Padidėtų biurokratija

„Šis pakeitimas reikštų, kad Lietuva nukrypsta nuo ES standarto ir dėl to kredito įstaigoms iš kitų ES valstybių būtų labai sudėtinga siūlyti būsto paskolų teikimo paslaugas Lietuvoje jos gyventojams. Mūsų vertinimu, tai didžiausias neigiamas šio pakeitimo aspektas“, – sako E. Čipkutė.

Jos teigimu, dabar būsto paskolų teikimas yra sureguliuotas ir standartizuotas visos ES lygiu, o prisitaikant prie naujų teisės aktų bankams reikėtų atnaujinti informacines sistemas.

„Mūsų vertinimu, didžiausias neigiamas dalykas yra tai, kad Lietuva nukryptų nuo europinio standarto ir mes taptume mažiau patrauklūs, ypač didesniems rinkos žaidėjams, ateiti į mūsų rinką ir siūlyti gyventojams būsto paskolas“, – teigia E. Čipkutė.

„Kitose šalyse nereikia informacinių sistemų pakeitimų, [...] o norint šias paslaugas siūlyti Lietuvoje reikės atitikti specifinius pakeitimus“, – priduria LBA vadovė.

Pasak E. Čipkutės, siūlomi pakeitimai nesukeltų reikšmingų pokyčių būsto paskolų rinkoje ir gyventojų pasirinkimuose, tačiau padidintų paskolų teikimo biurokratiją.

„Šiuo metu, kai gyventojas ateina į kredito įstaigą dėl būsto paskolos, jam yra pasiūlomos arba fiksuotos, arba kintamosios palūkanų normos, ir jis pasirenka. Tuomet kredito įstaiga ruošia atitinkamą dokumentų paketą. Priėmus šiuos įstatymo pakeitimus, kredito įstaiga turės ruošti du dokumentų paketus, gyventojas turės susipažinti su formomis, jas pasirašyti, analizuoti du kartus“, – teigia LBA vadovė.

Regiono specifika

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pernai euro zonoje paskolų su daugiau nei vieniems metams fiksuotomis palūkanomis suteikta 80 proc., tačiau Lietuvoje – tik 3 proc. Vis dėlto, E. Čipkutės teigimu, kintamosios palūkanų normos dominuoja visame Šiaurės Europos ir Baltijos šalių regione.

„Tarkime, Suomijoje kintamųjų palūkanų normų yra dar daugiau. Kokios to priežastys? Vieno atsakymo nėra. [...] Vienas iš veiksnių yra tai, kad šalyse, kur infliacija linkusi smarkiai šokinėti, dažnai dominuoja būtent kintamosios palūkanų normos“, – pastebi E. Čipkutė.

Be to, anot jos, fiksuotas palūkanas gyventojai galbūt renkasi rečiau, nes jos yra didesnės nei kintamosios.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad pakeitimus Seime tikimasi svarstyti ir priimti dar pavasario sesijoje. Pasak jos, pataisas konsultacijoms su visuomene planuojama pateikti dar vasarį, vėliau dėl jų bus sprendžiama Vyriausybėje.

Šalyse, kur infliacija linkusi smarkiai šokinėti, dažnai dominuoja būtent kintamosios palūkanų normos.

Paskolos su kintamosiomis palūkanomis reiškia, kad jos perskaičiuojamos bent kartą per metus, o dažniausiai – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.

LB dar sausio pradžioje teigė parengęs įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įpareigoti bankus teikti dvi būsto paskolos palūkanų alternatyvas, įskaitant fiksuotas palūkanas. Siūlymai tuomet buvo pateikti Finansų ministerijai.

Bent 15-kai metų

Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas sako, kad minimalus penkerių metų laikas fiksuoti būsto paskolų palūkanas yra per trumpas.

„Mes vis dėlto norėtume, kad būtų įpareigojimas siūlyti fiksuoti palūkanas ilgesniam laikotarpiui. Nes turint omenyje, kad paskolos imamos dvidešimčiai metų ir daugiau, penkeri metai yra trumpas laiko tarpas“, – sako R. Jokubauskas.

„Žiūrint į užsienio šalių praktiką, kai kuriose šalyse penkeri metai net nevadinama fiksuotų palūkanų pasiūlymu, nes toks laikotarpis yra santykinai trumpas“, – priduria jis.

Vartotojų aljanso viceprezidento teigimu, siūlyti fiksuotas palūkanas bankai turėtų būti įpareigoti bent penkiolikai metų.

„Penkeri metai yra per trumpas laikas pasinaudoti fiksuoto laikotarpio privalumais. Nes po kelerių metų vėl galime turėti tokią situaciją, kai komerciniai bankai sakys, kad niekas nesirenka fiksuotų palūkanų varianto, o žmonės dvejos jį rinktis todėl, kad tai yra trumpas laikotarpis ir neaišku, kas po tų penkerių metų bus“, – svarsto R. Jokubauskas.

Pasak jo, dabar bankų siūlomos fiksuotos palūkanų normos neatitinka rinkos sąlygų, o visos rizikos tenka vartotojams.

„Turint omenyje, kad šiandien išvis nieko neturime, šiandieninis pasiūlymas tikrai yra žingsnis į priekį ir tai tikrai yra gerai“, – vertina R. Jokubauskas.

„Šiuo metu bankų siūlomos fiksuotos palūkanos yra kosminės, tikrai neadekvačios, neatitinkančios jokių rinkos sąlygų. Absoliučiai visos rizikos yra permetamos ant vartotojų, todėl natūralu, kad žmonės nesirenka šio varianto“, – tvirtina Vartotojų aljanso viceprezidentas.

I. Gelūno / BNS nuotr.

NT analitikai abejoja

Nekilnojamojo turto (NT) analitikai sako abejojantys, ar įpareigojus šalies bankus siūlyti klientams ir fiksuotas būsto paskolų palūkanas, tai bus patrauklu pirkėjams.

„Pirkėjai yra pripratę prie kintamų palūkanų ir jeigu jie matys, kad tas pasiūlymas tam laikotarpiui nėra patrauklus, vargu, ar rinksis. Vis tiek jie vertins galimybes ilgalaikiu laikotarpiu, kiek sumokėtų, jei palūkanos būtų kintamos, ir kiek – jei fiksuotas“, – teigia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus” Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.

Anot jo, viskas priklausys nuo bankų, nuo jų pasiūlymų rinkai.

„Jeigu tas pasiūlymas rinkai bus patrauklus, tada, žinoma, padaugės žmonių, kurie rinksis fiksuotas palūkanas. Tačiau kol neturime didesnio pasiūlymų kiekio ir susiformavusio kainų lygio su fiksuotomis palūkanomis, sunku pasakyti, kaip tai atsilieps rinkai, ar tai bus populiaru“, – tvirtina NT rinkos analitikas.

R. Reginio teigimu, sunku prognozuoti, ar toks įpareigojimas galėtų padidinti žmonių galimybes derėtis dėl būsto paskolų, prisidėti prie didesnio būsto įperkamumo arba rinkos augimo.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, kad rinkai laukiant palūkanų normų mažėjimo, įprasta manyti, kad tokiu metu nereikia fiksuoti palūkanų, nes kintamos palūkanos ir taip sumažės.

„Idealiu atveju, kai 2020, 2021 m. turėjome nulinį EURIBOR, galėjai palūkanas fiksuoti penkeriems metams, ir jeigu jį būtum užsifiksavęs, būtum peršokęs palūkanų kainų šuolį. Paskolų fiksavimas yra naudingas tame taške, kai manai, kad jis yra žemiausias. Ar tavo manymas yra teisingas, parodys ateitis, bet pakeitimų daryti jau negalėsi“, – teigia T. S. Kvainickas.

Pasak T. S. Kvainicko, pasiūlymas fiksuoti palūkanas vis dėlto gali skolinimosi aplinką daryti palankesnę: „Didesnė įvairovė visada yra sveikintina“.

„Šis pakeitimas reikš, kad Lietuva nukrypsta nuo Europos Sąjungos standarto ir to rezultate kredito įstaigoms iš kitų ES valstybių bus labai sudėtinga siūlyti būsto paskolų teikimo paslaugas Lietuvoje jos gyventojams. Mūsų vertinimu, tai didžiausias neigiamas šio pakeitimo aspektas“, – BNS antradienį sakė E. Čipkutė.

Jos teigimu, dabar būsto paskolų teikimas yra sureguliuotas ir standartizuotas visos ES lygiu, o prisitaikant prie naujų teisės aktų bankams reikės atnaujinti informacinės sistemas.

„Mūsų vertinimu, didžiausias neigiamas dalykas yra tai, kad Lietuva nukryps nuo europinio standarto ir mes tapsime mažiau patrauklūs, ypač didesniems rinkos žaidėjams ateiti į mūsų rinką ir siūlyti gyventojams būsto paskolas“, – teigė E. Čipkutė.

„Kitose šalyse nereikia informacinių sistemų pakeitimų, (...) o norint šias paslaugas siūlyti Lietuvoje reikės atitikti specifinius pakeitimus“, – pridūrė LBA vadovė.

Pasak E. Čipkutės, siūlomi pakeitimai nesukeltų reikšmingų pokyčių būsto paskolų rinkoje bei gyventojų pasirinkimuose, tačiau padidintų „paskolų teikimo proceso biurokratiją“.

Mūsų vertinimu, didžiausias neigiamas dalykas yra tai, kad Lietuva nukryps nuo europinio standarto ir mes tapsime mažiau patrauklūs, ypač didesniems rinkos žaidėjams ateiti į mūsų rinką ir siūlyti gyventojams būsto paskolas.

 

„Šiuo metu, kai gyventojas ateina į kredito įstaigą dėl būsto paskolos, jam yra pasiūlomos arba fiksuotos, arba kintamos palūkanų normos, ir jis pasirenka. Tuomet kredito įstaiga ruošia atitinkamai dokumentų paketą. Padarius šiuos įstatymo pakeitimus kredito įstaiga turės ruošti du dokumentų paketus, kas reiškia, kad gyventojas turės susipažinti su formomis, jas pasirašyti, analizuoti du kartus“, – teigė LBA vadovė.

LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad pernai euro zonoje paskolų su daugiau nei vieneriems metams fiksuotomis palūkanomis suteikta 80 proc., tuo metu Lietuvoje – tik 3 proc. Tuo metu E. Čipkutės teigimu, kintamos palūkanų normos dominuoja visame Šiaurės Europos ir Baltijos šalių regione.

„Tarkime, Suomijoje kintamų palūkanų normų yra dar daugiau. Kokios to priežastys? Vieno atsakymo nėra. (...) Vienas iš veiksnių yra tai, kad šalyse, kur infliacija linkusi smarkiai šokinėti, dažnai dominuoja būtent kintamos palūkanų normos“, – kalbėjo E. Čipkutė.

Be to, anot jos, fiksuotas palūkanas gyventojai galbūt renkasi rečiau, nes jos yra didesnės nei kintamos. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį teigė, kad pakeitimus Seime tikimasi svarstyti ir priimti dar pavasario sesijoje. Jos teigimu, pataisas konsultacijoms su visuomene planuojama pateikti dar vasarį, vėliau dėl jų bus sprendžiama Vyriausybėje.

Paskolos su kintamomis palūkanomis reiškia, kad jos perskaičiuojamos bent kartą per metus, o dažniausiai – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.

LB dar sausio pradžioje teigė parengęs įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įpareigoti bankus teikti dvi būsto paskolos palūkanų alternatyvas, įskaitant fiksuotas palūkanas. Siūlymai tuomet buvo pateikti Finansų ministerijai.

Naudojama investicinio sukčiavimo schema – netikri investicijų brokeriai gyventojams siūlo greitai praturtėti, pervesti pinigus į tariamas investicines platformas. Lietuvos bankų asociacija (LBA) sulaukė gyventojų pranešimų, kad sukčiai į savo pinkles vilioja ir pokalbių programėlėje „Telegram“, todėl įspėjama virtualioje erdvėje nebendrauti su nepažįstamais asmenimis, nepasitikėti stebuklingais pasiūlymais greitai pasipelnyti.

Lietuvos bankų asociacijai (LBA) kartu su Lietuvos policija vykdant sukčiavimų prevencijos kampaniją „Atpažink/Apsisaugok“, į projekto pašto dėžutę sulaukta pranešimo apie pastebėtas sukčių atakas pokalbių programėlėje „Telegram“.

Gauta informacija rodo, kad sukčiai reklamuojasi socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“, o vėliau susidomėjusį asmenį nukreipia į „Telegram“ programėlėje sukurtas specialias pokalbių grupes. Šiose pokalbių grupėse asmenims reklamuojamos netikros investicinės paslaugos, siūloma investuoti į tariamas investicines platformas, įmonių akcijas ar kriptovaliutas. Tokių grupių pavadinimai nuolat kinta, kuriamos naujos. Pranešama, kad susidomėjusiems greitu uždarbiu atsiunčiamos sąskaitos ir prašymas pervesti pinigus per ne Lietuvoje veikiančias bendroves.

„Investicinis sukčiavimas šiuo metu yra viena dažniausiai naudojamų apgaulių schemų. Gyventojai praneša, kad pasiūlymų greitai praturtėti sulaukia socialiniuose tinkluose, įvairiose pokalbių programėlėse. Nukentėjusiųjų nuo tokių atakų skaičius rodo, kad visuomenei vis dar trūksta budrumo. Todėl primename, kad investicines paslaugas Lietuvoje teikti gali tik licencijuoti rinkos dalyviai, sulaukus įtartino pasiūlymo būtina pirmiausiai pasitikrinti, ar tokia bendrovė egzistuoja ir ar ji gali teikti siūlomas paslaugas“, - sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Gyventojų dėmesį atkreipė „Telegram“ programėlėje skirtingais pavadinimais kuriamos pokalbių grupės, kuriose tariami „investavimo konsultantai“ prisistato skirtingais lietuviškais vardais ir pavardėmis. Prisijungusiems prie pokalbio grupių siūloma pervesti pinigus per įvairias ne Lietuvoje veikiančias bendroves, kriptovaliutų įmones. Sulaukus panašių pasiūlymų būtina pasitikrinti, ar įmonė yra licencijuota Lietuvoje ir ar ji gali teikti siūlomas paslaugas. Tai padaryti galima Lietuvos banko internetinėje svetainėje skelbiamame finansų rinkos dalyvių sąraše. Kilus įtarimui, kad bendraujate su apsimetėliais, iškart nutraukite pokalbį.

Saugumo specialistai įspėja, kad investiciniu sukčiavimu dažniausiai užsiima nusikaltėlių grupuotės, kurios patikimoms legendoms paruošti skiria nemažai laiko, konsultacijoms samdo įvairių sričių specialistus, klastoja įvairius dokumentus ir duomenis – rengia išgalvotas ataskaitas, netikras internetines platformas ir pan. Dažnai sukčiai gyventojus moko, kaip bendrauti su savo finansų įstaiga, kad jai nekiltų įtarimas, jog klientas galėjo patekti į pinkles.

Nusikaltėliai patikimumo įspūdį kuria pinigų srautus organizuodami taip, kad lėšas „investavęs“ žmogus keletą mėnesių gauna įspūdingą „investicinę grąžą“. Tuomet, kai sukčius įgauna gyventojo pasitikėjimą, įtikina jį pervesti dar kelias reikšmingesnes pinigų sumas, kurių vėliau nebegrąžina.

Todėl LBA ragina atsargiai bendrauti su nepažįstamais asmenimis, nepasitikėti greito praturtėjimo schemomis. Jei vis dėlto supratote pakliuvęs į sukčiaus pinkles, nedelsiant informuokite savo kredito įstaigą ir policiją.

Pastebėję naują sukčių naudojamą apgaulės būdą, apie tai praneškite el. paštu atpazink@atpazinksukciu.lt.

Daugiau informacijos apie sukčių naudojamus metodus: https://www.atpazinksukciu.lt.

Pasak jos, šią savaitę atsiųstame laiške EK informuoja, kad artimiausiu metu kreipsis į valdžios institucijas, kad jos pateiktų paaiškinimus dėl, anot LBA, neteisėtos valstybės pagalbos, papildomą mokestį įvedus daliai finansų rinkos dalyvių.

LBA rugpjūtį kreipėsi į Komisiją teigdama, kad bankų apmokestinimo modelis iškreipė konkurenciją: dalies finansų rinkos dalyvių bei sektorių atleidimas nuo mokesčio yra neteisėta valstybės pagalba ir galimai prieštarauja Europos Sąjungos teisei, pavyzdžiui, nediskriminavimo principui.

„Jokie kiti ekonomikos sektoriai, išskyrus finansų įstaigas, dėl vadinamojo nenumatyto pelno apmokestinti nebuvo“, - rašoma pranešime.

LBA dar šiemet kovą kreipėsi į EK dėl Vyriausybės ir Lietuvos banko (LB) siūlomo laikino bankų solidarumo įnašo. Asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė yra teigusi, kad siūlomas mokestis yra diskriminacinis bei turės pasekmių šalies investicinei aplinkai.

Naujas mokestis įvestas, šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, kuris išaugo dėl ECB didinamų palūkanų normų ir bankams uždirbant itin didelį pelną iš jų laikomų lėšų centriniame banke.

Mokestis mokamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.

Valstybė tikisi iš bankų per dvejus metus surinkti apie 400 mln. eurų ir šias lėšas ketina panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.

Eivilė Čipkutė sako, jog dėl to sutarta Mokesčių inspekcijos ir asociacijos narių susitikime pirmadienį.

„Sutarėme, kad mokesčių inspekcija duos šiek tiek laiko perdaryti informacines sistemas. Suprantame, kad yra per mažai jau laiko keisti iki mokėjimo“, – po susitikimo BNS sakė E. Čipkutė.

Anot jos, bankai jau buvo parengę savo sistemas, tačiau dėl naujo išaiškinimo yra priversti jas keisti.

„Kredito įstaigos jau buvo pasirengusios ir savo informacines sistemas, ir finansinėse atskaitomybėse buvo atspindėję mokestį pagal ankstesnius išaiškinimus, ta informacija buvo pateikta biržos investuotojams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tie pakeitimai iš esmės keičia dalykus, visa tai reikės vėl peržiūrėti, perdaryti – tik kelios dienos likusios yra“, – kalbėjo E. Čipkutė.

Mokesčių inspekcijos Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė sako, jog bankams dėl naujo VMI išaiškinimo prireikus tikslinti deklaraciją, tam jie turės papildomą mėnesį ir per šį laiką bus atleisti nuo delspinigių.

„Sutarėme, kad  įnašo mokėtojai deklaruos ir sumokės avansinį įnašą įstatymo nustatytu terminu, tačiau jei dėl patikslinto VMI išaiškinimo perskaičiavus avansinį įnašą reikės patikslinti deklaraciją, įnašo mokėtojai tai padaryti galės per vieną mėnesį, per kurį patikslinus deklaraciją jie nebus finansiškai baudžiami – bus atleisti nuo delspinigių. Toks sutarimas tenkino visas šalis“, – BNS atsiųstame komentare teigė R. Virvilienė.

Penktadienį LBA pranešė, kad nauja tvarka į naujo kreditavimo sąvoką neįtraukia lizingo, faktoringo ar obligacijų, nors prieš kelis mėnesius VMI naująjį įstatymą aiškino priešingai. Taip pat atšaukti kiti anksčiau pateikti išaiškinimai iš esmės pakeitė mokesčio skaičiavimo logiką.

„Pagal ankstesnius keturis išaiškinimus į kreditavimo sutarties apibrėžimą įdėjo lizingas, faktoringas, obligacijos, o ketvirtadienį ta pozicija pasikeitė ir dabar lizingas, faktoringas, obligacijos neįeina į kreditavimo sutarties apibrėžimą“, – sakė E. Čipkutė.

Dėkojame Mokesčių inspekcijai, kad ji stengiasi atsakyti į tuos klausimus, bet situacija akivaizdžiai rodo, kad valstybės institucijos pačios nebuvo pasirengusios šiam mokesčiui.

 

E. Čipkutė dar liepą BNS sakė, kad daugiausia klausimų kyla dėl mokesčio taikymo naujoms paskoloms – neaišku, kas yra naujas kreditavimas – paskolos papildymas ar pratęsimas.

Pagal įstatymą solidarumo įnašas neskaičiuojamas nuo šių metų pradžios pasirašomoms paskolų sutartims.

Naujas skaičiavimo išaiškinimas, pasak LBA vadovės, keičia mokesčio dydį: „Taip, keičia“.

Asociacijos nuomone, dabar solidarumo mokestis turėtų didėti, nes sumažėjo naujo kreditavimo išimčių, kurioms anksčiau buvo priskirtas lizingas, faktoringas ir obligacijos, tačiau tikslias sumas žinos tik VMI.

E. Čipkutės teigimu, kredito įstaigos pasirengusios mokestį sumokėti iki rugpjūčio pabaigos, tam būtinas deklaracijų formas VMI joms turėtų pateikti antradienį. 

„Kredito įstaigos (...) žinoma, kad savo prievolę vykdys, tačiau yra galimybė patikslinti deklaracijas, nes šiuo metu kaip tik vykdomi tikslinimai pagal naujus išaiškinimus (..,) Tai dar nėra deklaracijos formos, kurią Mokesčių inspekcijai teikti, Mokesčių inspekcija tikisi, kad rytoj mokesčių mokėtojams pateiks tą formą“, – pirmadienį BNS teigė E. Čipkutė.

Pasak jos, situacija, kai iki prievolės vykdymo likus kelioms dienoms nežinoma mokesčio skaičiavimo tvarka, rodo, kad valstybės institucijos tam nebuvo pasirengusios.

„Dėkojame Mokesčių inspekcijai, kad ji stengiasi atsakyti į tuos klausimus, bet situacija akivaizdžiai rodo, kad valstybės institucijos pačios nebuvo pasirengusios šiam mokesčiui, nes trunka laiko išaiškinti, ką rengėjai turėjo omeny ir kaip čia tą mokestį apskaičiuoti“, – BNS teigė ji.

Avansinį įnašą, kuris skaičiuojamas nuo įstatymo įsiteisėjimo gegužės 16-ąją, bankai turi sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos.

Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.

Valstybė tikisi iš bankų iki kitų metų pabaigos surinkti apie 400 mln. eurų ir papildomus mokesčius ketina panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.

„Byla pradėta nagrinėti iš esmės, pradėtas įrodymų tyrimas, prokuroras pagarsino kaltinamąjį aktą ir buvo derinamos kitų teisiamųjų posėdžių datos“, – BNS antradienį sakė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

Šioje byloje kaltinimai taip pat pareikšti Iljai Malkinui, kuris yra bendrovės „Įmonių turgus“ direktorius. Interneto svetainėje bendrovė nurodo užsiimanti verslo vystymu ir investicijomis. Vyras kaltinamas papirkimu ir dokumentų klastojimu.

Tarp kaltinamųjų – bendrovė „Bonum partners“, kurios generaliniu direktoriumi yra V. Sutkus. Jai kaltinimai pareikšti dėl prekybos poveikiu, dokumentų suklastojimo ir kyšininkavimo.

V. Sutkus ir M. Zalatoris kaltinami prekyba poveikiu ir dokumentų klastojimu. V. Sutkus taip pat kaltinamas ir dėl kyšininkavimo, o M. Zalatorius – dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.

Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad buvęs LVK vadovas V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo poveikį Seime priimant įvairius teisės aktus, svarbius verslo subjektams.

Tyrimo duomenimis, 2019 metų rudenį V. Sutkus galimai veikė M. Zalatoriaus interesais, siekdamas, kad Seime nebūtų priimti teisės aktai, nustatantys naujus mokesčius bankams.

Įtariama, kad kaltinamųjų susitikimų, telefoninių pokalbių ir tarpusavio susirašinėjimo metu buvo susitarta dėl didesnės negu 10 tūkst. eurų vertės kyšio ir suderintas kyšio priėmimo būdas. 2019 metų pabaigoje, kaip įtariama, V. Sutkus ir M. Zalatorius ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad V. Sutkus, būdamas LVK prezidentu ir bendrovės generaliniu direktoriumi, savo ir minėtos bendrovės naudai tiesiogiai pats pažadėjo, susitarė su kitu kaltinamuoju, vienos bendrovės direktoriumi, ir per tarpininką priėmė kyšį už tai, kad teisėtai vykdydamas savo įgaliojimus, rodytų palankumą ir išimtines sąlygas šio kaltinamojo vadovaujamai bendrovei LVK įgyvendinamuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.

Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, o jį kontroliavo ir vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.

Kaip skelbė prokuratūra, sudėtingo ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daug liudytojų, gautos specialistų išvados, surinkta kita tyrimui svarbi medžiaga.

Baudžiamąją bylą sudaro 81 tomas dokumentų.

Vykdant tyrimą, 2020-ųjų viduryje V. Sutkus ir M. Zalatorius trumpam buvo suimti, sulaukę įtarimų dėl korupcijos, jie pasitraukė iš pareigų.

„Tai, ką kalbėjo Tarptautinis valiutos fondas, kad tai yra laikinas dalykas, ir būtent laikinumas mažina visas rizikas. Rizika būtų tada, jeigu solidarumo įnašas taptų nelaikinu – tada iš tikrųjų tai turėtų poveikį investicinei aplinkai“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Šimkus.

„Kai mes išskiriame vieną sektorių iš kitų ilgalaikėje perspektyvoje – taip, tada tai turi įtakos konkurencinei ir investicinei aplinkai“, – teigė LB vadovas. 

Pasak jo, TVF taip pat pabrėžė, kad laikinuoju bankų įnašu apmokestinama tik viena konkreti bankų pajamų dalis.

„Ką vėlgi labai pabrėžė Tarptautinis valiutos fondas, tai yra solidarumo įnašo dizainą – jis yra sukalibruotas taip, kad jis būtent taikytųsi tik į tą ekonominės rentos dalį, ją perskirstant tarp valstybės ir bankų sektoriaus. Taip pat tai reiškia, kad su laiku ekonominė renta pati savaime nyksta, todėl kad vyksta prisitaikymas per įvairias turto ir įsipareigojimų puses“, – teigė LB vadovas. 

Pasak G. Šimkaus, TVF pabrėžė ir dabar galiojantį didesnį bankų pelno mokestį: „Jis mini, kad bankų sektorius yra išskiriamas apmokestinimo prasme iš kitų“.  

TVF savo išvadose priminė, kad Lietuva 2020 metais įvedė nuolatinį 20 proc. pelno mokestį didiesiems bankams vietoj įprasto 15 proc. tarifo.

Jose taip pat rašoma, kad laikinasis bankų solidarumo įnašas gali susilpninti stabilios ir nuspėjamos mokesčių šalies reputaciją, jis taip pat gali būti suprastas kaip užsienio investicijų mokestis, o sektoriuose, sulaukiančiuose daug užsienio investicijų, dažni mokesčių pokyčiai gali pakenkti šalies reputacijai. 

Įstatymas numato, kad šį mokestį dvejus metus mokės visi bankai bei kredito įstaigos, o įnašas sudarys 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mokesčio lėšos – daugiau nei 400 mln. eurų – bus naudojamos gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.

Laikinas mokestis pasiūlytas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant daugiau kaip 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie esą pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.

Lietuvos bankų asociacija prieštaravo šio mokesčio įvedimui, vėliau teigė, kad mokesčių įstatymai turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių, tačiau įnašas įsigaliojo nuo įstatymo priėmimo ir nėra aišku, kaip konkrečiai jis turi būti apskaičiuojamas.

„Mes matome, kad solidarumo įnašo lėšas galima pradėti įgyvendinti jau nedelsiant ir sukūrus maksimaliai „žalią“ koridorių administraciniu požiūriu tokiems projektams iš tikrųjų galėtume nušauti du zuikius: skatinti investicijas, kitas – stiprinti savo karinę infrastruktūrą“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Jos teigimu, įnašo lėšomis finansuojami karinės infrastruktūros projektai padės išlaikyti Lietuvos ekonomiką gyvybingą.

„Karinio mobilumo projektai, tame tarpe ir tie, kurie bus finansuoti iš solidarumo įnašo, jie turės tikrai labai didelę reikšmę investicijų skatinimui, tam, kad padėtume mūsų ekonomikai būti kuo labiau gyvybingai ir išlikti toje pozityvioje trajektorijoje“, – sakė I. Segalovičienė.

Tikimės, kad solidarumo įnašas suveiks taip, kaip buvo sumodeliuotas.

Lietuvos bankų asociacijos teigimu, jai nerimą kelia ir praktiniai naujo mokesčio klausimai – iki šiol nėra aišku, kaip konkrečiai jis bus skaičiuojamas ir mokamas, nors avansinis įnašas pirmąkart turi būti sumokėtas jau iki rugpjūčio 31 dienos, be to, gali reikėtų keisti bankų IT sistemas.

I. Segalovičienė teigia, kad kylant klausimų juos turės spręsti Finansų ministerija ar Lietuvos bankas.

„Tikimės, kad solidarumo įnašas suveiks taip, kaip buvo sumodeliuotas, sumanytas, o jeigu pakeliui atsiras įvairiausių klausimų, tiek valstybės institucijos, Finansų ministerija, tiek Lietuvos bankas gali imtis įvairių papildomų veiksmų tai trajektorijai koreguoti“, – teigė I. Segalovičienė.

Anot jos, solidarumo įnašo įstatymas yra pagrįstas, iš bankų padedantis surinkti netipines ir neplanuotas pajamas.

„Prezidento manymu, šis solidarumo įnašo įstatymas yra pagrįstas ir atitinka tas realijas – tą tokį netipiškumą pajamų, kurios iš dangaus nukrito bankams, tiek netipiškas poreikis ir mūsų gynybai, ir nacionaliniam saugumui, kurį mes turime stiprinti“, – sakė I. Segalovičienė.

Įstatymas numato, kad šį mokestį dvejus metus mokės visi bankai bei kredito įstaigos, o įnašas sudarys 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mokesčio lėšos – daugiau nei 400 mln. eurų – bus naudojamos gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai. 

Anot LBA, siūlomas modelis iškreipia konkurenciją, o dalies finansų rinkos dalyvių bei sektorių atleidimas nuo mokesčio traktuotinas kaip neteisėta valstybės pagalba ir galbūt prieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisei – pavyzdžiui, nediskriminavimo principui.

„LBA vertinimu, naujasis mokestis būtų taikomas keliems Lietuvoje veikiantiems didiesiems bankams ir bankų, registruotų už šalies ribų, filialams. Šios finansų įstaigos turėtų prisiimti naujas su mokesčiu susijusias sąnaudas, o tai neigiamai atsilieptų jų konkurencinei padėčiai tarptautinėje finansų rinkoje“, – teigiama antradienį išplatintame LBA pranešime.

Anot LBA, siūlomas mokestis savo esme reiškia naują apmokestinimo sistemą, grindžiamą keliais skirtingais kriterijais, o jokių kitų ekonomikos sektorių, išskyrus finansų įstaigas, dėl vadinamojo nenumatyto pelno apmokestinti nesiekiama.

LBA laikiną bankų solidarumo įnašą dar kovo viduryje įvertino kaip nepriimtiną ir dėl to teigė prašysianti EK išvados.

Asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė praėjusią savaitę Trišalėje taryboje teigė, kad siūlomas mokestis yra diskriminacinis bei turės pasekmių šalies investicinei aplinkai.  

Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Tačiau mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų.

Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių.

Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti 4-5 didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų. 

Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.

„Darbiečiai“ žada remti bankų solidarumo mokestį, bet nenurodant jo naudojimo paskirties

Opozicijai priklausantys „darbiečiai“ žada remti Vyriausybės siūlomą laikiną bankų solidarumo mokestį, bet siūlo įstatyme konkrečiai nenumatyti, kam būtų naudojamos iš jo gautos lėšos.

„Jeigu bankų apmokestinimas eis, tai mes jį palaikome“, – antradienį frakcijos susitikime su finansų ministre Gintare Skaiste teigė Biudžeto ir finansų komitete dirbantis Vytautas Gapšys.

„Vienintelis dalykas, ko norėtume, kad nebūtų labai aiškiai įstatyme įkaltos nuostatos dėl paskirstymo tų lėšų. Manome, kad yra ir kitų projektų, negu jie buvo įvardinti“, – pridūrė V. Gapšys. 

Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projekte dabar numatyta, kad surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo projektams, tačiau Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo, kad jos galėtų būti panaudotos ir įrengti infrastruktūrą į Lietuvą atvykstantiems sąjungininkų kariams.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen praėjusią savaitę sakė, kad  Liberalų sąjūdis šio mokesčio idėją vertina skeptiškai – tokiu būdu būtų siunčiamas signalas apie galimą Lietuvoje sėkmingai veikiančio verslo „netikėtą“ apmokestinimą.

Anot LBA, siūloma nauja tvarka, pagal kurią tik dalis bankų mokėtų naują mokestį, pažeidžia Europos Sąjungos teisinį reguliavimą dėl valstybės pagalbos, todėl prašoma EK įvertinti tokį galimą pažeidimą.

LBA atstovė Valerija Kiguolienė BNS patikslino, kad kreipimasis į EK dar rengiamas ir bus išsiųstas kitą savaitę. 

LBA pastebi, kad ką tik įvykęs kelių stambių JAV bankų žlugimas iš esmės keičia globalių finansų rinkų situaciją, kuri turės pasekmių ir Europoje. Tuo metu Lietuvoje rengiamas dar vienas pasiūlymas – didinti bankų įmokas į Indėlių draudimo fondą, todėl asociacija prašo Finansų ministerijos jai pateikti šį projektą. 

„Akivaizdu, kad indėlių draudimo įmokų pakeitimų ir laikinojo solidarumo mokesčio poveikis turi būti vertinamas kartu“, – rašoma LBA pranešime.

Dėl solidarumo mokesčio projekto šiuo metu laukiama ir Europos Centrinio Banko (ECB) išvados.

Be to, įvedus tokį mokestį, anot LBA, būtų smarkiai pakenkta Lietuvos pastangoms išlaikyti investicijas ir pritraukti naujų.

„Įstatymų projektais siūlomas naujo mokesčio įvedimas siunčia signalą investuotojams, jog Lietuvoje investicijos nėra apsaugotos nuo neprognozuojamų ir nepagrįstų pokyčių mokesčių sistemoje ir kiek tai susiję su Lietuvos mokesčių sistema, neįmanoma prognozuoti Lietuvoje atliekamų investicijų grąžos ir rizikos“, – pranešime teigia LBA.

LBA primena, kad ECB jau pernai, vertindamas Ispanijos mokesčio bankams projektą, akcentavo, jog papildomas jų pajamų apmokestinimas gali apriboti kreditavimo apimtis.

Be to, ECB ne kartą yra nurodęs, jog naudoti iš bankų surinktas papildomas lėšas valstybių biudžeto poreikiams yra  netinkama praktika, nes tai sumažina valstybių galimybes reaguoti į ekonomikos šokus bei neigiamai paveikia realios ekonomikos augimą, teigia LBA.

Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Tačiau mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų.

Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių.

Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti 4-5 didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų. 

Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.