„Absoliuti dauguma rinkos dalyvių tą siūlo, galbūt yra mažesnių, kurie dar to nesiūlė. Tokia nuostata teisės aktuose reikš, kad visi absoliučiai turės tą pasiūlyti. Iš esmės dabar mes tą turime“, – LRT radijui sakė E. Čipkutė.

Ji  teigė, jog norėtųsi išvengti situacijos, kai esant aukštoms rinkos kainoms, žmonės rinkosi fiksuotos kainos elektros planus, o joms nukritus, jie nori grįžti į nefiksuotos kainos, arba biržos planus.

„Tuomet, kai kyla elektros kainos, žmonės buvo motyvuoti pereiti prie fiksuotų planų, o dabar nukritus kainoms, jie nori grįžti prie kintamų. Norėtųsi, kad to būtų išvengta, kad šita diskusija savaime nesumotyvuotų žmonių ir jie tiesiog individualiai spręstų ir esant poreikiui pasikonsultuotų su savo kredito davėju“, – sakė E. Čipkutė.

LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, Lietuvoje beveik visos būsto paskolos suteikiamos su kintamomis palūkanomis, taip riziką dėl jų didėjimo perkeliant paskolų gavėjams. Jis pabrėžė, kad nėra vienareikšmiško atsakymo, kurios palūkanos yra naudingesnės, tačiau vartotojai turi turėti galimybę rinktis.

LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, Lietuvoje beveik visos būsto paskolos suteikiamos su kintamomis palūkanomis, taip riziką dėl jų didėjimo perkeliant paskolų gavėjams. Jis pabrėžė, kad nėra vienareikšmiško atsakymo, kurios palūkanos yra naudingesnės, tačiau vartotojai turi turėti galimybę rinktis.

„Lietuvos bankas neskatina rinktis fiksuotas ar kintamas palūkanų normas – vartotojas pats sprendžia, bet turi būti užtikrinta vartotojui reali galimybė rinktis jam labiausiai tinkamą produktą ir pateikta informacija apie vieno ar kito pasirinkimo rezultatą“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus.

Turi būti užtikrinta vartotojui reali galimybė rinktis jam labiausiai tinkamą produktą ir pateikta informacija apie vieno ar kito pasirinkimo rezultatą.

Centrinis bankas pabrėžia, kad fiksuota palūkanų norma taip pat turėtų būti pagrįsta, atitinkanti rinkos tendencijas.

„Pagrįsta – tai remiantis visiems suprantama, prieinama rinkų informacija, tą pagrindimą, akivaizdu, niekas neseks ir nekontroliuos tokiu būdu, bet tai, kas akivaizdžiai yra neteisinga ir neobjektyvu, bus galima reaguoti ir norėtume, kad tai būtų įtvirtinta įstatymu“, – sakė G. Šimkus.

LB teigimu, fiksuotų palūkanų kaina Lietuvoje yra viena didžiausių euro zonoje – naujoms paskoloms 2022 metais ji buvo vidutiniškai 1 proc. punktu didesnė už euro zonos vidurkį, o bankai nėra linkę aktyviai siūlyti tokių palūkanų.

Lietuvoje 96 proc. būsto paskolų yra su kintamomis, o 4 proc. – fiksuotomis palūkanomis.

Paskolos su kintamomis palūkanomis dominuoja ir kitose Baltijos šalyse, Suomijoje, Švedijoje. Tuo metu palūkanų fiksavimas ypač populiarus šalyse, kur finansų sektorius yra didelis ir gerai išsivystęs, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Vokietijoje – jose naujos bent tam tikram laikui fiksuotų palūkanų paskolos sudaro daugiau kaip 85 procentus.

Be kita ko, LB siūlo, kad sutarties keitimo mokestis, keičiant kintamos palūkanų normos maržą, negalėtų būti didesnis nei naujos sutarties su tuo pačiu banku mokestis.

LB taip pat siūlo sukurti viešai prieinamą nepriklausomą alternatyvų skaičiuoklę, skelbti maržų ir palūkanų normų sklaidos statistiką, sukurti priemonę kliento ir rinkos sąlygų palyginimui.

Centrinio banko teigimu, Lietuvoje nėra paplitęs būsto paskolų refinansavimas, nors pastaraisiais metais mažėjus maržoms, jis gali būti naudingas vartotojams. Anot G. Šimkaus, siūloma sumažinti refinansavimo ir palūkanų maržos peržiūros sąnaudų naštą vartotojui.

„Nustatyti, kad refinansavimo išlaidų sumą gali finansuoti paskolą refinansuojantis bankas, refinansavimui reikalinga išlaidų suma būtų suteikiama refinansuojančio banko ir būtų įtraukiama į naują kreditą“, – sakė G. Šimkus.

„Tuomet vartotojas gali aiškiai suprasti – turiu tokią paskolą, jos palūkanų normos štai tokios, kai refinansuosiu, nepridedant man savų lėšų, sąlygos bus kitokios ir labai aiškiai bus galima palyginti, matyti, neįsitraukiant papildomų lėšų, jų pinigų vertės laike klausimus ir panašiai“, – pridūrė jis.

LB teigimu, paskolų refinansavimas yra aktualus tiems žmonėms, kurie sutartis sudarė 2018–2021 metais, kai maržos buvo didesnės. Tokios paskolos sudaro 44 proc. viso būsto paskolų portfelio.

LB atliktos apklausos duomenimis, refinansavimo prieinamumą riboja jo sąnaudos, proceso sudėtingumas ir informacijos apie šią galimybę trūkumas.

Be to, bankai turėtų informuoti klientus apie jiems palankias alternatyvas, pavyzdžiui, palūkanų maržos dydį.

LB duomenimis, fiksuotų ir kintamų palūkanų būsto paskolų populiarumas ES šalyse labai skiriasi – mažų palūkanų laikotarpiu (2011–2022 metais) daugumoje euro zonos šalių gyventojai dažniau rinkosi fiksuoti palūkanas ilgiau nei vieneriems metams, o Lietuvoje vis labiau vyravo paskolos su kintama norma.

Lietuvos bankas kviečia visas suinteresuotas šalis iki birželio 12 dienos išsakyti nuomonę dėl pasiūlymų.

„Šitas įsipareigojimas negali būti orinis, nes dabar jis orinis. Teisės aktuose nematome šito įsipareigojimo įtvirtinimo. Tikimės, jis bus suguldytas į teisinį įsipareigojimą visuomenei“, – Žinių radijui antradienį teigė prezidento patarėja.

I. Segalovičienė teigė, kad Prezidentūra palaiko spartesnį MMA ir NPD suvienodinimą nei siūlo Finansų ministerija.

„Strategiškai mąstanti valstybė, galvodama apie socialinę sanglaudą, gerovę žmonių, (...) turim matyti tuos ilgalaikius rezultatus, kurių mes ir turime siekti ir čia nepamokestinamų pajamų dydžio sulyginimas su minimalia alga turėtų būti spartesnis nei dabar siūloma iki 2028 metų“, – teigė I. Segalovičienė.

„Lietuvos banko skaičiavimais, jų vertinimu, jie mato greitesnį scenarijų – iki 2026 metų, taigi, čia irgi yra ta erdvė, kur turime susitarti dėl strateginių tikslų ir strateginių rezultatų“, – kalbėjo ji.

Šiuo metu MMA atskaičius mokesčius siekia 633 eurus, o iki mokesčių – 840 eurų. NPD siekia 625 eurus. Kitąmet MMA Vyriausybė numato didinti 10 proc., o NPD – 20 proc.  

Jis skelbia nustatęs jau antrą atvejį, kai iš Latvijos piliečio įsigyta padirbta tokia moneta, kurios kaina antrinėje rinkoje gali svyruoti nuo 4,5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų.

„Vieną šios padirbtos monetos atvejį nustatėme praėjusiais metais. Dėl jo jau pradėtas ikiteisminis tyrimas. Antras atvejis – naujas. Atlikus ekspertizę, paaiškėjo, kad auksinė moneta padirbta“, – sako Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus vadovė Ramunė Juzėnienė.

Pirkdamas monetą, asmuo gavo ir dokumentą, kuriame nurodoma, kad proginės monetos metalo sudėtis – 99,9 proc. auksas, tačiau metalo, iš kurio pagaminta moneta, patikrinimas negarantuoja, kad moneta yra autentiška.

Atlikus ekspertizę, paaiškėjo, kad auksinė moneta padirbta.

Latvijos centrinis bankas taip pat gavo informacijos apie prekybą galimai padirbtomis auksinėmis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams skirtomis monetomis.

„Asmenys, turintys dvejonių dėl įsigytų kolekcinių monetų autentiškumo, visų pirma turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas“, – primena R. Juzėnienė.

Bankas pabrėžia, kad perkant kolekcines monetas svarbu atkreipti dėmesį į bendrą monetos vaizdą, įvertinti detalių aštrumą ir tikslumą, monetos krašto suformavimą ir briaunos lygumą. Visos detalės turėtų būti preciziškai tikslios ir lygios – be pabangavimų, subėgimų. Raidės turi būti aiškios, kalimas – tikslus, monetoje atvaizduoti elementai nesiliečia tarpusavyje ar su kitomis monetos dizaino detalėmis.

Lietuvos banko kolekcinių monetų el. parduotuvėje galima rasti kolekcinių monetų averso ir reverso atvaizdus, kuriuos galima apžiūrėti ir susilyginti.

Anot Lietuvos banko, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į monetos autentiškumo sertifikato atitiktį. Lietuvos monetų kalykloje kaldinamoms kolekcinėms monetoms būdinga išskirtinė standartus atitinkanti kokybė, preciziškumas, kaldinimo procese laikomasi itin griežtų kalimo štampų, matricų ir spaudimo tolerancijos taisyklių, tuo užtikrinama gaminio aukščiausia kokybė, todėl jas padirbti yra itin sunku.

„Paysera LT“ generalinis direktorius Gintautas Mežetis sako, kad apribojimai įmonei panaikinti, nes ji laiku patobulino visus klientų pažinimo ir pinigų plovimo prevencijos procesus, dėl kurių LB turėjo pastabų.

„Išorės audito įmonė kovo pradžioje pateiktoje ataskaitoje patvirtino, kad mes šimtu procentų ir laiku, iki gruodžio 30 dienos, įgyvendinome Lietuvos banko audito išvadoje išsakytiems pastebėjimams skirtą ir su LB suderintą patobulinimų planą. Įvertinęs visumą atliktų pokyčių ir susipažinęs su išorės auditoriaus ataskaita Lietuvos bankas leido mums veikti pilna apimtimi be apribojimų, – pranešime sakė G. Mežetis.

LB teigia, kad sprendimas panaikinti apribojimus priimtas atsižvelgus į jos pateiktą informaciją apie pašalintus trūkumus bei nepriklausomo išorės auditoriaus ataskaitą. Tačiau LB rekomendavo „Payserai“ 2024 metais atlikti išsamų vidaus kontrolės sistemos elementų veiksmingumo vertinimą.

Pernai kovą LB uždraudė bendrovei atidaryti naujas sąskaitas ne Europos ekonominės erdvės valstybių rezidentams – išlyga taikyta tik Ukrainos piliečiams, taip pat bei aukštesnės rizikos bendrovėms – kelionių, finansų įmonėms, paramos fondams.

LB dėl pinigų plovimo prevencijos pažeidimų 2020 metais „Payserai“ skyrė 370 tūkst. eurų baudą, kurią teismas vėliau sumažino iki 200 tūkst. eurų.

Pernai rugsėjį LB „Payserai“ skyrė 100 tūkst. eurų baudą už tai, kad ji ne visa apimtimi pašalino 2020 metais nustatytus pažeidimus. Tiek šis, tiek 2020-ųjų sprendimas yra apskųsti.

„Tokios sumos neįprastos, nes ankstesniais metais, iki ECB kiekybinio skatinimo pradžios, iki 2008-2015 metų, turėjome apie 5 proc. vyraujantį lygį. Beveik trečdalis likvidžių lėšų balanso laikymas centriniame banke jau yra netipinė situacija. Ji ypač tampa netipine, kai ECB keičia savo politiką pinigų ir palūkanos tampa iš arti nulio esančių labai stipriai didesnės. Tai šiuo metu už šitą visą likvidų turtą komerciniai bankai ima gauti 3 proc. palūkanų normą“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto klausymuose dėl Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projekto teigė LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.

Pasak jo, bankų solidarumo įnašas trečdaliu sumažintų jų pelningumą, bet šiemet jis vistiek turėtų būti maždaug du kartus didesnis nei pernai. 

„Solidarumo įnašas šiek tiek, apie 34 procentiniais punktais sumažina pelningumo normą, bet pelningumas labiausiai tikėtinu scenarijumi, apie du kartus didesnis būtų nei pernai“, – kalbėjo J. Markevičius.

Beveik trečdalis likvidžių lėšų balanso laikymas centriniame banke jau yra netipinė situacija.

Jo teigimu, 2022 metais kredito įstaigų, kurios mokėtų solidarumo mokestį, nuosavybės grąža buvo 12,3 proc., o šiemet net ir sumokėjus įnašą, ji vistiek būtų maždaug du kartus didesnė – 23-26 proc., priklausomai nuo to, kaip bankai elgsis su dividendais, o 2024 metais – dar daugiau, iki 21-30 proc. 

LB skaičiavimais, šiemet bendras šalies bankų pelnas gali augti 2,5 karto ir siekti apie 1,2 mlrd. eurų. 

„Didelė dalis ateina iš to beveik 500 mln. eurų prieaugio iš centrinio banko sumokamų palūkanų normų, dar maždaug 700 mln. eurų – iš paskolų. Ir indėlių išlaidos sumažina šią pelno dalį tik apie 200 mln. eurų. Tai apie pusė prieaugio ateina iš LB pradėtų mokėti aukštų palūkanų normų esant dideliam likvidumui, o kita prieaugio pusė – iš paskolų ir indėlių augimo greičių skirtumo“, – aiškino J. Markevičius.

Pasak jo, iki šiol indėlių palūkanų lygis bankuose nebuvo taip reikšmingai atitolęs nuo paskolų palūkanų.  

J. Markevičiaus teigimu, labiausiai tikėtinu scenarijumi bankų kapitalo pakankamumo, atspindinčio sektoriaus mokumą, rodiklis, kuris dabar yra 20,1 proc., augtų apie 3,8 proc. punkto, nepalankiu – iš esmės nekistų (0,03 proc.), labai nepalankiu – mažėtų (3,7 punkto), bet tokiu atveju solidarumo įnašas net nebūtų mokamas.

Palankiausiu scenarijumi dėl solidarumo įnašo kapitalo pakankamumas sumažėtų 1,4 proc punkto.

„Palyginus su kitais veiksniais, tas poveikis mažas“, – tvirtino J. Markevičius.

Pagal naująjį modelį solidarumo įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, tačiau vienas didžiausių – „Revolut“ bankas mokesčio turėtų išvengti, nes 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje.

Laikinas bankų įnašas sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mokestis siūlomas šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.

Tokiu būdu, norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.

Iš mokesčio tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų: 2023 metais – apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.   

J. Varanauskienė centriniame banke pakeitė dvi šešerių metų kadencijas dirbusį Raimondą Kuodį.

Nauja LB valdybos nare nuo balandžio 17 dienos dirba buvusi LB Korporatyvinių paslaugų departamento vadovė Jurgita Šaučiūnienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija artimiausiu metu turėtų skelbti naujo vadovo atranką. 

„Analizuojame galimybę (skaitmeniniu euru – BNS) atsiskaityti net ir nesant interneto ryšio. Tai galėtų būti naudinga savybė atsiskaitant kažkur traukiniuose ar keliaujant kalnuose“, – penktadienį Seimo Europos reikalų komitete sakė LB  Rinkos infrastruktūros departamento projekto vadovė Austėja Šostokaitė.

Pasak jos, nauja priemonė būtų naudinga ir prekybininkams – jie įgytų daugiau būdų priimti atsiskaitymus. 

„Jie turėtų stipresnę galią su mokėjimo paslaugų teikėjais, nes tai būtų ir dar viena atsiskaitymo priemonė ir, tikimės, kad būtų pigesnė“, – kalbėjo  A. Šostokaitė.

Centrinio banko skaitmeninis euras būtų skirtas gyventojų ar verslo tarpusavio sandoriams, e. prekybai, mokesčių mokėjimu, įvairiems kitiems mokėjimams. Pasak A. Šostokaitės, centrinis bankas prie privačių duomenų prieigos neturėtų: „Neseks, kur kokie mokėjimai atliekami“. 

Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas įsitikinęs, kad skaitmeninis euras skatintų inovacijas mokėjimo ir finansų srityje. Jo teigimu, tai „užtikrintų, kad centrinio banko pinigai ir sprendimai neatsiliktų nuo skaitmenėjančios ekonomikos bei finansų sektoriaus ir kintančių vartotojų preferencijų“.

„Laikomės linijos, kad skaitmeninis euras „turi potencialo skatinti inovacijas mokėjimų srityje ir finansų sistemoje ir platesnėje apimtyje – ekonomikoje. Tai dera ir su Lietuvos kaip fintech šalies strategine laikysena ir kryptimi“, – komitete teigė viceministras. 

A. Šostokaitės teigimu, dabar Europos Sąjungoje (ES) vyksta skaitmeninio euro įvedimo tiriamasis etapas, spalį Europos Komisija apsispręs, ar Bendrijai „pereiti į tokį stipresnį pasirengimo (įsivesti skaitmeninį eurą – BNS) etapą“. 

M. Liutvinskas prognozuoja, kad EK sprendimas dėl skaitmeninio euro ir monetų bei banknotų „statuso sulyginimo“ gali būti priimtas anksčiau – gegužės pabaigoje arba birželio pirmoje pusėje.

Centrinio banko skaitmeniniai pinigai jau veikia Kinijoje, Jamaikoje, Nigerijoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbs naujo vadovo atranką, tačiau kol kas neaišku, kada, sako ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas.

„Jis (J. Miskis – BNS) pareigas laikinai eis iki per konkursą bus išrinktas naujas „Sodros“ vadovas. Kol kas atranka nėra paskelbta ir kada bus skelbiama – sprendimo dar nėra“, – BNS sakė T. Kavaliauskas.

J. Varanauskienė ketverių metų kadencijai „Sodros“ vadove buvo paskirta 2019 metų gegužę. Naujas pareigas LB ji pradės eiti balandžio 24 dieną ir jose pakeis dvi šešerių metų kadencijas dirbusį Raimondą Kuodį.

Prezidentas Gitanas Nausėda LB valdybos nare taip pat paskyrė LB Korporatyvinių paslaugų departamento vadovę Jurgitą Šaučiūnienę, ji darbą pradės balandžio 17 dieną.

Atsižvelgdamas į LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teikimą, prezidentas pasirašė tai numatančius dekretus, penktadienį pranešė Prezidentūra.

J. Varanauskienė naujas pareigas pradės eiti balandžio 24 dieną ir jose pakeis dvi šešerių metų kadencijas dirbusį Raimondą Kuodį. J. Šaučiūnienė darbą valdyboje pradės balandžio 17 dieną.

J. Varanauskienė „Sodroje“ dirba nuo 2017 metų, o nuo 2019 metų gegužės šiai įstaigai vadovauja. Iki tol ji dirbo SEB banko finansinių paslaugų ir klientų aptarnavimo, namų ūkių finansų, gyvybės draudimo padaliniuose, dar anksčiau yra dėsčiusi ISM vadybos ir ekonomikos universitete.

J. Šaučiūnienė veiklą LB pradėjo 2021 metais, tapusi Korporatyvinių paslaugų departamento Finansų skyriaus vadove, o nuo praėjusių metų sausio jam vadovauja. Ji taip pat yra LB atstovė ECB Biudžeto komitete bei Apskaitos ir pinigų politikos pajamų komitete.

Anksčiau J. Šaučiūnienė yra dirbusi keliuose didžiuosiuose komerciniuose bankuose, kur vadovavo jų finansų vystymo bei apskaitos padaliniams, taip pat dvejus metus buvo vyriausioji finansų pareigūnė ir buvo valdybos nare viename didžiausių specializuotų bankų bei elektroninių pinigų įstaigoje.

Šiuo metu valdyboje taip pat dirba G. Šimkaus pavaduotoja Asta Kuniyoshi ir narys Simonas Krėpšta.

Valdybos pirmininko pavaduotojai ir nariai skiriami šešerių metų kadencijai.