Nuo pirmadienio laikinai konfederacijai vadovauja jos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorius Tomas Garuolis, pranešė konfederacija.

Konfederacijos Komunikacijos departamento direktorė Asta Rinkevičiūtė BNS sakė, kad R. Sartatavičius pareigas nusprendė palikti dėl asmeninių priežasčių.

Konfederacija vienija 55 šakines ir 7 regionines asociacijas, iš viso apie 4 tūkst. įmonių.

„Daugelyje įmonių pasitaiko tų vagysčių. Žinoma, apie 40 mln. eurų vagystę dar nėra girdėta, bet po kelis ar net keliolika mln. eurų buvo atvejų. Ir jie yra tiriami, nustatomi pažeidėjai. Blogiausia, kad mes apie tai nekalbame ir kiekvieną įmonė bando nutylėti tą faktą, nes nemalonu. Tai skatina nesąžiningus žmones ir finansinių paslaugų teikėjus tyliai žiūrėti į tokius dalykus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė V. Janulevičius.

„Manau mes turime kalbėti apie tai viešai, kad ši problema yra didelė – šimtai atvejų – ir kaip tai kuo geriau sumažinti. Tokie žmonės turi žinoti, kad anksčiau ar vėliau bus nubausti“, – pabrėžė jis.

LPK prezidentas taip pat paminėjo, kad Š. Stepukonis tokias sumas pasisavinti galėjo dėl perdėto bendradarbių pasitikėjimo.

„Manau, kad reikia kalbėti ir viešinti apie tokius incidentus, kad tai būtų užkardymas tokių dalykų. Šiuo atveju, aš manau, kad iš abiejų pusių buvo pražiūrėta. Perdėtas pasitikėjimas darbuotojais ir savo kolegomis leido žmogui naudotis tokiomis galimybėmis“, – aiškino jis.

Tokie žmonės turi žinoti, kad anksčiau ar vėliau bus nubausti.

ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai pernai lapkritį nutraukė sutartį su buvusiu „BaltCap Infrastructure Fund“ partneriu Š. Stepukoniu. Jis įtariamas pasisavinęs apie 30 mln. eurų, kurių bent dalį galėjo pralošti kazino.

Vilniaus apygardos prokuratūra penktadienį pareiškė, kad 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų perdavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas, tačiau praėjusią savaitę jis buvo atnaujintas.

Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis tvirtina, kad Š. Stepukonis šiuo metu savanoriškais pagrindais kariauja Ukrainoje.

„Pokyčiai, kad ir nedideli, jie vis tiek siunčia signalą, kad yra daromi tie pokyčiai, (...) tas stabilumas, arba tiksliau, tas nestabilumas, jeigu mokesčių sistema, ji yra keičiama vėl ir vėl, kad ir nedaug, ji duoda neapibrėžtumą ir investuotojai reikalauja papildomos premijos už tuos investuojamus pinigus arba jie renkasi kitas jurisdikcijas, kitas šalis“, – LRT radijui pirmadienį teigė M. Gudas.

Anot jo situacija Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, yra prasčiausia.

„Pavyzdžiui, Estija – visai neseniai išėjo duomenys, kad Estijoje yra pati palankiausia mokestinė sistema, Estija yra numeris vienas, o Latvija yra numeris du. Tai šita sistema pas juos yra paprasta, palanki verslui, palanki kuriančiai visuomenės daliai ir, kas svarbiausia, kad mokesčių surinkimas vienam gyventojui Estijoje yra net keturiais punktais didesnis nei Lietuvoje“, – sakė jis.

LPK viceprezidentas taip pat tikino, kad Lietuvos konkurencingumui pakenks minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimas.

„MMA Lietuvoje gali gauti tik nekvalifikuoti darbuotojai, jų Lietuvoje yra iki 130 tūkst. ir tikrai ne visi iš jų gauna minimalią algą, tačiau minimali alga yra indikatorius ir toks kaip ir orientyras visai darbo rinkai ir jos beatodairiškas kėlimas kaitina visą ekonomiką, kelia infliacijos spiralę ir tai nėra geras dalykas, nes prarandamas Lietuvos ekonomikos konkurencingumas“, – teigė M. Gudas.

Pramonininkų atstovas sakė, kad Lietuvoje MMA yra keliama per dažnai.

„Pramoninkai ir visas verslas supranta, kad MMA reikia peržiūrėti, ją reikia kelti, tačiau pagrindinis akcentas, kad patys argumentai, kiek dažnai ir kiek daug tą reikia daryti, turbūt yra jaučiamas nesusikalbėjimas tiek su Vyriausybės atstovais, tiek su profesinėmis sąjungomis, todėl pagrindinis momentas čia yra, kad Lietuvoje ta MMA, ji kyla sparčiausiai visoje Europoje, nuo 2019 metų ji yra pakilusi beveik 52 procentais, kai jokioje kitoje šalyje tokio kilimo nėra“, – komentavo M. Gudas.

Vyriausybė birželio 28 dieną pritarė, kad nuo 2024 metų MMA būtų didinama iki 924 eurų.

Šiuo metu MMA atskaičius mokesčius siekia 633 eurus.

„Visa Europa išmoko skaudžias pamokas ir dabar Europa ženklą „Made in China“ sparčiai keičia į „Made in EU“, o Lietuva vykstant šiems procesams tapo viena iš laimėtojų“, – ketvirtadienį Metų ekonomikos forume Vilniuje sakė V. Janulevičius.

„Praėjusiais metais trečdalis naujų užsakymų gamykloms atėjo būtent dėl to, kad buvo atsisakoma Azijos tiekėjų. Dabar yra tas laikas, kai turime kovoti, kad šis procesas būtų negrįžtamas, kad ką lietuviai atkovojo iš Azijos, čia ir liktų“, – pridūrė pramonininkų vadovas.

Visa Europa išmoko skaudžias pamokas ir dabar Europa ženklą „Made in China“ sparčiai keičia į „Made in EU“, o Lietuva vykstant šiems procesams tapo viena iš laimėtojų.

Pasak V. Janulevičiaus, Lietuvos pramonė sukuria apie 40 proc. pridėtinės vertės – 4 proc. daugiau nei euro zonos vidurkis, todėl labai svarbu išsaugoti jos ekonominę sveikatą ir gyvastį.

„Bet tam turime užsitikrinti žaliavas prieinamomis kainomis, apsirūpinti trūkstama darbo jėga ir išsaugoti savo konkurencingumo likučius“, – teigė Pramonininkų konfederacijos vadovas.

Anot jo, šiuo metu Lietuvos pramoninkai dirba mažiausiai šešių krizių aplinkoje.

„Siekia sureguliuoti žaliavų tiekimo grandines ir įveikti pasaulinės logistikos iššūkius, laižosi pandemijos žaizdas ir galvoja, kaip kompensuoti praradimus, geopolitikos padarinius ir prarastas rinkas bei investicijas Kinijoje, Baltarusijoje bei Rusijoje, išgyvena prasidėjusios ketvirtosios pramonės revoliucijos keliamą spaudimą verslo modeliams ir gamybos modernizavimui, be to, vyksta beprecedentė energetikos, o tęsiasi puslaidininkių krizė“, – kalbėjo V. Janulevičius.

„Tačiau nepaisant visų ekonominių ir geopolitinių iššūkių, Lietuvos eksportuotojai dar kartą pademonstravo įspūdingus gebėjimus susidoroti su iššūkiais – šalies eksporto apimtys 2022 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais augo. Palyginti su atitinkamu 2021 metų laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 33 procentais“, – teigė pramonininkų vadovas.

V. Janulevičiaus teigimu, tokį Lietuvos pramonės augimo spartumą galima paaiškinti tuo, kad ES ekonomikos ir vartojimo sulėtėjimas Lietuvos pramonės ir eksporto rodikliuose juntamas su tam tikru vėlavimu ir kol kas jo nesimato.

LNK pokalbis – su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi.

– Vidmantai, kaip sekasi verslui persiorientuoti iš Rytų rinkų ir ieškoti naujų partnerių Vakaruose?

– Kas liečia eksportą, tai galiu pasakyti, kad ir po 2014-ųjų pardavimai į Baltarusiją ir Rusiją nebuvo labai aktyvūs. Daugiausiai mes buvome saistomi žaliavų užpirkimais (metalai, mediena).

Prieš metus ir naftos produktai atvykdavo iš tų šalių. Dabar Lietuva persiorientavusi. Pagrindinės problemos išlieka su metalo ir medžio žaliavomis. Persiorientuoti dėl eksporto didelių problemų nėra, nes originalių lietuviškų produktų kiekis bendrame Lietuvos eksporto balanse sudarė apie porą procentų. Taigi, ženklių sukrėtimų nebus.

Kalbant apie reeksportą, Lietuva buvo ta šalis, kuri reeksportuodavo į Baltarusiją ir Rusiją daugelį dalykų ir čia jau tos apimtys buvo didesnės – apie 12-14 proc.

Kas liečia naujas rinkas į vakarų Europos Sąjungos (ES) šalis, Lietuva pagrinde į jas ir eksportuoja. ES mums yra prekybos partneris numeris vienas (konkrečiau – Vokietija, Skandinavija, centrinė Europa); dar – Amerika.

Lietuvos pramonės konfederacijos nariai dabar žymiai intensyviau žiūri ir bando ieškoti tų saugesnių rinkų JAV, be abejo, žvalgomės ir į Aziją. Turiu omeny aplink esančias šalis, kurios daugeliu atveju turi savo išvystytą pramonės infrastruktūrą ir daug gamybos žaliavų. Pavyzdžiui, Vietnamas yra šalis, gaminanti labai daug metalo ir stiklo, todėl galėtų pakeisti tokias šalis kaip Rusija ir Baltarusija. O šalia esantis Tailandas stiprus plastikų pramone.

Taigi, tikėkimės, kad palaipsniui eidami į šias rinkas surasime ir tiekimo, ir galimos realizacijos būdus.

– O kokį potencialą matote Pietų Amerikoje ir Afrikoje?

– Būsiu atviras – Pietų Amerikoje kol kas nematome didelių perspektyvų. Jeigu kalbėtume apie Afriką, turime problemų su apmokėjimu. Todėl mes prašome ES suteikti tam tikras atsiskaitymo garantijas už pateiktas prekes. Jeigu tokios garantijos atsirastų, Afrika būtų mūsų prioritetuose.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

– Kaip manote, ar Lietuvos verslas kada nors sugrįš į Rusiją ir Baltarusiją? Jei taip, kokios tuomet turėt būti sąlygos?

– Manau, mes visi suprantame, kad rytų kryptis greitai neatsidarys, o pagrindinė sąlyga turėtų būti demokratinė valstybė. Šiandien matome, kad toliau dirbti Baltarusijoje ar Rusijoje nepriklausomiems verslams – sudėtinga ir pavojinga.

Taigi, kad kažkas pasikeistų, turėtų keistis ir centrinė valdžia, požiūris, o pati šalis tapti demokratiška.

– Šiandien daug kalbų apie problemas, strigimus, iššūkius versle. Tačiau pasigirsta kalbų, kad tokios krizės kažkam gali išeiti į naudą. Gal jūs įžvelgiate, kokiems?

– Pirmiausia, visai Lietuvos ekonomikai reikėtų gaminti galutinį produktą, kurį galime parduoti galutiniam vartotojui. Šiandien po mūsų konfederacijos vėliava – 4000 įmonių, tad, suprantama, labai sunku atsakyti už kiekvieną. Atsižvelgiant į bendrus skaičius, šiandien mes visgi dirbame apdirbamojoje pramonėje ir mūsų pridėtinė vertė yra vidutinė arba žema.

Taigi, pagrindinis mūsų noras – gaminti galutinį produktą kiek įmanoma Lietuvoje ir parduoti jį galutiniam vartotojui. Šitaip visa pridėtinė vertė liktų mūsų šalyje. Tai skatintų ir mūsų, kaip gamintojų, didesnę nepriklausomybę. To mes ir siekiame. 

Maisto vilkikai suformuoti iš įmonių „Galinta“, „Biovela“, „Vilniaus duona“, „Rokiškio mėsinė“, „Vičiūnai“, „Kauno grūdai“, „Klaipėdos mėsinė“, „Malsena“, „Samsonas“, „Vilkyškių pieninės“ suaukotų produktų, prie paramos prisideda Kėdainių konservų fabrikas ir „Findata“.

Lietuvos pramonininkų konfederacija atidarė specialią sąskaitą ir jau dabar už suaukotas lėšas yra perkami produktai ir, koordinuojantis su Ukrainos institucijomis, išsiųsti ir kitą savaitę vėl bus siunčiami kovojantiems ukrainiečiams į tuos regionus, kur tuo metu labiausiai reikalinga parama.

Krovinius į Ukrainą pristato bendrovės „Vlantana“, „Finėjas“ ir „Transimeka“, Lietuvos logistikos asociacija prisideda sandėliavimo paslaugomis.

LPK nariai taip pat yra pasirengę apgyvendinti ir įdarbinti nuo karo bėgančius ukrainiečius.

Konfederacija vienija 56 šakines ir 6 regionines (daugiau nei 3500 įmonių), daugelis kurių aktyviai yra įsitraukusios į pagalbos Ukrainai veiklą – aukoja „Blue / Yellow for Ukraine“, Raudonajam Kryžiui tiek lėšas, tiek produktus, prisideda kitais reikalingais daiktais, medikamentais ir paslaugomis.

„Manau, kad labai simboliškai paveikė Lietuvos eksportą, trukdžių buvo para dvi, gal iki trijų parų, bet tai nėra daug, – kalbu apie transportą, logistiką, krovinių nuvežimą, pervežimą. Kiek tai paveikė bankinius mokėjimus, kas negalėjo pirkti, parduoti, atsiskaityti, matyt, čia yra kiti dalykai ir šitos informacijos aš neturiu, negalėčiau ja pasidalinti kol kas. Dabar viskas veikia, buvo prieš tai išjungtas internetas, neveikė muitinės sistema, stovėjo kroviniai arba vidinėse muitinėse, kas buvo įvažiavę, arba netgi neįleido į valstybę, laikė prie sienos įvažiavimo muitinėse, bet dabar viskas vyksta, yra šiek tiek trikdžių, bet reikalai stabilizuojasi“, – Eltai sakė R. Austinskas.

Jam antrino ir Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos (LitMEA) direktorius Giedrius Bagušinskas, patvirtinęs, kad situacija Kazachstane stabilizavosi.

„Mes toliau tą situaciją stebime, ji lyg ir stabilizavosi. Prieš gerą savaitę buvo klausimas – čia trumpalaikė ar ilgalaikė krizė, ar tai yra maža kliūtis ir santykių persiskirstymas, ar čia yra kliūties pradžia, turbūt niekas to nežinojo. Dabar tikėtina, kad visos pusės bus suinteresuotos grįžti į normalų gyvenimą“, – aiškino G. Bagušinskas.

Didesni nuostoliai buvo patirti Kazachstano vidaus rinkoje ir vykdant atsiskaitymus

Kalbėdami apie patirtus nuostolius, verslo atstovai akcentavo, kad didžiausius nuostolius patyrė tie, kurie yra labiau įsitraukę į vidaus rinką Kazachstane bei vykdo atsiskaitymus.

„Didesnius nuostolius nebent galėjo patirti tie, kas verčiasi prekyba, daro atsiskaitymus, transportas nuostolių neturėjo, turėjom nemalonumų, turėjom išlaidų, bet jos nėra esmė“, – tikino LPK verslo tarybos vadovas R. Austinskas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos verslo tarybos su Kazachstanu vadovas Romas Austinskas. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Didžiausią problemą dirbantiems vidaus rinkoje išskyrė ir G. Bagušinskas.

„Nuostolius pirmiausia patyrė mūsų partneriai, kurie dirba vidaus rinkoje, galime tik įsivaizduoti – šalyje sustojo gyvenimas ir buvo šventinis laikotarpis, tai tas periodas įnešė nuostolių, kažkokie verslai, parduotuvės buvo apvogtos, pinigai pavogti, buvo suniokotas turtas, patirta materialinių nuostolių. Problema ta, kad sustoja prekyba, prarandame savaites laiko ir maisto produktai turi ribotą galiojimą, nors jis yra pakankamai ilgas tokiose eksporto rinkose, bet produktų vertė su laiku mažėja. Tas nepridėjo pliuso, tai gali daryti įtaką kitiems užsakymams, bet dar anksti kalbėti, nes viskas tik pradeda grįžti į gyvenimą“, – tvirtino LitMEA direktorius.

Nuogąstavimai dėl bendradarbiavimo ateityje

Maisto eksportuotojų asociacijos vadovas G. Bagušinskas nuogąstavo, kad Kazachstanas tapo nestabilia šalimi, kurios situacija neteikia optimizmo, ir logistikos įmonėms gali kilti problemų dirbant šioje šalyje.

„Kitas nerimas, kad logistikos įmonėms gali kilti problemų dirbant su šita rinka, ta rinka, jeigu bus mažiau logistinių paslaugų, bus aukštesnės kainos, aukštesnės rizikos, kai mažesnis tiekėjų skaičius, pakyla kainos. Pakilusios kainos yra mūsų eksportuojamos produkcijos kaštų dalis. Tokia situacija neprideda optimizmo, kad vėliau bus geriau, jau pasekmės, matyt, bus dėl buvusių įvykių. Tai gali paveikti Kazachstano valiutą, ir jei ji devalvuosis, mes pabrangsime, tad dėl šios rinkos ateities yra nerimo“, – tikino Maisto eksportuotojų asociacijos vadovas.

„Tolesnę situaciją dėl Kazachstano galėtume apibendrinti sausio pabaigoje, tuomet žiūrėsime, kas ten bus toliau“, – pridėjo G. Bagušinskas.

ELTA primena, kad praeitą savaitę tūkstančiai žmonių išėjo į gatves Almatoje ir vakariniame Mangystau regione teigdami, kad kainų kilimas buvo nesąžiningas, atsižvelgiant į didžiulius naftos ir dujų eksportuotojo Kazachstano energijos išteklius. Protestai sukėlė didžiausią iki šiol grėsmę režimui, kurį įkūrė prezidentas Nursultanas Nazarbayevas, atsistatydinęs 2019 metais ir savo įpėdiniu pasirinkęs Kasimą Žomartą Tokajevą. Šalies vadovas bandė užkirsti kelią tolesniems neramumams pranešdamas apie ministro pirmininko Askaro Mamino vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimą, tačiau protestai tęsėsi.

„Jeigu mūsų ekonomika vienam gyventojui prieš narystę Europos Sąjungoje nesiekė nė pusės ES vidurkio, ji išaugo gana arti 100 proc. Pagal Tarptautinio valiutos fondo klasifikaciją esame laikomi „Advanced economy“, ir tas kategorizavimas, įvertinimas, matyt, yra suteikiamas ne už gražias akis. Ne visos šalys šito įvertinimo nusipelno. Todėl, kai mes kartais mėgstame padiskutuoti apie gerovės valstybę įvairiais formatais, aš mėgstu sakyti, kad turbūt kokiam 150-ies pasaulio valstybių gyventojams mes esame gerovės valstybė“, – antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) metų ekonomikos forume teigė I. Šimonytė.

Vis tik Vyriausybės vadovė akcentavo, kad vis labiau susisaistant su Vakarų rinkomis, nebegalima remtis nei pigia darbo jėga, nei masto ekonomikos principais, kadangi konkurencinės kovos, jos nuomone, šiais būdais laimėti neįmanoma.

„Tęsiantis mūsų konvergencijai su Vakarų Europa, akivaizdu, kad konkurencingumo pagrindai, ant kurių statėme praeityje, jie tiesiog turi keistis, nes niekas nenori įstrigti tame, kas yra ekonomistų vadinama vidutinių pajamų spąstais. Todėl žemais kaštais (kurie paprastai savaime reiškia mažus atlyginimus) grįstas konkurencingumas negali būti tvarus, kadangi tuomet mes pralaimime konkurencinę kovą dėl darbuotojų, dėl protų. Kadangi tuo pačiu metu nesame labai didelė šalis gyventojų skaičiumi ir teritorija, tai žinoma, ir masto ekonomija nėra tai, kas galėtų mus išgelbėti“, – mano premjerė.

Pasak I. Šimonytės, artimiausiu periodu Lietuva savo konkurencingumą turėtų grįsti pramonės greičiu ir lankstumu. Ji akcentavo, kad siekiant išnaudoti šiuos konkurencinius ekonomikos pranašumus, Vyriausybė taip pat ėmėsi atitinkamų veiksmų.

„Todėl trumpuoju-vidutiniu laikotarpiu tai, kuo dabar bandome labiausiai remtis, arba kuo realistiškai paprasčiausia dabar remtis – greičiu ir lankstumu. Tam, kad greitis ir lankstumas mums suteiktų konkurencinį pranašumą, žinoma, mums reikia stiprių ir kompetentingų institucijų. Čia Vyriausybė juda į priekį su viešojo administravimo reforma“, – tikino ji.

Ilguoju laikotarpiu savo konkurencingumą turėsime grįsti inovatyvumu ir su tuo neatsiejamai susijusia kokybe.

Vis tik, ministrės pirmininkės požiūriu, ilguoju laikotarpiu Lietuva gali išlikti konkurencinga tuomet, jeigu savo ekonomiką grįs inovacijomis ir kokybiškų produktų gamyba.

„Ilguoju laikotarpiu savo konkurencingumą turėsime grįsti inovatyvumu ir su tuo neatsiejamai susijusia kokybe. Todėl labai rimtai klojame pamatus, dedame papildomas investicijas į švietimą, mokslą ir inovacijas. Seimas jau svarsto inovacijų reformos pokyčius, kurie yra susiję su vadinamąja verslo dalimi. Tai yra taikomaisiais tyrimais ir jų pritaikymu produktams ir paslaugoms teikti“, – teigė premjerė, kartu akcentuodama, kad atitinkamų veiksmų siekiant pakreipti ekonomiką šia kryptimi ėmėsi ir valdžios institucijos.

„Seimą artimu metu pasieks ir antroji inovacijų reformos dalis, susijusi su mokslo institucijomis ir mūsų universitetais. Visa tai turbūt turės keletą svarbių laimėjimų, jeigu mums pavyks šias reformas sėkmingai įgyvendinti. Turbūt pagrindinis, kad mes pagaliau nuo kalbų galbūt pereisime prie realios verslo ir mokslo sinergijos ir tuo pačiu metu turėsime realią galimybę smegenis, dėl kurių nutekėjimo taip dažnai apgailestaujame, vis dėlto nulaikyti Lietuvoje“, – įsitikinusi I. Šimonytė.

ELTA primena, kad antradienį vyksta LPK organizuojamas metų ekonomikos forumas „Kaip neatsilikti konkurencingumo greitkelyje: sparti transformacija ir skaitmeninimas“. Šis renginys yra viena iš didžiausių tarptautinių ar nacionalinių pramonės ir verslo konferencijų Lietuvoje. Forume dėmesys bus skiriamas verslui ir jo ateities klausimams: technologiniam atsinaujinimui, ES žaliojo kurso įgyvendinimui.

Pranešimus forume skaitys Europos Komisijos vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonasas, Švedijos pramonės konfederacijos prezidentas Fredrik Perssonas, Europos universitetų instituto Tarpvyriausybinio valdymo mokyklos direktorius, Europos komisaras Alexanderis Stubbas.

Metų ekonomikos forume taip pat dalyvaus Amerikos prekybos rūmų (AMCHAM) Europoje vadovė Susan Danger, Businesseurope generalinis direktorius Markus Beyreris, Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) valdybos narys Mirekas Dusekas, „Siemens“ bendrųjų funkcijų viceprezidentė Lucretia Loescher.

Ne mada, o būtinybė

„Žaliasis kursas – ne prabanga ar madų vaikymasis, bet išlikimo ir net perėjimo į naują kokybę kelias. Šiandien nebėra prasmės diskutuoti, ar mums reikia žiedinės ekonomikos, bet turime kelti klausimą, kokie pokyčiai būtini, kuo veiksmingiau pereinant prie šio ekonomikos modelio“, – Kaune vykusioje konferencijoje „Lietuvos mokslas ir pramonė“ sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Ji akcentavo, kad, norėdami sumažinti anglies pėdsaką, turėsime užtikrinti saugios, švarios, įperkamos energijos ir žaliavų tiekimą.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus, pramonei reikės ne tik energijos, bet ir nenutrūkstamo žaliavų tiekimo, glaudaus bendradarbiavimo su mokslu, nes tik taip bus galima kurti ir pasiūlyti rinkai naujų ir inovatyvių produktų.

„Jeigu neinvestuosime pastangų, laiko ir lėšų į skaitmeninimą ir perorientavimą, naujų investicijų pritraukimą, dirbančiųjų perkvalifikavimą aukštos pridėtinės vertės sritims, mokslo ir inovacijų skatinimą, atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą, biotechnologijas ir medicinos paslaugas, liksime globalaus pažangos greitkelio šalikelėje“, – teigė V.Janulevičius.

Jis įsitikęs – ES siūlomas mechanizmas suteikia galimybę pasinaudoti parama ir tapti žaliosios transformacijos lyderiais.

Vertė ir produktyvumas

Ekonomikos ir inovacijų ministerija 200 mln. eurų skirs inovacijų ekosistemai stiprinti, verslo ir mokslo bendradarbiavimui skatinti, tarptautinei tinklaveikai didinti, prieinamumo prie finansavimo priemonių startuoliams gerinti ir investicijoms į žaliąsias inovacijas.

„Apie pramonės transformaciją daug girdima ir kalbama, bet kaip tai praktiškai vyks, mums dabar sunku atsakyti. Kauno regionas yra vienas stipriausių pramonės prasme. Kyla klausimas, ar mus, pramonę, transformuos ar mes transformuosime pramonę. Todėl vienas iš svarbiausių šios konferencijos tikslų, kad mes, kaip pramonininkai ir darbdaviai, geriau suprastume, koks transformacijos kelias ir kur turime eiti“, – sakė  Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas.

Žaliasis kursas – ne prabanga ar madų vaikymasis, bet išlikimo ir net perėjimo į naują kokybę kelias.

Jo teigimu, svarbu orientuotis ne tik į startuolius, bet ir nepamiršti tradicinės pramonės, kuri šuo metu sukuria didžiausią BVP dalį. Jis akcentavo, kad transformuodami pramonę galime sukuriamą vertę padidinti dar labiau.

„Įvairios finansinės krizės, siautėjanti pandemija per pastaruosius pusantrų metų labai aiškiai parodė, kad atspariausios yra valstybės, kurių ekonomikos struktūroje stiprų vaidmenį vaidina būtent pramonė. Lietuvos pramonės sektorius visada garsėjo savo produktais ir ištverme, o jį sustiprinti ir padėti pramonei transformuotis galėsime pasitelkdami žiedinę ir skaitmeninę transformaciją“, – M.Horbačauskui pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrė Eglė Markevičiūtė.

Šiai transformacijai naujuoju ES finansiniu periodu Ekonomikos ir inovacijų ministerija paruošė beveik 300 mln. eurų investicijų. Kaip teigė E.Markevičiūtė, šios paskatos bus itin svarbios kuriant kuo aukštesnę pridėtinę vertę ir didinant produktyvumą.

Negalima sulėtėti

Anot Kauno technologijos universiteto mokslo ir inovacijų prorektoriaus Leono Balaševičiaus, būtinybę investuoti į pramonės ir ūkio modernizavimą pagrindžia gana objektyvus rodiklis – vieno darbuotojo kuriama vertė. Eurostato duomenimis, Lietuva dar labai atsilieka nuo ES lyderiaujančių valstybių. Visa tai susiję kompleksiškai – esamo lygio vertė neleidžia užtikrinti didesnių atlygių, o tai dar labiau paaštrina darbuotojų paieškos ir išlaikymo darbo vietoje problemą.

Lietuvos atotrūkiui šioje srityje įveikti būtinas spartesnės pramonės transformacijos ir ūkio modernizavimas: aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimas, efektyvesnės investicijos į gamybos įmonių skaitmenizaciją.

M.Horbačauskas pastebėjo, kol verslui vystyti pakako esamų technologijų ir resursų, investuoti į technologijas nebuvo didelio stimulo. „Tačiau šiuo metu, kai ypač trūksta darbuotojų ir tas trūkumas tik didėja, įmonės bus priverstos investuoti į automatizavimą, efektyvinimą, robotizavimą ir naujas technologijas“, – sakė jis.