Normatyvai buvo aukšti

Rugpjūčio 19–27 d. Budapešte (Vengrija) startuos 19-asis pasaulio lengvosios atletikos čempionatas.

Aukštus kvalifikacinius normatyvus įvykdė tik disko metikai Mykolas Alekna, Andrius Gudžius ir Martynas Alekna.

Kiti 13 atletų į planetos pirmenybes prasibrovė dėl „World Athletics“ reitingų. Tai pavyko Ievai Zarankaitei (disko metimas), Livetai Jasiūnaitei (ieties metimas), Ainai Grikšaitei ir Dovilei Kilty (abi – trišuolininkės), Airinei Palšytei (šuoliai į aukštį), Modestai Justei Morauskaitei (400 m bėgimas), Gabijai Galvydytei (800 m bėgimas), Gretai Karinauskaitei (3 000 m kliūtinis bėgimas), Austėjai Kavaliauskaitei (35 km sportinis ėjimas), Loretai Kančytei (maratonas), Edžiui Matusevičiui (ieties metimas), Gediminui Truskauskui (200 m bėgimas) ir Mariui Žiūkui (20 km sportinis ėjimas).

A. Palšytei, M. Žiūkui ir A. Gudžiui šis pasaulio čempionatas jau bus penktas per karjerą, o L. Jasiūnaitei ir D. Kilty – ketvirtas.

Debiutui ruošiasi Martynas Alekna, A. Grikšaitė, G. Truskauskas, G. Galvydytė, G. Karinauskaitė, A. Kavaliauskaitė ir L. Kančytė.

Pasiekimas: L. Jasiūnaitė pernai Judžine (JAV) užėmė 10 vietą. /Scanpix nuotr.

Tarp favoritų – disko metikai

Pasaulio čempionatų medalių savo sportinių trofėjų kolekcijose turi tik A. Gudžius (auksą – 2017, bronzą – 2022) ir Mykolas Alekna (sidabrą – 2022).

A. Palšytės kol kas aukščiausia užimta vieta – 7 (2017), L. Jasiūnaitės – 10 (2022), M. Žiūko – 11 (2019), D. Kilty – 14 (2019).

19-ajame pasaulio lengvosios atletikos čempionate Lietuvai atstovaus 16 sportininkų.

Mūsų disko metikų rezultatai šį sezoną – tarp geriausių pasaulyje: Mykolo Aleknos (71 m) – trečias, A. Gudžiaus (67,66 m) – dešimtas, Martyno Aleknos (67,23 m) – dvyliktas.

Be to, Mykolas ir Andrius yra įvykdę ir kvalifikacinius 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių normatyvus.

Pirmas iš mūsiškių Budapešte startuos M. Žiūkas – 20 km sportinio ėjimo rungtis numatyta rugpjūčio 19-osios rytą. Tądien taip pat bus surengtos vyrų disko metimo atrankos varžybos.

Rugpjūčio 20 d. – disko metikių atranka (startuos I. Zarankaitė), rugpjūčio 21 d. – vyrų disko metimo finalas.

Patirtis: M. Žiūkui šis pasaulio čempionatas bus jau penktas per karjerą. / ltok.lt nuotr.

Istoriniai startai

Įsimintini Lietuvos lengvosios atletikos bendruomenei buvo 1983, 1997, 2001 ir 2005 m. pasaulio čempionatai.

1983 m. Helsinkyje (Suomija) sidabro medalius iškovojo Ana Ambrazienė (400 m barjerinis bėgimas) ir Galina Murašova (disko metimas), 1997 m. Atėnuose (Graikija) sidabrą – Virgilijus Alekna (disko metimas), o bronzą – Remigija Nazarovienė (septynkovė), 2001 m. Edmontone (Kanada) sidabrą ir 2005 m. Helsinkyje auksą – vėl V. Alekna.

1998-aisiais Budapešte buvo surengtas Europos čempionatas. V. Alekna pelnė bronzą, R. Nazarovienė užėmė 4 vietą. Tarp disko metimo varžybų finalininkų buvo olimpinis čempionas Romas Ubartas (9 vieta) ir Vaclovas Kidykas (11).

Jos skirtos NATO sąjungininkų konsultavimo ir sprendimų priėmimo procedūroms strateginiu politiniu-kariniu lygiu patikrinti, pranešė Vyriausybės kanceliarija.

Aljanso pratybos rengiamos 23-ią kartą, nuo 1992-ųjų.

Lietuvoje pratybas koordinuoja šiais metais Vyriausybės kanceliarijoje įsteigtas Nacionalinis krizių valdymo centras.

Joje dalyvaus Vyriausybės, Lietuvos kariuomenės ir kitų atsakingų institucijų atstovai.

„Šios pratybos padės Lietuvos institucijoms stiprinti bendradarbiavimą su sąjungininkais ir gerinti pasirengimą suvaldyti galimas krizines situacijas. Tai – gebėjimų reaguoti į įvairiausių grėsmių scenarijus ugdymas, būdas didinti mūsų institucijų atsparumą ir kolektyvinį sąjungininkų saugumą“, – sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Šios pratybos padės Lietuvos institucijoms stiprinti bendradarbiavimą su sąjungininkais ir gerinti pasirengimą suvaldyti galimas krizines situacijas.

LRT radijui ji pabrėžė, kad stalo pratybų dalyviai jų scenarijaus iš anksto nežino. Pasak jos, pratybas koordinuojantis Nacionalinis krizių valdymo centras įsteigtas grėsmių ir krizių valdymo grupės Vyriausybės kanceliarijoje pagrindu, o iki šiol Lietuvoje veikė šeši situacijų stebėjimo centrai.

„Jie šiuo metu integruojami į vieną, vadinasi, kad visos situacijos įvairiuose sektoriuose būtų stebimos iš vieno centro. Labai ženkliai esame pasistūmėta, centras, sakyčiau, veikia 60 proc. pajėgumu“, – kalbėjo ji.  

Pratybose dalyvaus civilinis ir karinis personalas iš sąjungininkių bei Suomijos ir Švedijos sostinių NATO būstinėje ir strateginėse vadavietėse. Suomija ir Švedija šiemet pirmą kartą dalyvaus kaip šalys, turinčios pakviestųjų narių statusą.

Pratybose bus treniruojamasi visapusiškai reaguoti į sudėtingus civilinius-karinius scenarijus hibridinėje aplinkoje.

Per CMX 2023 pratybas bus taip pat rengiami „personalo personalui“ mainai su Europos išorės veiksmų tarnyba, Europos Komisija ir Europos Sąjungos Tarybos generaliniu sekretoriatu.

Mokymai truks iki kovo 15 dienos.

Kovo 4–7 d. Torunėje (Lenkija) vyksiančiose varžybose jėgas išmėgins kvalifikacinius normatyvus įvykdę septyni Lietuvos lengvaatlečiai – Agnė Šerkšnienė, Modesta Morauskaitė (abi – 400 m bėgimas), Diana Zagainova (trišuolis), Gediminas Truskauskas (60 m bėgimas), Rapolas Saulius (60 m barjerinis bėgimas), Simas Bertašius (1 500 m bėgimas) ir Adrijus Glebauskas (šuoliai į aukštį). Vardinių kvietimų į Europos čempionatą už aukštus šį sezoną pasiektus rezultatus sulaukė Juozas Baikštys (šuoliai į aukštį) ir Jogailė Petrokaitė (šuoliai į tolį).

Trejus metus dėl traumų nestartavęs J.Baikštys šalies čempionate Klaipėdoje iššoko į aukštį 224 cm ir pasiekė šeštą rezultatą per visą Lietuvos lengvosios atletikos istoriją.

"Nustebau, kad mane pakvietė į Europos čempionatą, bet kartu ir apsidžiaugiau. Tikriausiai esu vertas. Laukia atsakingas iššūkis", – kalbėjo J.Baikštys.

Geriausia praeitų metų Baltijos čempionato lengvaatletė J.Petrokaitė šiemet per Lietuvos taurės varžybas Šiauliuose į tolį nušoko 6,48 m, o šalies čempionate Klaipėdoje – 6,46 m.

"Abejojau, ar mane pakvies į Europos čempionatą, tad džiugi naujiena sukėlė didelį energijos pliūpsnį, stengsiuosi nenuvilti", – teigė J.Petrokaitė.

Į Torunę mūsų šalies lengvaatlečiai išvyks rytoj, o pirmi lietuvių startai Europos čempionate numatyti ketvirtadienį.

Lažybininkai spėlioja, kas laimės 2020-ųjų „Euroviziją“. 

Lietuviai, kurį laiką buvę dešimtuke, dabar pakilo į pirmą vietą. Antroje vietoje pagal lažybininkų prognozes atsidūrė Italija, trečioje – Švedija, ketvirtoje – Rumunija, penktoje – Rusija.

Toliau dešimtuke rikiuojasi Australija, Bulgarija, Norvegija, Malta ir Lenkija.

Tiesa, dar ne visos šalys išsirinko, kas joms atstovaus konkurse.

eurovisionworld.com nuotr.

„Eurovizija“ šiemet vyks Roterdame, Nyderlanduose. Lietuva pasirodys pirmame pusfinalyje, gegužės 12 dieną.

Pernai Lietuvai atstovavęs Jurijus Veklenko pasirodė antrame „Eurovizijos“ pusfinalyje ir į finalą nepateko.

„Eurovizijos“ dainų konkursas rengiamas kasmet nuo 1956 metų. Lietuva jame debiutavo 1994 metais.

Lietuvos vadovai nepaseks pasaulio lyderių pavyzdžiu bei nevyks atsisveikinti su pagarbos laisvei simboliu tapusiu buvusiu Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidentu Nelsonu Mandela. Sprendimo priežastimi įvardijama ne kelionės kaina, o kiti svarbūs vizitai.

Dalyvaus 59 valstybės

PAR pranešė, kad vieno garsiausių XX a. politikų, Nobelio taikos premijos laureato N.Mandelos gedulo iškilmėse dalyvaus 59 valstybių bei vyriausybių vadovai. Jau šiandien į Pretoriją atvyks JAV prezidentas Barackas Obama su žmona Michelle, trys buvę JAV prezidentai - George'as W.Bushas, Billas Clintonas, Jimmy Carteris, Prancūzijos prezidentas François Hollande'as, Jungtinės Karalystės Vyriausybės vadovas Davidas Cameronas, Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas, Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso, Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, Nyderlandų karalius Vilemas Aleksandras ir Ispanijos sosto įpėdinis princas Felipė ir dar daugybė garbių svečių. Tačiau tarp jų Lietuvos atstovų nebus.

Sutrukdė Graikija

Prezidentūra vakar patvirtino, kad gauta oficiali PAR Nota, kurioje detalizuojama užsienio svečių priėmimo tvarka. Tačiau prezidentė esą neplanuoja vykti į tolimą kelionę, mat tai kertasi su kitu svarbiu renginiu - kaip tik vakar ji išvyko į Graikiją, kuriai Lietuva perduoda pirmininkavimo ES Tarybai estafetę.

Prezidentūros žiniomis, nors pačios N.Mandelos laidotuvės ir vyks gruodžio 15 d., svečių priėmimo diena numatyta būtent antradienį.

Tiesa, nors prezidentūros atstovai tikina, jog N.Mandelos laidotuvėse dalyvaus daugiausiai artimieji, oficialiai pranešta, kad palydėti į paskutinę kelionę narsųjį kovotoją su apartheidu ketina taip pat nemažai valstybių vadovų.

Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė patvirtino, kad Užsienio reikalų minsterija taip pat neplanuoja siųsti nei aukščiausio, nei žemesnio lygio delegacijos į PAR - išvykos nėra nei premjero Algirdo Butkevičiaus, nei Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus darbotvarkėje.

Susilaikys ir L.Graužinienė?

Beje, Užsienio reikalų ministerija vakar negalėjo garantuoti, kad Seimo atstovai, konkrečiai - parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė nepasielgs taip, kaip pasielgė vizito į Ukrainą atveju, kuomet ši išvyka nebuvo derinta su užsienio politikos formuotojais. Tačiau Seimo kancleris Jonas Mileris vakar po pietų nuramino, kad jokio prašymo dėl komandiruotės nebuvo gauta.
"Nors valdybos posėdis, kuriame tvirtinamos komandiruotės, numatytas trečiadienį, paprastai dokumentai pateikiami išvakarėse, iki pietų. Šiuo metu mes jokių prašymų dėl komandiruotės į PAR neturime", - vakar sakė J.Milerius.

Per brangu net Izraeliui

Beje, ne į N.Mandelos pagerbimo ceremonija atvyks ne visi ir pasaulio galingųjų valstybių atstovai. Pavyzdžiui, Izraelio atstovai patvirtino, kad žinia, jog į PAR atvyks premjeras Benjaminas Netanyahu su žmona Sara, yra klaidinga. Esą, šio kilnaus gesto atsisakyta dėl pernelyg didelių delegacijos kelionės bei saugumo išlaidų - visa tai kainuotų mažiausiai 1,5 mln. JAV dolerių (apie 3,8 mln. litų). Po premjero pareiškimo keliauti atsisakė ir Izraelio prezidentas Shimonas Peresas - tiesa, oficialus motyvas buvo peršalimas. Vietoje jų vyks Kneseto pirmininkas Yuli Edelsteinas.