Aviacijos bendruomenė rinkosi iš trijų kandidatų - be M. Sinkevičiaus vadovo posto siekė ir akrobatinio skraidymo sporto meistrė Violeta Gedminaitė bei aviatorius ir verslininkas Rolandas Ragaišis. Iki šiol organizacijai vadovavo ir dvejų metų kadenciją baigė teisininkas Gintaras Kalinauskas.

Konferencijos metu M. Sinkevičius įvardijo, kad daugiausia dėmesio skirs aviacijos bendruomenės vienybės puoselėjimui ir aviacinio turto išsaugojimui.

„Aviacinė bendruomenė yra didelė ir įvairialypė, o LAK tikslas - ją puoselėti, propaguoti aviacijos sportą, ginti asociacijos narių interesus tiek nacionaliniu lygiu, tiek užsienyje. Bendruomenė skirtinga, bet skrydžio ir laisvės aistra - viena, todėl reikia nuolatinio susitelkimo, tolerancijos ir veikimo išvien, - sakė M. Sinkevičius. - Būtina plėsti darbą su vaikais ir jaunimu, atskleidžiant jiems aviacijos sporto žavesį, galimybes, patraukiant juos ateityje, jau užaugus, tapti aktyviais aviacijos bendruomenės nariais“.

M. Sinkevičius akcentavo, kad daug dėmesio bus skiriamas ir aviacijos bendruomenės turto klausimams spręsti.

„Turime rasti būdų, kurie leistų išsaugoti turimą turtą, ypač aerodromų žemę. Šis turtas neturėtų pereiti Turto banko ar savivaldybių dispozicijon laisvam naudojimui. Priešingu atveju šalies mažosios aviacijos ateičiai gali būti suduotas rimtas smūgis“, - kalbėjo naujasis LAK vadovas.

Lietuvos aeroklubas Vyriausybei siūlo steigti biudžetinę įstaigą, kuri rūpintųsi šalies aerodromais.

Pasak aeroklubo direktoriaus Jono Mažinto, tai siūloma daryti, nes pernai pasikeitus įstatymams aerodromai regioniniams aeroklubams negali būti perduoti valdyti panaudos teise. Kūno kultūros ir sporto departamentas, kuris aeroklubams iki šiol tokią teisę suteikdavo, pats nebevaldo šių aerodromų patikėjimo teise.

Pagal įsigaliojusas Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pataisas, patikėjimo teise ar panaudos sutartimi aerodromus gali valdyti tik įstatyme nurodytos 20 įmonių. Tačiau Lietuvos aeroklubas teigia, kad nei viena numatyta įstaiga aerodromų valdyti nenorės ir dėl to aerodromų veikla sustos.

„Mūsų pasiūlymas toks: įsteigti biudžetinę įstaigą (...), perduodant jai aerodromų infrastruktūrą“, - pirmadienį žurnalistams Vilniuje teigė J.Mažintas.

Jo teigimu, tokia įstaiga būtų atsakinga už bendrosios aviacijos aerodromus bei susijusio kito valstybės turto efektyvų valdymą, aviacijos turizmo ir aviacijos sporto vystymą bei skrydžių saugos užtikrinimą.

Taip pat Lietuvos aeroklubas siūlo reformuoti esamą viešąją įstaigą „Lietuvos aukšto sportinio meistriškumo sklandymo centras“, perduodant šiai įstaigai visą Lietuvos aerodromų veiklai vystyti reikalinga techniką. Pagal siūlymą, šios įstaigos dalininkais turėtų tapti valstybinės įstaigos, tokios kaip Kūno kultūros ir sporto departamentas, Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija.

„Ši viešoji įstaiga rūpintųsi aviacijos sporto plėtra, praktiškai tai būtų tas pats, kas aviakompanija“, - teigė J.Mažintas.

Jeigu Vyriausybė į šiuos siūlymus neatsižvelgtų, Lietuvos aeroklubas siūlo įstatyme vėl numatyti senąją tvarką, jog patikėjimo teise Lietuvos aerodromus galėtų valdyti Kūno kultūros ir sporto departamentas.

Seimo narys Juras Požela pirmadienį patvirtino rengiantis siūlymą, pagal kurį aerodromus vėl galėtų valdyti Kūno kultūros ir sporto departamentas. Pasak jo, tai būtų padaryta įstatymuose pakeičiant nuostatą, kad nacionaliniam saugumui svarbūs yra tik kariniai aerodromai.

Tuo metu vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius pranešė, jog Vyriausybės strateginiame komitete bus svarstoma, kaip valstybė galėtų prisidėti prie aerodromų plėtros.

Pirmąja alternatyva siūloma valstybei neplėtoti bendrosios aviacijos susisiekimo, turizmo, sporto ir kitais tikslais bei aerodromus perduoti savivaldybėms.

Antrąja alternatyva siūloma savivaldybėms perduoti tik neperspektyviais pripažintus aerodromus, o likusius plėtoti.

Šiuo metu regioniniai aeroklubai dar valdo didžiąją dalį aerodromų, nes nuo seno galiojusios panaudos sutartys dar nėra pasibaigusios. Lietuvos aeroklubo direktoriaus J.Mažinto teigimu, visos jos pasibaigs šiemet.

Nuo pernai aerodromus Lietuvoje gali valdyti „Lietuvos paštas“, „Ignalinos atominė elektrinė“, „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, „Lietuvos naftos produktų agentūra“, „Oro navigacija“, „Automagistralė“, „Vidaus vandens kelių direkcija“, „Lietuvos oro uostai“, „Šiaulių oro uostai“ ir kitos už regionų kelius atsakingos valstybės įmonės.