„Tai vienas iš tų pastatų, kuris Kaunui ir Lietuvai atnešė UNESCO šlovę“, – vasario 20 dieną vykusioje ekskursijoje „Kelionė po tarpukario medicinos ištakas: kokias paslaptis slepia LSMU centriniai rūmai?“ pristatė Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejaus direktorius doc. dr. Tauras Antanas Mekas. Ekskursijos metu paminėta Kauno miesto savivaldybės ir Universiteto paveldotvarkos projekto pabaiga, kurio metu suremontuotas ir atnaujintas Universiteto fasadas.

„Šis pastatas ypatingai svarbus ne tik Universitetui, bet ir visai šaliai, medicinos istorijai. Sukvietėme visus, nes norime padėkoti miesto vadovams, Savivaldybei, kad tai suprato, sutiko, padėjo ir kad pastatas jau sutvarkytas“, – sakė LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis. 

LSMU archyvo nuotr.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis taip pat pasidžiaugė bendromis LSMU ir Kauno miesto savivaldybės pastangomis atsinaujinusiu Universiteto pastatu. Pasak mero, per pastaruosius metus Kaunas smarkiai pasikeitė ir išgražėjo, o atsinaujinę LSMU Medicinos akademijos centriniai rūmai puikiai dera prie bendro miesto veido.

LSMU archyvo nuotr.

Daugybė autentikos

LSMU pakvietė visuomenę atidžiau pasidairyti to erdves, kuriomis Kaunas ir Lietuva gali pagrįstai žavėtis ir didžiuotis.

„Man yra gražu, kad tiek daug išsaugota originalių dalykų: ir turėklai, ir radiatoriai, grindų plytelės, auditorijų interjeras ir dar daug visko. Pastatas nuo laiko ir nuo karo nukentėjęs labai nedaug. Autentikos čia – pasiutusiai daug. Pastatas pastatytas ir įrengtas buvo kokybiškai. Pavyzdžiui, kad ir traukos spintos. Pagamintos iš ąžuolo. Jos dar šimtą metų laikys“, – sakė T. Mekas. Išlikę ir iki šiol tebenaudojami daug originalių šviestuvų.

LSMU archyvo nuotr.

Pakvietęs užsukti į vieną laboratorijų, jis atkreipė dėmesį, kad išlikę originalios kriauklės, kranai, stalai, dalis kėdžių, traukos spinta. Rūsyje buvo įrengtas krematoriumas. Ilgą laiką tai buvo vienintelis krematoriumas Lietuvoje.

Statė broliai

Renginys ne veltui pradėtas prof. Vlado Lašo auditorijoje. Tuometinis Medicinos fakulteto dekanas savais svertais ir išrūpino, kad sklypas A. Mickevičiaus g. būtų skirtas medicinos mokslo reikmėms ir tai, kad statyboms valstybė skirtų pinigų – 2 mln. litų. Palyginimui – Kauno centrinis paštas iškilo už 1,5 mln., apskrities savivaldybė – 1,2 mln., Lietuvos banko Kauno rūmai – 6 mln. litų.

Projektavimas patikėtas tautinio stiliaus propaguotojui, vienam moderniosios architektūros pradininkų Lietuvoje, architektui, dailininkui, pedagogui prof. Vladimirui Dubeneckiui, tarp kurio žinomiausių projektų – dabartinis Kauno valstybinis muzikinis teatras, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir kt.

Pasak architektūros istorikės Jolitos Kančienės, pastato statybos vyko labai sparčiai. Projektas patvirtintas 1931 m. birželį, statyba pradėta po metų liepą, o 1932 m. gruodį statybos darbai baigti. 1933 m. vasario 15 d. vyko pastato atidarymo šventė.

Statybų rangovai – brolių Dovydo ir Gedalio Ilgovskių bendrovė. Ji pastatė ir ugniagesių rūmus I. Kanto g., Akių ir ausų kliniką Vytauto pr., Žemės ūkio rūmus K. Donelaičio g., Vytauto Didžiojo karo muziejų ir t. t.

Komplekse įrengtos galingos ventiliavimo ir šildymo sistemos. Kai kuriose patalpose oras jau tais laikais keisdavosi ir po 12 kartų per valandą.

Pastato paskirtis niekuomet nebuvo pasikeitusi, tik vokiečių okupacijos laikais trumpam veikla čia buvo sustabdyta, stovėjo tuščias, saugomas sargybos.

LSMU archyvo nuotr.

S. Dariaus ir S. Girėno palaikai

LSMU Centriniai rūmai išskirtiniai ne tik kalbant apie medicinos ir švietimo istoriją, bet ir apie valstybingumą. Iki šiol tebeveikiančioje universiteto koplyčioje kadaise buvo saugomi legendinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikai. Nuo 1934 iki 1937 m., paskui jie vėl čia sugrąžinti.

„Artėjant sovietinei kariuomenei, kad šiems palaikams gali kilti grėsmė, trys žmonės abu karstus su palaikais užmūrijo šių rūmų nišoje ir davė įžadus, kad niekam apie tai neprasitars“, – kalbėjo T. Mekas.

Paslaptis išaiškėjo po dvidešimties metų. Atšilus politiniam klimatui, didvyrių palaikai galėjo būti viešai palaidoti. Tai ir buvo padaryta.

Medicinos mokslo Kaune ištakos

LSMU ištakos yra 1919 m. rudenį Kaune pradėję veikti Aukštieji medicinos kursai. 1920 m. sausio mėn. pabaigoje, atidarius Lietuvos Aukštuosius kursus, Aukštieji medicinos kursai tapo jų Medicinos skyriumi.

LSMU archyvo nuotr.

1922 m., įsteigus Lietuvos universitetą, jame įkurtas Medicinos fakultetas, kurio dekanas 1922–1924 m. buvo prof. Petras Avižonis, nuo 1924 m. – prof. V. Lašas.

Stiprėjant Lietuvos valstybei, buvo kuriama ir medicinos studijų materialinė bazė: pastatyti Akių, ausų, nosies ir gerklės ligų klinikų rūmai (1930 m.), Medicinos fakulteto rūmai (1933 m.), fakulteto klinikų rūmai (1940 m.).

Kaip BNS atsiųstame komentare teigė LSMU Medicinos akademijos Odontologijos fakulteto dekanas Dainius Razukevičius, statant šį fakultetą „šalies ir užsienio studentams užsibrėžta sukurti pasaulinio lygmens odontologijos mokslo ir studijų sąlygas, kurios išliktų šiuolaikiškos dar 20-25 metus“. 

Pasak universiteto, šiuo metu rengiami projektiniai pasiūlymai, o iki 2023 metų pabaigos planuojama turėti techninį projektą, gauti statybas leidžiantį dokumentą ir, sėkmingai įvykdžius viešųjų pirkimų procedūras, pradėti rangos darbus.

Jie, pirminiais duomenimis, turėtų prasidėti 2024 metais, darbų pabaiga planuojama 2026 metais.

Kaip nurodo projekto autoriai, Sukilėlių prospekte planuojamas keturių aukštų, trijų korpusų pastatas – fakulteto, klinikų ir pagrindinių pacientų zonų korpusai.

Greta pastato numatoma antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė 153 automobilių ir viena autobuso stovėjimo vieta.

R. Benetis LSMU rektoriumi išrinktas 2020 metų spalį.

Inauguracijoje dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas, kultūros ministras Simonas Kairys, Seimo, Europos parlamento nariai, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, pranešė universitetas.

Ceremonija vyks jungtinio LSMU tarybos ir senato posėdžio metu akademiko Zigmo Januškevičiaus salėje.

Po oficialiosios dalies vyks koncertas.

R. Benetis yra ilgametis Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas ir Kardiologijos instituto direktorius, jis prieš du dešimtmečius vadovavo pirmajai širdies persodinimo operacijai Kaune, 2007-iasiais atliko pirmąją Baltijos šalyse plaučių ir širdies bei plaučių komplekso persodinimo operaciją.

Jis yra paskelbęs beveik pusę tūkstančio mokslinių  straipsnių, yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Įveikė kartu

Šventinė atmosfera buvo užvaldžiusi visą areną ir jos prieigas. Absolventai džiaugėsi įveiktu atsakingu etapu, negailėjo nuoširdžių pagiriamųjų žodžių savo alma mater ir planavo tolesnį akademinį, profesinį gyvenimą.

Iškilmingą diplomų įteikimo ceremoniją pradėjo LSMU senato pirmininkė prof. dr. Jūratė Macijauskienė. LSMU rektorius prof. dr. Rimantas Benetis, sveikindamas absolventus, kalbėjo, kad šiųmečiai šimtmečio diplomai simbolizuoja ne tik įgytas žinias, bet ir visą šį nelengvą laikmetį, patirtas pandemijos negandas, įveiktas kartu su universitetu.

„Jūsų laukia įdomus ir atsakingas gyvenimo laikotarpis – su įdomiais iššūkiais ir nusivylimais, pasirinkimais, galimybėmis“, – kalbėjo R.Benetis ir priminė, kad universitetui visuomet išliks svarbu, kaip absolventams sekasi už jo sienų.

LSMU tarybos pirmininkas Gintaras Skorupskas absolventams ir jų tėvams dėkojo, kad studijoms pasirinko LSMU. „Štai diena, kurios laukėte: pergalė yra jūsų. Universitetas, nepaisant visų sunkumų, labai stengėsi išpildyti studentų ir jų artimųjų lūkesčius. Jūsų sunkus darbas, noras ir tikėjimas vainikuoti diplomu, tačiau tai tik pradžia. Pradžia prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą“, – kalbėjo G.Skorupskas.

LSMU tarybos pirmininkas priminė: keletas pastarųjų metų visų gyvenimus pakeitė negrįžtamai. Vis dėlto tikėjimas, viltis ir vienybė nugali visas pasaulio negandas.

„Tikėkite ir gyvenkite – Lietuvai, kitiems, bet rūpinkitės ir savimi, nes Lietuvai reikia iškilių ir neperdegusių herojų“, – linkėjo G.Skorupskas.

JE kardinolas Sigitas Tamkevičius susirinkusiesiems priminė seną posakį: malšinti skausmą – dieviškas darbas. „Sveikinu jus, paskyrusius gyvenimą dieviškai profesijai, kuriai beveik nėra lygių, – ji reikalauja didelio pasiaukojimo ir meilės kenčiančiam žmogui“, – kalbėjo JE S.Tamkevičius.

Švedijos ambasadorė Lietuvoje Inger Buxton sveikino LSMU garbios šimtmečio sukakties proga ir pažymėjo, kad jai itin malonu, jog studijas LSMU renkasi tiek daug jaunimo iš Švedijos. Ambasadorė gimtąja kalba šiltai pasveikino LSMU baigiančius savo tautiečius.

LSMU studentų atstovybės prezidentė Ieva Petrutytė pabrėžė, kad studijos LSMU stipriai ir į gera keičia jauną žmogų.

„Susiradote naujų draugų, įgijote specialybę, patobulėjote kaip žmonės, užaugote kaip asmenybės. Esate mūsų pasididžiavimas, mūsų ateitis. Nesustokite tobulėję“, – linkėjo I.Petrutytė.

Nuo dziudo iki šachmatų

Studijas šiemet baigė 1 009 LSMU Medicinos, Odontologijos, Farmacijos, Veterinarijos, Visuomenės sveikatos, Slaugos, Gyvūnų mokslų fakultetų absolventai. 185 įgijo bakalauro, 824 – magistro laipsnį.

Finalas: studijas LSMU šiemet baigė 1 009 specialistai. LSMU nuotr.

Tarp šiųmečių baigusiųjų – 150 užsieniečių absolventų. Didžiausia jų dalis, apie 100, – medicinos studijas baigę būsimieji gydytojai iš Švedijos, Vokietijos, Indijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos.

Net aštuoniolika lengvosios atletikos, tinklinio, plaukimo, krepšinio, šachmatų, teniso, dziudo, orientavimosi ir kitų sporto sričių čempionų, turnyrų prizininkų, universiteto rinktinių narių LSMU šiemet baigė atitinkamai medicinos, odontologijos, slaugos, visuomenės sveikatos studijas.

Daugkartinė Lietuvos čempionatų, studentų varžybų laimėtoja ir prizininkė, Europos čempionatų dalyvė, moterų šachmatų FIDE meistrė, LSMU šachmatų rinktinės narė Giedrė Vanagaitė kartu su savo kurso draugais rankose laiko po medicinos mokslų krypties diplomą.

Šeštame kurse dėl studijų absolventė sportui galėjo skirti mažiau laiko, tačiau iki tol viską suderinti pavykdavo tinkamai planuojant veiklą, laikantis darbo ir poilsio režimo.

„Viską pavyko įveikti ir dėl to, kad labai patinka ir šachmatai, ir medicina. Niekur kitur savęs neįsivaizduoju, tik medicinoje. Išskirtinė sritis ir didelė garbė ją studijuoti“, – kalbėjo G.Vanagaitė, kurios širdis linksta kardiologijos ir šeimos medicinos link.

Giminaičių pėdomis

Besišypsanti lengvaatletė Gabrielė Čeponytė – kineziterapijos specialistė. Ši Lietuvos ir LSMU lengvosios atletikos rinktinės narė, daugkartinė Lietuvos ir Lietuvos studentų varžybų prizininkė, Europos čempionatų dalyvė, sporto meistrė taip pat planuoja toliau tęsti studijas LSMU – sieks magistro laipsnio.

Rinkdamasi studijų kryptį ji sekė giminaičių pėdomis. „Šeimoje yra ne vienas medikas. Kineziterapijoje galiu panaudoti savo sportines žinias, sujungti jas su sveikatos žiniomis. Mane visuomet domino sveikatos priežiūra ir sveikatinimas“, – kalbėjo G.Čeponytė. Ji neslėpė, kad suderinti studijas ir sportą reikėjo nemažai pastangų ir valios.

Darbo rinkoje – itin laukiami

Kalbinti LSMU absolventai neslėpė, kad ryžtas, disciplina, kurią ugdo sportas, labai praverčia ir siekiant mokslo aukštumų.

Šiuo metu LSMU studijuoja per 8 tūkst. studentų. Tai vienas tarptautiškiausių šalies universitetų: čia mokosi studentai iš daugiau nei 87 pasaulio šalių. LSMU parengti įvairių sveikatos sričių specialistai itin laukiami darbo rinkoje, puikiai vertinami darbdavių.

Per pirmuosius metus po studijų baigimo įsidarbina net apie 90 proc. universiteto absolventų. Tai vienas geriausių rodiklių Lietuvoje.

Be slaugytojų – nė žingsnio

Šiųmetės konferencijos, kurios atidarymą moderavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Slaugos fakulteto dekanė prof. Jūratė Macijauskienė, tema – slaugos studijų, mokslo ir praktikos integracija, investicija į slaugą ir saugią pasaulinę sveikatą.

Seimo narys, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, mediko karjerą pradėjęs kaip sanitaras ir slaugytojas, sveikindamas visus susirinkusius dėstė, kad slaugytojas yra garbinga specialybė, be kurios išsiversti sveikatos sistemoje – neįmanoma, be kurios visi gydytojų paskyrimai yra niekiniai. „Dėkoju, kad jūs esate“, – sakė A.Matulas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, dėkodamas visiems slaugytojams už jų reikšmingą indėlį į sveikatos sistemą, linkėjo to, ko vertę slaugytojai supranta bene geriausiai: sveikatos, vidinės ramybės.

LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis minėjo, kad slaugytojų vaidmuo itin reikšmingas psichikos sveikatos srityje ir reabilitacijos, akušerijos ir chirurgijos operacijų metu, radiologijos, anesteziologijos ir kt. srityse, nes, be viso kito, jie yra įvaldę ir įvairią įrangą, technologijas.

„Šiuolaikinės slaugos pradininkė, reformatorė Florence Nightingale įkvepia ne tik slaugytojus, bet ir gydytojus“, – kalbėjo LSMU Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius ir pridūrė, kad slaugytojai yra lyderiai, teikia pasiūlymus, kaip būtų galima pasiekti pokyčių.

„Pastarieji dveji metai mums visiems labai aiškiai parodė slaugytojų svarbą. Jūs buvote arčiausiai ne tik prie pacientų, bet ir prie tos baisios COVID-19 ligos, apie kurią pradžioje labai nedaug žinojome. Jūs atlaikėte, mes atlaikėme kartu su jumis. Dėkoju už viską“, – teigė Klinikų vadovas.

Įsteigta LSMU Slaugos klinika

Vienas reikšmingiausių praėjusių metų įvykių visai Lietuvos slaugos edukacijai, mokslui ir praktikai – LSMU įsteigta pirmoji ir kol kas vienintelė Slaugos klinika Baltijos šalyse. LSMU Slaugos klinika edukacinį ir mokslinį  procesą įgyvendina LSMU bazėje, o klinikinė, mokslo įrodymais paremta slauga ir paciento priežiūra įgyvendinama LSMU Kauno ligoninėje.

  LSMU Medicinos akademijos Slaugos klinikos vadovė, LSMU Kauno ligoninės slaugos koordinatorė mokslo integracijai ir kokybei prof. Aurelija Blaževičienė su komanda analizuoja problemines slaugos sritis, jas bando koreguoti remdamiesi mokslo įrodymais grįsta praktika ir įgyvendina naujoves slaugos srityje.

„Klinikos sukūrimas ir komandos veikla leidžia kurti šiuolaikišką slaugos modelį, atitinkantį ir PSO, ir nacionalinės slaugos politikos strategines gaires“, – „Kauno dienai“ teigė A.Blaževičienė.

LSMU įsteigta pirmoji ir kol kas vienintelė Slaugos klinika Baltijos šalyse.

Konventas, anot jos, be viso kito, svarbus ir tuo, kad jame pristatomi nauji politiniai sprendimai, ateities gairės slaugos politikos vystymui Lietuvoje, paskelbiama rezoliucija, kurioje apibendrinami iššūkiai, su kuriais susiduria slaugytojai, ir pateikiami siūlymai politikams, kaip būtų galima spręsti šiuos iššūkius.

Specialistų trūkumas

„Lietuvos slaugos mokslininkai visada seka tiek pasaulio, tiek Europos mokslines kryptis, gaires adaptuodami pagal šalies sociokultūrinį kontekstą. Noriu pastebėti, kad slaugos mokslo, edukacijos ir praktikos problemos ir iššūkiai yra panašūs visoje Europoje, skiriasi tik jų išreikštumo lygmuo, priklausomai nuo šalies socioekonominio konteksto“, – kalbėjo A.Blaževičienė.

Ji apgailestavo, kad slaugos mokslui Lietuvoje praktiškai neskiriama jokio finansavimo, nors tikrai galime didžiuotis slaugos profesoriais, docentais, aktyviai rašančiais, dažnai cituojamais šios srities mokslininkais.

Viena didžiausių aktualijų A.Blaževičienė įvardijo slaugos specialistų trūkumą. „Ir tai yra globali problema. Ekspertai skaičiuoja, kad 2030 m. trūks apie 36 mln. slaugytojų pasaulyje. STRATA duomenimis, šiandien Lietuvoje trūksta apie 7 tūkst. slaugytojų. Tai tampa iššūkiu tiek sveikatos priežiūros sistemai, tiek ir ugdymo įstaigoms. LSMU, kaip ir kitos ugdymo įstaigos, pasirengę priimti dar daugiau studentų į Slaugos programas. Bet čia jau reikia politinės valios, kad būtų suteikta daugiau krepšelių šioms programos, galbūt kuriamas tikslinis finansavimas regionams, kad jaunieji slaugytojai vyktų ten dirbti“, – išeitį siūlė profesorė.

Anot jos, be abejo, kintant visuomenės lūkesčiams, sparčiai naujoms technologijoms žengiant į sveikatos priežiūrą, reikia peržiūrėti ir mokymo programų turinį, papildyti naujomis kompetencijomis. „Ir visa tai turi derėti su ES direktyva ir nacionaliniais teisės aktais. Taip pat reikia neužmiršti inovatyvių dėstymo metodų ir technologijų įdiegimo į studijų procesą, nes Z kartos studentams, kad būtų įdomu ir sužadintume smalsumą, susidomėjimą, reikia pasitelkti įvairias mokymo priemones. Ir tai nėra lengvas uždavinys, bet įdomus ir skatinantis ieškoti naujų sprendimo būdų“, – vardijo profesorė.

1922 metų vasario 16-ąją Kaune įsteigtas Lietuvos universitetas, iš jo išaugo minėtos trys aukštosios mokyklos.

Jubiliejus bus minimas „Žalgirio“ arenoje. Jame bus galima išvysti Lietuvos universiteto istoriją, papasakotą per įvairius scenos ir kino kūrinius. Renginys vyks be žiūrovų, pranešė VDU.

„Pagrindinė renginio idėja – apžvelgti visą šimtą metų nuo Lietuvos universiteto įkūrimo: kaip jis formavosi, vystėsi, keitėsi, kaip universitetą veikė politiniai įvykiai bei visuomeniniai judėjimai, apžvelgti iš jo išaugusių trijų aukštųjų mokyklų gyvenimą nepriklausomos Lietuvos laikais“, – teigiama pranešime.

Pasak KTU rektoriaus Eugenijaus Valatkos, Lietuvos universiteto įkūrimo šimtmetis svarbus ne tik dėl pačios organizacijos įkūrimo fakto, bet ir dėl to, kiek daug šiame universitete dirbę žmonės nuveikė Lietuvos labui ir valstybės identiteto formavimui.

„Lietuvos universiteto įkūrimas pakeitė šalies gyventojų švietimo padėtį, sudarė palankias sąlygas akademinei minties raidai ir mokslo sklaidai, be to, neabejotinai ugdė valstybės intelektualinį potencialą“, – teigė jis.

Seimas šiuos metus yra paskelbęs Lietuvos universitetų metais.

1922 metais reorganizavus iki tol Kaune veikusius Aukštuosius kursus įkurtas Lietuvos universitetas.

Antrame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune, kuris 1919–1939 metais buvo Lietuvos laikinąja sostine, įkurtas universitetas buvo vienintelė tuo metu lietuviška aukštoji mokykla.

Numatyta, kad LSMU ir LKF bendradarbiaus rengiant bendrus projektus ir mokslinius tyrimus sporto medicinos srityje, organizuos studentų praktinius mokymus, kurs naujas profesinio kvalifikacijos kėlimo bei studijų programas.

Šalių bendradarbiavimas taip pat aprėps sporto medicinos specialybės plėtrą, jos žinomumo, poreikio ir svarbos didinimą. Tikimasi plėsti sporto medicinos gydytojų ir sporto kineziterapeutų ankstyvą įtraukimą į aukšto meistriškumo sportininkų rengimo programas.

Bendradarbiavimo sutartį pasirašė LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis ir LKF prezidentas Vydas Gedvilas.

LSMU nuotr.

Pasak prof. Rimanto Benečio, nuostata suvienyti jėgas – abipusė, daug dėmesio ketinama skirti sportuojančio jaunimo sveikatos priežiūrai, traumų prevencijai.

„Sporto medicina ypatingai svarbi: kalbėdami apie krepšinį, paliečiame tik mažą segmentą. Profesionali bet kurios srities jaunųjų sportininkų sveikatos priežiūra turėtų vykti nuo ankstyvo amžiaus, dar mokykloje, nes tuo metu padarytos klaidos vėliau gali atsiliepti karjerai. Susitarėme pirmuosius žingsnius šioje srityje žengti drauge su Lietuvos krepšinio federacija“, – kalbėjo LSMU rektorius.

Profesionali bet kurios srities jaunųjų sportininkų sveikatos priežiūra turėtų vykti nuo ankstyvo amžiaus, dar mokykloje.

LKF prezidentas Vydas Gedvilas pabrėžė, jog sporto medicinos specialistų Lietuvos krepšinio federacijai labai reikia. Plėtojant ankstyvos traumų prevencijos programas, būtų siekiama, kad krepšinį besitreniruojančių vaikų ir jaunuolių sveikata jau mokyklose rūpintųsi specialiai LSMU parengti sporto kineziterapeutai.

Bendradarbiavimo sutarties šalis vienija ir jubiliejai: 2022 m. ir LSMU, ir LKF pažymės reikšmingas šimtmečio sukaktis, tad pasikeista kvietimais į jubiliejinius renginius.

Sudėtinga situacija

Spalio 26 d. Kauno rajone, Naujuosiuose Muniškiuose, simboliniu laiko kapsulės įkasimu pradėta unikalaus objekto – Laukinių gyvūnų globos centro – statyba.

Šiuo metu šalyje neturime institucijos, kuri galėtų profesionaliai pasirūpinti netinkamomis sąlygomis laikomais laukiniais gyvūnais, pavyzdžiui, tigrais, beždžionėmis ar lokiais: nuo jų paėmimo iki gydymo, laikinos globos ar reabilitacijos.

Nėra ir gebančių suteikti kvalifikuotą globą iš gamtos paimtiems įvairių grupių laukiniams gyvūnams – ropliams, paukščiams, žinduoliams. Iš gamtos paimtų beveik 60 proc. pagalbos prireikusių laukinių gyvūnų dėl įvairių priežasčių Lietuvoje yra užmigdomi. Stinga infrastruktūros, specialistų, finansavimo. Sudėtingesniais laukinių gyvūnų paėmimo atvejais konsultacines ir kitas paslaugas neretai tenka pirkti iš užsienio specialistų.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Unikalus projektas

Laukinių gyvūnų gerove ketinama pasirūpinti valstybiniu lygiu. Steigiamas centras, kuris, atlikdamas valstybės deleguotą funkciją, teiks kokybiškai naują tvarią paslaugą – profesionalią laukinių gyvūnų globą ir priežiūrą.

Šį unikalų ir didelės svarbos projektą įgyvendina Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), iš ES lėšų finansuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, priežiūrą vykdo Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Iki šiol laukinių gyvūnų gelbėjimo ir globos klausimai yra skaudūs.

Simbolinėje laiko kapsulės įkasimo ceremonijoje dalyvavo visų Laukinių gyvūnų globos centro projekte dalyvaujančių institucijų atstovai: ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėjas Dalius Krinickas, aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis, LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis, LSMU VA kancleris prof. Mindaugas Malakauskas, kiti valdžios ir universiteto atstovai.

"Iki šiol laukinių gyvūnų gelbėjimo ir globos klausimai yra skaudūs. Veiklą sunku tinkamai vykdyti, nes trūksta ir kvalifikuotų specialistų, ir infrastruktūros, o gyventojai ir institucijos susiduria su realiomis problemomis, kai nėra į ką kreiptis dėl kvalifikuotos konsultacijos ar pagalbos pelėdai, šikšnosparniui ar lokiui. Dėkojame LSMU už pastangas įgyvendinant projektą ir tikimės, kad šis centras taps ne tik kompetentingų specialistų, bet ir koordinaciniu centru, kuris jungs visas prie gyvūnų gerovės prisidedančias įstaigas", – pažymėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Atsiras infrastruktūra

Pirmasis tokio pobūdžio centras visą parą, septynias dienas per savaitę priims ir teiks pagalbą sužeistiems, paimtiems iš netinkamos aplinkos, konfiskuotiems ar globos reikalingiems laukiniams gyvūnams iš visos Lietuvos.

Numatoma, kad Laukinių gyvūnų globos centras spręs visus laukinių gyvūnų globos ir jiems reikalingos priežiūros klausimus. Suteikus veterinarinę pagalbą, išgydyti ir galintys savarankiškai gyventi laukiniai gyvūnai bus sugrąžinami į natūralias buveines, negalintiems išgyventi gamtoje specialistai ieškos tinkamiausių globėjų šalyje ar užsienyje.

Per artimiausius dvejus metus Užliedžių seniūnijoje, 5,77 ha plote bus pastatytos ir įrengtos laukinių gyvūnų karantino patalpos, lauko ir adaptaciniai voljerai, veterinarijos gydykla ir kita veiklai reikalinga infrastruktūra.

"LSMU Veterinarijos akademijos (VA) veikla nuo pat jos įkūrimo yra tiesiogiai susijusi su gyvūnų sveikatos priežiūra, jų reabilitacija, taip pat ir sieku ugdyti atsakingą požiūrį į visus gyvūnus ir jų vaidmenį visuomenėje. LSMU VA Veterinarijos fakulteto Stambiųjų gyvūnų klinikos ir Dr. L.Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytojai yra sukaupę didžiulę šios srities patirtį ir kompetencijas, kasmet šiose klinikose gydomi tūkstančiai žemės ūkio gyvulių, įvairių egzotinių gyvūnų ir gyvūnų-augintinių", – teigė LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. Mindaugas Malakauskas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Planuojama, kad Laukinių gyvūnų globos centras taps traukos objektu besidomintiems laukine gamta, prisidės šviečiant visuomenę apie laukinių gyvūnų priežiūrą, taip pat propaguos šios srities savanorystę.

Centre numatoma vykdyti šios srities mokslinę veiklą, įsitraukti į nacionalinius ir tarptautinius projektus, kurie didins teikiamų paslaugų laukiniams gyvūnams kokybę.

Laukinių gyvūnų globos centrą planuojama atidaryti 2023 m. pabaigoje.

Šių svarių sukakčių proga VA jubiliejaus iškilmėse pasveikino LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis. Daugiau kaip prieš dešimtmetį įvykęs dviejų stiprių akademijų susijungimas į LSMU paskatino esmines permainas ir pažangą.

Patirtis ir pažanga

„Šiuolaikinė VA yra neatskiriama pažangaus ir puikiai vertinamo LSMU dalis, prioritetą teikianti ir nuosekliai gerinanti studijų kokybę, plėtojanti mokslo tyrimus, siekianti proveržio stiprinant tarptautiškumą“, – kalbėjo LSMU VA kancleris prof. Mindaugas Malakauskas.

Šį rudenį viename žymiausių tarptautinių universitetų reitingų – „Times Higher Education“ (THE) – LSMU pateko tarp 601–800 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų ir užėmė aukščiausią vietą iš visų Lietuvos universitetų.

„Tai dar labiau skatina siekti kokybės, tarptautinio pripažinimo ir veterinarijos bei žemės ūkio srityse, ypač akcentuojant mokslinių tyrimų pažangą ir inovacijų kūrimą“, – pridūrė profesorius.

Akademijos veikla, anot jo, neatsiejama nuo pasaulyje šiuo metu aktualių problemų ir iššūkių: kvalifikuotos gyvūnų sveikatos priežiūros, zoonozių tyrimų ir kontrolės, gyvūnų gerovės užtikrinimo ne tik vertinant rengiamų specialistų kvalifikaciją, bet ir šviečiant visuomenę.

„Be abejo, klimato kaitos ir Europos žaliojo kurso iššūkiai taip pat vis labiau atsispindi studijų programų dalykuose ir atliekamuose moksliniuose tyrimuose“, – sakė prof. M. Malakauskas.

Anot jo, pastarųjų metų universiteto investicijos į studijų infrastruktūrą – gyvūnų klinikas ir veterinarijos bei žemės ūkio krypčių bazes (VšĮ LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centrą bei LSMU VA Gyvulininkystės institutą) atspindi universiteto veterinarinės medicinos ir žemės ūkio krypčių studijų bei mokslinių tyrimų išskirtinumą, kuris dar labiau išryškėja sujungiant per daugelį metų padarytą pažangą ir sukauptą įdirbį.

LSMU VA Veterinarijos fakulteto dekanė prof. Vita Riškevičienė papildė, kad veterinarijos studijų kokybe abejoti neleidžia ir pelnyta tarptautinė EAEVE akreditacija, studijų programų populiarumas ir tarp lietuvių, ir tarp užsienio studentų.

„Dar kitas kriterijus – didelis (per 90 proc.) studijas baigiančiųjų procentas, skaičiuojant nuo įstojusiųjų. Tai rodo, kad mūsų studijas renkasi labai motyvuoti žmonės“, – sakė prof. V. Riškevičienė.

LSMU VA Gyvūnų mokslų fakulteto dekanas prof. Rolandas Stankevičius taip pat atkreipė dėmesį į sukauptą didžiulę dėstytojų, mokslo darbuotojų pedagoginę, praktinę ir mokslinę patirtį, puikią praktinių mokymų bei bandymų bazę, glaudų bendradarbiavimą su alumnais ir socialiniais partneriais.

Kur reikalingi?

VA – strategiškai svarbi valstybei, nes tik čia rengiami veterinarijos ir gyvulininkystės specialistai, būtini, be viso kito, valstybės institucijų funkcijoms atlikti, pavyzdžiui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei kt.

Veterinarinės maisto saugos specialistai laukiami ir maisto perdirbimo bei prekybos įmonėse, kur taip pat dirba svarbiose saugos ir kokybės valdymo ar kontrolės srityse, o įgijusiesiems veterinarijos gydytojo profesiją atvertos durys į privatų bei valstybinį veterinarijos tinklą, veterinarijos farmacijos mažmenines bei didmenines įmones, Valstybės pasienio tarnybą ir t. t.

Maisto mokslo absolventų profesinės veiklos yra glaudžiai susijusios su žemės ūkyje gaminamos produkcijos sauga ir kokybe, inovatyviomis produktų gamybos bei vertinimo technologijomis, užtikrinančiomis, kad pagamintas produktas būtų ne tik maistingas, patrauklus, bet ir sveikas.

Gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programa apima gyvūnų augintinių mitybos ypatumus, auginimo technologijas, priežiūrą, veisimą, dresūrą ir kitas su gyvūnais susijusias veiklas. Ir tai tik kelios iš VA studijų programų.

Jubiliejus: svarių sukakčių proga Veterinarijos akademiją jubiliejaus iškilmėse pasveikino LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis (pirmas iš dešinės). Taip pat nuotraukoje – LSMU VA kancleris prof. M. Malakauskas, VF dekanė prof. V. Riškevičienė.

46 specializacijų

VF klinikose dirba 46 skirtingų specializacijų veterinarijos gydytojai (kardiologai, dermatologai, citologai, neurologai, osteopatai ir kt.).

Visi universiteto veterinarijos gydytojai dirba ir dėstytojais, todėl jų praktinės žinios yra pagrįstos naujausiais moksliniais pasiekimais bei metodikomis. Esant poreikiui, šių klinikų specialistai konsultuoja kitus veterinarijos gydytojus, kurie kreipiasi susidūrę su specifiniais atvejais. Tobulėjant specialistams, auga veterinarijos paslaugų kokybė visoje Lietuvoje.

„Didžiuojamės ir tuo, kad universitetas sudaro galimybių įsigyti moderniausią diagnostikos įrangą, kuri leidžia ne tik suteikti aukštos kokybės diagnostines veterinarines paslaugas pacientams, bet ir sudaroma galimybė būsimiesiems specialistams savo rankomis prisiliesti prie modernios įrangos ir išmokti ją valdyti bei interpretuoti tyrimų rezultatus“, – sakė LSMU VA VF Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos vadovė doc. Birutė Karvelienė ir LSMU VA VF Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas doc. Arūnas Rutkauskas.

Atlikdami praktiką šiose klinikose, studentai išmoksta naudotis magnetinio rezonanso tomografu, ultragarso, skaitmeniniu rentgeno aparatais, endoskopu ir kt., be kurių šiuolaikinis veterinarijos gydytojas negalėtų kokybiškai dirbti.

Stambiųjų gyvūnų klinikoje pernai buvo gydyta daugiau kaip 27 tūkst. keturkojų pacientų, dauguma kurių – galvijai, smulkūs atrajotojai (avys, ožkos, lamos ir alpakos). Jie atvežami iš įvairių Lietuvos kampelių, sunkesniais atvejais – ir naktimis.

Smulkiųjų gyvūnų klinikoje kasmet apsilanko beveik 10 tūkst. pacientų iš visos Lietuvos, klinikoje atliekama daugiau kaip 400 skirtingų procedūrų, laboratorijoje atliekami įvairūs diagnostiniai tyrimai (kraujo, šlapimo morfologiniai ir biocheminiai tyrimai, skydliaukės hormonų, progesterono koncentracijos tyrimai ir kt.), o būtinų gydymui medikamentų ir racionalių patarimų augintinių savininkai visada gali gauti VF Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų vaistinėje.

Prireikus tariamasi, konsultuojamasi su geriausiais Europos veterinarijos specialistais (neurologais, dermatologais, ortopedais ir kt.), todėl pacientai turi geriausias galimybes gydytis, studentai – mokytis, o gydytojai – tobulėti.

Lyderystė tarptautiniu mastu

VA kancleris prof. M. Malakauskas įsitikinęs, kad akademijos ilgalaikiai prioritetai leidžia tikėtis lyderystės ne tik Lietuvoje, bet ir regione ar tarptautiniu mastu.

Artimoje ateityje – narystė Europos veterinarijos koledže, kuri leis dar labiau praplėsti ir sustiprinti veterinarijos gydytojų specializacijos galimybes.

„VF numato ir toliau tęsti mokslo tarptautiškumo plėtrą – tai tikimės įgyvendinti plėtodami bioinformatikos specializacijas, mikrobiomo ir rezistomo tyrimus gyvūnų populiacijose ir intensyvaus ūkininkavimo aplinkoje bei gilinantis į kitas aktualias veterinarijos mokslo sritis. Tai padės bendradarbiauti su pirmaujančiais moksliniais centrais Europoje ir garantuoti nenutrūkstamą mokslo sklaidą bei mokslo žiniomis grįstas studijas bei praktiką“, – sakė prof. V.Riškevičienė.

Prof. R. Stankevičius apibendrino, kad akademijos stiprybė – moderni praktinių mokymų ir mokslinių tyrimų bazė bei didelę praktinę patirtį sukaupę dėstytojai, kurie pasiektus mokslo rezultatus integruoja į gamybą, o kartu – ir į studijų procesą.

Ypatingas jausmas

„Kardiologija yra labai žavinga specialybė tuo, kad dažniausiai gali būti greitai nustatomos negalavimų priežastys ir suteikus pagalbą pacientams labai greitai pagerėja, pavyzdžiui, miokardo infarkto ir daugybė kitokių atvejų. Labai geras jausmas, kai pacientas čia pat ima jaustis daug geriau. Tokios akimirkos atperka ilgus metus, skirtus mokymuisi, studijoms“, – apie savo pasirinktos srities specifiką kalbėjo A.Karužas.

Atsiliepimuose pacientai jam negaili tokių apibūdinimų kaip „daktaras nuo Dievo“, mokantis įkvėpti pokyčiams. „Mėgstu nuoširdžiai atvirai bendrauti su pacientais. Manau, kad tai yra svarbi diagnostikos ir gydymo proceso dalis“, – teigė medikas. 

Mokėjimas bendrauti su pacientais taip, kad kiekvienam rastum labiausiai paveikius žodžius, anot jo, iš dalies yra įgimtas dalykas, tačiau daug ko galima ir išmokti. Bendravimo su pacientais aspektai plačiai aptariami ir per praktinius užsiėmimus: kaip kuo tiksliau išsiaiškinti jo savijautą, kuo geriau suprasti žmogų, kaip kiekvienam kuo aiškiau pateikti diagnostikos, gydymo galimybes. 

Kovido laikotarpiu man asmeniškai teko ne vienai pacientei diagnozuoti retą vadinamąjį „sudaužytos širdies“ sindromą, kai pakitimus sukelia įvairios kilmės stresas.

Vieno labiausiai įstrigusio į atmintį paciento, jo istorijos jis negalėjo įvardyti. Kiekvieną dieną  nutinka kažkas naujo, svarbios visos konsultacijos, nesvarbu dėl daugiau ar mažiau sudėtingų situacijų kreipiamasi.

Pastaraisiais metais, pasakojo A.Karužas, tenka nustatyti daugiau retesnių patologijų iš pradžių net nesitikint tokių rasti. „Kovido laikotarpiu man asmeniškai teko ne vienai pacientei diagnozuoti retą vadinamąjį „sudaužytos širdies“ sindromą, kai pakitimus sukelia įvairios kilmės stresas“, – apibūdino pašnekovas.  

Mintis kada nors pačiam tapti gydytoju jį aplankė, kai tada dar devintokas jis gulėjo ligoninėje ir iš arčiau galėjo stebėti medikų darbą, kuris jam pasirodė panašus į detektyvų.

Didžiuojasi universitetu

A.Karužas įsitikinęs, kad Europoje ir pasaulyje labai gerai vertinamas LSMU išugdys dar daugybę kitų naujų gydytojų ir mokslininkų, kurių pastangos ir idėjos gelbės gyvybes, o taip pat palengvins medikų darbą, pacientų ir sveikųjų gyvenimą.

„Labai džiaugiuosi, kad mūsų universitetas išlaiko aukštą studijų kokybės kartelę, o tuo pačiu vis labiau eina inovacijų kryptimi, mokslai vystomi ne tik laboratorijose. Orientuojamasi ne tik į mokslines publikacijas, bet ir į mokslo komercializaciją, siekia, kad išradimai, idėjos būtų pritaikomos praktiškai, neštų realios naudos visuomenei“, – vardijo pašnekovas.

Startuoja universiteto bendruomenei skirtos paskaitos, skatinančios verslo idėjų kūrimą, naujų įmonių steigimą, ėmimąsi verslo sumanymų, kartu akcentuojančios socialinę ir ekonominę atsakomybę. „Jau yra startavusios arba netrukus bus paleistos kelios svarbios platformos, skirtos sveikatos inovacijoms“, – sakė A.Karužas.

Ką pasirinkti?

Jaunuoliams, sprendžiantiems, ką jie norėtų veikti gyvenime, A.Karužas patartų rinktis labiausiai traukiančią sritį, veiklą, nesivadovauti stereotipais, susitelkti ties savo stiprybėmis ir nebijoti rizikuoti.

Renkantis medicinos studijas, mokslininko kelią, anot startuolio įkūrėjo, reikėtų žinoti, kad tai reikalauja labai daug laiko. „Bet kai darai tai, kuo mėgaujiesi, laiko skaičiavimas tampa reliatyvus“, – sakė A.Karužas. Mediciną ir kitus sveikatos mokslus reikia „prisijaukinti“. Pamažu tai turi tapti gyvenimo dalimi.    

Žvelgdamas į nueitą mokslininko ir verslininko kelią, jis kalbėjo, kad sunkumų, iššūkių per tuos metus buvo nemažai, tačiau su profesionalia komanda, pagalba, konsultacijomis iš šalies pavyko viską įveikti. „Pradžiai reikėjo labai daug žinių. Man pačiam asmeniškai reikėjo įgyti daug finansinių, teisinių žinių, kaip bendrauti su investuotojais“, – įvairiapusio tobulėjimo, link ko eina ir LSMU, reikšmę pabrėžė kretingiškis.

Įkūrė startuolį

Daugybės įvairių sričių žinių A.Karužui prireikė, kai su kolega nusprendė įgyvendinti idėją, kuri padėtų sumažinti gydytojų atliekamą mechaninį darbą, padidinti įvairių tyrimų tikslumą, sutrumpinti šių tyrimų laukiančių pacientų eiles.

„LSMU išugdė gebėjimą kritiškai mąstyti, gebėjimą įvertinti įvairias situacijas, duomenis. Gavau didelį žinių bagažą, paspirtį toliau būti kūrybingam medicinos srityje“, – sakė pašnekovas, po poros mėnesių baigsiantis rezidentūrą.

Greta medicinos studijų jis ėmėsi ir verslo – su kolega Karoliu Šablausku įkūrė startuolį “Ligence”. Jaunos komandos užmojis – pritaikyti dirbtinį intelektą (DI) kardiologijos srityje  automatizuojant širdies ultragarso tyrimo procesą.

Tam pasitarnavo A.Karužo sukaupta širdies ultragarsinių tyrimų patirtis. Jis ne vienerius metus buvo įsitraukęs į įvairius mokslinius tyrimus. K.Šablauskas turėjo nemažą patirtį dirbtinio intelekto pritaikymui medicinoje.

„Nusprendėme sujungti savo žinias, kompetencijas ir dirbtinį intelektą pritaikyti pagrindiniam ir dažniausiai kardiologijoje naudojamo tyrimo automatizacijai. Visų pirma, ši idėja labai patiko mums patiems“, – sakė „Ligence“ direktorius.

Pagrindinis tyrimas

Jaunieji mokslininkai nusitaikė į širdies ultragarso tyrimą, nes jo neprireikia retam pacientui, apsilankiusiam pas kardiologą. Pašnekovas mano, kad ateityje nešiojamieji rankiniai ultragarso prietaisai galbūt bus naudojami jau per pirminę apžiūrą, tai yra, pakeis stetoskopus, kurie dabar kabo ant tikriausiai kiekvieno gydytojo kaklo.

Tiesa, ultragarsiniai tyrimai yra gana subjektyvūs. Jų rezultatų interpretacija šiuo metu labai priklauso nuo tyrėjo įgūdžių, sukauptos patirties. Skirtingų tyrėjų vertinimai gali nemažai skirtis. „Šioje vietoje dirbtinis intelektas gali įnešti labai svarbų indėlį. Gali įnešti aiškią vertinimų, matavimų standartizaciją, tai yra, sumažinti šio tyrimo trūkumus“, – kalbėjo A.Karužas.

Jis pridūrė, kad žmogus savo atmintyje niekada negalės sukaupti turėti tokio kiekio duomenų lyginant su dirbtiniu intelektu, kuris išvadą pateiks remdamasis, pavyzdžiui, milijonu matytų vaizdų, atvejų, diagnozių. 

Lietuvoje ultragarso tyrimą atlieka patys kardiologai. Kitose Vakarų Europos šalyse tai dažniausiai patikima technologams, o gydytojai kardiologai atlieka užfiksuotų vaizdų analizę, matavimus ir surašo išvadas. Startuolio sistema atliktų visą mechaninį darbą, gydytojui palikdama tik analitinę dalį. „Tai leidžia bent perpus sutrumpinti tyrimo trukmę. Europoje vidutiniškai šiam tyrimui yra apie penkių savaičių eilės, tad sutrumpėtų eilės ir tyrimas taptų greičiau prieinamas“, – įsitikinęs „Ligence“ vadovas.

Prasidėjus pandemijai „Ligence“ savo produktą pritaikė ir SARS-CoV-2 infekcijos sukelto širdies pažeidimo diagnostikai. Toks sprendimas gali būti pravartus greitosios medicinos pagalbos gydytojams, medikams, dirbantiems skubios pagalbos skyriuose, reanimatologams.