Jei uostamiesčio politikai pritars, Lengvosios atletikos mokykla taps Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) nare.

LLAF yra savarankiška sporto organizacija, narystės pagrindu vienijanti šalies teritorijoje veikiančius lengvosios atletikos klubus bei kitas įregistruotas sporto organizacijas, atstovaujanti federacijos narių interesams, rengianti ir įgyvendinanti įvairias sporto šakos populiarinimo priemones.

Šiuo metu LLAF vienija 70 narių, 12 iš jų – biudžetinės įstaigos: Kauno sporto mokykla „Startas“, Panevėžio sporto centras, Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centras, Vilniaus miesto sporto centras, Biržų rajono sporto centras, Druskininkų sporto centras, Kaišiadorių švietimo ir kt.

Nepaisant to, kad Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokykla nepriklauso federacijai, su LLAF ji derina metinį varžybų kalendorių, dalyvauja organizuojamuose visų amžiaus grupių čempionatuose, už kuriuos moka sportininko licencijos mokestį kaip federacijai nepriklausantys nariai.

Teigiama, kad Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklai tapus LLAF nare, įstaigos sportininkai palankiomis sąlygomis galėtų dalyvauti federacijos organizuojamuose čempionatuose ir pirmenybėse.

Paskaičiuota, jei Klaipėdos lengvosios atletikos mokykla pernai būtų tapusi LLAF nare, už sportininkų dalyvavimą varžybose būtų mokėjusi 1 470 eurų, dabar sumokėta 2 380 eurų.

Tiesa, vadovaujantis LLAF įstatais, nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo nustatytas 500 eurų dydžio stojimo į LLAF mokestis ir 150 eurų dydžio metinis LLAF nario mokestis.

Tad jei klaipėdiečiai pernai būtų prisijungę prie federacijos, realiai būtų sutaupę 260 eurų.

Finalininkams – premijos

Budapešte (Vengrija) surengtame pasaulio lengvosios atletikos čempionate Lietuvai atstovavo šešiolika sportininkų.

Savo rungčių finaluose startavo trys lietuviai: disko metimo – Mykolas Alekna (iškovojo bronzos medalį) ir Andrius Gudžius (užėmė 6 vietą), ieties metimo – Edis Matusevičius (8 vieta).

Jie pelnė Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos („World Athletics“) premijas: M. Alekna – 22 tūkst. JAV dolerių, A. Gudžius – 7 tūkst., E. Matusevičius – 5 tūkst.

Į geriausiųjų šešioliktukus pateko ieties metikė Liveta Jasiūnaitė (14 vieta) ir disko metikė Ieva Zarankaitė (14 vieta).

Potencialas: ieties metikas E. Matusevičius – vienas iš trijų lietuvių, startavusių savo rungčių finaluose. / A. Pliadžio / LLAF nuotr.

Jaunimas – į elitą

„Labai džiugu, kad subūrėme gausią rinktinę. Smagu, kad ji pasipildė net septyniais debiutantais. Visumos kokybė – tikrai neprasta, nors kai kurie atletai nepriartėjo prie sau įprastų rezultatų. Kita vertus, vienam ar kitam iki pusfinalio, finalo pritrūko tik sėkmės“, – teigė N. Medvedeva.

LLAF generalinė sekretorė išskyrė JAV besimokančius ir sportuojančius studentus – M. Alekną, Gretą Karinauskaitę, Gabiją Galvydytę.

„Be galo ilgą sezoną jie sugebėjo išlaikyti aukštą sportinę formą. Labai sudėtinga tai padaryti, bet jie įrodė, kad įmanoma. Jauni sportininkai tvirtai žengė į elito sportą. Ačiū, kad sugebėjo pasirengti čempionatui ir nesiskundė nuovargiu“, – sakė N. Medvedeva.

Vengrijos sostinėje visą čempionatą oro temperatūra viršijo 30 °C ar net 35 °C žymą, dėl to buvo koreguojamas startų laikas, o 20 km sportinio ėjimo rungtis dėl staigiai užklupusios audros vėlavo dviem valandomis.

Žvaigždė: M. Aleknos asmenukė – su jaunuoju Vengrijos sirgaliumi (kairėje – LLAF prezidentas E. Skrabulis). / A. Pliadžio / LLAF nuotr.

Geranoriški žiūrovai

N. Medvedeva akcentavo renginio organizatorių įdirbį ir pastangas.

„Dalyvavau ne viename pasaulio čempionate, šį priskirčiau prie geriausių. Tribūnos tiek rytinėse, tiek ir vakarinėse varžybose buvo pilnos, žiūrovai nuoširdžiai palaikė visų šalių atletus, – dalijosi mintimis LLAF generalinė sekretorė. – Buvo du treniruočių aikštynai, šeši sportininkų viešbučiai. Lietuviai gyveno tolėliau nuo stadiono, tačiau transportas dirbo be trikdžių.“

„World Athletics“ duomenimis, Budapešte jėgas išmėgino 2 100 lengvaatlečių iš 195 valstybių. Apie varžybas informavo 46 transliuotojai, buvo akredituota 850 reporterių ir fotografų iš 75 šalių.

Atletai pagerino vieną pasaulio rekordą (JAV bėgikai – mišrios estafetės 4 po 400 m), septynis planetos čempionatų ir 73 nacionalinius rekordus. Medalius iškovojo 46 šalių atstovai.

Svajonė: 2024-ųjų mūsų olimpinė komanda – tokio pat dydžio, kaip šįkart pasaulio čempionate. / A. Pliadžio / LLAF nuotr.

Laukia olimpiada

Kelialapius į kitąmet vyksiančias Paryžiaus vasaros olimpines žaidynes jau turi M. Alekna ir A. Gudžius.

2021 m. Tokijuje mūsų šaliai atstovavo vienuolika lengvaatlečių, 2016 m. Rio de Žaneire – šešiolika.

„Labai noriu ir tikiuosi, kad kitąmet mūsų olimpinė rinktinė nebus mažesnė. Svajonė – tokio pat dydžio komanda, kaip šįkart Budapešte. Rezultatai liudija: yra nerealizuoto potencialo, nemažai lengvaatlečių verti būti olimpiečiais“, – vylėsi N. Medvedeva.

Pasak LLAF generalinės sekretorės, 2024-ųjų sezonas bus nelengvas.

„Europos čempionatas Romoje vyks neįprastai anksti – birželio 7–12 d. Nežinia, ar galės dalyvauti mūsų studentai iš JAV, nes jų laukia NCAA čempionatas. Be to, gali būti atvejų, kai sportininkai prioritetą teiks tik olimpinėms žaidynėms“, – sakė N. Medvedeva.

Rezultatai

Lietuvos lengvaatlečių startai pasaulio čempionate:

3 vieta – Mykolas Alekna (disko metimas), 6 vieta – Andrius Gudžius (disko metimas), 8 vieta – Edis Matusevičius (ieties metimas), 14 vieta – Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas), 14 vieta – Ieva Zarankaitė (disko metimas), 20 vieta – Martynas Alekna (disko metimas), 20 vieta – Airinė Palšytė (šuoliai į aukštį), 20 vieta – Dovilė Kilty (trišuolis), 21 vieta – Greta Karinauskaitė (3 000 m kliūtinis bėgimas), 24 vieta – Modesta Justė Morauskaitė (400 m bėgimas), 29 vieta – Gabija Galvydytė (800 m bėgimas), 33 vieta – Aina Grikšaitė (trišuolis), 33 vieta – Austėja Kavaliauskaitė (35 km sportinis ėjimas), 39 vieta – Gediminas Truskauskas (200 m bėgimas), 46 vieta – Loreta Kančytė (maratonas).

Marius Žiūkas (20 km sportinis ėjimas) dėl diskvalifikacijos varžybų nebaigė.

Žiemos sezone – rekordų gausa

Jau sausio viduryje vykusiame Valmieros (Latvija) lengvosios atletikos čempionate krito 30 metų laikęsis Lietuvos 200 m rungties uždarų patalpų rekordas. Jį pagerino 24-erių sprinteris Gediminas Truskauskas, distanciją įveikęs per 21,25 sek. Tiesa, vėliau, vasario mėnesį vėl Valmieroje vykusiose „Sportland“ taurės varžybose bėgikas distanciją įveikė per 21,19 sek. ir antrą kartą šiemet pagerino šalies rekordą.

Vasario 2 dieną vykusiose Valensijos (Ispanija) varžybose Lietuvos 400 m bėgimo rungties uždarų patalpų rekordą pagerino Modesta Morauskaitė, kuri distanciją įveikė per 52,02 sek. Asmeninį rekordą ji pagerino lygiai pusę sekundės (52,52 sek.). Buvęs šalies rekordas priklausė Agnei Šerkšnienei – 52,12 sek.

Jau kitą dieną (vasario 3) Ostravoje (Čekija) vykusiose „World Athletics“ sidabrinio turo „Czech Indoor Gala“ lengvosios atletikos varžybose krito dar vienas Lietuvos uždarų patalpų rekordas. Simas Bertašius 1500 m distanciją įveikė per 3 min. 38,32 sek. bei net 3,74 sek. pagerino sau pačiam priklausiusį rekordą.

Vasario 18 dieną vykusiame Klaipėdos atvirajame lengvosios atletikos čempionate krito net 10 Lietuvos rekordų. Įdomu, jog jų visų autorė ta pati – Rugilė Miklyčiūtė, šuoliuose su kartimi įveikusi 3,90 m aukštį. Tai – pakartotas Lietuvos uždarų patalpų rekordas, vos vienu centimetru prastesnis už prieš dešimtmetį Rolandos Demčenko pasiektą absoliutų šalies rekordą. R. Miklyčiūtė pagerino Lietuvos 16-mečių, 17-mečių, 18-mečių, 19-mečių, jaunių, jaunimo, uždarų patalpų 16-mečių, 17-mečių, 18-mečių bei 19-mečių rekordus.

Pavasario pasiekimai

Kovo 2 dieną Madride (Ispanija) vykusiose prestižinėse „World Athletics“ Kontinentinio auksinio turo varžybose Modesta Morauskaitė pagerino prieš lygiai mėnesį savo pačios pasiektą Lietuvos uždarų patalpų 400 m rungties bėgimo rekordą. Distanciją lietuvė nubėgo net 0,39 sek. greičiau – per 51,63 sek.

Kovo pradžioje Muskate (Omanas) vykusiame pasaulio sportinio ėjimo komandiniame čempionate sėkmingai pasirodė Lietuvos moterų rinktinė. Mūsų šalies ekipa, kurią sudarė Brigita Virbalytė, Monika Vaiciukevičiūtė bei Austėja Kavaliauskaitė, komandų įskaitoje iškovojo ketvirtą vietą. 20 km distanciją B. Virbalytė įveikė 15-ta (1 val. 40 min. 15 sek.), M. Vaiciukevičiūtė – 28-a (1 val. 45 min. 44 sek.), o A. Kavaliauskaitė – 39-a (1 val. 50 min. 4 sek.).

Kovo 12–13 dienomis Leirijoje (Portugalija) vykusiose Europos metimų taurės varžybose sėkmingiausiai pasirodė disko metikė Ieva Zarankaitė, kuri užėmė 4 vietą (59,92 m) ir Martynas Alekna, kuris vaikinų iki 23 metų disko metimo rungtyje laimėjo auksą (58,09 m).

Kovo 13 dieną Gente (Belgija) vykusiose pusmaratonio varžybose šios distancijos Lietuvos rekordą pagerino Remigijus Kančys. 21 km 97,5 m distanciją bėgikas įveikė per 1 val. 3 min. 49 sek. ir 11 sekundžių pagerino sau pačiam priklausiusį rekordą, kuris buvo pasiektas 2020 metais Lenkijoje.

Kovo 18–20 dienomis Belgrade (Serbija) vyko pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas. Jame Lietuvai atstovavo Modesta Morauskaitė, kuri 400 m bėgimo pusfinalyje liko devinta (52,00 sek.). Iki finalo pritrūko 0,19 sekundės. 1500 m distancijos bėgime startavęs Simas Bertašius atrankoje užėmė 26 vietą (3 min. 48,48 sek.) ir į pusfinalį nepateko.

Balandžio 24 dieną Kaune vyko jubiliejinis, dešimtas Kauno maratonas. Ilgiausioje 42,195 km distancijoje pergalę iškovojo Remigijus Kančys, kuris užfiksavo geriausią Lietuvos bėgikų laiką šalies maratonuose (2 val. 17 min. 17 sek.).

Balandžio pabaigoje Bedforde (Didžioji Britanija) vykusiose „Camille Herron Centurio Running“ varžybose Lietuvos ultra bėgikas Aleksandras Sorokinas 100 km distanciją nubėgo per 6 val. 5 min. 41 sek. ir pagerino pasaulio rekordą. Pakeliui sportininkas pagerino Lietuvos 50 km (3 val. 1 min. 51 sek.) bei 50 mylių (4 val. 53 min. 41 sek.) bėgimo rungčių rekordus.

Gegužės 9 dieną Brazilijoje vykusiose pasaulio kurčiųjų vasaros žaidynėse Lietuvos rutulio stūmikai iškovojo 2 medalius. Auksu pasidabino Vytenis Ivaškevičius (18,35 m), kuris pagerino pasaulio ir vasaros žaidynių rekordus. Sidabro medalį laimėjo Mindaugas Jurkša (17,14 m).

Paskutinėse pavasario varžybose puikiai pasirodė Lietuvos bėgikė Modesta Morauskaitė. Huelvoje (Ispanija) vykusiose „World Athletics“ Kontinentinio bronzinio turo varžybose mūsiškė 400 m įveikė per 50,49 sek., net 0,5 sek. pagerino Agnei Šerkšnienei priklausiusį Lietuvos rekordą.

Fenomenalūs pasirodymai

Birželio 17 dieną Lietuvos rekordą pagerino 17-metė Rugilė Miklyčiūtė, kuri Vilniuje vykusiame šalies jaunių lengvosios atletikos čempionate, šuolių su kartimi rungtyje įveikė 3,92 m aukštį (ankstesnis rekordas – 3,91 m). Lengvaatletė pasiekė ne tik moterų, bet ir jaunuolių, jaunių, 19-mečių, 18-mečių bei 17-mečių Lietuvos rekordus. Visgi, tai buvo ne riba, kadangi jau po savaitės Šiauliuose vykusiame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate R. Miklyčiūtė įveikė 4,10 m aukštį.

Pasaulio čempionato belaukiant

Jeruzalėje (Izraelis) vykęs Europos jaunių lengvosios atletikos čempionatas buvo sėkmingas ieties metikei Orintai Navikaitei. Sportininkė įrankį numetė 50,64 m ir iškovojo bronzos medalį. Tai – vos antras lietuvių iškovotas apdovanojimas žemyno jaunių čempionatuose, kurie rengiami nuo 2016-ųjų (iki šiol vienintelį lietuvių apdovanojimą buvo iškovojusi Urtė Baikštytė, kuri 2016 metais pasidabino sidabru šuolių į aukštį rungtyje).

Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas

Liepos 15–24 dienomis Oregone (JAV) vykusiame čempionate varžėsi 9 Lietuvos sportininkai. Pirmoji pasirodė šuolininkė į aukštį Urtė Baikštytė, kuri atrankos varžybose įveikė 1,86 m aukštį, užėmė 21 vietą ir į finalą nepateko. Bėgikė Modesta Morauskaitė 400 m distanciją atrankoje įveikė per 51,27 sek. ir užėmusi 12 vietą pateko į pusfinalį. Visgi, pusfinalis sėkmingas nebuvo, nes sportininkė distanciją įveikė per 52,19 sek. ir į finalą nepateko.

Vėliau sekė disko metikų pasirodymai, kurie buvo nepriekaištingi. Atranką lengvai įveikę Mykolas Alekna (68,91 m) ir Andrius Gudžius (66,60 m) puikiai pasirodė ir finale, kadangi abu sportininkai lipo ant podiumo. Vicečempionu tapo M. Alekna (69,27 m), o bronzą iškovojo A. Gudžius (67,55 m).

Moterų disko metimo rungtyje pasirodžiusi Ieva Zarankaitė atrankoje užfiksavo 57,57 m rezultatą ir į finalą nepateko.

Ieties metikė Liveta Jasiūnaitė kvalifikacijoje įrankį numetė 63,8 m (geriausias sezono rezultatas) ir nesunkiai prasibrovė į finalą. Jame sportininkė užfiksavo 58,97 m rezultatą ir užėmė 10 vietą.

Čempionato pabaigoje pasirodė ėjikai: Marius Žiūkas, Arturas Mastianica ir Brigita Virbalytė. M. Žiūkas vos antrą kartą karjeroje dalyvavo 35 km distacijoje ir finišavo su nauju Lietuvos rekordu – 2 val. 34 min. 16 sek. (27 vieta). Toje pačioje distancijoje dalyvavęs A. Mastianica pasiekė savo asmeninį rekordą (2 val. 36 min. 25 sek.) ir užėmė 33 vietą. B. Virbalytė 20 km distanciją įveikė per 1 val. 35 min. 36 sek. ir užėmė 23 vietą.

Prieš Europos čempionatą – lietuvių startai tarptautinėse varžybose

Liepos 29–30 dienomis Valmieroje (Latvija) vyko Baltijos lengvosios atletikos komandinis čempionatas, kuriame triumfavo Lietuvos rinktinė (lengvaatlečiai iškovojo net 16 aukso medalių). Moterų trišuolio rungtyje aukso medalį laimėjo Dovilė Kilty (14,14 m).

Simas Bertašius triumfavo 800 m (1 min. 51,13 sek.) bei 1500 m (3 min. 48,95 sek.) rungtyse, analogiškas distancijas laimėjo Gabija Galvydytė (800 m – 2 min. 6,06 sek., 1500 m – 4 min. 25 sek.), tuo tarpu G. Truskauskas buvo nepralenkiamas 100 m (10,37 sek.) bei 200 m (20,65 sek.) bėgimuose. Baltijos čempionais taip pat tapo Tomas Keršulis (400 m – 47,30 sek.), Edgaras Benkunskas (110 m barjerinis bėgimas – 14,26 sek.), Juozas Baikštys (šuoliai į aukštį – 219 cm), Jogailė Petrokaitė (šuoliai į tolį – 6,37 m), moterų 4×100 m komanda (Aistė Unskinaitė, Lukrecija Sabaitytė, Eva Misiūnaitė, Akvilė Andriukaitytė – 44,99 sek.), Armandas Miliauskas (disko metimas – 57,45 m), Arturas Mastianica (10000 m sportinis ėjimas – 41 min. 27,45 sek.), Lina Kiriliuk (5000 m – 16 min. 49,53 sek.) ir Ieva Zarankaitė (disko metimas – 57,50 m).

Europos lengvosios atletikos čempionatas

Rugpjūčio 15–21 dienomis Miuncheno (Vokietija) olimpiniame stadione varžėsi net 19 Lietuvos lengvaatlečių. Geriausiai pasirodė vienintelį medalį (auksą) laimėjęs disko metikas Mykolas Alekna (69,78 m). Europos čempionato rekordą pagerinęs sportininkas pranoko sezono lyderį Kristjaną Čehą.

Diskininkas Andrius Gudžius užėmė 6 vietą (65,40 m). Gerus rezultatus pademonstravo ir šalies ėjikai: 12 vietą užėmė Marius Žiūkas (20 km – 1 val. 24 min. 58 sek.), o dvejose distancijose dalyvavęs Arturas Mastianica užėmė 16 ir 17 vietas (20 km – 1 val. 25 min. 54 sek., 35 km – 2 val. 46 min. 9 sek.).

Ieties metimo rungtyje Liveta Jasiūnaitė kvalifikacijoje užfiksavo pirmą rezultatą (61,85 m), tačiau finale liko šešta (58,95 m). Trišuolyje geriausiai pasirodė Dovilė Kilty, kuri finale pasiekė 12 vietą (13,27 m).

2022-ųjų metų sezono finišas

Rugsėjo 17 dieną Veronoje (Italija) vykusiame Europos 24 valandų bėgimo čempionate sėkmingai pasirodė Lietuvos ultramaratonininkai, kurie komandinėje įskaitoje užėmė antrą vietą (817,916 km). Aleksandras Sorokinas laimėjo aukso medalį ir pagerino jam pačiam priklausantį pasaulio rekordą – 319,614 km. Andrius Preibys liko 22-as (253,043 km), o Ruslanas Seitkalijevas – 31-as (245,259 km).

Spalio 22 dieną Cėsių savivaldybėje (Latvija) vykusiame Baltijos šalių komandinio kroso čempionate Lietuvos komanda liko trečia. Geriausiai pasirodė Karolina Bliujūtė (1 vieta, 4 km – 15 min. 37 sek.) ir Vaida Žūsinaitė-Nekrošienė (2 vieta, 6 km – 23 min. 29 sek.).

Buvęs rekordas – 4 min. 4,6 sek. – dar nuo 1957 metų priklausė legendiniam šalies bėgikui Jonui Pipynei. Įdomu tai, kad S. Bertašius netapo pirmuoju lietuviu, įveikusiu mylią greičiau nei per 4 minutes. 2011 metais šią distanciją per 3 min. 59,71 sek. buvo nubėgęs pasaulio jaunimo triatlono čempionas, JAV lietuvis Lukas Veržbickas. Tiesa, tada prašymo fiksuoti šalies rekordą lengvaatletis nepateikė.

„Šią distanciją bėgau pirmą kartą. Tikrai geri jausmai, geros emocijos, kad pavyko aplenkti ir legendinį J. Pipynę, ir Luką Veržbicką, kuris būdamas tų pačių metų gimimo, kaip ir aš, rodė labai įspūdingus rezultatus. Vėl iš naujo įsirašyti į Lietuvos istoriją reiškia labai daug“, – rekordu džiaugiasi S. Bertašius.

Varžybų komentatorius stadione po kiekvieno įveikto rato pranešinėjo tarpinius laikus. Sportininkas, norėdamas išbėgti iš 4 minučių, kiekvieną ratą turėjo įveikti greičiau nei per minutę.

„Planas ir buvo, kad pirmą ratą, kuris kiek ilgesnis, 409 metrai, išbėgti iš minutės, tada šiek tiek sulėtinti ir vėl pagreitėti paskutiniame rate. Pirmi ratai gavosi gana tolygūs, paskutinis irgi panašus, kaip ir visi kiti, tik tiek, kad finišo tiesiojoje buvo labai stiprus vėjas ir kiekvieną kartą teko kovoti su juo“, – pasakojo S. Bertašius.

Juozapo Garalevičiaus auklėtiniui jau priklauso trys šalies rekordai – 1500 m, 1500 m uždarose patalpose bei šiandieninis mylios bėgimo rungtyje. Beje, Simo užfiksuotas laikas geriausių šio sezono pasaulio rezultatų sąraše yra devintas.

„Buvo šiek tiek to spaudimo prieš varžybas, kad nepavesti, nenuvilti, bet kai išbėgau pirmus metrus ir pamačiau, kad visi palaiko, šaukia, tai emocijos buvo geros. Jokio spaudimo, tik paskata bėgti greičiau“, – teigė S. Bertašius.

Tiesa, geriausiu varžybų lengvaatlečiu tapo ne jis, o šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas. Lengvaatletis įveikė 221 cm aukštį, po to kartelę kėlė į 226 cm. Visi bandymai buvo artimi, tačiau padrebėjusi kartelė galop nukrisdavo.

„Sportinė forma yra tikrai gera, tik visada turiu tą pačią problemą, nesvarbu, ar pandemija, karas ar dar kažkas: įsibėgėjant neina sujungti pradžios ir pačio galo, todėl gaunasi, kad šoku vos ne iš trijų žingsnių. Bėgimas visiškai nesilipdė ir yra toks rezultatas, koks yra, – komentavo A. Glebauskas. – Asmeniškai man šis rezultatas yra arčiau gėdingo. Tikslas buvo atakuoti 230 cm, pasidaryti sezono rekordą. Šiai dienai nesu patenkintas rezultatu.“

Geriausia lengvaatlete tarp moterų tapo praėjusį savaitgalį Baltijos šalių čempionate suspindėjusi Jogailė Petrokaitė. Tiek šuolininkė į tolį, tiek A. Glebauskas LLAF taurės varžybose laimėjo po 600 eurų. Visas sporto renginio prizinis fondas – 2,5 tūkst. eurų.

J. Petrokaitė šuolių į tolį varžybose nušoko 6,27 m. Baltijos čempionate pasiektas jos asmeninis rekordas yra 30 centimetrų geresnis.

„Po Baltijos čempionato sakiau, kad tikiuosi atsistatyti iki kitų varžybų, bet matyt, kad ne visai atsistačiau. Bėgimą jaučiau, bet atsispyrimo metu nieko neįvykdavo. Tiesiog nesišoko, – teigė J. Petrokaitė. – Tačiau sezoną vertiname gerai, norėjosi užbaigti šiek tiek geriau. Nesigavo, Dievas ir organizmas matyt dar nenori, kad šokčiau toliau. Šiaip tikrai džiaugiuosi sezonu, žinome, koks jis buvo keistas šiais metais.“

Sėkmingai sezoną baigė asmeninį rekordą pagerinęs ir sporto meistro vardą iškovojęs disko metikas Mykolas Alekna. 17-metis sportininkas, nedalyvaujant Andriui Gudžiui, vos 70 cm nusileido nugalėtoju tapusiam Aleksui Abromavičiui. Mykolo rezultatas – 57,68 m.

„Džiaugiuosi, išties smagu. Dviejų kilogramų disko šiemet neteko daug sykių mėtyti, šiandien buvo tik trečios varžybos, tad tikėjausi pagerinti rezultatą, norėjosi sezoną baigti aukštai, – pasirodymu džiaugėsi M. Alekna. – Nustebinau save, kad užėmiau antrą vietą. Galbūt varžovams šiandien buvo ne ta diena, jiems ne taip pasisekė, o aš džiaugiuosi. Smagu gauti sporto meistro ženkliuką, vienas laiptelis užliptas, keliauju toliau.“

Vilniuje pasiektas M. Aleknos rezultatas iki 20 metų amžiaus grupėje šiemet pasaulyje yra penktas. Tiesa, lietuvis geriausiųjų penketuke yra jauniausias.

Su šiomis varžybomis baigėsi stadioninių rungčių vasaros sezonas Lietuvoje. Rugsėjį į trasas išlįs ėjikai – vyks sportinio ėjimo varžybos Birštone, Druskininkuose ir Alytuje.

Rezultatai:

Vyrai

100 m. Gediminas Truskauskas (Vilnius) 10.65/-1.9

300 m. Dariuš Križanovskij (Vilnius) 35.02

1 mylia. Simas Bertašius (Raseiniai/Vilnius) 3:59.25 (Lietuvos rekordas)

3000 m. Lukas Tarasevičius (Alytus/Švenčionys) 8:39.09

Aukštis. Adrijus Glebauskas (Kaunas/Kėdainiai) 2.21

Tolis. Tomas Lotužis (Skuodas/Vilnius) 7.17/0.2

Rutulys. Ashinia Miller (JAM) 19.56

Diskas. Aleksas Abromavičius (Vilnius) 58.38

Kūjis. Tomas Vasiliauskas (Vilnius/Marijampolė) 64.82

Moterys

100 m. Akvilė Andriukaitytė (Panevėžys/Šakiai) 12.11/-1.0 (atrankoje 12.0/-1.1)

300 m. Eva Misiūnaitė (Kaunas) 39.66

1 mylia. Viktorija Varnagirytė (Šiaulių r., Vilkaviškis) 4:57.33

Tolis. Jogailė Petrokaitė (Raseiniai) 6.27/0.1

Rutulys. Ieva Zarankaitė (Utena) 16.13

Diskas. Ieva Zarankaitė (Utena) 59.14

Ryškus lyderio pranašumas

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) disko ir ieties metimų taurės varžybose kaunietis A.Gudžius artimiausią varžovą Domantą Pošką aplenkė daugiau nei 8 m.

Europos čempiono rezultatas – 67 m 83 cm, o antrą vietą užėmusio vilniečio D.Poškos – 59 m 71 cm. Trečias buvo kitas Vilniaus atstovas Aleksas Abromavičius – 58 m 26 cm.

"Geriausią sportinę formą planuojame rugpjūčiui. Dabar tas etapas, kai kūnas jau leidžia mesti toli, bet dar nepavyksta tinkamai kontroliuoti technikos", – interviu LRT sakė Vaclovo Kidyko treniruojamas A.Gudžius.

Jėgas išmėgino ir dukart olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos sūnūs: asmeninį rekordą pagerinęs Mykolas užėmė ketvirtą vietą (54 m 08 cm), Martynas – šeštą (51 m 24 cm).

Tarp prizininkių – seserys

Moterų grupėje sėkmingai pasirodė seserys Zarankaitės: disko metikių varžybas laimėjo vyresnioji Ieva – 60 m 60 cm, o jaunesnioji Eglė buvo trečia – 43 m 76 cm.

Rimtos konkurencijos nebuvo, o tokiais atvejais sunku siekti aukštų rezultatų.

Tarp uteniškių įsiterpė vilnietė Agnė Jonkutė – 49 m 70 cm.

"Užsibrėžiau naują tikslą: šiemet per visas likusias varžybas mesti toliau nei 60 m", – teigė I.Zarankaitė, šįsyk pakartojusi savo asmeninį rekordą.

Atrankos į Tokijo olimpinių žaidynių normatyvas – 65 m, tačiau disko metikės jo siekti jau galės tik 2021-aisiais.

Moterų disko metimo Lietuvos rekordas – 72 m 14 cm – nuo 1984-ųjų priklauso Galinai Murašovai.

Pasigedo konkurencijos

"Rimtos konkurencijos nebuvo, o tokiais atvejais sunku siekti aukštų rezultatų", – kalbėjo kaunietė Liveta Jasiūnaitė, numetusi ietį 58 m 60 cm.

Kitas prizines vietas užėmė taip pat Kauno atstovės – Indrė Jakubaitytė (49 m 79 cm) ir Beatričė Juškevičiūtė (40 m 94 cm).

Vyrų ieties metimo varžybas įtikinamai laimėjo vilnietis Edis Matusevičius – 75 m 84 cm. Jis taip pat buvo nepatenkintas rezultatu, juo labiau kad jo asmeninis rekordas – 89 m 17 cm.

Antras ir trečias buvo kauniečiai – Skirmantas Šimoliūnas (68 m 07 cm) bei Tomas Sabašinskas (62 m 84 cm).

Rytoj Alytuje numatytos LLAF kūjo metimo taurės varžybos.

Petras Šimonėlis gimė 1947 m. sausio 17 d. Nolėnuose (Utenos apskritis).

1974 m. baigęs Kauno Politechnikos institutą dirbo Alytaus medvilnės kombinate, o nuo 1990 m. – Lietuvos valstybės kontrolės vyresniuoju valstybiniu auditoriumi.

Lietuvos čempionatuose jis laimėjo devynis aukso medalius 5000 m, 10000 m, 30 km, maratono ir kroso bėgimuose. Po du kartus gerino Lietuvos 5000 m (13:40.0 ir 13:36.8) bei 10000 m (28:41.8 ir 28:15.8) rekordus. 1971 metų Europos čempionate Helsinkyje užėmė 10 vietą 5000 m bėgime.

Pirmadienį, birželio 22 d., nuo 10 iki 16 val. su velioniu galima atsisveikinti Utenoje, laidojimo namuose prie bažnyčios. Urna bus laidojama Alytaus Daugų g. kapinėse (Ulonų g. 79) antradienį, birželio 23 d., 12 val.

10 priežasčių, kodėl verta atvykti į Lietuvos lengvosios atletikos čempionatą:

1. Andrius Gudžius. Pasaulio ir Europos disko metimo čempionas yra viena ryškiausių lengvosios atletikos asmenybių apskritai. Lietuviui iki pilnos titulų kolekcijos betrūksta tik olimpinio aukso – jis laimėjo ne tik planetos ir Europos čempionatus, bet ir prestižines Deimantinės lygos varžybas, Europos iki 23 metų bei pasaulio jaunimo čempionatus.

Po kojos operacijos sveikstantis geriausias 2017 ir 2018 metų Lietuvos sportininkas šį sezoną diską toliausiai metė Utenoje – 66,03 m. Šis rezultatas viršijo Tokijo olimpinių žaidynių normatyvą. Pozityvo įpūtė paskutinis A.Gudžiaus startas praėjusį savaitgalį – Deimantinės lygos etape Londone, grumdamasis su pajėgiausiais planetos diskininkais, jis užėmė trečią vietą, įrankį nusviedęs 65,40 m.

2. Dvikova trišuolyje. Diana Zagainova prieš Dovilę Dzindzaletaitę – čempionė prieš čempionę. Prieš ketverius metus D.Dzindzaletaitė iškovojo Europos iki 23 metų pirmenybių auksą, tuo tarpu D.Zagainova tokios pačios prabos medaliu šiose varžybose pasidabino prieš dvi savaites Švedijoje.

Abiem trišuolininkėms sezonas nuo pirmųjų startų klostosi puikiai – lengvaatletės gerino asmeninius ir Lietuvos rekordus bei abi įvykdė normatyvus į rudenį vyksiančias planetos pirmenybes. D.Zagainovos asmeninis rekordas prieš kvapą gniaužiančią gražuolių dvikovą šeštadienį – 14,43 m, o D.Dzindzaletaitės – 14,27 m.

3. Dvikova tarp kūjininkių. Prieš 12 metų pasiektą Lietuvos kūjo metimo rekordą (54,14 m) šį sezoną viršijo dvi lietuvaitės – JAV gyvenanti Agnė Lukoševičiūtė (55,20 m) ir marijampolietė Aistė Žiginskaitė (54,38 m).

Paradoksas, nei vienos, nei kitos rekordas šiuo metu vis dar nėra įskaitytas – A.Lukoševičiūtei už Atlanto nepavyko atlikti privalomų procedūrų, kad būtų patvirtintas šalies rekordas, o A.Žiginskaitė tolimiausią karjeros metimą užfiksavo vykstant varžyboms vos tarp dviejų sportininkių (pagal rekordų tvirtinimo nuostatus minimalus dalyvių skaičius rungtyje yra trys).

Abiejų sportininkių motyvaciją kels ir atsivėrusi galimybė – Lietuvos čempionate paaiškės, kuri kūjininkė atstovaus šaliai Europos komandiniame čempionate Norvegijoje.

4. Disko metikių dvikova. Dvejų olimpinių žaidynių finalininkė prieš Universiados prizininkę. Dar vienas intriguojantis mūšis užvirš disko metimo sektoriuje. Po motinystės atostogų į sportą sugrįžusi Londono ir Rio de Žaneiro olimpiadų finalininkė Zinaida Sendriūtė per savo karjerą jau iškovojo 13 Lietuvos čempionės titulų, o šalies čempionatų nepralaimėjo nuo 2004-ųjų.

Tačiau šio sezono lydere yra ne ji, o uteniškė Ieva Zarankaitė. Universiadoje bronzą laimėjusi lengvaatletė toliausiai diską šiemet nuskraidino 56,75 m, tuo tarpu Z.Sendriūtė – 52,47 m.

5. Tokijas 2020. Šiuo metu kitų metų Tokijo olimpinių žaidynių normatyvai pakluso septyniems Lietuvos sportininkams, iš kurių trys yra lengvaatlečiai – A.Gudžius, D.Zagainova ir ėjikė Živilė Vaiciukevičiūtė. Dar keliems lietuviams iki normatyvų trūksta vos kelių centimetrų...

Tvirčiausiai į Tokijo traukinį beldžiasi Lietuvos rekordus pamušę ieties metikai – Liveta Jasiūnaitė šiemet įrankį nuskraidino 63,98 m (normatyvas – 64,00 m), o Edis Matusevičius – 84,93 m (reikia 85,00 m). Greta olimpinės svajonės yra ir D.Dzindzaletaitė, šiemet nušokusi 14,27 m (normatyvas 14,32 m). Galbūt olimpinė komanda padidės Palangoje?

6. Olimpinis reitingas. Tokios svarbos Lietuvos čempionatas dar niekada neturėjo. Tarptautinei lengvosios atletikos federacijų asociacijai (IAAF) sugriežtinus olimpinius normatyvus, didžioji dalis lengvaatlečių į Tokijo žaidynes bus kviečiami pagal naujuosius IAAF reitingus.

Pozicijos reitinge išrikiuojamos pagal sportininkų surinktus taškus, kurie pelnomi ne tik už parodytą rezultatą, bet ir už užimtą vietą. Be to, kiekvienos varžybos turi tam tikrą kategoriją, tad svarbiame čempionate laimėta pirma vieta nėra lygi pergalei menkesnio rango varžybose. Pavyzdžiui, laimėjęs Lietuvos čempionatą lengvaatletis gautų 100 papildomų taškų prie tų, kuriuos pelnė už parodytą rezultatą. Palyginimui, už įvairias vietines reikšmės varžybas sportininkui atitektų vos 15 papildomų taškų.

Šiuo metu pozicijos reitinge ypač svarbios bėgikams Simui Bertašiui (1500 m), Agnei Šerkšnienei (400 m), Eglei Balčiūnaitei (800 m) bei šuolininkui į aukštį Adrijui Glebauskui.

7. Rekordai. D.Zagainova, D.Dzindzaletaitė, E.Matusevičius, L.Jasiūnaitė, S.Bertašius, A.Lukoševičiūtė, A.Žiginskaitė – visi šie lengvaatlečiai šią vasarą arba pagerino Lietuvos rekordus, arba pasiekė artimus jiems rezultatus. Tikėtina, kad pajūryje kris nors vienas šalies rekordas, tad čempionatą stebėsiantys aistruoliai taptų istorinio įvykio liudininkais.

8. Ietininkės fenomenas. 2012 metų Londono olimpinių žaidynių dalyvė Indrė Jakubaitytė šalies lengvosios atletikos istorijoje bando įstatyti ryškų įspaudą. 43-ejų ieties metikė jau seniai įrodė, kad amžius nėra jokia riba.

Kaunietė savo medalių kolekcijoje turi 21 vieną(!) Lietuvos čempionato medalį – 7 aukso, 10 sidabro ir 4 bronzos – ir jau dabar yra iškovojusi daugiausiai prizinių vietų vienoje rungtyje šalies istorijoje. Pirmą apdovanojimą lengvaatletė pelnė dar 1995-aisiais. Tikėtina, kad medalių kolekciją I.Jakubaitytė papildys ir Palangoje – jai priklauso antras šalies sezono rezultatas.

9. Kartininko šou. Klaipėdietis Osvaldas Gedrimas mėgsta kurti šou: parkūru užsiimantis šuolininkas su kartimi publiką džiugina emocijomis, akrobatika bei sėkmingais šuoliais. Šį sezoną lengvaatletis kone kiekviename starte bando įveikti 5 metrų ribą – tiek aukštai joks lietuvis nešoko nuo 2001-ųjų.

O.Gedrimas Palangoje jau yra iškovojęs tris Lietuvos čempiono titulus, tad šįkart šuolininką pradžiugintų ne tik auksas, bet ir didmeistriškas rezultatas.

10. Palanga. Savaitgalis Palangoje – geras oras, jūra, smėlis, pakili atostogautojų nuotaika ir intriguojančios sporto varžybos. Suderinti poilsį ir pramogas Lietuvos vasaros sostinėje kaip niekada paprasta.

Pirmaisiais smuikais turėtų griežti lietuviai: varžybose dalyvaus 2017 metų Europos uždarų patalpų šuolių į aukštį čempionė Airinė Palšytė, praėjusių metų žemyno pirmenybių prizininkė ieties metime Liveta Jasiūnaitė, Europos čempionato finalininkai ietininkas Edis Matusevičius ir bėgikas Simas Bertašius bei būrys kitų, nusitaikiusių į kitąmet vyksiančias Tokijo olimpines žaidynes.

Viena tokių turėtų būti trišuolininkė Diana Zagainova. 21-erių lengvaatletė šiemet Alytuje vykusiose SELL žaidynėse pasiekė trečią geriausią U23 amžiaus grupės rezultatą planetoje – 14,11 m. Europoje tarp suaugusiųjų šis rezultatas šiemet yra septintas.

„Buvau pasiruošusi tam šuoliui, todėl nei aš, nei mano treneris labai nenustebome. Žinoma, džiaugiamės, jog viskas eina teisingu keliu, kad kaip planavome, taip viskas ir klostosi“, – pasiekimo Alytuje nesureikšmino D.Zagainova.

Tuo tarpu LLAF taurės varžybose kylanti žvaigždė norėtų tiesiog pasimėgauti šuoliais, todėl tokių tikslų, kaip pasaulio (14,20 m) ar olimpinių žaidynių (14,32 m) normatyvų įvykdymas, sau nekelia.

„Be abejo, kelionė į Dohą ir kitąmet į olimpines žaidynės yra mano planuose. Bet nenoriu užsispausti ir kelti būtent tokį tikslą LLAF taurės varžyboms. Jeigu tai įvyks, puiku, jei ne – tai įvyks kurią kitą dieną. Mano tikslas yra pasimėgauti šiomis varžybomis ir pasimėgauti šuoliais, o ką tai duos, pamatysime šeštadienį“, – šyptelėjo D.Zagainova.

Beje, Ispanijoje gyvenusi ir su šios šalies treneriu Rafaeliu Blanqueru Alcantudu dirbanti D.Zagainova prognozuojamų karščių neprisibijo – treniruotis jai tekdavo ir esant kur kas karštesnėms oro sąlygomis.

„Esu pripratusi prie karščio, nes ilgą laiką gyvenau Ispanijoje ir dabar nemažai laiko ten praleidžiu. Esu pratusi treniruotis kiekvieną dieną 35 laipsnių karštyje, man tai yra geriausias oras šuoliams ir labai džiaugiuosi, kad bus tokios sąlygos“, – tikino D.Zagainova.

Po pertraukos į LLAF taurės varžybas sugrįš A.Palšytė. Vilniaus „Cosma“ lengvaatletė sprendimą startuoti Utenoje priėmė būtent dėl noro atsidėkoti klubui. Prieš dvi savaites Europos čempionų klubų taurės varžybose „Cosma“ vyrų komanda iškovojo aukštą ketvirtą vietą, o LLAF taurės varžybose paaiškės stipriausios Lietuvos lengvosios atletikos ekipos.

„LLAF taurės varžybose vasarą nedalyvavau jau keletą metų, tad šiemet bus įdomu sugrįžti į sektorių Lietuvoje būtent per šias varžybas. Juolab, visuomet jaučiuosi dėkinga savo klubui už visokeriopą pagalbą, tad norisi tiesiogiai prisidėti prie to, kad jis dar kartą įrodytų, jog yra ne tik vienas iš stipriausių Europoje, bet ir geriausias Lietuvoje“, – sakė A.Palšytė.

Tiesa, itin aukšto rezultato Utenoje šuolininkė į aukštį nesitiki, jos tikslas – pasiekti geriausią sezono rezultatą.

„Šiose varžybose su trenere nekeliame didelių tikslų, nes formos piką turėčiau pasiekti palaipsniui, artėjant rugpjūčio-rugsėjo mėnesiams. Nepaisant to, norėčiau sėkmingai išpildyti visus elementus, kuriuos pastarąjį mėnesį šlifavome treniruočių metu. Jeigu viskas klostysis pagal planą, orientuosimės į 190 cm aukštį, o jei jausiuosi labai gerai, galbūt šturmuosiu 194 cm“, – tikslius skaičius įvardijo geriausia 2017-ųjų Lietuvos sportininkė.

Gali būti, kad startas Utenoje lems ir tai, ar A.Palšytė kitą savaitę dalyvaus Deimantinės lygos varžybose Osle – į jas lietuvė kvietimą turi, tačiau dėl pasirodymo ten dar nėra apsisprendusi.

Pergalių LLAF taurės varžybose gali tikėtis ir Utenos sportininkai. Šio miesto daugiafunkcio sporto centro auklėtinė Ieva Zarankaitė yra šalies sezono lyderė tiek disko metimo, tiek rutulio stūmimo rungtyse. JAV studijavusiai lengvaatletei šios varžybos taps pirmuoju startu namų stadione.

„Labai džiaugiuosi, kad šiemet dalyvausiu Utenoje – tai bus pirmos varžybos „savo kieme“. Noriu, kad ateitų kuo daugiau žmonių palaikyti, nes varžybos tikrai aukšto lygio ir žinau, kad suvažiuos visos Lietuvos lengvaatlečiai. Labai noriu dalyvauti, turėtų būti labai smagu“, – džiūgavo I.Zarankaitė.

Šiemet uteniškė už Atlanto beveik nestartavo, tačiau grįžusi į Lietuvą pasiekė solidžius rezultatus tiek disko metime (55,80 m), tiek rutulio stūmime (16,04 m).

„Per paskutinius metus buvau labai užsiėmusi. Buvau kaip studentė, kaip trenerio asistentė ir kaip sportininkė. Turėjau subalansuoti visą laiką, kad galėčiau pasidaryti treniruotes, pasibaigti mokslus ir dirbti trenere, – pasakojo I.Zarankaitė. – Jau nuo sausio svajojau kaip Lietuvoje vasarą atostogausiu su treniruotėmis, grįšiu kaip į stovyklą, kaip bus smagu. Taip gavosi, kad nedalyvavau daugumoje varžybų, nes tiesiog nebuvo laiko.“

LLAF taurės varžybų prizinis fondas – beveik 4 tūkst. eurų. Utenoje bus galima vykdyti visų svarbiausių čempionatų normatyvus bei rinkti olimpinių žaidynių reitingo taškus.

Konferencija prasidėjo LLAF prezidento Eimanto Skrabulio sveikinimo kalba, 2017-ųjų apžvalga bei pasidalintomis aktualijomis. LLAF vadovas prisiminė prieš keletą metų į jo vadovaujamą organizaciją skriejusią kritiką, tačiau dabar federacija sulaukė pripažinimo tiek Lietuvoje, tiek Europoje - Lietuvos sporto federacijų sąjungos organizuotuose rinkimuose ji buvo paskelbta geriausia 2017-ųjų federacija šalyje, o Europos lengvosios atletikos asociacija aukščiausiais balais įvertino Vilniuje vykusį EA kongresą-konvenciją.

Federacijos darbą pripažino ir lengvaatlečių bendruomenė - nariai pasiūlė LLAF darbą įvertinti labai gerai ir toks siūlymas sulaukė tik palaikymo balsų.

„Po mažiau nei trejų metų mūsų federacija švęs apvalų 100 metų jubiliejų. 1921 metais įvyko pirmas Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas ir nuo to laiko mūsų sportininkai padovanojo daug pergalių akimirkų, - istoriją prisiminė E. Skrabulis. - Esu tikras, kad visi mūsų daromi darbai ir pastangos tarnauja Lietuvos lengvajai atletikai. Jei būsime truputį labiau vieningi ir stengsimės daugiau duoti nei imti, tada mus visus lydės sėkmė. Turime būti tas pokytis, kurį norime matyti visuomenėje“.

Vėliau LLAF generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva pasidžiaugė lengvaatlečių sportiniais pasiekimais - praėjusiais metais titulais pasižymėjo ne tik pasaulio čempionas Andrius Gudžius bei Europos čempionė Airinė Palšytė, bet ir būrys Europos komandiniame čempionate sužibėjusių sportininkų, moterų ėjimo komanda, daugiakovininkų ekipa bei Europos iki 23 metų čempionate bronzą iškovojusi ėjikė Živilė Vaiciukevičiūtė.

N. Medvedeva konferencijos dalyviams taip pat papasakojo apie būsimus seminarus, numatomus pokyčius (dėl sportininkų licencijavimo bei naujos reitingo sistemos) ir svarbiausius 2018-ųjų startus. Revizijos komisijos pirmininkė Danguolė Stumbrienė supažindino su LLAF finansine veikla 2017-aisiais, o LLAF direktorius Rimantas Mikaitis pateikė šiems metams suplanuotą biudžetą.

LLAF revizijos komisijos ataskaita buvo patvirtinta vienbalsiai, be diskusijų patvirtintas ir šių metų biudžetas. Federacija iš viso 2018-aisiais planuoja gauti 1,06 mln. eurų, o išlaidų skaičius numatytas panašus - 1,08 mln.

Andriaus Gudžiaus pasaulio čempionato auksas bei Airinės Palšytės Europos čempionės vardas pastariesiems atnešė geriausių metų sportininkų, o jiems talkinantiems Vaclovui Kidykui bei Tatjanai Krasauskienei – geriausių metų trenerių titulus. Sportininkų laimėjimai bei puikiai surengtas Europos atletikos kongresas-konvencija pripažinimo sulaukti padėjo ir pačiai lengvosios atletikos federacijai – Lietuvos sporto federacijų sąjunga ją išrinko geriausia metų federacija šalyje.

Vis dėlto 2018-ųjų startas pergales pavertė prisiminimais. Apie praėjusius metus, viltis bei reformas papasakojo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis.

– Apdovanojimas po apdovanojimo – lengvaatlečiams. Ar galima sakyti, kad 2017-ieji Lietuvos lengvajai atletikai buvo tobuli?, – lengvoji.lt paklausė E.Skrabulio.

– Metai buvo geri, bet tikrai ne tobuli. Buvo galima pasiekti daugiau tiek sportine prasme, tiek organizacine prasme. Tačiau tas pasitikėjimas, kurį mums davė sporto visuomenė, sporto žurnalistai, specialistai ir gerbėjai, tikrai įpareigoja. Reikalavimų kartelė mums yra iškelta tikrai aukštai. To nesibijome ir manome, kad galime pasiekti dar daugiau, jei kryptingai dirbsime bei šypsosis sėkmė.

Tie, kurie domisi sportu, puikiai atsimena prieš keletą metų mūsų adresu pasipylusią kritikos laviną, kad griauname sportą, lengvąją atletiką, kad nebėra šansų konkuruoti mūsų sportininkams tarptautinėje arenoje.

Tie, kurie domisi sportu, puikiai atsimena prieš keletą metų mūsų adresu pasipylusią kritikos laviną, kad griauname sportą, lengvąją atletiką, kad nebėra šansų konkuruoti mūsų sportininkams tarptautinėje arenoje. Jie nenorėjo nieko matyti, išskyrus pirmas vietas aukščiausio rango varžybose. Tokie kritikai turbūt nesupranta, kokia konkurencinė aplinka yra pasaulio lengvojoje atletikoje. Suprantantys vertina mūsų sportininkų patekimą į pusfinalius, į finalus. Taip, medalių reikia. 2017-aisiais medalių buvo ir jie – ypatingai brangūs.

Airinės aukso medalis – pirmasis nepriklausomos Lietuvos istorijoje Europos uždarų patalpų čempionatuose. Andriaus medalis ypatingas tuo, kad čempioniško metimo laukėme 12 metų. Dar gražiau, kad tą pačią dieną prieš 25-erius metus buvo iškovotas pirmas nepriklausomos Lietuvos aukso medalis olimpiadoje. Lengvaatlečio, disko metimo atstovo Romo Ubarto ir būtent tą dieną.

Džiugina jaunųjų lengvaatlečių medaliai, keli pasiekti Lietuvos rekordai bei komandų pergalės: moterų sportinio ėjimo komanda pirmą kartą Europos taurės varžybose iškovojo medalius, o nacionalinė rinktinė Europos komandiniame čempionate vėl iškovojo teisę startuoti toje lygoje, kur jai ir vieta – pirmoje.

– Gali susidaryti įspūdis, kad jei yra medaliai, tai yra ir geros sąlygos sportuoti. Ar gerėja situacija su šalies sporto bazėmis?

Didžiausia žaizda mums yra Nacionalinio stadiono Vilniuje statyba arba griovimas.

– Bazės, švelniai sakant, yra vidutiniškos. Stadionų daugėja, jie atsiranda miestuose ir miesteliuose. Didžiausia žaizda mums yra Nacionalinio stadiono Vilniuje statyba arba griovimas. Jau 32-us metus kas prisiliečia, tas ir griauna. Tokios juodos istorijos turbūt nėra nė vienoje kitoje šalyje, kad sostinė neturėtų normalaus stadiono. Tie, kurie pradeda statyti, nesugeba to padaryti iki galo, o kurie prie projekto prieina, turbūt ieško asmeninės naudos, o ne naudos visuomenei. Prieš keletą metų prasidėjo svarstymas dėl Šeškinės sporto komplekto projekto atgaivinimo ir jau tada mačiau, kad kai kurių žmonių tikslas yra ten padaryti vieną vienintelį futbolo stadioną. Nesu prieš futbolą, palaikau futbolininkus, bet tokiame komplekse privalo įsitekti visos sporto šakos, kurios gali ten treniruotis ar rengti varžybas. Labai gaila, kad ten bus tik futbolas, bet nebus lengvosios atletikos.

Tokios juodos istorijos turbūt nėra nė vienoje kitoje šalyje, kad sostinė neturėtų normalaus stadiono.

Kitas dalykas – vasara trunka tris-keturis mėnesius, o treniruotis reikia visus metus. Vasarą galime treniruotis ir varžytis Lietuvoje, o žiemą neturime kur sportuoti. Džiaugiuosi, kad plaukikams pastatė ar rekonstravo ne vieną baseiną, nes situacija buvo tragiška. Pagarba vadovams, treneriams ir sportininkams, kurie tikėjo, kad Lietuvoje plaukimas turi būti ir turi atsigauti.

Tuo tarpu maniežų situacija vis dar yra tragiška. Net ir tų, kurie yra, techninis lygis neatitinka jokių pasaulinių standartų. Maniežai yra perpildyti, nes vienu metu turi sportuoti ir aukšto meistriškumo sportininkai, ir vaikučiai. Sostinės maniežas seniai yra atgyvenęs, nors ten dirbantys žmonės nuoširdžiai stengiasi. Grupė žmonių, derindami su federacija ir maniežo vadovais, yra parengę projektą pagal Europos struktūrinių fondų energetinio efektyvumo finansavimo programą, kas sumažintų didelę dalį valstybės finansinės naštos. Tačiau tie valdininkai, kurie seniai turėjo bėgti pas tuos žmones ir padėti jiems vystyti projektą, nesupranta, kas pas ką turi eiti. Durys dažnai yra uždarytos ten, kur turi būti plačiai atvertos.

– Kaip vertinate galimybes, kad šiemet būtų pradėti Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono bei Vilniaus lengvosios atletikos maniežo renovacijos darbai?

– Kauno stadiono rekonstrukcijos darbų pradžią vertinu kaip realią. Mero pareiškimai ir jau padaryti darbai leidžia tikėtis, kad jei jis sako, tai pakankamai tvirtai ir daro. Tuo tarpu Vilniaus maniežo rekonstrukcijos klausimas yra geros valios reikalas ir viliuosi, kad jis bus pradėtas spręsti, nes, priešingu atveju, tai bus nusikaltimas prieš Lietuvos valstybę.

– Daug lengvaatlečių treniruojasi užsienyje. Ar sporto bazių trūkumas, sąlygos ir yra to priežastis?

Sporto bazių trūkumas yra problema, bet ne vienintelė, kuri verčia sportininkus treniruotis užsienyje.

– Dažniausiai, jei būna pergalė, jos atsiradimą lemia ne viena priežastis. Taip būna ir tada, jei yra problema, o šiuo atveju – sportininkų emigracija. Sporto bazių trūkumas yra problema, bet ne vienintelė, kuri verčia sportininkus treniruotis užsienyje. Dar viena problema, apie kurią diskutuojame ne vienerius metus, yra kompetentingų ir nuoširdžiai dirbančių trenerių trūkumas. Geriausi praėjusių metų Lietuvos treneriai – lengvaatlečiai, bet tokių kaip Tatjana Krasauskienė ir Vaclovas Kidykas yra per mažai.

Nežinome, kaip Lietuvos sporto universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto reorganizacija paveiks aukštos kompetencijos trenerių paruošimą. Kažkada priešinomės sportininkų tendencijai išvykti į užsienį, kadangi sunkiau kontroliuoti jų pasiruošimą, bet tai yra neišvengiama, kol neturėsime gerų sporto bazių ir pakankamai aukšto lygio trenerių.

– Užsiminėte apie universitetų reformas, o pastaraisiais mėnesiais aktualiausios buvo kitos reformos – Lietuvos olimpinio sporto centro pertvarka.

– Kiekviena reforma turi ir palaikančių, ir kritikuojančių, tačiau atsakyti, ar reformos duos teigiamų rezultatų parodyti gali tik laikas. Reikia pagyventi prie tų pokyčių, kurie jau prasidėjo prieš metus. Džiaugiamės, kad prieš metus Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pritarė, kad pagrindinė organizacija, kuruojanti lengvąją atletiką šalyje, yra lengvosios atletikos federacija. Jau tada LTOK valdyti asignavimus patikėjo federacijai. Tuo pačiu keliu nuo sausio pirmosios žengė ir valstybė, kuriai atstovauja Kūno kultūros ir sporto departamentas: visos lėšos, skirtos tiek sporto šakos plėtrai, tiek mokomajam sportiniam darbui, tiek dalies trenerių bei papildomo personalo išlaikymui, bus pervestos tiesiogiai federacijoms.

Galbūt nepatenkinti yra tie, kurie iki reformos nepelnytai gerai gyveno ar jų administracinis resursas yra nepakankamas.

Tokio modelio nereikia bijoti, nes jis, mūsų nuomone, yra teisingiausias. Pagrindinė organizacija, pagrindinis kuratorius, turi būti federacija. Yra saugikliai, kurie reguliuoja tam tikrus lėšų panaudojimo aspektus, tačiau jie ir privalo būti. Mums kaip federacijai bus racionaliau ir lengviau dirbti, galėsime optimaliau panaudoti lėšas. Kai susidarai tikrą vaizdą, kiek turi lėšų, gali ženkliai efektyviau prisidėti prie mokomojo sportinio darbo, komandų komplektavimo bei delegavimo į varžybas. Manau, kad šis modelis turi duoti pozityvų efektą, tačiau prie kiekvienos reformos būna nepatenkintų. Galbūt nepatenkinti yra tie, kurie iki reformos nepelnytai gerai gyveno ar jų administracinis resursas yra nepakankamas. Federacijos tampa lygiaverčiais valstybės bei LTOK partneriais. Tiesa, dėl medicinos bei kineziterapeutųpadėties galbūt buvo galima rasti ir kiek kitokį sprendimą. Darbo federacijoms tikrai padaugėja, bet to nesibijome.

– Pokalbį pradėjome nuo sėkmingų 2017-ųjų. Kokios viltys siejamos su naujaisiais metais? Ar realu išlaikyti lygį?

– Pergalės, kurios lydėjo mūsų sportininkus, buvo džiuginančios, bet nebuvo netikėtos. Iki jų buvo ilgai eita ir kryptingai dirbta. Pernai įvyko tai, kas galėjo įvykti ir anksčiau. Andrius Gudžius ir Airinė Palšytė nėra vieninteliai sportininkai, galintys atstovauti Lietuvai aukščiausio rango varžybose. Nekrausime įpareigojimų ant kitų lengvaatlečių pečių, tegu jie toliau kryptingai dirba, būna sveiki, o ateityje, tikiuosi, džiaugsimės ne vieno ar dviejų sportininkų pasiekimais.

Be abejo, svarbiausios metų varžybos – Europos čempionatas Berlyne. Jis bus vykdomas aukščiausiu lygiu, vokiečiai kviečia į rekonstruotą olimpinį stadioną, turi labai gilias sporto tradicijas, lengvąją atletiką suprantančią visuomenę, tad kiekvienam sportininkui dalyvauti už Lietuvą ten bus didžiulė garbė. Tikiu, kad mūsų komanda bus ne tik skaitlinga, bet ir kokybiškai pasiruošusi.