Tai pirmadienį paskelbė prokuroras Justas Laucius, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) pirmadienį pratęsus politinės korupcijos bylos nagrinėjimą ir išklausius likusius kasacinius skundus.

„Prašome atmesti visus kasacinius skundus. (...) Kasacija nėra antroji apeliacija“, – posėdyje sakė J. Laucius.

Prokuroro teigimu, Apeliacinis teismas tinkamai įvertino tiek atskirus įrodymus, tiek jų visumą, tad nėra pagrindo keisti nuosprendį.

Apeliacinio teismo nuosprendžius aukščiausiai instancijai apskundė visi nuteistieji – buvęs Liberalių sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, parlamentaras Vytautas Gapšys, buvę politikai Šarūnas Gustainis ir Gintaras Steponavičius, vienas iš buvusių koncerno „MG Baltic“ vadovų Raimondas Kurlianskis, „MG Grupė“, Darbo partija, Liberalų sąjūdis – iš viso gauta 12 kasacinių skundų.

Jais siekiama panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo minėti asmenys pernai pripažinti kaltais dėl korupcinių nusikaltimų – papirkimo, prekybos poveikiu, kyšininkavimo, piktnaudžiavimo. Nuteistieji kaltinimus vadina nepagrįstais, o teisėsaugos veiksmus – neteisėtais.

Apeliacinis teismas E. Masiulį nuteisė kalėti pusšeštų, V. Gapšį – puspenktų, R. Kurlianskį – šešerius metus, jie bausmes atlieka Kauno kalėjimo padaliniuose ir LAT posėdžiuose dalyvauja nuotoliu.

E. Masiulis sako, kad vienas iš jį nuteisusių teisėjų galėjo būti pažeidžiamas

Tuo metu E. Masiulis posėdžio metu teigė, kad Apeliacinis teismas neatliko išsamios bylos analizės, o vienas iš apkaltinamąjį nuosprendį priėmusių teisėjų Albinas Bielskis galėjo būti pažeidžiamas.

„Noriu labai aiškiai pasakyti tai, kad nesu padaręs to, (...) dėl ko esu nuteistas“, – sakė prie teismo posėdžio iš įkalinimo įstaigos nuotoliu prisijungęs E. Masiulis.

Buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis, taip pat kaip ir R. Kurlianskio ir Darbo partijos gynėjai ankstesniame posėdyje, savo skunde paminėjo vieną iš nuosprendį Apeliaciniame teisme priėmusių teisėjų – Albiną Bielskį.

A. BIelskio pavardė minėta teisėjų korupcijos byloje, jis joje apklaustas kaip specialusis liudytojas, nors apie tai „MG Baltic“ bylos nagrinėjimo metu nepranešė.

Byloje nuteistuosius ginančių advokatų teigimu, A. Bielskis taip pat nenusišalino apklausiant tiek teisėjų korupcijos, tiek „MG Baltic“ byloje veiksmus atlikusį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėją Jurijų Skuderį.

„Keista, kad vadinamoje amžiaus politinės korupcijos byloje paskiriamas galimai pažeidžiamas teisėjas“, – teigė E. Masiulis.

Buvęs politikas LAT prašė objektyviai įvertinti aplinkybes ir dviejų instancijų teismų skirtingą požiūrį į bylą.

„Kas turi atsitikti, kad tos pačios valstybės, tame pačiame mieste ir net tame pačiame pastate esantys teismai priima visiškai du skirtingus sprendimus“, – teismo posėdyje sakė E. Masiulis.

Anot jo, bylos aplinkybės abejose instancijose praktiškai liko nepasikeitusios, o išteisinamąjį nuosprendį priėmęs Vilniaus apygardos teismas kruopščiai išnagrinėjo bylos aplinkybes.

„Apeliacinis teismas tuos pačius faktus interpretavo kitaip, neatlikęs išsamios analizės“, – įsitikinęs E. Masiulis.

Prašo išteisinti

Buvęs politikas svarstė, kad visiškai skirtingus dviejų instancijų teismų sprendimus galėjo lemti viešojoje erdvėje pasirodęs dalies visuomenės nusivylimas pirmos instancijos teismo sprendimu.

E. Masiulis taip pat paminėjo, kad STT pareigūnai užfiksavo jo ir Raimondo Kurlianskio susitarimą dėl paskolos, tačiau tai pareigūnai iš pradžių ignoravo „norėdami išsaugoti savo mundurą“.

Juk juokaujama, kad išvis sunku rasti kalėjime kaltų.

Jis prašė LAT jį išteisinti, paliekant Vilniaus apygardos teismo sprendimą, arba grąžinti nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui su nauja teisėjų kolegija.

Buvęs liberalų lyderis kalbėjo, kad žinojimas dėl savo nekaltumo dar „palaiko tikėjimą savimi“, nors sutiko, kad teisėjų kolegija tikriausiai ne kartą iš nuteistųjų girdinti, kad jie nėra kalti.

„Juk juokaujama, kad išvis sunku rasti kalėjime kaltų“, – kalbėjo E. Masiulis.

E. Masiulio gynėjas Ruslanas Boiko teigė, kad Apeliacinis teismas, nuteisęs buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį, nagrinėdamas bylą tik iš dalies atsižvelgė į gynybos argumentus.

„Esu įsitikinęs, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis yra neteisėtas“, – teismo posėdyje sakė R. Boiko.

Jis teigė, kad pareigūnai nuteistųjų atžvilgiu neteisėtai rinko informaciją, nepateikė teismui dokumentų dėl šitų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.

Anot advokato, kaltinamąjį nuosprendį priėmusi teisėjų kolegija buvo šališka.

R, Boiko minėjo, kad teismas nenorėjo pridėti ir nevertino dalies antros instancijos procese gautų naujų raštų ir pažymų iš prokuratūros bei pareigūnų, o tai, anot advokato, rodo išankstinį teisėjų nusiteikimą prieš kaltinamuosius. E. Masiulio gynėjas taip pat kalbėjo apie A. Bielskį, kuris, jo teigimu, turėjo nusišalinti.

„Visų šitų aplinkybių visuma patvirtina, kad teismas nesilaikė (...) standartų ir buvo šališkas“, – teigė R. Boiko.

V. Gapšys: kaltinimas – nenuoseklus

Prie posėdžio nuotoliu iš įkalinimo įstaigos prisijungęs parlamentaras Vytautas Gapšys teigė, kad pareigūnai neturėjo pakankamai duomenų, kuriais remdamiesi galėjo pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Manau, nuo pat pirmųjų užfiksuotų pokalbio minučių pareigūnai matė, kad jose nėra nusikalstamo pobūdžio veiksmų“, – kalbėjo įkalintas Seimo narys.

V. Gapšys teigė, kad nors pareigūnų surinkti duomenys ir jų rinkimo laikotarpis buvo tie patys, jam ne kartą pakeisti kaltinimai, o galutinis prokuroro kaltinimas buvo nenuoseklus, paremtas prielaidomis.

„Tai absurdiška“, – sakė jis.

Politikas atkreipė dėmesį, kad teisėjų korupcijos byloje figūravo ne tik A. Bielskis, bet ir kitas nuosprendį priėmusios kolegijos narys – Linas Šiukšta, kuris, V. Gapšio nuomone, taip pat galėjo būti apklaustas kaip liudytojas teisėjų korupcijos byloje.

V. Gapšio advokatas Mindaugas Barkauskas teigė, kad „MG Baltic“ bylą nagrinėjant Apeliaciniame teisme buvo pažeista jo ginamojo teisė į gynybą ir teisingą teismą.

„Vytautui Gapšiui buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė“, – kalbėjo advokatas.

Jis teigė, kad proceso metu nebuvo užtikrintas teisėjų nešališkumas, teisėjų kolegija įrodymus vertino selektyviai ir fragmentiškai.

„Teismas vieniems įrodymams teikė prioritetą prieš kitus“, – sakė M. Barkauskas.

Pirmadienį savo skundų žodinius paaiškinimus posėdyje taip pat pateikė buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis ir buvusio parlamentaro Gintaro Steponavičiaus advokatas Rimgaudas Černius.

Teismas pirmajame posėdyje praėjusį trečiadienį išklausė vieno buvusių koncerno vadovų R. Kurlianskio ir dviejų jo gynėjų, „MG Grupės“, Darbo partijos, Liberalų sąjūdžio advokatų pagarsintus skundus.

Iš viso Apeliacinio teismo nuosprendžiu nuteistieji valstybei sumokėjo per 2 mln. eurų baudų, konfiskuotų ir išieškotų pinigų.

Vilniaus apygardos teismas užpernai kaltinamuosius buvo išteisinęs.

M. Ignatavičius į teisėsaugos pareigūnų akiratį pakliuvo dėl 2015 metų gegužę–2018 metų liepą įvykdytų nusikalstamų veikų. Tuo laikotarpiu jis užėmė asociacijos „Aukštaitijos krepšinio centras“ (kuri nuo 2017 metų sausio tapo VšĮ Krepšinio klubu „Lietkabelis“) direktoriaus pareigas.

Naujiems klubo vadovams kilo įtarimų dėl buvusio direktoriaus M. Ignatavičiaus veiksmų, todėl jie kreipėsi į teisėsaugą. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aidas Amparavičius.

2022 metų gegužę Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad M. Ignatavičius, nesurašydamas buhalterinės apskaitos dokumentų, nepateikdamas jų buhalterėms, kitais atvejais – klastodamas apskaitos dokumentus, kurie vėliau buvo įtraukiami į klubo buhalterinę apskaitą, tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.

Dėl nustatytų pažeidimų pagal klubo pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti 2015–2018 m. krepšinio klubo „Lietkabelis” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nebuvo sumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą.

Buvęs krepšinio klubo vadovas taip pat buvo pripažintas kaltu dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. Skaičiuojama, kad atleistas iš direktoriaus pareigų, jis klubui negrąžino 34,5 tūkst. eurų, išduotų jam, kaip atskaitingam asmeniui, atsiskaitymams klubo reikmėms.

Panevėžio apygardos teismas M. Ignatavičiui skyrė 6 tūkst. eurų dydžio baudą ir 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo 2 metams.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendį nuteistasis apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau ir čia nebuvo išteisintas. 2023 metų rugpjūtį priimtu nuosprendžiu aukštesnės instancijos teismas tik pakeitė M. Ignatavičiui bausmę – subendrinus skyrė 20 tūkst. eurų baudą.

M. Ignatavičiaus gynėjas kasaciniu skundu kreipėsi į LAT, prašydamas savo ginamąjį išteisinti, nes nepadarytos nusikalstamos veikos. Tačiau LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija balandžio 4 dieną priimta nutartimi šį skundą atmetė.

Dar vieną apkaltinamąjį nuosprendį M. Ignatavičius išgirdo pernai spalį. Klaipėdos apygardos teismas jį su dar dviem asmenimis nuteisė dėl finansinio pobūdžio nusikaltimų, susijusių su krepšinio klubu „Neptūnas“.

LAT pradėjus posėdį, vienas iš nuteistųjų byloje, buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis pareiškė neturintis advokato. Anot jo, po apkaltinamojo teismo sprendimo išlaidos už gynėją iš jo buvo išieškotos ir šiuo metu jis neturi advokato, kuris atstovautų jam kasaciniame teisme.

„Neturiu advokato, neturiu lėšų jam nusisamdyti. (...) Visi proceso dalyviai turi advokatus, tai manau, kad ir man advokatas yra būtinas“, – sakė nuotoliniu būdu teismo posėdyje dalyvavęs Š. Gustainis.

Byloje nuteisto Liberalų sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka prašė prie bylos pridėti dokumentus apie partijos bylinėjimosi išlaidas, kurios siekia 8870 eurų. Analogišką prašymą teikė ir Darbo partijos advokatas Vaidotas Sviderskis, jis nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos siekia 5000 eurų.

LAT teisėjų kolegija partijų atstovų prašymus tenkino, o Š. Gustainio prašymo skirti jam advokatą netenkino. Kaip nurodė teisėjų kolegijos pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, teismas nenustatė įstatyme numatytų sąlygų, dėl kurių Š. Gustainiui šioje teisminio proceso stadijoje turėtų būti skirtas advokatas.

Teismas priėmė 12 kasacinių skundų

Kaip anksčiau skelbė LAT, „MG Baltic“ byloje priimti nagrinėti 12 kasacinių skundų: nuteistojo, parlamentaro Vytauto Gapšio ir jo gynėjo advokato Mindaugo Barkausko, nuteistojo buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio ir jo gynėjo advokato Ruslano Boiko, nuteistojo, buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir jo gynėjų advokatų Simono Slapšinsko ir Giedriaus Danėliaus, nuteistojo, buvusio liberalo Š. Gustainio, nuteistojo, eksparlamentaro Gintaro Steponavičiaus ir jo gynėjo advokato Rimgaudo Černiaus, nuteisto juridinio asmens koncerno „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – „MG grupė“) atstovo advokato Lino Belevičiaus, nuteistojo juridinio asmens „Liberalų sąjūdis“ atstovo advokato R. Jurkos, nuteistojo juridinio asmens „Darbo partija“ atstovo advokato V. Sviderskio.

Teismo posėdyje trečiadienį trumpai apžvelgti priimti nagrinėti nuteistųjų ir jų atstovų kasaciniai skundai. Daugelis nuteistųjų byloje siekia išteisinimo – prašo LAT panaikinti apkaltinamąjį Apeliacinio teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo kaltinamieji buvo išteisinti. Nuteistieji savo skunduose nurodo, kad netenkinus šio prašymo, LAT prašoma grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Visi proceso dalyviai turi advokatus, tai manau, kad ir man advokatas yra būtinas.

Darbo partijos advokatas: juridinis asmuo iš viso neturėjo būti traukiamas atsakomybėn

Už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu „MG Baltic“ byloje nuteistos Darbo partijos advokatas V. Sviderskis, LAT posėdyje pristatydamas kasacinio skundo argumentus, pažymėjo prašantis panaikinti apkaltinamąjį Apeliacinio teismo sprendimą ir palikti galioti išteisinamąjį Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Advokatas teigė nesutinkantis su Apeliacinio teismo išvada, kad byloje nuteistas V. Gapšys veikė Darbo partijos vardu. V. Sviderskis pastebėjo, jog teismas yra išvardijęs įvairias tuometines politikos pareigas, tarp kurių – ir Darbo partijos frakcijos Seime nario.

„Negalima vardyti pareigų, kurios nesusijusios su V. Gapšio pareigomis partijoje“, – dėstė advokatas.

V. Sviderskis stebėjosi, kad apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas plačiau neaptarė V. Gapšio santykio su Darbo partija, nenurodė, kokiomis aplinkybėmis politikas veikė juridinio asmens vardu.

„Juridinis asmuo neturi teisės prisiimti atsakomybės už fizinio asmens veikimą ir apskritai negali būti traukiamas atsakomybėn. (...) V. Gapšys, veikdamas pats, negali užtraukti atsakomybę visam juridiniam asmeniui“, – tikino advokatas.

Savo kalboje V. Sviderskis kėlė klausimą dėl apkaltinamąjį nuosprendį byloje priėmusio Apeliacinio teismo nešališkumo. Anot jo, 2020 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, kuria buvęs advokatas Drąsutis Zagreckas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, minimas sprendimą „MG Baltic“ byloje priėmęs tuometinis Apeliacinio teismo teisėjas Albinas Bielskis.

„Yra nustatyta, kad teisėjas A. Bielskis tiesiogiai susitarė ir priėmė kyšį. (...) Toks teisėjas negalėjo nagrinėti šios bylos“, – pabrėžė V. Sviderskis.

Kaip skelbta anksčiau, A. Bielskis, kaip specialusis liudytojas, buvo apklaustas vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje.

Apeliacinis teismas, pripažinęs Darbo partiją kalta dėl korupcinių veikų, nurodė, kad juridiniam asmeniui atstovavo parlamentaras, tuometinis „darbietis“ V. Gapšys. Jis, kaip nutarė teismas, pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo. Apeliacinis teismas skelbė, kad už pažadėtą poveikį tam tikriems asmenims politikas gavo 12,1 tūkst. eurų nuolaidą Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų paramą viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“, kaip užslėptus kyšius. Dėl šių kyšių perdavimo, kaip nustatė teismas, susitarė buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis ir V. Gapšys.

Priminė parlamentinį tyrimą apie koncerną „MG Baltic“

Juridinio asmens koncerno „MG Grupė“ advokatas Linas Belevičius pažymėjo nesutinkantis su Apeliacinio teismo sprendimo dalimi, kuria nutarta, kad koncernas pripažintas kaltu dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.

Anot koncerno gynėjo, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad juridinio asmens kaltumą siejamas su tuo, kad R. Kurlianskis, susitikinėdamas su politikais ir tardamasis dėl poveikio darymo, kyšių, veikė „MG Baltis“ (dabar – „MG Grupė“) vardu, neturi pagrindo.

„Pagal faktines aplinkybes R. Kurlianskio negalima vadinti koncerno faktiniu vadovu“, – pažymėjo advokatas.

L. Belevičiaus teigimu, R. Kurlianskis ėjo pareigas tam tikrose kitose įmonėse, pavyzdžiui, „MG Baltic Media“, „LNK“. Šie juridiniai asmenys yra susiję su koncernu „MG Baltic“, tačiau juos negalima tiesiogiai sieti, tapatinti su koncernu.

Pagrindinis kyšio dalykas yra degtinės butelis ir pinigai, kuriuos R. Kurlianskis perdavė E. Masiuliui.

„Visais atvejais dėl visų veikų, kurios yra inkriminuotos, naudą galėjo gauti kitos savarankiškos įmonės, interesą galėjo turėti kitos įmonės, bet ne koncernas“, – aiškino L. Belevičius.

Advokatas akcentavo, kad ir to paties R. Kurlianskio susitikimų su buvusio parlamentaro E. Masiulio metu atliktų veiksmų nereikėtų traktuoti kaip veiksmų, kurie R. Kurlianskio buvo daryti koncerno „MG Baltic“ vardu ar koncerno interesais.

„Pagrindinis kyšio dalykas yra degtinės butelis ir pinigai, kuriuos R. Kurlianskis perdavė E. Masiuliui. Byloje nenustatyta, kad degtinės butelis ar pinigai priklausytų koncernui“, – dėstė L. Belevičius.

Jis svarstė, kad Apeliacinis teismas, priėmęs byloje apkaltinamąjį sprendimą, galėjo patirti politinę įtaką. Šią mintį jis grindė tuo, kad minėtas teismas rėmėsi 2018 m. Seime patvirtintos parlamento laikinosios tyrimo komisijos išvada, kurioje koncernas „MG Baltic“ yra pavadintas grėsme nacionaliniam saugumui.

„2018 m. Seimo nutarimu patvirtinta tyrimo komisijos išvada, kurioje teigiama, kad koncernas buvo nusikalstama organizacija, kuri darė įtaką politikams. (...) Teismas procese remiasi šiuo politiniu dokumentu. Tai niekaip nesiderina su teismo nepriklausomumu nuo politinės valdžios“, – tvirtino advokatas.

Liberalų sąjūdžio advokatas R. Jurka, kaip ir kitų byloje nuteistų juridinių asmenų gynėjai, nurodė, kad nuteisti fiziniai asmenys veikė atskirai, o ne juridinių asmenų vardu. Šiuo atveju, anot jo, E. Masiulis, susitikdamas su R. Kurlianskiu, bendraudamas su juo, veikė ne Liberalų sąjūdžio interesais, o kaip Seimo narys.

„Teismas E. Masiulio veiksmus traktuoja kaip Seimo nario, politiko veiksmus, tačiau jo veiksmų nauda nukreipiama į juridinio asmens naudą“, – stebėjosi advokatas.

Anot jo, Liberalų sąjūdis niekaip nebuvo įpareigojęs nei E. Masiulį, nei byloje nuteistus G. Steponavičių ar Š. Gustainį veikti juridinio asmens vardu.

R. Jurka pažymėjo prašantis LAT panaikinti apkaltinamąjį Apeliacinio teismo nuosprendį ir palikti galioti išteisinamąjį Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

R. Kurlianskis: nė viename pokalbyje nefiksuotas susitarimas dėl nusikalstamų veiksmų

Laisvės atėmimo bausme byloje nuteistas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis LAT posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu. Jis šiuo metu yra įkalintas Kauno kalėjime.

Nuteistasis pabrėžė esantis nustebęs, kad, remiantis bylos medžiaga, jis slaptomis priemonėmis buvo sekamas apie 11 metų. Pasak R. Kurlianskio, iš pradžių jo atžvilgiu buvo vykdytas kontržvalgybinis sekimas, o vėliau – kriminalinės žvalgybos veiksmai.

Savo kasaciniu skundu R. Kurlianskis kvestionuoja jo atžvilgiu taikytas kriminalinės žvalgybos priemones, siekia įrodyti, kad buvo sekamas neteisėtai.

„Slaptų priemonių taikymas daugiau negu 10 metų mano atžvilgiu buvo neteisėtas“, – tvirtino nuteistasis.

R. Kurlianskis kėlė klausimą, kodėl teisėsauga ar žvalgyba nesiėmė jokių veiksmų anksčiau, jei sekant jį, galėjo būti fiksuoti galimai nusikalstami veiksmai ar korupciniai susitarimai su politikais.

Nuteistasis, kalbėdamas apie apkaltinamąjį Apeliacinio teismo sprendimą, pažymėjo su juo nesutinkantis ir prašė LAT minėtą sprendimą panaikinti, paliekant galioti išteisinamąjį pirmos instancijos teismo nuosprendį byloje.

R. Kurlianskis dėstė, kad susitikimų su įvairiais politikais metu nėra karto nesiekė sudaryti ir nesudarė korupcinių susitarimų.

„Nė viename pokalbyje neužfiksuotas susitarimas ar principas „tu – man, aš – tau“. (...) Daugelyje epizodų neužfiksuotas net susitarimas dėl veiksmų, juo labiau – dėl nusikalstamų veiksmų“, – dėstė nuteistasis.

Jis pažymėjo, kad susitikimų su parlamentarais metu nuolat kalbėdavosi apie Seime svarstomus įstatymų pakeitimų projektus. Anot R. Kurlianskio, jis tuomet buvo ir kelių asociacijų, susijusių su verslu, narys, tad, jo teigimu, pokalbiai su politikais apie įstatymines iniciatyvas jam buvo natūralus veiksmas.

„Mano domėjimasis teisėkūra, ypač, kuri susijusi su verslo aplinka, yra natūralus“, – tvirtino R. Kurlianskis.

Apeliacinis teismas R. Kurlianskį pripažino kaltu dėl papirkimo ir prekybos poveikiu. Jam skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, 18,8 tūkst. eurų bauda, taip pat jam 5 metams atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, Visuomenės informavimo įstatyme numatytose visuomenės informavimo priemonėse.

Anot Apeliacinio teismo, koncerną „MG Baltic“, veikusį per R. Kurlianskį, ir E. Masiulį, Š. Gustainį, G. Steponavičių bei V. Gapšį siejo įprastines politikos ir verslo bendravimo ribas peržengiantys, t. y. korupciniai, ryšiai. Teismas nustatė, kad R. Kurlianskio ir minėtų buvusių Seimo narių susitikimai, dažniausiai inicijuoti buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento, buvo ne atsitiktiniai, bet, priešingai – sistemingi, derinami prie Seime ar kitose valstybės ar savivaldybės institucijose tuo metu sprendžiamų koncernui „MG Baltic“ reikšmingų politinių klausimų.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kyšiai politikams ir partijoms už koncernui „MG Baltic“ palankius sprendimus buvo maskuojami kaip parama juridiniams asmenims, nuolaida politinei reklamai.

R. Kurlianskio advokatas: teisėjo statusas galėjo lemti jo pažeidžiamumą

Nuteistojo R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas LAT posėdyje apžvelgė keletą bylos epizodų, susijusių su buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento susitikimais su V. Gapšiu.

Jis priminė, kad, bylos duomenimis, R. Kurlianskis esą neteisėtai siekė politikų paramos Seime priimant nutarimą dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos.

S. Slapšinskas pažymėjo nesutinkantis su tokiomis išvadomis. Anot jo, Apeliacinis teismas be pagrindo neatsižvelgė į faktą, kad parlamentaras V. Gapšys dar iki pokalbių su R. Kurlianskiu apie kelio Vilnius– Utena rekonstrukciją pats ėmėsi tam tikrų iniciatyvų dėl minėto nutarimo. Tai, pasak advokato, įrodo, kad R. Kurlianskis nesiekė daryti įtakos sprendimams Seime dėl minėto kelio remonto.

„V. Gapšys pusė metų iki pokalbio su R. Kurlianskiu registravo Seime siūlymą, kuriuos jis siūlė sumažinti kelio remonto kainą“, – pažymėjo S. Slapšinskas.

R. Kurlianskio advokato teigimu, Apeliacinis teismas be pagrindo nustatė, kad R. Kurlianskis siekė daryti įtaką ir dėl sprendimų, susijusių su Vartojimo kredito įstatymo pataisų parlamente svarstymu. S. Slapšinskas pažymėjo, kad šiuo atveju R. Kurlianskio pokalbių su buvusiu liberalu Š. Gustainiu metu nebuvo minimos minėto įstatymo pataisos, tad, anot advokato, nėra pagrindo kalbėti apie buvusio „MG Baltic“ viceprezidento bandymą daryti įtaką dėl teisės akto priėmimo Seime.

Kitas R. Kurlianskio advokatas Giedrius Danėlius taip pat akcentavo, jog Apeliacinis teismas be pagrindo neįvertino anksčiau keltų klausimų dėl R. Kurlianskio atžvilgiu vykdytų sekimo veiksmų. Advokato skaičiavimais, jo ginamasis buvo sekamas iš viso apie 13 metų.

„Vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus, gauta ir nemažai duomenų apie R. Kurlianskio privatų gyvenimą“, – stebėjosi advokatas.

G. Danėlius pažymėjo, kad, nagrinėjant teismų sprendimus leisti sekti R. Kurlianskį, peršasi išvada, jog pareigūnai jo ginamojo atžvilgiu atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus neteisėtai.

Advokatas LAT posėdžiu metu kėlė klausimus dėl galimos įtakos „MG Baltic“ byloje sprendimus priėmusiems teisėjams. Jis priminė, kad Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant bylą, tuometinis Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus žiniasklaidai kalbėjo apie tai, kad „byla yra lakmuso popierėlis, kaip Lietuva vertina korupciją, kokios maksimalios bausmės, kokį maksimalų atsaką valstybė gali duoti“.

„Iš STT direktoriaus interviu turinio susidaro įspūdis, kad direktoriaus kalbėjo apie maksimalias bausmes kaltinamiesiems“, – apie galimą įtaką teismui kalbėjo G. Danėlius.

Jis taip pat priminė, kad apkaltinamąjį nuosprendį byloje priėmusios Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos narys A. Bielskis, kaip specialusis liudytojas, apklaustas vadinamojoje teisėjų politinės korupcijos byloje.

„Toks teisėjo A. Bielskio statusas galėjo lemti teisėjo pažeidžiamumą“, – tvirtino advokatas.

Be to, pasak G. Danėliaus, STT pareigūnas Jurijus Skuder dalyvavo tiek teisėjų korupcijos bylos, tiek „MG Baltic“ bylos ikiteisminiuose tyrimuose, o būtent teisėjas A. Bielskis inicijavo J. Skuder apklausą teisme, nagrinėjant „MG Baltic“ bylą apeliacinėje instancijoje.

G. Danėliaus manymu, tokios aplinkybės gali sudaryti įspūdį apie tam tikrus A. Bielskio ir teisėsaugos ryšius.

„Toks pasidalijimas paslaugomis, tokia regimybė gali susidaryti, žiūrint iš šono“, – sakė R. Kurlianskio gynėjas.

G. Danėliaus savo kalboje pabrėžė, kad, jo įsitikinimu, Apeliacinis teismas, nustatęs, kad R. Kurlianskio E. Masiuliui duoti 90 tūkst. eurų yra kyšis, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Galiausiai, advokato manymu, Apeliacinis teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems „MG Baltic“ byloje, turėjo įvertinti ir paties baudžiamojo, teisminio proceso pobūdį, trukmę. 

„Pats baudžiamasis procesas nebuvo lengvas ir paprastas. R. Kurlianskis, kad galėtų dalyvauti jame, atsisakė darbo, verslo. Pats procesas buvo pakankamai ilgas, tai buvo tarsi bausmė. Manau, kad teismas, skirdamas bausmes, turėjo atsižvelgti ir į tai“, – tvirtino G. Danėlius.

Teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes, baudas

Kaip anksčiau skelbė LAT, atsižvelgus į tai, kad „MG Baltic“ byla yra sudėtinga, didelės apimties, ilgą baudžiamojo proceso byloje trukmę (kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teisme gautas 2018 m. balandžio 18 d.), taip pat į tai, kad byla buvo pripažinta greičiau nagrinėtina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – ši byla pripažinta pirmo lygio greičiau nagrinėtina kasacine byla, o bylos nagrinėjimui sudaryta išplėstinė septynių teisėjų kolegija.

ELTA primena, kad praėjusių metų lapkričio 22 dieną Apeliacinis teismas pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą R. Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį E. Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.

Darbo partijos atstovui, Seimo nariui V. Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamentarams Š. Gustainiui ir G. Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.

Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.

LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija kovo 28 dieną pakeitė ankstesnius teismų sprendimus, kuriais vilnietė buvo nuteista realia ketverių metų laisvės atėmimo bausme.

Naujai paskelbtu nuosprendžiu moteriai skirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams, paskiriant įpareigojimą – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Baudžiamasis kodeksas už nužudymą numato laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 metų, o tam tikrais atvejais iki 20 metų ar net gyvos galvos. Toks nusikaltimas laikomas itin sunkiu. Tuo metu nužudymas labai susijaudinus priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų. Tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Kol moteris laukė galutinio LAT verdikto, ji atliko dalį ankstesniais teismų sprendimais jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės Panevėžio kalėjime, nes, įsiteisėjus tuometiniam nuosprendžiui, pernai vasarą buvo pristatyta į bausmės atlikimo vietą ir čia kalėjo iki šių metų vasario. Už grotų pavyzdingai besielgusiai moteriai buvo pritaikytas lygtinis paleidimas ir ji į laisvę buvo paleista, įpareigojus dėvėti apykoję.

„Svarbiausia buvo per šias dienas, kad jai nuimtų apykoję, kadangi paleista su apykoje, ji jai buvo uždėta, moteris praktiškai visą laiką turėjo būti namuose, išskyrus kelias valandas per dieną. Tai buvo dirbama, kad šis Aukščiausiojo Teismo sprendimas kuo greičiau pasiektų Probacijos tarnybą ir greičiau nuimtų apykoję. Penktadienį, prieš šventes, pavyko tą padaryti“, – Eltai sakė nuteistosios advokatas Karolis Barysas.

Pasak jo, Lietuvoje gal buvo keli atvejai, kai teismas nuteistųjų veiksmus kvalifikavo kaip nužudymą labai susijaudinus.

„Tai turbūt labiau teorinė Baudžiamojo kodekso norma, negu praktiškai pritaikoma. Yra buvę atvejų, kada pirmos instancijos teismas nuteisdavo už nužudymą labai susijaudinus, tačiau aukštesnės instancijos teismai tokį nuosprendį panaikindavo“, – pasakojo advokatas.

Pasak jo, Liudmilos L. byloje iškart buvo matyti, kad tai nekasdienė situacija. Moteris anksčiau niekada nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, iki išėjimo į pensiją dirbo.

„Moteris ilgus metus gyveno su smurtautoju, vieną dieną ji neatlaiko ir įvyksta tas nužudymas. Ir pasaulyje ta problema keliama. Ką dabar suformavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasitarnaus ir ateityje. Žmonės gyvena smurtavimo aplinkoje ir paskui įvykdo tokius nužudymus, tikrai nemažai tokių atvejų Lietuvoje. Valstybei, policijai buvo žinoma, kad yra toks smurtautojas, bet niekas nesiėmė jokių priemonių, sugyventinis buvo nuteistas, ikiteisminiai tyrimai, bet jam nebuvo uždrausta artintis, nieko to nebuvo. Valstybė nesiima veiksmų, kuriuos ji turėtų atlikti, o paskui kaltina baudžiamąja tvarka nusikaltimą padariusį žmogų“, – Eltai sakė advokatas.

Advokatas kasaciniame skunde LAT rašė, kad institucijos nevykdė savo pareigos apriboti Dmitrijaus B. buvimą su Liudmila M., įpareigojant jį gyventi skyrium ar nesiartinti prie moters, jai nebuvo teikiama socialinė ar psichologinė pagalba, kaip nustatyta dėl smurto artimoje aplinkoje reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Yra buvę atvejų, kada pirmos instancijos teismas nuteisdavo už nužudymą labai susijaudinus, tačiau aukštesnės instancijos teismai tokį nuosprendį panaikindavo.

„Jei tokia pagalba būtų buvusi suteikta, sunkių padarinių būtų buvę galima išvengti. Valstybės institucijoms neatlikus joms pagal įstatymą tenkančios pareigos, negalima bausti sunkioje padėtyje buvusios, nors ir labai sunkią nusikalstamą veiką padariusios nuteistosios griežta laisvės atėmimo bausme, kuria būtų pasiektas tik vienas – nubaudimo – tikslas“, – rašė advokatas.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas Lietuvoje įsigaliojo 2011 metais.

Vyras mirė nuo vienintelio dūrio į krūtinę

Baudžiamosios bylos duomenimis, Liudmila M. 2020 metų vasario 11 dieną savo bute Vilniuje per konfliktą su savo sugyventiniu Dmitrijumi B. sudavė šiam vieną smūgį peiliu į krūtinę. Vyras nuo šio vienintelio sužalojimo vyras mirė.

LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje akivaizdžiai nustatytas naudoto artimoje aplinkoje sisteminio smurto prieš Liudmilą M. faktas – tarp bendro gyvenimo saitais susijusių asmenų Dmitrijaus B. ir Liudmilos M. buvo susiklostę įtempti tarpusavio santykiai ir nuolatos vykdavo konfliktų, dėl jų buvo kviesti policijos pareigūnai.

Konfliktai, prasidėję net prieš penkerius metus, tęsėsi iki pat įvykio, nuo 2015 metų, sugyventiniams pradėjus gyventi kartu.

2015 metais policija buvo kviesta vieną kartą dėl smurto artimoje aplinkoje. Pranešime nurodyta, kad Dmitrijus B. naudojo fizinį smurtą prieš Liudmilą M., pagal šį įvykį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Paaiškėjo, kad moteriai buvo sulaužytas šonkaulis.

2017 metais buvo net trys pranešimai. Vienu atveju policiją kvietė Dmitrijus B. dėl to, kad Liudmila M. jo neįleido į namus. Kitu atveju pranešime nurodyta, kad Dmitrijus B. naudojo fizinį smurtą prieš Liudmilą M., pagal šį įvykį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis buvo užbaigtas baudžiamuoju įsakymu.

Trečiuoju atveju pranešime nurodyta, kad Dmitrijus B. naudojo fizinį smurtą prieš Liudmilą M., pagal šį įvykį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas vėliau buvo nutrauktas.

Nustatyta, kad 2018 metais buvo keturi pranešimai. Du kartus pranešėjas buvo Dmitrijus B., jis pranešė apie tai, kad Liudmila M. jo neįleidžia į namus. Du kartus pranešėja buvo Liudmila M.

Nustatyta, kad 2019 metais buvo vienas pranešimas. Pasak LAT, sisteminį smurtą prieš moterį patvirtina ir byloje esantys medicininiai dokumentai apie jos patirtus kūno sužalojimus, liudytojų parodymai.

Pasak LAT, anksčiau Liudmilos M. bylą nagrinėję teismai, tinkamai neįvertinę pirmiau minėtų aplinkybių, klaidingai interpretavo Dmitrijaus B. neteisėtą smurtinį veiksmą – sudavimą Liudmilai M. delnu – tik kaip įprastą ir negalėjusį moteriai sukelti smurtinių ir emocinių reakcijų.

Teisėjų kolegija, remdamasi jau suformuota teismų praktika, nurodė, kad kaltininko didelio susijaudinimo būsena apibrėžiama kaip situacija, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Tokią būseną gali sukelti dvejopo pobūdžio situacijos – kaltininkas staiga labai susijaudino (buvo fiziologinio afekto būsenos) dėl netikėto, nelaukto nukentėjusiojo vienkartinio poelgio arba tas poelgis buvo paskutinis iš ankstesnių nevienkartinių panašaus pobūdžio nukentėjusiojo poelgių (sisteminio smurto elementas).

Ekspertizės išvada ir ekspertų parodymais buvo nustatyta, kad Liudmilos M. būsena neatitiko fiziologinio afekto kriterijų, tačiau ji buvo išreikšto emocinio susijaudinimo būsenos.

LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad įvykio metu vilnietė buvo staiga labai susijaudinusi dėl prieš ją pavartoto smurto ir, atsakydama į dar vieną iš nuolatinių ankstesnių smurtinių poelgių, tuoj pat po gauto smūgio ranka į veidą staiga sudavė jam vieną smūgį turimu rankoje peiliu į krūtinę ir taip jį nužudė.

LAT yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Kaip nurodoma LAT pranešime, tai teismas nustatė kovo 1 dieną išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. B. nuteistas už tai, kad „Facebook“ paskelbdamas įžeidžiančio, niekinančio, diskriminacinio pobūdžio komentarą, viešai niekino T. Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos.

Minimas vyras pernai sausio pabaigoje feisbuke, viešoje T. V. Raskevičiaus paskyroje, po paskelbta nuotrauka pavadinimu „Meilė yra meilė“, viešai, iš savo asmeninės paskyros parašė niekinantį komentarą: „Pid...ai job...i bl...  naikint jumis bl...“.

Nors to pakako, kad vyras būtų nuteistas dėl niekinimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jo parašytas komentaras buvo atsitiktinis, neapgalvotas, labiau spontanškas, taigi, nebuvo kurstantis. Tokį sprendimą paliko ir Apeliacinis teismas.

Nepakanka konstatuoti, jog tokie pasisakymai yra prieštaraujantys moralei ar vien tik neigiamo ar niekinamo atspalvio žodžiai.

LAT atmetė prokuroro kasacinį skundą ir skundžiamų žemesnės instancijos teismų sprendimų nekeitė. Už šioje byloje padarytą nusikaltimą R. B. liko galioti paskirta 2,7 tūkst. eurų dydžio bauda.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje byloje žemesnės instancijos teismai pagrįstai nenustatė R. B. veikoje tyčinio pavojingo viešo kurstymo, skatinimo, lenkimo smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl jų seksualinės orientacijos požymių, todėl išteisindami komentatorių teisės taikymo klaidos nepadarė.

„Nepakanka konstatuoti, jog tokie pasisakymai yra prieštaraujantys moralei ar vien tik neigiamo ar niekinamo atspalvio žodžiai. Svarbu nustatyti, ar tokie pareiškimai (...) realiai sudaro prielaidas neapibrėžtam paskyros lankytojų ratui tiesiogiai palenkti interneto portalo skaitytojus smurtauti prieš konkrečią žmonių grupę“, – pažymėjo teisėjų kolegija.

Anot teismo, sprendžiant klausimą dėl konkrečios neapykantos kalbos išraiškos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį, turi būti nustatyti konkretūs nusikaltimo sudėties požymiai, be kita ko, kurstymas smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl jų seksualinės orientacijos ir kaltininko tiesioginė tyčia taip elgtis.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Darbo partija šioje baudžiamojoje byloje yra pripažinta kalta dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, nuosprendžiu jai skirta 301 tūkst. 280 eurų bauda.

Priimti šios partijos skundą buvo nuspręsta vasario 29 dieną, Eltą informavo LAT atstovė Rimantė Kraulišė.

Už kyšininkavimą, prekybą poveikiu ir piktnaudžiavimą nuteisto ir 376,6 tūkst. eurų bauda nubausto Liberalų sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka Eltai teigė, kad nutartį dėl skundo priėmimo gavo praeitą savaitę.

LAT sprendžia dėl kiekvieno gauto kasacinio skundo priėmimo, šis teismas įrodymų iš naujo netiria, liudytojų neapklausia, bylos patikrinamos teisės taikymo aspektu, todėl Atrankos kolegija sprendžia, ar kiekvienas paduotas kasacinius skundas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus.

Vasario 29 dieną taip pat buvo priimtas nuteistojo Raimondo Kurlianskio gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinis skundas, o diena anksčiau, vasario 28 dieną, Atrankos kolegija priėmė nagrinėti už piktnaudžiavimą nesant kyšininkavimo požymių daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą nuteisto buvusio liberalo Gintaro Steponavičiaus skundą.

Šioje byloje iš viso yra gauta 12 kasacinių skundų, kai kurie iš jų jau priimti, dėl kitų sprendžiama. Nuosprendį apskundė kalintis buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis, taip pat laisvės atėmimo bausmę atliekantis buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis, buvęs Seimo narys ir buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis bei kartu su jais Kauno kalėjime bausmę atliekantis Seimo narys Vytautas Gapšys.

Daugelis nuteistųjų prašo panaikinti pernai lapkritį priimtą jiems nepalankų Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ir palikti galioti 2022 m. Vilniaus apygardos teismo priimtą nuosprendį, kuriuo visi fiziniai ir juridiniai asmenys buvo išteisinti.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Kaip paskelbė teismas, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Š. Gustainis.

Skundas priimtas nagrinėti, nes nenustatyta įstatyme numatytų pagrindų, trukdančių jį priimti, BNS penktadienį informavo teismas. Atrankos kolegija skundą priėmė nagrinėti antradienį.

Gavęs proceso dalyvių skundus, LAT visada sprendžia ar jie priimtini nagrinėti, ne šis teismas įrodymų netiria, bylą peržiūri teisės taikymo aspektu.

LAT nuteistos bendrovės kasacinį skundą gavo praeitą savaitę. Juo prašoma panaikinti praėjusių metų lapkričio 22 dienos Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalį, kuria koncernas „MG Baltic“ pripažintas kaltu dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.

Jam skirtą 1,1 mln. eurų baudą grupė jau yra sumokėjusi.

Verslo grupė LAT prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 metų balandžio 19 dienos išteisinamąjį nuosprendį.

„MG grupė“ yra viena didžiausių Lietuvoje gamybos, prekybos, nekilnojamojo turto ir žiniasklaidos įmonių grupė.

Apeliacinis teismas nusprendė, kad bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) sau palankių sprendimų įstatymų leidyboje ar kitose jai reikšmingose srityse siekdavo „ne tik teisėtais būdais, bet ir sąmoningai pasinaudodama savo valdybos nario Raimondo Kurlianskio turima įtaka žiniasklaidoje, jo pažintimis įvairiose visuomenės grupėse, be kita ko, ir politikoje, taip pat ir savo, kaip stambaus Lietuvoje veikiančio verslo, finansiniais pajėgumais“.

Teismo teigimu, nusikalstamomis veikomis padaryta itin didelė žala Lietuvos valstybei, jos politinei sistemai.

Šioje byloje taip pat nuteisti Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, Seimo narys Vytautas Gapšys, buvę parlamentarai Šarūnas Gustainis ir Gintaras Steponavičius bei juridiniai asmenys – Liberalų sąjūdis ir Darbo partija.

R. Kurlianskiui už politikų papirkimą, o E. Masiuliui ir V. Gapšiui už kyšininkavimą skirtos laisvės atėmimo bausmės, juridiniams asmenims, Š. Gustainiui ir G. Steponavičiui – baudos.

Šiam projektui numatyta skirti 7,3 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Turto bankas.

„Atnaujinus LAT pastatą bus ne tik pagerintos sąlygos teismo darbuotojams, teisėjams, bet ir sumažinti teismo išlaikymo kaštai didinant energinį pastato efektyvumą, gerinant išplanavimą“, – teigiama pranešime.

Baigus projektą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taps Turto banko klientu.

Tikslas – sukurti šiuolaikiškas darbo vietas teismo tarnautojams ir teisėjams, į seną pastatą integruoti tvarius sprendimus.

„Tikslas – sukurti šiuolaikiškas darbo vietas teismo tarnautojams ir teisėjams, į seną pastatą integruoti tvarius sprendimus. Taip pat teismo administracijai nebereikės rūpintis pastato priežiūra ir laiką klientai galės nukreipti tiesioginėms funkcijoms atlikti“, – teigė laikinasis Turto banko vadovas Ernestas Česokas.

Beveik 4 tūkst. kvadratinių metrų administracinės paskirties pastatas Vilniaus centre statytas 1965 metais.

Jame šiuo metu dirba beveik 140 teismo darbuotojų.

Turto bankas praėjusiais metais jau yra atnaujinęs dalį teismams skirtų pastatų Vilniuje, investuodamas 2,5 mln. eurų. Į naują Klaipėdos teismų pastato statybą planuojama investuoti 10 mln. eurų, šiuo metu vyksta šio pastato architektūrinis konkursas.

Per slaptą balsavimą už D. Jočienės skyrimą į naujas pareigas buvo 75 Seimo nariai, prieš – du ir du susilaikė.

Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu.

D. Jočienė yra baigusi Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, čia apsigynusi daktaro disertaciją. 1994–2003 metais ji dirbo universiteto Teisės fakultete, dabar dėsto Mykolo Romerio universitete.

2003–2004 metais D. Jočienė ėjo Vyriausybės atstovės Europos Žmogaus Teisių Teisme pareigas, 2004–2013 metais buvo šio teismo teisėja, 2014–2023 metais ji dirbo KT, nuo 2021-ųjų birželio jam vadovavo.

Taip pat Seimas ketvirtadienį pritarė Kauno apygardos teismo teisėjos Jurgos Vasiliauskienės skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja. Už jos kandidatūrą buvo 76 parlamentarai, prieš buvo du ir du susilaikė.

Kadenciją Apeliaciniame teisme šiuo metu baigia Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis, pirmininkavęs kolegijai, nagrinėjusiai koncerno „MG Baltic“ (dabar –„MG Grupė“) politinės korupcijos bylą. A. Bielskis savo kadenciją baigia gruodžio pabaigoje.

2013–2018 metais J. Vasiliauskienė dirbo Kauno apylinkės teisme, 2018 metų pabaigoje pradėjo dirbti Kauno apygardos teisme, kur nagrinėja baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas.

Atrankos komisija J. Vasiliauskienę įvertino kaip vieną tinkamiausių eiti Apeliacinio teismo teisėjos pareigas.

Apeliacinio teismo teisėjus skiria prezidentas Seimo pritarimu.

„Tikiuosi, kad savo patirtimi galėsiu prisidėti prie LAT kaip kasacinės instancijos teismui pagal Konstitucijos keliamos konstitucinės misijos ginant žmogaus teises, užtikrinti šiam teismui tenkantį viešąjį interesą – užtikrinti vienodą teisės taikymą ir aiškinimą ir vieningos bendrosios kompetencijos teismų praktikos formavimą“, – prisistatydama Seime sakė D. Jočienė.

Po prisistatymo Seime D. Jočienė susitiks su pageidaujančiomis frakcijomis, jos kandidatūrą svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tuomet dėl kandidatūros balsuos Seimas.

Pagal Konstituciją Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu.

D. Jočienė yra baigusi Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, čia apsigynusi daktaro disertaciją. 1994–2003 metais ji dirbo universiteto Teisės fakultete, dabar dėsto Mykolo Romerio universitete.

2003–2004 metais D. Jočienė ėjo Vyriausybės atstovės Europos Žmogaus Teisių Teisme pareigas, 2004–2013 metais buvo šio teismo teisėja, 2014–2023 metais ji dirbo KT, nuo 2021-ųjų birželio jam vadovavo.

Taip pat antradienį Seime pristatyta Kauno apygardos teismo teisėjos Jurgos Vasiliauskienės kandidatūra į Lietuvos apeliacinio teismo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas.

Kadenciją Apeliaciniame teisme šiuo metu baigia Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis, pirmininkavęs kolegijai, nagrinėjusiai koncerno „MG Baltic“ (dabar –„MG Grupė“) politinės korupcijos bylą. A. Bielskis savo kadenciją baigia gruodžio pabaigoje.

2013–2018 metais J. Vasiliauskienė dirbo Kauno apylinkės teisme, 2018 metų pabaigoje pradėjo dirbti Kauno apygardos teisme, kur nagrinėja baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas.

Atrankos komisija J. Vasiliauskienę įvertino kaip vieną tinkamiausių eiti Apeliacinio teismo teisėjos pareigas.

Apeliacinio teismo teisėjus skiria prezidentas Seimo pritarimu.