„Teismo sprendimas yra apskųstas. Jo eiga bus turbūt pateikta, bet šiandien tai nėra esminis mano klausimas“, – BNS šią savaitę sakė J. Sakalauskas.

Jis sakė nekomentuosiantis, kada apskundė teismo sprendimą.

Operos solistas LNOBT vadovavo penkerius metus. Pernai vasarą jis buvo paskirtas vadovauti parodų ir kongresų centrui „Litexpo“, tačiau šią savaitę pranešė iš šių pareigų pasitraukiantis.

Buvęs LNOBT direktorius į teismą kreipėsi pernai vasario viduryje, Operos ir baleto teatro vadovo konkursą laimėjus Laimai Vilimienei.

Vilniaus miesto apylinkės teismas gruodį atmetė J. Sakalausko ieškinį – sprendimą buvo galima apskųsti per 30 dienų.

J. Sakalauskas kėlė abejones abejojo konkurso komisijos sudarymo teisėtumu, teigė ją buvus šališka, o konkursą vykus neskaidriai, draugams ir bendradarbiams proteguojant laimėtoją, komisijai atlikus netinkamą pretendentų ir jų programų vertinimą.

Tačiau teismas konstatavo, jog tokioms išvadoms nėra pakankamo pagrindo, o skunde nurodyti teiginiai yra „hipotetiškai deklaratyvūs ir neįrodyti, paremti negalėjimu ar nenoru susitaikyti su pralaimėjimu“.

Tuo metu Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui nuo 2018-ųjų vadovaujanti L. Vilimienė pernai liepą laimėjo šio teatro vadovo konkursą dar vienai penkerių metų kadencijai.

LNOBT vadovo paskyrimui įstrigus dėl teismų, taip pat daliai teatro kolektyvo protestuojant dėl teatre anksčiau jau dirbusios L. Vilimienės sugrįžimo, pernai kovą įstaigai laikinai vadovauti paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotojas, Rinkodaros departamento vadovas Audrius Kundrotas.

Drąsus LNOBT žingsnis neliko nepastebėtas: sulaukta 41 paraiškos iš tokių šalių kaip Italija, Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Austrija, Jungtinė Karalystė, Ukraina ir, žinoma, Lietuva. Konkurso dalyviai privalėjo būti ne vyresni kaip 40 metų ir turėti profesionalios operų režisavimo patirties.

Pretendentus vertino kompetentinga žiuri, sudaryta iš tarptautinio lygio teatro profesionalų: scenografijos ir kostiumų dailininkės Tatyanos van Walsum (LNOBT spektakliai „Romeo ir Džuljeta“, „Stebuklingas mandarinas“, „Mėlynbarzdžio pilis“), Latvijos nacionalinės operos ir baleto vyr. kostiumų dailininkės Kristīnės Pasternakos („Lohengrinas“), Briuselio karališkojo teatro generalinio direktoriaus ir meno vadovo Peterio de Caluwe ir konkurso organizatorių atstovų.

Žiuri vadovavo būsimosios premjeros muzikos vadovas Sesto Quatrini, pasidalijęs savo mintimis apie konkursą.

– Kaip kilo mintis operos režisieriaus ir pastatymo kūrybinės komandos ieškoti paskelbiant tarptautinį konkursą?

– Pamaniau, kodėl nesurengus konkurso su pripažinta tarptautine komisija ir neatradus Europoje ar net ir pačioje Lietuvoje naujos kylančios žvaigždės? J. Offenbacho opera „Hofmano istorijos“ pasirodė kaip vienas iš jaunųjų kūrėjų vaizduotę labiausiai galinčių sužadinti kūrinių. Tai fantastinė istorija, kurioje telpa viskas: groteskiška, makabriška erotinė komedija ir gyvenime pasiklydusio žmogaus drama, kiek primenanti prancūzų poeto Charles’io Baudelaire’o ar puikaus rašytojo Romaino Gary istoriją. Tad idėja buvo pateikti režisierių fantaziją kurstančią temą ir kartu atrasti naujų talentų.

Duetas: konkurse laimėjo scenografo A. Belli ir režisieriaus F. Grazzini sumanymas. / O. Zlunytsinos nuotr.

Kitas svarbus aspektas – siekti demokratijos leidžiant aktyviajai visuomenei balsuoti konkurso finale, skatinant išsakyti nuomonę, ką ji nori matyti ir kuria kryptimi eiti teatre, finansuojamame mokesčių mokėtojų lėšomis. Man rūpi, kad teatras nebūtų vien erdvė, kur žiūrovas ateina pamatyti spektaklio, tiesiog gerai praleisti vakaro, atsigerti karšto šokolado ar šalto šampano. Kad įvyktų spektaklis, paleidžiama milžiniška teatro mašina: kūrėjai, orkestro muzikantai, baleto šokėjai, solistai, techninis personalas deda visas pastangas. Žiūrovai mato tik ledkalnio viršūnę, bet nemato to, kas yra šio ledkalnio papėdėje. Suteikus galimybę balsuoti žiūrovams ir darbuotojams, teatras atsivėrė kaip lobių skrynia, o juk aktyvus pilietiškumas jam itin svarbus siekiant tapti vienu patraukliausių Europoje teatrų.

Žinia apie konkursą pasiekė ne tik jo dalyvius, bet ir tuos Europos režisierius, kurie dėl įvairių priežasčių negalėjo pateikti paraiškų. Dabar visi žino, kad Lietuvoje yra operos teatras – europietiškas, atviras, drąsus. Tai didžiausia šios idėjos prasmė.

Tai fantastinė istorija, kurioje telpa viskas: groteskiška, makabriška erotinė komedija ir gyvenime pasiklydusio žmogaus drama.

– „Hofmano istorijos“ – viena dažniausiai pasaulyje skambančių operų, LNOBT paskutinįkart statyta 1999 m. Kodėl ryžotės ją grąžinti į teatro repertuarą?

– Visų pirma – tai šedevras. Kaip meno vadovas daug dėmesio skyriau tokiam repertuarui, kurį galėtų atlikti didžioji dalis teatro solistų. „Hofmano istorijos“ – vienas tokių spektaklių. Šioje operoje yra net keturi soprano vaidmenys. Žinoma, juos galėtų atlikti ir viena solistė, bet rasti tokią, kuri gebėtų padainuoti visus keturis vaidmenis, gana nelengva: juk nuo Olimpijos koloratūrinio soprano pereinama prie Antonijos lyrinio soprano, vėliau – prie lengvų, subtilių Stelos ir Džuljetos balsų.

Šiame „Hofmano istorijų“ pastatyme bus keturi skirtingi sopranai, taip pat baritonas, bosinis baritonas, charakteringi tenorų vaidmenys – taigi, daug erdvės įvairiems solistams. Kas žino, gal tarp jų atsiras naujų Lietuvos operos perliukų?

Spektaklis statomas pagal naujausią Michaelio Kaye’o ir Jeano-Christophe’o Kecko parengtą operos redakciją. Žinome, kad kompozitorius mirė kurdamas „Hofmano istorijas“, ir daugiau nei 200 metų pasaulyje skambėjo šios operos versijos su dalimis, kuriose nė viena nata nesukurta paties J. Offenbacho. Naujosios redakcijos autoriai išmetė iš operos viską, kas buvo pridėta, kartu pateikdami nuodugnią kūrinio versijų, orkestruočių, rečitatyvų analizę ir paaiškinimus.

– Paraiškas konkursui pateikė per 40 jaunųjų režisierių iš visos Europos. Ar daug sulaukėte dėmesio vertų idėjų? Kokios konkurse dalyvavusių projektų idėjos labiausiai nustebino?

– Iš režisierių komandų, teikusių paraiškas dalyvauti konkurse, tikėjomės sulaukti visapusiškai aukščiausio lygio koncepcijų, atitinkančių technines teatro galimybes. Galiu atskleisti, kad apie penkiolika idėjų buvo labai įdomios, bet laimėjęs projektas sulaukė geriausių vertinimų ir dėl puikiai apgalvotos scenografijos.

Konkurso finale varžėsi trys dėmesio verti projektai. Vienas – gana klasikinis, su tradiciniais kostiumais, milžiniška scenografija, kurios centre suprojektuota besisukančios plokštumos konstrukcija, bet režisūriškai viskas labai pagrįsta. Trečioje vietoje liko šiek tiek konceptualesnė idėja, kalbanti apie karo pasaulį, kur veiksmas vyksta bombų suniokotame senoviniame džiazo klube.

Tarp nepatekusių į finalą projektų keletas buvo ypač konceptualūs. Man pasirodė įdomi mintis veiksmą kurti povandeniniame laive, kur visa scenografija grįsta vandeniu. Kitas projektas siūlė sceną paversti Holivudo fantastikos žanro filmo aikštele. Tikrai radome visko, tad lengva nebuvo. Vien perskaityti per 40 projektų, juos išnagrinėti, susipažinti su kostiumų, scenografijos eskizais – labai ilgas darbas. Vis dėlto buvo malonu.

– Konkursą laimėjo italų režisierius Federico Grazzini ir jo komanda, kurių pastatymą netrukus išvysime LNOBT scenoje. Kuo sužavėjo ši spektaklio vizija?

– Dėl įvairių priežasčių mane sudomino mintis panaudoti krepšinio aikštelę kaip operos veiksmo erdvę. Krepšinis – Lietuvos nacionalinė sporto šaka, kuria labai didžiuojatės, todėl pamaniau: tai gali būti stipru. Vėliau ši erdvė tampa anoniminių alkoholikų susibūrimo vieta, tai irgi labai įdomu ir asocijuojasi su daugybe apleistų Vilniaus pastatų: senomis gamyklomis, sporto salėmis, Lukiškių kalėjimu.

Ypač sužavėjo įsigilinimas į personažus, paliesta gan provokuojanti erotinių fantazijų tema. Nors Lietuvoje sulaukiama nemažai konservatyvių pažiūrų visuomenės protestų, manau, kalbėti teatre apie seksualumą, savo fantazijas, net apie iškrypimą yra svarbu – juk operose ši tema dažna. „Hofmano istorijos“ – taip pat apie tai, tad man pasirodė įdomi F. Grazzini erotinių fantazijų, sapnų temos ir įvaizdžių analizė kūrinyje. Tai labai svarbu. Jauni režisieriai, mano manymu, šiandien kuria atvirą teatrą ir turi publiką, pasirengusią jį suprasti.

Naujosios redakcijos autoriai išmetė iš operos viską, kas buvo pridėta, kartu pateikdami nuodugnią kūrinio versijų, orkestruočių, rečitatyvų analizę ir paaiškinimus.

– Pats diriguosite spektaklio premjeras. Kokio muzikinio rezultato tikitės?

– Muzikiniu požiūriu tikiuosi aukščiausios įmanomos kokybės. Nuo pat savo debiuto Lietuvoje, kuris įvyko prieš aštuonerius metus, prie dirigento pulto visuomet esu labai griežtas. Nemanau, kad esu piktas ar sadistiškas, – pirmiausia griežtas esu sau. Kiekvienas, matęs mano užrašus partitūroje, pastebėjo, kiek niuansų ten sužymėta, kaip rimtai išnagrinėtas muzikinis tekstas. Visa tai siunčiu teatrų bibliotekoms likus mėnesiams iki pastatymo pradžios, kad ir orkestro muzikantai galėtų pasiruošti.

„Hofmano istorijos“ bus mano gulbės giesmė – kol kas tai paskutinis pastatymas Lietuvoje, kurį diriguosiu. Operos muzika gana sudėtinga, rafinuota ir subtili, jai atlikti reikia didelio jautrumo, nes ji atspindi herojaus būsenų beprotybę. Tai nuostabi psichologinė istorija, kurios centrinė figūra Hofmanas meno mūzose randa paguodą išgyvendamas savo skausmus, kvailybes ir fantazijas.

Tikiu, kad visi atlikėjai – tiek orkestras, tiek solistai, tiek pianistai koncertmeisteriai – bus labai entuziastingi ir daug iš savęs reikalaujantys. Džiaugiuosi galėsiantis muzikine prasme geriau pažinti puikų lietuvių dirigentą Martyną Stakionį, su kuriuo keisimės prie dirigento pulto.

„Šiuo metu vertinu ieškinio atmetimo priežastis, gaila, kad mūsų esminiai argumentai nebuvo išgirsti. Dabar svarstau, ar kreiptis į apeliacinį teismą – tikrai tikiuosi, kad tie argumentai, kurie yra labai svarbūs, bus išgirsti. Turiu įsivertinti, bet tikrai apie tokią galimybę (skųsti teismo sprendimą – BNS) mąstau“, – BNS sakė J. Sakalauskas.

Operos solistas LNOBT vadovavo penkerius metus. Šiuo metu jis eina parodų ir kongresų centro „Litexpo“ direktoriaus pareigas.

Jis teigė kol kas negalintis pasakyti, ar vėl siektų vadovauti teatrui ir tokią galimybę sakė svarstysiąs tik jei teismai panaikins įvykusio konkurso rezultatus.

Buvęs LNOBT direktorius į teismą kreipėsi vasario viduryje, Operos ir baleto teatro vadovo konkursą laimėjus Laimai Vilimienei.

Vilniaus miesto apylinkės teismas gruodį atmetė J. Sakalausko ieškinį – per 30 dienų sprendimą dar galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui.

J. Sakalauskas kėlė abejones abejojo konkurso komisijos sudarymo teisėtumu, teigė ją buvus šališka, o konkursą vykus neskaidriai, draugams ir bendradarbiams proteguojant laimėtoją, komisijai atlikus netinkamą pretendentų ir jų programų vertinimą.

Tačiau teismas konstatavo, jog tokioms išvadoms nėra pakankamo pagrindo, o skunde nurodyti teiginiai yra „hipotetiškai deklaratyvūs ir neįrodyti, paremti negalėjimu ar nenoru susitaikyti su pralaimėjimu“.

Teismas iš buvusio Operos ir baleto teatro vadovo priteisė per 4 tūkst. bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė L. Vilimienė.

Tuo metu Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui nuo 2018-ųjų vadovaujanti L. Vilimienė liepą laimėjo šio teatro vadovo konkursą dar vienai penkerių metų kadencijai.

LNOBT vadovo paskyrimui įstrigus dėl teismų, taip pat daliai teatro kolektyvo protestuojant dėl teatre anksčiau jau dirbusios L. Vilimienės sugrįžimo, kovą įstaigai laikinai vadovauti paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotojas, Rinkodaros departamento vadovas Audrius Kundrotas.

Kultūros ministras Simonas Kairys BNS sakė, kad ministerija lauks J. Sakalausko tolesnių veiksmų, o ginčams teismuose tęsiantis, įstaigai toliau vadovaus minėtas laikinasis vadovas.

Anot ministro, jei vis dėlto J. Sakalauskas nebeskųstų sprendimų, LNOBT vadovo pareigas perims L. Vilimienė nepaisant kai kurių teatro darbuotojų pasipriešinimo, o Klaipėdos teatrui vėl bus ieškoma naujo vadovo.

„Aš neturiu informacijos, kad ponia Vilimienė būtų pakeitusi nuomonę. Manau, kad likimas pakankamai sąžiningai dėlioja scenarijų, nes ponia Vilimienė tikrai, manau, nusipelnė atidaryti Klaipėdos muzikinį teatrą po rekonstrukcijos, kas tikrai bus labai svarbus įvykis kitų metų pavasarį. Jei jai reikės anksčiau pradėti dirbti LNOBT, manau, dėl to irgi nesupyks“, – kalbėjo S. Kairys. 

„Kaip ir daugybę kartų sakiau: politinių paskyrimų laikai baigėsi, vadovai turi išsikovoti kadencijas konkursuose“, – pridūrė jis.

Įstatymai numato, kad vadovas renkamas vienai kadencijai ir konkurse turi dalyvauti iš naujo. Anot kultūros ministro S. Kairio, tokia tvarka valstybėje buvo suformuota siekiant išvengti dešimtmečiais besitęsiančio to paties asmens vadovavimo vienai institucijai.

Teismas pranešė rugsėjo 29-osios sprendimu palikęs nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria G. Kėvišo ieškinys atmestas. Jis reikalavo būti grąžintas į pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, atlyginti patirtus nuostolius. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas, dėl kurio šis atleistas, pagrįstai laikytas šiurkščiu ir už jį taikyta drausminė nuobauda yra pagrįsta.

G. Kėvišas iš pareigų buvo atleistas 2017-aisiais dėl darbo santykių su viešąja „Vilniaus festivaliai“ ir individualios veiklos vykdymo, negavus Kultūros ministerijos leidimo.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netenkino G. Kėvišo prašymo dėl proceso atnaujinimo, konstatavę, kad jo nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu kitoje byloje panaikintas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimas – nėra esminė, kadangi byloje buvo nustatytas ir kitas šiurkštus darbo drausmės pažeidimo pagrindas.

LAT nurodė, kad ir be VTEK sprendimo Kultūros ministerija galėjo konstatuoti G. Kėvišo veiksmus, sukėlusius viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Teismas pažymėjo, kad pareiga juridinio asmens vadovui būti lojaliam ir vengti interesų konflikto kyla ne tik iš Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, bet ir Civilinio kodekso taisyklių, reglamentuojančių biudžetinių įstaigų vadovų pareigas.

Anot teismo, nesuderinus papildomos apmokamos veiklos su ministerija ir „interesų konflikto situacijos neigimas“ lėmė, kad G. Kėvišas prarado Kultūros ministerijos pasitikėjimą, ir tai „sudarė pakankamą pagrindą darbdaviui už ieškovo šiurkštų darbo drausmės pažeidimą taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo“.

LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

G. Kėvišas Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui vadovavo 2002–2017 metais, 2016 metų rugsėjį jis dar vienai kadencijai laimėjo Kultūros ministerijos skelbtą konkursą įstaigos generalinio direktoriaus pareigoms eiti.

Su naujai kadencijai išrinktu teatro vadovu tuomet buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią jis paskirtas generaliniu direktoriumi nuo 2017 metų liepos. Tačiau nauja Kultūros ministerijos vadovybė 2017 metų gegužę įsakymą dėl G. Kėvišo paskyrimo pripažino netekusiu galios ir jis buvo atleistas.

Vasara buvo turininga

Nedidelei administracijos komandai nedaug teko ilsėtis, nes vasara taip pat buvo svarbių ir didelių renginių metas. Liepos pradžioje sėkmingai surengtas XXII tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“, šiemet sulaukęs itin didelio publikos susidomėjimo. Žvejų rūmai kvietė į Valstybės dienai ir Baltijos keliui skirtus renginius – Martyno Kavaliausko, grupės „FC Baseball“ ir Gabrielės Vilkickytės koncertus. Bene svarbiausia naujiena, kad nuo rugpjūčio 1 d. Žvejų rūmai turi naują vadovą – direktorę Kristiną Jakštę.

Žvejų rūmų meno kolektyvai vasarą nemažai keliavo ir iš kelionių grįžo ne tuščiomis. Mišrus choras „Cantare“ pelnė didįjį prizą tarptautiniame chorų festivalyje-konkurse „Per Musicam Ad Astra“ Torunėje (Lenkija), o moterų choras „Dangė“ – IX tarptautiniame chorinės muzikos konkurse „Auksinė Šalčios juosta“ Eišiškėse. Visi Žvejų rūmų chorai ir šokių kolektyvai dalyvavo Lietuvos Vakarų krašto Dainų šventėje.

LNOBT pastatytame B Pawlowskio balete vaikams „Snieguolė ir septyni nykštukai“ pagrindines partijas šoka prancūzaitė M. Pontarlier ir britas B. Th. Davis. / M. Aleksos nuotr.

Festivalis-konkursas „Vox Maris“

Tradiciškai rugsėjį Žvejų rūmuose prasideda naujas renginių sezonas. Jau šį penktadienį startuoja Klaipėdos žvejų rūmų organizuojamas tarptautinis moterų chorų ir vokalinių ansamblių festivalis-konkursas „Vox Maris“ (festivalio iniciatorė ir meno vadovė – moterų choro „Dangė“ meno vadovė Judita Kiaulakytė). Programoje – dalyvių koncertai, seminaras ir kūrybinės dirbtuvės ne tik Klaipėdoje. Dalyvaus 18 chorų ir vokalinių ansamblių iš Latvijos, Lietuvos ir Ukrainos.

Šį penktadienį ir šeštadienį Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje ir šeštadienį Kretingos Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje skambės sakralinės ir pasaulietinės muzikos koncertai.

Šeštadienį festivalis viešės Liepojos koncertų salėje „Lielais Dzintars“, kur 15.30 val. surengs koncertą, skirtą Baltų vienybės dienai. Tą pačią dieną 15 val. Klaipėdos žvejų rūmuose vyks Lietuvos ir Ukrainos kolektyvų susitikimas-koncertas.

Festivalio „Vox Maris“ pradžios koncertas – rugsėjo 23 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje. Dainuos Latvijos universiteto merginų choras „Balta“, kuris atliks Annos-Mari Kähärä (Suomija), Kimo Andre Arneseno (Norvegija), Ola Gjeilo (Norvegija), Matthew Cullotono (JAV), Jameso Stevenso (Didžioji Britanija), Ricardo Lafuente Aguado (Ispanija), Peterio Vasko ir Andraso Sejanso (Latvija) kūrinius.

Rugsėjo 24 d. 10 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto koncertų salėje moterų chorai ir vokaliniai ansambliai varžysis festivalio konkurse, o 14 val. fakulteto 410-ojoje auditorijoje prasidės seminaras „Moterų chorų ir vokalinių ansamblių veikla“, kuriame pranešimus skaitys lektoriai iš Latvijos, Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos.

Festivalio „Vox Maris“ finaliniai akordai nuskambės rugsėjo 24 d. 18 val. Žvejų rūmų Didžiojoje salėje. Po konkurso laureatų apdovanojimų ceremonijos baigiamajame koncerte pirmą kartą bus atlikta Vytauto Miškinio kantata moterų chorui, styginių orkestrui ir mušamiesiems „Keturi žvilgsniai į Saliamoną“. Baltų vienybės dienai bus skirta antroji koncerto programos dalis, kurioje chorai dainuos latvių ir lietuvių kompozitorių kūrinius. Koncerte dalyvaus chorai „Balta“, „Atbalss“ ir „Intis“ (Latvija), „Dangė“, „Cantare“, „Virgo“, „Gaudeamus“, „Ave Vita“, „Studium“ ir Vilniaus universiteto kamerinis orkestras (Lietuva).

LNOBT atvyks gastrolių

Pirmieji naujojo renginių sezono Žvejų rūmuose svečiai – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT). Rugsėjo 29 d. 18.30 val. – dviejų baleto kūrinių vakaras, skirtas visiems baleto gerbėjams, vertinantiems ir baleto plastikos grožį, ir bendrą kūrinių estetiką, taip pat visiems baleto mėgėjams, pasiilgusiems gražaus, kokybiško ir profesionalaus baleto meno. Pirmoje dalyje bus pristatytas klasikinio baleto šedevras – L. A. Minkaus baleto „Pachita“ garsusis Grand pas classique. Baletas sukurtas 1846 m. Paryžiuje, o XX a. nusistovėjo tradicija šį antrąjį baleto veiksmą rodyti atskirai. Legendinio baletmeisterio Mariuso Petipa sukurta choreografija puikiai dera su šiuolaikiniu scenos sprendimu, kurį 2021 m. pasiūlė LNOBT baleto meno vadovas Martynas Rimeikis. Pagrindines partijas šoks viena labiausiai publikos mylimų baleto porų – Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius. Antrojoje vakaro dalyje – įspūdingasis M. Ravelio „Bolero“, kurio premjera LNOBT įvyko 2015 m. Pasak lenkų choreografo Krzysztofo Pastoro, jo versija grįžta prie paties M. Ravelio sumanymo, kurio pagrindinis motyvas – moterų ir vyrų sąveika. „Bolero“ solistų poroje pasirodys jau daug metų negęstančios baleto žvaigždės Olga Konošenko ir Ernestas Barčaitis.

Rugsėjo 30 d. 12 val. jaunuosius žiūrovus LNOBT Klaipėdoje suburs į B. Pawlowskio baletą vaikams „Snieguolė ir septyni nykštukai“ (choreografas Witoldas Borkowski’s, pastatymą atnaujino Jurijus Smoriginas), dėl negęstančių publikos simpatijų rodomas jau daugiau kaip pusę amžiaus. Per tiek laiko pasikeitė kelios jo atlikėjų ir žiūrovų kartos: kadaise Snieguolės ir nykštukų nuotykius scenoje stebėję vaikai dabar mielai veda į teatrą savo anūkus.

LNOBT baleto trupė yra tarptautinė. Klaipėdoje Snieguolę šoks prancūzaitė Marine Pontarlier, o jos sutiktą Princą – britas Benjaminas Thomas Davis.

Klaipėdos pilies teatras sezoną pradės spektakliu-koncertu pagal D. Kajoko poeziją „Didžioji rauda ties degančiais vynuogienojais” (rež. A. Vizgirda). / A. Kubaičio nuotr.

Pasikeitimai Teatro salėje

Pernai Žvejų rūmai paminėjo pastato 40-metį. Tenka tik konstatuoti, kad „rūmo“ veidas vis labiau sensta ir laukia ryžtingų miesto vadovų sprendimų dėl renovacijos. Pernai paruošta viltinga studija dėl pastato ateities, žadanti kardinalų statinio ir įstaigos atgimimą.

Bet atnaujinimo darbai viduje vyksta nuolat. Žiūrovai jau teigiamai įvertino pasikeitusią Didžiąją salę. Panašūs darbai šią vasarą atlikti ir Teatro salėje, kurioje dažnai vaidina Žvejų rūmų ir svečių teatrai. Čia taip pat nutiesta nauja kiliminė danga, pakeistos žiūrovų kėdės. Jas išbandyti galės jaunieji žiūrovai jau rugsėjo 24 d. 12 val., atėję pažiūrėti jaunimo teatro „Be durų“ spektaklį „Atsikrausto kiaulė“. Spalio 5 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras parodys naujausią repertuaro spektaklį-koncertą pagal D. Kajoko poeziją „Didžioji rauda ties degančiais vynuogienojais“. Teatro režisierius Alvydas Vizgirda žada netrukus pristatyti premjerą – Izraelio dramaturgo Lionelio Goldsteino pjesę „Dovydas ir Eduardas“.

Ruošdamiesi pasirodymams, didesnį komfortą pajus Žvejų rūmuose viešintys artistai – suremontuoti grimo kambariai prie abiejų salių, įrengtos dušo kabinos.

Nauji spektakliai ir koncertai

Spalio 16 d. Žvejų rūmuose prasidės XV šalies teatrų festivalis „Jaunatis“. Festivalio tikslas – aktyviajai teatrinei publikai (nuo pačių mažiausių žiūrovų iki...) suteikti galimybę pamatyti naujausius Lietuvos teatrų spektaklius, sulaukusius palankaus teatro kritikų įvertinimo, kitų šalyje rengiamų teatro festivalių favoritus. Šiųmetėje „Jaunatyje“ svečiuosis Oskaro Koršunovo / Vilniaus miesto teatras, Keistuolių teatras, Kauno valstybinis lėlių teatras, Panevėžio lėlių vežimo teatras, Priekulės Ernsto Vicherto teatras. Į premjeras publiką pakvies klaipėdiečiai – menininkų grupė „Žuvies akis“ ir teatras „Be durų“.

Vienintelis ir nepakartojamas teatro šamanas, Klaipėdos kultūros magistras Benas Šarka labiausiai žinomas kaip išskirtinių teatro pasirodymų, tarpdisciplininių performansų kūrėjas. Pastaraisiais metais B. Šarka, be savo teatrinės veiklos, tapo ir aktyviai fotografuojančiu menininku. Spalį Žvejų rūmų pirmojo aukšto fojė bus atidaryta jo fotografijų paroda „Sapnuojant Mėmelį“.

Jau paminėti artimiausi Žvejų rūmų renginiai – tai tik maža dalis įdomaus repertuaro, kuriame kiekvienas gali rasti sau tinkamą spektaklį ar koncertą. Baigiamos užpildyti paskutinės laisvos datos Žvejų rūmų renginių kalendoriuje, kuriame apie savo pasirodymus jau skelbia „Trys tenorai“ (Italija), Eimunto Nekrošiaus režisuotas F. Kafkos „Bado meistras“, anšlagus renkantys orkestrai „Lords of the Sound“ ir „Universe Symphony Orchestra“, žiūrovų pageidavimu kartojama valstybinio ansamblio „Lietuva“ koliažinė opera „Mažvydas“, Anželikos Cholinos teatro premjera „Jaunystė“, Andriaus Mamontovo koncertas „Vienas“, grupės „El Fuego“ jubiliejinis turas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektakliai ir daugelis kitų. Išsamiau apie Žvejų rūmų renginių repertuarą: www.zvejurumai.lt.

„Šių metų festivalis dedikuojamas Vilniaus 700 metų jubiliejui, todėl džiaugiamės galėdami pirmą kartą pakviesti miestiečius į teminę ekskursiją „Senojo Vilniaus muzikinės įdomybės“. Ji jau sulaukė nemažo susidomėjimo, todėl tikriausiai panašias ekskursijas organizuosime ir vėliau“, – pranešime sakė laikinasis LNOBT vadovas Audrius Kundrotas.

Festivalyje šiemet dalyvaus nuo karo kenčiančios Ukrainos nacionalinė operos trupė. Publikai bus siūloma pamatyti teatralizuoto Josepho Haydno (Jozefo Haidno) oratorijos „Pasaulio sutvėrimas“ pastatymą, baleto Gala koncertą bei koncertinį operų „Kaimo garbė“ ir „Lietuviai“ atlikimą.

Valdovų rūmų generalinis direktorius Vydas Dolinskas teigia, kad festivalis „LNOBT Open“ sudaro galimybę muzikos mylėtojams kasmet sugrįžti į operos ir baleto žanro lietuviškąjį „lopšį“ – Valdovų rūmus.

LNOBT baleto trupė, pasak jos meno vadovo Martyno Rimeikio, šįmet festivalio žiūrovus ketina pakviesti į kelionę laiku. Anot jo, baleto Gala koncerto dalyje bus galima išvysti 12 šiuolaikinių choreografų statytų miniatiūrų, kurias greta LNOBT trupės šokėjų atliks svečiai iš Rygos, Berlyno ir Vienos operos teatrų. Žiūrovus scenoje pasitiks ir Mariuso Petipa choreografija – Šešėlių scena iš Ludwigo A. Minkuso (Liudvigo Aloiso Minkuso) baleto „Bajaderė“.

Festivalio „LNOBT Open“ pasirodymai Valdovų rūmų kieme vyks iki liepos 6 dienos.

Liepos 6 d. festivalį „LNOBT Open“ užbaigs Ukrainos nacionalinės operos artistų pasirodymas – Amilcare Ponchielli (Amilkarės Ponkjelio) opera „Lietuviai“. Ją svečiai vilniečiams pristatys originalo (italų) kalba, tačiau festivalio organizatoriai pasirūpino lietuviškais subtitrais, kuriuos žiūrovai galės stebėti švieslentėje.

„Kadangi teismas yra sustabdęs išrinktosios direktorės skyrimo procedūrą, kol ginčas vyksta teisme, pareigas eis laikinai paskirtas vadovas“, – rašoma ministerijos BNS pateiktame komentare.

Ministerija pridūrė, kad laikinasis vadovas darbą gali baigti ir anksčiau nei teisme bus išnagrinėta byla, mat Kultūros ministerija yra apskundusi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

Vasario pradžioje LNOBT generalinio direktoriaus konkursą laimėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė. Buvęs LNOBT vadovas Jonas Sakalauskas konkurso rezultatus tuomet apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, šis jo skundą priėmė.

Apie šią savaitę įvykusį parengiamąjį posėdį dėl J. Sakalausko skundo BNS patvirtino teismo atstovas Giedrius Janonis.

Vasario pabaigoje teismas nurodė, kad kol nebus jo sprendimo, visos su konkurso eiga susijusios procedūros yra stabdomos.

Kultūros ministerijai paskelbus, kad įstaigai vadovaus L. Vilimienė, teatro bendruomenė nuo vasario pradžios reiškė nepasitenkinimą dėl konkurso rezultatų, išsakė viešą palaikymą dirbusiam tuometiniam teatro vadovui.

Jie taip pat paskelbė peticiją, kurioje keliamas klausimas dėl konkurso skaidrumo, argumentuojant, kad L. Vilimienė yra susijusi su komisijos nariais.

Tačiau vasario pabaigoje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė netirti LNOBT vadovo konkurso. Komisija nurodė, kad minimos sąsajos savaime nesudaro priežasčių konstatuoti, jog egzistuoja privatus interesas.

Kultūros ministras Simonas Kairys yra sakęs, kad konkurso sprendimo keisti neketinama, o jo skaidrumas nekelia abejonių.

Kaip norėtųsi, kad kai kurie žinomi žmonės iš savo nusivylimo kančių vaduotųsi geriau jau taip, nei drabstydamiesi purvais viešojoje erdvėje.

Į kokius kosmosus reikia būti išskridus, kad savo buvusį vyrą ir vaikų tėvą viešai apkaltintum esant ne tos lytinės orientacijos?! Ir kad kalbėtum apie pimpas, orgazmą, kai tai perskaitys beveik suaugę tavo vaikai...

Kokia neapykanta turi būti užtvindžiusi smegenis, kad scenos meno kūrėjai visą savo kūrybinį potencialą sudėtų į tarpusavio niautynes?!

Klystume manydami, kad didžiausios aistros purto besiskiriančius mylimuosius. Kai darbe skiriasi kūrybos žmonės, oho, kokie įtūžio purslai tykšta! Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovo ir garsaus režisieriaus, atleisto iš teatro meno vadovų pareigų, konfliktas virto viešu apatinių skalbimu. Užuot supažindinus su naujais kūrybiniais projektais, žiūrovai maitinami asmeninio konflikto pikanterijomis, o teatro vardas valkiojamas kaip grindų šluostė.

Kariniu poligonu tapo ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Konkursą pralaimėjęs buvęs vadovas, siekiantis bet kokia kaina išlikti valdžioje, į savo fronto liniją telkia ne tik kolektyvą, bet ir įkaitais paimtus žiūrovus. Gedulingi maršai ir laidotuvių vainikai prieš spektaklius – naujųjų laikų teatro žanras?

Kokia neapykanta turi būti užtvindžiusi smegenis, kad scenos meno kūrėjai visą savo kūrybinį potencialą sudėtų į tarpusavio niautynes?! Toks nekultūringas kultūros žmonių santykių aiškinimasis mums, žiūrovams, – koktus. O jums, ponai teatralai? Verčiau jau sušerkite savo pyktį surikatoms, nei taškykitės juo viešojoje erdvėje. Tarakonų zoologijos sodas nepagailės.

„Ketinu apskųsti patį konkursą, kai sulauksiu informacijos, reikalingos apskundimui. Kyla man asmeniškai ir daugiau žmonių įvairių klausimų, į kuriuos atsakius galima rasti sąsajų tarp komisijos narių, komisijos sudarymo principų ir rezultato, kuris galėjo būti tendencingas. Iš dabar esamų duomenų skundas bus“, – BNS sakė J. Sakalauskas, darbą šiose pareigose baigiantis nuo kovo 1 dienos.

Anot LNOBT vadovo, praėjusią savaitę kolektyvas savo noru surengė spaudos konferenciją, kurioje išreiškė nepasitenkinimą konkurso rezultatais ir išsakė viešą palaikymą sėkmingai šiuo metu dirbančio teatro vadovui.

J. Sakalauskas teigė iš ministerijos aplinkos sulaukęs laiško, kad nustotų organizuoti protestus.

„Vietoj to, kad duotų duomenis, parašė laišką, kad nutrauktų daryt protestus, kurių aš neorganizuoju, ėmė grasinti. Nenoriu svaidytis jokiais faktais, jų kol kas neturiu, bet visa tai, kaip vyko konkursas, prieš konkursą, kokį spaudimą patyriau, kokie signalai buvo duodami formaliai ir neformaliai...“, – kalbėjo vadovas.

Anot jo, kyla klausimų dėl komisijos sudarymo, kurioje iš septynių narių buvo keturi ministerijos darbuotojai, dar vienas – pavaldžios ministerijai įstaigos atstovas.

Tylėjau ilgai, nes tokio rezonanso, koks įvyko paskelbus žinią apie naujo vadovo išrinkimą kultūros ministerijos internetiniame puslapyje aš, prisipažinsiu, nesitikėjau.

„Nė vieno operos eksperto, kuris gali ekspertuoti. Tai etiniai klausimai. Dauguma narių ministerijai pavaldūs, gali daryti įtaką“, – sakė J. Sakalauskas.

Apie konkurso rezultatus trečiadienį jis pasidalino ir feisbuke.

„Tylėjau ilgai, nes tokio rezonanso, koks įvyko paskelbus žinią apie naujo vadovo išrinkimą kultūros ministerijos internetiniame puslapyje aš, prisipažinsiu, nesitikėjau. Nesu politikas, taigi nesitikėjau ir tokio asmeninio spaudimo, kokį patyriau ir tokių užkulisinių peripetijų, kokios ėmė virti“, – skelbė J. Sakalauskas.

Jis teigė kaip žmogus tikėjęsis asmeninio ministro skambučio, padėkos už gerą darbą per šiuos metus, nes ne kartą ministrui asmeniškai atsiskaitinėjo dėl teatro veiklos, o įvertinimai būdavo geri.

„Kultūros ministerija taip pat nepateikė detalesnio paaiškinimo, kodėl sprendimas būtent toks ir jei laimėjo pasiūlyta programa, o ne kandidatų nuveikti darbai ir nesvarbu, kaip teatrui dirbti sekėsi pastaruosius penkerius metus, tai koks gi tas programų skirtumas?“, – skelbė vadovas.

Jo teigimu, sukilęs rezonansas teatre ir visuomenėje, įžiebė nemažai įtarimų kultūros ministerijos sudarytos komisijos teisėtumu. Komisijos nariai esą galimai asmeniniais ryšiais susiję su naująja vadove.

S. Kairys: geras darbas – ne privalumas konkurse

Kultūros ministras Simonas Kairys BNS antradienį teigė, jog J. Sakalauskas iš darbo atleidžiamas ne dėl blogų rezultatų, o pasibaigus kadencijai ir atrinkus kitą, geriau konkurse pasirodžiusį vadovą. Tai, kad vadovas dirbo gerai nėra kriterijus pratęsti jo sutarties.

„Konkurse geriau pasirodė kitas kandidatas ir tą reikėtų gerbti. Kai aš girdžiu įvairias mintis – galbūt galėjo būt labiau atsižvelgiama, ką žmogus padaręs, atleiskit, paminam visus teisinius principus. Jei tai konkursas, nė vienas kandidatas negali turėt prieš prasidedant konkursui kažkokias išimtis, tuomet tai tik formalumas. Jei mane verčia galvoti, kad tai tik formali procedūra gerai dirbančiam direktoriui, tai nėra skaidru“, – teigė S. Kairys.

Konkurse geriau pasirodė kitas kandidatas ir tą reikėtų gerbti. Kai aš girdžiu įvairias mintis – galbūt galėjo būt labiau atsižvelgiama, ką žmogus padaręs, atleiskit, paminam visus teisinius principus.

Anot jo, ministerija gauna laiškų iš kolektyvo, tačiau stengiasi nesivelti į emocijas, nes „visiems reikės grįžti prie bendro stalo, nepaisant kaip viskas besibaigtų“.

„Skatinam ir prašom išnaudoti visus būdus, kurie aiškūs, jei yra kažkas nepatenkintas dėl konkurso – turi visas sąlygas skųsti“, – teigė S. Kairys.

J. Sakalauskas LNOBT vadovavo penkerius metus. Įstatymai numato, kad vadovas renkamas vienai kadencijai ir konkurse turi dalyvauti iš naujo. Anot ministro, tokia tvarka valstybėje buvo suformuota siekiant išvengti dešimtmečiais besitęsiančio to paties asmens vadovavimo vienai institucijai.

Nauja LNOBT tapo pastaraisiais metais Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui vadovavusi Laima Vilimienė.