Kaip nurodoma antradienį išplatintame pranešime, valstybinės mokslo ir studijų institucijos gali teikti paraiškas LMT dėl mokslo ir meno tyrimams reikalingos infrastruktūros įsigijimo iki gegužės 5-osios.

Tikimasi, kad ši priemonė prisidės prie prie mokslo ir meno tyrimų bazės modernizavimo, tyrimų aplinkos patrauklumo bei šalies mokslinio konkurencingumo didinimo.

„LMT skiriamas finansavimas stiprina mokslinių tyrimų potencialą bei skatina mūsų šalies mokslo bendruomenės aktyvesnį įsijungimą į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę“, – teigė LMT pirmininkas Gintaras Valinčius.

Pernai šia finansavimo priemone pasinaudojo 11 mokslo ir studijų institucijų. Ja LMT skiria lėšų apmokėti mokslo ir studijų institucijų patiriamas išlaidas naujam ilgalaikiam turtui įsigyti arba turimam ilgalaikiam turtui atnaujinti ir modernizuoti.

Teikti paraiškas galės tiek gamtos, technologijų, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų, tiek ir humanitarinių, socialinių mokslų bei meno sričių pareiškėjai.

Siekdama paskatinti mokslo institucijas integruotis į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras bei plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, dalyvaujant programoje „Europos Horizontas“, LMT numatė, kad gamtos, technologijų, medicinos, sveikatos, žemės ūkio mokslų srityse paraiškas galės teikti tik tie valstybiniai universitetai ar institutai, kurie dalyvauja tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūros organizacijose ir turi su LMT pasirašytą sutartį dėl narystės tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje plano įgyvendinimo.

Taip pat paraiškas galės teikti institucijos, laimėjusios ir vykdančios Europos Sąjungos 2021–2027 metų bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos Horizontas“ gamtos, technologijų, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslo sričių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ar inovacijų projektus.

Humanitarinių ir socialinių mokslų bei meno srityse išankstinių paraiškų teikimą ribojančių reikalavimų nėra, jas gali teikti bet kuris valstybinis universitetas ar mokslinių tyrimų institutas.

Jo kandidatūra pasirinkta po surengtos atrankos, joje iš viso dalyvavo trys kandidatai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė po pokalbių su dviem daugiausia balų surinkusiais kandidatais nutarė į tarybos pirmininkus teikti G. Valinčiaus kandidatūrą.

Mokslo tarybos pirmininką penkerių metų kadencijai skiria Seimas.

G. Valinčius turėtų pakeisti pernai lapkritį iš šių pareigų pasitraukusį Romą Baroną. Pagal Seimo nutarimą, šis iš pareigų atleistas nuo sausio 1 dienos.

G. Valinčius 1988 metais Vilniaus universitete yra įgijęs gamtos mokslų srities mokslo daktaro laipsnį. Jo veiklos sritys – biochemija, molekulinė biofizika, bioelektrochemija.

Mokslininkas yra paskelbęs daugiau kaip 80 mokslinių straipsnių, referuojamų „Thomson Reuters WOS“ ir kitose tarptautinėse duomenų bazėse.

G. Valinčius 1998–2002 metais dirbo vizituojančiu mokslininku Merilendo (JAV) universiteto Nacionaliniame standartų ir technologijų instituto Biotechnologijos skyriuje, Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Biochemijos instituto Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriuje nuo 2002 metų iki 2010 metų dirbo vyresniuoju mokslo darbuotoju, o nuo 2010 metų iki dabar eina vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas.

2017–2022 metais jis vadovavo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrui, šiuo metu eina šio centro Europos molekulinės biologijos laboratorijos partnerystės instituto vykdančiojo direktoriaus pareigas.

Kandidatas 2016 metais apdovanotas Lietuvos mokslo premija, 2018 metais jam įteiktas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio Kryžius.

Jo kandidatūra pasirinkta po surengtos atrankos, joje iš viso dalyvavo trys kandidatai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė po pokalbių su dviem daugiausia balų surinkusiais kandidatais nutarė į tarybos pirmininkus teikti G. Valinčiaus kandidatūrą.

Jai dar turi pritarti Vyriausybė, o Mokslo tarybos pirmininką penkerių metų kadencijai paskiria Seimas.

Jis turėtų pakeisti pernai lapkritį iš šių pareigų pasitraukusį Romą Baroną. Pagal Seimo nutarimą, šis iš pareigų atleistas nuo sausio 1 dienos.

G. Valinčius 1988 metais Vilniaus universitete yra įgijęs gamtos mokslų srities mokslo daktaro laipsnį. Jo veiklos sritys – biochemija, molekulinė biofizika, bioelektrochemija.

Mokslininkas yra paskelbęs daugiau kaip 80 mokslinių straipsnių, referuojamų „Thomson Reuters WOS“ ir kitose tarptautinėse duomenų bazėse.

G. Valinčius 1998–2002 metais dirbo vizituojančiu mokslininku Merilendo (JAV) universiteto Nacionaliniame standartų ir technologijų instituto Biotechnologijos skyriuje, Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Biochemijos instituto Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriuje nuo 2002 metų iki 2010 metų dirbo vyresniuoju mokslo darbuotoju, o nuo 2010 metų iki dabar eina vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas.

2017–2022 metais jis vadovavo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrui, šiuo metu eina šio centro Europos molekulinės biologijos laboratorijos partnerystės instituto vykdančiojo direktoriaus pareigas.

Kandidatas 2016 metais apdovanotas Lietuvos mokslo premija, 2018 metais jam įteiktas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio Kryžius.

Tarybos valdybą Vyriausybė tvirtina penkerių metų kadencijai. Po vieną narį Vyriausybei teikia švietimo, mokslo ir sporto ministras ir ekonomikos ir inovacijų ministras, kitus kandidatus gali siūlyti mokslo ir studijų institucijos, kiti ūkio ir viešojo sektoriaus subjektai, studentai, dėstytojai, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos ir patys mokslininkai.

Naujos valdybos nariais patvirtinti: Vilniaus universiteto profesorius emeritas Eugenijus Butkus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Informacinių sistemų katedros profesorius Antanas Čenys, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas, UAB „Thermo Fisher Sientific Baltics“ Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro vyresnysis direktorius Arvydas Lubys, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto Inovacijų ir antreprenerystės mokslo grupės profesorė, Kalifornijos universiteto Haas verslo mokyklos vizituojanti mokslininkė Asta Pundzienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto profesorius Paulius Vaidotas Subačius.

Valdybos darbui vadovaus valdybos pirmininkas, išrinktas valdybos narių balsų dauguma. Valdybos posėdžiai bus rengiami kartą per mėnesį. Valdybos sprendimai tvirtinami valdybos nutarimais.

Valdyba yra kolegialus valdymo organas, teiksiantis siūlymus Tarybos pirmininkui dėl Nuostatų, Tarybos struktūros, darbo reglamento, strateginio veiklos plano, darbo reglamento, biudžeto, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) konkursinio finansavimo programų principų ir lėšų paskirstymo, dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose ir su Tarybos veikla susijusiose organizacijose, sprendžiantis kitus strateginės reikšmės klausimus. Valdyba tvirtins Tarybos strategines veiklos kryptis ir prioritetus, metinę veiklos ataskaitą, Tarybos pirmininko pavaduotoją, Tarybos ekspertų komitetų atrankos kriterijus ir komisijas, komitetų pirmininkus ir narius.

Apie Lietuvos mokslo tarybą

Lietuvos mokslo taryba yra ekspertinė patariančioji institucija valstybės mokslo ir studijų politikos klausimais, įgyvendinanti valstybės mokslo ir studijų politiką. Taryba organizuoja ir vykdo MTEP konkursinį finansavimą, Lietuvoje vykdomos MTEP bei meno veiklos vertinimus, mokslo ir meno doktorantūros bei mokslininkų stažuotojų ugdymo vertinimus, Lietuvos narystės tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose vertinimus, teikia siūlymus mokslo ir studijų politiką formuojančioms institucijoms siūlymus dėl MTEP, moksliniais tyrimais grįstų inovacijų, mokslininkų rengimo politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais, skatina MTEP veiklos kokybę ir integraciją į tarptautinė mokslinių tyrimų erdvę, formuoja MTEP palankią aplinką.

Nauji Lietuvos mokslo tarybos nuostatai patvirtinti š. m. balandžio 20 d.

Tarp septynių patvirtintų narių valdyboje – Vilniaus universiteto (VU) profesorius emeritas Eugenijus Butkus,  VU Filologijos fakulteto Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto profesorius Paulius Subačius,  „Thermo Fisher Sientific Baltics“ vyresnysis Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro direktorius Arvydas Lubys.

Taip pat LMT valdyboje dirbs Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Informacinių sistemų katedros profesorius Antanas Čenys, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto Inovacijų ir antreprenerystės mokslo grupės profesorė, Kalifornijos universiteto Haas verslo mokyklos vizituojanti mokslininkė Asta Pundzienė.

LMT valdybą iš viso sudaro septyni nariai. Penki iš jų – tarptautinės darbo patirties turintys mokslininkai ir verslo atstovas – yra renkami atrankos būdu.

Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, rudenį vykusiame konkurse iš viso sulaukta 27 kandidatūrų, juos siūlė akademinės institucijos ir jų bendruomenė, tyrėjų organizacijos, patys mokslininkai. Juos atrinko ministrės Jurgitos Šiugždinienės sudaryta komisija.

Dauguma valdybos narių – tarptautinės bei darbo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) srityje patirties turintys mokslininkai. Toks tarptautinės darbo patirties reikalavimas tarybos valdybai taikomas pirmą kartą.

Be mokslininkų, LMT tarybą sudarys du ministerijų deleguoti nariai: ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

J. Šiugždinienės teigimu, siekiama, jog LMT būtų aukščiausio lygio ekspertinė institucija, galinti prisidėti prie studijų, mokslo ir eksperimentinės plėtros kokybės tobulinimo. Stiprinant LMT, prie jos prijungta prijungta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, kuriamas naujas Mokslo ir studijų politikos komitetas, išplėstos institucijos atsakomybės.

„Taip pat nuosekliai didiname mokslo finansavimą – kitąmet MTEP numatoma skirti 58 mln. eurų daugiau“, – pranešime teigė ministrė.

Vyriausybė LMT valdybą skiria penkerių metų kadencijai. Valdyba tvirtina institucijos ilgalaikę strategiją bei strateginius veiklos planus, metinę veiklos ataskaitą, ekspertų komitetų pirmininkus ir narius, atlieka kitas funkcijas.

LMT pataria mokslo ir studijų politiką formuojančioms institucijoms, teikia išvadas bei rekomendacijas dėl MTEP, moksliniais tyrimais grįstų inovacijų bei aukštojo mokslo ir mokslininkų rengimo politikos formavimo ir įgyvendinimo. Taip pat formuoja moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina MTEP veiklos kokybę bei šios veiklos rezultatų perdavimą visuomenei.

„Netrukus privalės būti atnaujinamos Lietuvos mokslo tarybos strateginės veiklos kryptys ir prioritetai, kuriuos rengs LMT pirmininkas kartu su LMT valdyba. Naujos sudėties valdyba turėtų būti suformuota visiškai netrukus, o strateginės veiklos įgyvendinimą turės užtikrinti tarybos pirmininkas“, – trečiadienį vykusio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu sakė jis.

„Mano asmeniniu įsitikinimu, LMT ateities strategiją formuoti ir įgyvendinti ją turėtų ta pati komanda. Aš esu tikras, kad pirmininko pasikeitimas, nelaukiant kadencijos pabaigos, leistų sparčiau ir sklandžiau spręsti kylančius iššūkius, todėl ir prašau Seimo atšaukti mane iš LMT pirmininko pareigų nepasibaigus kadencijai“, – pridūrė profesorius.

Jo manymu, tarybos pirmininkas turėtų būti už jį jaunesnis asmuo. R. Baronas teigė, jog tikisi pilnai sugrįžti dirbti į Vilniaus universitetą (VU).

LMT pirmininko kadencija turėjo trukti iki 2023 metų birželio 30 dienos.

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas posėdžio metu dėkojo profesoriui už jo darbą taryboje.

„Norėčiau viso komiteto vardu padėkoti profesoriui R. Baronui už jo pasiaukojimą darbui. Transformacijos periodas tikrai nebuvo lengvas ir pareikalavo nemažai darbo, supratimo ir pasišventimo“, – sakė jis.

Transformacijos periodas tikrai nebuvo lengvas ir pareikalavo nemažai darbo, supratimo ir pasišventimo.

Komitetas bendru sutarimu pritarė teikti Seimui svarstyti R. Barono atleidimą.

Parlamentarams pritarus, R. Baronas pareigas paliks gruodžio 31 dieną.

LMT pirmininku jis tapo 2019 metų spalį, pareigose pakeitęs Valdemarą Razumą.

R. Baronas VU 2000-aisiais įgijo fizinių mokslų srities informatikos krypties daktaro laipsnį, 2006–2017 metais šiame universitete ėjo Matematikos ir informatikos fakulteto Programų sistemų katedros vedėjo pareigas, 2018–2019 metais buvo šio fakulteto Informatikos instituto direktorius. 2014–2018 jis buvo ir VU Senato pirmininko pavaduotojas.

Mokslininkas yra paskelbęs per 50 mokslinių straipsnių dažnai cituojamuose moksliniuose leidiniuose, vadovavo ir dalyvavo rengiant daugiau kaip 30 informatikos gamybinių ir mokslinių projektų.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininką skiria Seimas Vyriausybės teikimu.

LMT yra patariamoji ekspertinė institucija mokslo plėtros klausimais, įgyvendinanti programinį konkursinį mokslo finansavimą.

Taryba administruoja Lietuvos mokslo plėtros programas, nustato mokslinės veiklos vertinimo kriterijus, taip pat atstovauja Lietuvos mokslo interesams tarptautinių organizacijų veikloje.

R. Baronas BNS nurodė, jog pasitraukimo priežastis plačiau įvardins trečiadienį Seime vyksiančio švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu.

„Priežastis pasakysiu trečiadienį, bet jos yra asmeninės, nėra kažkokios politinės“, – pirmadienį sakė jis.

R. Barono pirmininko kadencija turėjo trukti iki 2023 metų birželio pabaigos.

Jis 2019 metų spalį pakeitė į šias pareigas Seimo paskirtą, tačiau netrukus atsistatydinusį profesorių Valdemarą Razumą.

R. Baronas VU 2000-aisiais įgijo fizinių mokslų srities informatikos krypties daktaro laipsnį, 2006–2017 metais šiame universitete ėjo Matematikos ir informatikos fakulteto Programų sistemų katedros vedėjo pareigas, nuo 2018 metų yra šio fakulteto Informatikos instituto direktorius. 2014–2018 jis buvo ir VU Senato pirmininko pavaduotojas.

Mokslininkas yra paskelbęs per 50 mokslinių straipsnių dažnai cituojamuose moksliniuose leidiniuose, vadovavo ir dalyvavo rengiant daugiau kaip 30 informatikos gamybinių ir mokslinių projektų.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininką skiria Seimas Vyriausybės teikimu.

Lietuvos mokslo taryba yra patariamoji ekspertinė institucija mokslo plėtros klausimais, įgyvendinanti programinį konkursinį mokslo finansavimą.

Taryba administruoja Lietuvos mokslo plėtros programas, nustato mokslinės veiklos vertinimo kriterijus, taip pat atstovauja Lietuvos mokslo interesams tarptautinių organizacijų veikloje.

5 metų kadencijai patvirtinti penki nauji LMT Gamtos ir technikos mokslų komiteto nariai: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Edita Baltrėnaitė-Gedienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Gastroenterologijos klinikos profesorius Laimas Virginijus Jonaitis, Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto Elektros energetikos sistemų katedros profesorius Antanas Verikas, Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos departamento vadovas Evaldas Samalavičius ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Julius Žilinskas.

5 metų kadencijai taip pat patvirtinti keturi LMT Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto nariai. Antrą kadenciją komitete dirbs Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro direktorius Liutauras Kraniauskas ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vadovas Mikas Vaicekauskas. Prie jų prisidės Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Inga Vinogradnaitė ir Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius Justinas Žilinskas.

Tarybos moksline sekretore antrai kadencijai patvirtinta Reda Cimmperman.

Pagal nusistovėjusią praktiką pusę Lietuvos mokslo tarybos komitetų narių kas 2,5 metų keičiami naujais. Asmuo gali būti LMT nariu ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

LMT narių atranka vykdoma konkurso būdu, atrinktų kandidatų sąrašas skelbiamas viešai visuomenės nuomonei pareikšti. Gavus atrankos grupių pasiūlymus, kandidatus į kiekvieno komiteto narius atrenka švietimo, mokslo ir sporto ministras, konsultuodamasis su Tarybos valdybos nariais ir Tarybos pirmininku.

Lietuvos mokslo tarybą sudaro 33 nariai: pirmininkas, jo pavaduotojai, mokslinis sekretorius, 9 nariai, dirbantys valdyboje, Humanitarinių ir socialinių mokslų komitete ir Gamtos ir technikos mokslų komitete. Tarybos pirmininką ir du jo pavaduotojus (Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto ir Gamtos ir technikos mokslų komiteto pirmininkus) Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Tarybos valdybos narius bei komitetų narius, mokslinį sekretorių švietimo ir mokslo ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.

Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetą ir Gamtos ir technikos mokslų komitetą sudaro po 10 mokslininkų, o jam vadovauja komitetų pirmininkai, kurie kartu yra Tarybos pirmininko pavaduotojai.

Lietuvos mokslo taryba yra patariamoji ekspertinė institucija mokslo plėtros klausimais, įgyvendinanti programinį konkursinį mokslo finansavimą. Taryba administruoja Lietuvos mokslo plėtros programas, nustato mokslinės veiklos vertinimo kriterijus, taip pat atstovauja Lietuvos mokslo interesams tarptautinių organizacijų veikloje.

Skirs 25 tūkst. dolerių

Šiuo metu paskelbtas šių trijų šalių švietimo ir mokslo ministerijų bendrų lėšų programos kvietimas teikti paraiškas mokslo projektams. Paraiškos priimamos iki balandžio 30 d.

Skelbiama, kad paraišką Lietuvoje gali teikti projekto vykdytojai kartu su vykdančiąja institucija ir bendro projekto partneriais iš Latvijos ir Kinijos (Taivano). Vykdančioji institucija turi būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, kuri yra įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. Projekto vadovas turi būti mokslininkas.

Fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų projektui vieneriems metams gali būti suteikta iki 25 tūkst. JAV dolerių. Iš jų ilgalaikiam materialiam ir nematerialiam turtui įsigyti vieneriems metams gali būti atseikėjama ne daugiau kaip 6 250 JAV dolerių.

Asmeninio archyvo nuotr.

Socialinių ir humanitarinių mokslų projektui vieneriems metams gali būti skiriama iki 20 tūkst. JAV dolerių. Iš jų ilgalaikiam materialiam ir nematerialiam turtui įsigyti vieneriems metams gali būti suteikiama ne daugiau kaip 5 tūkst. JAV dolerių.

Taryba finansuoja 75 proc. projekto vykdytojų iš Lietuvos ir vykdančiosios institucijos išlaidų. Likusius 25 proc. finansuoja Taivano mokslo ir technologijų ministerija.

Virusas planų nežlugdys

Lietuvos mokslo tarybos Tarptautinių programų skyriaus programų koordinatorė Kornelija Janavičiūtė ramino, kad šiuo metu tik teikiamos paraiškos projektams, o juos vykdyti privaloma nuo 2021 m.

"Jau kviečiama, bet šiais metais yra paskelbtas tik konkursas, tad jam virusas neturi jokios įtakos. Mokslininkai teikia paraiškas, o projektai prasidės kitais metais. Ir nebūtinai mokslininkai turės vykti į Kiniją. Jie gali būti susiplanavę įvairius veiklos metodus. Galima bendradarbiauti ir nuotoliniu būdu, susitikimai nėra būtini. Tai priklauso nuo paties projekto specifikos. Jei būtina, susitikimus galima rengti Lietuvoje ar Latvijoje, bendrose konferencijose", – sakė K.Janavičiūtė.

Mokslo tarybos atstovė tikino, kad taryba nekontroliuoja, kaip realiai mokslininkai vykdo bendradarbiavimą, juos domina tik ataskaitose pateikiami rezultatai.

"Šiuo šaukimu domimasi, nors girdžiu, jog sunku susirasti partnerių Taivane. Bet dažniausiai sulaukiame apie 20 paraiškų, gal tik pernai buvo 16. Konkursų šiais metais yra daug", – pasakojo K.Janavičiūtė.

Į susitikimą kinų neišleido

Savotiškų iššūkių patyrė ir Klaipėdos universiteto atstovai. Universiteto darbuotojams teko dalyvauti pirmajame projekto, skirto mokytojams rengti, susitikime Graikijoje.

Renginys startavo vasario 24 d. Graikijoje įvyko pirmasis projekto "21st Teaching Skills. Teacher Training with Specialization on Life and Information Technology Skills" susitikimas, kuris truks visą savaitę.

Projekto koordinatorius – Janinos universitetas (Graikija), partneriai – Klaipėdos universitetas ir dar septyni universitetai iš Liuksemburgo, Kambodžos, Kinijos ir Indijos. Projekto trukmė – treji metai.

Klaipėdos universitetui šiame projekte atstovauja devynių mokslininkų grupė, vadovaujama doc. dr. Redos Vismantienės.

Klaipėdiečiai nerimaujantiems kolegoms per socialinius tinklus pranešė, kad į šį susitikimą neatvyko kolegos iš Kinijos, nes dėl koronaviruso mokslo darbuotojams nebuvo leista išvykti iš šalies.

Delegacijoje dalyvaujantis Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Rimantas Balsys tikino, kad dėl koronaviruso su Kinijos universiteto atstovais trečiadienį vyko telekonferencija internetu.

"Pačioje Graikijoje jokių nerimo ženklų nematyti, niekas gatvėse nedėvi apsauginių kaukių. Tokia pat ramybė jautėsi ir Amsterdamo bei Atėnų oro uostuose. Tačiau po Italijos įvykių tarpusavyje pasikalbame dažniau apie tai", – sakė R.Balsys.