Lengvatą gavo 70 nacionalinių, 14 užsienio ir 17 bendros gamybos kino projektų.

2022 metais iš viso finansuotas 71 naujas, mokestine lengvata pasinaudojęs, filmas, iš jų – 40 nacionalinių, 19 užsienio ir 12 bendros gamybos kino projektų.

Lietuvos kino centro duomenimis, pernai filmų gamintojai, pasinaudoję lengvatos schema, iš Lietuvos įmonių surinko 21,08 mln. eurų neatlygintinų lėšų. Palyginti su 2022 metų rezultatais, ši suma išaugo 18 proc. – tiek pat kaip ir metais prieš tai.

„2023 metų gauta suma – didžiausia per visą lengvatos veikimo laikotarpį“, – teigia Kino centras.

Anot jo, mokestinė lengvata, aukšta teikiamų paslaugų kokybė ir patrauklios lokacijos lėmė, kad praėjusiais metais Lietuvoje kurti 14 užsienio projektų. Daugiausia jų vykdė kūrėjai iš Skandinavijos valstybių.

Pasinaudoję lengvata, Lietuvoje praėjusiais metais užsienio filmų gamintojai išleido 42,7 mln. eurų – 7 mln. daugiau nei užpernai.

Daugiausiai investicijų – 1,8 mln. eurų – surinko vokiečių serialo „Sisi“ trečias sezonas. Visi šio serialo sezonai filmuoti Lietuvoje.

Kino centro duomenimis, iš viso per 2014–2023 metus, pasinaudojus lengvata, į filmų gamybą investavo 325 Lietuvos įmonės.

Per dešimt veikimo metų lengvata panaudota 472 filmams finansuoti.

2014 metais Lietuvoje įsigaliojusios pelno mokesčio lengvatos tikslas yra filmų kūrėjams sudaryti palankias kino gamybos sąlygas. Ja gali pasinaudoti Lietuvoje veikiančios verslo įmonės, neatlygintinai suteikdamos lėšų filmo gamintojui ir taip mažindamos apmokestinamąsias pajamas bei mokamą pelno mokestį.

Praėjusių metų gruodį Seimas šią pelno mokesčio lengvatą pratęsė dar penkeriems metams iki 2028 metų gruodžio 31 dienos.

Finansavimas jau patvirtintas

Penktadienį būtent M. Žilinsko dailės galerijoje ir buvo nušviesti šių ir kitų dviejų valstybei svarbių kultūros objektų modernizavimo projektai. Visi jie bus finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų. Centrinė projektų valdymo agentūra jau patvirtino visų keturių objektų paraiškos ES paramai gauti. 

„Tai vienas įdomiausių objektų, kurį ministerija savo laimei ar nelaimei įsigijo savo nuosavybėn. Kauno centrinio pašto būklė blogėja kasdien“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Jis akcentavo, kad tarp to, kaip atrodo pastatas, ir to, kokią jis turi reikšmę – dabar kartu su Kauno modernizmo architektūra jau yra įrašytas ir į UNESCO  pasaulinio paveldo sąrašą, yra didžiulė praraja. Jai užpildyti skirti 16,5 mln. eurų. Darbų pabaiga numatoma per trejus su puse metų.

„Šiuo metu vyksta projektavimas. Vėliau visą veiklą, strategavimą, kas ten turi būti, kaip šis objektas turi atrodyti, perims naujasis Nacionalinis architektūros institutas. Kokie darbai laukia? Reikia suprasti, net nėra įmanoma ir galų gale tik ateitis parodys, kokios veiklos prigis. Tada bus galima galvoti ir apie kitus etapus. Šiame etape svarbiausi yra elementarūs tvarkybos darbai, tiek kalbant apie pastato vertingąsias savybes, tiek apie remonto darbus pietiniame korpuse, operacijų salėje. Bus pertvarkomi ir inžineriniai tinklai“, – kalbėjo ministras.      

Simonas Kairys/Regimanto Zakšensko nuotr.

Pastate įsikurs Nacionalinis architektūros institutas (NAI). Visi derinimo procesai yra baigti.  Sprendimas bus palaimintas, jei ne kitame, tai dar kitame Vyriausybės posėdyje. Planuojama, kad pašte atsiras ekspozicijų erdvė, biblioteka, saugyklos, skaitykla, rezidencijoms reikalingos erdvės.

S. Kairys sakė, kad NAI svarbus miesto planavimo procesams. Tikimasi, kad jis į šiuos procesus padės labiau įtraukti visuomenę, teiks konsultacijas.

Galerijoje – daug pokyčių

Pristatymas vyko galerijos salėje, kuri anksčiau buvo skirta Italijos menui eksponuoti. Salė paruošta remontui. Po rekonstrukcijos, kuri turėtų baigtis 2027 m. pavasarį, visos erdvės labai pasikeis.

„Laimonas sakė jie jau trys metai, kaip ruošiasi. Mes – 20“, – sureagavo į kito objekto tvarkymo rengimo spartumą Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė. Galerijos pastato Kaune pritaikymas kultūrinėms reikmėms ir visuomenės poreikiams strigo dėl biurokratinių verpetų, finansavimo nukėlimo, ir ne kartą. Pastarąjį kartą apie remontą prabilta 2020 m., galerija buvo uždaryta, o šiemet jau turėjo atverti duris. Tačiau teks luktelėti iki 2027-ųjų.

Kauno centrinio pašto būklė blogėja kasdien.

D. Kamarauskienė svarstė, kad daug nesėkmingų bandymų investuoti į pastatą buvo dėl to, kad statinys yra sudėtingas. „Nežmoniškai didelė kvadratūra, sudėtinga architektūra. Daugelis projektų žlugo dėl to, kad buvo per didelės ambicijos, per apimtys Lietuvos valstybei. Turime visą kvartalą“, – apibūdino vadovė. 

Fantastinės erdvės

Tvarkyba prasidės nuo pamatų, kad muziejus būtų atviras ir patogus visiems. Dideli pasikeitimai planuojami ir pačioje muziejaus struktūroje. Daugiau vietos renginių zonai, ji bus tinkama ir kino peržiūroms. Užsiminė apie restoraną, kuris būtų kaip atskiras kultūrinis įvykis ir dar viena edukacinė priemonė.  

„Visą mūsų infrastruktūra yra požemyje. Ten yra neįsivaizduojamos erdvės. Ką jūs matote virš žemės tris aukštus, mes dar turime tris aukštus po žeme. Ten yra sena vėdinimo, kitokia įranga. Ji jau neveikianti. Ją išmetę atrandame fantastines erdves. Norime padaryti, kad Kaune šis pastatas būtų išskirtinis nuo pat įėjimo“, – sakė D. Kamarauskienė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Per kelerius metus, kol pastatas buvo uždarytas, galerija išsibandė įvairius variantus. „Pamatėme kaip šios erdvės skamba visai kitokio meno kontekste. Galėsime drąsiai įsileisti alternatyvų meną“, – kalbėjo vadovė.   

Dar kiti du pristatyti projektai – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio namų muziejaus Druskininkuose ir Šiuolaikinio kino kultūros ir audiovizualinių menų sklaidos centro – regioninės filmotekos „Naglis“ Palangoje sukūrimas, modernizuojant esamą infrastruktūrą.

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimams komitetas pritarė bendru sutarimu.

Lietuvos kino centro atstovas Deimantas Saladžius BNS yra sakęs, kad nepratęsus šios lengvatos kino industrija patirtų didelių praradimų, nes užsienio kūrėjams nebeapsimokės važiuoti į Lietuvą filmuoti. Anot jo, lengvata taikoma ne tik užsienio, bet ir vietiniams filmų kūrėjams.

Lietuvos kino centro duomenimis, 2022-iais filmų gamintojai pasinaudoję lengvata iš Lietuvos įmonių surinko daugiau nei 17,8 mln. eurų neatlygintinų lėšų – 18 proc. daugiau nei 2021 metais. Tai didžiausia gauta suma per visą lengvatos veikimo laikotarpį.

Pernai finansuoti net 85 nauji lengvata pasinaudoję filmai: 63 nacionalinių, 13 užsienio ir devyni bendros gamybos kino projektai. 

Atlikę antikorupcinį vertinimą STT pareigūnai konstatavo, kad dėl egzistuojančio teisinio reglamentavimo nuostatų, praktikoje kino projektų vertinimo ekspertų sąrašai formuojami iš tų asociacijų atstovų, kurių nariai yra kino gamintojai ar kūrėjai ir siekia gauti valstybinį finansavimą filmų projektams įgyvendinti, o tai gali kelti subjektyvių sprendimų rizikas.

„Nustatyti atvejai, kai ekspertų komisijos nariai vertino galimai susijusių subjektų kino projektų paraiškas ir rekomendavo jas finansuoti“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Anot jo, taip pat nenustatyta reitingavimo ar kitokia objektyvi atranka į ekspertų komisijas, o Lietuvos kino centro direktoriui suteikti per platūs įgaliojimai skiriant ekspertus.

„Praktiškai vienasmenis Lietuvos kino centro direktoriaus sprendimas iš sąrašo pasirinkti tam tikrus kandidatus ir skirti juos į ekspertų komisijas, taip pat ir atsiradusi galimybė direktoriui įtraukti į ekspertų komisiją narį, nesantį sąraše, ir nesiremiant konkrečiais tokių narių skyrimo bei atrankos kriterijais, apskritai nenurodant iš kur, sudaro galimybes nesąžiningam elgesiui ar korupcijos rizikai pasireikšti“, – teigiama STT dokumente.

Tarnybos vertinimu, iki galo aiškiai nesuformuluoti kino projektų vertinimo kriterijai sudaro galimybes juos vertinti subjektyviai, o ekspertų komisijos narių išvados kartais gali neatitikti objektyvumo ir aiškumo kriterijų.

„Ekspertų komisijos nariai pradiniame projektų vertinimo etape kartais rekomenduoja neskirti finansavimo projektui, nors teisinis reguliavimas to nenumato, nenurodomi sprendimų neskirti finansavimo motyvai. Be to, ekspertų komisijų nariams suteikta diskrecija spręsti dėl kino valstybinio finansavimo dydžio, nes nėra numatytų kriterijų skiriamai sumai nustatyti“, – teigiama STT išvadoje.

Šios tarnybos pareigūnai vertino, kaip 2019–2022 metais kino projektų parengiamiesiems ir gamybos darbams paskirstyta beveik 22,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Pasak institucijos, sąlygos papildomam finansavimui skirti buvo sudarytos 2022-aisiais pakeitus finansavimo taisykles bei Kultūros ministerijai šiemet skyrus tikslinį finansavimą infliacijos padariniams spręsti.

Toks papildomas finansavimas dėl infliacijos ir kaštų augimo skiriamas pirmą kartą.

„Toks papildomas finansavimas dėl infliacijos ir kaštų augimo skiriamas pirmą kartą. Džiugu, jog Kultūros ministerija atsižvelgia į kino industrijos poreikius ir sudaro sąlygas užbaigti besitęsiančius gamybos darbus, taip palaikydami lietuviško kino tęstinumą“, – sako Lietuvos kino centro direktorius Laimonas Ubavičius.

Finansavimas skirtas penkiolikai tęstinio filmo gamybos statusą turinčių projektų, kurie buvo pradėti įgyvendinti dar 2021-aisiais metais.

Pasak kino centro, lyginant su 2021 metais, paslaugų kaštai išaugo daugiau nei 20 procentų.

Lietuvos kino kūrėjai kviečiami teikti nacionalinių filmų paraiškas iki kovo 10 dienos.

Pasak asociacijos AVAKA direktoriaus Dariaus Vaitiekūno, didelių pokyčių šiemet nenumatyta.

„Pagaliau kino bendruomenės apdovanojimai stojo į savas vėžias. Nusistovėjo aiški kasmetinė filmų teikimo data, kategorijos ir net ta pati apdovanojimų ceremonijos data“, – Kino centro pranešime antradienį sakė jis.

Iškilminga „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų įteikimo ceremonija vyks birželio 4 dieną. Jos vieta dar derinama. 

Į apdovanojimus pretenduoti gali ilgametražiai ir trumpametražiai filmai, pateikti viešoms kino peržiūroms Lietuvos kino teatruose arba buvo pasiekiami vartotojams ne trumpiau nei 30 dienų užsakomųjų vaizdo paslaugų platformos programoje nuo 2022 metų  gegužės 2 dienos iki šių metų gegužės 1 dienomis.

„Lietuviškas kinas kasmet tampa vis labiau matomas. Jis aprėpia gausybę tiek Lietuvai, tiek pasauliui aktualių temų, pradedant nuo tarpasmeninių ir bendražmogiškų paieškų ir baigiant globaliomis tarptautinėmis problemomis. Džiugu matyti, jog lietuviškas kinas klesti tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, į kino sales pritraukdamas vis daugiau žiūrovų“, – sako Lietuvos kino centro direktorius Laimonas Ubavičius.

Pateiktus filmus vertins ir nominacijų trumpuosius sąrašus sudarys devynių asmenų komisija.

Birželio 4 dieną, sekmadienį, paaiškės 22-ių kategorijų laureatai. Kaip ir praėjusiais metais, ceremonijos metu bus apdovanotas ir žiūroviškiausias filmas, sulaukęs daugiausiai žiūrovų kino teatruose ir kurio daugiausiai mokamų peržiūrų įsigyta užsakomųjų vaizdo paslaugų platformose. Taip pat bus įteiktas specialus apdovanojimas nominacijoje Metų indėlis į kino industriją bei „Auksinė gervė“ už viso gyvenimo nuopelnus.

Jie prašo kitąmet LKC papildomai skirti 3 mln. eurų, Kultūros ministerija teigia, jog 1 mln. eurų papildomų lėšų jau suplanuotas, o Seimo Kultūros komitetas siūlo pridėti dar 1 mln. eurų.

„Siūlome papildomai skirti bent 1 mln. eurų, kad visa pramonė nesustotų ar nepradėtų riedėti atgal“, – praėjusią savaitę Seimo Kultūros komitete svarstant kitų metų kultūros srities finansavimą sakė jo vadovas Vytautas Juozapaitis.

„Mūsų nuomone, tvarus kino industrijos, kino kultūros lauko vystymasis turėtų būti finansuotas ne mažiau kaip 3 mln. eurų papildomų lėšų kitais metais, nes Kino centras dabar jau tampa vienintele institucija, finansuojančia kino sritį“, – savo ruožtu tvirtino Nepriklausomų prodiuserių asociacijos atstovas Kęstutis Drazdauskas.

Anot jo, dabar paprastai per metus Lietuvoje pradedami kurti maždaug penki vaidybiniai filmai.

„Nepakėlus to finansavimo mažiausiai 3 mln. eurų, greičiausiai kitais metais turėsime tik tris vaidybinius filmus. Tuo metu sritis atneša šaliai beveik 40 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų“, – tvirtino filmų prodiuseris.

Siūlome papildomai skirti bent 1 mln. eurų, kad visa pramonė nesustotų ar nepradėtų riedėti atgal.

Dokumentinių filmų režisierė Giedrė Žičkytė sakė, kad norint pritraukti kitų šalių investicijas į kino industriją, tam iš pradžių būtina valstybės parama.

„Jeigu negausi iš pradžių valstybės paramos, negalėsi pritraukti iš kitur. „Šuolyje“ 25 proc. bendrame biudžete buvo valstybės parama. Jeigu nebūtų to pradinio žingsnio iš Lietuvos, iš Kino centro, tas filmas nebūtų įvykęs“, – tvirtino kūrėja.

„Jeigu tai būna labai maža injekcija, tu negali gauti tokių didelių partnerių kaip Prancūzija ar Vokietija, nes yra tam tikros Europos kino konvencijos, kiek procentų turi savo šalis įnešti, kad kita šalis irgi galėtų dalyvauti“, – aiškino ji.

LKC direktorius Laimonas Ubavičius atkreipė dėmesį, kad kitąmet pridedamas ne tik 1 mln. eurų, bet ir papildomos funkcijos, todėl jos „suvalgys“ nemažą dalį tos sumos.

Pasak Kultūros ministerijos kanclerio Rolando Kvietkausko, ministerija stengėsi, kad kitąmet LKC finansavimas liktų toks, koks yra šiais metais, nes pernai pridėtas 1 mln. eurų šiai sričiai atsigauti po pandemijos buvo skirtas tik vieniems metams.

„Poreikis visą laiką yra didesnis nei galimybės“, – sakė jis.

V. Juozapaitis savo ruožtu ragino kolegas eiti į kino teatrus, o ne namie žiūrėti filmus per „Netflix“.

Kino kūrėjai atkreipė dėmesį, kad padidinus finansavimų filmų gamybai Lietuvos kino sektorius per pastarąjį dešimtmetį išaugo kone penkis kartus, lietuvių filmai pristatomi tarptautiniuose A klasės festivaliuose, vien pernai 19 skirtingų kategorijų lietuviškų filmų buvo įtraukti į tokių renginių programas.

Anot jų, gaudami sąlyginai mažiausią valstybinį finansavimą kino sričiai pagal gyventojų skaičių, Lietuvos kino kūrėjai sugeba pasiekti ženklesnių laimėjimų, palyginti su Estija ir Latvija.

Šiemet LKC biudžetas siekė 8,254 mln. eurų, įskaitant papildomai skirtą 1 mln. eurų atsigavimo po pandemijos lėšų. Kitąmet planuojama jam skirti 8,222 mln. eurų.

Šiemet finansuoti 47 Lietuvoje vykstantys kino meno sklaidos projektai, jiems skirta 505 tūkst. eurų suma. Finansavimas skirtas ir trims tęstiniams kino festivaliams – 27-ajam tarptautiniam Vilniaus kino festivaliui „Kino pavasaris“, Europos šalių kino forumui „Scanorama“ ir 16-ajam tarptautiniam dokumentinių filmų festivaliui „Nepatogus kinas“. Šiems festivaliams buvo skirtas 405 tūkst. eurų finansavimas.

Kaip pranešė LKC, iš viso kino kultūros sklaidos finansavimo konkursui šiemet buvo pateiktos 69 paraiškos.

Kino kultūros sklaidos Lietuvoje projektus Lietuvos kino centras finansuoja jau penktus metus, siekiant sudaryti sąlygas profesionaliojo kino meno sklaidai Lietuvoje.

Šios programos lėšomis finansuojami kino festivaliai, teminiai kino rodymai ir programos, kino meno pristatymo renginiai, taip pat leidiniai, pristatantys kino meno raidos procesus ir profesionali kritinė, analitinė refleksija įvairiose medijose.

Projektus vertino ekspertų komisija, kurią sudaro kino kultūros projektų vadovė Giedrė Simanauskaitė, kino ir teatro režisierius Linas Mikuta, kultūros vadybininkė, projektų vadovė Monika Inčerytė, kino režisierė, scenaristė Ramunė Rakauskaitė bei kino prodiuserė, projektų vadovė Juliana Miliut.

Pernai parama buvo skirta 46 kino sklaidos projektams, viso jiems buvo paskirstyta 774 tūkst. eurų suma.