytojų  kūrybą, supažindino su pasauline literatūra.

„Šis renginys telkia ir buria po visą pasaulį pasklidusius lietuvių kilmės rašytojus, kuriančius ne tik lietuvių kalba, bet savo kūryba teigiančius lietuviškosios tapatybės svarbą“, – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen.

Iki ketvirtadienio vyksiančio suvažiavimo renginiuose dalyvaus 25 rašytojai, vertėjai, literatūros kritikai iš 15 šalių: Airijos, Australijos, Belgijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kipro, Lenkijos, Meksikos, Nyderlandų, Prancūzijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Lietuvos.

Svetur kuriantys lietuvių rašytojai susipažins su Lietuvos kultūrinio gyvenimo aktualijomis: dalyvaus kultūrinėje programoje Nacionalinio muziejaus Istorijų namuose, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos surengtoje diasporos rašytojų knygų parodoje ir išeivijos fotografo Edžio Jurčio parodos finisaže, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje aplankys parodas „Paralelinis laikas“ ir Šiuolaikinė Afrikos dailė: Tapatybės svajos ir realijos“, pranešė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Trečiadienį Rašytojų klube vyks specialiai šiam suvažiavimui parengto pasaulio lietuvių rašytojų almanacho „Egzodika 2“ pristatymo vakaras, rašytojų kūrybos skaitymai, ketvirtadienį numatytas baigiamasis vakaras su pasaulio lietuvių rašytojų kūrybos skaitymais ir susitikimu su Lietuvos rašytojų sąjungos nariais.

Pirmasis diasporos rašytojų suvažiavimas vyko 2019 metais.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas netinkamai įsigijo knygų spausdinimo paslaugas - suskaidė pirkimą ir įvykdė jį apklausos būdu, teigia Valstybės kontrolė.

Per šešis tokius pirkimus įsigyta paslaugų už 350 tūkst. litų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

„Pirkimai negalėjo būti vykdomi apklausos būdu ir išskaidyti į keletą pirkimų (...). Taigi, buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos“, - nurodo auditoriai.
Institutą auditavusi Valstybės kontrolė taip pat sukritikavo, kad jis, nesudaręs sutarčių, perdavė muziejams patikėjimo teise valdomas kilnojamąsias kultūros vertybes, kurių bendra vertė – 776 tūkst. litų.

„Buvo pažeistas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, kuriame neįtvirtinta galimybė paskolinti, perduoti saugoti ar deponuoti kitam subjektui patikėjimo teise valdomą turtą. Taip pat nebuvo užtikrintas įstatyme nurodytas valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo viešosios teisės principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad sandoriai dėl valstybės turto būtų sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais“, - aiškina Valstybės kontrolė.