„Pradėtas vienas tyrimas (dėl galimo papirkinėjimo), yra tokių dalykų nelabai skanių, bet kol nėra sprendimų, nesinori (plačiau komentuoti). Čia ne paslaptis, yra gauti keli skundai, berods, keturi ar penki, dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Lietuvos lenkų sąjungos galimai sąsajų ir dalintų dovanėlių“, – ketvirtadienį LRT sakė VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė parlamentarė Rita Tamašunienė pažymi, kad dovanėles kalėdinėse šventėse dalino Lietuvos lenkų sąjunga – visuomeninė organizacija, o ne partija.

„Mes dalyvaujame visuose renginiuose, kurie vyksta mūsų apygardose, nežinau, kodėl susiejo. Dalyvaujame ir visuomet dalyvausime, nes mus kviečia seniūnijos, kultūros centrai į visus renginius, tie renginiai tradiciniai  ir tos dovanėlės taip pat, Kalėdų senelis dalino vaikams dovanas“, – BNS sakė R. Tamašunienė.

Tai nieko (su partija) nesusiję, tiesiog – oponentų priešrinkiminiai triukai.

„Tai nieko (su partija) nesusiję, tiesiog – oponentų priešrinkiminiai triukai“, – teigė parlamentarė.

Rinkimų kodeksas kampanijos laikotarpiu draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už vieną ar kitą kandidatą ir kitaip paveikti rinkėjų valią.

Rinkėjų papirkimu nelaikomas tik informacinės medžiagos – veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų ir panašiai – platinimas.

Jis išrinktas trejų metų kadencijai ir pakeis beveik du dešimtmečius LLS vadovavusį LLRA-KŠS atstovą, buvusį parlamentarą Michalą Mackevičių.

LLS suvažiavime savaitgalį už V. Tomaševskio kandidatūrą balsavo 215 delegatų. Be V. Tomaševskio, į postą pretendavo dar trys LLRA-KŠS atstovai: Vilniaus lenkų kultūros namų direktoriaus pavaduotoja Kristina Ziminska, buvę ankstesnių Vyriausybių ministrai, buvę parlamentarai Renata Cytacka bei Jaroslavas Narkevičius.

Už K. Ziminską pasisakė 53 delegatai, už R. Cytacką balsavo 24 atstovai, J. Narkevičius kandidatūrą atsiėmė bei, kaip ir M. Mackevičius, parėmė V. Tomaševskį.

BNS V. Tomaševskis sakė esąs dėkingas už pasitikėjimą ir planuoja „tęsti darbus ir vienyti žmones“.

„Bet vienyti ir platesne prasme, pagal tam tikras vertybes – tradicinės šeimos vertybės, atitinkamas auklėjimas vaikų, mokymosi savybės mokyklose. Šiuos darbus tęsime, taip pat, kaip ir kitą – visuomeninę, švietėjišką, kultūrinę veiklą“, – sakė jis.

Daugiau nei tris dešimtmečius veikianti visuomeninė organizacija teigia vienijanti apie 10 tūkst. narių visoje Lietuvoje.

Anot inspekcijos pranešimo, toks sprendimas priimtas atsižvelgus, kad Lenkų sąjunga nepateikė prašytų dokumentų, ir įvertinus visas jai kylančias pareigas dėl asmens duomenų tvarkymo.

Sausį Lietuvos lenkų sąjunga pranešė, kad rengia lenkų tautinės mažumos gyventojų surašymą lygiagrečiai su Statistikos departamento vykdomu visuotiniu gyventojų surašymu.

Teigta, kad surašymas Vilniaus krašte bus organizuojamas elektroniniu, telefoniniu ir tiesioginiu būdu.

„Iniciatyvą skelbiame, kad galėtume mobilizuoti mūsų gyventojus, atkreipti dėmesį, kad žmogaus tapatybė ir tautybės įrašymas labai svarbu“, – tuomet sakė Lietuvos lenkų sąjungos vicepirmininkė Vilnius vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Anot jos, turimi duomenys leis bendruomenei tiksliau apsibrėžti ir prognozuoti poreikius dėl tautinių mažumų darželių, mokyklų, kultūrinės veiklos. Surinktus duomenis ketinta saugoti 25 metus.

Reaguodama į šiuos pranešimus VDAI kreipėsi į Lietuvos lenkų sąjungą, kad išsiaiškintų asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, ir paprašė pateikti su šia iniciatyva susijusius dokumentus: anketos formą, poveikio duomenų apsaugai vertinimą, pranešimą asmenims apie jų duomenų tvarkymą, duomenų saugumą reglamentuojančius dokumentus ir duomenų tvarkymo veiklos įrašus.

Inspekcija pabrėžė, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimų.

„Specialių kategorijų asmens duomenys, pavyzdžiui, kaip Lietuvos lenkų sąjungos iniciatyvoje „Visuomeninis Vilniaus krašto gyventojų surašymas“, kai prašoma nurodyti tautybė (etninė kilmė), yra jautresni, todėl reikalauja dar daugiau apsaugos, nes jų tvarkymas gali sukelti didesnę riziką žmogaus pagrindinėms teisėms ir laisvėms“, – teigiama inspekcijos pranešime.

Duomenys apie asmens tautybę, etninę kilmę laikomi specialių kategorijų asmens duomenimis, juos draudžiama tvarkyti, išskyrus tam tikras išimtis. Be to, asmuo turi duoti tam aiškų sutikimą.

Inspekcijos teigimu, Lietuvos lenkų sąjunga turi įrodyti, kad sutikimą tvarkyti jo duomenis davė būtent tas asmuo, įrodyti dėl kokio konkrečiai duomenų tvarkymo sutikimas duotas ir kada jis duotas.

VDAI taip pat mano, kad Lietuvos lenkų sąjungos iniciatyva, vykdoma tuo pačiu kaip ir Statistikos departamento atliekamas visuotinis gyventojų surašymas, galėtų klaidinti žmones, „todėl būtų vertintina kaip neatitinkanti sąžiningumo principo“.

Kadangi inspekcija nesulaukė iš Lenkų sąjungos prašytų dokumentų, inspekcija teigia neturinti pagrindo daryti išvados, kad numatomas asmens duomenų tvarkymas atitiks BDAR.

Statistikos departamentas sausį pradėjo gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinį tyrimą. Taip pat vykdomas visuotinis gyventojų surašymas, tačiau jis atliekamas valstybės turimų duomenų, administracinių šaltinių pagrindu ir surašinėtojai gyventojų nebelanko.

Statistikos departamento vykdyto 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 84,2 proc. visų Lietuvos gyventojų buvo lietuviai, 6,6 proc. – lenkai, 5,8 proc. – rusai, 1,2 proc. – baltarusiai, 0,5 proc. – ukrainiečiai, 0,6 proc. – kitų tautybių gyventojai.

Kaimyninės šalies prokurorai atlieka tyrimą dėl galbūt neskaidraus M. Mackevičiaus vadovaujamai Lietuvos lenkų sąjungai paskirtos paramos naudojimo. Lietuvos lenkų sąjungą rėmęs Lenkijos fondas „Parama lenkams Rytuose“ pranešė, kad M.Mackevičius galėjo klastoti sąskaitas.

M.Mackevičius jam mestus kaltinimus neigia, bet vykti į apklausą Lenkijoje nėra nusiteikęs: „Jei nori, tegul patys atvažiuoja ir viską patikrina arba perduoda medžiagą Lietuvos teisėsaugai. Jei mane iškvies Lietuvos prokurorai, aš viską jiems paaiškinsiu. Jei jie sakys, kad privalau važiuoti į Lenkiją, tada ir nuvažiuosiu“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo parlamentaras.

M. Mackevičius tikino iš Lenkijos prokurorų sulaukęs tiktai vieno kvietimo į apklausą. „Bet aš jiems parašiau laišką ir paprašiau, kad surinktą medžiagą perduotų Lietuvos pareigūnams. Aš esu Lietuvos pilietis – mano atžvilgiu galioja mūsų įstatymai ir tarptautinės normos. Jei ten yra kas nors rimto, viskas turi veikti teisėtai, aš neteisėtoje veikloje nedalyvausiu. Man ir Lenkijos teisininkai patarė niekur nevažiuoti, šios šalies prokurorai neturi teisės taip daryti“, – sakė Seimo narys, kuris Lenkijos valdžią kaltina siekiu su juo susidoroti.

Kaip skelbia 15min.lt, spaudos konferencijoje Varšuvoje ketvirtadienį fondo vadovas Mikolajus Falkowskis (Mikolajus Falkovskis) išsakė savo įtarimus dėl LLS pirmininko Michalo Mackevičiaus veiklos. Vadovo teigimu, nesutampa skaičiai sąskaitose dėl lenkiško laikraščio „Nasza Gazeta“ spausdinimo, kurios gautos iš spaustuvės Balstogėje ir pačios LLS. Skirtumai siekia ne vieną dešimtį tūkstančių zlotų.

Anot M. Falkowskio, pagal fondo sutartį su LLS nebuvo išleista apie 127,8 tūkst. zlotų (29,9 tūkst. eurų), kai visa parama siekė daugiau nei 340 tūkst. zlotų (79,5 tūkst. eurų). Jis pademonstravo faktūras, gautas ir LLS vadovybės ir spaustuvės Balstogėje, visos jos su parašais – taip pat ir M. Mackevičiaus.

Gegužės pabaigoje Lenkijos valstybinę paramą užsienio lenkams skirstantis fondas „Parama lenkams Rytuose“ pranešė kreipęsis į Lenkijos  prokuratūrą įtarus, kad Lietuvos lenkų sąjungai skirtos lėšos galėjo būti panaudotos neskaidriai.

Lietuvos lenkų sąjungos ilgametis vadovas yra Lietuvos parlamentaras M. Mackevičius, jis prieš daugiau nei savaitę perrinktas sąjungos vadovu dar vienai kadencijai. Politikas yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) atstovas Lietuvos Seime. 

„Lietuvos ryto“ televizijai jis praėjusią savaitę patvirtino, jog jo vadovaujamai sąjungai fondas pranešė prieš dvejus metus skirtose dotacijose radęs „aritmetinių netikslumų“.

Naujienų portalas zw.lt skelbė, jog M. Mackevičių prieš LLS pirmininko rinkimus buvo išsikvietusi Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska (Uršula Doroševska). Po dienos duodamas interviu lenkiškoms žiniasklaidos priemonėmis M. Mackevičius išsakė daug kritikos tiek fondui „Parama lenkams rytuose“, tiek ambasadorei U. Doroszewskai, sakydamas, kad ambasadorė darė spaudimą, jog jis nebekandidatuotų į Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkus.

Fondo „Parama lenkams rytuose“ vadovas M. Falkowskis pabrėžė, kad apie galbūt neskaidrų paramos naudojimą prabilta ne prieš rinkimus, o „užkulisiuose kalbėta jau mėnesių mėnesius“.

Dar vienas konfliktas, susijęs su finansine parama, tarp Lietuvos lenkų atstovų buvo įsiplieskęs balandį, Torūnėje vykusiame „Polonijos suvažiavime“. Kaip skelbė delfi.lt, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narei, buvusiai energetikos viceministrei Renatai Cytackai pareiškus pretenzijas Lenkijai dėl finansinės bei politinės paramos tautinių mažumų švietimui Lietuvoje, Lenkijos Senato maršalka Stanislawas Karczewskis (Stanislavas Karčevskis) užsiminė apie abejones dėl Lietuvos lenkams skiriamų pinigų panaudojimo.

Lenkijos Senato kanceliarijos vadovas Jakubas Kowalskis (Jakubas Kovalskis) sakė, kad Lenkijos Senatas remia ir rems Lietuvos lenkus, bet privalo užtikrinti skaidrumą.

„Bet privalome būti tikri, kad lėšos, kurias skiriame lenkų ir #Polonia reikalams, būtų sąžiningai skirstomos ir kad jas valdytų patikimi veikėjai!“, – „Twitter“ paskyroje antradienio vakarą rašė J. Kowalskis.

„Dokumentai, su kuriais susipažinau, rodo, jog labai tikėtina, kad LLS  vadovybės nariai atliko draudžiamų veiksmų. Šią savaitę šį reikalą nagrinės Lenkijos Senato prezidiumas“, – nurodė Senato kanceliarijos vadovas.

Gegužės pabaigoje Lenkijos valstybinę paramą užsienio lenkams skirstantis fondas „Parama lenkams Rytuose” pranešė kreipęsis į Lenkijos  prokuratūrą įtarus, kad Lietuvos lenkų sąjungai skirtos lėšos galėjo būti panaudotos neskaidriai.

Fondas nurodė, jog vertindamas LLS pagrindinei valdybai skirtą paramą „konstatavo rimtus Lenkijos teisės ir pagrindinių apskaitos nuostatų pažeidimus“, t.y. dalis lėšų galėjo būti panaudotos pažeidžiant sutartį, dalis jų – nepanaudotos apskritai, apie tai neinformavus fondo.

Su Lietuvos lenkų sąjungos ilgamečiu vadovu Michalu Mackevičiumi BNS nepavyko susisiekti, jo telefonas trečiadienį išjungtas. M. Mackevičius prieš daugiau nei savaitę perrinktas LLS vadovu, jis yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) atstovas Lietuvos Seime.

„Lietuvos ryto“ televizijai jis praėjusią savaitę patvirtino, jog jo vadovaujamai sąjungai fondas pranešė prieš dvejus metus skirtose dotacijose radęs „aritmetinių netikslumų“.

LLS–KŠS frakcijos seniūno pavaduotoja Vanda Kravčionok BNS teigė, kad M. Mackevičius savo poziciją dėl mestų kaltinimų rengiasi paskelbti raštu trečiadienį arba ketvirtadienį.

Naujienų portalas zw.lt skelbė, jog M. Mackevičių prieš LLS pirmininko rinkimus buvo išsikvietusi Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska (Uršula Doroševska). Po dienos duodamas interviu lenkiškoms žiniasklaidos priemonėmis M. Mackevičius išsakė daug kritikos tiek fondui „Parama lenkams rytuose“, tiek ambasadorei U. Doroszewskai, sakydamas, kad ambasadorė darė spaudimą, jog jis nebekandidatuotų į Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkus.

Kaip skelbė 15min.lt, 2016 metų Lietuvos lenkų sąjungos finansinės ataskaitos aiškinamajame rašte nurodoma, kad tais metais sąjunga gavo iš Lenkijos organizacijų 193,1 tūkst. eurų: fondas „Pagalba Lenkams Rytuose“ skyrė 130,5 tūkst. eurų, o draugija „Wspolnota Polska“ („Lenkijos bendrija“) – 62,59 tūkst. eurų.

Dar vienas konfliktas tarp Lietuvos lenkų atstovų buvo įsiplieskęs balandį, Torūnėje vykusiame „Polonijos suvažiavime“. Kaip skelbė delfi.lt, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narei, buvusiai energetikos viceministrei Renatai Cytackai pareiškus pretenzijas Lenkijai dėl finansinės bei politinės paramos tautinių mažumų švietimui Lietuvoje, Lenkijos Senato maršalka Stanislawas Karczewskis (Stanislavas Karčevskis) užsiminė apie abejones dėl Lietuvos lenkams skiriamų pinigų panaudojimo.

Penktadienį Lietuvos lenkai minės Kariuomenės dieną.

Savo „Facebook“ paskyroje Lenkijos ambasada Lietuvoje informavo, jog renginiai Vilniuje prasidės 12 val. - Rasų kapinėse bus padėta gėlių pagerbiant žuvusius lenkų karius. Taip pat vidurdienį virš Vilniaus praskris du lenkų naikintuvai MIG-29, kurie dalyvauja NATO oro policijos misijoje Šiauliuose.

Kaip praneša renginį organizuojanti Lietuvos lenkų sąjunga, Kariuomenės dienos minėjimo renginiai vėliau persikels į Ignalinos rajoną, Dūkštą, taip pat Visaginą, kur vakare vyks koncertas.

Lenkijos kariuomenės diena minima kasmet rugpjūčio 15 dieną, pažymint pergalę Varšuvos mūšyje prieš sovietinę Rusiją 1920-aisiais.