Daugybė žmonių įvairiose meno srityse Lietuvoje privalo dirbti neatlygintinai arba užsiimti papildoma veikla, kad galėtų įgyvendinti savo kūrybines idėjas.

Taip yra todėl, kad šiuolaikinis menas nėra vienas iš valstybės prioritetų, o kultūros paraštės, alternatyvūs kūrėjai yra apskritai nevertinami, jiems nėra suteikiamos galimybės kurti.

Šiuolaikinė kultūra yra reikalinga tam, kad mūsų mintis pakreiptų kita linkme: yra moksliškai įrodyta, kad tam tikras smegenų išsklaidymas jas priverčia dirbti taip, kad jos ima ieškoti visai netradicinių problemų sprendimo būdų net tada, kai atrodo, kad nėra išeities nei analitine, nei faktine prasme. Tai ir yra šiuolaikinės kultūros pridėtinė vertė.

Artūro Areimos teatras nuo 2014 m. sąmoningai neša alternatyvaus teatro vėliavą, esame teatro reiškinys ir judėjimas, savo ideologija ir požiūriu artimas nonkomformistinei kultūrai. Niekuomet nesiekėme būti ir niekuomet nebūsime institucija ar pastatas, niekuomet nebūsime patogūs savo kūryboje ir komunikacijoje ir tai yra mūsų skiriamasis ženklas. Matydami, jog galime ir norime nuveikti daugiau, pristatyti Lietuvoje talentingus kūrėjus iš užsienio, užsiimti edukacine veikla, 2018 m. nusprendėme, jog atėjo laikas svajoti ne tik apie teatrą, bet ir apie pirmąjį edukacinį alternatyvaus meno centrą Lietuvoje.

Su valstybinio finansavimo pagalba ir iš savo asmeninių lėšų 2019 metais įkūrėme patalpas Baltupiuose ir ten siekiame decentralizuoti kultūrą Vilniuje bei vykdyti šio rajono rekreaciją, jau turime pastovius žiūrovus, esame sulaukę daugybės svečių iš užsienio (Prancūzijos, Danijos, Belgijos Norvegijos). 2019 m. į naujas patalpas investavome didelį kiekį asmeninių resursų, kad įkurtume erdvę, kuri galėtų išpildyti ne tik AAT kūrybines ambicijas, bet taip pat suvienyti Lietuvos teatro ir jaunų menininkų bendruomenę, padėti jiems užmegzti tarptautinius ryšius, bei visa tai siekėme įgyvendinti periferiniame Vilniaus miesto rajone.

Pastaraisiais metais prie AAT prisijungė daug profesionalių ir talentingų kūrėjų, kurie ėmė dirbti su mumis tik todėl, kad jiems yra artima mūsų ideologija, todėl, kad ieškojo trupės, su kuria galėtų augti ir kuriai galėtų priklausyti, o ne institucijos, kuri neprisirištų prie jų egzistavimo ir tobulėjimo.

Pastaraisiais metais teatru pradėjo domėtis įvairių sričių žmonės, siekiantys įgyti naujų, neįprastų įgūdžių, atsirado savanorių, prašymų atlikti praktiką, stipriai išaugo alternatyvaus jaunimo susidomėjimas mūsų veikla. Pradėjome aktyviai augti ir plėstis. Esame antrasis Lietuvoje nevalstybinis teatras, kuris susilaukia tokio didelio susidomėjimo tarptautiniuose festivaliuose; mūsų veiklą aktyviai seka prodiuseriai iš Prancūzijos, JAV, Vokietijos, Norvegijos, Suomijos, Lenkijos, jie taip pat atvyksta į mūsų spektaklių peržiūras ir Lietuvoje - Baltupiuose.

Visi kūrėjai, kurie susidūrė su mūsų teatro veikla iš vidaus, gali paliudyti, jog palaikome vieni kitus, palaikome laisvą mintį, laisvai išreikštą nuomonę, mūsų trupėje neegzistuoja vienas kito žeminimas, nepagarba, esame už atviras kūrybines diskusijas ir ginčus, vertiname absoliutų nuoširdumą, esame ne kolegos, o greičiau šeimos nariai. Tokia yra mūsų teatro vizija ir tai yra AAT egzistavimo pagrindas.

Deja, šiandien susidūrėme su situacija, kai savo veiklos tęsti neturime galimybės.

Šiandien susidūrėme su abejingumu ir realybe, su kuria Lietuvoje tikrai susiduriame ne mes vieni: reikalinga čia yra tik tai, kas patogu, suprantama ir estetiška masiniam vartojimui, tai, kas nepriešina, neprovokuoja ir nekalba nepatogiomis temomis, nesirenka nepatogių išraiškos formų.

Negavę absoliučiai jokio valstybės palaikymo, negalime išsaugoti savo erdvės ir turėsime atsisakyti daugybės sumanymų ir projektų, skirtų meninkų bendruomenės stiprinimui, naujų ryšių užmezgimui, kūrėjų ir žiūrovų edukacijai. Šiuo metu svarstome apie AAT veiklos uždarymą.

Šiandien Jūsų palaikymas yra paskutinė galimybė Artūro Areimos teatrui išlikti.

Būsime dėkingi už bet kokį Jūsų indėlį į AAT veiklą ir rasime būdų atsidėkoti Jums visiems.

Kreipiamės į savo bendraminčius, teatro veiklą palaikančius kūrėjus ir žiūrovus ir siūlome tiesiogiai prisidėti prie AAT veiklos 2020-2021 m.:

- šiemet toliau vystysime pirmąjį tokį Lietuvoje edukacinį projektą „Projekcija". 2019 m. šio renginių ciklo metu parodėme 7 šiuolaikinio Europos teatro darbus (vaizdo įrašus, kuriuos gauti pagal autorinių teisių reikalavimus prireikė pusės metų neatlygintino darbo) ir atsivežėme vieną garsiausių Europos režisierių Luk Perceval. Šiuo metu jau turime parengę šio projekto programą ateinančiam rudeniui, kai ketinome suvienyti Lietuvos ir Lenkijos scenos menų kūrėjus bei nemokamai surengti teatro kūrėjams ir studentams edukacinę teatro stovyklą;

- palaikome tiesioginį kontaktą su pasaulinio garso režisieriumi Rodrigo García, įvertintu Naujosios teatro realybės prizu (Europos teatro sąjunga), kuris planuoja pas mus atvykti ir susitikti dirbtuvėse su teatro kūrėjais ir studentais 2020-2021 metais;

- palaikome tiesioginį kontaktą su žymiausia Europos teatro trupe „Needcompany“, kurią planuojame atsivežti iki 2022 m. bei organizuoti dirbtuves bei susitikimus AAT erdvėje Baltupių mikrorajone;

- AAT erdvėje rengsime atvirus, nemokamus alternatyvios muzikos pristatymus, skatinančius menininkų bendruomenę užmegzti naujus ryšius, ketiname šią idėją įgyvendinti jau šią vasarą;

- AAT erdvėje rengsime nemokamus trupės narių kūrybos pristatymus - atvirus skaitymus;

- AAT erdvėje organizuosime atvirus kvietimus tarpdisciplininio meno/performanso kūrėjams, suteiksime jiems sąlygas pristatyti savo kūrybą mūsų teatre, padėsime užmegzti ryšius su tarptautiniais festivaliais ir teatrais;

- turime parengę idėją ir programą visiškai naujam edukaciniam projektui, susijusiam su kiną ir teatrą įkvepiančia literatūra, kurį vykdysime ateinantį rudenį;

- turime oficialų susitarimą bendradarbiauti su „SOS Vaikų kaimu“, jau turime konkrečius planus kūrybinėms dirbtuvėms ir jų renginiams birželio mėnesiui mūsų patalpose;

- 2020 m. naujai įkurtoje erdvėje pristatysime bent dvi spektaklių premjeras pagal šiuolaikinę dramaturginę medžiagą.

Tam, kad Artūro Areimos teatras išsilaikytų iki kitų metų balandžio mėnesio ir galėtų naujoje erdvėje vykdyti savo sumanymus, teatrui reikalinga suma yra apie 15 000 eurų.

Visi, norintys tiesiogiai prisidėti mūsų gyvavimo, gali tai padaryti pervesdami lėšas į mūsų nevykėlių-nonkomformistų sąskaitą. Atsiprašome, kad mūsų nemėgsta. Amen. Meldžiamės Zaratustrai.

Aukščiausią Kultūros ministerijos apdovanojimą įteikė Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Dalius Čekuolis. Apdovanojimas įteiktas už nuolatines publikacijas apie lietuvių kultūros, istorijos, meno ir politikos aktualijas periodiniame prancūzų kalba leidžiamame žurnale „Cahiers lituaniens“, taip pat aktyvią veiklą propaguojant lietuvių kultūros sklaidą Prancūzijos Elzaso regione ir plėtojant dvišalius kultūrinius ryšius.

Ph. Edel  yra ilgametis asociacijos Elzasas–Lietuva prezidentas, aktyviai plėtojantis dvišalius Lietuvos–Prancūzijos kultūrinius ryšius. Ši asociacija buvo įsteigta 1991 m. Strasbūre ir iki dabar aktyviai organizuoja  kultūrinius, edukacinius, mokslinius ir ekonominius lietuvių ir prancūzų mainus, taip pat skatina geresnį abiejų valstybių gyventojų ir institucijų tarpusavio pažinimą.

Nuo 2010 metų Elzaso ir Lietuvos asociacija populiarina ir skleidžia  informaciją apie istorinius ryšius tarp Lietuvos ir Elzaso, o taip pat ir su besiribojančiais  regionais, tokiais kaip Lotaringija, Franš Kontė, Pfalcu, Badenu ir Bazeliu.

Pirmajame XXI a. dešimtmetyje Elzaso ir Lietuvos asociacija, vadovaujama Ph. Edel,  kartu su Roberto Šumano fondu pradėjo rengti „Cahiers Lituaniens“ – leidinį apie Lietuvos istoriją, meną, kalbą ir literatūrą, taip pat ir šios šalies ryšius su Prancūzija. Prie leidinio kūrimo prisidėjo nemažai rašytojų, universiteto darbuotojų, tyrėjų iš Lietuvos ir Prancūzijos, tačiau taip pat ir Lenkijos, Italijos, Belgijos ir Vokietijos. Iki šiol leidėjo ir bendraautoriaus Ph. Edel dėka šis periodinis informacinis žurnalas, leidžiamas prancūzų kalba, supažindina prancūzų visuomenę su lietuvių kultūros, istorijos, meno ir politikos aktualijomis, pristato lietuvių literatūros kūrinius bei vertimus. Jis taip pat inicijavo ir periodiškai leidžia tinklaraštį „Art et Culture de Lituanie“, rašo įvairius straipsnius kultūrine tematika.

Ph. Edel ypatingai domisi ir tyrinėja istorinius Lietuvos ir Elzaso ryšius. Jo ilgalaikių ir išsamių istorinių tyrinėjimų pastangų dėka 2015 metais pasirodė knyga prancūzų kalba „Louis Henri Bojanus. Le savant de Vilnius“ („Liudvikas Henrikas Bojanus. Vilniaus mokslininkas“). Ši knyga – pirmoji Prancūzijoje išleista knyga, skirta žymiam XIX a. zoologui ir anatomui, Vilniaus universiteto profesoriui, šiuolaikinio veterinarijos mokslo kūrėjui ir gyvulių anatomijos Lietuvoje pradininkui. Liudvikas Henrikas Bojanus gimė Buksvilerio (Bouxwiller) mieste, Elzase, kuris tuo metu priklausė Prancūzijai. Nuo 1806 iki 1824 m. buvo Vilniaus universiteto profesorius, dėstė veterinariją, vėliau lyginamąją anatomiją.

Ph. Edel 1975 metais baigė  politikos mokslų studijas, vėliau įgijo įmonių vadybos instituto magistro laipsnį, stažavosi Europos komisijoje Briuselyje. Jis ėjo Prancūzijos PPR Briuselo Biuro direktoriaus pavaduotojo (1979), Strasbūro PPR Europos skyriaus vadovo (1980-1989),  Europos Parlamento parlamentaro Pierre Pflimlin padėjėjo (1983-84), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario pavaduotojo (EESRK) (1984-89), taip pat Strasbūro universiteto dėstytojo pareigas.

1981 metais Ph. Edel buvo apdovanotas Europos Komisijos skiriama Irene Scizier Europos premija,  bei 2001 metais LDK Gedimino ordino 1-jo laipsnio medaliu.

Šiais metais ši Elzaso–Lietuvos asociacija švenčia 25-ąsias veiklos metines – Strasbūro mero Rolando Ries iniciatyva ir kvietimu lapkričio 24 dieną Strasbūro miesto rotušėje buvo surengtas iškilmingas šio jubiliejaus paminėjimas.

Folkloro dainų grožiu ji daug metų dalinasi ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio publika. Jau 12 metų Vilniaus mokytojų namų įgyvendinamas projektas „Pasidainavimai su Veronika” skatina iš naujo atrasti liaudies dainas, populiarina bendruomeniškumą bei gaivina bendrų skirtingų kartų kultūrinių veiklų tradiciją. Anot V. Povilionienės, liaudies dainų puoselėjimas turėtų būti svarbus kiekvienam lietuviui.

„Jeigu lietuvių liaudies kultūros, tai yra savo kultūros, nepuoselės lietuviai, tai tuomet kas ją puoselės? Mano manymu, net neturėtų kilti klausimas, kodėl tai yra reikšminga – esame lietuviai, buvome ir esame puiki tauta ir norime ja išlikti“, – sakė stipraus ir įtaigingo balso savininkė.

Projektas „Pasidainavimai su Veronika“, kurį remia Lietuvos kultūros ministerija ir Kultūros taryba, išsiskiria galimybe įvairiausių profesijų, amžiaus bei socialinio statuso žmonėms susipažinti su liaudies dainų žanro entuziastės V. Povilionienės atliekamais kūriniais, dalyvauti bendrame meniniame vyksme. Muzikinių vakarų lankytojai kviečiami ir patys aktyviai dalyvauti, t.y. dainuoti drauge su atlikėjais, pabrėžia V. Povilionienė: „Neišvykdami iš savo miestelių ir kaimų, projekto dalyviaituri progą susipažinti su kitų šalies regionų dainomis ir jų išmokti. Visi apsilankiusieji gauna dainynėlius su dainų tekstais ir dainuoja kartu, sukurdami išskirtinę atmosferą, puoselėdami ne tik lietuviškąjį folklorą, bet ir bendruomeniškumą.“

Į kiekvieną „Pasidainavimų su Veronika“ renginį bus kviečiami skirtingų regionų autentiško folkloro kolektyvai, pavieniai atlikėjai. Šio sezono išskirtinumas – kelionės po Lietuvą. Vakaruose, vykstančiuose ne Vilniuje, be V.Povilionienės ir vietinių kolektyvų, dalyvaus ir kitų regionų ansambliai, taip publiką susipažindinant su visos Lietuvos dainuojamuoju paveldu. Išvažiuojamuose renginiuose dainavimas derinamas su tautodailės edukacija.

Daugiau nei dešimtmetį vykdomame projekte „Pasidainavimai su Veronika“dalyvavo daugybė kolektyvų: Tautiškos muzikos ansamblis „Vilnija“, ansamblis „Krivūlė“, Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos folkloro ansamblis „Spalgena“, Alytaus raj. Eičiūnų folkloro ansamblis „Žolynai“, Mykolo Romerio universiteto folkloro ansamblis „Ritingo“, Neveronių KC folklorinis ansamblis „Viešia“, Vilniaus mokytojų namų folkloro ansamblis „Vilniaus dzūkuliai“, Vievio Trečiojo amžiaus universiteto ansamblis, Molėtų kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Toliejai“, Mindūnų krašto mišrus ansamblis, kunigai  Vytautas Mazirskas, Arūnas Simonavičius ir kt.

Ypatingas dėmesys „Pasidainavimuose su Veronika“ bus skiriamas vaikams bei jaunimui, siekiant juos sudominti autentiškomis dainomis bei ugdyti sąmoningą domėjimąsi savo tautos kultūriniu paveldu.

„Aš galvočiau, kad jaunimui lietuvių liaudies muzika galėtų patikti, jeigu ji būtų labiau puoselėjama pradedant mokyklomis ir baigiant aukštesnėmis instancijomis. Mūsų tradicinė, paveldinė kultūra yra išskirtinė ir graži – tai ypatingai jaučiame, kai nuvykstame koncertuoti į užsienį, kur visi už galvų griebiasi sakydami, koks tai lobis. Tikrai turime lobį ir jį reikia perduoti jaunajai kartai“, – kalbėjo V. Povilionienė.

Ciklo „Pasidainavimai su Veronika“ vakarai Vilniaus mokytojų namuose vyksta kas antrą antradienį. Artimiausias, lapkričio 8 d. muzikinis vakaras, kuriame dalyvaus Vilniaus mokytojų namų folkloro ansamblis „Vilniaus dzūkuliai“, bus skirtas Kapčiamiesčio 500 metų jubiliejui. Ciklo „Pasidainavimai su Veronika“ renginiai yra nemokami.