Kaip skelbia organizatoriai, Rumšiškėse vyksiančios šventės dėmesio centre šiemet – gervė ir tematika „Ont sparnų“.

„Kodėl „ont sparnų“? Šventės tema – gervė – garsiausia meilės reikalų žinovė, aštriausio snapo turėtoja. Ateisite poroje – rimtų išbandymų laukite. Galėsite G testą atlikti. Ateisite po vieną – drąsiai klauskit, tuoj iškleketuos kur jūsų laimė pasidėjo“, – skelbia muziejus.

Anot įstaigos, gervė kvies pavaikščioti ne tik po miestelį, bet ir po Žemaitijos bei Suvalkijos sodybas.

Šeštadienį šventėje vyks kulinarinio ir tautinio paveldo meistrų dirbinių mugė, numatytos kaukių dirbtuvės, vyks pasakojimas „Užgavėnių tradicijos ir papročiai“, kaukių drožybos demonstravimas su meistru Sauliumi Tamuliu.

Organizatoriai pranešė parengę viktorinų, žaidimų, edukacijų, tarp kurių gervių lankstymas. Tarp veiklų – raitelių lenktynės, puodų daužymo rungtis.

Šventėje bus galima paragauti blynų, šiupinio. Numatyta folklorų ansamblių muzikinė programa. Bus galimybė pasivažinėti arklio traukiamu vežimu.

Renginyje lankysis kinologai su šunimis ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai ir policijos bičiulis Amsis. Popietę numatyta gedulinga Morės palydėtuvių procesija ir jos sudeginimas.

Šeštadienį Užgavėnes švęsti kviečia ir Aukštaitijos siaurasis geležinkelis. Šventė vyks Rekstino miške. Numatytas persirengėlių paradas, kaukės rinkimai, Kanapinio ir Lašininio dvikova, žaidimai ir konkursai.

Šeštadienį šventė vyks Merkinėje, Druskininkuose, kituose miestuose.

Sekmadienį Užgavėnės bus švenčiamos Klaipėdos Teatro aikštėje, Kaune – Vytauto Didžiojo Universiteto Botanikos sode. Vilniuje Morė gatvėmis bus lydima antradienį. 

„Įsigyti naujų, ekologiškų, elektra varomų autobusų skatiname tiek visas šalies savivaldybes, tiek ir mūsų pavaldžias įtaigas, kurios veža keleivius, juolab kad Lietuvoje jau yra ir savų elektrinių autobusų gamintojų. Dyzeliniu kuru varomi autobusai šalyje kiek galima sparčiau turėtų būti pakeisti ekologiškomis elektra varomomis viešojo transporto priemonėmis. Tam pasitelkiame ir europines finansavimo priemones“, – sako susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

Elektriniams autobusams įsigyti Druskininkams iš ES sanglaudos fondo lėšų papildomai skirta 2,4 mln. eurų. Kaip teigiama Susisiekimo ministerijos pranešime, už šią sumą bus įsigyta 11 elektra varomų autobusų: septyni autobusai bus 54 vietų, kiti keturi – ne mažiau kaip 23 vietų. Iki šiol Druskininkai buvo gavę finansavimą dviem elektriniams autobusams įsigyti.

Tauragei skirtas papildomas 750 tūkst. eurų finansavimas, už šias lėšas bus įsigytos keturios 44 vietų ekologiškos viešojo transporto priemonės. Anksčiau buvo finansuotas 8 elektrinių autobusų įsigijimas.

Jonavai, už skirtą ES finansavimą jau įsigijusiai vieną elektrinį autobusą, skirta papildomai 103,5 tūkst. eurų antram elektra varomam autobusui pirkti.

Vienas iš Susisiekimo ministerijos veiklos prioritetų – energijos efektyvumo didinimas ir atsinaujinančių išteklių naudojimo skatinimas. Neatsiejama to dalis – viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas. Lietuvos autobusų parkas yra taršus ir gana senas, vidurkis – apie 14 metų.

Alternatyviųjų degalų įstatyme numatyta, kad nuo 2029 m. visas viešasis transportas Lietuvoje turėtų būti pritaikytas naudoti alternatyviuosius degalus.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, Lietuvos viešojo transporto parką sudaro apie 3200 transporto priemonių, iš kurių dabar apie 13 proc. yra elektra varomi autobusai ir troleibusai. Ministerijos plėtros programoje numatyta padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį, palyginti su bendru energijos suvartojimu transporto sektoriuje, nuo 4,04 proc. iki 15 proc.

Įdomu ir tai, kad Lietuvos kraštotvarkoje (bent jau jos praktikoje) vis dar gajus funkcinis zonavimas. Gamta – sau, o miestiška, antropogeninė aplinka – sau. Anksčiau manyta, kad tiek gamtai, tiek žmogui geriau šių esybių atskyrimas – žmonės kompaktiškai gyvena miestuose, kuriuose žaliosios erdvės yra sukultūrintos, taip neva paliekant daugiau ploto natūraliai aplinkai. Teoriškai. Pažangioji vakarų kraštotvarka jau teigia, kad žmogui net ir mieste būtinas betarpiškas santykis su natūralia aplinka ir kad iš tai naudinga ir pačiai gamtai.

Miesto ir civilizacijos istorijos klasikas Lewis Mumfordas miestą pagal jo semantinės raidos stadijas suklasifikavo į kelis skirsnius. Anot jo, ankstyviausia stadija yra eopolis – trumpai tariant, tai toks miesto tipas, kuriame susipina užstatytos ir atviros erdvės (jose arba natūrali aplinka arba agrokultūrinė veikla), miestiškasis administracinis ir amatų pradas su vis dar klajokliška gyvensena, kur mistinis ritualas neatskirtas nuo utilitariosios veiklos. Beje, pastarojo kokybinio kriterijaus išlaikymas buvo būdingas daugeliui ypač pažangių civilizacijų, tokių kaip senovės Kinija ar Egiptas, kuriose gyvenimo pagrindą miestuose sudarė jau kur kas antropologiškai agresyvesnės urbanistinės formos – polis arba megapolis.

Kai kuriems mažiems miestams Lietuvoje eopolio stadijos kaip strateginės urbanistinės krypties prisiėmimas galėtų tapti tam tikru platesnės identiteto problematikos sprendiniu. Jau daugiau nei dvejus metus gyvenu Raseiniuose ir aiškiai matau, kad šis miestas yra grynų gryniausias savaime susiformavęs XXI a. eopolis. Čia vykstantys miesto plėtros procesai kartais rodosi norį tarsi paneigti šį susiklosčiusį indentitetą, pavyzdžiui, prie judriausios miesto sankryžos esančią viešąją erdvę – Nepriklausomybės gynėjų aikštę – tiesiog išliejant iš betono. Kita vertus, mieste daug gerųjų pavyzdžių, kurie iššūkių kupiname ateities pasaulyje tikrai pasiteisins. Kartais tie gerieji pavyzdžiai yra ne planavimo rezultatas, bet netgi savotiško apsileidimo.

Kiek teko pažinti Raseinius ir šio nedidelio miesto gyventojus, urbanistinį identitetą jie apibrėžia labai panašiai kaip ir daugelis tokių miestų. Pirmiausia didžiuojamasi istorija, esą Raseiniai buvo Žemaitijos sostinė. Iš miesto architektūrinių vertybių itin vertinami senieji Dominikonų vienuolyno pastatai kartu su tikra barokine bažnyčia. Ši miesto dalis netgi įvardijama senamiesčiu. Dabar šie pastatai, išskyrus, aišku bažnyčią, apleisti ir aptrupėję. Visuomenininkai ir vietiniai inteligentai neabejoja, kad miesto garbės reikalas yra šiuo pastatus sutvarkyti ir kažkaip juos įveiklinti.

Mano minėtasis kampelis – puikus, įkvepiantis pavyzdys, kaip galima sukurti rekreacinę aplinkos kokybę praktiškai neišleidžiant nė cento.

Dargi Raseiniuose šalia savivaldybės stūkso bene monumentaliausia skulptūra Lietuvoje – Vinco Grybo "Žemaitis". Itin konservatyvia stilistika pasižymintis objektas atrodo gana keistai, bet vis dėlto gana įdomiai apvaldo chatišką centrinės dalies architektūrinį vaizdą. Jei lygintume su mano gimtojo Rokiškio gyventojų pabrėžiamais identiteto formantais,  modelis būtų praktiškai tas pats. Tik tiek, kad Rokiškis iš tiesų turi išlikusią miesto dalį, kurią, labai jau nuleidus kartelę, būtų galima vadinti senamiesčiu.

Tačiau dabar – ne apie tai. Aš radau kitą vietą ir ją labai pamėgau. Gali būti, kad jau gana artimoje ateityje mes ne tik Raseiniuose, bet ir sostinėje tokias erdves kursime intensionaliai, o dabar jos atsiranda dėl apsileidimo. Arba galop ir mūsų ekonomika, ir klimatinės sąlygos jau greit greit pasieks tokį būvį, kad nedaryti tiesiog bus daug naudingiau nei daryti.

Apie ką aš? O apie apleistą žalią, minimaliai antropogenizuotą plotą, esantį kvartalo, užimančio trikampį tarp Vytauto Didžiojo, V.Grybo ir Žemaičių gatvės, viduryje. Kadangi mėgstu daug vaikščioti, tai šią vietą atradau visai atsitiktinai. Norėdamas apžiūrėti V.Grybo gatvėje esančio daugiabučių kvartalo kiemus, jų struktūrą, netikėtai atsimušiau į pusiau apleistą, sulaėjusio parko erdvę, kurią supa minėtas daugiabučių kvartalas ir pramoniniai, prekybiniai pastatai. Vieta, matyti, labai retai šienaujama, tačiau praeiti galima medžių šakų iškilotais, nuo sovietmečio išlikusiais asfaltuotas takais. Žolės čia krūmija, krūmai medėja. Nors nesu botanikas, bet iškart akį patraukia santykinai mažame plote egzistuojanti bioįvairovė. Tankiai augantys medžiai (vėliau juos, deja, praretino) gal ir neatrodo kaip estetikos viršūnė, bet ši savieiga turi žavesio.

Sykį atrasta ši vieta tapo mano mėgstamiausiu tašku, pro kurį praeidavau bent keletą kartų savo ilgų pasivaikščiojimų metu. Vaizdo, aišku, nepagyvina prie miškėjančio parko prisišlieję apleisti sovietiniai pramoniniai pastatai, tačiau šalia esanti katilinė primena: visos Žemės gyvybės pagrindas – anglis.

Oras čia gaivesnis negu gražiai sutvarkytuose parkuose.

Paradoksas, bet kai didelės sumos iš ES struktūrinių lėšų išleidžiamos ne tiek aikštėms atnaujinti, kiek vien aikščių plokštumoms atnaujinti, o pačiai viešajai erdvei nesuteikiama jokių funkcinių patobulinimų (kaip tikrai įvyko ir Nepriklausomybės gynėjų aikštės atveju), mano minėtasis kampelis – puikus, įkvepiantis pavyzdys, kaip galima sukurti reakreacinę aplinkos kokybę praktiškai neišleidžiant nė cento.

Tad vaikštant bevardžiu, laukėjančiu parkeliu beldžiasi mintis, kad štai Dievas kuria mieste ir kurdamas rodo žmogui šio materialinės veiklos bei dvasinės raidos kryptį. Gal esu subjektyvus, bet tokios vietos kur kas geriau nuteikia kontempliacijai ir įvairiems darbiniams planams kurti nei iščiustyti parkai. Tad šia prasme Raseiniai atsiduria vienoje gretoje su Japonijos miestais.

Daugelyje pastarosios šalies megapolių, ne tik Tokijuje, pamatysime į urbanistinį audinį įsirėžiančius miškus, daržus, daržus, nešienautos žolės plotus. Be abejo, šalia jų glaudžiasi ir labai sukultūrinti parkai. Klausant intensyvų kursą Tokijo universtete, giliai įstrigo vieno profesoriaus mintis, kad urbanistinis paveldas Japonijoje – tai atsparumo garantija. Pavyzdys, kaip galima išlaikyti koherentišką santykį tarp visiškai antropogenizuotos aplinkos, visiškai laukinės aplinkos ir miesto zonų, kuriose šie pradmenys susitinka.

Čia Raseiniai intuityviai pasiekia vienovę su Tokijumi ar Osaka, o pastariesiems Raseiniai tikriausiai padarytų neblogą įspūdį.

Japonijos miestai yra įdomūs kaip santykis tarp magapolio ir eopolio. Turint omenyje, kad dėl klimato kaitos sąlygos žmonijai gyventi Žemėje gali tapti nebe tokios palankios, tikriausiai ne tik Raseiniams, bet ir didiesiems Lietuvos bei pasaulio miestams teks jau ne intuityviai, bet sąmoningai kai kurias teritorijas užleisti sulaukėjančiai gamtai. Nesistebėčiau, jei disputai dėl Lukiškių aikštės paminklų, grindinių ir dizainų bus baigti tuo, kad šią erdvę tiesiog duosime atsiimti gamtai, o trinkelių verslus pakeis medinių tiltukų, kokių yra užmiesčio gamtos takuose, gamintojai ir montuotojai. Aš siūlyčiau tai padaryti jau dabar.

Tikriausiai 90 proc. skaitančių šį tekstą su mano pastebėjimais nesutiks. Apleista teritorija vertinama geriau nei puikiai prižiūrėta, gražiai suprojektuota aplinka. Ir vis dėlto aš įsitikinęs, kad, net jei 2020-aisiais ši idėja tėra priimtina tik keliems miesto profesionalams, yra daugiau nei pakankamai faktorių manyti, kad kokiais 2040-aisiais tai taps būtinybe.

Raseiniai man vis dar įdomūs kaip vieta, kuri viename erdvės taške sutalpina viena kitai prieštaraujančias dimensijas – šiuo atveju regresą ir didelę pažangą. O dabar, matyt, ir yra tas kairos laikas rinktis, kurią iš prieštarų reikia sąmoningai auginti.

Politologas Nerijus Maliukevičius įsitikinęs, kad ši naujiena didelio visuomenės dėmesio susilaukė pagrįstai, nes Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui „Fox news“ yra pagrindinis informacijos šaltinis.

„Fox news“ straipsnis sukėlė isteriją

Komunikacijos specialistas A. Katauskas, reaguodamas į portalo „Fox news“ straipsnio Lietuvoje sukeltą ažiotažą, teigia, kad lietuviai vis dar nemoka ramiai ir protingai įvertinti apie jų šalį pasirodančių žinių.

„Žiūrėdamas į visą šitą „Fox news“ paleistą informaciją, labiau stebiuosi ne tuo, ką jie pasakė, labiau stebiuosi dėl to, kad mes vis dar nesugebame, neišmokstame, jog reikia truputį palaukti ir pažiūrėti, kas vyksta“, – Eltai teigė A. Katauskas.

Pasak eksperto, visuomenę sukrečiančios ar jos dėmesį patraukiančios naujienos yra dirgikliai, į kuriuos žmonės neapgalvotai reaguoja „čia ir dabar“.

„Išmeta dirgiklį ir neduoda pasirinkimo sureaguoti už savaitės arba už dienos, esi priverstas reaguoti, komentuoti, dalintis čia ir dabar. Mes tokiu būdu reaguojame beveik į visus stipresnius dirgiklius“, – sakė A. Katauskas, primindamas prieš kelias savaites visuomenėje kilusią paniką dėl tariamai pagrobtos mergaitės.

A. Katausko teigimu, dėl masinės isterijos institucijos neretai yra priverstos daryti neprotingus sprendimus, nes kito kelio nuraminti socialiniuose tinkluose isterikuojančius, pasak jo, nėra.

„Mes kartais priverčiame kai kurias institucijas daryti veiksmus, kurių jos paprastai nedarytų. Bet kai isterikuoja pusė Lietuvos, kai kaltinimai pilasi kam tik įmanoma, organizacija kartais yra priversta daryti neprotingą žingsnį vien dėl to, kad nėra kito kelio, reikia nuraminti isterikuojančius“, – sakė ekspertas.

Komunikacijos specialistas neslepia, kad jam „kartais gaila tų pačių institucijų, kurios yra priverstos daryti nesąmones“. A. Katauskas taip pat teigia manąs, kad Lietuvos reakcija į „Fox news“ televizijos portale pasirodžiusį straipsnį amerikiečiams turėtų atrodyti absurdiškai.

„Aš amerikiečių vietoje dabar kvatočiau iš lietuvių pasižiūrėjus, ką mes čia darome. Tarsi visas pasaulis staiga sugriuvo“, – sakė ekspertas, atkreipdamas dėmesį, kad tai tėra vienas straipsnis, vienoje žiniasklaidos priemonėje. Visgi A. Katauskas pripažino, kad, nepaisant duomenų netikslumų, straipsnyje pateikti skaičiai Lietuvos vardo nepuošia.

A. Katauskas taip pat ragina atsakingas institucijas atkreipti dėmesį į tai, kad isteriją dabar gali sukelti bet kas. Todėl, pasak eksperto, reikia apsvarstyti, kokiais atvejais institucijoms būtina reaguoti, o kokiais – susilaikyti nuo skubotos reakcijos.

„Reikia suvokti, kad bet kas dabar gali sukelti isteriją, ji truks trumpai, bet bus tokia, kad atrodys, jog išmuša visus saugiklius. Reikia apgalvoti, kada reaguoti, kada nereaguoti, kada pasakyti: brangieji, prilaikykite arklius šiek tiek ir pagalvokit“, – patikino jis.

„Fox news“ yra pagrindinis informacijos šaltinis Amerikos prezidentui

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Nerijus Maliukevičius mano, kad visiškai natūralu, jog Lietuvai, kaip ir visoms kitoms valstybėms, tarptautinis įvaizdis yra labai svarbus. Visgi, pasak politologo, publikuotas straipsnis didelio visuomenės dėmesio greičiausiai susilaukė ir dėl to, kad portalas „Fox news“ yra pagrindinis informacijos šaltinis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui.

„Suprantame, kad „Fox news“ yra vienas pagrindinių informacijos šaltinių dabartiniam Amerikos prezidentui ir jo aplinkai. Aš manau, kad tokia reakcija yra susijusi su savotišku susirūpinimu, kaip tą žinutę priims būtent Baltųjų rūmų ir konkrečiai prezidento aplinkos auditorija“, – Eltai sakė N. Maliukevičius.

Politologo įsitikinimu, Lietuva dabar turėtų susikoncentruoti į neteisingos informacijos patikslinimą, kuris būtų įdomiai pateiktas JAV auditorijai.

„Tai neturėtų būti sausas tekstas, sausas laiškas. Turi būti kuo mažiau pykčių, emocijų... Galbūt – panaudotas humoras ar kitos priemonės, kurios padėtų mums pasakyt tai, ką mes norime pasakyti“, – patikino jis.

N. Maliukevičiaus teigimu, „tviteris yra būtent ta priemonė, kuri mūsų politikams galėtų suteikti tokių galimybių“.

ELTA primena, kad Jungtinių Valstijų kanalas „Fox News“ trečiadienį savo interneto svetainėje paskelbė straipsnį „10 mirtiniausių Europos miestų“. Šio sąrašo viršuje išsidėstė Lietuvos miestai – Kaunas, Vilnius ir Klaipėda. „Fox News“ sąrašą sudarė pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį žmogžudysčių skaičių, remiantis Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro duomenimis.

Pirmąją vietą mirtiniausių miestų sąraše užima Kaunas, kuriame, pasak „Fox News“, 2017 m. 100 tūkst. gyventojų teko 5,4 žmogžudystės. Antroje vietoje buvo Vilnius, kur kiekvienam 100 tūkst. gyventojų teko 3,9 žmogžudystės. Trečią vietą užėmė Klaipėda, kurioje nužudymų skaičius 100 tūkst. gyventojų 2017 m. buvo toks pat, kaip ir Vilniuje, rašo „Fox News“. Toliau mirtiniausių miestų dešimtuke rikiuojasi Marselis (Prancūzija), Debrecenas (Vengrija), Celjė (Slovėnija), Belfastas (Jungtinė Karalystė), Tamperė (Suomija), Budapeštas (Vengrija) ir Amsterdamas (Nyderlandai).

Savo ruožtu policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris ketvirtadienį Policijos departamente surengtoje spaudos konferencijoje paneigė portale „Fox News“ pasirodžiusią informaciją. E. Šilerio teigimu, visame pasaulyje nužudymų statistika skaičiuojama skirtingai, dėl to lyginti ją – nelabai etiška.

Atvykęs iš santykinai jauno ir modernaus miesto – Orlando, Floridos valstijoje, JAV – Jamesas itin džiaugėsi galimybe tyrinėti istorinius Kauno ir Vilniaus senamiesčius, o visus Lietuvoje patirtus įspūdžius aprašė savo tinklaraštyje.

„Jei būčiau vadovavęsis išankstinėmis nuostatomis, nebūčiau atviras naujiems potyriams, nežinočiau, kokie gražūs yra šie miestai. Žmonės per daug pasitiki tuo, ką sako kiti. Skirtumas tarp to, kai tu skaitai ar klausaisi kitų įspūdžių apie tam tikrą vietą ir to, ką iš tikrųjų ten patiri, yra didžiulis“, – sako Jamesas.

Jis pripažįsta, kad lietuviai yra santūresni nei amerikiečiai, bet tai jam patinka. Tiesą sakant, studentas pripažįsta, kad pagrindinis iššūkis jam buvo nugalėti savo baimę ir drovumą: „Aš nenorėjau išsiskirti iš kitų, būti atpažįstamas kaip užsienietis“.

J. Gray studijuoti į KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetą (SHMMF) pagal „Erasmus+“ mainų programą atvyko iš Centrinės Floridos universiteto (angl. University of Central Florida, UCF) JAV. Kauno technologijos universitetą viešojo administravimo antrakursiui rekomendavo UCF profesorius.

Jamesas – vienas iš dviejų JAV studentų, 2019 m. pavasarį studijavusių KTU. Grįžęs į Floridą po semestro, praleisto Lietuvoje, KTU, Jamesas taps patikimu informacijos šaltiniu būsimiems dvigubo laipsnio bakalauro diplomą suteikiančios bendros KTU ir UCF Viešojo valdymo studijų programos studentams.

Studijų programa „Viešasis valdymas“ pirmą kartą Lietuvos aukštojo mokslo istorijoje sujungs amerikietišką ir europietišką švietimo sistemas. Ji KTU pradedama vykdyti jau šių metų rugsėjį.

Naujosios programos absolventai įgis ne tik KTU viešojo administravimo, bet ir UCF nepelno sektoriaus lyderystės (angl. non-profit management) diplomą. KTU studentai turės puikią galimybę studijuoti JAV universitete, nemokėdami studijų mokesčio, kuris net kelis kartus didesnis nei Europoje.

Pirmasis šokas – parduotuvėje

Jamesas teigia girdėjęs, jog europiečiai atpažįsta amerikiečius iš eisenos. Ir nustemba, išgirdęs, kad yra labai panašus į lietuvį. Nors dauguma dalykų, jo girdėtų apie Lietuvą, pasirodė esą netiesa, pirma Jameso patirtis maisto prekių parduotuvėje nebuvo tokia sklandi kaip jis tikėjosi.

„Labiausiai nuo JAV besiskiriantis dalykas, kuris mane nustebino – tai, kaip čia dirba kasininkai. Beje, aš žinau, kad tai būdinga ne tik Lietuvai, bet Europai apskritai. JAV kasininkai stovi, be to, yra papildomas darbuotojas, kuris sudeda prekes į pirkinių maišelį. Pas jus kasininkai paprastai sėdi, niekas nesudeda pirkinių, o ir už maišelius reikia mokėti“, – šypsodamasis sako Jamesas.

Atviras naujoms patirtims studentas iš JAV išliko plačiai atvertomis akimis: jis ne tik mokėsi iš naujų potyrių, bet taip pat užrašė juos savo tinklaraštyje, kurio ištraukos publikuotos ir KTU studentų laikraštyje „Njuspeipis“.

Šalia studijų KTU, James taip pat atliko praktiką „Transparency International“. Gyvendamas Lietuvoje jis stengėsi ir neatsilikti nuo veiklų, paliktų namuose, tokių kaip grojaraščių kūrimas radijo laidai, kurią pats vedė Orlande.

Išskirtiniai Lietuvos miestai

Santykinai jauno miesto gyventoją Jamesą sužavėjo Kauno ir Vilniaus senamiesčiai, jam įdomu buvo pamatyti, kaip seni, istoriniai pastatai, įsilieja į šiuolaikinę architektūrą.

„Orlandas yra iš stiklo ir plieno. Viskas čia nauja ir brangu, – pasakoja Jamesas. – Aš suprantu, kad Kauno gyventojams seni pastatai ir piešiniai ant sienų gali būti neįdomūs ir nestebinti, tačiau man jie rodo tam tikrą miesto būdą ir charakterį“.

Pasak studento, Orlandui trūksta unikalaus identiteto.

„Nors tai, kad iš čia kilo „Disney“ ir „Universal“, tikrai patrauklu ir įdomu“, – sutinka jis.

Dar viena dalykas, kuriuo Kaune ir Vilniuje mėgavosi Jamesas – miestų pritaikymas pėstiesiems ir viešojo transporto efektyvumas: „Orlande žmonės turi susiplanuoti mažiausiai valandą, jei nori kažkur nukeliauti autobusu. Lietuvoje ir automobilių vairuotojai kur kas pagarbesni pėstiesiems nei JAV“.

Jamesui Kaunas – parkų, laiptų ir pastatų su vidiniais kiemais miestas, kurį labai įdomu tyrinėti ir pažinti. Vilniuje vaikinas mėgavosi menu, architektūra ir interjero dizainu. Žinodamas apie amžiną konkurenciją tarp dviejų didžiųjų Lietuvos miestų, vaikinas išliko neutralus.

„Mėgstu tyrinėti miestus, suprasti jų savybes, išskirtinius bruožus, pažinti asmenybes, tačiau nemėgstu jų lyginti. Nors ir nesu didžiausias Orlando gerbėjas, aš norėčiau, kad jis būtų vertinamas pagal savo nuopelnus bei vertę ir nebūtų lyginamas su kitais miestais“, – tikina KTU studijavęs J. Gray.

Tarpininkas tarp miestų planuotojų ir visuomenės

Paklaustas apie studijas Kaune, Jamesas pripažįsta, kad prireikė laiko priprasti prie mažiau griežtos studijų struktūros, tačiau jis vertina iššūkius. Be to, jam ypač patiko asmeninis dėstytojų požiūris ir dėmesys.

Viešojo administravimo studentui įdomiausia sritis – miesto planavimas. Ateityje Jamesas save įsivaizduoja dirbantį tokioje pozicijoje, kuri leistų jam atlikti ne tik techninius ir analitinius planavimo darbus, bet taip pat ir būti tarpininku tarp visuomenės ir miesto valdžios, svarstančios miesto plėtros galimybes.

„Vienas dalykas, kurį moku tikrai gerai – tai sudėtingą informaciją auditorijai pristatyti taip, kad ją suprastų kiekvienas“, – sako studentas.

Taip pat, Jamesas save mato ir dirbantį muziejuje.

„Amerikoje daug laiko savanoriavau, atlikau daug skirtingų darbų, susijusių su muziejų veikla, – pasakoja J. Gray. – Man įdomu, kaip surenkamos kolekcijos, kaip muziejai gauna paramą ir finansavimą, kaip vystomos tokios didelės ne pelno modelio veiklos“.

Pirmadienį savo kelionę per didžiuosius Lietuvos miestus pradeda „Teisingumo kambarys“ - galvosūkis ant ratų, kuriame žaidėjai valandai taps teisėjais, nagrinėsiančiais sudėtingą bylą.

„Teisingumo kambarys“ duris atvėrė pirmadienį vidurdienį Vilniuje, greta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Renginyje dalyvavo ir pirmieji kambarį išbandys žinomi Lietuvos žmonės. Norint dalyvauti, svarbu turėti 4 žmonių komandą.

Nacionalinė teismų administracija tikisi, kad dalyvavimas „Teisingumo kambaryje“ ir įsijautimas į teisėjo vaidmenį padės Lietuvos gyventojams geriau suprasti šios profesijos iššūkius, sudėtingumą ir atsakomybę priimant sprendimą.

„Teisingumo kambarys“ 5 savaites keliaus po didžiuosius Lietuvos miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį ir kasdien numatytomis datomis nuo 12 iki 19 val. bus atviras lankytojams.

Tarnybos apžvalga parodė, kad kalėdines egles ir puošybą savivaldybės perka pačios arba paveda tai daryti pavaldžioms įstaigoms.

Dažniausiai pirkimai yra skaidomi į dalis. Nors dėl to padidėja galimybė pirkimuose dalyvauti smulkiems tiekėjams, tačiau, panašu, kad skaidymo tikslas būna ne tas. Pirkimai išskaidomi, kad jie būtų mažos vertės ir galima būtų neskelbiant pirkimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) kreiptis į konkretų tiekėją. Taip apribojama konkurencija ir prarandama galimybė nupirkti pigiau ir taupyti lėšas. Pavyzdžiui, Vilniuje tie patys septyni tiekėjai šventinių renginių paslaugas teikė ir 2018 metais, ir 2017 metais. Tauragėje tas pats tiekėjas eglę puošė ir šioms, ir praeitoms šventėms, Alytuje tas pats tiekėjas renginį taip pat rengė du metus iš eilės.

Taip pat pastebima, kad dažnai sutarties įgyvendinimo terminas būna vos kelios dienos, o pasiruošimas sutartį įgyvendinti paprastai užtrunka kur kas ilgiau (pavyzdžiui, leidimų elektros prisijungimui išdavimas trunka ilgiau nei kelias dienas). Todėl tikėtina, kad paslauga perkama iš konkretaus numatyto tiekėjo, kuris iš anksto jau yra pasiruošęs įgyvendinti sutartį.

Apžvalga rodo, kad bendrovė „Švenčių studija“ Lietuvoje papuošė daugiausiai miestų eglių, t. y. šiai bendrovei labiausiai sekėsi miestų eglių puošybos pirkimuose. „Švenčių studija“ šiemet šventėms puošė pagrindines miestų egles Vilniuje, Panevėžyje, Marijampolėje.

Neblogai pirkimuose sekėsi ir viešajai įstaigai „Tekstilininkų ir dailininkų gildija“, ji gamino ir puošė Kauno ir Alytaus egles.

Labiausiai skubotai centrinę miesto eglę ir jos puošybą pirko Vilnius – pirkimo konkursą organizavo lapkričio pradžioje, su „Švenčių studija“ pasirašius sutartį, jos įgyvendinimui liko vos dvi savaitės. Pirkime dalyvavo vienintelis tiekėjas. Sostinė skubotai pirko ir šventės organizavimo paslaugas: laimėjusiems tiekėjams kai kuriais atvejais pasiruošimui liko vos viena ar kelios dienos.

Trumpą sutarties įgyvendinimo terminą (iki dviejų savaičių) paliko, t. y. pirkimus vėlai vykdė ir Marijampolė bei Tauragė.

Palyginti anksti eglių puošybos pirkimus pradėjo Kaunas (praeitų metų kovo mėnesį), Panevėžys (praeitų metų liepos mėnesį), o, pavyzdžiui, Alytus sutartį trejiems metams pasirašė dar 2017 metų lapkritį.

O kiek gi kainavo pagrindinių miestų eglių puošimas? Vilnius išleido 94 972 Eur, Kaunas 80 000 Eur,  Klaipėda 58 173 Eur. Mažesnieji miestai apsiribojo kur kas kuklesnėmis sumomis. Pigiausiai eglė atsiėjo Utenai – 10 773 Eur. Tauragė už eglę ir jos puošimą mokėjo 20892 Eur, Alytus 29545 Eur, Marijampolė 27830 Eur, Šiauliai 32563 Eur, Panevėžys 64130 Eur.

Šventiniai renginiai miestams kainavo daugiau nei eglės: Vilnius išleido 109 726 Eur (sudarė 10 sutarčių su keliais tiekėjais), Kaunas 225 028 Eur (sudarė 33 sutartis su keliais tiekėjais), Klaipėda renginiams išleido apie 108 612 Eur.

Buvo ir šventėms taupiusių miestų. Pavyzdžiui, Telšiai eglutės visai nepirko, ją gavo dovanų iš gyventojų. Eglę dekoravo Telšių kultūros centras. Telšiai pirko tik renginio organizavimo paslaugą už 3630 Eur ir pirotechnikos fejerverkus už 3025 Eur.

Informacija parengta pagal viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitų bei sutarčių viešinimo, kurias pirkimo vykdytojai pateikė Viešųjų pirkimų tarnybai ir paskelbė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, duomenis.

„Šalies miestų oro kokybė kelia vis daugiau nerimo, - sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas. - Oro tarša išlieka viena opiausių žmonių sveikatos ir aplinkos problemų. Neatskiriami jos palydovai - ligos ir priešlaikinės mirtys, ekonominiai nuostoliai“.

Lietuvoje, Europos aplinkos agentūros skaičiavimais, daugiau kaip 3 tūkst. ankstyvųjų mirčių 2013 m. buvo susijusios su įvairaus dydžio ir pavojingumo smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija ore. Visoje ES dėl oro taršos anksčiau laiko miršta daugiau kaip 400 tūkst. žmonių per metus. Europos audito rūmų šiemetė specialioji ataskaita apie oro taršą tik patvirtina, kad dėl jos labiausiai kenčia tankiai apgyvendintų vietovių gyventojai.

Aplinkos ministerijos teigimu, vienas svarbiausių oro taršos šaltinių miestuose, be kelių transporto, yra kietojo kuro naudojimas namams šildyti. Mūsų šalyje, ilgalaikiais oro kokybės matavimų duomenimis, šildymo sezono metu ore pastebimai padidėja smulkiųjų kietųjų dalelių ir vėžį sukeliančio teršalo benzo(a)pireno koncentracija. Dar daugiau teršalų patenka į orą, jeigu individualūs gyvenamieji namai šildomi pasenusiais, techniškai netvarkingais šildymo įrenginiais.

Didėjanti oro tarša, pasak ministro, jau nebeleidžia delsti ir verčia neatidėliotinai imtis veiksmų. Numatoma finansinėmis priemonėmis skatinti gyventojus, kurių namai neprijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, keisti senus ir taršius kietojo kuro katilus, ypač urbanizuotose šalies vietose.

Šiam tikslui planuojama skirti 15 mln. eurų ES 2014-2020 m. paramos lėšų. Siekiama, kad finansinė parama būtų teikiama ir skatinant gyventojus prisijungti prie aplinkosauginiu požiūriu patrauklesnės centralizuoto šilumos tiekimo sistemos.

Priemones oro taršai mažinti, sprendžiant su kietojo kuro naudojimu šildymui susijusias problemas, numatys Nacionalinis oro taršos mažinimo planas. Jo projekte numatytos ir priemonės automobilių taršai mažinti. Viena iš jų - visuomenės informavimo kampanija, kuri skatins ekologinį vairavimą ir suteiks praktinių tokio vairavimo įgūdžių: taip sudeginama mažiau degalų, mažiau išmetama ir teršalų.

Gyventojai taip pat bus skatinami rinktis aplinkai draugiškesnius susisiekimo būdus - viešąjį transportą arba mažiau taršius automobilius. Tokiems žmonėms numatyta preliminariai kelis šimtus eurų sieksianti finansinė paskata už atliekų tvarkytojams priduotą seną, taršų automobilį.

„Žmogui, kuris gaus iš atliekų tvarkytojo dokumentą apie priduotą jo kelerius metus naudotą taršų automobilį, siūlysime du dalykus. Vienas jų - kreditas, kurį būtų galima panaudoti viešojo transporto bilietų kainai padengti. O tam, kad tai būtų galima padaryti, viešojo transporto paslaugų teikėjai turės sukurti elektroninio bilieto sistemą. Kitas - kompensacija, kuri būtų taikoma įsigyjant aplinkai draugiškesnį ir nebūtinai naują automobilį“, - sako ministras Kęstutis Navickas.

Plane numatyta skatinti ir savivaldybes, kad jos įsigytų elektra varomas, hibridines arba alternatyviais degalais varomas viešojo transporto priemones.

Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektas, kuris yra patikslintas atsižvelgus į suinteresuotų institucijų ir visuomenės pastabas, bus pristatytas penktadienį Aplinkos ministerijoje. Galutinis plano projektas Vyriausybei svarstyti bus pateiktas gruodžio mėnesį.

Vilniaus politikos analizės instituto sudarytame savivaldybių gerovės indekse remiantis 2017-ųjų oficialiosios statistikos duomenimis, vertinti penki rodikliai: socialinis ir fizinis saugumas, gyvybinga ekonomika, kokybiškas švietimas bei sveika demografija.

Kaip teigė sociologas Gintaras Šumskas, vertinant saugumą, atsižvelgta į nusikalstamumo situaciją, saugumą šeimose, keliuose, mirštamumo nuo užkrečiamųjų ligų statistiką. Taip pat atsižvelgiama į aplinkosauginius rodiklius.

Fizinį saugumą, anot tyrimo, be Vilniaus, Kauno, Šiaulių miestų geriau užtikrina Vakarų Lietuvos savivaldybės.

Anot G. Šumsko, platesnes socialines apsaugas užtikrina didžiosios savivaldybės – Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Šioje kategorijoje vertinta integracija į darbo rinką, lygios galimybės, socialinės paramos aprėptis. Nemažą įtaką rezultatams vertinant savivaldybių socialinius rodiklius sudarė gydymo paslaugų – bendrosios praktikos, odontologų, slaugytojų – prieinamumas.

Švietimo galimybės geriausiai įvertintos Vilniuje, Kaune, kiek atsiliko Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio miestų savivaldybės. G. Šumskas atkreipė dėmesį, kad gana prasti švietimo rezultatai Neringos savivaldybėje gali būti paaiškinami tuo, jog dalį šių funkcijų padengia gretima Klaipėdos miesto savivaldybė.

Analizuojant švietimo situaciją, lemiamą vaidmenį turėjo matematikos ir lietuvių kalbos abitūros egzaminų rodikliai, taip pat vertinta ikimokyklinių įstaigų aprėptis, vaikų dalyvavimas neformaliame švietime, įstojusiųjų į kolegijas į universitetus ir kolegijas procentas nuo visų abiturientų.

„Pagal ekonomines galimybes Vilnius kol kas yra išskirtinis magnetas ir tas išskirtinumas šioje vietoje yra didžiausias“, – kalbėdamas apie ekonomikos gyvybingumą teigė G. Šumskas.

Šioje kategorijoje apibendrinti konkurencingumo rodikliai, investicijų patrauklumas, vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius, tiesioginės užsienio investicijos.

Geriausiai pagal demografinius rodiklius, įvertinus gyventojų amžių ir migracijos tendencijas, atrodo Neringos, taip pat Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonų savivaldybės.

Prasčiausiai pagal visus rodiklius indekse įvertintos šios dešimt savivaldybių: Zarasų, Lazdijų, Ignalinos, Kalvarijos, Kelmės, Kupiškio, Alytaus, Anykščių, Biržų, Joniškio rajonų savivaldybės.

Pasak indekso sudarytojų, šios savivaldybės sutampa su Specialiųjų tyrimų tarnybos sudarytu Lietuvos nepotizmo žemėlapiu.

Švietimą, anot tyrimo, prasčiausiai užtikrina Anykščių, Ignalinos rajonų savivaldybės. Pagal demografinius rodiklius prasčiausiai taip pat įvertinti Anykščiai, kartu su Ignalinos rajono savivaldybe. Nepalankiausiai ekonomikos gyvybingumo kategorijoje įvertintos Zarasų ir Kalvarijos savivaldybės, socialinį ir fizinį saugumą prasčiausiai užtikrino Kalvarijos, Lazdijų, Zarasų savivaldybės.

Indeksą planuojama skelbti kasmet.

Suabejojo objektyvumu

Šalia prasčiausiai indeksuotų savivaldybių atsidūrusios Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas teigė, kad į geriausių savivaldybių reitingo dvidešimtuką pateko tos, kur gyvena daugiau nei 30 tūkst. žmonių.

„Tad galima teigti, kad viskas labai priklauso nuo gyventojų skaičiaus“, – pristatant indeksą tvirtino jis.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė teigiamai įvertino tai, kad sudarant indeksą atsižvelgta ne tik į investicijas, ekonomika, bet ir viešąsias paslaugas, kitus aspektus.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad ne viskas priklauso nuo pačių savivaldybių, nes finansavimą tvirtina centrinė valdžia.

R. Žakaitienė abejojo ir tyrimo objektyvumu. Anot jos, pagal savivaldybių statistinius duomenis, nėra visiškai objektyvu vertinti, kad vienose savivaldybėse žmogus gauna daugiau viešųjų paslaugų, o kitose mažiau.

„Finansavimas kiekvienais metais tvirtinamas, gyventojų pajamų mokesčio dalis nustatoma ir „nuleidžiama“ kiek gausite, čia viskas įskaičiuojama: ir gatvių ilgiai, ir gyventojų, mokyklų skaičius – kas tik norite. Bet viešoji paslauga, ar tu gyveni Šalčininkuose, ar Visagine, ar Vilniuje, žmogui turi būti suteikta. Ji apima ir sveikatos, ir socialines paslaugas, ir švietimą, komunalinių atliekų tvarkymą, tvarkingas gatves“, – pabrėžė R. Žakaitienė.

Nesutinka su vertinimu

Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis mano, kad tokie rezultatai ir nepalankus vertinimas yra dėl to, kad ne viskas tyrimo autoriams žinoma apie savivaldybės darbus.

„Gal su viešinimu mes kažkiek ir apsileidę – ne viską paviešiname. Ne viskas teisingai įvertinta“, – BNS sakė Kalvarijos savivaldybės vadovas.

Su vertinimu nesutiko ir Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas.

„Visų pirma, aš tokio instituto nežinau, nepažįstu. Kiek ten žmonių dirba, gal vienas žmogus, kaip yra tie pasivadinę institutai“, – teigė V. Valkiūnas.

Pasak Biržų rajono vadovo, miestelėnų ir atvykėlių pasitikėjimas Biržais išaugo, padidėjo turizmas, vykdomi įvairūs projektai, kurie gražina miestą, todėl V. Valkiūnas indeksą pavadino „išmislu“.

Pagrindinės bėdos

Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas ir pripažino, kad indeksą vertina skeptiškai, tačiau atskleidė pagrindines rajono problemas.

„Geografinė vieta, savivaldybės dydis, didmiesčių buvimas ar nebuvimas aplink, čia daug įvairiausių situacijų“, – BNS sakė D. Bardauskas.

Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis pripažino, kad opiausia bėda jo rajone yra žmonių mažėjimas.

„Pas mus, Jonišky, emigracija didelė yra. Žemės ūkio kraštas, žemės daug turi, darbo jėgos mažai reikia, nes techniką galingą turi“, – teigė G. Čepulis.

Su kai kurių prasčiausiai įvertintų savivaldybių merais susisiekti nepavyko, kai kurie indeksą komentuoti atsisakė.

Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas žadėjo kviestis darbuotojus ir aiškintis situaciją, kodėl šiame indekse jo vadovaujama  savivaldybė įvertinta kaip viena iš prasčiausių.

Pasak ilgametės fontanus įrenginėjančios ir prižiūrinčios įmonės „Poolservice.LT“ direktoriaus Mantvydo Šakalio, fontanų paruošimas žiemos sezonui sudėtingas ir mažai džiaugsmo keliantis procesas. „Fontanų uždarymas miestelėnams visada siejasi su atšalusiais orais ir artėjančiu žiemos sezonu. Tai nėra labai džiaugsmingas įvykis, o ir išjungti fontanus nėra taip jau paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, - teigia M. Šakalys.

Pasak šių vandens projektų įrengimo eksperto, visų pirma reikia išardyti fontanų sistemas, o sudėtingus jų mechanizmus išvalyti nuo likusio vandens ir išsausinti, kad minusinė žiemos temperatūra nebūtų gedimų priežastimi ateityje. „Šias procedūras atlikus aplaidžiai ir nekruopščiai, pavasarį gali laukti nemaloni staigmena. Nenorėdami nuvilti fontanais besidžiaugiančių žmonių, o ypač mažųjų gerbėjų, vandens išvalymo procedūrą atliekame ypač atsakingai“, - sako įmonės direktorius.

Pasak M. Šakalio, miesto fontanų priežiūra ir sezoninis paruošimo procesas kartais būna labai netikėtas. „Kaune Kalniečių parko plaukiojantį fontaną mus aplenkdamos žiemai išjungė žiurkės“, - sako įmonės direktorius. Nugraužti fontano apšvietimui skirti elektros laidai įmonei „Poolservice.LT“ buvo tikra staigmena.

Šiemet Lietuvoje gyventojų ir turistų akis džiugino daug naujų ir renovuotų fontanų. Per vasarą įrengta daugiau kaip 30 naujų fontanų ir dar 23 įrenginėjami nauji. Vilniuje įrengti ir renovuoti 7 nauji vandens projektai, tarp jų Lukiškių aikštės, Valdovų rūmų, Grafų Pliaterių rezidencijos, Užupio krantinės fontanai bei kiti.