Tuo metu vertinant vyresnius nei 60-ies, Lietuva laimės indekse užima 44 vietą.

Kaimyninės Latvijos jaunimas užima 31 vietą, o Estijos – 44, o vyresnieji –atitinkamai 51 ir 35 vietą. Toks pjūvis pagal amžiaus grupes kasmetiniame indekse pateikiamas pirmą kartą.

Bendrame visų amžiaus grupių indekse Lietuva šiemet pakilo viena pozicija į 19 vietą ir išlieka lydere tarp trijų Baltijos šalių. Estija šiame indekse – 34-ta, o Latvija – 46-ta.

Priešingai nei kaimyninės šalys, Lietuva laimės indekse nuo 2017 metų, kai užėmė 52 antrą vietą, stabiliai kopia aukštyn.

Kaip pažymima ataskaitoje, nors pirmasis sąrašo dešimtukas išlieka beveik stabilus nuo priešpandeminių laikų, antrajame labiausiai į viršų kilo rytų Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva. Tam įtakos labiausiai turėjo jaunimo laimės pojūtis.

Septintus metus iš eilės laimingiausia šalimi įvardinta Suomija.

Pirmą kartą per daugiau nei dešimt metų, kai skelbiamas šis indeksas, JAV ir Vokietija nepateko į pirmąjį dvidešimtuką – jos atitinkamai yra 23 ir 24 vietose.

Afganistanas, išgyvenantis humanitarinę katastrofą nuo Talibano sugrįžimo į valdžią 2020-aisiais, liko paskutinėje 143 tirtų šalių sąrašo vietoje.

Nuo 2012 metų rengiamas indeksas vertina apie 150 šalių pagal tai, kiek laimingi jaučiasi jų gyventojai.

Jis rengiamas bendradarbiaujant sociologinių tyrimų agentūrai „Gallup“, Britanijoje įsikūrusio Oksfordo universiteto gerovės tyrimų centrui ir JT darnaus vystymosi sprendimų tinklui.

Laimės indekso tyrėjai remiasi gyventojų, kurių prašoma įvertinti pasitenkinimą gyvenimu, apklausų duomenimis, taip pat atsižvelgia į tokius kriterijus kaip šalies bendrasis vidaus produktas, socialinės paramos sistema, tikėtina sveiko gyvenimo trukmė, asmeninės teisės ir laisvės bei korupcijos paplitimas atskirose valstybėse.

„Tai, ką VSD pasakė, yra labai svarbi informacija ir aiški indikacija, kad esame ir Lietuva, ir Lietuvoje gyvenantys, ir prieglobstį radę (asmenys – BNS) yra taikinys ar potencialus taikinys. Turime prisitaikyti prie tos naujos realybės, kad ji tokia yra“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Landsbergis.

Valstybės saugumo departamentas trečiadienį nurodė, jog opozicionieriaus užpuolimas, tikėtina, yra Rusijos organizuota ir įgyvendinta operacija. Žvalgyba tikėtinais scenarijais įvardija tuos atvejus, kai jų tikimybė yra 50–75 procentai.

Ministro teigimu, po L. Volkovo užpuolimo papildomų sankcijų imtis prieš Rusiją kol kas neplanuojama.

„Labiau svarstoma, kokių priemonių reikia imtis dėl sustiprintos apsaugos ir kitų dalykų“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Labiau svarstoma, kokių priemonių reikia imtis dėl sustiprintos apsaugos ir kitų dalykų.

Ministras taip pat tvirtino, kad Lietuvos institucijos atidžiai vertina situaciją prieš Rusijos rinkimus ir ruošiasi galimoms įtampoms.

„Turiu informacijos, kad institucijos ruošiasi, ir labai rimtai žiūri, šiandien ryte su vidaus reikalų ministre teko apie tai bendrauti. Nuo ko ir pradėjome, pirmasis klausimas buvo apie poną Volkovą. Aš siečiau bendrai, kad esame jautriame regione ir turime būti pasiruošę, kad gyvename jau kitoje realybėje“, – sakė jis.

Kalėjime neseniai mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas buvo užpultas antradienio vakarą Vilniuje automobilyje netoli savo namų.

Buvusi A. Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš teigė, kad užpuolikas išdaužė automobilio langą, papurškė ašarinių dujų ir pradėjo L. Volkovą daužyti mėsos muštuku. Jam sulaužyta ranka, sumušta koja.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas ketvirtadienį LRT radijui teigė, kad L. Volkovo užpuolimas yra profesionali, gerai suplanuota operacija, kurią galima pavadinti pirmuoju politinio terorizmo atveju Lietuvoje.

„Lenkijos teritorijoje kolegos pagalbos neprašo, bet ryšį palaikome ir Alytaus apskrityje dirba bendras Lietuvos-Lenkijos patrulių ekipažas. Komunikavimo galimybių yra pakankamai, kol kas matome, kad kažkokių problemų nekyla“, – žurnalistams pasienyje kalbėjo R. Požėla.

„Turime pakankamai pajėgumų veikti įvairiomis situacijomis. (...) Blogiau nebūtų, jeigu šiomis dienomis žmonės, kurie važiuoja dėl ekonominių reikalų į Lenkiją, galbūt keliones atidėtų. Dėl šventos ramybės“, – sakė jis.

R. Požėla pažymėjo, kad policija yra parengusi veikimo planus atsižvelgdama į galimas situacijas bei vykdo aktyvią stebėseną.

„Esame pasirengę reguliuoti transporto priemonių srautus, nukreipinėti juos, suteikti visokeriopą pagalbą asmenims“, – teigė generalinis komisaras.

„Vykdysime stebėseną, būsime pasiruošę įvairioms situacijoms, pagrindinis darbas tai eismo kontrolė siekiant padėti eismo dalyviams, viešosios tvarkos užtikrinimas, jeigu kiltų kažkokios problemos“, – pažymėjo jis.

V. Vitkauskas: susidarius eilėms, transportas bus nukreiptas į Lazdijų pasienio punktą

Lenkijos pasienyje apsilankęs Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas patikino, kad Lietuvos institucijos bendradarbiauja su kaimyninės valstybės pareigūnais ir keičiasi aktualia informacija. Be to, pažymėjo jis, vykdomas monitoringas ir stebima, ar ties pasienio punktu nesiformuoja transporto eilės.

„Subūrėme visų žinybų ekspertus, kad galėtume įsivertinti, kaip galėtume suvaldyti, jeigu susiformuotų eilės. Kaip matėme, šiandien ryte tos eilės nesiformuoja, bet dar tik pačios akcijos pradžia“, – žurnalistams sakė V. Vitkauskas.

Blogiau nebūtų, jeigu šiomis dienomis žmonės, kurie važiuoja dėl ekonominių reikalų į Lenkiją, galbūt keliones atidėtų.

 

„Svarbiausias tikslas – susikoordinuoti veiksmus su Lenkijos institucijomis, kad galėtume kartu suvaldyti srautą ir, jeigu reikėtų daryti krovinių inspektavimus, kad tai vyktų greitai ir kuo mažiau apsunkintų bendrą eismą, kad mes neužkimštume šio pagrindinio kelio ir gyvybiškos arterijos į Lenkiją ir į kitas Europos Sąjungos šalis“, – pažymėjo jis.

V. Vitkausko teigimu, numatyta, jog susidarius ilgesnėms kaip 2 kilometrų eilėms, transporto srautai bus nukreipiami į Lazdijų pasienio punktą.

„Mūsų algoritmas – jeigu nuo šios vietos formuojasi 2 kilometrų eilė, tada įjungiame kitą režimą“, – tvirtino NKVC vadovas.

„Kol kas dar anksti nukreipinėti transportą“, – pridūrė jis.

R. Liubajevas: skyrėme papildomas pasieniečių pajėgas

Tuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas atkreipė dėmesį, kad blokados metu Lietuvos pasienyje su Lenkija budi papildomos pasieniečių pajėgos.

„Skiriame papildomas pajėgas pasienio sargybai, taip pat turime rezervą, jei kažkaip ta situacija dinamiškai keistųsi. (...) Papildomų pajėgų yra ne tik čia, bet ir prie kitų pagrindinių kelių į Lenkijos Respubliką“, – žurnalistams sakė R. Liubajevas.

Jis taip pat pažymėjo, kad kol kas dėl lenkų ūkininkų pasienyje organizuojamos akcijos judėjimas per sieną nėra komplikuotas.

„Kol kas sunkumų nematome – judėjimas per sieną vyksta, matysime, kaip akcija vyks toliau. Kol kas situacija kontroliuojama“, – teigė VSAT vadas.

Lenkijos ūkininkai pradėjo dalinai blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Maždaug savaitę turinčios trukti akcijos metu jie nori tikrinti transportuojamų ukrainietiškų grūdų kiekius.

Skiriame papildomas pajėgas pasienio sargybai, taip pat turime rezervą, jei kažkaip ta situacija dinamiškai keistųsi.

 

Žemdirbiai netoli pagrindinio kelio esančioje aikštelėje atsigabeno sunkvežimį, kuris apkabinėtas plakatais: „Žaliasis kursas = Lenkijos nykimas”, „Protestas prieš žemės ūkio produkciją iš Ukrainos“, „Be mūsų būsite alkani vilties ir blaivybės“, „Žaliasis kursas = badas”, „Ūkininkų protestas visoje šalyje”.

Akciją pasienyje su Lietuva organizuojantis Lenkijos ūkininkų atstovas Karolis Pieczynskis tikino, kad savaitę laiko vyks ne blokada, o protestas. Pasak jo, bus tikrinamas sunkusis transportas atvažiuojantis iš Lietuvos.

Į pasienį atvyko ir Lietuvos delegacija, kurią sudaro NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas, VRM viceministras Vitalijus Dmitrijevas, ŽŪM Kancleris Aleknavičius, Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba, generalinis komisaras Renatas Požėla, VSAT vadas Rustamas Liubajevas, Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas, Lietuvos ambasados Lenkijoje atstovai.

Delegacija išklausė Lenkijos ūkininkų reikalavimų, pateikė Lietuvos turimą informaciją. Visą informaciją, kurią pateiks Lenkijos institucijos ar ūkininkai, Lietuvos institucijos planuoja patikrinti.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas penktadienį nuotoliniu būdu susitinka su Lenkijos žemės ūkio ministru, o Susisiekimo ministerija tariasi su Lenkijos institucijomis, kad sunkiajam transportui būtų leista važiuoti per Lazdijų kryptį, jeigu prie Kalvarijos pradėtų formuotis spūstis.

Praėjusią savaitę Lenkijos ūkininkai blokavo kelius į Ukrainą, taip pat – pagrindinį šalies greitkelį į Vokietiją. Protestuojama dėl, lenkų žemdirbių vertinimu, nesąžiningos konkurencijos, nes ukrainiečių grūdai yra pigesni ir mažina produkcijos kainas visoje Europoje.

Baiminamasi, kad įtampa tarp Lenkijos ir Ukrainos gali būti išnaudota Rusijos provokatorių.

„Pagal pirminį vertinimą, sunkusis transportas iki 18 tonų neturėtų būti stabdomas arba jis būtų stabdomas tik selektyviai. Didesnio krovininio transporto patikros turbūt vyks. Lenkijos pusė patvirtina, kad Lenkijos pusė patikrinimus darys, jokiu būdu ne patys ūkininkai ar protestuotojai. Jų traktoriai – iki 100, bus sustatyti šalutiniame kelyje“, – penktadienį LRT radijui teigė viceministras.   

A. Abramavičius siūlo Lietuvos gyventojams nevykti į Lenkiją.

„Norėčiau pakviesti piliečius ir susilaikyti nuo nereikalingų galbūt kelionių į Lenkiją šiuo metu, nebūtinų kelionių apsipirkti, nes kelias gali užsiblokuoti lengviesiems automobiliams ir autobusams. Tokia galimybė neatmestina, nors lenkai ramina, kad tai niekaip nepaveiks lengvųjų automobilių, autobusų, gretai gendantį maistą gabenančio transporto“, – pridūrė  A. Abramavičius.

Nepasiekę susitarimo su premjeru Donaldu Tusku, Lenkijos ūkininkai nuo penktadienio ketina iš dalies blokuoti kelią Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Ties buvusiu Kalvarijos ir Budzisko pasienio punktu savaitę jie žada tikrinti, ką iš Lietuvos į Lenkiją veža vilkikai. 

Lapkričio mėnesį atliktos apklausos duomenimis, 28 proc. apklaustų respondentų teigė, kad jų darbovietė niekaip neprisideda prie žmonių su negalia gerovės, 27 proc. pastebėjo tik pavienes iniciatyvas nukreiptas į negalią turinčius žmones, o vos 11 proc. mano, kad jų darbovietė šiai temai skiria dėmesio ir kelia svarbius klausimus.

Daugiau nei trečdalis apklaustųjų negali atsakyti, kaip prie žmonių su negalia gerovės prisideda jų darbdavys.

Tiesa, apklausoje dalyvavę šalies gyventojai kur kas pozityviau vertina didžiųjų šalies verslų pastangas – net 45 proc. apklaustųjų mano, kad tokios bendrovės yra prisitaikiusios teikti paslaugas žmonėms su negalia.

„Telia“ inicijuotos visuomenės požiūrio į žmones su negalia gyventojų apklausos duomenys taip pat atskleidžia technologijų svarbą regos negalią turintiems žmonėms.

Net 42 proc. apklaustųjų teigia žinantys, kad žmonės su regos negalia aktyviai naudojasi tokiais išmaniaisiais įrenginiais kaip telefonai, kompiuteriai bei planšetės. Dar beveik trečdalis (33 proc.) mano, kad neįgalieji naudojasi bazinėmis technologijų funkcijomis ir tik 7 proc. teigia manantys, jog išmaniaisiais įrenginiais regėjimo negalią turintys žmonės greičiausiai nesinaudoja.

„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė pastebi, kad darbo pajamos „į rankas“ liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, augo 10,7 proc., o metinė infliacija buvo 3,7 proc.

Pasak K. Zitikytės, darbo užmokesčio augimą lėmė minimalios mėnesio algos didinimas 15,1 proc. (nuo 730 eurų 2022 metais iki 840 eurų 2023 metais), taip pat didesnė valstybės tarnautojų, pareigūnų, biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginė alga.

„Visus metus stebėjome panašią situaciją: didėjo septynių iš dešimties apdraustųjų pajamos, o vieno iš dešimties – mažėjo. Metinis pokytis galėjo būti labiausiai juntamas minimalią mėnesio algą (MMA) ir mažiau uždirbančių žmonių grupėje – 80 procentams iš jų darbo pajamos didėjo. Tai labiausiai lėmė MMA didinimas“, – teigė ji.

Vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo ikimokestinės pajamos liepą-rugsėjį didėjo 11,7 proc. (209 eurais) iki 1989 eurų, o „į rankas“ – 10,7 proc. (119 eurų) iki 1235 eurų.

Atskiruose sektoriuose darbo pajamos augo skirtingai – ryškiausias pokytis buvo statybose: per metus padidėjo 18,8 proc. iki 1483 eurų (iki mokesčių). Tačiau K. Zitikytės teigimu, kad „į rankas“ statybininkai gauna apie 970 eurų – mažiau nei vidutiniškai šalyje. 

„Sodros“ duomenimis, apdraustųjų skaičius šiemet padidėjo 10 tūkst. iki 1,352 mln.

Nedarbo išmokos gavėjų skaičius buvo 9,5 tūkst. didesnis nei prieš metus, tačiau nedidėjo taip sparčiai, kaip šių metų pradžioje. Rugsėjį nedarbo išmoką gavo 77,6 tūkst. žmonių.

„Jei žiūrint, kur prieš metus jie dirbo, tai nedarbo išmokas gaunančiųjų gretas papildė apdirbamojoje gamyboje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, administracinėje ir aptarnavimo veikloje dirbę žmonės“, – sakė K. Zitikytė.

K. Zitikytė pažymėjo, kad labiausiai mažėjo baldų ir medienos pramonėje dirbančiųjų skaičius.

„Žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, tai kreivė rodo, kad aiškiai buvo išaugęs tas darbuotojų (medienos gamyboje – BNS) skaičius 2021 metais ir sutrikusi gamybos grandinė išaugino tą dirbančiųjų skaičių ir jeigu lygintume, pavyzdžiui, su 2019 metais, tas skaičius yra panašus“, – teigė ji.

„Baldų gamyboje, tai su kuo belygintume, apie 14 proc. sumažėjo dirbančiųjų skaičius, palyginti su laikotarpiu prieš pandemiją“, – pridūrė K. Zitikytė.

Jos teigimu, palyginti su 2019 metais, didmeninėje prekyboje darbuotojų sumažėjo 6,2 tūkst., mažmeninėje prekyboje – ir 2 tūkst. Pardavėjų skaičius didžiuosiuose prekybos tinkluose smuko 22 proc.

„Tai rodo automatizavimo procesų įtaką darbo rinkai – kai kurių profesijų paklausa nuolat mažėja“, – nurodė K. Zitikytė.

Pajamų atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų toliau mažėjo: rugsėjį penktadalio mažiausiai uždirbančiųjų pajamos siekė 701 eurą (iki mokesčių), o penktadalio daugiausiai uždirbančiųjų – 4200 eurų – atotrūkis tarp jų siekė 6 kartus, tuo metu pernai jis buvo 6,4 karto (tarp algų „į rankas“ – atitinkamai 4,6 ir 4,8 karto). 

„Didžiausias darbo pajamas turinčių žmonių atlyginimai šešis kartus didesni nei mažiausias pajamas turinčiųjų. Darbo pajamų atotrūkio mažėjimui darė poveikį pastaraisiais metais nuolat didinta minimali mėnesinė alga. Kuo mažesnės vidutinės pajamos, tuo sparčiau jos auga, tad skirtumas vis mažėja“, – komentavo K. Zitikytė.

Skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo pajamų „į rankas“ šiemet siekė 14 proc.: vyrai uždirbo vidutiniškai 1314 eurų, moterys – 1158 eurus. Didžiausi skirtumai – apie 40 proc. – čia buvo tarp IT specialistų, taikomųjų programų kūrėjų, gydytojų specialistų, gydytojų odontologų, ekonomistų.

Vilniuje atlyginimai buvo 43 proc. didesni nei regionuose: rugsėjį vidutinės darbo pajamos Vilniuje siekė 2291 eurą, o likusiose savivaldybėse – vidutiniškai 1602 eurus (iki mokesčių). Skirtumas „į rankas“ – 377 eurai.

Sociologinis tyrimas atliktas praėjus maždaug mėnesiui po palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį. Ši grupuotė nuo spalio 7-ąją įvykdytų atakų pradžios nužudė mažiausiai 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė beveik pustrečio šimto įkaitų.

Atsakydama į išpuolį, žydų valstybė pradėjo bombardavimo kampaniją Gazos Ruože, rengia ir antžemines operacijas.

Apklausos duomenimis, 38,1 proc. respondentų pritaria Izraelio veiksmams Gazos Ruože. Tuo metu trečdalis (30,4 proc.) gyventojų žydų valstybės veiksmams nepritaria, beveik tiek pat – 31,5 proc. – nežino arba neturi nuomonės.

Izraelio veiksmams pritaria daugiau vyrų, nuomonės neturi jaunesni

Kaip rodo apklausa, žydų valstybės veiksmams prieš „Hamas“ pritaria 46,9 proc. vyrų ir 30,4 proc. moterų. Šiuo klausimu nuomonės neturi daugiau moterų – 35,8 proc., nei vyrų (26,6 proc.).

Vertinant pagal atskiras socialines grupes, nuomonės dėl Izraelio veiksmų neturi arba nežino didesnė dalis moksleivių ir studentų (45,5 proc.), taip pat gyventojų iki 29-erių (43 proc.), o palaiko verslininkai ir tarnautojai, gaunantys didesnes nei 700 eurų pajamas, nebaigtą vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai.

Apklausa taip pat parodė, kad žydų valstybės veiksmams labiau pritaria kitų vietovių nei didieji Lietuvos miestai, gyventojai. Labiausiai Izraelio veiksmų nepalaiko Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojai.

Tuo metu beveik tiek pat vilniečių Izraelį palaiko ir neturi nuomonės šiuo klausimu arba nežino.

Labiausiai už Izraelio veiksmus prieš „Hamas“ pasisako balsuojantys už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) (58,8 proc.), Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, Liberalų sąjūdį ir Laisvės partiją.

Žydų valstybės veiksmų nepalaiko balsuojantys už Lietuvos regionų partiją ir Tautos ir teisingumo sąjungą.

Rezultatai nestebina, rodo visuomenės susiskaldymą

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė teigė, kad apklausos rezultatai nėra labai stebinantys, rodo, kad Lietuvos visuomenė yra „santūriai daugiau palaikanti Izraelio veiksmus.“

„(...) bet tas susiskaldymas yra pakankamai nemažas, o pritarimas nėra toks visiškai vyraujantis ar dominuojantis visuomenėje“, – BNS sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Anot politologės, vertinant rezultatus pagal skirtingas grupes, daugiau jų ryžtingiau krypsta į Izraelio veiksmų palaikymo pusę. Ji taip pat pridūrė mananti, kad nėra grupių, kurios apklausoje išsiskirtų aiškiu nepalaikymu žydų valstybei.

„Vis dėlto ten, kur palaikymo yra mažiau negu kitur, vis tiek vyrauja arba nežinia, arba toks apylygis pritarimo ir nepritarimo balansas“, – pastebėjo VU TSPMI politologė.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Egdūno Račiaus, apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai nejaučia poreikio keršyti ginklu.

„Kitas, jau rūpestį keliantis dalykas, kad tiek mažai yra žmonių, kurie iš principo turi moralinį, žmogišką stuburą, kur pasakytų – palaukite, mes kalbame apie dešimtis tūkstančių žuvusiųjų ir tas skaičius auga“, – BNS tvirtino profesorius.

E. Račiaus nuomone, tai, kad trečdalis gyventojų neturi nuomonės šiuo klausimu, parodo Lietuvos provincialumą.

„Nuomonės neturėjimas, kas išsiverčia į kitus žodžius – man dzin – truputį liūdina, nes parodo mūsų nebuvimą pasaulyje, pasaulio įvykiuose. Galime sakyti, kad dar sykį parodome, kokia Lietuva yra provinciali“, – kalbėjo politologas.

Konservatorių partijos poziciją atspindi rinkėjai

E. Račiaus nenustebino, kad balsuojantys už TS-LKD palaiko žydų valstybės veiksmus. Anot jo, tokius rezultatus galėjo lemti kelių valdančiųjų konservatorių retorika.

„Jie pasiekė savo, bet ar čia kažkas išskirtinio, ar dėl to reikėtų susigriebti už galvos – aš tokių interpretacijų nedaryčiau“, – teigė jis.

Pasak I. Petronytės-Urbonavičienės, TS-LKD nuomonė šiuo klausimu yra pakankamai užtikrinta ir stipri bei turi įtakos rinkėjo pozicijai.

Politologė svarstė, kad konservatorių rinkėjai galbūt yra vyresni, todėl labiau linkę palaikyti Izraelio veiksmus, tačiau pripažino, kad tam reikėtų „gilesnės analizės“.

„Šitos partijos diskurse ir apskritai rinkėjų diskurse yra labai aiškus susiejimas Izraelio palaikymo su nacionaliniu saugumu“, – sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Todėl, anot jos, susirūpinimas nacionaliniu saugumu konservatorių rinkėjams gali būti papildomas dėmuo, sustiprinantis palaikymą Izraeliui.

Jaunimas neturi nuomonės, nes nesidomi politika

Pasak politologės, tai, kad didesnė dalis moksleivių ir studentų nurodė neturintys nuomonės Izraelio ir „Hamas“ konflikto klausimu, atspindi tendenciją.

„Šita grupė mažiau domisi politika, pasaulio naujienomis“, – teigė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Tokios nuomonės laikosi ir E. Račius.

„Tai yra visiškai simptomatiška“, – tvirtino politologas.

Jie pasiekė savo, bet ar čia kažkas išskirtinio, ar dėl to reikėtų susigriebti už galvos – aš tokių interpretacijų nedaryčiau.

Kita vertus, anot I. Petronytės-Urbonavičienės, jauni žmonės yra neapsisprendę, nežinantys savo pozicijos, konfliktą matantys iš įvairių pusių.

„Tai nėra vien Lietuvos tendencija. Yra amerikiečių tyrimai atlikti apie tą pačią situaciją, tai irgi pastebima, kad vyresnės amžiaus grupės yra labiau užtikrintos, jaunimas šioje vietoje turi mažiau vienareikšmišką poziciją“, – sakė ji.

Politologė teigė neatmetanti, kad žydų valstybės veiksmams prieš „Hamas“ pritaria daugiau vyrų, nes kietų, stiprių priemonių palaikymas „labiau tradiciškai priskiriamas vyriškajai lyčiai.“

Tikslūs tyrimo rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:

Pritariate ar nepritariate Izraelio veiksmams Gazos Ruože atsakant į spalio 7 dieną „Hamas“ įvykdytą ataką?

Atsakymai:

1. Visiškai pritariu – 13,2 proc.

2. Iš dalies pritariu – 24,9 proc.

3. Iš dalies nepritariu – 14,3 proc.

4. Visiškai nepritariu – 16,1 proc.

5. Nežinau/ neturiu nuomonės – 31,5 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko lapkričio 9–19 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu. Jos metu apklausta 1000 šalies gyventojų 25 miestuose ir virš 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.

Mažas pajamas gaunančius gyventojus spalio mėnesį pasieks devynių skirtingų rūšių maisto produktų krepšelis. Jame bus konservuoti žalieji žirneliai, ekologiškas cukrus, saldintas sutirštintas pienas, makaronai, kvietiniai miltai, greitai paruošiama avižinė košė, kiaulienos konservai, vištienos konservai, konservuoti burokėliai obuolių sultyse.

Anot pranešimo, visi paramos paketai yra iš anksto supakuoti ir paruošti išsinešti, todėl asmeninių krepšelių žmonėms atsinešti nereikia.

Paramos dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos, labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Maisto produktus tiekėjai į savivaldybes tieks spalio 2–12 dienomis.

Maisto produktus gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui šiuo metu neviršija 235,5 euro per mėnesį.

Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka parama gali būti skiriama ir kai pajamos viršija nurodytą sumą per mėnesį. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nustato kiekviena savivaldybė individualiai.

Parama nepasiturintiems gyventojams šiemet dar bus dalijama ir gruodžio mėnesį.

Kartu su gruodžio mėnesio maisto produktų dalijimu gyventojai sulauks ir paramos higienos priemonėmis.

Šių metų viduryje Lietuvoje buvo kiek daugiau nei 195 tūkstančiai užsieniečių, o metų pradžioje – beveik 190 tūkstančių.

„Metų pradžioje stebėjome šiek tiek sulėtėjusią užsienio darbuotojų imigraciją į Lietuvą. Galbūt tai lėmė tuo metu sklandžiusios kalbos apie artėjančią recesiją. Visgi pavasarį teikiamų prašymų išduoti leidimus gyventi tempas vėl paspartėjo, todėl per liepą ir rugpjūtį užsieniečių Lietuvoje padaugėjo 7 tūkstančiais“, – sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Daugiausiai – ukrainiečių

Anot departamento, gausiausią užsieniečių bendruomenę Lietuvoje ir toliau sudaro ukrainiečiai – 85 579 asmenys. Didžioji dalis Ukrainos piliečių Lietuvą pasiekė pernai prasidėjus ir šiemet tebesitęsiant Rusijos invazijai į šią šalį. Pastaruoju metu minėtos valstybės piliečių skaičius gana stabilus.

Labiausiai per metus Lietuvoje išaugo baltarusių bendruomenė. Metų pradžioje mūsų šalyje gyveno šiek tiek daugiau nei 48 tūkst. Baltarusijos piliečių, rugsėjo 1-ąją jų buvo daugiau kaip 60 tūkst.

Nežymiai, apie 500, nuo metų pradžios Lietuvoje padaugėjo Rusijos piliečių. Rugsėjo 1-ąją jų šalyje gyveno 16 179. Didžioji dalis jų – 8571– yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai, čia gyvenantys porą ir daugiau dešimtmečių.

Rusų migracijai įtakos, pasak departamento, turėjo ir praėjusiais metais įvestas vizų režimo sugriežtinimas, ir šiemet įsigaliojęs Ribojamųjų priemonių įstatymas, gerokai apkarpęs karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos piliečių galimybes teisėtai atvykti ir būti Europos Sąjungoje bei Šengeno erdvėje.

Kaip rodo Migracijos departamento turima statistika, pagausėjo ir mažesnės Lietuvoje gyvenančių tautų bendruomenės.

Pavyzdžiui, ketvirta pagal dydį mūsų šalyje Kirgizijos piliečių grupė šiemet pagausėjo daugiau nei dusyk – nuo 1960 šios šalies piliečių metų pradžioje iki 4172 kirgizų rugsėjo mėnesį. Uzbekistano piliečių – nuo 1834 šių metų pradžioje iki 4141 rugsėjį. Dabar tai – penkta pagal dydį užsieniečių grupė Lietuvoje.

Lietuvoje gyvena daugiau kaip po 3 tūkst. Tadžikistano bei Indijos piliečių, daugiau kaip po 2 tūkst. azerbaidžaniečių bei kazachų, beveik du tūkstančiai kartvelų, apie pusantro tūkstančio turkų, šiek tiek mažiau moldavų.

Darbo jėga

Migracijos departamento duomenimis, beveik pusė visų Lietuvoje esančių užsieniečių atvyko dirbti pagal įvairias trūkstamas profesijas. Dažniausiai tai yra tarptautinių tolimųjų reisų krovinių bei keleivių vežėjai, statybos ir kitų pramonės paslaugų sektorių darbuotojai.

Mažiau kvalifikuoto darbo pagrindu leidimus laikinai gyventi Lietuvoje rugsėjo 1-ąją iš viso turėjo beveik 98 tūkst. užsieniečių. Per 6,2 tūkst. užsieniečių Lietuvoje dirbo aukštos kvalifikacijos darbą.

„Aukštos kvalifikacijos specialistams Lietuvoje taikomos ypač palankios imigracijos taisyklės, todėl Lietuvoje gyvenančių IT, inžinerijos ir kitų profesijų atstovų kasmet nors ir nesparčiai, bet stabiliai daugėja“, – pastebi E. Gudzinskaitė.

Pastebima, jog Lietuvoje daugėja ir studijuojančių užsieniečių. Rugsėjo 1-osios duomenimis, leidimus laikinai gyventi mokslo ar studijų pagrindu mūsų šalyje turėjo 5385 užsieniečiai. Pernai tuo pat metu tokių asmenų buvo 4405.

Europos Sąjungos aktyvuotu laikinosios apsaugos mechanizmu, kuris suteikiamas dėl Rusijos agresijos iš savo šalies pasitraukusiems Ukrainos karo pabėgėliams, naudojosi beveik 50 tūkst. užsieniečių. Daugiausiai tai yra Ukrainos piliečiai ir jų šeimos nariai.

Rugsėjo 1-osios duomenimis, šeimos susijungimo pagrindu leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turėjo per 12 tūkst. užsieniečių.

„Remiantis naujausiais duomenimis, dėl užimamų pareigų už 2022 metus turto deklaracijas turėjo pateikti apie 102 tūkst. gyventojų, iš jų beveik 90 proc. tai padarė laiku. Apie 2 tūkst. gyventojų vis dar nepateikė turto deklaracijų ir turėtų tai padaryti nedelsiant“, – pranešime teigia VMI viršininkės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

VMI atnaujino ir savo svetainėje antradienį paskelbė 47 tūkst. metinių gyventojų (šeimos) turto deklaracijų duomenis už 2022 metus.

Duomenys skirstomi pagal turto grupes – gyvenamųjų namų, žemės sklypų, akcijų vertė, kredito įstaigose turimos piniginės lėšos ir panašiai, juos galima palyginti pagal skirtingus laikotarpius, pasirinkti rodyti ir sutuoktinio turto deklaracijų duomenis.

Turtą Lietuvoje ir užsienyje deklaruoti privalo Seimo paskirti biudžetinių institucijų ir įstaigų vadovai bei pareigūnai, valstybės politikai ir tarnautojai, valstybės ar savivaldybių įstaigų, įskaitant aukštųjų mokyklų, akcinių, uždarųjų akcinių bendrovių padalinių (jei akcininkė ar steigėja yra valstybė ar savivaldybė) vadovai ir jų pavaduotojai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai, taip pat teisėjai, notarai, prokurorai, antstoliai ir kiti įstatyme išvardinti asmenys bei jų šeimos nariai.

Tačiau kai kurių pareigybių – profesinės karo tarnybos karininkų, žvalgybos pareigūnų, prokurorų bei kitų – duomenys neskelbiami.